Algis Krupavičius. Jo Didenybė Reitingas
Karantinas traukiasi. Palaipsniui. Horizonte matosi jo pabaiga. Viešasis diskursas irgi po truputį keičiasi. Į jį grįžta senos temos. Atsiranda viena kita pokarantininė, nauja. Tarp senųjų grįžtančių temų yra neišvengiamai artėjantys Seimo rinkimai. Ir ore tvyrantys klausimai – kas ir kiek juose laimės, kiek gaus balsų valdantieji ir opozicijos partijos, kiek jų teks senoms ir naujoms partijoms? Ir taip toliau.
Panacėja atsakymams į beveik visus tuos klausimus yra partijų ir politikų Jo Didenybė Reitingas. Kitaip tariant, kas ir kokiame reitingų laiptelyje stovi dabar ir kur galbūt bus rytoj yra beveik visų rinkimų įžvalgų alfa ir omega. Tiesiog jų pradžia ir pabaiga. Ir tokio reitingų fetišizmo, koks yra Lietuvoje, būtų sunku rasti kitose demokratijose aplink mus. Taip, tie reitingai yra svarbi visuomenės nuotaikų ir savijautos fotografija. Bet ji momentinė. Sudėjus kelias fotografijas per tam tikrą laiką galima pamatyti kai kurias tendencijas. Bet kai demokratinių ir konkurencinių rinkimų diskursas yra pakeičiamas konstatacijomis, kokia partija ir kuris politikas kokį reitingą turi, tai žymi tik visišką viešojo diskurso skurdą.