Fotografijų konkursas #SOCLAB’AS: Neuroįvairovės veidai
Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakultetas kviečia 9-12 klasių moksleivius dalyvauti tradiciniame #SOCLAB’AS teminių fotografijų konkurse! Šių metų konkurso tema: Neuroįvairovės VEIDAI
Neuroįvairovė nėra mokslinis terminas, bet jis padeda suprasti, kad žmonių smegenys veikia skirtingai. Pastaruoju metu vis dažniau analizuojame savo ir kitų elgesį, bandome suprasti save per savidiagnostiką ir kartais net ieškome „diagnozės” tam, kas yra mūsų unikalios savybės. Bet ar tikrai kiekvienas žmogaus bruožas – spontaniškumas, polinkis rizikuoti ar atidėlioti darbus – būtinai reiškia kokį nors sutrikimą? Ar viskam reikia diagnozės? Kviečiame pastebėti ir nuotraukose užfiksuoti ypatingas netipinių protų savybes.
Klausimai įkvėpimui:
- Kas iš tiesų yra neuroįvairovė?
- Ką norėčiau geriau suprasti apie save ir kitus?
- Ar aš pats/pati jaučiuosi kitaip nei dauguma?
- Kaip tai pastebiu? Kokius iššūkius tai kelia, o gal kaip tik padeda?
Kviečiame pateikti 1-3 nuotraukas, kuriose atsispindėtų konkurso tema. Kartu su nuotraukomis prašome atsiųsti išsamų nuotraukų aprašymą: kas ir kodėl jose užfiksuota, kaip tai atitinka temą, kokia yra pagrindinė nuotraukų mintis ar kūrybinė idėja (~250 žodžių). Konkurse gali dalyvauti 9-12 klasių moksleivių grupės nuo 2 iki 4 asmenų su koordinuojančiu mokytoju ar savarankiškai.
Pateiktus darbus tolesniam balsavimui atrinks šiam tikslui suburta #SocLab’as komisija, kuri vertins nuotraukų ir jų aprašymų atitikimą paskelbtoms konkurso sąlygoms, Jūsų komandos idėjos aiškumą ir originalumą bei nuotraukų aprašymo kokybę. Į kitą etapą keliaus tik įvardintus kriterijus atitikę darbai.
Antrame etape komisijos atrinkti darbai bus viešinami internete (konkurso dalyviai bus informuoti apie patekimą į antrą etapą). Konkursą laimės daugiausiai balsų surinkusi moksleivių grupė.
Dalyvių informaciją bei nuotraukų aprašymus prašome pateikti šioje formoje ir, kartu su nuotraukomis (atskirais failais), siųsti el. p. adresu: lina.bartuseviciene@vdu.lt iki 2025 m. gegužės 15 d.
Jei turite klausimų – susiekite nurodytu paštu.
Konkurso dalyviai gaus socialines valandas patvirtinantį pažymėjimą.
Nugalėtojai bus apdovanoti prizais!
Konferencija „Aktualūs sociologijos ir antropologijos tyrimai: problemos ir kontekstai“
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Sociologijos katedra ir Lietuvos sociologų draugija kviečia į XI nacionalinę jaunųjų sociologų ir antropologų konferenciją „Aktualūs sociologijos ir antropologijos tyrimai: problemos ir kontekstai“, kuri vyks 2025 m. balandžio 11 d., penktadienį, VDU Socialinių mokslų fakultete, Jonavos g. 66, Kaune.
Pirmoji konferencijos diskusija – „Kariuomenė ir pilietinė visuomenė: integralumas ir atsparumas“ – skirta kariuomenės ir pilietinės visuomenės santykiui. Kiek kariuomenė šiandien atspindi mūsų visuomenės vertybes ir koks yra skirtingų kartų požiūris į ją? Kaip ugdomi visuomenės pilietinis sąmoningumas ir atsparumas? Koks šiandien visuomenės ir kariuomenės ryšys, kaip kariuomenė matoma viešajame gyvenime?
Diskusijos dalyviai:
Dr. Paulius Balsys, Lietuvos kariuomenės majoras, karo sociologas
Dr. Ramūnas Trimakas, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos dėstytojas, Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie KAM specialistas
Prof. dr. Vylius Leonavičius, sociologas, Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas
Diskusiją moderuos sociologas doc. dr. Dainius Genys, Vytauto Didžiojo universitetas
Po šios diskusijos paralelinėse konferecijos sekcijose savo atliktų tyrimų rezultatus pristatys net septyniolika skirtingas socialinių ir humanitarinių mokslų sritis – sociologiją, socialinę antropologiją, viešąjį administravimą, politologiją, komunikaciją, sveikatos mokslus ir kitas atstovaujantys tyrėjai iš VDU ir kitų Lietuvos universitetų ir tyrimų centrų.
Baigiamoji konferencijos diskusija – “Religion and Politics in the US and the Baltics: Separated, Intertwined, or?” (anglų k.) skiriama religijos ir politikos temai – koks religijos vaidmuo šiandienos politinėje darbotvarkėje ir viešosiose diskusijoje JAV ir Baltijos šalyse.
Panel participants:
prof. dr. Michael Strmiska.
Michael Strmiska has a PhD in Comparative Religion from Boston University in the United States. He has published numerous articles on Pagan movements in Europe and the USA, and taught abroad in Japan, Czechia, Latvia and Lithuania. He is a World History professor at Orange County Community College in New York State. For spring 2025, he is teaching about Asian Religions at Vilnius University through the Fulbright Fellowship program.
Agita Misane
Dr. Agita Misāne is a sociologist and historian of religion, dividing her time between the Institute of Literature, Folklore and Art at the University of Latvia, Riga Stradiņš University and since 2024, Vytautas Magnus University. Her research interests are the history of religious ideas, Latvian nationalism and current religious developments in Latvia. She co-edited a collection of articles Placelore, Pilgrim Routes, Restoried Sites and Contested Spaces, forthcoming at Equinox Publishing in 2025.
prof. dr. Milda Ališauskienė
Prof. Dr. Milda Ališauskienė is a sociologist of religion, teaching at Vytautas Magnus University since 2004. Her research interests include the manifestation of religion in post-socialist societies, the intersection of religion and gender, and religion and politics. In 2023, she published a monograph, „Minority Religions, Society and State in Contemporary Lithuania.” Since 2024, she is the PI at the Lithuanian Research Council-funded project “Discursive Practices of Politicization of Religion and Religionization of Politics in Contemporary Lithuania” (RELPOL).
Panel moderators: Salome Esebua (PhD candidate, Vytautas Magnus University) and Evelina Juchnevičiūtė (PhD candidate, Vytautas Magnus University).
