„Erasmus+“ patirtis Kanadoje: viskas atrodė kaip amerikietiškame filme

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) absolventė Indrė Kurkulytė šiuo metu gyvena ir dirba Niujorke. Šis miestas nėra pirmoji jaunos merginos profesinė patirtis Šiaurės Amerikos žemyne – „Erasmus+“ dvišaliai mainai jai padėjo ne tik sustiprinti anglų kalbos žinias, bet ir sėkmingai baigti magistrantūros studijas. „Kai palieki viską aplink, atrandi save su savo nuostatomis, požiūriais ir visus juos kvestionuoji naujoje aplinkoje“, – apie tarptautines patirtis pasakoja Indrė.

Kaip pasirinkote Organizacijų psichologijos studijas VDU?

Psichologija visada buvo mano aistra. Po bakalauro studijų atėjo metas pasirinkti konkretesnę psichologijos kryptį. Nebuvau visiškai tikra, kuri sritis man labiausiai tinka, todėl rinkausi organizacinę psichologiją, nes ši kryptis yra viena plačiausių bei turi labai daug pritaikomumo galimybių. Visada įsivaizdavau save dirbant didelėje organizacijoje, besisukant tarp žmonių.

Kas buvo įdomu studijuojant magistrantūroje?

Turbūt labiausiai patiko tai, kad mūsų grupė buvo nedidelė ir bendravimas su dėstytojais buvo artimas. Dėstytojai turėjo daugiau galimybių perteikti savo patirtį. Turėjome užtektinai laiko diskusijoms, klausimams, kurie buvo mums įdomūs.

Kaip nusprendėte išbandyti „Erasmus+“ dvišalių mainų studijas Kanadoje?

Bakalauro studijų metu nemažai keliavau su „Erasmus“ programa, todėl ir studijuojant magistrantūroje pradėjau domėtis išvykimo galimybėmis. Iš kitų studentų teko išgirsti apie išvykimo už Europos ribų galimybes. Pirmiausiai, ieškojau informacijos internetiniame puslapyje, vėliau nuvykau į tarptautinį studentų biurą. Ten mane labai maloniai priėmė ir papasakojo apie galimybes išvykti. Pasirinkau Kanadą, nes ši šalis ne tik gali pasigirti nuostabia gamta, bet taip pat joje kalbama anglų kalba (išskyrus Kvebeką). Žinojau, kad geros anglų kalbos žinios bus privalumas ateityje ieškant darbo.

Kokiame universitete mokėtės, kuriame mieste gyvenote? Kokie kultūriniai skirtumai patraukė Jūsų dėmesį? Ar studijos Kanadoje skyrėsi nuo lietuviškos aukštojo mokslo sistemos?

Gyvenau Redžainos mieste ir mokiausi jo vardu pavadintame universitete (angl. University of Regina). Nors tai Saskačevano provincijos sostinė, šis miestas yra pakankamai mažas – mažesnis už Vilnių ar Kauną. Tikriausiai vienas įdomiausių dalykų buvo tai, jog aplink universitetą buvo įsikūręs studentų miestelis. Viskas atrodė kaip amerikietiškame filme: įvairios sporto komandos, bendruomenės.

Kanadiečiai tikrai labai mandagūs. Dar įdomu tai, jog Šiaurės Amerikoje dažnai pokalbis prasideda klausimais: „Tai iš kur esi? Iš kur atvyko tavo protėviai?“. Lietuvoje ar Europoje tokie klausimai pasitaiko daug rečiau, o čia visi turi labai įvairias šeimos istorijas.

Studijų formatas taip pat šiek tiek skiriasi: pavyzdžiui, mokiausi tris dalykus. Statistikos paskaitos vyko panašiai kaip ir Lietuvoje. Vienas iš pasirinktų dalykų buvo „Kūdikių raida“, kurio paskaitose vyko vien diskusijos. Susėsdavome  ratu ir diskutuodavome apie perskaitytą straipsnį. Paskutinis pasirinktas dalykas buvo „Kūrybiškumas, inovacijos ir antreprenerystė“. Šis seminaras buvo patyriminis. Tai reiškia, jog mokymasis vyko per praktiką. Beveik kiekvieno seminaro metu mes būdavome suskirstyti į grupes ir atlikdavome užduotį, susijusią su kūrybiškumu ar inovacijomis. Man patiko mokytis įvairiais būdais ir formatais. Manau, jog tai padeda geriau suprasti, koks mokymasis tau yra priimtiniausiais, kaip geriausiai supranti ir įsimeni informaciją.

Kas labiausiai patiko mainų metu? Kokios patirties įgijote, ko išmokote iš jos?

Labiausiai patiko pamatyti kitą šalį, pažinti jos kultūrą. Niekur kitur nesužinai ir neišmoksti apie kitą šalį tiek daug, kaip gyvendamas joje. Kalbant su vietiniais pradedi suprasti subtilias detales, juokelius bei iššūkius, su kuriais jie susiduria. Pradedi jausti šalį bei kultūrą. Tai labai praplečia suvokimą bei akiratį. Džiaugiuosi studijomis Kanadoje ir dėl to, jog tai anglakalbė šalis. Tai padėjo pagerinti savo anglų kalbos įgūdžius.

Kanadoje užmezgėte profesinius ryšius su dėstytoju, kuris vėliau padėjo Jums vykdant magistrantūros baigiamojo darbo tyrimą. Papasakokite plačiau, kaip sekėsi su šiuo darbu?

