Algis Krupavičius. Apie pasitikėjimo ir pilietiškumo įšalą
Šį kartą turiu mažiausiai du motyvus pažvelgti į socialinį pasitikėjimą ir pilietiškumą Lietuvoje. Viena vertus, jau turime palyginamuosius Lietuvos su kitomis šalimis duomenis iš 9-osios Europos socialinio tyrimo (EST) bangos. Šioje apklausoje socialinio pasitikėjimo klausimai yra užduodami nuolat. Antra vertus, ką tik LR Seime perskaitytas pirmasis Prezidento G. Nausėdos pranešimas. Jame valstybės vadovo urbi et orbi žinios buvo bent kelios.
Šalia labai aiškiai formuluojamų tikslų – žalia, inovatyvi gerovės valstybė, kurie matomi kaip nacionalinės politikos darbotvarkės dalis, kita nemažiau svarbi žinia, kad šių laikų politikos pamatas yra vertybės, tokios kaip pasitikėjimas, atsakomybė, susitarimas, teisingumas, sąžiningumas. Jos turi būti sugyvenimo ir visuomenėje, ir politikoje pamatas. Jos turi būti žaidimo taisyklės šalies politikoje. Kitaip turėsime gyventi kreivų veidrodžių orveliškoje realybėje, kur karas yra taika, laisvė – tai vergija, nežinojimas – tai jėga. Nors kartais toks įspūdis, kad kaip tik orveliškoje tikrovėje gyvename, tikrai atsiranda, nes ypač politikos lauke kiekvienas naujas „apsivalymas“ dažnai virsta tik „nauju dugnu“.