Papildomas priėmimas į VDU bakalauro studijas

Rugpjūčio 7 d. 15 val. prasideda papildomo LAMA BPO priėmimo pirmasis etapas, kurio metu į likusias laisvas valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas studijų vietas galės pretenduoti ir per pirmąjį etapą užsiregistravusieji LAMA BPO sistemoje, ir tie, kurie prašymų dar nebuvo pateikę. Prašymų teikimas vyks rugpjūčio 7-10 dienomis. Papildomo priėmimo pirmojo etapo rezultatai bus skelbiami rugpjūčio 16 d. iki 12 valandos.

Papildomame LAMA BPO priėmimo pirmajame etape bus galima dalyvauti:

dėl valstybės nefinansuojamos studijų vietos, jeigu stojantysis jau sudarė valstybės finansuojamą (VF) studijų sutartį su aukštąja mokykla;
tiek dėl valstybės finansuojamos, tiek dėl valstybės nefinansuojamos studijų vietos, jeigu stojantysis sudarė valstybės nefinansuojamų (VNF) studijų sutartį su aukštąja mokykla arba jeigu negavo arba nepriėmė jokio kvietimo studijuoti.

Papildomo LAMA BPO priėmimo pirmojo etapo metu (rugpjūčio 7-10 d.) bus galima įtraukti naujus pageidavimus į prašymą, keisti finansavimo šaltinį ar studijų formą. Prašyme bus galima nurodyti ne daugiau kaip 6 pageidavimus.

Baigiantis papildomam LAMA BPO priėmimo pirmajam etapui, rugpjūčio 16 d. stojančiajam, atsižvelgiant į jo prašyme nurodytus prioritetus, bus pateiktas vienas kvietimas užimti valstybės finansuojamą arba nefinansuojamą studijų vietą (su studijų stipendija arba be jos) universitete arba kolegijoje. Pakviestieji studijuoti Vytauto Didžiojo universitete turės nuo rugpjūčio 16 d. 15 val. iki rugpjūčio 18 d. 16 val. patvirtinti elektroninę studijų sutartį internetu sistemoje epasirasymas.vdu.lt arba rugpjūčio 17 d. nuo 9 iki 17 val. ir rugpjūčio 18 d. nuo 9 val. iki 16 val. atvykę į universitetą.

Rugpjūčio 21-24 dienomis vyks papildomas LAMA BPO priėmimo antrasis etapas, kurio metu taip pat bus galima teikti prašymus LAMA BPO sistemoje.

Daugiau…

Svarbi informacija pasirinkusiems studijas VDU Socialinių mokslų fakultete

Džiaugiamės, kad net 182 moksleiviai ir kiti stojantieji bakalauro studijas 2023 m. pasirinko Socialinių mokslų fakultete Vytauto Didžiojo universitete.

Norint tapti pilnateisiu VDU SMF studentu, Jums reikia nuo rugpjūčio 2 d. 15 val. iki rugpjūčio 4 d. 16 val. pasirašyti studijų sutartį elektroniniu būdu jungiantis adresu: https://epasirasymas.vdu.lt/.

Daugiau informacijos įstojusiems į VDU rasite čia: https://www.vdu.lt/lt/informacija-istojusiems-i-vdu-2023-m2/

Iki susitikimo studijose!

VDU skiria stipendijas talentams ir asmenybėms ugdyti

Vytauto Didžiojo universitetas (VDU), siūlantis plačiausios aprėpties studijas Lietuvoje, didžiuojasi ne tik savo mokslo koncepcija, grįsta artes liberales modeliu, bet ir studentais, kurie jau nuo pirmo kurso čia turi visas galimybes įgyvendinti savo svajones. Asmenybėms ir talentams atskleisti VDU yra sukūręs visą ekosistemą, kurios viena iš dalių – pirmakursių stipendijų fondas, skatinantis jaunuosius talentus ir remiantis finansinių galimybių studijuoti neturinčius studentus.

Stipendijų fondas – ugdyti talentams ir mažinti socialinę atskirtį

„Studentas mums yra pats svarbiausias, viskas sukasi apie jį. Dėka unikalaus studijų modelio ir puoselėjamų vertybių, kiekvienas studentas universitete turi galimybes plėtoti savo talentą bet kurioje srityje“, – anot VDU Studijų prorektorės dr. Simonos Pilkienės, paskatinti ir padėti jaunimui pasiekti savo užsibrėžtų tikslų ir prisidėti prie išsilavinusios visuomenės vystymo – yra viena iš VDU pamatinių vertybių, kurias perdavė iki šiol šiomis idėjomis gyvenantys JAV lietuviai – profesūra, atkūrę universitetą pagal Vakarų pasaulio idėjas ir artes liberales modelį.

VDU Studijų prorektorė dr. Simona Pilkienė

Pirmakursių fondas įkurtas VDU iniciatyva, siekiant padėti jauniesiems talentams siekti savo užsibrėžtų tikslų universitete, kuriame jų laukia plačiausios galimybės. Pirmu prioritetu pasirinkusiems VDU ir įstojusiems į valstybės finansuojamas studijas bei turintiems maksimalius įvertinimus (100 balų) už valstybinius egzaminus ir kurių konkursinis balas didesnis nei 9 (9,5 jei yra stojamasis egzaminas) bus skiriamos 1000 eurų stipendijos moksliniams tyrimams ar kitai veiklai skirtai talentams ugdyti. Studentams, kurių konkursinis balas didesnis nei 8,5 – skiriamos 500 eurų stipendijos, o kurių balas ne žemesnis nei 8 – 250 eurų stipendijos. Negavusiems maksimalių įvertinimų už valstybinius egzaminus, tačiau kurių konkursinis balas ne mažesnis nei 9 (9,5 studijų programose, kurių konkursinį balą sudaro stojamasis) skiriama 500 eurų dydžio stipendija.

