VDU skiria stipendijas talentams ir asmenybėms ugdyti

Vytauto Didžiojo universitetas (VDU), siūlantis plačiausios aprėpties studijas Lietuvoje, didžiuojasi ne tik savo mokslo koncepcija, grįsta artes liberales modeliu, bet ir studentais, kurie jau nuo pirmo kurso čia turi visas galimybes įgyvendinti savo svajones. Asmenybėms ir talentams atskleisti VDU yra sukūręs visą ekosistemą, kurios viena iš dalių – pirmakursių stipendijų fondas, skatinantis jaunuosius talentus ir remiantis finansinių galimybių studijuoti neturinčius studentus.

Stipendijų fondas – ugdyti talentams ir mažinti socialinę atskirtį

„Studentas mums yra pats svarbiausias, viskas sukasi apie jį. Dėka unikalaus studijų modelio ir puoselėjamų vertybių, kiekvienas studentas universitete turi galimybes plėtoti savo talentą bet kurioje srityje“, – anot VDU Studijų prorektorės dr. Simonos Pilkienės, paskatinti ir padėti jaunimui pasiekti savo užsibrėžtų tikslų ir prisidėti prie išsilavinusios visuomenės vystymo – yra viena iš VDU pamatinių vertybių, kurias perdavė iki šiol šiomis idėjomis gyvenantys JAV lietuviai – profesūra, atkūrę universitetą pagal Vakarų pasaulio idėjas ir artes liberales modelį.

VDU Studijų prorektorė dr. Simona Pilkienė

Pirmakursių fondas įkurtas VDU iniciatyva, siekiant padėti jauniesiems talentams siekti savo užsibrėžtų tikslų universitete, kuriame jų laukia plačiausios galimybės. Pirmu prioritetu pasirinkusiems VDU ir įstojusiems į valstybės finansuojamas studijas bei turintiems maksimalius įvertinimus (100 balų) už valstybinius egzaminus ir kurių konkursinis balas didesnis nei 9 (9,5 jei yra stojamasis egzaminas) bus skiriamos 1000 eurų stipendijos moksliniams tyrimams ar kitai veiklai skirtai talentams ugdyti. Studentams, kurių konkursinis balas didesnis nei 8,5 – skiriamos 500 eurų stipendijos, o kurių balas ne žemesnis nei 8 – 250 eurų stipendijos. Negavusiems maksimalių įvertinimų už valstybinius egzaminus, tačiau kurių konkursinis balas ne mažesnis nei 9 (9,5 studijų programose, kurių konkursinį balą sudaro stojamasis) skiriama 500 eurų dydžio stipendija.

Pasak Studijų prorektorės, VDU, kaip socialiai atsakinga institucija, deda visas pastangas socialinei atskirčiai mažinti ir siekia sudaryti sąlygas visiems norintiems įgyti universitetinį išsilavinimą.

„Pasaulį ištikus COVID19 pandemijai pastebėjome, kad aukštasis mokslas tapo dar mažiau prieinamas Lietuvos regionų jaunimui, kuris neturi galimybių pasiekti aukščiausių mokymosi rezultatų ir gauti valstybės finansavimą studijoms. VDU bendruomenės ir mecenatų dėka įstojusiems į valstybės nefinansuojamas (mokamas) studijas, bus skiriamos stipendijos studijų kainai padengti“, – teigia dr. S. Pilkienė.

Jei stojančiojo konkursinis balas ne žemesnis nei 7 – gali būti skiriama 100 proc. studijų kainos stipendija, jei ne mažesnis nei 6 – 50 proc. dydžio stipendija studijų kainai padengti.

VDU taip pat iki šiol veikia iškilių Universiteto profesorių ir mecenatų įkurti stipendijų fondai, kurių dėka studentams skiriamos stipendijos už aukštus studijų rezultatus ir mokslinius tyrimus.

