VDU Socialinio darbo absolventė Giedrė Šedbarienė: „Moku rasti žodžius, kuriuos pasakius žmogui, jis pats randa sprendimą savo situacijoje“
Kaip pasirinkai Socialinio darbo magistro studijas?
Mano pasirinkimas labai įdomus. Ne aš pasirinkau socialinio darbo studijas, o studijos pasirinko mane. Šis mano sprendimas buvo labai greitas. Dokumentus pateikiau likus keletui valandų, paraginta savo kolegės. Šiaip visada galvojau, kad esu tiksliukė. Matematika, skaičiai, finansai – tai yra mano sritis. Bakalauro studijos būtent ir siejosi su finansais. Bet gyvenimo situacijos pasisuko labai netikėtai ir atsidūriau socialinio darbo lauke. Su vyru sakėme, jog būsime verslininkai, nes abiem patinka skaičiuoti, tačiau po kurio laiko supratau, kad ne šiaip sau versle esu, bet socialiniame versle. Laikui bėgant labai pamilau šitą veiklą ir pagalvojau, kad reikia pasigilinti, įgyti akademinių žinių, suprasti, ką aš čia veikiu ir kodėl. Dabar labai džiaugiuosi, kad gyvenimas taip susidėliojo.
Giedre, ką prisimeni iš savo studijų?
Mano studijos vyko pandemijos laikotarpiu, taigi gyvų susitikimų nebuvo. Iš šių studijų išsinešiau nuoširdumą, dėstytojų gebėjimą ir norą žmogiškai, paprastai perteikti kartais pakankamai sudėtingus dalykus. Ne sausą informaciją, bet orientuotą į žmogų. Kiekvienoje paskaitoje gaudavau praktinės informacijos, kurią po paskaitų galėdavau iš karto grįžusi į darbą panaudoti. Šie dalykai man yra neįkainuojamai svarbūs.
Papasakok apie savo darbą. Ką veiki?
Daugiau nei prieš dešimt metų su vyru pradėjome savo verslą, atidarėme nedidelę kavinukę. Laikui bėgant supratome, kad lieka maisto ir mes pasiūlėme Šakių rajono savivaldybės administracijai, kad mes galime nemokamai maitinti 10 žmonių. Vėliau šalia maitinimo atsirado pagalba būtiniausiais daiktais, aprūpinimas drabužiais, susiformavo savanorių komandos, pradėjome teikti ir kitas socialines paslaugas. Taip pamažu įsikūrė ne pelno siekianti organizacija, kuri šiuo metu veikia jau daugiau nei 11 metų. Esu šios organizacijos vėliavnešys ir vadovas. Šiuo metu jaučiame didelį poreikį plėstis ir labai vertiname nevyriausybinių organizacijų palaikymą. Praeitais metais buvome prezidento apdovanoti teisingos Lietuvos kategorijoje. Tai labai motyvuoja, bet labiausiai motyvuoja ir įgalina veikti žmonių dėkingumas, žmonių pasisakymai, kad mes turėjome įtakos jų gyvenimams.
Giedre, kas priverčia judėti, nepasiduoti, kai būna sunku?
Kai man būna sunku galiu atsiremti į savo vyrą. Mes visada viską darome kartu. Labai stipriai jaučiu jo palaikymą. Jeigu jau svyra rankos, tai visada sustiprina ir grąžina motyvaciją veikti žmonių grįžtamasis ryšys. Nėra nieko svarbiau, kai matai, kad žmogus keičiasi.
Giedre, kokių reikia savybių, kad galėtum įgyvendinti tai, ką dabar darai?
Aš esu labai užsispyrusi. Jei kažką darau, tai darau iki galo, atiduodama visas savo jėgas. Nežinau, ar tai visada gerai. Esu ko gero maksimalistė. Tikiu, kad turiu empatiją, labai jaučiu žmogų. Moku rasti žodžius, kuriuos pasakius žmogui, jis pats randa sprendimą savo situacijoje.
Jei galėtum atsukti laikrodį atgal, ar darytum kažką kitaip?
Viskas, kas gyvenime buvo sunku, buvo tam, kad būčiau ten, kur dabar esu. Esu dėkinga gyvenimui už kiekvieną iššūkį ir sunkumą, išbandymą, negandas, džiaugsmus. Tikrai nieko nekeisčiau. Nes, galbūt, jei ką nors bent per plauką pakeisčiau, mano gyvenimas nuvažiuotų visai kitur, o man yra gerai taip.
Kas tie žmonės, kurie ateina į jūsų nevyriausybinę organizaciją VšĮ „Namai visiems“?
Didžioji dalis žmonių, kurie ateina – tai žmonės, kuriems reikia dėmesio, supratimo, išklausymo. Žmonės ateina ne tik dėl maisto, tai nėra pagrindinė priežastis. Visi kurie ateina – bendrauja, laukia, dalinasi patirtimi, ieško sprendimų, pradeda pasitikėti kitais ir savimi. Žmogui yra svarbiausia, kad jį kažkas priimtų, nepasmerktų, svarbu jausmas, kad čia gali būti savimi. Būti priimtas visų pirma kaip žmogus. Dėl to mūsų organizaciją ir vadinasi – „Namai visiems“. Stengiamės išlaikyti šią vertybę savo veikloje.
Ką pasakytum, palinkėtum jaunam žmogui, kuris galvoja rinktis socialinio darbo studijas?
Jaunam žmogui drąsiai patarčiau studijuoti socialinį darbą. Nesvarbu, kur gyvenimas nuves, žinios, kurias gavau studijuodama socialinį darbą, yra pritaikomos gyvenime, kasdienybėje, šeimoje ir bet kurioje kitoje darbo srityje. Kadangi esu ir globėja, globoju vaikus, tai labai sustiprėjau ir šioje veikloje.
