• Titulinis
• Visos naujienos

Skelbiame moksleivių #SocLab fotografijų konkurso nugalėtojus!

Kas mane išskiria iš kitų žmonių? Kuo aš unikalus, skirtingas?  Kas vienija “savus” ir “svetimus” visuomenėje?  Kaip galiu prisidėti prie socialinių ribų mažinimo? Atsakyti į šiuos klausimus buvo pakviesti Lietuvos gimnazijų ir mokyklų moksleiviai, kurie dalyvavo VDU Socialinių mokslų fakulteto organizuotame #SocLab fotografijų konkurse „Savas ir svetimas: kada atsiribojame, o kada kuriame ryšius?“

Jau ne pirmi metai VDU Socialinių mokslų fakultetas reaguodamas į iškylančias gyvenimo aktualijas kviečia jaunimą permąstyti ir išsakyti savo nuomonę įvairiais visuomenei jautriais klausimais. Tai ne tik gyvo ir atviro visuomenei fakulteto tradicija, bet ir vertybinė laikysena – nelikti abejingu.

Šių metų moksleivių konkurso tema kilo neatsitiktinai. Karas Ukrainoje vienaip ar kitaip palietė kiekvieną iš mūsų. Šiame socialiniame geopolitiniame kontekste neatsitiktinai kyla klausimas – kas yra savas, o kas yra svetimas. Kada ir kaip mes brėžiame ribas tarp savęs ir kitų žmonių. Kaip kiti žmonės mums suteikia galimybę geriau suprasti save.

„Šis moksleivių fotografijos darbų konkursas yra ypatingas. Mes apibrėžiame tai, kas yra „savas“ ir kas yra „kitas“ per savo suvokimą, patirtį ir sąveiką su pasauliu. Fotografijos darbai leidžia jaunimui iškelti klausimus ir pradėti dialogą apie sienas ir ribas šiuolaikiniame pasaulyje. Jie skatina mąstyti kritiškai apie tai, kaip sienos ir ribos formuoja mūsų suvokimą, veikia mūsų galimybes, skatina įvairiapusį požiūrį į tapatumą bei įvairovę“, – mintimis dalinasi VDU Socialinių mokslų fakulteto prodekanė doc. dr. Kristina Kovalčikienė.

Fotografijų konkurse šiais metais dalyvavo 12 komandų iš įvairių Lietuvos miestų. Moksleiviai buvo kviečiami pateikti 1-3 konkurso temą atliepiančias fotonuotraukas bei bendrą jų aprašymą. Visi pateikti darbai buvo vertinami darbų vertinimo komisijos ir atrinkti 3 geriausi foto-projektai. Nugalėtojais tapo:

• I-oji vieta – Viktorija Kašėtaitė, Austėja Vaitkevičiūtė, Adrija Okunytė, Taja Kolytė iš Kauno „Vyturio“ gimnazijos.
• II-oji vieta – Lukas Aleksandravičius, Liudas Dovydas iš Vytauto Didžiojo universiteto „Rasos“ gimnazijos.
• III-oji vieta – Deimantė Baltrušaitytė, Kornelijus Kačerauskas, Ignas Šlipaitis, Lukas Frercks iš Kauno Informacinių Technologijų mokyklos.

Moksleivių pateikti darbai gyvi, autentiški, kviečiantys mus pasvarstyti, ar žmonės yra sukurti vieni kitiems, kas gali jungti skirtingus žmones, ką suteikia ir kam yra skirta kaukė. Ar nusiėmę kaukę galėsime pamatyti save ir aplinkinius. Darbuose svarstomas besikeičiantis žmonių  tarpusavio bendravimas, kai vis dažniau gyvą bendravimą keičia nuotolinis. Konkurso nuotraukose parodomas žmogaus ryšys su gamta, pačiu savimi, kitais žmonėmis. Moksleiviai savo darbuose ieško atsakymo, kas padėtų kurti santykį su svetimu žmogumi, gal bendri pomėgiai, gal empatija, tolerancija, savęs paieškos, stipresnis ryšys su savimi…

Fotografijų konkurso I-III vietų nugalėtojams bus įteikti Socialinių mokslų fakulteto įsteigti prizai, o visiems dalyviams – simbolinės dovanėlės su universiteto atributika.

Visų dalyvių darbai yra viešinami VDU Socialinių mokslų fakulteto erdvėse (Jonavos g. 66, Kaunas), I aukšto fojė.

Visus fakulteto bendruomenės narius ir svečius kviečiame susipažinti su moksleivių darbais!

