Psichologas Legkauskas apie stereotipus: kokią funkciją atlieka bei kodėl negalima jų sulaužyti
Stereotipai nebūtinai yra blogis, sako Vytauto didžiojo universiteto psichologas, docentas Visvaldas Legkauskas. Viena iš esminių stereotipų funkcijų yra padėti priimti greitą sprendimą, tačiau labai svarbu suprasti, kuomet jų naudoti nereikėtų.
Apie tai, kaip stereotipai ir įsitikinimai formuojami, kokias funkcijas atlieka bei kodėl jų negalima laužyti LRT RADIJO laidoje „Tuzinas“ aiškino Vytauto Didžiojo Universiteto docentas, psichologas Visvaldas Legkauskas.
– Ar būtų galima teigti, kad žmogus savo nuomonę, įsitikinimus visgi keičia?
– Nelygu kokia nuomonė ir įsitikinimai, kuriuos mes galime pakeisti. Galime keisti mažiau reikšmingus įsitikinimus, pvz., kuri košė skaniausia. Paragauji naujos košės, ji pasirodo skanesnė, tad nuomonę pakeisti gali per 10 minučių.
– Kokią funkciją atlieka visuomenės stereotipas?
– Mes kažkodėl mėgstame apie stereotipus kalbėti kaip apie kažkokią baisią bėdą. Kaip visos schemos, stereotipai turi funkciją mums padėti greitai priimti pakankamai gerą sprendimą, pagreitinti žmogaus orientaciją ir prisitaikymą aplinkoje.
Jeigu sutinki žmogų, kurį savo galvoje priskiri kažkokiai kategorijai, pavyzdžiui, moterys, vilniečiai, pardavėjai, gali galvoje aktyvuoti stereotipą, kaip su tokiais žmonėms reikėtų elgtis. Stereotipas daro du dalykus: sukuria mano galvoje prognozę, ko aš galiu iš to žmogaus tikėtis, ir atitinkamai nukreipia mano reakciją į žmogų. Kaip man jo atžvilgiu elgtis, kad pasiekčiau savo tikslus.
– Kodėl stereotipai visuomenėje dažniausiai priimami neigiamai?
– Stereotipus mes naudojame visi. Juos pradedame suvokti kaip bėdą tada, kuomet jaučiame, kad prie mūsų yra klijuojamas stereotipas, kuris į mus nukreipia neigiamą, nepageidaujamą kitų žmonių elgesį. O kai patys naudojame stereotipus, mes sakome: čia realybės atspindys. Todėl kai jaučiamės nuo stereotipų nukentėję, vertiname juos neigiamai, bet kai naudojame juos patys, galvojame, kad taip suvokiame realybę.
– Ar galima apibrėžti žmones, kurie stereotipus pradeda vartoti patologiškai ir kenkti žmogaus socializacijai?
– Stereotipus mes suformuojame iš savo patirties. Stereotipai leidžia mums priimti pakankamai gerą sprendimą dėl to, kad jų turinys iš esmės yra teisingas. Bet taip būna pasikartojančiose situacijose. Kai situacija pasikeičia, stereotipai tampa bėda, nes naujai situacijai jie netinka.
Geras reagavimas į tokią situaciją – bandymas reflektuoti, pasižiūrėti į situaciją ar pašnekovą iš naujo, detaliau. Bėda prasideda tada, kai mes atsisakome reflektuoti, pritaikome stereotipą, kuris davė netinkamą rezultatą, bet užsispyrę bandome ginčytis su realybe. Tačiau viskas baigiasi vienodai, nes ginčo laimėti su realybe neįmanoma.
– Kokia yra stereotipo galia, ar jie įveikiami asmenų sąmonėje?
– Stereotipas nukreipia žmogaus suvokimą. Jeigu aš pamatau keletą svarbių požymių, padedu žmogų į tam tikrą lentyną, priskiriu jam dar dešimt požymiu, kurie, mano manymu, priklauso tiems žmonėms, nepriklausomai nuo to, ar žmogus juos turi. Tada, kai žiūrėsiu į žmogaus elgesį, aš, remdamasis savo patirtimi, išsitrauksiu atvejus, kurie patvirtina mano išankstinę nuostatą, susiformavusią stereotipo pagrindu, ir ignoruosiu tuos, kurie mano išankstinę nuostatą paneigtų.