Parengė Lina Bartusevičienė, VDU Socialinių mokslų fakulteto Komunikacijos su socialiniais partneriais ir absolventais specialistė
VDU Socialinio darbo magistro studijos
Studijuok bakalauro studijas VDU Socialinių mokslų fakultete!
Kviečiame rinktis bakalauro studijas VDU Socialinių mokslų fakultete! Tai kūrybiškas, bendradarbiaujantis ir atviras įvairovei fakultetas, besiorientuojantis į inovatyvias studijas ir pažangius tyrimus, socialinių pokyčių sąlygomis puoselėjantis asmens laisvę bei ugdantis atsakomybę.
Mūsų fakulteto MISIJA – naujo žinojimo ir veiklų kūrimas bendradarbiaujant su įvairiomis socialinėmis grupėmis ir bendruomenėmis siekiant stiprinti asmens galias ir orumą, puoselėti socialinę gerovę, plėtoti kuriančią visuomenę vietiniame, nacionaliniame ir tarptautiniame lygmenyse.
STUDIJŲ PROGRAMOS
PRIĖMIMAS
Nuo birželio 1 d. iki liepos 24 d. 12 val. vyks prašymų studijuoti Lietuvos universitetuose ir kolegijose registravimo pagrindinis etapas, individualiai pildant stojimo paraišką internetu LAMA BPO informacinėje sistemoje. Stojantieji galės pretenduoti į valstybės finansuojamas vietas, valstybės nefinansuojamas vietas ir valstybės nefinansuojamas vietas su studijų stipendija.
Šio bendrojo priėmimo etapo kvietimai studijuoti bus siunčiami elektroniniu paštu liepos 31 dieną iki 12 val. Juos stojantieji taip pat matys prisijungę prie savo prašymo paskyros LAMA BPO informacinėje sistemoje. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) studijų sutartis elektroniniu būdu bus galima sudaryti nuo liepos 31 d. 15 val. iki rugpjūčio 2 d. 16 val. Visi kviečiamieji studijuoti VDU liepos 31 dieną gaus informacinius laiškus dėl sutarties pasirašymo epasirasymas.vdu.lt sistemoje. Šiais metais planuojamas papildomas priėmimas, kuris vyks dviem etapais. Daugiau informacijos.
Stojamieji egzaminai stojantiems į menų ar meno pedagogikos studijas vyks nuo birželio 13 d. iki liepos 22 d. Stojantieji į stojamuosius egzaminus turi registruotis ne vėliau kaip 24 val. iki stojamojo egzamino dienos. Daugiau informacijos apie stojamuosius egzaminus ir jų tvarkaraščius rasite čia.
Daugiau informacijos apie bakalauro studijas VDU.
Ar tikrai lietuvis (ne)pasitiki visais? Interneto komentarai sako taip, o ką rodo tyrimas

Lietuvos gyventojai / BNS nuotr.
„Visi Seime vagys“. „Tai kur ta gerovės valstybė?“. „Kam eiti į rinkimus, juk ir taip viskas aišku“. Skaitant lietuvių komentarus socialinėse medijose susidaro įspūdis, jog esame praradę pasitikėjimą viskuo: garsiais žmonėmis, įmonėmis, partijomis ir pačia valstybe. O kur dar mitingai, ar bandymai juos organizuoti, atskiros socialinės grupės, kurių tikslas – priešintis valdžiai ar kiršinti visuomenę.
Piliečių nuostatas valstybės atžvilgiu geriausiai atskleidžia pasitikėjimas valdžios institucijomis ir valstybės politika.
Pasitikėjimas valstybės institucijomis reikšmingai prisideda prie demokratinių vertybių formavimosi visuomenėje ir piliečių įsitraukimo į politinį gyvenimą. Su politiniu pasitikėjimu siejamos tokios sąvokos kaip „pilietiškumas“, „dalyvavimas“, „visuomenės gerovė“, „politinė tolerancija“ ar „kompromisas“. Pasitikėjimas valdžios institucijomis yra socialinio kapitalo šaltinis, kadangi skatina ir palengvina piliečių ir valdžios bendradarbiavimą tvarkant viešuosius reikalus ir sprendžiant socialines problemas.
Tai ar lietuviai vis dar pasitiki savo valstybe ir jos institucijomis? Į tai padeda atsakyti Europos socialinis tyrimas (EST). Tyrimo metu 1554 Lietuvos gyventojai atsakė į klausimus apie pasitikėjimą valstybės institucijomis: parlamentu, policija, teisine sistema, politikais ir politinėmis partijomis. Aukštesnis balas reiškia aukštesnį pasitikėjimą institucija.
Rezultatai atskleidė, jog lietuviai iš visų institucijų labiausiai pasitiki policija ir mažiausiai pasitiki politinėmis partijomis (žr. 1 grafiką). Didelis pasitikėjimas policija Lietuvoje nėra naujiena jau nemažai metų ir tuo galime pasidžiaugti. Tai reiškia, kad gyventojai jaučiasi saugiai ir tiki, jog, esant reikalui, policija sugebės užtikrinti viešąjį saugumą ir viešąją tvarką.

Lietuvių pasitikėjimas valstybės institucijomis / Tyrimo autorių informacija
Tuo tarpu nepasitikėjimas politinėmis partijomis yra didelė visos politinės sistemos problema, kadangi tai rodo, kad Lietuvos gyventojai netiki, jog politinės partijos užtikrina jų poreikius, elgiasi sąžiningai ar pan. Priežasčių, kodėl gyventojai taip menkai pasitiki politinėmis partijomis, gali būti daug ir įvairių.