Mano darbo tema  buvo internetinio dykinėjimo, organizacinio įsipareigojimo ir moralinės kompetencijos sąsajos. Vos atvykus į Kanadą tarptautinių studentų kuratoriai patarė mums prisistatyti dėstytojams, pasakyti iš kur atvykome ir kad esame tarptautiniai studentai. Kitaip nei Europoje, kur dažnai akivaizdu, jog esi „Erasmus“ studentas, mes buvome tokie patys kaip ir kanadiečiai. Mano statistikos dėstytojas buvo vienas nuostabiausių, kokius teko sutikti. Jis ne tik puikiai išmanė savo sritį, bet ir sugebėjo linksmai, įdomiai pateikti tokį iš pažiūros nepatrauklų dalyką kaip statistika. Vos prisistatę mes pradėjome kalbėti apie Lietuvą ir mano studijas ten. Taip pat, kadangi tuo metu rašiau savo baigiamojo darbo projektą, jis mielai sutiko pakonsultuoti, kokius statistinius metodus būtų geriausia naudoti tikrinant savo hipotezes. Net ir grįžus atgal į Lietuvą jis konsultavo mane statistiniais klausimais bei padėjo pastebėti įdomių įžvalgų mano rezultatuose.

Po studijų baigimo, praėjusių metų rudenį išvykote į Amerikos megapolį Niujorką. Ką šiuo metu veikiate šiame mieste, kodėl pasirinkote būtent jį?

Atvykau į Niujorką metų trukmės stažuotei. Mano stažuotę finansuoja Baltijos–Amerikos Laisvės fondas (BAFF, Baltic American Freedom Foundation). Organizacija apmoka visas išlaidas: bilietus, gyvenimą, vizą, draudimą.

Šiuo metu atlieku praktiką viename startuolyje. Esu klientų sėkmės vadybininkė (angl. Client Success Manager). Tai pozicija, kurioje tiesiogiai bendrauju su klientais, padedu jiems geriau suprasti mūsų produktą, kaip juo naudotis bei gauti daugiausiai vertės. Kiekvieną dieną mokausi JAV verslo bei bendravimo su klientais subtilybių.

                                                                                                                                                                                                                       Pasirinkau šį miestą, nes jis kupinas gyvybės, pulsuojantis. Būnant Niujorke visada esi įvykių sūkuryje. Taip pat jis pilnas kultūrų, įvairių tautybių, tad pasijusti čia kaip namie labai paprasta.

Kas sunkiausia ir įdomiausia šiame mieste?

Sunkiausia, kad reikės išvykti. O įdomiausia, kad šie metai, tikriausiai, yra laikotarpis, per kurį išmokau daugiausiai iki šiol. Visiems kartoju, kad Niujorkas yra miestas, kuriame atgimsti kaskart iš naujo. Tokia gausybė žmonių, daugybė talentų, istorijų. Čia tiesiog neįmanoma nuobodžiauti. Viskas gyva, juda.

Kaip tarptautinės patirtys prisideda tiek prie Jūsų profesinės veiklos bei kokią reikšmę tai kuria asmeniniame gyvenime?

Pirmiausia, šiuolaikinėse darbovietėse anglų kalba nebėra privalumas, tai būtinybė. Tarptautinė patirtis leidžia tobulinti anglų kalbos žinias ir drąsiai jaustis dedant minimalų kiekį pastangų. Esi priverstas kalbėti angliškai, tad natūraliai kasdien mokaisi ir gerini šios kalbos žinias. Labai naudinga pamatyti, kaip verslas ar mokslas vystomas svetur. Tai suteikia daug naudingų įžvalgų, leidžia išmokti naujų dalykų bei pasisemti patirties. Nuolat susipažįstu su nuostabiais žmonėmis, gyvenančiais įvairiausiuose pasaulio kampeliuose. Tai išties padeda naikinti šalių, kultūrų sienas. Visi mes esame labai panašūs – ar būtume iš Europos, ar iš Irano, ar iš Meksikos. Visi dalinamės tais pačiais žmogiškais bruožais, norais, svajonėmis. Man kiekvienas išvykimas į kitą šalį yra iššūkis. Palikti viską, kas yra sava ir pažįstama, ir išvykti kažkur kitur nuostabiai parodo, kas iš tikrųjų esi. Kai palieki viską aplink, atrandi save su savo nuostatomis, požiūriais ir naujoje aplinkoje visus juos kvestionuoji. O kartais kaip tik – labai ryškiai pamatai kultūros įspaudus savo asmenybėje, nes gali iki nukritimo ginčytis dėl vertybių, kurios tau buvo įdiegtos dar vaikystėje. Man laikas svetur yra savęs atradimo laikas, laikas sau.

Kokie Jūsų ateities planai – ar galvojate savo ateitį sieti su Lietuva, ar visgi dar norite išbandyti save svetur?

Po stažuotės dvejiems metams grįšiu į Lietuvą (toks reikalavimas pagal stažuotės sutartį), todėl kurį laiką realizuosiu save gimtinėje. O kaip vėliau bus, laikas parodys.

Ko palinkėtumėte galvojantiems, bet abejojantiems išbandyti „Erasmus+“ programą?

Labiau norėčiau ne palinkėti, o pasidalinti asmenine patirtimi: geriausias ir prasmingiausias mano studijų laikas buvo praleistas išvykus studijuoti kitur. Tai praturtina studijas kaip niekas kitas.