Konferencijos kalbos – lietuvių ir anglų.
Konferencijos puslapis socialiniame tinkle „Facebook“.
Konferencijos pranešimų santraukos
Jei konferencijoje planuojate dalyvauti, kaip klausytojas/-a, maloniai prašome užsiregistruoti: https://forms.gle/kXVMsdfiQo1Stq5A8
Renginio metu bus fotografuojama ir/ar filmuojama, todėl informuojame, kad Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.
Dokt. P. T. Sibanda: VDU įdėjo pagirtinas pastangas į studentų su įvairiais poreikiais palaikymą
„Lietuva pasižymi unikalia istorijos, kultūros ir modernumo samplaika. Pažintis su šios šalies kultūra buvo nepaprastai įdomi patirtis. Žmonės, su kuriais susipažinau, buvo draugiški ir priėmė mane šiltai, nors bendravimas kartais ir atrodė labiau suvaržytas, nei tas, prie kurio esu pripratusi Pietų Afrikoje“, – pasakoja Pretorijos universiteto (Pietų Afrika) doktorantė Princess Thembisile Sibanda, kuri dar būdama magistrantė pagal „Erasmus“ mainų programą studijavo Vytauto Didžiojo universitete (VDU).
Fizinę negalią turinti doktorantė pasižymi dideliu veiklumu – ne tik rengia disertaciją psichologijos srityje, tačiau ir dirba radijo laidų vedėja bei dalyvauja įvairiose socialinėse iniciatyvose, skirtose įvairovės ir įtraukties palaikymui. Pasak P. T. Sibandos, mainų programos vizitui ji pasirinko Lietuvą ir VDU dėl stiprios akademinės kultūros, tarptautiškumo ir galimybės patirti kitokią mokslinių tyrimų aplinką. Tuo pačiu jai buvo smalsu susipažinti su Lietuva, jos kultūra ir maistu.
„Apsilankiau Vilniuje, Trakuose ir Kaune. Ryškiausią įspūdį paliko Trakų sala – ji atėmė žadą! Man pirmą kartą teko plaukti valtimi – tai buvo neįtikėtina. Nuo Gedimino pilies Vilniuje atsiveria nuostabūs vaizdai, atskleidžiantys miesto istorinį grožį. Nekantravau paragauti ir lietuviškų patiekalų, ypač – garsiosios rožinės sriubos, šaltibarščių. Tai buvo unikali patirtis. Lietuviškas maistas labai skiriasi nuo to, prie kurio esu pripratusi“, – atvirauja studentė.
Universitetas – įtraukus ir tarptautiškas
Kaip studentė su negalia, P. T. Sibanda įvertino VDU kaip įtraukaus universiteto pastangas užtikrinti studijų ir mokslo prieinamumą visiems studentams. VDU – pirmoji Lietuvos aukštoji mokykla, pradėjusi rūpintis asmenų su negalia įtrauktimi į visuomenę per aukštąjį mokslą. Šiandien VDU skiria ypatingą dėmesį studijų pritaikymui prie individualių poreikių – ne tik prie fizinės negalios, bet ir prie psichologinės, emocinės gerovės, padeda jiems planuoti studijas, spręsti asmeninio efektyvumo, motyvacijos ir kitus klausimus. Studentams ypatingą pagalbą įvairiose srityse teikia mentoriai ir Studentų gerovės koordinatorė. 2025-uosius VDU paskelbė Studentų gerovės metais, startavo nauja mentorystės programa „Studentai – studentams“.
„VDU įdėjo pagirtinas pastangas į studentų su įvairiais poreikiais palaikymą, universiteto darbuotojai buvo paslaugūs ir dėmesingi, vertinau jų geranoriškumą pagelbėti man. Manau, kad tolesnis investavimas į prieinamumo infrastruktūrą pagerintų įtrauktį dar labiau“, – sako P. T. Sibanda.
Princess Thembisile Sibanda
Doktorantės teigimu, VDU ją priėmė šiltai ir suteikė palankią aplinką savarankiškiems moksliniams tyrimams. Labiausiai jai čia patiko suteiktas didelis savarankiškumas ir autonomija, tačiau tuo pačiu ji gavo ir daug vertingų patarimų. P. T. Sibanda ypač dėkinga VDU Socialinių mokslų fakulteto Psichologijos katedros vedėjai, docentei Gabijai Jarašiūnaitei-Fedosejevai.
„Lyginant su Pietų Afrikos universitetais, mokslinių tyrimų aplinka VDU man pasirodė lankstesnė. Be to, šis universitetas yra labai tarptautiškas, skatina studentų iš įvairių šalių bendravimą“, – pažymi ji, atkreipdama dėmesį, kad nors Pietų Afrikos universitetai irgi palaiko tarptautinius ryšius, tačiau jai itin patiko unikaliai įtraukianti VDU atmosfera mažesnėje akademinėje bendruomenėje.
Gilų įspūdį paliko diskusijos apie artes liberales
Lankydamasi Lietuvoje 2024-aisiais, P. T. Sibanda rengė savo baigiamąjį psichologijos magistrantūros studijų tiriamąjį darbą Pretorijos universitete (PAR). Šiame darbe ji tyrinėjo Pietų Afrikoje gyvenančių juodaodžių, įvairių seksualinių orientacijų asmenų su negalia patirtis. Pasak jos, šią temą ji pasirinko todėl, kad ji skirta visuomenėje nepakankamai atstovaujamai, atskirtyje esančiai grupei.
„Nors Pietų Afrikoje veikia progresyvūs įstatymai, palaikantys LGBTQ+ asmenų teises ir asmenų su negalia įtrauktį, žmonės, esantys šių tapatybių sankirtos taškuose – ypač juodaodžiai pietų afrikiečiai – ir toliau susiduria su daugialype diskriminacija, socialiniu nematomumu ir struktūrine atskirtimi. Tyrinėdama jų patirtis iš kokybinės perspektyvos, siekiau išryškinti jų kasdienybės iššūkius ir prisidėti prie augančių šios srities tyrimų, taip pat – palaikyti įtraukesnes, empatiškesnes socialines ir politines priemones“, – paaiškina Princess Thembisile Sibanda.
Šiemet, tapusi doktorante, ji rengia disertaciją, kurios temą įkvėpė jos vizitas Vytauto Didžiojo universitete, ypač – pernai surengtas tarptautinis akademinis forumas „Universiteto idėja“, skirtas VDU atkūrimo 35-mečiui. Jame įvairūs ekspertai iš viso pasaulio aptarė universiteto idėjos kaitą bei artes liberales (laisvųjų menų) principų, kuriais paremta VDU studijų sistema, svarbą.