Pasak Studijų prorektorės, VDU, kaip socialiai atsakinga institucija, deda visas pastangas socialinei atskirčiai mažinti ir siekia sudaryti sąlygas visiems norintiems įgyti universitetinį išsilavinimą.

„Pasaulį ištikus COVID19 pandemijai pastebėjome, kad aukštasis mokslas tapo dar mažiau prieinamas Lietuvos regionų jaunimui, kuris neturi galimybių pasiekti aukščiausių mokymosi rezultatų ir gauti valstybės finansavimą studijoms. VDU bendruomenės ir mecenatų dėka įstojusiems į valstybės nefinansuojamas (mokamas) studijas, bus skiriamos stipendijos studijų kainai padengti“, – teigia dr. S. Pilkienė.

Jei stojančiojo konkursinis balas ne žemesnis nei 7 – gali būti skiriama 100 proc. studijų kainos stipendija, jei ne mažesnis nei 6 – 50 proc. dydžio stipendija studijų kainai padengti.

VDU taip pat iki šiol veikia iškilių Universiteto profesorių ir mecenatų įkurti stipendijų fondai, kurių dėka studentams skiriamos stipendijos už aukštus studijų rezultatus ir mokslinius tyrimus.

Vienu metu – galimybė studijuoti dvejose studijų programose

Stipendijos – ne vienintelė paskata studentams įgyvendinti savo užsibrėžtus tikslus. VDU vienintelis Lietuvoje siūlo unikalią galimybę, kiekvienam bakalauro ar vientisųjų studijų studentui rinktis iš 50-ies gretutinių studijų programų, kuomet vienu metu gali studijuoti pagal dvi studijų programas ir taip užsitikrinti pranašumą darbo rinkoje.

Įkurta ir tarptautiniu apdovanojimu pripažinta Minded „Verslumo akademijos“ programa, ugdanti entreprenerystės kompetencijas, ateities darbo rinkai reikalingas kūrybinio mąstymo, problemų sprendimo kompetencijas, taikanti inovatyvaus studijavimo metodus.

Taip pat VDU siūloma Individualiųjų studijų programa Academia Cum Laude, leidžianti motyvuotiems bakalauro studijų studentams peržengti savo pagrindinių studijų ribas, gilintis į asmeninę studijų temą, dirbti su aukščiausio lygio mokslininkais, tyrėjais ar pripažintais menininkais, vertinamais savo srities autoritetais.

Studentai gali studijuoti visuose Kauno universitetuose vienu metu

Kauno technologijos (KTU), Lietuvos sveikatos mokslų (LSMU), Lietuvos sporto (LSU) ir Vytauto Didžiojo (VDU) universitetai, susivieniję išskirtinei iniciatyvai, pavadintai Akademinis Kaunas, studentams siūlo jungtinį studijų modelį, skirtą sudėtingiems socialiniams, ekonominiams, sveikatos ir aplinkosaugos miesto ir regiono iššūkiams spręsti.

Sulaukė didelio studentų susidomėjimo

Akademinis Kaunas tai unikalus, Lietuvoje neturintis analogų, projektas, kuriuo siekiama suteikti studentams plačiausias galimybes studijuoti ir vystyti Kauno kaip akademinio miestą identidetą. Nuo 2022 m. keturių Kauno universitetų studentai turėjo galimybę studijuoti pirmosios ir antrosios pakopų tarpuniversitetinių rudens ir pavasario semestrų dalykus kituose Kauno universitetuose.

Iniciatyva sulaukė didelio studentų susidomėjimo – studentai rinkosi papildomus dalykus, siekdami praplėsti savo gebėjimus. Studijavusiųjų apklausa parodė, kad jiems patiko susipažinti su kitokia mokymosi aplinka ir su kitų mokslo sričių atstovais, buvo įdomu diskutuoti su studentais, besimokančiais pagal kitas studijų programas, džiaugėsi, kad galėjo lengvai suderinti studijas tarp dviejų universitetų.

„Prieš kelis metus gimusi Akademinio Kauno iniciatyva įgauna pagreitį ir susitelkę vis daugiau galime pasiūlyti studentams studijuoti visuose universitetuose vienu metu. Ši unikali idėja kilo būtent dėl siekio bendradarbiauti ir kurti kartu, kurti Kaunui. Esame Kaune ir mes, aukštojo mokslo institucijos, formuojame Kauno visuomenės ateitį. Tai darydami kartu galime nuveikti ženkliai daugiau“, – teigia VDU Studijų prorektorė Simona Pilkienė.

Ieškos unikalių sprendimų rytojaus miestui

Nuo 2024 m. pavasario semestro keturių Kauno universitetų studentai kviečiami studijuoti tarpdisciplininį jungtinį modulį „Cities of Tomorrow: Interdisciplinary Approaches to Addressing Global Issues“ („Rytojaus miestai: tarpdisciplininiai globalių iššūkių sprendimai“), kuriame galės ugdyti socialinių inovacijų valdymo kompetenciją, įtraukiant bendruomenes, suinteresuotas šalis ir taikant darniosios plėtros principus.

