Mokslas

Psichologijos mokslo klasteris: Asmens psichosocialinis funkcionavimas ir psichologinės jo gerinimo galimybės organizacijose, ugdymo ir sveikatos institucijose

Tyrimų kryptys
Klasteryje vykdomi tyrimai yra paremti konkrečiomis psichologijos teorinėmis paradigmomis, keliami moksliniai klausimai, susiję su kol kas tyrimais neatsakytais klausimais sveikatos, organizacinės bei mokyklinės psichologijos srityse.
Klasteryje vykdomi tyrimai:
• Psichologinių ir elgesio veiksnių, prisidedančių prie ligos išsivystymo, sveikatos stiprinimo ir sergančiųjų reabilitacijos sėkmingumo, tyrimai.
• Subjektyvi gyvenimo kokybė ir gerovė: priežastingumo ir sąveikos su biopsichosocialiniais veiksniais analizė.
• Vaikų, paauglių ir suaugusiųjų tabako, alkoholio ir kitų priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimo, savižudiško ir kito rizikingo elgesio psichologinių ir socialinių priežasčių bei pasekmių analizė ir prevencijos priemonių efektyvumo tyrimai.
• Įvairaus amžiaus asmenų psichosocialinės raidos, adaptacijos, mokymo (-si) proceso efektyvumo ir juos nulemiančių socialinių bei kognityvinių veiksnių analizė
• Žmogiškųjų išteklių valdymo psichologinė analizė bei ekonominės gerovės psichologinių prielaidų tyrimai.
Šių tyrimų rezultatai yra tiesiogiai pritaikomi praktiniame psichologo darbe įvairių tipų organizacijose, švietimo sistemoje, sveikatos apsaugos sistemoje, socialinių paslaugų sferoje.

Klasterio tikslai
Klasterio tyrimų tikslai yra analizuoti asmens psichosocialinio funkcionavimo raidą skirtingų psichologijos teorijų aspektais, kompleksiškai nagrinėti rizikos veiksnius ir elgesį, kurie daro įtaką asmens psichosocialinei adaptacijai organizacijose, ugdymo ir sveikatos institucijose.

Klasterio nariai

Doktorantai

Apgintos daktaro disertacijos klasterio tematika

Daugiau informacijos apie klasterio veiklą


MOKYMOSI VISĄ GYVENIMĄ TYRIMŲ klasteris

Tyrimų kryptys

Klasterio veiklą charakterizuoja švietimo sistemos raiškos tyrimai mokymosi visą gyvenimą paradigmoje.

Pagrindinės tyrimų sritys:

  1. Suaugusiųjų mokymasis. Tyrimai pasižymi kryptingumu suaugusiųjų mokymesi (andragogikoje), tiriant mokymosi strategijas ir aplinkas, profesionalizaciją, atskirties įveikimą ir įgalinimą mokymuisi, mokymosi pasiekimus bei rezultatus ir jų vertinimą, mokymąsi darbo vietoje.
  2. Profesinis rengimas. Iš svarbesnių tyrimo temų galima išskirti pirminio ir tęstinio profesinio mokymo prieinamumą ir perimamumą, nacionalinę ir tarptautinę profesinio rengimo politiką, nacionalinių kvalifikacijų sistemas ir struktūras, kompetencijų vertinimą.
  3. Technologijomis grįstas mokymas (-is). Bendradarbiaudami su Europos mokslininkais, klasterio tyrėjai tiria informacinių komunikacinių technologijų taikymą profesiniame rengime ir suaugusiųjų švietime bei aukštajame moksle ir verslo organizacijose.
  4. Aukštasis mokslas. Tyrimai telkiasi į profesinio tapatumo formavimąsi studijuojant aukštosiose mokyklose, akademinę ir intelektinę lyderystę, savivaldų ir savarankišką mokymąsi.

Klasterio tikslai

Klasterio tikslas – vykdyti kokybinius, kiekybinius ir mišrius multidisciplininius ir tarpdisciplininius bei specifinius edukologijos tyrimus orientuojantis į įvairias amžiaus grupes, visų tipų švietimo ir ugdymo organizacijas.

Pagrindinėse tyrimų kryptyse akcentuojamas tyrimų tęstinumas, tarpdiscipliniškumas bei  tarptautiškumas.

Klasterio nariai

Doktorantai

 

Apgintos daktaro disertacijos klasterio tematika


Pilietiškumas ir tapatumas šiuolaikinėje visuomenėje

Tyrimų kryptys

Klasterio mokslininkų vykdomi tyrimai atitinka Europos ir Lietuvos MTEP prioritetines tyrimų, skirtų žinių visuomenei tirti, kryptis:  piliečiai ir valdymas žinių visuomenėje bei tautinio identiteto išsaugojimas globalizacijos sąlygomis. Moksliniai tyrimai atskleidžia visuomenės narių socialinio ir pilietinio dalyvavimo įvairiuose Lietuvos visuomenės kontekstuose sunkumus, formas, galimybes ir pokyčius; padeda nustatyti tapatybės konstravimo modelius ir jos raiškos būdų įvairovę kintančiomis kultūrinėmis, ekonominėmis ir politinėmis sąlygomis; padeda identifikuoti šiandieninėje pokyčių  visuomenėje socialinę atskirtį patiriančias grupes ir aiškintis šios atskirties priežastis bei išgyvenimo strategijas. Mokslininkai rengia rekomendacijas kaip mažinti socialinę atskirtį ir užtikrinti pilietinį skirtingų socialinių grupių dalyvavimą ir aktyvumą; numato socialinės atskirties grupių įgalinimo priemones;  vertina socialinių paslaugų kokybę; analizuoja socialinės gerovės politiką.