Vienu metu – galimybė studijuoti dvejose studijų programose

Stipendijos – ne vienintelė paskata studentams įgyvendinti savo užsibrėžtus tikslus. VDU vienintelis Lietuvoje siūlo unikalią galimybę, kiekvienam bakalauro ar vientisųjų studijų studentui rinktis iš 50-ies gretutinių studijų programų, kuomet vienu metu gali studijuoti pagal dvi studijų programas ir taip užsitikrinti pranašumą darbo rinkoje.

Įkurta ir tarptautiniu apdovanojimu pripažinta Minded „Verslumo akademijos“ programa, ugdanti entreprenerystės kompetencijas, ateities darbo rinkai reikalingas kūrybinio mąstymo, problemų sprendimo kompetencijas, taikanti inovatyvaus studijavimo metodus.

Taip pat VDU siūloma Individualiųjų studijų programa Academia Cum Laude, leidžianti motyvuotiems bakalauro studijų studentams peržengti savo pagrindinių studijų ribas, gilintis į asmeninę studijų temą, dirbti su aukščiausio lygio mokslininkais, tyrėjais ar pripažintais menininkais, vertinamais savo srities autoritetais.

Studentai gali studijuoti visuose Kauno universitetuose vienu metu

Kauno technologijos (KTU), Lietuvos sveikatos mokslų (LSMU), Lietuvos sporto (LSU) ir Vytauto Didžiojo (VDU) universitetai, susivieniję išskirtinei iniciatyvai, pavadintai Akademinis Kaunas, studentams siūlo jungtinį studijų modelį, skirtą sudėtingiems socialiniams, ekonominiams, sveikatos ir aplinkosaugos miesto ir regiono iššūkiams spręsti.

Sulaukė didelio studentų susidomėjimo

Akademinis Kaunas tai unikalus, Lietuvoje neturintis analogų, projektas, kuriuo siekiama suteikti studentams plačiausias galimybes studijuoti ir vystyti Kauno kaip akademinio miestą identidetą. Nuo 2022 m. keturių Kauno universitetų studentai turėjo galimybę studijuoti pirmosios ir antrosios pakopų tarpuniversitetinių rudens ir pavasario semestrų dalykus kituose Kauno universitetuose.

Iniciatyva sulaukė didelio studentų susidomėjimo – studentai rinkosi papildomus dalykus, siekdami praplėsti savo gebėjimus. Studijavusiųjų apklausa parodė, kad jiems patiko susipažinti su kitokia mokymosi aplinka ir su kitų mokslo sričių atstovais, buvo įdomu diskutuoti su studentais, besimokančiais pagal kitas studijų programas, džiaugėsi, kad galėjo lengvai suderinti studijas tarp dviejų universitetų.

„Prieš kelis metus gimusi Akademinio Kauno iniciatyva įgauna pagreitį ir susitelkę vis daugiau galime pasiūlyti studentams studijuoti visuose universitetuose vienu metu. Ši unikali idėja kilo būtent dėl siekio bendradarbiauti ir kurti kartu, kurti Kaunui. Esame Kaune ir mes, aukštojo mokslo institucijos, formuojame Kauno visuomenės ateitį. Tai darydami kartu galime nuveikti ženkliai daugiau“, – teigia VDU Studijų prorektorė Simona Pilkienė.

Ieškos unikalių sprendimų rytojaus miestui

Nuo 2024 m. pavasario semestro keturių Kauno universitetų studentai kviečiami studijuoti tarpdisciplininį jungtinį modulį „Cities of Tomorrow: Interdisciplinary Approaches to Addressing Global Issues“ („Rytojaus miestai: tarpdisciplininiai globalių iššūkių sprendimai“), kuriame galės ugdyti socialinių inovacijų valdymo kompetenciją, įtraukiant bendruomenes, suinteresuotas šalis ir taikant darniosios plėtros principus.

