Aldona Steponavičiūtė: „Žmogus, kuris rašo”

SteponaviciuteAldona Steponavičiūtė: „Žmogus, kuris rašo”

Užbaikite sakinį: „Aldona Steponavičiūtė…”
„Žmogus, kuris rašo” gal taip.

Koks Jūsų gyvenimo Credo?
Gyventi taip, kad kiekviena diena neštų kuo daugiau džiaugsmo.

Kokia, Jūsų nuomone, yra išsilavinimo reikšmė žmogaus gyvenime?
Jeigu trumpai pasakyti – teigiama. O jeigu išplėstai, tai išsilavinimas, visų pirma, praplečia akiratį. Antra, išmoko žmogų elgtis su informacija, ją sisteminti, ir tuo pačiu – išmoko turėti nuomonę. Aišku, gal tai priklauso nuo išsilavinimo, bet apskritai išsilavinimas turėtų išmokyti tave susigaudyti, orientuotis aplinkoje, išmoko istorijos, kaip formuojasi tam tikri požiūriai, išmoko tave argumentuoti savo požiūrį. Na, tiesiog padaro tave visavertiškesniu kaip asmenybę. Išsilavinimas duoda įrankius ir žinias, kuriais tu gali pagrįsti savo nuomonę. O žmogui asmeniškai, išsilavinimas duoda savęs pažinimo įrankius ir žinias. Kuo geriau save pažįsti, tuo turi daugiau galimybių būti laimingu.

Esate baigusi mokyklinės psichologijos studijas. Kas lėmė šį pasirinkimą?
Na labai paprastai. Kai aš baigiau psichologijos bakalaurą, buvo dvi specializacijos: mokyklinė psichologija ir organizacinė psichologija. Mokyklinė psichologija pasirodė šiek tiek arčiau konsultavimo, terapijos nei organizacinė, kuri man labiau į vadybą pasirodė panaši. Ta konsultavimo sritis pasirodė įdomesnė.

Ką Jums davė studijos VDU?
Studijos VDU man davė visus tuos dalykus, kuriuos pasakiau, požiūrio prasme. Ką davė psichologinės žinios? Psichologinės žinios man apskritai labai padeda gyvenime, bet ne ta populiariąja prasme, kuria žmonės įpratę sakyti: „Na, tu čia psichologė, tai skaitai mintis, gali nuspėti žmones, juos permatyti, jais manipuliuoti..”. Psichologija man padeda gyvenime ta prasme, kad pradedi geriau suprasti žmones ir net ne suprasti, bet tiesiog iš arčiau įsižiūrėti ir paklausti savęs: „Kodėl jie taip daro?”, „Kokios yra to priežastys?”. Empatijos greičiausiai neišmokstama, bet ją tikrai galima paskatinti. Konkrečiau, psichologija VDU man davė labai daug pažinčių. Daugelis mano draugų yra iš VDU. Ir netgi jeigu tu nesusidūrei su konkrečiu žmogumi, o paskui suveda gyvenimas, atsiranda toksai bendrumas. Ir tai yra labai daug.

Ką galite papasakoti apie dabartinę savo veiklą?
Dabartinė mano veikla susijusi su rašymu. Stengiuosi išlaikyti pakankamai platų profilį, rašydama apimti kuo daugiau temų. Jeigu anksčiau rašiau vien tik psichologinėmis temomis, gyvenimiškomis temomis (rašydavau į žurnalą „Aš ir psichologija”), tai dabar tenka pasigilinti ir į technologijas, ir į mokslo ir verslo santykius, ir apskritai į platesnį kontekstą. Tai – labai įdomu.

Ko norėtumėte palinkėti ar patarti dabartiniams bei būsimiems psichologijos studentams?
Norėčiau palinkėti, kad jie būtų laimingi, kad tie pasirinkimai, kuriuos jie daro, neštų jiems džiaugsmą. Ir, kad jeigu tie pasirinkimai neteikia džiaugsmo, tai sugalvotų, kokį kitą pasirinkimą jie gali daryti. Universitete dabar tikrai daug galimybių: galima išvažiuoti mokytis į užsienį, galima inicijuoti įvairias veiklas, galima prisidėti prie jau vykdomų veiklų. Galų gale, net nelabai svarbu, ką tu baigei. Svarbu, kur tu dar ėjai, ką dar veikei. Linkiu atrasti savo kelią, o tą padaryti yra daugybė galimybių.

Kalbėjosi Rūta Kavaliauskaitė – Keserauskienė