Kaunas pasirinktas kaip mikromodelis, kuriame galima eksperimentuoti su globalių iššūkių darniai ateičiai sprendimais lokaliu mastu. Kaunas, kaip ir kiti miestai visame pasaulyje susiduria su įvairiomis globaliomis problemomis, kurios turi įtakos darniam vystymuisi, gyventojų gerovei ir aplinkos būklei. Klimato kaita, karo ir ekonominė migracija, kibernetinis ir fizinis saugumas, sveikata užterštumo lygis, urbanizacija, transporto spūstys ir socialinės nelygybės yra tik keli iššūkiai, su kuriais susiduria šiuolaikiniai miestai.

Lokalus požiūris leidžia miestams pritaikyti strategijas, kurios tinkamai atsižvelgia į vietinius išteklius, kultūrą ir infrastruktūrą. Joms išspręsti reikia ne tik inovatyvaus ir tvaraus sprendimo priėmimo proceso, apimančio įvairių suinteresuotų šalių įsitraukimą, bet ir tokių kompetencijų, kurios padėtų suprasti, vertinti ir valdyti tarpdisciplinines situacijas kuriant ir įgyvendinant unikalius sprendimus.

Modulis vykdomas taikant inovatyvią mokymosi strategiją paskaitas derinant su interaktyvia veikla ir mentoryste. Baigę šį modulį studentai įgis analitinės ir sprendimų priėmimo, lyderystės ir komandinio darbo bei sisteminio inovacijų kūrimo patirties.

Suteikia papildomų karjeros perspektyvų

Nuo 2022 m. rudens semestro keturių Kauno universiteto studentai turėjo galimybę rinktis iš beveik 40 pirmosios pakopos studijų dalykų ir antrosios pakopos tarpuniversitetinių rudens ir pavasario semestro dalykų. Studentai aktyviai dalyvavo ir rinkosi dalykus, dėstomus nuotoliu, anglų kalba, itin populiarūs buvo užsienio kalbų pasirinkimai.

Pasirenkamųjų tarpuniversitetinių studijų dalykų/modulių forma leidžia studentams laisvai rinktis dominančius dalykus kituose Kauno universitetuose, net jei tos disciplinos tiesiogiai nesusijusios su studijų programa. Universitetai studentams siūlo įgyti šių aktualių kompetencijų: kitų kalbų, komunikacijos, psichologijos, pilietinės visuomenės, inovacijų, sveikatos, fizinio aktyvumo, mitybos ir kitų.

Naujos žinios padeda praplėsti asmeninę ir profesinę kompetenciją, suteikia papildomų karjeros perspektyvų.
Išklausiusiems tokį pasirenkamąjį studijų dalyką/modulį studentams rezultatai įskaitomi universitetų studijų reglamentuose numatyta tvarka.

Studijuok Kaune – rinkis VDU

Kaunas tau limpa! Studijuok Vytauto Didžiojo universitete (VDU) ir įvertink visas miesto teikiamas galimybes.

DIDŽIAUSIA STUDENTŲ KONCENTRACIJA LIETUVOJE

Ar žinojai, kad Kaune yra didžiausia studentų koncentracija Lietuvoje? Šis faktas puikiai įrodo, kad Kaunas studentams limpa! Daugiau nei 33 tūkst. studentų kasmet studijuoja Kaune, kur juos pasitinka idealiai pritaikytos studijų erdvės, auditorijos ir laboratorijos. Mokantis čia, Erasmus+ bei kitos dvišalių mainų programos leis išbandyti studijas ir daugiau nei 82* užsienio valstybėse. Bet tarptautiškumo pojūtį tikrai patirsi ir Kaune, nes kas dešimtas čia – iš viso pasaulio. Nuolat atnaujinami universitetų ir kolegijų miesteliai – erdvė ir produktyviam mokslui, ir ramiam poilsiui.

KAUNAS PILNAS KULTŪROS

Tikriausiai girdėjai, kad Kaunas pilnas kultūros (ir net žurnalas toks yra). Nuo Romainių iki Vaišvydavos mikrorajonų mieste bei nuo Čekiškės iki Taurakiemio seniūnijų Kauno rajone – „Kaunas 2022“ subūrė stiprias vietos bendruomenes, į kurių kultūrinę veiklą gali įsijungti ir Tu. Tačiau kultūra Kaune prasideda kasdieniuose pasivaikščiojimuose, nes gatvėse gali išvysti nuolat inicijuojamų naujų „Kauno akcentų“, bet ir unikalią tarpukario modernistinę architektūrą. 50 muziejų ir galerijų kupini parodų, vienos klasikinės ir nesenstančios, o kitos nuolat atsinaujina ir vėl iš naujo įaudrina. Kino, dramos ir muzikiniai teatrai leis ir pasijuokti, ir ašarą nubraukti. O kai norisi masiškų emocijų, jas atrasi „Žalgirio“ arenoje, karščiausiose krepšinio akistatose, ar ryškiausių pasaulio atlikėjų koncertuose.