Kaunas pasirinktas kaip mikromodelis, kuriame galima eksperimentuoti su globalių iššūkių darniai ateičiai sprendimais lokaliu mastu. Kaunas, kaip ir kiti miestai visame pasaulyje susiduria su įvairiomis globaliomis problemomis, kurios turi įtakos darniam vystymuisi, gyventojų gerovei ir aplinkos būklei. Klimato kaita, karo ir ekonominė migracija, kibernetinis ir fizinis saugumas, sveikata užterštumo lygis, urbanizacija, transporto spūstys ir socialinės nelygybės yra tik keli iššūkiai, su kuriais susiduria šiuolaikiniai miestai.

Lokalus požiūris leidžia miestams pritaikyti strategijas, kurios tinkamai atsižvelgia į vietinius išteklius, kultūrą ir infrastruktūrą. Joms išspręsti reikia ne tik inovatyvaus ir tvaraus sprendimo priėmimo proceso, apimančio įvairių suinteresuotų šalių įsitraukimą, bet ir tokių kompetencijų, kurios padėtų suprasti, vertinti ir valdyti tarpdisciplinines situacijas kuriant ir įgyvendinant unikalius sprendimus.

Modulis vykdomas taikant inovatyvią mokymosi strategiją paskaitas derinant su interaktyvia veikla ir mentoryste. Baigę šį modulį studentai įgis analitinės ir sprendimų priėmimo, lyderystės ir komandinio darbo bei sisteminio inovacijų kūrimo patirties.

Suteikia papildomų karjeros perspektyvų

Nuo 2022 m. rudens semestro keturių Kauno universiteto studentai turėjo galimybę rinktis iš beveik 40 pirmosios pakopos studijų dalykų ir antrosios pakopos tarpuniversitetinių rudens ir pavasario semestro dalykų. Studentai aktyviai dalyvavo ir rinkosi dalykus, dėstomus nuotoliu, anglų kalba, itin populiarūs buvo užsienio kalbų pasirinkimai.

Pasirenkamųjų tarpuniversitetinių studijų dalykų/modulių forma leidžia studentams laisvai rinktis dominančius dalykus kituose Kauno universitetuose, net jei tos disciplinos tiesiogiai nesusijusios su studijų programa. Universitetai studentams siūlo įgyti šių aktualių kompetencijų: kitų kalbų, komunikacijos, psichologijos, pilietinės visuomenės, inovacijų, sveikatos, fizinio aktyvumo, mitybos ir kitų.

Naujos žinios padeda praplėsti asmeninę ir profesinę kompetenciją, suteikia papildomų karjeros perspektyvų.
Išklausiusiems tokį pasirenkamąjį studijų dalyką/modulį studentams rezultatai įskaitomi universitetų studijų reglamentuose numatyta tvarka.

Studijuok Kaune – rinkis VDU

Kaunas tau limpa! Studijuok Vytauto Didžiojo universitete (VDU) ir įvertink visas miesto teikiamas galimybes.

DIDŽIAUSIA STUDENTŲ KONCENTRACIJA LIETUVOJE

Ar žinojai, kad Kaune yra didžiausia studentų koncentracija Lietuvoje? Šis faktas puikiai įrodo, kad Kaunas studentams limpa! Daugiau nei 33 tūkst. studentų kasmet studijuoja Kaune, kur juos pasitinka idealiai pritaikytos studijų erdvės, auditorijos ir laboratorijos. Mokantis čia, Erasmus+ bei kitos dvišalių mainų programos leis išbandyti studijas ir daugiau nei 82* užsienio valstybėse. Bet tarptautiškumo pojūtį tikrai patirsi ir Kaune, nes kas dešimtas čia – iš viso pasaulio. Nuolat atnaujinami universitetų ir kolegijų miesteliai – erdvė ir produktyviam mokslui, ir ramiam poilsiui.