„Diskusijos apie mokymo programų transformaciją, tarpdiscipliniškumą ir liberalaus lavinimo ateitį sparčiai besikeičiančiame pasaulyje giliai rezonavo su mano akademiniais ir asmeniniais siekiais“, – atskleidžia P. T. Sibanda.
Savo disertacijoje doktorantė tyrinėja, kaip psichologijos studijų mokymo turinys Pietų Afrikos universitetuose integruoja psichologijos žinias ir artes liberales išsilavinimo principus, siekiant paruošti absolventus „Visuomenei 5.0“. Pastaroji koncepcija, kurią 2016-aisiais sukūrė Japonijos vyriausybė, apibūdina tokią visuomenę, kurios įvairiuose sektoriuose ir kasdienybėje integruojamos pažangios technologijos, tokios kaip dirbtinis intelektas.
Princess Thembisile Sibanda
Darbas radijuje – įkvepiantis ir prasmingas
Doktorantė taip pat dirba laidų vedėja radijo stotyje „Skills Village Radio“, kuri skiria ypatingą dėmesį žmonių su negalia teisėms, įtraukčiai ir sąmoningumo jų atžvilgiu ugdymui. Savo laidoje ji ne tik tyrinėja įvairius šių sričių klausimus, bet ir kalbina žmonių su negalia teisių gynėjus, psichinės sveikatos profesionalus arba unikalias patirtis turinčius žmones. Pasak jos, tai prasmingas, pilnatvės jausmą teikiantis darbas, kuriame prireikia kūrybiškumo, pavyzdžiui, rengiant scenarijus, kuruojant muzikinius intarpus, reklamuojant laidą socialiniuose tinkluose.
„Šis darbas ypač džiugina tuo, kad leidžia pasisakyti mažiau atstovaujamoms bendruomenėms, įkvepia svarbius dialogus ir šviečia visuomenę. Tai įgalina – žinoti, kad šios laidos dėka kažkas gali pasijausti matomas, girdimas ir informuotas“, – sako ji, pripažinusi, jog derinti šį darbą su disertacijos rengimu nėra lengva, tačiau šios veiklos papildo viena kitą – radijuje galima pailsėti nuo akademinio intensyvumo, o savo ruožtu disertacija suteikia gilesnių įžvalgų laidoje nagrinėjamomis temomis.
Princess Thembisile Sibanda džiaugiasi galimybėmis, kurias suteikia mainų programa „Erasmus“, leidžianti studentams keliauti ir susipažinti su užsienio šalių universitetais bei įvairiomis kultūromis. Tris su puse mėnesio Lietuvoje pagal „Erasmus“ programą viešėjusi afrikietė neslepia, kad Lietuva jai atrodo kaip patraukli šalis, kurioje ji galėtų gyventi ir dirbti, ypač akademinėje srityje – jai ypač patiko mokslinių tyrimų aplinka, tarptautinis bendradarbiavimas ir tobulėjimo galimybės aukštajame moksle.
Dalindamasi patarimais studentams, svarstantiems apie dalyvavimą „Erasmus“ programoje, P. T. Sibanda pirmiausia pataria viską planuoti kuo anksčiau, išsiaiškinti reikalavimus ir kreiptis į priimančio universiteto darbuotojus visais rūpimais klausimais. Taip pat – nebijoti išbandyti naujų dalykų, pasinerti į kitokią kultūrą, pažinti vietos tradicijas.
„Būkite atviri savarankiškumui – mainų programos, ypač jei jos paremtos moksliniais tyrimais, reikalauja savidisciplinos ir iniciatyvumo. Kita vertus, megzkite ryšius su studentais ir akademikais – tai gali atverti duris ateities bendradarbiavimui ir karjeros galimybėms“, – sako ji, studentams su negalia primindama, kad apie turimus prieinamumo poreikius universitetui reikėtų pranešti kuo anksčiau.
SMF studentų klubai – erdvė augti, kurti ir bendradarbiauti
Nori ne tik studijuoti, bet ir kurti, augti, įgyvendinti idėjas bei sutikti bendraminčių? Tuomet prisijunk prie VDU Socialinių mokslų fakulteto studentų klubų – čia Tavo idėjos įgaus pagreitį!
Studentų klubai – tai daugiau nei laisvalaikis. Tai galimybė atrasti save, praplėsti akiratį, bendradarbiauti su kitais smalsiais studentais ir dalyvauti prasmingose veiklose. Šiuo metu fakultete veikia keturi klubai: VDU Sociologų klubas, Socialinio darbo klubas „VESTA“, Psichologų mokslinės veiklos būrelis, Lietuvos psichologijos studentų asociacijos (LiPSA) VDU padalinys.
VDU Sociologų klubas – puiki vieta tiems, kurie domisi visuomene, jos pokyčiais ir nori prisidėti prie mokslo populiarinimo. 2024 m. klubas prisidėjo prie kasmetinės Jaunųjų sociologų ir antropologų konferencijos organizavimo, rengė ir dalyvavo paskaitose-diskusijose apie sociologinių tyrimų taikymą versle, jaunimo romantinius santykius bei projektų valdymo įgūdžius. Taip pat surengė fotografijų konkursą „Kaip studentai patiria semestro pabaigą?“, skatindamas studentų sociologinę vaizduotę ir kritinį mąstymą.
Socialinio darbo klubas „VESTA“ kviečia prisidėti prie socialinių pokyčių. 2024 m. klubas įgyvendino tris pagrindinius renginius, skirtus socialinio darbo temoms: „Mes panašūs“ teminiai vakarai skatino dialogą tarp studentų, dėstytojų ir absolventų; „Vestos forumas: Išgirsk, suprask, veik“ subūrė studentus ir socialinio darbo specialistus diskusijoms apie profesijos aktualijas; o „Sprendimų festivalyje: Socialinio darbo metodų mugėje“ dalyviai turėjo galimybę dalyvauti praktiniuose seminaruose, kuriuos vedė įvairių sričių specialistai. Klubas stiprina profesinę tapatybę, bendruomeniškumą ir socialinę atsakomybę.
2025 metams VDU Sociologų klubas ir „VESTA“ jau yra nusimatę įvairiausių įdomių veiklų, kurių įgyvendinimui yra gauta universiteto tikslinė parama.
Psichologų mokslinės veiklos būrelis – skirtas tiems, kuriems įdomi psichologijos mokslo pusė. Studentai mokosi atlikti sisteminę literatūros analizę, gilina žinias tyrimų metodologijoje, o įgyta patirtis gali virsti realiais mokslo darbais.