Darbo ir šeimos vaidmenų konfliktas Lietuvoje – didžiausi iššūkiai tik moterims?

Gera mama ar tėtis, laiminga žmona ar vyras, efektyvi vadovė(-as), produktyvi kolegė(-a), supratinga draugė(-as) – ar mes vis dar gebame suderinti šiuos skirtingus vaidmenis sparčiai besisukančiame ir itin reikliame kasdieniame gyvenime? Moterims ar vyrams tai kelia didesnius iššūkius ir kaip šie iššūkiai susiję su mūsų gerove? Ar netikėtai užklupusi pandemija darbo-šeimos vaidmenų derinimo problemas paaštrino? Šie klausimai svarbūs tiek politikos formuotojams, specialistams, dirbantiems su šeimų ir darbuotojų gerove, tiek asmenims, kurie tiesiogiai su tuo susiduria savo gyvenime.

2022m. lyčių lygybės indekse, kurį skelbia Europos lyčių lygybės institutas EIGE, papildomas dėmesys skirtas su COVID-19 pandemijos poveikiu susijusiai nelygybei darbo ir asmeninio gyvenimo derinimo srityje. Remiantis EIGE duomenimis, 44 proc. daugiau moterų palyginus su vyrais (atitinkamai 57 ir 13 proc.) Lietuvoje nurodė, jog vaikus pandemijos laikotarpiu prižiūrėjo visiškai vienos arba beveik nepadedamos antrųjų pusių ir kitų asmenų. Europoje šis nelygybės rodiklis ženkliai mažesnis – 29 proc.

Dar didesnis atotrūkis pastebėtas tarp vyrų ir moterų įsipareigojimų dėl namų ruošos darbų. Per pandemiją Lietuvoje nelygybė tarp vyrų ir moterų dėl pasidalinimo namų ruošos darbais buvo 62 proc. (70 proc. moterų ir 8 proc. vyrų nurodė namų ruošos darbus atliekantys vieni arba beveik vieni) palyginus su 46 proc. Europoje (atitinkamai 66 proc. moterų ir 20 proc. vyrų). Lygių galimybių kontrolierė B. Sabatauskaitė pažymėjo, jog pandemija dar labiau pagilino iki šiol egzistavusią ryškią lyčių nelygybę namų ruošos ir priežiūros srityse. Vis dėlto, Lietuvos lyčių lygybės indekse turime ir pozityvių naujienų. Dalyvavimo darbo rinkoje lyčių lygybės indeksas aukštesnis nei Europos vidurkis (atitinkamai 73,9 ir 71,7). Be to, didžiausią pažangą Lietuva pasiekė galios srityje (dalyvavimas sprendimų priėmime politikos, ekonomikos ir socialinėse sferose) – įvertinimas nuo 2019 metų pagerėjo 6,1 balo.

Remiantis šiais EIGE duomenimis atrodytų, jog tiek moterys, tiek vyrai aktyviai įsitraukia į darbines veiklas, tačiau moterims tenka daugiau įsipareigojimų namuose. Kyla natūralus klausimas, kaip vyrams ir moterims pavyksta suderinti darbo ir šeimos vaidmenis. Kas patiria daugiau iššūkių? Atsakymus į šį klausimą pateikia Europos socialinio tyrimo (EST) duomenys. Naujausios 10-osios EST bangos rezultatai atskleidė (žr. 1 paveikslą), jog tiek Lietuvoje, tiek Europoje vyrai ir moterys panašiai vertina savo patiriamą darbo-šeimos vaidmenų konfliktą – darbo ir šeimos vaidmenų nesuderinamumas nėra labai dažnas. Vis dėlto, vertinant atskirus darbo ir šeimos sąveikos aspektus paaiškėjo, jog tiek lietuvės, tiek europietės moterys dažniau nei vyrai jaučiasi pernelyg pavargę po darbo užsiimti mėgiama veikla namuose. Be to, nuovargio dėl darbo aspektas atsiskleidė kaip didžiausias iššūkis derinant darbą ir šeimą. Tuo tarpu, darbo keliamos įtampos poveikis namuose buvo vertinamas kaip rečiausiai patiriamas.