KAUNAS PILNAS KULTŪROS

Tikriausiai girdėjai, kad Kaunas pilnas kultūros (ir net žurnalas toks yra). Nuo Romainių iki Vaišvydavos mikrorajonų mieste bei nuo Čekiškės iki Taurakiemio seniūnijų Kauno rajone – „Kaunas 2022“ subūrė stiprias vietos bendruomenes, į kurių kultūrinę veiklą gali įsijungti ir Tu. Tačiau kultūra Kaune prasideda kasdieniuose pasivaikščiojimuose, nes gatvėse gali išvysti nuolat inicijuojamų naujų „Kauno akcentų“, bet ir unikalią tarpukario modernistinę architektūrą. 50 muziejų ir galerijų kupini parodų, vienos klasikinės ir nesenstančios, o kitos nuolat atsinaujina ir vėl iš naujo įaudrina. Kino, dramos ir muzikiniai teatrai leis ir pasijuokti, ir ašarą nubraukti. O kai norisi masiškų emocijų, jas atrasi „Žalgirio“ arenoje, karščiausiose krepšinio akistatose, ar ryškiausių pasaulio atlikėjų koncertuose.

ATRASK VISUS KAUNO SKONIUS

Nuo klasikinių kaunietiškų spurgų iki populiariausių gastro skonių iš tolimiausių pasaulio kampelių virtuvių. Nebrangus gatvės maistas iš maisto vagonėlių ir prabangūs restoranai ypatingoms progoms išskirtinėse lokacijose. Dešimtmečius skaičiuojančios vegetariškos ir veganiškos vietos, kurios savo siūlomais skoniais sužavės ir viską ragavusius. Nuo desertinių pasirinkimo apsals širdis, bet energiją palaikys rūšinės kavos. Kaune rasi gausybę vietų ir vakarinei daliai: vienur pailsėk nuo kasdienių rūpesčių ramiai ir jaukiai, o kitur – atsipalaiduok energingai ir triukšmingai – rinkis pagal save!

SPORTAVAI MOKYKLOJE? JUDĖK IR KAUNE

Dar nepakabink sportbačių ant vinies – studijuojant Kaune tikrai turėsi progą išbėgti į aikštelę. Tiksliau – net į 250 aikšteles. Kaune rasi 119 krepšinio, 65 futbolo ir 41 tinklinio aikšteles. Bet ne visas sportas tik su kedais: Kaune tavęs dar laukia 7 žirgynai, 8 baseinai, 2 jachtklubai ir 2 ledo arenos, smėlio arena ir net daugiau nei 20 sporto klubų. Jau nekalbant apie įvairiausias išskirtines sporto šakas, propaguojamas Kaune: badmintoną, skvošą, sportinį biliardą, smiginį, šaudymą iš lanko, amerikietišką futbolą, plaukimą vandenlente, irklavimą ar alpinizmą. O jei labiau sporte esi stebėtojas, nei žaidėjas, Kaune galėsi tai daryti patogiai ne tik „Žalgirio“ arenoje, bet ir ką tik atidarytame Dariaus ir Girėno stadione, „Žalgirio“ arenos baseine ar Kauno ledo rūmuose.

Daugiau informacijos apie studijas Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakultete rasi čia: https://smf.vdu.lt/studijos/

Projekto STUDIJUOK KAUNE partneriai: „Kaunas IN“, Vytauto Didžiojo universitetas, Kauno kolegija, Kauno technologijos universitetas, Kauno technikos kolegija.

Mokymų programa – siekiantiems valdyti konfliktus organizacijose

Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakultetas rudenį maloniai kviečia mokytis mokymų programoje „Konfliktų mediacija“ – rugsėjo 22, 29, 30 d. ir spalio 20 d. Šios mokymų programos tikslas – ugdyti įvairių sričių vadovų ir specialistų gebėjimą savo profesinėje aplinkoje nešališkai valdyti tarpasmeninius, tarpgrupinius ir kt. konfliktus, taikant mediacijos metodą, skatinantį konfliktuojančias puses siekti susitarimo ir/ar priimti sprendimą. Mokymų kaina – 400 eurų.