Vis dėlto, tokie rezultatai nėra būdingi tik Lietuvai. Tiek EST, tiek ir kiti tarptautiniai tyrimai (pavyzdžiui, Pasaulio vertybių tyrimas) atskleidžia, jog pasitikėjimas politinėmis partijomis yra mažiausias iš visų valstybės institucijų, o pasitikėjimas policija – didžiausias.
(Ne)pasitikiu visais
Vis dėlto, Lietuvos respondentų visuma nėra homogeniška – ją sąlyginai galima suskirstyti į atskiras grupes, kurioms būdingas skirtingas pasitikėjimo institucijomis lygis. EST duomenys rodo, jog Lietuvoje galima išskirti aštuonis skirtingus gyventojų profilius pagal jų pasitikėjimą valstybės institucijomis (žr. 2 grafiką).

Lietuvos gyventojų profiliai pagal jų pasitikėjimą valstybės institucijomis / Tyrimo autorių nuotr.
Lietuvoje yra žmonių, kurie labai pasitiki visomis institucijomis (grafike pažymėti raudona linija). Įdomu tai, jog šioje grupėje, iš balsavimo teisę turinčiųjų, paskutiniuose Seimo rinkimuose balsavo net 81% žmonių. Tačiau priešingame kontinuumo gale yra tokie gyventojai, kurie iš esmės nepasitiki jokia valstybės institucija (grafike pažymėti juoda linija, pačiame grafiko centre). Deja, šioje grupėje žmonių, galinčių balsuoti ir tai padariusių paskutiniuose Seimo rinkimuose, viso labo yra 53%, ir tai yra mažiausia dalis iš visų likusių grupių.
Likę Lietuvos gyventojų profiliai pasiskirstę įvairiai, tačiau paprastai atspindi tendenciją labiau pasitikėti policija ir mažiau pasitikėti politinėmis partijomis. Taip pat beveik visiems profiliams būdinga tai, jog, esant didesniam pasitikėjimui valstybės institucijomis, didėja balsuojančių žmonių proporcija.
Nors dalis mokslininkų teigia, jog didesnis pasitikėjimas valstybės institucijomis prognozuoja ir didesnę balsavimo tikimybę, tačiau nereikia atmesti ir to, jog ir balsavimas, savo ruožtu, gali prognozuoti didesnį pasitikėjimą. Kitaip tariant, suvokiant, jog demokratinėje visuomenėje kiekvienas balsas yra svarbus ir vienodai reikšmingas, o prie politinės jėgos palaikymo ir mandato valdyti valstybę galime prisidėti savo balsais, turime galimybę labiau pasitikėti valstybe, nes patys ją ir kuriame.
Grįžtant prie didžiulio nepasitikėjimo politinėmis partijomis, reiktų pasakyti, kad tokio nepasitikėjimo priežasčių yra tikrai nemažai ir labai įvairių. Pradedant nuo korupcinių skandalų, politinių pažadų nevykdymo, vidinių konfliktų ir lyderystės stokos, menkos komunikacijos su visuomene, ir baigiant nepakankamu gyventojų politiniu raštingumu, trukdančiu suvokti partijų vaidmenį demokratinėse visuomenėse. Neabejotinai svarbi ir istorinė patirtis, kai veikė vienintelė partija, kuri gyventojų sąmonėje natūraliai siejama ir su represinėmis struktūromis ir visuotiniu diktatu. Pastebėtina, kad menkas pasitikėjimas politinėmis partijomis nėra išskirtinis reiškinys lyginant su kitomis šalimis – partijomis taip pat prastai arba dar prasčiau nei Lietuvoje pasitikima ir kitose pokomunistinėse šalyse. Senosiose demokratijose, labiausiai ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse jomis pasitikima daug labiau.
Dar labiau sunerimti verčia menkas pasitikėjimas ir pagrindine tautos atstovybe, tai yra šalies parlamentu. Vidutinis pasitikėjimo Seimu balas 10 balų skalėje paskutinėje EST bangoje siekė tik 3,91 balo. Labiau savo šalių parlamentais, lyginant su kitomis EST dalyvavusiomis šalimis, nepasitiki tik Bulgarijos, Kroatijos, Šiaurės Makedonijos, Slovakijos, Juodkalnijos ir Slovėnijos gyventojai. Verta atkreipti dėmesį ir į tai, kad net ir kitose pokomunistinėse šalyse, tokiose kaip Vengrija, Čekija ar Estija, pasitikėjimas parlamentu yra gerokai didesnis nei Lietuvoje. Labiausiai savo parlamentais pasitiki Norvegijos, Šveicarijos ir Suomijos gyventojai – vidutinis vertinimo balas gerokai viršija 6. Tačiau lyginant pasitikėjimo Seimu dinamiką Lietuvoje pastebima kilimo tendencija. Prasčiausia situacija buvo pirmose dviejose tyrimo bangose, kai vidutinis pasitikėjimo Seimu balas buvo vos didesnis nei 2 (žr. 3 grafiką).

Vidutinis pasitikėjimo Seimu balas 2009–2021 m. / Tyrimo autorių informacija
Ar gauti rezultatai verčia nerimauti? Sveikai demokratijai yra būtinas tam tikras nepasitikėjimo valstybe lygis. Vis dėlto, užsienyje atlikti tyrimai, o taip pat ir Europos socialinio tyrimo duomenys atskleidžia, jog didesnis gyventojų pasitikėjimas valstybės institucijomis yra susijęs su didesniu gyventojų pasitenkinimu gyvenimu bei subjektyvia laime. Nors pasitikėjimas valstybe niekada nebus absoliutus, tačiau jį didinti yra svarbu.
Vytauto Didžiojo universiteto vykdomą projektą „Lietuvos narystės Europos Socialinio tyrimo Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciume plano įgyvendinimas“ (Nr. VS–3) finansuoja Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir Lietuvos mokslo taryba.