ATRASK VISUS KAUNO SKONIUS

Nuo klasikinių kaunietiškų spurgų iki populiariausių gastro skonių iš tolimiausių pasaulio kampelių virtuvių. Nebrangus gatvės maistas iš maisto vagonėlių ir prabangūs restoranai ypatingoms progoms išskirtinėse lokacijose. Dešimtmečius skaičiuojančios vegetariškos ir veganiškos vietos, kurios savo siūlomais skoniais sužavės ir viską ragavusius. Nuo desertinių pasirinkimo apsals širdis, bet energiją palaikys rūšinės kavos. Kaune rasi gausybę vietų ir vakarinei daliai: vienur pailsėk nuo kasdienių rūpesčių ramiai ir jaukiai, o kitur – atsipalaiduok energingai ir triukšmingai – rinkis pagal save!

SPORTAVAI MOKYKLOJE? JUDĖK IR KAUNE

Dar nepakabink sportbačių ant vinies – studijuojant Kaune tikrai turėsi progą išbėgti į aikštelę. Tiksliau – net į 250 aikšteles. Kaune rasi 119 krepšinio, 65 futbolo ir 41 tinklinio aikšteles. Bet ne visas sportas tik su kedais: Kaune tavęs dar laukia 7 žirgynai, 8 baseinai, 2 jachtklubai ir 2 ledo arenos, smėlio arena ir net daugiau nei 20 sporto klubų. Jau nekalbant apie įvairiausias išskirtines sporto šakas, propaguojamas Kaune: badmintoną, skvošą, sportinį biliardą, smiginį, šaudymą iš lanko, amerikietišką futbolą, plaukimą vandenlente, irklavimą ar alpinizmą. O jei labiau sporte esi stebėtojas, nei žaidėjas, Kaune galėsi tai daryti patogiai ne tik „Žalgirio“ arenoje, bet ir ką tik atidarytame Dariaus ir Girėno stadione, „Žalgirio“ arenos baseine ar Kauno ledo rūmuose.

Daugiau informacijos apie studijas Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakultete rasi čia: https://smf.vdu.lt/studijos/

Projekto STUDIJUOK KAUNE partneriai: „Kaunas IN“, Vytauto Didžiojo universitetas, Kauno kolegija, Kauno technologijos universitetas, Kauno technikos kolegija.

Skelbiamas papildomas priėmimo į magistrantūros studijas etapas

Nuo liepos 18 d. 12 val. stojantieji gali pretenduoti į likusias laisvas valstybės nefinansuojamas ir atsilaisvinusias valstybės finansuojamas vietas magistrantūros studijų programose. Prašymus galima pateikti iki rugpjūčio 23 d. 24 val. internetu: https://epasirasymas.vdu.lt/ Šiame etape gali dalyvauti ir asmenys, dalyvavę pagrindiniame priėmime, stojimo mokesčio iš naujo mokėti nereikia, pridedama ta pati mokėjimo kvito kopija.

Papildomo priėmimo kvietimai studijuoti bus skelbiami rugpjūčio 24 d. 12 val., informuojant kiekvieną asmeniškai. Visą informaciją apie 2023 m. priėmimą į magistrantūros studijas rasite https://www.vdu.lt/lt/studijos/magistranturos-studijos/

Priėmimas į papildomąsias (išlyginamąsias), teisės vientisųjų aukštesnio kurso, podiplomines magistrantūros (valstybės nefinansuojamų, ištęstine forma vykdomų studijų programų) studijas

Vykdomas priėmimas į papildomąsias (išlyginamąsias) studijas, kurios skirtos norintiems studijuoti magistrantūros studijose, tačiau neturintiems priėmimo sąlygose nurodyto išsilavinimo. Papildomųjų studijų programas gali rinktis ne tik kolegijų absolventai, ketinantys studijuoti magistrantūroje, bet ir universitetų bakalauro studijų absolventai, kurie yra baigę kitų krypčių pirmosios pakopos studijų programas. Daugiau informacijos: https://www.vdu.lt/lt/studijos/papildomosios-studijos/

Informaciją dėl priėmimo į teisės vientisųjų aukštesnio kurso, podiplomines magistrantūros studijas galite rasti: https://www.vdu.lt/lt/studijos/podiplomines-studijos/

Prašymų dalyvauti priėmime į papildomąsias (išlyginamąsias), į Teisės vientisųjų aukštesnio kurso ir podiplomines magistrantūros studijas registracija vyksta internetu: https://epasirasymas.vdu.lt/ iki rugpjūčio 25 d.. Daugiau informacijos:

Daugiau informacijos:

Studijas organizuojantys akademiniai padaliniai

VDU Studijų departamentas (Adresas S. Donelaičio g. 52, LT-44244, Kaunas); el. paštas studijos@vdu.lt

Mokymų programa – siekiantiems valdyti konfliktus organizacijose

Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakultetas rudenį maloniai kviečia mokytis mokymų programoje „Konfliktų mediacija“ – rugsėjo 22, 29, 30 d. ir spalio 20 d. Šios mokymų programos tikslas – ugdyti įvairių sričių vadovų ir specialistų gebėjimą savo profesinėje aplinkoje nešališkai valdyti tarpasmeninius, tarpgrupinius ir kt. konfliktus, taikant mediacijos metodą, skatinantį konfliktuojančias puses siekti susitarimo ir/ar priimti sprendimą. Mokymų kaina – 400 eurų.