SMF veikia ir Lietuvos psichologijos studentų asociacijos (LiPSA) VDU padalinys. LiPSA – organizacija, vienijanti psichologijos studentus visoje Lietuvoje, skatinanti jų profesinį augimą, kompetencijų stiprinimą bei aktyviai prisidedanti prie visuomenės švietimo psichologijos temomis.
Fakultetas palaiko aktyvius studentus – 2025 m. balandžio 2 d. duris atvėrė naujai įrengtas studentų klubų kambarys, skirtas susitikimams, veikloms ir naujoms idėjoms.
Susidomėjai? Daugiau informacijos apie klubų veiklą galima rasti čia.
VDU Tėvų akademijos nuotolinė paskaita „Kaip išgyventi savo vaikų paauglystę?“
2025 m. balandžio 17 d. (ketvirtadienį), 18:00 val. kviečiame į VDU Tėvų akademijos nuotolinę paskaitą „Kaip išgyventi savo vaikų paauglystę?“
Paauglystė – tai didelis pokytis ne tik vaikui bet ir jo/jos tėvams, kurį nėra taip paprasta išgyventi. Šį žmogaus raidos laikotarpį galima prilyginti kelionei jūra, kuri trunka tiek, kiek trunka jūsų vaiko paauglystė. Tikrai nėra lengva ir paprasta būti šalia ir stebėti savo vaiką besimokantį plaukti vis platesniuose gyvenimo vandenyse. Juk 10 metų (paauglystė gali trukti ir ilgiau) kelionės metu visko nutinka, tenka laviruoti tarp uolų, išgyventi ne vieną audrą, plaukti įvairiais sezonais, o ne tik patogiu vasaros laiku. Tad kaip mes, tėvai, savo keliaujančio banguojančiu jūros vandeniu vaikui galime padėti? Kaip patiems išlaikyti emocinę ir dvasinę ramybę šiuo jų kelionės laikotarpiu? Kaip būti švyturiais rodančiais kryptį į saugų suaugystės krantą?
Kviečiame kartu aptarti šias ir kitas artimas temas, kurios kyla auginant paauglystės laikotarpį išgyvenantį vaiką.
Paskaitą-susitikimą ves doc. dr. Jorūnė Vyšniauskytė-Rimkienė. Lektorė tėvystės tema domisi įvairiais aspektais: konsultuoja paauglių tėvus, veda paskaitas ir pozityvios tėvystės bei paramos grupes paauglių tėvams. Kaip VDU mokslininkė tiria tėvų auklėjimo poveikį vaikų ir paauglių gyvenimui. Domisi tėvų vaikystės traumų įtaka vaikų auklėjimui bei stiprina tėvus bei paauglius kaip geštalto psichoterapijos konsultantė.
Paskaita vyks nuotoliniu būdu. Likus dienai iki renginio, užsiregistravusiems bus išsiųsta prisijungimo informacija. Renginys nemokamas.
Būtina išankstinė REGISTRACIJA: http://smf.vdu.lt/registracija
Kviečiame dalyvauti!
******************
VDU Tėvų akademija – dalis Socialinių mokslų fakulteto misijos. Tai paskaitų-susitikimų ciklas, kurių metu įžvalgomis ir patarimais su tėvais dalinasi psichologai, socialinio darbo specialistai, sociologai, antropologai ir įvairių kitų sričių universiteto ekspertai. Kartą per mėnesį, dovanodami nemokamus užsiėmimus tėvams, siekiame prisidėti prie visuomenės tobulėjimo. Kviečiame mokytis apie save, šeimą, savo vaikus, jų auklėjimą ir kitomis aktualiomis temomis.
Erasmus+ praktikos konkursas
VDU Tarptautinių ryšių departamentas (TRD) primena, kad vyksta Erasmus+ praktikos konkursas studentų ir būsimų absolventų Erasmus+ praktikai 2024–2025 m. m., apimantis ES/EEE šalis! Atrankos dokumentus galima teikti iki 2025 m. balandžio 30 d.
(konkursas į ES/EEE šalis vyksta kiekvieną mėnesį!)
Praktikos laikotarpis – nuo 2 iki 4 mėn.
Atrankose gali dalyvauti dieninių, nuolatinių ir ištęstinių studijų studentai, kurie esamoje studijų pakopoje (kurioje dabar mokosi ir kurioje studijuodami planuoja vykti į praktiką) nėra išnaudoję daugiau kaip 10 mėn. (vientisųjų studijų studentai – 22 mėn.) Erasmus+ studijų / praktikos laikotarpio.
Paraišką galima teikti tik į vieną praktikos vietą – keli mobilumai negalimi.
Dokumentai atrankai
Atrankos dokumentai Erasmus+ studentų praktikai:
- Atrankos anketa „Outgoing-Application for Erasmus Student Traineeship“ (būtina pasikeisti kalbą į anglų);
- Priimančios įmonės / organizacijos patvirtinimas (pagal TRD nustatytą formą).
Atrankos dokumentai Erasmus+ absolventų praktikai:
- Atrankos anketa „Outgoing-Application for Erasmus Recent Graduate Traineeship “ (būtina pasikeisti kalbą į anglų);
- Priimančios įmonės / organizacijos patvirtinimas (pagal TRD nustatytą formą);
- Fakulteto atstovo rekomendacija (laisva forma).
Baigus studijas atrankoje dalyvauti ir / ar būti atrinktiems negalima. Praktika gali prasidėti tik po studijų baigimo (diplomo įgijimo) ir turi baigtis per vienerius metus nuo studijų baigimo datos.
Pirmenybė atrankoje suteikiama:
- Studentams, kurių studijų programoje yra numatyta praktika;
- Studentams, kurie pirmą kartą dalyvaus Erasmus+ praktikos mobilume.
Atrankos kriterijai
- studento motyvacija;
- geros užsienio kalbos, kuria bus atliekama praktika, žinios;
- praktikos atitikimas studijų programai;
- studento darbo, studijų, stažuočių, dalyvavimo tarptautiniuose akademiniuose projektuose, visuomeninėje veikloje patirtis užsienyje ir Lietuvoje;
- dviejų paskutinių semestrų mokymosi rezultatai. Visų pakopų pirmojo kurso studentams: pirmojo semestro mokymosi rezultatai, neturint – bakalauro / magistrantūros diplomo priedėlyje atsispindintys mokymosi rezultatai.
Atrankos kriterijų eiliškumas nėra apibrėžtas. Fakultetai turi teisę nustatyti, viešai paskelbti ir atrankos metu taikyti atskirą kriterijų eiliškumą bei papildomus kriterijus.