1 paveikslas. Moterų ir vyrų patiriamas darbo-šeimos vaidmenų konfliktas Lietuvoje ir Europoje / Tyrimo autorių informacija

Pastaba: duomenys Lietuvoje rinkti 2021 m. liepos 1 – gruodžio 15 d. po griežtų COVID suvaržymų periodo

Svarbu pripažinti, kad tiek darbe, tiek šeimoje iš mūsų tikimasi įsitraukimo į atliekamą vaidmenį. Kai vienas socialinis vaidmuo ir su juo susiję reikalavimai „išsunkia“ kitame socialiniame vaidmenyje esančius resursus ir tokiu būdu trukdo atlikti su tuo vaidmeniu susijusius reikalavimus, kyla vaidmenų konfliktas. Pavyzdžiui, darbe patiriama įtampa dėl darbų gausos ir sudėtingumo trukdo kokybiškai praleisti laiką su šeima, nes nuolat jaučiamas nuovargis, energijos stoka.

Patiriamą darbo-šeimos vaidmenų konfliktą dažnai lydi tokios pasekmės kaip nepasitenkinimas darbu/ šeima, sumažėjęs produktyvumas, jaučiamas stresas. 10-osios EST bangos duomenys taip pat patvirtino (žr. 2 paveikslą), jog kuo geriau darbuotojams Lietuvoje ir Europoje pavyksta suderinti darbo ir šeimos vaidmenis (t.y. patiriamas mažesnis darbo-šeimos vaidmenų konfliktas), tuo jie jaučiasi laimingesni ir yra labiau patenkinti gyvenimu bei darbu. Darbo-šeimos vaidmenų suderinimas išsiskyrė kaip itin svarbus veiksnys pasitenkinimui darbu Lietuvoje.

Darbo-šeimos vaidmenų suderinimo ir laimingumo, pasitenkinimo gyvenimu ir darbu ryšiai Lietuvoje ir Europoje / Tyrimo autorių informacija

Taigi, tiek vyrams, tiek moterims tenka susidurti su darbo-šeimos vaidmenų konfliktu kaip šiuolaikinio gyvenimo iššūkiu. Dažniausiai problemos kyla dėl po darbo jaučiamo nuovargio ir jų pasireiškimas dažnesnis būtent moterų grupėje. Gebėjimas suderinti darbo ir šeimos vaidmenis yra svarbus mūsų kaip asmenų, šeimos narių ir darbuotojų gerovei. Darbo-šeimos vaidmenų konflikto nepatiriantys žmonės yra laimingesni, labiau patenkinti gyvenimu ir darbu. Todėl svarbu aktyviai veikti skirtingais lygmenimis:

· priimti ir įgyvendinti politinius sprendimus valstybės lygmeniu (pvz., socialinės garantijos, papildomos naudos, lengvatos ir lankstesnės darbo sąlygos, paslaugų šeimai plėtra ir prieinamumo didinimas ir pan.);

· kurti darbo ir šeimos derinimui palankią aplinką organizacijose (iššūkių suvokimas ir įsipareigojimas lygių galimybių principams, situacijos analizė – darbuotojų poreikių išsiaiškinimas, veiksmų plano kūrimas, įgyvendinimas ir įsivertinimas);

· ieškoti kiekvienam asmeniškai tinkančių būdų spręsti skirtingų vaidmenų derinimo iššūkius (pvz., laiko planavimo įgūdžių ugdymas, pagalbos paieška, konsultavimasis ir pan.).

Daugiau patarimų apie tai, kaip derinti darbą ir asmeninį gyvenimą, darbuotojui, darbdaviui ir šeimai Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos administruojamame puslapyje daugiau balanso.

Straipsnis parengtas įgyvendinant Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) vykdomą projektą „Lietuvos narystės Europos Socialinio tyrimo Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciume plano įgyvendinimas“, kurį finansuoja Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir Lietuvos mokslo taryba (Sutarties Nr. VS-3).

doc. dr. Aurelija Stelmokienė, Europos socialinio tyrimo vyr. mokslo darbuotoja, Vytauto Didžiojo universitetas

Šaltinis: lrt.lt

Kviečiame į mokymus apie struktūrinį lygčių modeliavimą

Europos socialinį tyrimą (EST) įgyvendinanti Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkų komanda š.m. birželio 15 d., 13.00-15.00 val. kviečia į metodologinius mokymus „Įvadas į struktūrinį lygčių modeliavimą su AMOS“.

Mokymų metu bus pateikiama bendra informacija apie struktūrinį lygčių modeliavimą, modelių patikimumo įvertinimą. Pristatoma AMOS programa, jos galimybės ir ribotumai, pagrindinės funkcijos. Pateikiama iliustracija atliekant struktūrinių lygčių modelio sudarymą, analizę ir interpretaciją bei tikrinant supaprastiną modelį panaudojant kelių analizės metodą.