Mokymuose kviečiame dalyvauti įvairių sričių (psichosocialinių paslaugų, švietimo sektoriaus, valstybės tarnybos, verslo ir kt.) vadovus ir specialistus, kurie savo darbe susiduria su tarpasmeniniais, tarpgrupiniais konfliktais ir nori išmokti konfliktų mediacijos metodo. Mokymų metu dalyviai susipažins su mediacijos principais, išmoks taikyti mediacijoje naudojamas, technikas sprendžiant konfliktines situacijas savo profesinėje aplinkoje.

Programos lektoriai:

Dr. Laima Abromaitienė – dirba mediatore VšĮ „Darnūs namai“ bei VšĮ „Bendruomeniniai šeimos namai“, užsiima privačia praktika. Taip pat yra supervizorė (profesinių santykių konsultantė) – daugiau nei 13 metų veda individualias, grupės bei komandos supervizijas. Turi ilgametės akademinio darbo patirties (socialiniai mokslai, edukologija).

Prof. dr. Loreta Bukšnytė-Marmienė – psichologė, dirba VDU Psichologijos katedroje, turi daugiau kaip 20 m. praktiką organizacijų konsultavimo ir mokymų srityse. Domėjimosi, praktinės patirties, dėstymo ir mokslinių tyrimų sritys: psichosocialiniai darbuotojų veiklos efektyvumo veiksniai, asmens psichosocialinės adaptacijos ypatumai, efektyvus bendravimas, konfliktų valdymas ir metodai (derybos, mediacija).

Dr. Rytis Pakrosnis – psichologas, dirba VDU Psichologijos klinikoje ir privačioje praktikoje. Turi ilgametės kvalifikacijos kėlimo seminarų ir mokymų vedimo patirties koučingo, vadovavimo, organizacijų vystymo, psichologinės pagalbos temomis. VDU dėsto su psichologine pagalba susijusius kursus, tyrinėja psichologinių intervencijų veiksmingumą.

Dalyvių atsiliepimai apie programą:

„Apie mokymus galiu atsiliepti tik gerai. Labai patiko mokymo modelis, diskusijos su dėstytojais ir komanda. Racionaliai derinamas teorijos ir praktikos santykis, konstruktyviai pateikiama medžiaga, įtraukiant ir mokymų dalyvius klausytojus, siekiant gauti grįžtamąjį ryšį. Iš tikro, naudingos dėstytojų įžvalgos ir nuomonės, paremtos tiek žiniomis, tiek patirtimi“ – Indrė Jurgelionienė.

„Konfliktų mediacijos kursai labai patiko – suteikė daug naudingos informacijos, kurią galima bus pritaikyti ne tik darbinėje veikloje, bet ir tarpasmeniniuose santykiuose. Dėstytojų kompetentingumas, entuziazmas, supratingumas, empatija leido gilintis, įsisąmoninti suteikiamą teorinę medžiagą, o praktikinės užduotys – suprasti esminius mediacijos punktus. Tikrai rekomenduoju šiuos kursus“ – Orinta Paukštė.

Mokymai vyks 2023 m. rugsėjo 22, 29, 30 ir spalio 20 d. (trukmė – 60 akad. val.). Mokymų kaina: 400 Eur. Papildoma informacija: tel. 8 37 327822, el. paštu daiva.vilcinskiene@vdu.lt

Mokymų programa. Daugiau apie programą ČIA.

Kviečiame REGISTRUOTIS.

Ateities darbo rinkoje pranašumą įgys sociologai ir antropologai

Pasauliui išgyvenant globalizacijos procesus, visuomenės ir politinius pokyčius, vis didesnę svarbą įgyja gebėjimas užmegzti ryšius, dialogus tarp skirtingų kultūrų, pažinti jų įvairovę, numatyti ir spręsti konfliktus, tarpininkauti. Šiandien Lietuvoje ir pasaulyje kaip niekada reikalingi specialistai, kuriems rūpi ieškoti atsakymų ir spręsti šiuolaikinės visuomenės problemas, todėl kaip niekad auga sociologų ir antropologų poreikis.

Sociologija ir antropologija suteikia unikalų pagrindą pažinti socialinį pasaulį

Sociologai intensyviai domisi tuo, ką daro žmonės – kokia jų aplinka, institucijos, istorija, kas nulemia jų įsitikinimus, o antropologai dažniausiai žvelgia į detalesnį kontekstą ir siekia ne atsakyti į opiausius mūsų klausimus, o leisti išgirsti kitų žmonių atsakymus. Kitaip kalbant, sociologija susitelkia ties bendresniais šiuolaikinės, vakarietiškos visuomenės tyrimais, o antropologija skiria daugiau dėmesio pačių įvairiausių kultūrų, bendruomenių stebėjimui visame pasaulyje. „Abiejuose moksluose naudojama socialinė teorija, tik gali būti taikomi skirtingi požiūriai ir metodai. Antropologijoje didžiausias akcentas skiriamas lauko tyrimams, vykdomas dalyvaujantis stebėjimas, gilinamasi į žmonių gyvensenos, mąstysenos, elgsenos ypatybes. Tuo tarpu sociologijoje dažnai taikomi ir kiekybiniai metodai“, – paaiškina Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Socialinės antropologijos centro vadovas prof. dr. Vytis Čiubrinskas.

VDU prof. dr. Vytis Čiubrinskas

Nepaisant minėtų skirtumų, šie mokslai yra giminingi – sociologai ir antropologai, visų pirmiausia, siekia tyrinėti ir spręsti šiuolaikinės visuomenės problemas, kylančias iš globalių ir vietinių sociokultūrinių procesų, jų raiškos Lietuvoje bei pasaulyje. Tarp daugybės jiems tenkančių uždavinių – ir siekis išsiaiškinti, kaip kovoti su skurdu, nelygybe, netolerancija ir nuolatinėmis socialinėmis, politinėmis, ekonominėmis transformacijomis besivystančiose valstybėse.