Stipendija
ES ir EEE šalims:
Šalių grupė | Šalis | Stipendijos dydis per mėnesį (30 dienų) |
I grupė | Airija, Austrija, Belgija, Danija, Islandija, Italija, Lichtenšteinas, Liuksemburgas, Nyderlandai, Norvegija, Prancūzija, Suomija, Švedija, Vokietija | 824,00 Eur |
II grupė | Čekija, Estija, Graikija, Ispanija, Latvija, Kipras, Malta, Portugalija, Slovakija, Slovėnija | 824,00 Eur |
III grupė | Bulgarija, Kroatija, Lietuva, Lenkija, Vengrija, Rumunija, Serbija, Šiaurės Makedonija, Turkija | 756,00 Eur |
Šalims už ES/EEE ribų: Atranka baigėsi. Sekantis konkursas vyks Rugsėjo mėnesį!
Stipendija: 700,00 Eur/mėn. + kelionės išmoka.
13 ir 14 regionų šalių stipendija: 824,00 Eur/mėn. + kelionės išmoka.
13 regionas: Andora, Monakas, San Marinas, Vatikano Miesto Valstybė.
14 regionas: Farerų salos, Šveicarija, Jungtinė Karalystė.
Išmoka kelionei, kurios dydis nustatomas pagal atstumą* nuo Lietuvos (Kauno miesto) iki praktikos organizacijos vietos (miesto):
Kelionės atstumas | Ekologiška kelionė (suma): | Neekologiška kelionė (suma): |
10-99 km | 56 EUR | 28 EUR |
100-499 km | 285 EUR | 211 EUR |
500-1999 km | 417 EUR | 309 EUR |
2000-2999 km | 535 EUR | 395 EUR |
3000-3999 km | 785 EUR | 580 EUR |
4000-7999 km | 1 1188 EUR | 1 188 EUR |
8000 km arba daugiau | 1 735 EUR | 1 735 EUR |
Atstumą galite apsiskaičiuoti Erasmus+ atstumo skaičiuoklės pagalba.
Kelionės iki 500 km. turi būti ekologiškos kelionės! Tai reiškia kelionę autobusu, traukiniu, automobiliu ir pan. Vykstantys neekologiškai turi parašyti priežastį (kreiptis į koordinatorių).
Pastaba: paraiškų teikimo rezultatai skelbiami kitą mėnesį (ateinančio mėnesio 10-11 d.), todėl praktikos pradžios data turi būti bent dvi savaitės po rezultatų paskelbimo! Rezultatai bus skelbiami el. paštu.
Daugiau informacijos:
VDU Socialinės antropologijos absolventas Marius Minkevičius: „baigdamas studijas supranti, kad išsineši labai daug, daug tiek žinių, tiek socialinių ryšių, tiek jausenos prasme“
Kaip pasirinkote VDU Socialinės antropologijos studijas?
Pasirinkimas tikrai netikėtas. Esu inžinerinių mokslų atstovas, baigęs tuometinį KPI. Lyg ir neplanavau nieko panašaus studijuoti. Bet gyvenimas susiklostė taip, kad su bičiuliais nuo 2016 metų pradėjome kurti piligriminį kelią Lietuvoje. Kuriant šį kelią paaiškėjo, kad tai nėra tiesiog paprastas kuoliukų kalimas pakelėse, tai yra didelis santykis su vietiniais žmonėmis. Žygiuojant jautėsi labai skirtingos vietos bendruomenės, jų charakteriai, elgesys. Aš pradėjau daugiau tais žmonėmis domėtis, stebėti juos. Ir viena iš mano vyresnių kolegių pasakė, jog tau verta pastudijuoti socialinę antropologiją. Taigi, taip ir gavosi – į tyrimų lauką atėjau žymiai anksčiau nei į studijas.
Ką prisimenate iš savo studijų, kas buvo jums svarbu?
Prisimenu pokalbius su kolegomis, dėstytojais. Prisimenu gerą dėstytojų kolektyvą, tiek lietuvių, tiek užsieniečių. Daug jų išminties pasidalintos su mumis. Jie atskleidė požiūrį į reiškinius kitokį nei prieš tai, kai žiūrėdavau paprastuoju būdu. Dėstytojai paliko didžiulį įspūdį ir padarė didžiulę įtaką mano mąstymui. Baigdamas studijas supranti, kad išsineši labai daug, daug tiek žinių, tiek socialinių ryšių, tiek jausenos prasme.
Mariau, ką šiuo metu veikiate?
Yra kelios kryptys. Aš turiu su sūnumi smulkų verslą, kurį bandome transformuoti į kitą lygį, bandydami panaudoti verslui svarbias naujas technologijas. Kita kryptis – turiu vilties ir viziją pratęsti savo studijas doktorantūroje. Pabaigti straipsnį, kurį po truputį judinu. Ir trečias dalykas – Camino Lituano projektas. Per pastarąjį laikotarpį mums susiformavo į šį reiškinį gilesnis požiūris, kuriam, beje, svarią įtaką padarė ir antropologijos studijos. Jei pradžioje norėjome tik parodyti, kad tai gali veikti, kad žmonės gali vaikščioti, tai dabar patys vaikščiodami supratome, kad visa tai kur kas daugiau nei turistinis žygis. Tai rimtas katalizatorius regionuose. Dabar mes jau kviečiame, kad tie vietos gyventojai, žmonės taptų realiais Camino Lituano asociacijos nariais ir valdytojais. Mes patys, kaip žygeiviai, norime įtraukti į kelio priežiūros ir plėtros darbus vietinius žmones, tuo pačiu perduodant jiems ir pagrindinę atsakomybę už kelią, o patys liekame labiau šio reiškinio idėjos, moralinio stuburo saugotojai, vietinių gyventojų iniciatyvų skatintojais palaikytojais. Taigi yra daug minčių ir darbų. Ta diena trumpa…
Mariau, kokią Lietuvą jūs matote?