Tyrimų rezultatai itin reikšmingi užimtumo, lygių galimybių, skurdo mažinimo, sveikatos, švietimo, šeimos, tautinės tapatybės politikos formavimu ir vykdymu tiesiogiai užsiimančioms vietos, nacionalinėms ir tarptautinėms institucijoms.

Klasterio tikslai

  • Atskleisti, kaip visuomenė dalyvauja, ir kaip pasireiškia jos pilietiškumas įvairiose  Lietuvos gyvenimo srityse;
  • Atskleisti kokios problemos kyla dėl dalyvavimo ir pilietiškumo stokos skirtingoms socialinėms grupėms institucinės visuomenės organizacijos pertvarkos laikotarpiu;
  • Vykdant palyginamuosius tyrimus, identifikuoti moderniosios visuomenės socialinio ir pilietinio dalyvavimo, naujos tapatybės konstravimo modelius dabarties socialinės raidos metu;
  • Nustatyti dabartinio lietuvių nacionalinio identiteto modelius (raiškos būdų įvairovę), naudojamų tautinės tapatybės strategijų turinį bei jų priklausomybę nuo skirtingų valstybės ir kitų institucijų vykdomų identiteto politikų ir viešųjų praktikų;
  • Vykdyti tarpdisciplininius ir lyginamuosius lyčių santykių ir lyčių (ne)lygybės insitucionalizacijos tyrimus; tirti lyties ir socialinės klasės, amžiaus, rasės/etniškumo ir seksualumo sąveikas;
  • Nagrinėti su kokias socialinės integracijos iššūkiais susiduria šiuolaikinė visuomenė didėjančios įvairovės ir pliuralizmo kontekste;
  • Analizuoti veiksnius, skatinančius skirtingų visuomenės grupių socialinę atskirtį;
  • Tirti socialinės atskirties grupių ir individų įgalinimo strategijas, metodologiją, politiką;
  • Tirti socialinių institutų sąveiką piliečių dalyvavimo ir socialinės sanglaudos stiprinimo procesuose;
  • Vykdyti socialinės gerovės institucijų kokybės analizę ir plėtotę;
  • Tirti politinių procesų raidos tendencijas ir perspektyvas Lietuvos ir Europos Sąjungos kontekste.

Klasterio nariai

Doktorantai

  • Vilma Ražanauskaitė (VDU Socialinių mokslų fakultetas)
  • Oksana Mejerė (VDU Socialinių mokslų fakultetas)
  • Julija Eidukevičiūtė (VDU Socialinių mokslų fakultetas)
  • Dovilė Jankūnaitė (VDU Socialinių mokslų fakultetas)
  • Roberta Motiečienė (VDU Socialinių mokslų fakultetas)
  • Darja Lyzenko (VDU Socialinių mokslų fakultetas)
  • Kristina Garalytė (VDU Socialinių mokslų fakultetas)
  • Kristina Barancovaitė-Skindaravičienė (VDU Socialinių mokslų fakultetas)
  • Reda Adomaitienė (VDU Socialinių mokslų fakultetas)
  • Gintarė Pocė (VDU Socialinių mokslų fakultetas)
  • Ramunė Makštutytė (VDU Socialinių mokslų fakultetas)
  • Rūta Mazgelytė (VDU Socialinių mokslų fakultetas)
  • Rimgailė Dikšaitė (VDU Socialinių mokslų fakultetas)
  • Eglė Večorskytė (VDU Socialinių mokslų fakultetas)

 

Apgintos daktaro disertacijos klasterio tematika

Vykdyti projektai

Socialinė atskirtis ir socialinis dalyvavimas pokyčių Lietuvoje, Visuotinė dotacija (parama mokslininkų ir kitų tyrėjų mokslinei veiklai), 2012-2015.

Kriminalinis vyriškumas Lietuvos pataisos namuose: formos, kaita, alternatyvų paieškos, LMT mokslininkų grupių projektas, 2012-2013.

Socialinė atskirtis Lietuvos didmiesčiuose: erdvinės segregacijos ir poliarizacijos formos, LMT mokslininkų grupių projektas, 2011-2012.

Lyčių nelygybė, viešoji politika ir gimstamumo ateitis Lietuvoje, LMT nacionalinė mokslo programa „Socialiniai iššūkiai nacionaliniam saugumui“, 2010-2011.

Lietuvos mokslininkų mobilumas: kokybinis tyrimas. SKVC, Švietimo ir mokslo ministerija, 2009-2010.