Sociologijos ir antropologijos žinios teikia ryšį su visuomenės socialinėmis realijomis, suteikia galimybę kartu važiuoti su ta greitai lekiančia nūdienos visuomenės mašina bei progą būti nešališku stebėtoju, gebančiu suprasti, kodėl tam tikri dalykai vyksta taip, o ne kitaip“, – pasakoja VDU Sociologijos ir antropologijos bakalauro studijų studentas Mantas Marijauskas, kurio teigimu, visgi pravartu nepamiršti jog ir mes patys esame visuomenės dalis, dalyvaujanti įvairiuose visuomenės procesuose.

VDU studentas Mantas Marijauskas

Praktika nuo pirmo kurso

Vienintelėje unikalioje Lietuvoje Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Sociologijos ir antropologijos bakalauro studijų programoje studijuojantys studentai vieningai teigia, kad išskirtinis dėmesys šiose studijose teikiamas praktiniam pažinimui. „Nuo pat pirmųjų studijų metų studentai skatinami įsitraukti į taikomuosius ir mokslinius tyrimų projektus, praktiškai išbandyti įgytas žinias, ieškoti sau įdomių temų ir sričių. Kadangi šiandien esame supami įvairių duomenų gausos, studijose daug dėmesio skiriama jiems pažinti, gebėti patiems juos rinkti, vertinti jų kokybę“ – pasakoja VDU Sociologijos ir antropologijos studentas Lukas Lungys, kuris kartu su kitais studentais šį pavasarį įsijungė į VDU Žemės ūkio akademijoje vykusios tarptautinės žemės ūkio parodos „Ką pasėsi… 2023“ dalyvių sociologinės apklausos organizavimą. „Tai neabejotinai buvo praturtinanti patirtis. Atrodo mes dažnai tyrinėjame visuomenes ir kultūras iš teorinės perspektyvos, todėl galimybė tiesiogiai bendrauti su tyrimo dalyviais realioje aplinkoje leido ne tik prisidėti prie projekto vykdymo nuo pamatinio, praktinio lygmens, bet kartu ir suprasti žmonių nuostatas ir nuomones iš arčiau, kurios nebūtų atskleistos atliekant tyrimą „iš viršaus“, – įspūdžiais apie praktiką dalinasi VDU studentas.

VDU studentas Lukas Lungys

Dalyvavimas tokių apklausų rengime, anot studento M. Marijausko, leidžia praplėsti žinių bagažą, įgyti praktinių gebėjimų bei įsivertinti jau turimus, o kartu ir pastebėti, ko dar reiktų pasimokyti. „Iš pirmo žvilgsnio atrodė, jog galbūt trukdau žmonėms prašydamas skirti kelias minutes savo laiko, apie atliktą apklausą kalbėjo Mantas. Tačiau, įjungus platesnį mąstymą – jog darau tai dėl to, kad paroda tobulėtų ir atlieptų žmonių poreikius – pasidarydavo šiek tiek lengviau ir drąsiau. Prireikė greito reagavimo, prisitaikymo prie situacijos, gero klausimyno išmanymo, nes žmonės kartais su tam tikrais klausimais pasako daugiau, nei tikiesi. Kadangi tai buvo mano pirma gyvai atliekama apklausa akis į akį, tai padėjo susidaryti bendrą tokios apklausos atlikimo vaizdą. Išmokau duotuoju laiku, čia ir dabar dirbti su klausimynu, laviruoti per klausimus ir supratau, ką kitą kartą daryčiau kitaip“, – tikina ką tik trečią kursą pabaigęs VDU studentas.

Tyrimai – ne tik apklausos ant popieriaus

VDU vykdomose studijose taip pat daug dėmesio skiriama ir antropologijos krypčiai bei šios srities tyrimams. Prieš keletą savaičių iš Erasmus+ programos (BIP) finansuojamos stažuotės Lenkijoje grįžo trečio kurso studentės Greta Pukenytė ir Aurėja Paulina Gudaitė. Stažuotė buvo skirta tiek teorinių, tiek ir praktinių tyrimų įgūdžių gilinimui. Studentai klausėsi Lenkijos Lodzės ir Čekijos Karolio universitetų dėstytojų paskaitų apie interviu metodą, vizualinę etnografiją. Vėliau turėjo galimybę šias žinias pritaikyti renkant duomenis apie Lenkijos Kašubijos regioną, jo išskirtinę kalbą (kuri socializmo laikotarpiu buvo draudžiama), šio krašto žmonių gyvenimą, kasdienes praktikas.

VDU studenčių stažuotė Lenkijoje

VDU studentės džiaugėsi, kad seminarai padėjo geriau suprasti antropologijoje taikomų tyrimo metodų svarbą ir jų galimybes atliekant etnografinį tyrimą. Darbas komandose, kurias sudarė skirtingų šalių atstovai taip pat leido pagilinti tarpkultūrinės komunikacijos, darbo grupėje įgūdžius. Turistiniame miestelyje Swornegacie studentai turėjo galimybę prisidėti prie autentiško Kašubijos regiono duonos gamybos proceso. „Pirmą kartą dalyvavome seminaruose vaikštant (angl. „walking and talking seminar“), kurių metu vaikščiodami po regiono apylinkes, aptarėme su dėstytojais klausimus, susijusius su mūsų tyrimais, išgirdome dėstytojų įžvalgas, diskutavome bei pasisėmėme naujų idėjų“, – praktinės išvykos įspūdžiais dalinosi G. Pukenytė.

