Nuotolinės studijos: kaip mums sekasi?

Jau antra savaitė Vytauto Didžiojo universitetas ir Socialinių mokslų fakultetas studijas ir visas kitas veiklas vykdo išimtinai nuotolinėje aplinkoje. Nors VDU nuotolinės studijos yra gerokai pažengusios ir, ko gero, nėra nei vieno dalyko universitete, kuris iki šiol neturėjo nuotolinio elemento, bet išskirtinai dirbti tik nuotoliniu būdu vis vien yra kiek neįprasta.

Tad kaip sekasi nuotolinėse studijose? Kad greitai išsiaiškintų studentų ir dėstytojų patirtis, Socialinių mokslų fakultetas surengė dvi trumpąsias apklausas su iš esmės dviem klausimais: ar susidūrė su problemomis nuotolinėse studijose ir, jei taip, tai kokių jų būta?

36 proc. studentų visai neturėjo problemų, 26 proc. teigė, kad buvo problemų, bet jos išspręstos. Tad bendrai beveik du trečdaliai studentų atsakė, kad jei ir problemų būta, tai jos sėkmingai įveiktos. Kita vertus, 26 proc. atsakiusiųjų rinkosi atsakymus “buvo problemų, bet dauguma jų neišspręstos” ar “iškilo daug problemų”. Dar 12 proc. neturėjo aiškios nuomonės. Beje, viešosios nuomonės tyrimuose atsakymas „sunku pasakyti“ ar „nežinau“ yra vertinamas kaip bene sąžiningiausias. Bet šis pastebėjimas šiek tiek nerimtai.

Lentelė 1. Studentų vertinimai: ar susidūrėte su problemomis nuotolinėse studijose praėjusią savaitę?

Nors studentų komentaruose apie problemas ne vieną kartą buvo pasakyta, kad „nebuvo“ ar „nesusidūriau“, visgi yra keletas dalykų, apie ką reikia pagalvoti mums visiems, o kai kur ir surasti operatyviai sprendimus. Studentų atsakymuose būta pastebėjimų, kad ši karantino situacija pirmiausia ir bendrai sukelia tam tikrą psichologinį stresą. Kitas problemas galima suskirstyti į kelias grupes: technines, įgūdžių ir žinių, darbo organizavimo. Kai kas konkrečiau. Keliolika kartų studentai pastebėjo, kad pasitaiko techninių problemų vaizdo paskaitose, tokių kaip garso, vaizdo, ryšio ir panašūs trikdžiai.  Kai kuriais atvejais tiek dėstytojams, tiek studentams trūksta įgūdžių dirbti su naujomis vaizdo programomis. Bet čia visi greitai mokosi. Darbo organizavimo srityje kartais užmirštama, kad studijų tvarkaraštis nėra pasikeitęs ir virtualūs užsiėmimai vyksta tuo pačiu ankstesnių realių užsiėmimų laiku. Adaptacija nuotolinėse studijose reikalauja papildomų pastangų iš visų, tad studentai pageidauja, kad skaitinių ir kitų naujų darbų krūvis dėl perėjimo į kitą studijų būdą nedidėtų. Taip pat yra abejonių dėl atsiskaitymų organizavimo. Atskiras klausimas yra sustabdytos praktikos, nors joms sprendimų jau ieško visos studijų programos. Tad atsakymai ir čia bus. Vienas jų yra labai aiškus. Kai praktikos organizacijos jas sutinka tęsti virtualiu būdu, tai reikia taip daryti.

Šalia problemų yra nemažai optimistinių komentarų, tokių kaip „visi dėstytojai pakankamai gerai pasiruošę dėstymui, pateikia nurodymus, kada ir ką pasidaryti“, „nuotolinės studijos, mano manymu, yra labai geras dalykas“ ir panašiai.

Trumpai apibendrinant dėstytojų patirtis, reikia pastebėti, kad 76 proc. jų neturėjo ženklesnių problemų, nors 16 proc. mano, kad jų tikrai yra.

Lentelė 2. Dėstytojų vertinimai: ar susidūrėte su problemomis nuotolinėse studijose praėjusią savaitę?

Dėstytojų komentaruose apie problemas akivaizdžiai pirmauja vadinamosios „techninės“, tokios kaip programinės įrangos trikdžiai ir panašiai, nors savikritiškai pastebi, kad ir naujų įgūdžių reikia įgyti nuotolinėms studijoms. Beje, SMF dėstytojai pastaruoju metu galėjo dalyvauti darbo nuotolinėje aplinkoje mokymuose.

Pabaigai vienas praktinis patarimas mums visiems – jei kyla klausimų ar neaiškumų ne tik nuotolinėse studijose, bet ir visais „karantininio“ gyvenimo klausimais, tuomet reikia nelaukti, o klausti ir pirmiausia tų, kurie yra arčiausiai Jūsų: kolegų, dėstytojų, padalinių darbuotojų. Ir būkime saugūs!

Socialinių mokslų fakulteto dekanas Algis Krupavičius