Algis Krupavičius. Atgal į normalumą, arba kaip keičiasi visuomenių elgesys dėl pandemijos?
Šį kartą kelios pastabos apie politikos griežtumą, elgseną ir laimės jausmą pandemijos metu. Dabar yra madinga spekuliuoti, kaip koronavirusas keičia (nors nebūtinai taip yra) žmonijos elgesį. Švento naivumo pagauti kuriame iliuzijas, kad po pandemijos viskas ar beveik viskas turi būti kitaip. Ir, aišku, daug geriau nei vakar ar užvakar. Palaukime ir pamatysime. Tik dėl to „geriau nei vakar“ būčiau atsargus pesimistas.Visais atvejais pasaulis ir atskiros valstybės atsidaro. Jei jos užsidarė staiga ir beveik vienu metu, tai atsidaro palaipsniui ir gana lėtai. Skirtingu greičiu. Užsidarymas gerokai pakeitė žmonių elgesį apribojimų ir apsiribojimų kryptimi, o atsidarymas vėl jį keičia. Tik į priešingą pusę. Norint šiuos pokyčius pamatyti, reikia nuosekliai ir sistemiškai savo visuomenes tirti. Lietuva savistaba kol kas tikrai negali pasigirti. Bet pasaulyje yra tyrėjų, kurie be lūkuriavimų bando suprasti ir pamatuoti pandemijos poveikį šių laikų sociumui ir jo elgsenai. Vienas geresnių pavyzdžių yra nuo šių metų kovo mėnesio Pasaulinių sveikatos inovacijų instituto (Londono Imperatoriškasis koledžas) ir YouGov agentūros vykdomas 29 skirtingų visuomenių elgesio COVID-19 pandemijos metu tyrimas. Pagrindinis šios studijos klausimas iš esmės yra paprastas – kaip keičiasi elgesys reaguojant į COVID-19? Tačiau tyrimas turi keletą esminių dimensijų nuo žmonių prevencinio elgesio, valdžios intervencijos priemonių, politikos griežtumo indekso iki pasitenkinimo gyvenimu.