Mokymuose kviečiame dalyvauti įvairių sričių (psichosocialinių paslaugų, švietimo sektoriaus, valstybės tarnybos, verslo ir kt.) vadovus ir specialistus, kurie savo darbe susiduria su tarpasmeniniais, tarpgrupiniais konfliktais ir nori išmokti konfliktų mediacijos metodo. Mokymų metu dalyviai susipažins su mediacijos principais, išmoks taikyti mediacijoje naudojamas, technikas sprendžiant konfliktines situacijas savo profesinėje aplinkoje.

Programos lektoriai:

Dr. Laima Abromaitienė – dirba mediatore VšĮ „Darnūs namai“ bei VšĮ „Bendruomeniniai šeimos namai“, užsiima privačia praktika. Taip pat yra supervizorė (profesinių santykių konsultantė) – daugiau nei 13 metų veda individualias, grupės bei komandos supervizijas. Turi ilgametės akademinio darbo patirties (socialiniai mokslai, edukologija).

Prof. dr. Loreta Bukšnytė-Marmienė – psichologė, dirba VDU Psichologijos katedroje, turi daugiau kaip 20 m. praktiką organizacijų konsultavimo ir mokymų srityse. Domėjimosi, praktinės patirties, dėstymo ir mokslinių tyrimų sritys: psichosocialiniai darbuotojų veiklos efektyvumo veiksniai, asmens psichosocialinės adaptacijos ypatumai, efektyvus bendravimas, konfliktų valdymas ir metodai (derybos, mediacija).

Dr. Rytis Pakrosnis – psichologas, dirba VDU Psichologijos klinikoje ir privačioje praktikoje. Turi ilgametės kvalifikacijos kėlimo seminarų ir mokymų vedimo patirties koučingo, vadovavimo, organizacijų vystymo, psichologinės pagalbos temomis. VDU dėsto su psichologine pagalba susijusius kursus, tyrinėja psichologinių intervencijų veiksmingumą.

Dalyvių atsiliepimai apie programą:

„Apie mokymus galiu atsiliepti tik gerai. Labai patiko mokymo modelis, diskusijos su dėstytojais ir komanda. Racionaliai derinamas teorijos ir praktikos santykis, konstruktyviai pateikiama medžiaga, įtraukiant ir mokymų dalyvius klausytojus, siekiant gauti grįžtamąjį ryšį. Iš tikro, naudingos dėstytojų įžvalgos ir nuomonės, paremtos tiek žiniomis, tiek patirtimi“ – Indrė Jurgelionienė.

„Konfliktų mediacijos kursai labai patiko – suteikė daug naudingos informacijos, kurią galima bus pritaikyti ne tik darbinėje veikloje, bet ir tarpasmeniniuose santykiuose. Dėstytojų kompetentingumas, entuziazmas, supratingumas, empatija leido gilintis, įsisąmoninti suteikiamą teorinę medžiagą, o praktikinės užduotys – suprasti esminius mediacijos punktus. Tikrai rekomenduoju šiuos kursus“ – Orinta Paukštė.

Mokymai vyks 2023 m. rugsėjo 22, 29, 30 ir spalio 20 d. (trukmė – 60 akad. val.). Mokymų kaina: 400 Eur. Papildoma informacija: tel. 8 37 327822, el. paštu daiva.vilcinskiene@vdu.lt

Mokymų programa. Daugiau apie programą ČIA.

Kviečiame REGISTRUOTIS.

Ateities darbo rinkoje pranašumą įgys sociologai ir antropologai

Pasauliui išgyvenant globalizacijos procesus, visuomenės ir politinius pokyčius, vis didesnę svarbą įgyja gebėjimas užmegzti ryšius, dialogus tarp skirtingų kultūrų, pažinti jų įvairovę, numatyti ir spręsti konfliktus, tarpininkauti. Šiandien Lietuvoje ir pasaulyje kaip niekada reikalingi specialistai, kuriems rūpi ieškoti atsakymų ir spręsti šiuolaikinės visuomenės problemas, todėl kaip niekad auga sociologų ir antropologų poreikis.

