Ar lietuviai patenkinti demokratijos veikimu šalyje?
Artėja 2020-ieji. Jie užvers antrąjį 21-ojo amžiaus dešimtmetį. Lietuva naujaisiais metais pažymės gyvenimo nepriklausomybėje ir demokratijoje trisdešimtmetį. Nors demokratija paprastai suvokiama kaip visuotinė vertybė ir geriausia galima valdymo forma, tačiau susirūpinimą kelią vis didėjantis visuomenės nepasitenkinimas tuo, kaip demokratija iš tikrųjų veikia konkrečiose šalyse. To priežasčių gali būti įvairiausių – nuo ekonominių ir finansinių krizių iki negebėjimo spręsti pabėgėlių klausimo ir kitų globalizacijos iššūkių.
Apskritai Išsamių duomenų apie piliečių požiūrius į demokratiją Europoje itin trūksta, tad Europos socialinis tyrimas nuo pat įgyvendinimo pradžios 2001 m. kiekvienoje bangoje skiria bent vieną klausimą europiečių pasitenkinimui demokratija savo šalyse išsiaiškinti. Vienas dažniausiai pateikiamų klausimų, pagal kuriuos sprendžiama apie demokratijos kaip politinės tvarkos rezultatyvumą ir legitimaciją, yra šis: „Vertinant apskritai, ar jūs esate patenkintas (-a) tuo, kaip demokratija veikia jūsų šalyje?“. Tokia klausimo apie pasitenkinimą demokratijos veikimu formuluotė apima aukščiausią abstrakcijos lygmenį ir leidžia išvengti demokratijos prasmių vertinimų. Panašus klausimas yra naudojamas „Eurobarometro“ tyrimuose nuo 1976 m.
Europos socialiniame tyrime respondentų prašoma jų pasitenkinimą demokratijos veikimu apskritai įvertinti konkrečiu balu nuo 0 iki 10, kur 0 reiškia, kad jie yra ypatingai nepatenkinti, o 10 reiškia, kad yra ypatingai patenkinti. Jei žmonės nėra patenkinti demokratijos veikimu savo šalyje, tai jokiu būdu nereiškia, kad taip yra dėl to, jog jiems nepatinka demokratija. Šiuo klausimu atskleidžiama šalies gyventojų nuomonė apie tai, kiek esama politinė sistema yra demokratiška.
Lietuva prie Europos socialinio tyrimo prisijungė 2009 m., t. y. ketvirtosios jo bangos, kurios vyksta kas dvejus metus. Turimi duomenys leidžia palyginti, kaip kito Lietuvos gyventojų nuomonė apie demokratijos veikimą šalyje per beveik dešimties metų laikotarpį. Kiekvienoje Europos socialinio tyrimo bangoje atlikta po reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą, kuriose buvo apklausta po daugiau nei 2000 respondentų (išskyrus penktąją, kurioje apklausta daugiau nei 1600 respondentų).
Paveiksle, esančiame žemiau, galima matyti, kad daugiausiai itin prastai (0-3 balais) demokratijos veikimą šalyje įvertinusių Lietuvos gyventojų buvo 2009 m. – daugiau nei pusė visų respondentų. Tai yra prasčiausias rezultatas per visą Europos socialinio tyrimo įgyvendinimo Lietuvoje istoriją. Tokį didelį nepasitenkinimą demokratijos veikimu visų pirma galima sieti su to meto pasauline finansų krize. Po dvejų metų prasčiausiai balais vertinusiųjų demokratijos veikimą sumažėjo tik vos daugiau nei penkiais procentais. 2013 m. jau turime daug geresnę situaciją – apskritai tik ketvirtadalis respondentų buvo neaptenkinti demokratijos veikimu Lietuvoje. Ir tai yra geriausias rezultatas per visą Europos socialinio tyrimo įgyvendinimo Lietuvoje laikotarpį. Atitinkamai tais metais užfiksuota ir daugiausiai respondentų, demokratijos veikimą šalyje įvertinusių aukščiausiais balais – tokių respondentų buvo beveik ketvirtadalis. Tačiau 2015 m. pozityviausiai vertinančiųjų demokratijos veikimą šalyje dalis vėl mažėjo keletu procentų, o nepatenkintųjų padaugėjo beveik dešimtadaliu. 2017 m. vėl turime pagerėjusį demokratijos veikimo Lietuvoje vertinimą, kurio lygis labai panašus į 2013 m. lygį. Taip pat svarbu pastebėti, kad visose tyrimo bangose geriau demokratijos veikimą vertino jauni, aukštesnį išsilavinimą turintys, didesnes pajamas gaunantys respondentai.
Pav. Demokratijos veikimo vertinimas Lietuvoje 2009-20017 m. (proc.)
Palyginę Lietuvos gyventojų atsakymus apie demokratijos veikimą šalyje su kitų Europos socialiniame tyrime dalyvaujančių šalių respondentų atsakymais galime konstatuoti, kad Lietuvoje pozityviausiai (7-10 balų) demokratijos veikimą šalyje vertinančių respondentų yra beveik dešimtadaliu mažiau nei visų tyrime dalyvaujančių šalių vidurkis, kuris gerokai viršija 30 proc. Taigi Lietuvos respondentai yra pesimistiškai demokratijos veikimu nusiteikusiųjų pusėje. Panaši dalis kaip ir Lietuvoje geriausiai vertinančiųjų demokratijos veikimą savo šalyse yra Portugalijoje, Lenkijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, o mažiausiai tokių respondentų yra Slovėnijoje, Rusijoje ir Italijoje. Didžiausia dalis geriausius balus demokratijos veikimui rašančiųjų yra Šveicarijoje ir Norvegijoje, kur tokių respondentų yra daugiau nei 70 proc. Kiek mažiau, tačiau daugiau nei pusė visų optimistiškai demokratijos veikimą savo šalyse vertinančiųjų yra ir Švedijoje bei Suomijoje.
Tai buvo retrospektyvinis žvilgsnis į demokratijos veikimo vertinimą Lietuvoje. Kaip keitėsi Lietuvos gyventojų nuomonė šiuo klausimu ir kokia ji yra šiuo metu, bus galima sužinoti iš ką tik Lietuvoje pasibaigusios devintosios Europos socialinio tyrimo bangos. Laukite tęsinio…
Doc. dr. Ligita Šarkutė, Vytauto Didžiojo universitetas
Straipsnis parengtas įgyvendinant projektą “Lietuvos narystė tarptautinėje mokslinių tyrimų infrastruktūroje „Europos socialinis tyrimas“, kurį finansuoja Lietuvos mokslo taryba (sutarties Nr. VS-3).