Į mokymus kviečiami asmenys, turintys struktūrinio lygčių modeliavimo pradmenis, ar savo tyrimuose naudojantys šį metodą, tačiau atliekantys analizę kitomis struktūrinio lygčių modeliavimo programomis bei norintys susipažinti su pačiu metodu, jo savo tyrimuose netaikantys, bet turintys regresinės analizės pagrindus.

AMOS programinė įranga mokymų metu nebus reikalinga.

Mokymus ves EST komandos Vytauto Didžiojo universitete tyrėja dr. Gabija Jarašiūnaitė-Fedosejeva.

Jie vyks nuotoliniu būdu MS Teams platformoje, trukmė – 2 val.

Būtina išankstinė registracija: https://forms.gle/WhoGwm1yzavtn7gJ6 (prisijungimo nuorodą atsiųsime likus dienai iki mokymų).

Kviečia diskutuoti apie psichikos sveikatą ir žmogaus teises

Psichikos sveikata, psichosocialinė negalia ir žmogaus teisės – kokių permainų ir kodėl reikia Lietuvai? – tokia diskusija vyks Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Mažojoje salėje birželio 12 d. 15 val. Diskusiją organizuoja Žmogaus teisių stebėjimo institutas (ŽTSI) ir VDU Socialinio darbo katedra.

Registracija į renginį.

Renginio programa:

ŽTSI direktorius prof. Dainius Pūras: „Pasaulinės permainos psichikos sveikatos srityje: ar jos ateina į Lietuvą?“

VDU Socialinio darbo katedros prof. Jonas Ruškus: „Žmogaus teisėmis grįstas negalios modelis: lygybė prieš įstatymą, asmens laisvė ir saugumas“

Kauno „Arkos“ bendruomenės atstovės, socialinės darbuotojos Rūta Lašaitė, Indrė Jaugėlaitė ir Edita Daugėlaitė: „Apie teismo sprendimą dėl neveiksnumo ir pagalbos priimant sprendimus“

VDU Sociologijos katedros doc Giedrė Baltrušaitytė: „Psichikos sveikatos priežiūra ir žmonių su psichosocialine negalia teisės: Iššūkiai ir perspektyvos sociologo žvilgsniu“

Žmogaus teisių aktyvistė, nevyriausybinės organizacijos „Psichikos sveikatos perspektyvos“ tarybos narė Indrė Giedrė Gegeckaitė: „Moterų su negalia smurto prevencija ir žmogaus teisės“

Po pranešimų vyks diskusija, kurią moderuos Miglė Baltrūnaitė, ŽTSI projektų asistentė, socialinė darbuotoja, lengvai suprantamos kalbos tekstų rengimo ekspertė.

Šiuo metu Europoje ir visame pasaulyje vis daugiau dėmesio skiriama psichikos sveikatos priežiūrai ir žmonių su psichosocialine negalia teisėms. „Visa eilė naujų Jungtinių Tautų Organizacijos dokumentų, įskaitant ir Pasaulio sveikatos organizacijos besikeičiančią poziciją, kritiškai vertina pasaulyje per paskutinius dešimtmečius įsitvirtinusią biomedicininiu modeliu grįstą paradigmą, kuri nepateisino lūkesčių dėl pagalbos veiksmingumo bei akivaizdžiai prieštarauja šiuolaikiniams žmogaus teisių apsaugos principams“, – teigia Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius prof. Dainius Pūras.

Anot jo, pasaulyje stiprėja psichikos sveikatos ir žmogaus teisių diskursas, skatinantis ieškoti naujų pagalbos būdų psichikos sveikatos priežiūros srityje, atsisakant veikiančių sistemų priklausomybės nuo galių disbalanso, perteklinio medikamentinio gydymo ir prievartos naudojimo psichiatrijoje. Daugelyje valstybių ir regionų aktyviai dalyvauja platus šio dinamiško proceso dalyvių ratas – ne tik psichikos sveikatos specialistai, bet ir paslaugų vartotojai – asmenine patirtimi besiremiantys ekspertai, politikai, mokslo ir kultūros atstovai.