VDU Sociologijos ir antropologijos bakalauro studijos daug dėmesio skiriama studentų praktiniams gebėjimams, kurie leidžia įtvirtinti teorines žinias apie įvairius visuomenės reiškinius, kultūros, religijos, migracijos, švietimo, politikos, verslo ir medijų srityse vykstančius procesus. Taip pat – kritinio mąstymo ugdymui, inovatyvių sprendimų paieškai ir savęs, kaip visuomenės nario pažinimui.

Sociologų ir antropologų šiuolaikinei besikeičiančiai visuomenei reikės kur kas daugiau

Augančią sociologinio pažinimo reikšmę šiuolaikinėse, itin greitai kintančiose ir nuolatinio prisitaikymo bei vis naujų įgūdžių reikalaujančiose visuomenėse pabrėžia programos dėstytojas prof. dr. Vylius Leonavičius, kurio teigimu, neįmanoma giliau ir plačiau suprasti ir paaiškinti dabartinės visuomenės ir jos pokyčių be šiuolaikinio sociologinio mąstymo.

„Reali visuomenė visuomet buvo ir išliks sociologijos laboratorija, todėl nė vienas kitas socialinis mokslas nepajėgs tiksliau ir išsamiau atspindėti socialinės tikrovės nei tai leidžia sociologija“, – įsitikinęs VDU profesorius. Jo teigimu, sociologinis ir antropologinis pažinimas tampa dar aktualesnis darbo rinkoje augant dirbtiniu intelektu grįstų sprendimų įgyvendinimui. „Ateities darbo rinkoje pranašumą įgys tie darbuotojai, kurie bus kūrybiškesni bei išmanydami giluminius socialinius ir kultūrinius procesus gebės pasiūlyti naujų valdymo sprendimų tiek įvairiose organizacijose, tiek ir versle ar politikoje“, – teigia V. Leonavičius.

VDU Sociologijos ir antropologijos bakalauro studijų absolventė Deimantė Adamonė: „Sociologijos studijos suteikia sparnus“

Apie Sociologijos ir antropologijos bakalauro studijas, studijų naudą bei dabartinę profesinę veiklą savo mintimis dalinasi absolventė Deimantė Adamonė.

Kas turėjo įtakos pasirinkimui studijuoti Sociologiją ir antropologiją Vytauto Didžiojo universitete?

Suvokimui, kad studijos yra svarbu, didelę reikšmę turėjo mano seneliai. Jie abu buvo mokytojai. Iš jų pasakojimų apie studentų gyvenimą, aš supratau, kad mokslas gali atverti labai daug durų. Apie VDU išgirdau iš senelio, kuris šį universitetą visada laikė liberalizmo centru, šviesuomenės susirinkimo vieta. Viena iš sociologijos studijų pasirinkimo priežasčių buvo tai, jog mokykloje labai gerai sutardavau su mokyklos socialine darbuotoja. Tai buvo labai šitas, darbui atsidavęs žmogus. Tačiau mačiau, kad socialinis darbas ne visada gali padėti su problemomis susiduriantiems žmonėms, o sociologija tuo metu man pasirodė kaip įrankis, kuris padėtų siekti didesnių, labiau apčiuopiamų rezultatų ir pokyčių visuomenėje.

Deimante, ką prisimeni iš savo studijų?

Tik įstojus į universitetą man labai didelį įspūdį padarė tai, kiek daug dėmesio ir jėgų dėstytojai skiria tam, kad tave išmokytų. Juk pats esi toks dar visai piemenukas. Atvažiuoji iš mažo miestelio, neturi kažkokios patirties, ne visuomet turi ką pasakyti dėstomų dalykų temomis, o jie pasiruošę perduoti tau visa, ką yra sukaupę. Po pirmo kurso man teko padaryti vienerių metų pertrauką ir kai grįžau į studijas vėl, labai gerai prisimenu jausmą – tarsi būčiau grįžusi namo. Jausmas, kad čia yra tavo, kad čia esi laukiamas, esi svarbus.

Kaip šios studijos turėjo įtakos tavo profesinei kelionei?

Gal banaliai skambės, bet man atrodo, kad sociologijos studijos suteikia sparnus. Man sociologija yra tas mokslas, kuris padeda suprasti, kodėl vieni ar kiti reiškiniai vyksta, kokie veiksniai tam turi įtakos. Ji suteikia platesnį požiūrį bei aiškesnį supratimą, kodėl vienos ar kitos problemos nėra taip greitai sprendžiamos. Sociologijos mokslas leidžia į visuomenę žiūrėti kaip į nuolat besikeičiantį, gyvą organizmą. Šis požiūris turėjo didelę įtaką mano profesiniams pasirinkimams.

Deimante, ką šiuo metu veiki?