VDUsmf dr. Modestai Morkevičiūtei skirta LMA Jaunųjų mokslininkų stipendija
2024 m. birželio 20 d. Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidiumas, remdamasis mokslų skyrių ekspertų komisijų LMA Jaunųjų mokslininkų stipendijoms gauti siūlymais, skyrė 15 stipendijų geriausiems jauniesiems humanitarinių, socialinių, fizinių, biomedicinos, technologijos ir žemės ūkio mokslo sričių mokslininkams. Tarp įvertintų mokslininkų – dr. Modesta Morkevičiūtė (VDU), kurios vykdomų tyrimų tema – „Priklausomybės nuo darbo nomologinio tinklo analizė: veiksnių tyrimas ir pasekmių apžvalga“.
Stipendijos skiriamos mokslininkams iki 35 metų amžiaus, įgijusiems daktaro mokslo laipsnį ne anksčiau kaip prieš penkerius metus iki paraiškų pateikimo termino pabaigos, jų vykdomiems aktualiems moksliniams tyrimams remti. Kandidatai stipendijai gauti turi dirbti Lietuvos mokslo ir studijų institucijose ir skelbti mokslo straipsnius su jų prieskyra. Šešių bazinių socialinių išmokų dydžio stipendija skiriama kartą per mėnesį vienerius metus.
2024 m. LMA Jaunųjų mokslininkų stipendijų konkursui buvo pateiktos 68 paraiškos: 23 humanitarinių ir socialinių mokslų, 45 – fizinių, biomedicinos, technologijos ir žemės ūkio mokslų sričių.
Paraiškas vertino LMA sudarytos atskirų mokslų sričių ekspertų komisijos. Humanitarinių ir socialinių, fizinių, biomedicinos, technologijos ir žemės ūkio mokslų sritims buvo skirta po 3 stipendijas.
Kviečiame rinktis magistrantūros studijas VDU Socialinių mokslų fakultete!
Kviečiame rinktis magistrantūros studijas VDU Socialinių mokslų fakultete! Tai kūrybiškas, bendradarbiaujantis ir atviras įvairovei fakultetas, besiorientuojantis į inovatyvias studijas ir pažangius tyrimus, socialinių pokyčių sąlygomis puoselėjantis asmens laisvę bei ugdantis atsakomybę. Magistro studijos – puiki galimybė praplėsti savo kompetencijas pasirinkus naują kryptį, arba sustiprinti savo žinias srityje, kurioje galbūt šiuo metu darbuojatės. Primename, kad magistro studijas pasirinkti niekada nevėlu, o jų suderinamumas su darbu yra tik vienas iš daugelio studijų suteikiamų privalumų.
Mūsų fakulteto MISIJA – naujo žinojimo ir veiklų kūrimas bendradarbiaujant su įvairiomis socialinėmis grupėmis ir bendruomenėmis siekiant stiprinti asmens galias ir orumą, puoselėti socialinę gerovę, plėtoti kuriančią visuomenę vietiniame, nacionaliniame ir tarptautiniame lygmenyse.
Visi, turintys bakalauro laipsnį ar šiais metais jau apsigynę bakalauro baigiamąjį darbą, gali teikti dokumentus studijuoti magistrantūros progamoje.
Norinčius daugiau sužinoti apie studijų programas kviečiame dalvauti nuotolinėse konsultacijose / pristatymuose.
Studijų programa: Socialinė antropologija
Konsultacijos:
- Gegužės 31 d., 15:00 val.
- Birželio 21 d., 17:00 val.
Studijų programa: Organizacinė psichologija
Konsultacijos:
- Gegužės 27 d., 14:00 val.
- Birželio 20 d., 10:00 val.
Studijų programa: Taikomoji sociologija (mišrios nuotolinės)
Konsultacijos:
- Birželio 3 d., 17:00 val.
- Birželio 19 d., 17:00 val.
Studijų programa: Socialinis darbas
Konsultacijos:
- Gegužės 29 d., 11:30 val.
- Birželio 5 d. 11:30 val.
- Birželio 10 d., 12:00 val.
Studijų programa: Sveikatos psichologija
Studijų programa: Mokyklinė psichologija
Priėmimas
Priėmimas į valstybės finansuojamas ir valstybės nefinansuojamas magistrantūros studijas vykdomas pagrindinio priėmimo etapo metu. Po pagrindinio priėmimo etapo, esant laisvoms vietoms, skelbiamas antrasis ir papildomas priėmimo etapai.
Jei iki priėmimo į magistrantūros studijas etapo pabaigos dar neturite studijų baigimo diplomo, pakanka pateikti akademinę pažymą.
Pagrindinis priėmimo etapas vyks nuo gegužės 27 d. iki birželio 26 d. 17 val.
Papildomas priėmimo etapas: nuo liepos 3 d. 12 val. iki liepos 8 d. 10 val.
Dokumentus pateikti galite: https://epasirasymas.vdu.lt/
Detalesnė informacija apie priėmimo terminus: 2024 m. priėmimo etapai.
Geriausiai studentų įvertinti pavasario semestro ir 2023-2024 m. m. #VDUsmf dėstytojai
Kviečiame susipažinti su geriausiai studentų apklausoje apie dėstymo ir studijavimo kokybę įvertintais 2024 m. pavasario semestro bei 2023-2024 mokslo metų Socialinių mokslų fakulteto dėstytojais. Geriausiai įvertinti dėstytojai įvardinti atsižvelgus į bendrą dėstymo įverčio vidurkį studijų dalykuose ir studentų dalyvavimo apklausoje aktyvumą.
2024 m. pavasario semestre studentų geriausiai įvertintais tapo šie Socialinių mokslų fakulteto dėstytojai:
- Kristina Šliavaitė
- Loreta Bukšnytė-Marmienė
- Liuda Šinkariova
- Eugenijus Liutkevičius
- Jurga Misiūnienė
- Viktorija Čepukienė
2023-2024 m. m. geriausiai studentų įvertinta Socialinių mokslų fakulteto dėstytoja tapo Socialinio darbo katedros dėstytoja Laura Lapinskė.