„Lietuvoje tokio platesnio ir brandesnio diskurso kol kas trūksta. Dažniausia iki šiol būdavo apsiribojama diskusijomis tarp psichikos sveikatos specialistų, vienai jų grupei palaikant status quo sistemoje, o kitai – raginant imtis sisteminio lygmens permainų. Diskusijos iniciatorių nuomone, būtina įtraukti į šį diskursą kitų visuomenės grupių atstovus. Psichikos sveikatos politika, Žmonių su negalia teisių konvencijos įgyvendinimas, visos pagalbos sistemos išlaisvinimas iš jai kažkada primestų ir laikmečio dvasios nebeatitinkančių dogmų – tai visos visuomenės interesas“, – sako prof. D.Pūras.

Kviečiame studijuoti SOCIALINIO DARBO magistro studijų programoje

„Man labai svarbu, kad čia dirba kompetentingi dėstytojai, savo sričių profesionalai, kurie kuria lygiavertį ir šiltą santykį su studentais“, – sako pirmo kurso studentė Gintarė Patašiūtė.

„Studijuodama magistro programoje turėjau nerealią galimybę būti Erasmus studente ir vieną semestrą mokiausi  Laplandijos universitete Suomijoje, kur t. p. atlikau ir socialinio darbo praktiką didžiausioje regiono ligoninėje. Tada aš galutinai apsisprendžiau, kad noriu dirbti socialine darbuotoja būtent sveikatos priežiūros srityje“, – apie studijas ir dabartinius profesinius vingius patirtimi dalinasi VDU Socialinio darbo absolventė Vytautė Užaitė savo sėkmės istorijoje.

Plačiau apie VDU Socialinio darbo magistrantūros programą skaitykite čia

Prašymus dalyvauti pagrindiniame priėmimo etape galima pateikti iki birželio 28 d. 24 val.

Visą informaciją apie 2023 m. priėmimą į magistrantūros studijas rasite čia.

Kviečiame studijuoti SVEIKATOS PSICHOLOGIJOS magistro studijų programoje

Kodėl ją studijuoti VDU?

„Čia saugi ir draugiška atmosfera, gerai veikianti sistema, kad net leidžiu sau pasakyti, jog čia yra taip gerai, kad VDU sukelia priklausomybę… Taigi, po bakalauro studijų, esu čia, VDU Sveikatos psichologijos magistro studijose“, – sako pirmo kurso studentė Inga Meškauskienė.

Plačiau apie VDU Sveikatos psichologijos magistrantūros programą skaitykite čia

Prašymus dalyvauti pagrindiniame priėmimo etape galima pateikti iki birželio 28 d. 24 val.

Visą informaciją apie 2023 m. priėmimą į magistrantūros studijas rasite čia.

Kviečiame studijuoti MOKYKLINĖS PSICHOLOGIJOS magistro studijų programoje

Kodėl ją studijuoti VDU?

„VDU Mokyklinės psichologijos magistro programa skirta psichologams, savo profesinę ateitį siejantiems su pagalba vaikams ir paaugliams, jų šeimoms ir pedagogams tiek valstybinėse institucijose, tiek privačioje praktikoje. Mokyklinės psichologijos specialistai įgyja kompetencijas, reikalingas profesionaliai teikti psichologinę pagalbą ne tik mokykloje bei kitose švietimo sistemos institucijose, bet įvairiose neformalaus ugdymo įstaigose, nevyriausybinėse organizacijose, vaikų globos namuose, bendruomeniniuose vaikų namuose ir pan., kur vykdomas vaikų ugdymo(si) procesas ir teikiamos vaikų ir/ar šeimos psichologo paslaugos. Šią specializaciją baigusieji savo profesines idėjas puikiai gali realizuoti vykdydami ir privačią veiklą: atlikdami psichologinį vaiko įvertinimą, konsultuodami, šviesdami vaikus ir jų tėvus psichologinės vaikų raidos klausimais. Taigi, priešingai paplitusiai klaidingai nuostatai – mokyklinė psichologija skirta daugiau nei mokyklai.

Didžiuojamės, kad VDU Mokyklinės psichologijos magistrantūros studijų programa yra tarptautinių ekspertų aukščiausiais balais įvertinta programa lyginant su kitomis analogišką išsilavinimą suteikiančiomis programomis Lietuvoje (plačiau galima susipažinti www.skvc.lt). Remiantis ekspertų vertinimu, Programoje pasiektas puikus teorinių žinių ir praktinių įgūdžių balansas, o Programoje dėstančių ir vizituojančių dėstytojų iš užsienio kompetencija yra aukšta. Taigi, pagrįstai galima sakyti, kad šioje programoje vykdomos kokybiškos studijos“, – pažymi dr. Jurga Misiūnienė, VDU Mokyklinės psichologijos programos komiteto vadovė ir dėstytoja.