Šiuo metu dirbu „Kurk Lietuvai“ projekte. Jis yra vykdomas jau vienuoliktus metus. Šio projekto idėja yra pritraukti specialistus, kurie turi darbo arba mokslo patirties užsienyje. Toks specialistas įdarbinamas metams laiko. Per šį laikotarpį reikia įvykdyti du projektus viešajame sektoriuje. Veiklos gali būti labai skirtingos, pvz.: šiemet vienas iš projektų yra skirtas išsiaiškinti, kaip galima būtų mažinti maisto švaistymą. Kitu projektu yra siekiama suprasti, kaip reikia spręsti valstybei įsiskolinusių žmonių situaciją ir kt. Savo pirmąjį projektą įgyvendinau Jaunimo reikalų agentūroje, kur, kartu su kolege, siekėme įpūsti naujų vėjų žvelgiant į kompetencijų ugdymą, per neformaliojo švietimo ir ugdymo veiklas – kaip socialinės atskirties prevenciją. Į „Kurk Lietuvai“ projektą atvykau vedama noro gerinti jaunimo lytiškumo ugdymą ir labai džiaugiuosi, kad prie to galiu prisidėti antrojo projekto metu.

Ką pasakytų apie tave tavo kolegos?

Labai tikiuosi, kad pasakytų, jog esu paprasta. Aš pati labai mėgstu paprastus žmones, su kuriais lengva ir malonu bendrauti. Tikiuosi, kad atpažintų mano optimizmą ir pasakytų, kad esu patikimas žmogus. Man tai labai svarbu. Esu įsitikinusi, kad tik pasitikėdami vieni kitais galime kartu veikti ir nuveikti.

Ką norėtum ateityje nuveikti, išbandyti?

Dabar mane labai domina smegenų veikla. Kaip smegenys vystosi priklausomai nuo prieraišios tėvystės (ne)patyrimo, kaip smegenys reaguoja į skirtingas praeityje įvykusias traumas ir kt. Man atrodo, kad tam vis dar yra suteikiama per mažai dėmesio darbe su jaunimu bei sprendžiant kitas opias mūsų visuomenės problemas. Žvelgiant iš asmeninio gyvenimo perspektyvos, norėčiau išbandyti lietuvišką piligrimų kelią. Turiu keletą motyvų tai padaryti. Pirmiausia labai mėgstu vaikščioti. Antra, kadangi 10 metų teko gyventi Airijoje, vis dar jaučiu, kad turiu Lietuvos pažinimo alkį. Keliaudama šiuo piligrimų keliu, turėčiau galimybę aplankyti tas vietas, kuriose praleidau savo vaikystę ir jaunystę.

Kas priverčia tave “sprogti” ?

Mane be galo erzina Lietuvoje vis dar gajus požiūris, kad naglas žmogus yra vertybė. Jeigu tu lipsi per galvas, parodysi savo statusą, poziciją, tai tu būsi labiau privilegijuotas. Mane erzina, kai žmonės turėdami kažkokią galią, nori ją demonstruoti. Esu įsitikinusi, kad parodydami daugiau žmogiškumo ir supratimo, galime kur kas daugiau pasiekti.

Deimante, ką pasakytum jaunam žmogui, kuris planuoja studijuoti sociologiją?

Mums dažnai sociologija asocijuojasi su darbu tyrimų centre, tačiau tai yra kur kas daugiau. Mano kolegas į sociologijos mokslus atvedė skirtingi motyvai. Dabar jie dirba skirtingose organizacijose ir pozicijose. Kai kurie iš jų dirba bankuose, reklamos agentūrose, užima vadovaujančias pozicijas, yra žmogiškųjų išteklių specialistai ir t.t. Šiuo metu ir viešajame sektoriuje dažnai sutinku turinčius sociologijos išsilavinimą. Daugeliui jų studijos padėjo išvystyti profesinę „uoslę“, ko reikia atitinkamoms sritims, kad jos galėtų efektyviai funkcionuoti.

Tie jaunuoliai, kurie galvoja apie sociologijos studijas turėtų įsivardinti sau, ar jie nori suprasti, kaip visuomenė veikia, kodėl ji veikia vienu ar kitu būdu ir ar jie yra vedami noro prisidėti, kad šiek tiek visiems mums būtų geriau.

Kalbėjosi Lina Bartusevičienė, VDU Socialinių mokslų fakulteto Komunikacijos su socialiniais partneriais ir absolventais specialistė

VDU Sociologija ir antropologija, bakalauro studijos

GERIAUSIAI STUDENTŲ ĮVERTINTI 2023 M. PAVASARIO SEMESTRO IR 2022 – 2023 M.M. SMF DĖSTYTOJAI

Kviečiame susipažinti su geriausiai studentų apklausoje apie dėstymo ir studijavimo kokybę įvertintais 2023 m. pavasario semestro bei 2022-2023 mokslo metų Socialinių mokslų fakulteto dėstytojais. Geriausiai įvertinti dėstytojai įvardinti atsižvelgus į bendrą dėstymo įverčio vidurkį studijų dalykuose ir studentų dalyvavimo apklausoje aktyvumą.

2023 m. pavasario semestre studentų geriausiai įvertintais tapo šie Socialinių mokslų fakulteto dėstytojai:

Dovilė Daugėlienė
Erika Varnagirytė
Jonas Ruškus
Loreta Bukšnytė-Marmienė
Rytis Pakrosnis
Viktorija Čepukienė

2022 – 2023 m. m. geriausiai studentų įvertinta Socialinių mokslų fakulteto dėstytoja tapo Sociologijos katedros dėstytoja Daiva Bartušienė.

Džiaugiamės ir didžiuojamės!