Geriausiai studentų įvertintiems dėstytojams VDU Moodle aplinkoje bus suteikti skaitmeniniai ženkleliai „Dėstymo kokybė 2024 pavasaris“.
Sveikiname dėstytojus ir dėkojame už nuoširdų darbą bei pastangas!
VDU Sociologijos katedros studentų ir dėstytojų vizitas Lenkijoje

Birželio 3-7 d. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Socialinių mokslų fakulteto Sociologijos katedros studentai lydimi dėstytojų Giedrės Baltrušaitytės bei Jurgos Bučaitės-Vilkės dalyvavo trumpalaikiuose „Erasmus+“ mišrios intensyvios programos (angl. – Blended Intensive Programme (BIP)) mainuose Lodzės universitete, Lenkijoje. Sociologijos katedros atstovai dalyvavo lenkų partnerių organizuotame kurse, kuris buvo skirtas etnografinių tyrimų įgūdžių lavinimui Lodzėje – keturių kultūrų mieste, kadaise garsėjusiame savo tekstilės pramone, o šiuo metu išgyvenančiame intensyvų apleistų pramoninių miesto erdvių atgaivinimo procesą. Programoje taip pat dalyvavo dėstytojos iš Lodzės universiteto ir studentai iš Karolio universiteto (Praha, Čekija).
VDU Sociologijos katedros dėstytojos dar prieš išvykstant į mainus skaitė nuotolines paskaitas programos dalyviams apie etnografinio tyrimo metodus ir miestų atgaivinimo teorijas, taip supažindindamos studentus su kurso teoriniu ir metodologiniu pagrindu. Vizito Lodzėje metu studentai toliau gilino teorines žinias ir praktinius etnografinio tyrimo įgūdžius. Studentai penkias dienas praleido Lodzės universiteto Ekonomikos ir sociologijos fakultete, kur vyko paskaitos ir seminarai bei, konsultuodamiesi su dėstytojomis, grupelėse atliko etnografinius tyrimus apie Lodzės, kaip postindustrinio miesto, atgaivinimo procesą. Studentai mokėsi taikyti multisensorinį miesto žemėlapio sudarymo metodą, leidosi į etnografinius pasivaikščiojimus po miestą, apsilankė muziejumi tapusioje buvusioje šiluminėje elektrinėje EC1 bei ieškojo miesto istorijos pėdsakų dalyvaudami orientaciniame žaidime Księży Młyn – istoriniame XIX a. antrosios pusės gamykliniame komplekse, pripažintame pramoninės architektūros paminklu. Visi šie pasivaikščiojimai leido pažinti Lodzę kaip postindustrinį miestą ir praktiškai pritaikyti kurso metu įgytas etnografinio tyrimo teorines žinias.
Beje, „Erasmus+“ mainai – tai ne tik paskaitos, seminarai ar tyrimai. Nors šios mišrios intensyvios programos mainuose dalyvavo tik dviejų universitetų studentai, dalyvių grupė pasižymėjo itin didele kultūrine įvairove. Čia buvo studentų kilusių ne tik iš Lietuvos ar Čekijos, bet ir iš Azerbaidžano, Belgijos, Baltarusijos, Estijos, Kazachstano, Kirgizijos, Kolumbijos, Nigerijos, Ukrainos. Tad dalyvavimas programoje suteikė galimybę mokytis ir tyrinėti multikultūrinėje bendraamžių grupėje, ugdyti toleranciją kultūriniams skirtingumams ir susirasti naujų draugų.
Mainų programos dalyvių dar laukia nuotolinis grupelėse parengtų etnografinio tyrimo projektų pristatymas ir aptarimas, o VDU Sociologijos katedra numato tęsti tolesnį bendradarbiavimą BIP ar kitose Erasmus+ mainuose su Lodzės universitetu.
Studijos – norintiems praplėsti žmogiškųjų išteklių valdymo žinias ir įgūdžius
Renkama nauja „Personalo ir organizacijų valdymo psichologija“ dalyvių grupė. Mokymai siūlomi nuo 2024 m. spalio iki 2025 birželio mėn., registracija vykdoma iki 2024 rugpjūčio 31 d.
Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakultetas vykdo neformaliojo suaugusiųjų švietimo studijų programą – „Personalo ir organizacijų valdymo psichologija“, kuri skirta norintiems patobulinti savo žinias ir įgūdžius organizacijos žmogiškųjų išteklių valdymo srityje. Studijos trunka vienerius mokslo metus – nuo 2024 m. spalio iki 2025 m. birželio mėnesio. Programoje kviečiami studijuoti asmenys, turintys aukštąjį (universitetinį arba neuniversitetinį) išsilavinimą ir dirbantys (ar norintys dirbti) žmogiškųjų išteklių valdymo srityje. Taip pat išbandyti šios vienerius metus trunkančios studijų programos suteikiamas galimybes kviečiami organizacijų, padalinių vadovai, ir kiti darbuotojai, siekiantys darbuotojų gerovės ir organizacijos efektyvumo nuolatinių pokyčių sąlygomis. Su šios VDU neformaliojo suaugusiųjų švietimo programos „Personalo ir organizacijų valdymo psichologija“ lektorėmis – VDU Socialinių mokslų fakulteto dekane doc. dr. Aurelija Stelmokiene ir Psichologijos katedros dėstytoja prof. dr. Loreta Bukšnyte-Marmiene plačiau kalbamės apie šioje programoje siūlomus studijų modulius, kokie personalo ir organizacijos valdymo psichologijos gebėjimai ugdomi šios programos metu, dalinamės įžvalgomis, kokiose karjeros ir asmeninio gyvenimo srityse šios programos absolventai sugeba pritaikyti studijų metų įgytas žinias.
