7 žingsnių metodika mokymo(si) kliuviniams įveikti
Nuo 2016 m. lapkričio mėn. Edukologijos institute pradėtas įgyvendinti ERASMUS+ projektas „DECODING“, kurio tikslas – ugdymo procese pritaikyti naują, inovatyvų, tarpkultūrinį ir tarpdisciplininį požiūrį į mokymą ir mokymąsi – mokymo(si) (at)kodavimą, atliepiantį didėjančią socialinę, kultūrinę, etninę ir religinę įvairovę ugdymo įstaigose.
Šį rudens semestrą, projekto tyrėjos doktorantė Giedrė Tamoliūnė ir doktorantė/jaunesnioji mokslo darbuotoja Vaida Jurgilė, pritaikė šį metodą dirbdamos su „Karjera ir profesinis konsultavimas“ studijų programos 3 ir 4 kurso studentais. Mokymo(si) (at)kodavimo metodo taikymas prasideda nuo mokymo(si) kliuvinio išgryninimo / atradimo ugdymo procese ir vykdomas remianti 7 žingsnių ciklu (žr. teksto apačioje).
G. Tamoliūnė, asistuodama doc. dr. I. Tandzegolskienei dėstant studijų dalyką „Mokymosi poreikių tyrimai“, siekė padėti studentams įveikti tezės formulavimo kliuvinį. Šis tezės formulavimo kliuvinys išryškėjo po intensyvių diskusijų su projekto eksperte dr. Jolanta Mickute ir šios metodikos autoriumi prof. dr. David Pace. Diskusijos padėjo atpažinti, jog studentai, pirmiausia, susiduria su sunkumais pristatant savo tyrimo temą trumpu, argumentuotu ir aiškiu tekstu. Antra, neturėdami aiškios tezės, studentai sunkiau išlaiko savo darbo struktūrą ir tyrimo parametrų vientisumą. Taigi, remiantis šio metodo žingsniais, tyrėja G. Tamoliūnė studentams pristatė teorines įžvalgas apie tezę, jos svarbą moksliniame darbe, taip pat pasidalijo savo patirtimi ir žingsniais kaip tezes formuluoja savo mokslinėje veikloje, bei pasiūlė skirtingas metodikas jų formulavimui. Atlikę praktinę užduotį ir diskutuodami apie kolegų tezių formuluotes, studentai iš naujo formulavo savo baigiamųjų darbų tezes. Buvo galima pastebėti, jog taikyta Mokymo(si) (at)kodavimo metodika pasiteisino ir davė pozityvių pokyčių, studentų tezių formuluotės stipriai pakito nuo pirminio varianto ir studentams buvo lengviau pristatyti baigiamųjų darbų tezes.
V. Jurgilė paskaitoje „Projektų valdymas“, dalinosi patirtimi, kaip išsiugdyti analitinio mąstymo gebėjimą. Studentai teigia, kad tai dažniausiai lemia sunkiai įsisavinama mokymo(si) medžiaga, kuomet tenka atpažinti tam tikrus konceptus, metodus, priemones ar modelius. Jiems trūksta pagrindinių analitinio mąstymo įgūdžių. Dėl šio kliuvinio taip pat buvo diskutuota su projekto eksperte dr. Jolanta Mickute, kuri teigė, kad analitinis mąstymas susideda iš daugelio kitų elementų ir yra reikalaujantis tam tikrų didaktinių žinių. Taigi, gilinantis į šį metodą, projekto tyrėja V. Jurgilė pasidalino savo patirtimi apie pagrindinius teksto suvokimo elementus, jog pirmiausia reikėtų įsigilinti ir aiškiai suvokti tekstą siekiant rasti esminius skirtumus tarp konceptų. Vėliau sekė studentų praktinės užduotys, kurios buvo orientuotos būtent į prieš tai minėtą kliuvinį. Mokymo(si) (at)kodavimo metodika, su kuria buvo supažindinti studentai, suteikė abipusę naudą.
Projekto įgyvendinimo metu numatyta parengti atvirųjų švietimo išteklių bazę, kurioje bus sukauptos metodiką taikiusių dėstytojų ir ekspertų patirtys, vykdytos veiklos ir pan. Siekiama, jog mokymo(si) (at)kodavimas taptų integralia ugdymo proceso dalimi ir padėtų universitetų dėstytojams efektyviai mokyti tarpkultūrinėse studentų grupėse.
Naujienas galite sekti projekto Facebook paskyroje .