Matau ją labai įvairią ir labai dinamišką. Mes visada naudojam tą Milošo pasakymą, kad Europa prasideda nuo mažųjų tėvynių. Kiekviena šalis prasideda nuo šaknų, nuo ten, kur yra jos žmonės. Yra žmonės iš kažkur – iš kaimukų, iš mažų miesteliukų, kurie turi ryšį, santykį su vieta, su jos istorija. Ir yra žmonės iš niekur – žmonės iš didelių megapolių, finansinių, kultūrinių, ekonominių centrų. Žmonės Kaune, Vilniuje, iš kitų didmiesčių, deja, turi trūkinėjantį ryšį su savo šaknimis, savo šeimos istorija. Tas labai stipriai matosi. Žygiuodamas matai visko – nuoskaudų, džiaugsmo, iniciatyvos. Kas dabar labai džiugina, kad žmonės labai grįžta prie savo šaknų. Tą daro ir jauni žmonės. Gal tam įtakos turėjo Vilniaus fenomenas, kai jame jau tapo ankšta gyventi ir pradedi galvoti kitaip apie gyvenimo komfortą. Tiesa, regionai labai skiriasi – vieni sunykę, kiti labiau išsivystę. Žmonių charakteriai regionuose taip pat labai skirtingi. Vienur žmonės dar gyvena pokario patirtimi, kai svetimšalio ne labai įsileis, o kitur tave pasitinka su atlapa širdimi. Lietuva man yra labai šilta, graži ir įvairiapusiška. Prieš pradedant žygiuoti net nežinojau, kad ji tokia graži. Matau Lietuvos kaimą ir tokį, kokį jį patyriau vaikystėje, matau ir labai modernų regionų vystymąsi. Mes sakome, kad kiekvienas lietuvis turi tuo keliu praeiti, tuomet lengviau susišnekėsime.
Kokioje veikloje patiriate didžiausią džiaugsmą, pasitenkinimą?
Visur. Kiekviena iš jų man teikia džiaugsmą. Ateina momentas, kai kasdieninė rutina išvargina. Tačiau visos šios veiklos viena kitą labai papildo ir gražina man šviežią kvėpavimą. Viską, ką gyvenime darau, tenkina. Ne viskas toli gražu sekasi, bet proceso malonumas visada yra. Bet kokiu atveju faktas toks – gyvenimas yra gražus, nežiūrint šposų, kurių jis kart nuo karto mums visiems iškrečia.
Kokią savo savybę labiausiai vertinate ir nenorėtumėte jos prarasti ?
Žymiai daugiau matau savyje savybių, kurių norėčiau neturėti. Bet deja, jų atsikratyti ne taip lengva. Atsikračius visų nenorimų, visos, kurios liktų man yra vienodai svarbios. Deja, bijau, kad tų kurių noriu atsikratyti vis dar yra daugiau ne tų, kurias norėčiau pasilikti
Mariau, ko sau palinkėtumėte?
Neprarasti tos krypties, kurioje dabar esu. Neprarasti ryšio su artimaisiais. Kai įsikabinu į kokią nors veiklą, kuri mane pagauna, įtraukia prarandu didžiausią vertybę – laiką su sau brangiais, artimais žmonėmis. Man atrodo, kad ypač šiais laikais svarbu išlaikyti artimą giminystės ryšį, nes tai padeda stovėti ant žemės. Kavolis yra sakęs – „Neaiškūs žmonės, kurie neturi nei tradicijos, nei ryšio, nei perdavimo patirties“. To linkiu sau ir kitiems.
Kokią įtaką turėjo antropologijos studijas tam, ką jūs darote šiandien?
Visų pirma gilesnį žvilgsnį. Pradžioje žygiai atrodė, kad tai tiesiog pasivaikščiojimas po miškelius ir bažnytkaimius. Dabar suprantu, kad tai žymiai gilesnis procesas. Antropologijos studijos davė supratimą, kad na nėra tos vienos tiesos, nėra vieno požiūrio į pasaulį. Tai leido suprasti, priimti dalykus ir jei nori aiškintis priežastis. Pasmerkti ir nubausti nėra sunku, bet atsakyti į klausimą kodėl – tai yra svarbu. Antropologija duoda tą požiūrį, kad reikia pabandyti suprasti žmogų, reikia lįsti gilyn. Yra visuma atsakymų ir paprastų jų dažnai nėra.
Ką pasakytumėte žmogui, kuris svarsto studijuoti socialinę antropologiją?
Pasakyčiau, kad laukia susitikimas su labai įvairiais ir įdomiais dėstytojais, kurie pateikia įdomių ir labai netikėtų įžvalgų apie daiktus, įvykius, reiškinius, kuriuos mes žinojome, bet atrodė vienaip. Aišku iš antropologijos Lietuvoje ne taip lengva valgyti duoną, ji dar nepasiekė tokio lygio kaip Amerikoje, bet galiu garantuoti, ką žmogus beveikia, ką bedaro, ar jis yra inžinierius, ar verslininkas, ar kito mokslo atstovas, antropologijos žinios tikrai padės. Padės geriau suprasti save, savo santykius su tuo, ką darai ir kaip tą darai. Antropologija nepavers jūsų pasaulio centru ir milijonieriumi, bet tikrai padės priimti teisingesnius sprendimus tame, ką darai. Šios studijos suteikia ir vidinę ramybę. Tam tikri dalykai atrodo visai kitaip. Pradedi suprasti ir priimti, kad toks yra gyvenimas.
Parengė Lina Bartusevičienė, VDU Socialinių mokslų fakulteto Komunikacijos su socialiniais partneriais ir absolventais specialistė
XIV mokslinė praktinė konferencija „Įvairovė ugdyme: mokyklos psichologo vaidmuo“
Gausus VDU Mokyklinės psichologijos programos studentų ir absolventų būrys, kartu su Programos komiteto vadove dr. Jurga Misiūniene š. m. kovo 14 d. dalyvavo kasmetinėje jau XIV mokslinėje praktinėje konferencijoje „Įvairovė ugdyme: mokyklos psichologo vaidmuo“, kurią organizuoja LPS Edukacinės psichologijos komitetas kartu su VU Filosofijos fakultetu. Konferencijoje aktyvūs buvo ir kiti VDU SMF bendruomenės nariai: persvarstyti savo asmeninius įsitikinimus bei geriau suprasti, kuo galime padėti ugdymo(si) procese mokinių įvairovei negalios, lyties ir seksualinės orientacijos aspektais kvietė VDU Socialinių mokslų fakulteto prof. Jono Ruškaus ir prof. Kristinos Žardeckaitės-Matulaitienės pranešimai. Tokie susitikimai ne tik suteikia žinių, keičia nuostatas, bet ir buria mokyklos psichologų bendruomenę, todėl IKI susitikimo kitais metais.
Nuotraukos Mariaus Seniuco.
