9-oji nacionalinė Lietuvos sociologų draugijos konferencija
Lapkričio 17 d. VDU Socialinių mokslų fakultete vyko 9-oji nacionalinė Lietuvos sociologų draugijos konferencija “(Ne)lygybės, galia ir socialinis teisingumas šiuolaikinėje visuomenėje”. Sveikindamas konferencijos dalyvius dekanas Algis Krupavičius pasidalino apie du dalykus: akademinę bendruomenę ir šios konferencijos temą- lygybę, galią ir socialinį teisingumą šiuolaikinėje visuomenėje. XXI-ojo amžiaus pradžios mokslas net ir socialinių mokslų srityje yra vis labiau kolektyvinis. Daugelio mokslo įžvalgų, ko gero, apskritai nebūtų, jei nebūtų dirbama bendruomeniškai ir komandose. Šioje konferencijoje iš 10-ies sesijų net 7-iose buvo pranešimai, kuriuos parengė du ir daugiau mokslininkų. Tačiau profesinės mokslinės draugijos yra kitas ir dar akivaizdesnis akademinio gyvenimo perėjimo iš atskirų dramblio kaulo bokštų į bendruomenišką gyvenimą pavyzdys. Pirmosios socialinių mokslų profesinės draugijos akademiniame pasaulyje atsirado daugiau nei prieš šimtą metų, t.y. XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje kai Amerikoje susikūrė AEA, APSA, ASA, arba Vokietijoje atsirado Vokietijos sociologijos draugija ir taip toliau.
Lietuvos sociologų draugija yra viena seniausių socialinių mokslų asociacijų šalyje. Kaip kad atsitinka daugeliui organizacijų, jų raida vyksta sinusoidės forma, arba su pakilimais ir nuosmukiais. Tas vyko ir su Lietuvos sociologų draugija. Nuo 1991- ųjų, kai akademinėje erdvėje atsirado Lietuvos politologų asociacija, kuri gana greitai rado vietą po saule, buvo kiek pasigendama sociologų veiklos, bendruomenės ir poveikio. Tačiau šiandien yra kiti laikai. Sociologų draugija vėl yra viena aktyviausių socialinių mokslų asociacijų šalyje. Nebe ženklaus jos indėlio šiais metais Lietuvoje atsirado net ir naujas junginys- Humanitarinių ir socialinių mokslų sąjūdis, kuris vienija šių mokslų draugijas. Tad šių dienų šviesoje norisi pakartoti sociologo (tikrai taip, nes jis Mourehouse koledže įgijo, būtent, sociologijos bakalauro laipsnį) Martino Liuterio Kingo Jn. mintį, kad „aš turiu svajonę, kad vieną dieną“ akademinės bendruomenės bendrai ir jų balsas konkrečiai bus gerokai svarbesni nei yra šiandien, ir ne tik visuomenei padedant susivokti tose tikrovės srityse, kurias įvairios disciplinos padeda suprasti ir paaiškinti, bet ir akademinio gyvenimo viduje, įgydamos jame daugiau savivaldos ir autonomijos, tapdamos vienais svarbiausių akademinio gyvenimo variklių. Tačiau to sąlyga yra ne tik stipri bendruomenė, bet nemažiau svarbu, kad mūsų teorijos ir įžvalgos būtų naudingos visuomenei, padėtų kritiškai vertinti ir geriau suprasti tikrovę, nes tai irgi kuria mokslo ir mokslininkų reputaciją, o ne egzaltuotai burti iš kavos tirščių a la mokslo.
Ir trumpai apie antrą temą. Šios konferencijos raktažodžiai – lygybė, galia ir socialinis teisingumas yra universalūs. Su jais ir apie juos parašyta kalnai įvairių mokslo ir ne mokslo tekstų, sulaužyta ir bus laužoma daug diskusijų iečių. Tai beveik amžinos temos kaip dešimt Dievo įsakymų. Lietuvoje, nepaisant, daugiau nei ketvirčio amžiaus po nepriklausomybės ir demokratijos atkūrimo, nepavyko sukurti lygybe, pilietine galia ir socialiniu teisingumu grįstos visuomenės. Kitais žodžiais, vietoj gerovės visuomenės mes vis ir daug labiau gyvename negerovės visuomenėje. Politologai kalbėdami apie demokratiją dažnai pastebi, kad šiais laikais dažniausiai pasitaikanti demokratija yra demokratija su trūkumais. Nežinia ar šioje konferencijoje sociologams pavyktų įrodyti, kad gyvename gerovės visuomenėje su trūkumais (labai jau politiškai korektiškai visa tai skambėtų), bet pranešimuose ir diskusijose buvo žvelgiama į (ne)lygybės, (ne)galios ir socialinio (ne)teisingumo apraiškas ir priežastis, siekiant bent kiek nors geriau žinoti kur Lietuva ir pasaulis yra, ir kur jie eina. Dekanas linkėjo, kad dalyvių ir sociologijos kaip mokslo įžvalgos bendrai būtų vis svarbesnėmis suvokiant mūsų visuomenių šaknis, sandarą, raidą ir jos pasekmes.