Kokie žmonės dažniau renkasi VDU Personalo ir organizacijų valdymo psichologijos studijas – ar jau dirbantys šioje srityje, ar baigę kitos srities studijas ir norintys keisti karjeros kryptį?
Doc. dr. Aurelija Stelmokienė: Šią programą renkasi žmonės, kurie jau turi darbinės patirties ir ieško atsakymų į jiems kylančius klausimus praktikoje. Programos dalyviai – įvairių profesijų atstovai, dirbantys labai skirtingose organizacijos, tiek privataus verslo, tiek viešajame sektoriuose. Pagrindinis juos jungiantis bruožas – darbas su žmonėmis ir žingeidumas, noras dar geriau įgyvendinti savo veiklas.
Prof. dr. Loreta Bukšnytė-Marmienė: Šiais metais baigusiųjų programą įvairovė buvo ypatingai didelė: studijavo tiek dar tik įsitvirtinantys darbo rinkoje, tiek sukaupę labai didelę darbo patirtimį organizacijos vadovai, padalinių vadovai, personalo specialistai, šeimos verslą plėtojantys asmenys. Programoje mokėsi verslo įmonių, valstybinio sektoriaus, nevyriausybinių organizacijų atstovai, dirbantys skirtinguose sektoriuose (nuo telekomunikacijos, švietimo, turizmo iki prekybos, žmogiškųjų išteklių ir kt.). Studijų pradžioje mes, lektoriai, truputį nerimavome, kaip būtų geriausiai organizuoti užsiėmimus, kad kiekvienas dalyvis įgytų jam naudingų žinių ir įgūdžių. Visgi, grįžtamasis ryšys iš studijuojančiųjų nuramino: programos dalyvių įvairovė buvo įvertinta kaip vienas reikšmingesnių studijų privalumų. Jų nuomone, tokiu būdu studijos tapo įdomesnės, įvairiapusiškesnės, o studijų dalyviai galėjo mokytis ne tik iš lektorių, bet ir vieni iš kitų, dalindamiesi vieni su kitais savo gerąja patirtimi.
Kokių sričių ir pareigybių darbuotojams šios neformalaus suaugusių švietimo studijos galėtų būti aktualios? Kokių dalykų mokomasi jų metu?
Doc. dr. Aurelija Stelmokienė: Programoje kviečiami studijuoti dirbantys (ar norintys dirbti) žmogiškųjų išteklių valdymo srityje, taip pat organizacijų, padalinių, komandų vadovai ir kiti darbuotojai, kuriems organizacijų valdymo psichologijos ir personalo psichologijos žinios atrodo aktualios ir naudingos. Ji skirta siekiantiems geriau pažinti ir suprasti savo kolegas, darbuotojus, vadovus bei vykstančius procesus grupėje, organizacijoje ir aktyviai veikti. Ši studijų programa pritaikyta dirbantiems žmonėms, paskaitos vyksta penktadieniais, šeštadieniais, o dalis jų organizuojamos nuotoliniu būdu.
Programoje kartu su kolegėmis prof. dr. Aukse Endriulaitiene ir doc. dr. Kristina Kovalčikiene dėstau du modulius – „Organizacijų vystymas ir pokyčių valdymas“ ir „Žmogiškųjų išteklių valdymo psichologija“. Tikimės, jog sudalyvavę pirmajame modulyje studentai geriau supras pagrindinius organizacijos vystymo(si) principus bei pokyčių valdymo mechanizmus, taip pat gebės įvertinti jų vystymo(si) bei pokyčių valdymo galimybes ir grėsmes, drąsiai ir atsakingai kurs organizacijos vystymo ir pokyčių valdymo planus, numatys jų įgyvendinimo algoritmus. Antrasis modulis yra skirtas supažindinti su psichologiniais strateginio žmogiškųjų išteklių valdymo organizacijoje aspektais bei šias žinias pritaikyti praktinėse situacijose. Jo metu plačiai kalbama apie darbuotojų individualias savybes, nuostatas, lūkesčius, elgesį, žmogiškųjų išteklių valdymo praktikų principus grupės ir organizacijos lygmeniu (komanda, klimatas, kultūra). Specialus dėmesys yra skiriamas etiniams klausimams ir jų sprendimui organizacijose.
Prof. dr. Loreta Bukšnytė-Marmienė: Studijų metu gilinamasi į modernių organizacijų raidos psichologinius ypatumus, personalo psichologiją, analizuojama lyderystės teorijos ir praktika, aptariami ir išbandomi sėkmingos komunikacijos organizacijoje įrankiai, taip pat pristatomi darbuotojų gerovės ir karjeros valdymo aspektai, tyrimų bei intervencijų organizacijoje vykdymo aspektai. Studijų pabaigoje rengiamas baigiamasis darbas, kurio metu įgytas žinias besimokantieji pritaiko praktiškai įgyvendindami konkrečias intervencijas, siekdami išspręsti konkrečias problemas ar patobulinti tam tikras sritis savo organizacijoje.
Kaip VDU Personalo ir organizacijų valdymo psichologijos studijose derinamos teorinės paskaitos ir praktinės užduotys?
Doc. dr. Aurelija Stelmokienė: Programoje yra numatyta, kad teorinės žinios reikalingos kaip pamatas, siekiant kurti ir įgyvendinti veiksmingas praktikas organizacijose. Susipažinę su teorine medžiaga, studentai turi galimybę čia pat ją pritaikyti praktiškai, šiuo tikslu naudojami įvairūs aktyvūs mokymo(si) metodai, pvz., debatai, probleminių atvejų analizė, kūrybinės užduotys, filmų peržiūra ir aptarimas, stalo žaidimai, diskusijos. Dėstytojai pripažįsta, kad didelė pridėtinė vertė besimokantiesiems – dalinimasis įvairia savo profesine patirtimi diskusijų, grupinių užduočių metu.
