Algis Krupavičius. Refleksijos pagal Europos socialinį tyrimą. Politiškai apatiška ir išgalinta visuomenė (antra dalis)
Laikas pereiti prie antrosios dalies. Šį kartą apie politikos ir visuomenės santykius. Apie juos kalbėti lyg ir turėtų būti gana paprasta. Politika yra viešųjų reikalų tvarkymas, o demokratijose politikos ašis turi būti aktyvus pilietis ir visa visuomenė. Bet čia tik toks iliuzinis ir itin naivus akademinis geranoriškumas.
Realus politinis gyvenimas yra, švelniai tariant, kiek brutalesnis. Net Vakarų visuomenėse pasitikėjimas valdžia ir demokratijos, kaip politinės tvarkos, legitimacija, ypatingai nuo 20 amžiaus 8 ir 9 dešimtmečių, yra gerokai smukęs. R. Inglehart bandė tą nuosmukį aiškinti individo modernizacija. Taip, o taip, ne visuomenės, o individo modernizacija. O šios esmė yra individo vertybių kaita (pagal Inglehart, nuo materializmo link post-materializmo) ir asmeninių piliečių kompetencijų augimas. Šios modernizacijos vaisiais taip pat yra populizmas, kraštutinių ideologijų atgimimas, Trumpas ir Berlusconi kartu sudėjus, ir taip toliau.