Sociologija ir antropologija suteikia unikalų pagrindą pažinti socialinį pasaulį

Sociologai intensyviai domisi tuo, ką daro žmonės – kokia jų aplinka, institucijos, istorija, kas nulemia jų įsitikinimus, o antropologai dažniausiai žvelgia į detalesnį kontekstą ir siekia ne atsakyti į opiausius mūsų klausimus, o leisti išgirsti kitų žmonių atsakymus. Kitaip kalbant, sociologija susitelkia ties bendresniais šiuolaikinės, vakarietiškos visuomenės tyrimais, o antropologija skiria daugiau dėmesio pačių įvairiausių kultūrų, bendruomenių stebėjimui visame pasaulyje. „Abiejuose moksluose naudojama socialinė teorija, tik gali būti taikomi skirtingi požiūriai ir metodai. Antropologijoje didžiausias akcentas skiriamas lauko tyrimams, vykdomas dalyvaujantis stebėjimas, gilinamasi į žmonių gyvensenos, mąstysenos, elgsenos ypatybes. Tuo tarpu sociologijoje dažnai taikomi ir kiekybiniai metodai“, – paaiškina Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Socialinės antropologijos centro vadovas prof. dr. Vytis Čiubrinskas.

VDU prof. dr. Vytis Čiubrinskas

Nepaisant minėtų skirtumų, šie mokslai yra giminingi – sociologai ir antropologai, visų pirmiausia, siekia tyrinėti ir spręsti šiuolaikinės visuomenės problemas, kylančias iš globalių ir vietinių sociokultūrinių procesų, jų raiškos Lietuvoje bei pasaulyje. Tarp daugybės jiems tenkančių uždavinių – ir siekis išsiaiškinti, kaip kovoti su skurdu, nelygybe, netolerancija ir nuolatinėmis socialinėmis, politinėmis, ekonominėmis transformacijomis besivystančiose valstybėse.

Sociologijos ir antropologijos žinios teikia ryšį su visuomenės socialinėmis realijomis, suteikia galimybę kartu važiuoti su ta greitai lekiančia nūdienos visuomenės mašina bei progą būti nešališku stebėtoju, gebančiu suprasti, kodėl tam tikri dalykai vyksta taip, o ne kitaip“, – pasakoja VDU Sociologijos ir antropologijos bakalauro studijų studentas Mantas Marijauskas, kurio teigimu, visgi pravartu nepamiršti jog ir mes patys esame visuomenės dalis, dalyvaujanti įvairiuose visuomenės procesuose.

VDU studentas Mantas Marijauskas

Praktika nuo pirmo kurso

Vienintelėje unikalioje Lietuvoje Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Sociologijos ir antropologijos bakalauro studijų programoje studijuojantys studentai vieningai teigia, kad išskirtinis dėmesys šiose studijose teikiamas praktiniam pažinimui. „Nuo pat pirmųjų studijų metų studentai skatinami įsitraukti į taikomuosius ir mokslinius tyrimų projektus, praktiškai išbandyti įgytas žinias, ieškoti sau įdomių temų ir sričių. Kadangi šiandien esame supami įvairių duomenų gausos, studijose daug dėmesio skiriama jiems pažinti, gebėti patiems juos rinkti, vertinti jų kokybę“ – pasakoja VDU Sociologijos ir antropologijos studentas Lukas Lungys, kuris kartu su kitais studentais šį pavasarį įsijungė į VDU Žemės ūkio akademijoje vykusios tarptautinės žemės ūkio parodos „Ką pasėsi… 2023“ dalyvių sociologinės apklausos organizavimą. „Tai neabejotinai buvo praturtinanti patirtis. Atrodo mes dažnai tyrinėjame visuomenes ir kultūras iš teorinės perspektyvos, todėl galimybė tiesiogiai bendrauti su tyrimo dalyviais realioje aplinkoje leido ne tik prisidėti prie projekto vykdymo nuo pamatinio, praktinio lygmens, bet kartu ir suprasti žmonių nuostatas ir nuomones iš arčiau, kurios nebūtų atskleistos atliekant tyrimą „iš viršaus“, – įspūdžiais apie praktiką dalinasi VDU studentas.