„Visus norinčius padėti augti mūsų ateičiai, kviečiu pasirinkti Mokyklinės psichologijos studijų programą “, – sako Vaiva Daniūnaitė, antro kurso magistrantūros studijų studentė.

„Studijų metu labiausiai įsiminė nuoseklus žinių (tiek teorinių, tiek praktinių) gilinimas. Labiausiai patiko aiški ir praktiška studijų programa – tai man padėjo tiek dirbant vaikų globos namuose, tiek mokykloje, tiek vedant Pozityvios tėvystės mokymus. Visuomet liksiu dėkinga už įgytą patirtį šiose studijose“, – teigia dr. Ugnė Paluckaitė, VDU Mokyklinės psichologijos absolventė, pasidalinusi savo sėkmės istorija.

Plačiau apie VDU Mokyklinės psichologijos magistrantūros programą skaitykite čia

Prašymus dalyvauti pagrindiniame priėmimo etape galima pateikti iki birželio 28 d. 24 val.

Visą informaciją apie 2023 m. priėmimą į magistrantūros studijas rasite čia.

Skelbiami „Erasmus+“ dėstymo ir mokymosi vizitų konkursai

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Tarptautinių ryšių departamentas skelbia 2 „Erasmus+“ vizitų konkursus VDU dėstytojams bei administracijos darbuotojams ES/EEE bei ne ES/EEE šalyse:

1. konkursas „Erasmus+” dėstymo vizitams ES/EEE šalyse;
2. konkursas „Erasmus+” dėstymo ir mokymosi vizitams ne ES/EEE šalyse.

Šiuo metu skelbiami konkursai:

• „Erasmus+“ konkursas dėstymo ir mokymosi vizitams šalių partnerių institucijose
• „Erasmus+“ dėstymo vizitų ES/EEE šalyse konkursas

Dėl detalesnės informacijos galima kreiptis į VDU Tarptautinių ryšių departamentą el. paštu: erasmus@vdu.lt

Informacija apie „Erasmus+” dėstymo vizitus ES/EEE šalyse

Informacija apie „Erasmus+” dėstymo ir mokymosi vizitus ne ES/EEE šalyse

Priėmimas į studijas yra paprasta kaip 2×2 – žinant keletą dalykų

Artėjant valstybiniams brandos egzaminams, turbūt daugelio abiturientų galvose dūzgia įvairiausios mintys, susijusios su ateities pasirinkimais ir klausimu – ką daryti, kad priimtas sprendimas būtų teisingas?

Siekdamas, kad priėmimas į studijas būtų paprastas kaip 2×2, Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) birželio 8 d. 16 val. arba birželio 20 d. 14 val. kviečia abiturientus dalyvauti virtualiame susitikime ir sužinoti viską apie bendrąjį priėmimą į Universitetą 2023 metais.

Susitikimo metu bus atsakyta į pagrindinį kylantį klausimą – kokius esminius žingsnius reikėtų atlikti siekiant įstoti į norimą studijų programą šiemet? Taip pat bus aptarti ir kiti dažnai abiturientams kylantys ir juos neraminantys klausimai:

• Kaip susiskaičiuoti savo konkursinį balą?
• Kokie yra keliami minimalūs ir papildomi reikalavimai stojantiesiems?
• Kada ir kur pildyti prašymą?
• Kaip teisingai užpildyti prašymą LAMA BPO informacinėje sistemoje?

Registracija į birželio 8 d. arba birželio 20 d. virtualius susitikimus.

Užsiregistravę asmenys apie prisijungimą prie virtualaus susitikimo bus informuoti elektroniniu paštu, kurį nurodys registracijos anketoje.

VDU diplomų įteikimo iškilmės

BIRŽELIO 20 D., ANTRADIENIS

VDU DIDŽIOJI SALĖ | S. DAUKANTO G. 28, KAUNAS

14:30 val. Socialinių mokslų fakulteto absolventų šventė

 

Renginio metu bus fotografuojama ir/ar filmuojama, todėl informuojame, kad Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.

• Centrai
• Fakulteto vadovai
• Pradžia
• Priėmimas
• Sociologija ir antropologija (Visuomenės, kultūros ir komunikacijos specializacija (anglų k.))
• SOCLAB’AS: seku
• Studentams
• Visi renginiai
• Visos naujienos
• Fakultetas
• Istorija
• Tyrimai
• Katedros
• Studijos
• Tarptautiniai ryšiai
• Absolventai
• Kontaktai