Paroda „IR SAULĖ, IR MĖNULIS, IR VISOS ŽVAIGŽDĖS“
Tai vienas iš pirmųjų bandymų Lietuvoje pristatyti ir kalbėti apie autsaiderių meną. Parodoje pristatome aštuoniolikos autorių kūrinius: piešinius, tapybą, skulptūrą, objektus. Kai kurių autorių kūrybą galima pavadinti autsaiderių menu (pvz., Antano Liutvino, Inos Šaukščiūtės, Vlado Juodagalvio, Svajūno). Kai kurie autoriai – greičiau gabūs, liaudies meno neįtakoti savamoksliai (pvz., Gediminas Borisevičius). Ona Paulauskienė yra liaudies menininkė, ir skulptūrėlė, kurią čia eksponuojame, jai greičiau buvo žaismingas eskizas, gal dėl to Ona lengva ranka mums ją padovanojo. Rimanto Tėvelio, kurio čia rodome tik heraldiniais ženklais ištapytus ratlankius, tapyba tokia, kad sumaišytum su profesionalo, jei nežinotum, kad Rimantas buvo elektrikas ir tapė tik savaitgaliais ir atostogų metu. Irena Misevičienė buvo baigusi dailės mokslus, tačiau religinis nušvitimas pakeitė ir jos gyvenimą, ir kūrybą. Kristina Latakaitė piešti pradėjo po to, kai ją, aštuoniolikmetę, ištiko epilepsijos priepuoliai, ir tapo vien angelus.
Taigi, parodoje pristatomi labai įvairūs atvejai – kūryba, turinti daugiau ar mažiau autsaiderių meno bruožų.
Parodos kuratorė ir rengėja menininkė Oksana Judakova.
Paroda vyks: Balandžio 8 – birželio 8, 2025, VDU Socialinių mokslų fakultete (Jonavos g. 66) pirmo aukšto fojė.
Parodos atidarymas: balandžio 8 d. 15 val.
Regionų jaunimui savo idėjas realizuoti padedanti Dovilė Vainorė: pagalba kitam yra geriausia prevencija atskirčiai mažinti
Aldonos Katilienės nuotr.
„Universitetas yra vieta, kurioje priimame vienus pirmųjų suaugusio žmogaus pasirinkimų – iš gausos atsirinkti tai, kas svarbiausia, kartu mokantis prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. Klaidingas nusistatymas, kad studijų metu įgytos žinios ir patirtys turi iškart teikti konkrečią naudą. Galbūt tai padės suformuoti naują hobį ar supažindins su įdomiais žmonėmis, su kuriais keliai susikirs vėlesniame karjeros etape, o tai atvers dar platesnes profesines galimybes“, – įsitikinusi nevyriausybinės organizacijos „Om-lėtai“ bendraįkūrėja ir vadovė Dovilė Vainorė.
Ji pasakoja, jog studijų Vytauto Didžiojo universitete (VDU) metu įgytos sociologijos žinios bei universitete vyravusi aplinka padėjo išsigryninti būsimą karjeros trajektoriją. Artes liberales (liet. laisvųjų menų) principais grįstas išsilavinimas, anot Dovilės, ne tik padeda tapti įdomesniu pašnekovu kambaryje, bet ir puikiai įsiterpia į įvairias jos vykdomas veiklas.
Iš dėstytojų – ir svarbios gyvenimiškos pamokos
„Kadangi dar mokykloje supratau, jog man įdomiausi socialiniai ir humanitariniai mokslai, 10-oje klasėje pradėjau galvoti apie psichologijos studijas. Vis dėl to, pildant studijų paraišką, mano dėmesį patraukė tuo metu buvusi jungtinė Psichologijos–sociologijos studijų programa, kuri išsiskyrė tuo, jog pirmuosius dvejus studijų metus yra mokomasi abiejų sričių dalykų bendrai, o vėliau gali rinktis, į kurią kryptį labiau linksti. Taip ilgą laiką galvojusi apie psichologijos studijas, jau baigdama pirmą kursą supratau, kad man artimesnė sociologija“, – sako Dovilė.
Nors ji pasakoja studijų pradžioje dažnai susidurdavusi su dilema, ką iš tikrųjų galės veikti baigusi sociologiją, tačiau paskaitų metu atliekamos praktinės užduotys leido iš arti susipažinti su šioje srityje atliekamais įvairiais tyrimais. „Tai padėjo studentams atsirinkti, kokia darbo pozicija atitiktų kiekvieno jų poreikius. Pati pamačiau, kad man labiau patinka eiti į gyvą pokalbį su žmonėmis, išgirsti kažkieno istoriją“, – tikina Dovilė, profesiniame kelyje išbandžiusi tiek darbą personalo srityje, tiek nevyriausybinėse organizacijose.
Kalbėdama apie universitete labiausiai įsiminusius dalykus, Dovilė sako, jog didžiausią įspūdį jai paliko dėstytojai.
„Jie gebėdavo mokyti mus, jaunus žmones, išlaikydami draugiškumą, tačiau kartu neleisdami peržengti ribos, kuri pereitų į familiarumą. Man, kaip studentei, tai padėjo pamatyti, kad jie yra autoritetai – žmonės su patirtimi, kurie per paskaitas gali ir pajuokauti, ir pasidalinti asmenine patirtimi. Pamenu, viena dėstytoja paskaitų metu naudodavo kreipinį „kolegos” ir vieną kartą studentas, norėdamas argumentuoti diskusijoje, dėstytojai taip pat atsakė tuo pačiu kreipiniu, tačiau tai nuskambėjo ne visai geru tonu.
Tada dėstytoja labai gražiai paaiškino skirtį, kodėl ji savo kreipimusi mus gali „kilstelti“ į kolegas, bet mes dar neturime galios į ją kreiptis taip pat. Tai leido įsitikinti, kad, pavyzdžiui, nemokant perprasti aplinkos, kurioje esi, rizikuoji patekti į nejaukią situaciją“, – iš dėstytojų gautas gyvenimiškas pamokas prisimena Dovilė.
Atrasti prasmę savo veiklose padeda pagalba kitiems
Moters teigimu, kryptis, su kuria norėtų sieti savo profesines veiklas, išryškėjo trečiame bakalauro studijų kurse. Tuomet ji susidomėjo deviacijų sociologija bei atskirtį nagrinėjančiomis sritimis, kai viena visuomenės grupė atsiduria galios pozicijoje, o kitos – nepritekliuje.
„Nagrinėdama tas „nematomas“ grupes, pradėjau ieškoti tokios, apie kurią visuomenėje vis dar būdavo per mažai kalbama. Taip susidomėjau įkalinimo įstaigose kalinčių ir ten vaikus auginančių moterų likimais. Savo bakalauro darbui interviu atlikti vykau į Panevėžio moterų pataisos namus. Man buvo be galo įdomu ir neįprasta, kaip tokioje vietoje išvis galima auginti vaikus ir su kokiais iššūkiais jos susiduria, kokios taisyklės ir apribojimai ten vyrauja”, – pirmąsias patirtis prisimena Dovilė.