VDU studentas Lukas Lungys

Dalyvavimas tokių apklausų rengime, anot studento M. Marijausko, leidžia praplėsti žinių bagažą, įgyti praktinių gebėjimų bei įsivertinti jau turimus, o kartu ir pastebėti, ko dar reiktų pasimokyti. „Iš pirmo žvilgsnio atrodė, jog galbūt trukdau žmonėms prašydamas skirti kelias minutes savo laiko, apie atliktą apklausą kalbėjo Mantas. Tačiau, įjungus platesnį mąstymą – jog darau tai dėl to, kad paroda tobulėtų ir atlieptų žmonių poreikius – pasidarydavo šiek tiek lengviau ir drąsiau. Prireikė greito reagavimo, prisitaikymo prie situacijos, gero klausimyno išmanymo, nes žmonės kartais su tam tikrais klausimais pasako daugiau, nei tikiesi. Kadangi tai buvo mano pirma gyvai atliekama apklausa akis į akį, tai padėjo susidaryti bendrą tokios apklausos atlikimo vaizdą. Išmokau duotuoju laiku, čia ir dabar dirbti su klausimynu, laviruoti per klausimus ir supratau, ką kitą kartą daryčiau kitaip“, – tikina ką tik trečią kursą pabaigęs VDU studentas.

Tyrimai – ne tik apklausos ant popieriaus

VDU vykdomose studijose taip pat daug dėmesio skiriama ir antropologijos krypčiai bei šios srities tyrimams. Prieš keletą savaičių iš Erasmus+ programos (BIP) finansuojamos stažuotės Lenkijoje grįžo trečio kurso studentės Greta Pukenytė ir Aurėja Paulina Gudaitė. Stažuotė buvo skirta tiek teorinių, tiek ir praktinių tyrimų įgūdžių gilinimui. Studentai klausėsi Lenkijos Lodzės ir Čekijos Karolio universitetų dėstytojų paskaitų apie interviu metodą, vizualinę etnografiją. Vėliau turėjo galimybę šias žinias pritaikyti renkant duomenis apie Lenkijos Kašubijos regioną, jo išskirtinę kalbą (kuri socializmo laikotarpiu buvo draudžiama), šio krašto žmonių gyvenimą, kasdienes praktikas.

VDU studenčių stažuotė Lenkijoje

VDU studentės džiaugėsi, kad seminarai padėjo geriau suprasti antropologijoje taikomų tyrimo metodų svarbą ir jų galimybes atliekant etnografinį tyrimą. Darbas komandose, kurias sudarė skirtingų šalių atstovai taip pat leido pagilinti tarpkultūrinės komunikacijos, darbo grupėje įgūdžius. Turistiniame miestelyje Swornegacie studentai turėjo galimybę prisidėti prie autentiško Kašubijos regiono duonos gamybos proceso. „Pirmą kartą dalyvavome seminaruose vaikštant (angl. „walking and talking seminar“), kurių metu vaikščiodami po regiono apylinkes, aptarėme su dėstytojais klausimus, susijusius su mūsų tyrimais, išgirdome dėstytojų įžvalgas, diskutavome bei pasisėmėme naujų idėjų“, – praktinės išvykos įspūdžiais dalinosi G. Pukenytė.

VDU Sociologijos ir antropologijos bakalauro studijos daug dėmesio skiriama studentų praktiniams gebėjimams, kurie leidžia įtvirtinti teorines žinias apie įvairius visuomenės reiškinius, kultūros, religijos, migracijos, švietimo, politikos, verslo ir medijų srityse vykstančius procesus. Taip pat – kritinio mąstymo ugdymui, inovatyvių sprendimų paieškai ir savęs, kaip visuomenės nario pažinimui.

