Dr. Apolonijus Žilys apie Europos šalių išgyvenamas demografines transformacijas
Europos šalių visuomenės pereina ir išgyvena iki šių dienų reikšmingas demografines transformacijas, kurios įvardijamos kaip antrasis demografinis perėjimas. Šis terminas pabrėžia, kad visuomenėje stebimas gimstamumo ir kartu mirtingumo lygio mažėjimas, o tai iš esmės keičia visuomenės demografinę struktūrą.
Santuokos ar tėvystės atidėjimas, mažesnio vaikų skaičiaus šeimos planavimas, užsitęsęs išėjimas iš tėvų būsto, ilgėjantis asmens praleidžiamas laikotarpis gyvenant vienam ar gyvenant poroje, bet nesusituokus, užtrunkantis ar kiti svarbūs gyvenimo įvykių perrikiavimai ir jų vidutiniai vėlavimai ar paankstinimai yra minėto demografinio proceso dalis.
Šio proceso priežastys yra įvardijamos įvairios – nuo įvairių nuostatų, susijusių su šeima ar reikšmingais gyvenimo pasirinkimais, kaitos, iki gerovės valstybės ar rinkos transformacijų, nuo technologinių pokyčių iki vertybinių poslinkių, kaip didėjanti individualizacija. Pavyzdžiui, individualizacijos procesai apibendrina bendrą sociologinę hipotezę, kad šiuolaikinėse visuomenėse asmens gyvenimo eigą vis mažiau reguliuoja ar riboja visuomeninės ar kolektyvinės socialinės normos, lūkesčiai, vertybės ar nuostatos, kurias sukuria įvairios tradicinės institucijos.
Tradicinės institucijos, kaip bažnyčia ar net šeima, kaimynystė, bendruomenė, švietimo sistema ar darbovietė, vis mažiau turi galios diktuoti mūsų asmeninius gyvenimo pasirinkimus ir nurodyti tinkamiausią gyvenimo eigos planą ar gyvenimo įvykių tvarkaraštį. Individualizacija tarsi išlaisvina asmenis, pataria neprisirišti prie vietos, darbo, institucijų ar net šeimos. Tuo pačiu, šis procesas verčia planuoti atsakingai savo gyvenimo kalendorių ir jį tvarkyti savarankiškai vos tik įžengus į suaugusio asmens periodą.
Pastebėta, kad labiau individualistinėmis vertybėmis pasižymi tos visuomenės, kuriose antrojo demografinio perėjimo procesai anksčiau prasidėję, reikšmingai labiau pastebimi ar matoma demografinės elgsenos kaita. Vienos visuomenės sparčiau persmelktos individualizacijos ir greičiau patiria demografinius pokyčius.
Tad norint suprasti žmonių kintančią elgseną planuojant savo gyvenimo įvykių tvarkaraštį suaugystės periodu, tampa svarbu suprasti tam tikras socialines normas, lūkesčius ar vertybes siejamus su vienu ar kitu amžiaus tarpsniu.
Skaitykite daugiau: https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1307904/tinkamiausias-amzius-tuoktis-ir-susilaukti-vaiku-kuo-siais-klausimais-skiriames-nuo-kitu-europieciu