Interesas, uždaros ir už tvoros, tiesiogine to žodžio prasme, gyvenančios grupės, gyvenimu, jos poreikiais ir išgyvenimo strategijomis, paskatino Dovilę rinktis taikomosios sociologijos magistrantūros studijas. Jų metu studentė praktiką atliko Pravieniškių pataisos kolonijoje, o vėliau – Kauno tardymo izoliatoriuje. Po studijų ji gavo pasiūlymą čia ir dirbti. Taip domėjimasis paribiuose esančiomis visuomenės grupėmis vėliau ją atvedė į Nacionalinę asociaciją prieš prekybą žmonėmis.
„Po studijų išbandžiau save dirbdama personalo valdymo srityje, tačiau galiausiai grįžau prie darbo su atskirties grupėmis. Vis dėl to, bendraudama su nukentėjusiais nuo prekybos žmonėmis: vyrais, moterimis, vaikais, supratau, kad šias jų patirtis pernelyg perimu emociškai ir todėl būčiau labai bloga socialinė darbuotoja. Taip pasirinkau prevencinę šio darbo pusę – aiškindamasi, kokios priežastys lėmė, kodėl yra tampama aukomis, pamačiau, jog yra labai svarbu suteikti kuo daugiau informacijos, kad žmonės į tokias situacijas nepakliūtų“, – pasakoja moteris.
Nors šiuo metu organizacijoje ji nebedirba, tačiau ir toliau užsiima informacijos apie šią opią problemą sklaida – regionuose veikiančioms nevyriausybinėms organizacijoms ir specialistams padeda atpažinti prekybos žmonėmis reiškinį sukeliančias priežastis ir kaip teikti prevencines priemones mokyklų bei savivaldybių atstovams.
Dovilė Vainorė (antra iš kairės) su kolegomis iš Varėnos (asmeninio archyvo nuotr.)
„Dirbame tiesiogiai su jaunimu, kalbamės ir ieškome būdų, kaip skirtingo amžiaus žmonėms perteikti informaciją, kad ši jų per daug neišgąsdintų. Pasirinkau profesinį kelią, kuris ne tik leidžia užsiimti šia veikla, bet ir ją vykdyti pagal savo sugebėjimus ir kompetencijas. Šioje vietoje susipina studijų metu įgytas analitinis gebėjimas suprasti, kokie kultūriniai ir socialiniai dalykai daro įtaką žmonių pasirinkimams, bei gebėjimas išanalizavus problemą pasiūlyti geriausius sprendimo būdus, galutinį pasirinkimą paliekant jau pačiam žmogui“, – teigia Dovilė.
Ji tikina šiuo metu save atradusi veikloje, padedančioje regionų jaunimui vystyti įvairias iniciatyvas ir projektus. Šiam tikslui plėtoti ji pati įkūrė savo nevyriausybinę organizaciją „Om-lėtai“.
„Man visada buvo įdomus regionuose verdantis gyvenimas. Tokiuose, kur nėra didelių tarptautinių įmonių, tačiau ten gyvena beprotiškai įdomūs žmonės, turintys savų rūpesčių, džiaugsmų, problemų, organizuojančių gražius kultūrinius renginius.
Manau, pagalba tokiems žmonėms realizuoti savo idėjas yra geriausia prevencija nuo atskirties. Kol vieni sako, kad regionai nyksta, juose vyrauja nedarbas, aš drąsiai įsitraukiu į naujas veiklas ir džiaugiuosi galėdama būti naudinga ir padėti kažką kuriantiems, gaminantiems ar auginantiems žmonėms“, – sako viena iš organizacijos, gimusios iš noro suteikti daugiau galimybių ir erdvių regionų jaunimui, bendraįkūrėjų ir vadovė.
Pasirinkimo laisve svarbu naudotis atsakingai
Veiklos, kuriomis užsiima Dovilė, yra be galo įvairios ir skirtingos, tačiau, kaip įvardija ji pati, puikiai sueina į vieną bendrą visumą.
„Manau, negalėčiau gyventi su viena užduotimi. Be to, projektai, su kuriais dirbu, kiekvienas jų reikalauja labai skirtingų kompetencijų. Kad įgyvendintum projektą, turi gebėti numatyti jo planą, biudžetą, gebėti pajausti, kam ko reikia, išdrįsti ieškoti pagalbos. Ir tai nėra tapimas „žmogumi-orkestru”, bet gebėjimas suprasti skirtingus dalykus. Džiaugiuosi, jog turėjau galimybę viso to išmokti dar universitete. Skirtingų disciplinų daugialypiškumas, suteikiamas platus požiūris ir galimybė laisvai rinktis, manau, tikrai padeda geriau pažinti savąjį „aš”. Dažnai mes laisvę asocijuojame su chaosu ar sistemos atsisakymu, tačiau man laisvė rinktis asocijuojasi su atsakomybe“, – įsitikinusi Dovilė.
Pasak jos, universitetas būtent ir yra ta vieta jauno žmogaus gyvenime, atspindinti laisvės ir atsakomybės derinį, mokanti suvokti ir prisiimti pasekmes už savo veiksmus. „Džiaugiuosi, kad universiteto aplinka mane to išmokė. Kiekvieno mūsų atliekami veiksmai parodys, kaip susidėliosi savo ateitį: eisi į galimybes ar į atskirtį. Man ši laisvės ir atsakomybės samplaika yra labai svarbi, nes dažnai žmonės, kai pradedame kalbėti apie atsakomybę, supyksta, galvoja, kad yra ribojama jų laisvė, tačiau tai nėra tiesa“, – sako VDU absolventė.
Dovilės teigimu, suteikiant pasirinkimo laisvę jauniems žmonėms, yra svarbu ne tik skatinti ja naudotis atsakingai, bet ir nepamiršti jų palaikyti šiame sudėtingame karjeros pasirinkimo kelyje.
„Paskutinėse mokyklos klasėse labiausiai reikėjo ramybės ir užtikrintumo, jog, kad ir kokį sprendimą daryčiau, viskas bus gerai. Tiesiog tokio stumtelėjimo į priekį ir palaikymo. Ne per kritiką, nors jos tokios ir nesulaukiau, bet, užtikrintumo ir paskatinimo rinktis tai, kas artima man. Mūsų kultūroje vyrauja nuostata, kad jei kažkas nevyksta pagal pirminį planą arba jei žmogus nusprendžia savo sprendimą keisti, aplinkiniai puola jį kritikuoti. Tačiau vienas pasirinkimas nieko neapibrėžia, nes gal po jo seks dar geresnis. Galbūt pirmas pasirinkimas yra tik tarpinė stotelė? Juk viskas priklauso nuo kiekvieno iš mūsų”, – jaunuolius drąsina Dovilė.