Prof. dr. Loreta Bukšnytė-Marmienė: Taigi, teorija ir praktika šioje studijų programoje yra glaudžiai susijusios. Pavyzdžiui, studijuodami dalyką „Psichologiniai komunikacijos organizacijoje aspektai“ dalyviai mokosi efektyvios komunikacijos, konfliktų valdymo technikų ir jas praktiškai išbando, aptarinėja komunikacijos krizės organizacijoje ypatumus ir analizuoja konkrečius praktinius žingsnius, įrankius, kaip valdyti krizę konkrečioje realioje situacijoje, taip pat turi galimybę filmuotis ir vėliau analizuoti vaizdo įrašus, kad įgytų bendravimo su žurnalistais įgūdžių. Arba modulyje „Tyrimai ir intervencinės programos organizacijoje“ studijuojantieji mokosi šiuolaikinės karjeros valdymo sampratos ir praktiškai išbando įrankius, skirtus analizuoti darbuotojo karjerą.
Akimirka iš neformaliojo suaugusiųjų švietimo studijų programos „Personalo ir organizacijų valdymo psichologija“.
Kokias šios programos stiprybes išskirtumėte?
Doc. dr. Aurelija Stelmokienė: Mes, šios programos rengėjai ir dėstytojai, stebėdami ir vertindami, kaip sekasi įgyvendinti šią neformalią studijų programą, galime patvirtinti, kad vyksta sėkmingas bendradarbiavimas tarp visų šios programos dalyvių – kurį garantuoja abiejų pusių, dėstytojų ir studentų, įsitraukimas ir atvira komunikacija. Grįžtamasis ryšys studentams teikiamas čia ir dabar – atlikus užduotis, įgyvendinus sutartas veiklas, atsakinėjant į jiems kilusius klausimus. Taip pat studijuojantieji turi galimybę konsultuotis su dėstytojais papildomu laiku. Šios programos pagrindinės stiprybės – dėstytojų profesionalų komanda, aktualus programos turinys, skirtingą darbinę patirtį turinčių studentų grupė, kurie tarpusavyje dalinasi savo patyrimais. Visos programos metu stengiamasi kurti mokymosi erdvę, kuri suteiktų laisvę mintims, polėkį jausmams ir veržlumą siekiant pokyčių.
Prof. dr. Loreta Bukšnytė-Marmienė: Remdamiesi iš studijuojančiųjų gautu grįžtamuoju ryšiu žinome, kad studijų metu įgytas žinias, užsiėmimų metu išbandytus praktinius įrankius jie sėkmingai pritaiko dirbdami savo organizacijose. Antra, norisi pabrėžti, kad ši programa pritaikyta dirbantiems žmonėms. Užsiėmimai vyksta kas antrą penktadienį, šeštadienį, penktadieniais studijos organizuojamos nuotoliniu būdu, o šeštadieniais – akivaizdžiai.
Ar iš programos studentų susilaukiate atsiliepimų apie įvairius studijų metų įgytus ir savo darbovietėse sėkmingai pritaikytus metodus, gautus patarimus?
Doc. dr. Aurelija Stelmokienė: Žinoma, pavyzdžiui, kuomet studijose kalbėjome apie organizacijos vystymo(si) principus, akcentavome vertybių svarbą, atlikome planavimo užduotį, paremtą veiklų prioretizavimu susiedami jas su vertybėmis. Studentai dalinosi, kad šią užduotį atliko ne tik planuodami savo asmenines ar darbines veiklas, bet vėliau išbandė ir su savo komandomis. Arba po vieno užsiėmimo, kuriame kalbėjome apie etikos programos kūrimą ir įgyvendinimą organizacijose, studentai buvo pasiryžę atlikti savo organizacijų etikos kodeksų (programų) peržiūrą bei inicijuoti pokyčius.
Prof. dr. Loreta Bukšnytė-Marmienė: Studijų modulio „Psichologiniai komunikacijos organizacijoje“ metu studentai turėjo atlikti namų darbą – pristatyti konkrečią komunikacijos techniką, metodą ir jo išmokyti savo kolegas. Vėliau besimokantieji pasakojo, kaip komunikuodami su kolegomis ar pavaldiniais pritaikė vieną ar kitą dėstytojos pristatytą metodą, pvz., „Aš kalbos“ techniką. Arba, pavyzdžiui, studijų dalyko „Tyrimai ir intervencinės programos organizacijoje“ metu išmoktą karjeros analizės techniką, studijuojantieji minėjo pritaikę ne tik savo darbinėse veiklose, bet ir pokalbiuose su vyresnėse klasėse besimokančiais savo vaikais.
Ar galėtumėte išskirti kelias šioje programoje analizuojamas aktualiausias psichologines temas arba praktinius iššūkius?
Doc. dr. Aurelija Stelmokienė: Pastebime, kad pastaruoju metu itin aktualia problema tapo neetiško elgesio pasireiškimas organizacijose, todėl pastebimas mažėjantis darbuotojų įsipareigojimas, investuotojų ištikimybė, klientų pasitenkinimas ir visų šių svarbių tarpininkų pasitikėjimas organizacija. Todėl svarbu ne tik atpažinti įvairius etinius aspektus situacijoje, bet ir skirti dėmesio išsamiai probleminės situacijos analizei, alternatyvų paieškai ir įvertinimui, bei sprendimų priėmimui. Visų šių dalykų programos metu mokomės pasitelkdami simuliacinių atvejų ar jau kilusių etikos skandalų analizę, kalbame apie etikos infrastruktūros svarbą ir puoselėjimą organizacijose.