– Kaip jūs manote, kokie stereotipai yra pavojingi pačiai visuomenei? Galbūt galima išskirti aktualiausius, kurie pereina į diskriminaciją?
– Plačiąja prasme visi stereotipai pereina į diskriminaciją. Kai aš pasakau, kad mes esame skirtingi, nesvarbu kokiu požiūriu, ar lyties, tautybės, išsilavinimo, iš karto galvoje kyla klausimas, kuri grupė geresnė. Akivaizdu, atsakymas visada vienodas. Geresnė grupė ta, kuriai priklausau aš.
Tada išaiškėja akivaizdžios klausimo pasekmės. Jeigu mano grupė yra geresnė, iškilus klausimui apie bet kokių išteklių dalinimąsi, jų daugiau priklauso man, o ne jums – tai yra diskriminacijos apibrėžimas. Vadinasi, priklausomybė tam tikrai grupei apriboja žmogaus prieigą prie vienokių ar kitokių išteklių.
– Kaip manote, kokie komponentai lėmė, kad lyčių stereotipai mūsų visuomenėje yra gajūs, išliekantys?
– Stereotipai lengviau formuojasi apie visuomenės grupes, kurių skirtumai yra vizualiai matomi, nes vizualinis skirtumas tampa labai tvirtu atramos tašku stereotipo formavimuisi. Taip pat svarbu pabrėžti, jog stereotipai nesusiformuoja iš oro. Keičiantis visuomenei, keičiasi ir stereotipų turinys, pavyzdžiui, apie vyro ir moters lyčių vaidmenis.
Augant moterų vadovių skaičiui, vis mažiau žmonių galvoje lieka stereotipas, jog moterys negalėtų būti vadovėmis.
– Beveik penkis dešimtmečius buvome sovietų okupacijoje. Kaip manote, kokią įtaką tai turėjo mūsų stereotipų formavimuisi?
– Palikimo yra, bet jie ne apie žmonių grupes, o apie tai, kaip žmogus save suvokia. Žiūrint į aplinkinius nėra labai daug išskirtinių stereotipų, bet galima pastebėti, kad žmogus, kuris gyveno okupacijos sąlygomis, labiau bijo žmonių, mažiau toleruoja skirtingumą. Kitas dalykas, okupacinio režimo propaganda labai daug dėmesio skiria elgesio standartizavimui. Bet koks nukrypstantis elgesys yra stigmatizuojamas, apie jį formuojamas intensyvus, neigiamas stereotipas. Formuojama nuomonė, kad įvairovė yra iš principo blogai.
– Minėjote, kad kilus grėsmėms, visuomenė išlieka gana stabili. Kodėl taip lengva pamiršti, kas skaldė žmones?
– Pagrindinė prasmė, kodėl žmogus yra socialus padaras, kad iškilus didelei ir aiškiai suvokiamai grėsmei, žmonės telkiasi, kad atsispirtų grėsmei.
– Kaip jūs matytumėte dabartinę technologijų įtaką, kalbant apie stereotipus ir įsitikinimus, kaip jos veikia?
– Visų pirma jos leidžia greitai vieniems kitus surasti. Mažoms įsitikinimų grupėms, kurios gyvenime negalėtų būti grupės, nes yra per daug išsibarsčiusios, „Facebook“ ar „Twitter“ padeda tapti realia grupe socialiniame tinkle, o paskui ir susitikti gyvai. Antra savybė – technologijų pagalba mes galime kurti įtikinamą, alternatyvinę realybę.
– Ar reikėtų laužyti vyraujančius stereotipus ir įsitikinimus visuomenėje?
– Stereotipų nesulaužysi, nes vis dar pagrįsti ir suteikiantys pagrindą efektyviai prognozei stereotipai turi egzistuoti. Reiškia, jie leidžia vadovams greitai priimti pakankamai gerus sprendimus. Jie atlieka savo funkciją. Stereotipų laužymas realus tik tuomet, kai realybės, kurioje jis susiformavo nebėra, kai jie lieka tik galvose.