Prof. dr. Loreta Bukšnytė-Marmienė: Kita aktuali tema organizacijoms – efektyvi vidinė ir išorinė komunikacija organizacijoje. Organizacijoje, kurioje gebama efektyviai komunikuoti su darbuotojais, patiriama mažiau streso, darbuotojai jaučia didesnį pasitenkinimą darbu, yra linkę labiau įsitraukti į darbines veiklas ir įsipareigoti organizacijai, rečiau ją palieka. Tad įvairių komunikacijos aspektų supratimas, kurio mokomės studijų metu, yra efektyvaus vadovavimo ir visos organizacijos veiklos pagrindas. Taip pat gilinamės į komunikacijos krizių valdymą organizacijose, ši tema tapo ypač aktualia pastaruoju metu, išgyvenant nestabilumą, ekonominį stresą, geopolitines krizes ir neramumus,. Šiai programos tarpdisciplininei temai analizuoti pasikvietėme lektorius iš VDU Viešosios Komunikacijos katedros – prof. dr. Kristiną Juraitę, doc. Rytį Zemkauską, Austę Aleksandravičiūtę-Šviažienę.
Registracija į VDU SMF neformaliojo švietimo studijų programą „Personalo ir organizacijų valdymo psichologija“.
Studijų trukmė: 2024 m. spalis – 2025 m. birželis. Studijos vyks penktadieniais–šeštadieniais, nuotoliniu-kontaktiniu būdu. Studijų kaina 3000 eurų. Daugiau informacijos apie programą ČIA arba el. paštu daiva.vilcinskiene@vdu.lt, tel. 8 37 327822.
Moksleiviams – įkvėpimų ir žinių kupina „VDU Vasaros mokykla 2024“
#VDUsmf dėstytojai nekantrauja pasimatyti su moksleiviais „VDU Vasaros mokykloje“, kuri vyks birželio 17–21 dienomis, Kaune. Kviečiame registruotis į kursą „Savęs pažinimo link: (ne)noriu išlikti savimi“, dar yra keletas laisvų vietų!
Savęs pažinimo link žmogus keliauja visą savo gyvenimą. Kaip save suprantame, ką apie save galvojame ir kaip save vertiname, priklauso nuo daugelio dalykų: sukurtų tarpusavio santykių, gyvenime sutiktų žmonių, sukauptų bendravimo patirčių, socialinių tinklų ir kt. Ar pakankamai gerai pažįstame save? Ar to siekiame ir kaip? Ar galime išlikti autentiški dabartinėje visuomenėje? Kaip aplinkiniai žmonės įtakoja savęs pažinimą? Ar kada nors susimąstėme, kaip socialiniai tinklai leidžia pažinti save ir kurti tarpusavio ryšius? Į šiuos ir kitus svarbius klausimus kviesime moksleivius ieškoti atsakymo „VDU Vasaros mokykloje“!
„VDU Vasaros mokykla“ skirta vyresniųjų klasių moksleiviams (10–12 kl.), kurie nori pagilinti žinias juos dominančiose srityse, atlikti įdomias praktines užduotis, naudingai praleisti laiką, susirasti naujų draugų bei susipažinti su universiteto dėstytojais. Renginio tikslas – suteikti moksleiviams laisvą pasirinkimą ir galimybę domėtis tuo, kas jiems labiausiai patinka, ir iš šalies pažvelgti į būsimas studijas.
Be įvairių patirčių, gilinantis į naujus horizontus ir visatos paslaptis, tai puiki galimybė atsipalaiduoti po įtemptų mokslo metų ar prieš artėjančias studijas. „VDU Vasaros mokykla 2024“ – tarsi tarpinė stotelė, kur laukia naujos pažintys ir žinios, padėsiančios tolimesnei kelionei.
Daugiau informacijos ir registracija: https://www.vdu.lt/lt/moksleiviams-ikvepimu-ir-ziniu-kupina-vdu-vasaros-mokykla-2024/
EST kviečia į nuotolinių teminių seminarų ciklą mokslininkams ir praktikams „Kaip nepaskęsti EST duomenų ežere?“
Europos socialinį tyrimą (EST) įgyvendinanti VDU mokslininkų komanda š.m. birželio 19-21 d. kviečia į nuotolinių teminių seminarų ciklą, skirtą mokslininkams ir praktikams „Kaip nepaskęsti EST duomenų ežere?“. Seminaruose EST komandos atstovai pristatys skirtingas EST duomenų tematikas:
Birželio 19 d., 11.00 val. – „Kaip sociologijos ir kitų mokslų atstovams bei praktikams nepaskęsti EST duomenų ežere: gyvenimo etapų ir pageidautinos gyvenimo įvykių pradžios vertinimas“, doc. dr. Gabija Jarašiūnaitė-Fedosejeva, doc. dr. Apolonijus Žilys.
Birželio 20 d., 11.00 val. – „Kaip psichologijos, komunikacijos ir kitų mokslų atstovams bei praktikams nepaskęsti EST duomenų ežere: skaitmeninių socialinių kontaktų ir darbo-šeimos vaidmenų konflikto vertinimas“, doc. dr. Aurelija Stelmokienė, dokt. Tadas Vadvilavičius.
Birželio 21 d., 11.00 val. – „Kaip politikos ir kitų mokslų atstovams bei praktikams nepaskęsti EST duomenų ežere: demokratijos suvokimas ir vertinimas“, doc. dr. Ligita Šarkutė.
Seminarų trukmė – 1 val.
Seminarai vyks nuotoliu (MS Teams platformoje). Renginio dalyviams bus išduodami pažymėjimai.
Būtina išankstinė registracija (prisijungimo nuorodą atsiųsime likus dienai iki mokymų).
Kilusius klausimams, kviečiame rašyti el. paštu: est@vdu.lt