Sociologų ir antropologų šiuolaikinei besikeičiančiai visuomenei reikės kur kas daugiau

Augančią sociologinio pažinimo reikšmę šiuolaikinėse, itin greitai kintančiose ir nuolatinio prisitaikymo bei vis naujų įgūdžių reikalaujančiose visuomenėse pabrėžia programos dėstytojas prof. dr. Vylius Leonavičius, kurio teigimu, neįmanoma giliau ir plačiau suprasti ir paaiškinti dabartinės visuomenės ir jos pokyčių be šiuolaikinio sociologinio mąstymo.

„Reali visuomenė visuomet buvo ir išliks sociologijos laboratorija, todėl nė vienas kitas socialinis mokslas nepajėgs tiksliau ir išsamiau atspindėti socialinės tikrovės nei tai leidžia sociologija“, – įsitikinęs VDU profesorius. Jo teigimu, sociologinis ir antropologinis pažinimas tampa dar aktualesnis darbo rinkoje augant dirbtiniu intelektu grįstų sprendimų įgyvendinimui. „Ateities darbo rinkoje pranašumą įgys tie darbuotojai, kurie bus kūrybiškesni bei išmanydami giluminius socialinius ir kultūrinius procesus gebės pasiūlyti naujų valdymo sprendimų tiek įvairiose organizacijose, tiek ir versle ar politikoje“, – teigia V. Leonavičius.

VDU Sociologijos ir antropologijos bakalauro studijų absolventė Deimantė Adamonė: „Sociologijos studijos suteikia sparnus“

Apie Sociologijos ir antropologijos bakalauro studijas, studijų naudą bei dabartinę profesinę veiklą savo mintimis dalinasi absolventė Deimantė Adamonė.

Kas turėjo įtakos pasirinkimui studijuoti Sociologiją ir antropologiją Vytauto Didžiojo universitete?

Suvokimui, kad studijos yra svarbu, didelę reikšmę turėjo mano seneliai. Jie abu buvo mokytojai. Iš jų pasakojimų apie studentų gyvenimą, aš supratau, kad mokslas gali atverti labai daug durų. Apie VDU išgirdau iš senelio, kuris šį universitetą visada laikė liberalizmo centru, šviesuomenės susirinkimo vieta. Viena iš sociologijos studijų pasirinkimo priežasčių buvo tai, jog mokykloje labai gerai sutardavau su mokyklos socialine darbuotoja. Tai buvo labai šitas, darbui atsidavęs žmogus. Tačiau mačiau, kad socialinis darbas ne visada gali padėti su problemomis susiduriantiems žmonėms, o sociologija tuo metu man pasirodė kaip įrankis, kuris padėtų siekti didesnių, labiau apčiuopiamų rezultatų ir pokyčių visuomenėje.

Deimante, ką prisimeni iš savo studijų?

Tik įstojus į universitetą man labai didelį įspūdį padarė tai, kiek daug dėmesio ir jėgų dėstytojai skiria tam, kad tave išmokytų. Juk pats esi toks dar visai piemenukas. Atvažiuoji iš mažo miestelio, neturi kažkokios patirties, ne visuomet turi ką pasakyti dėstomų dalykų temomis, o jie pasiruošę perduoti tau visa, ką yra sukaupę. Po pirmo kurso man teko padaryti vienerių metų pertrauką ir kai grįžau į studijas vėl, labai gerai prisimenu jausmą – tarsi būčiau grįžusi namo. Jausmas, kad čia yra tavo, kad čia esi laukiamas, esi svarbus.

Kaip šios studijos turėjo įtakos tavo profesinei kelionei?

Gal banaliai skambės, bet man atrodo, kad sociologijos studijos suteikia sparnus. Man sociologija yra tas mokslas, kuris padeda suprasti, kodėl vieni ar kiti reiškiniai vyksta, kokie veiksniai tam turi įtakos. Ji suteikia platesnį požiūrį bei aiškesnį supratimą, kodėl vienos ar kitos problemos nėra taip greitai sprendžiamos. Sociologijos mokslas leidžia į visuomenę žiūrėti kaip į nuolat besikeičiantį, gyvą organizmą. Šis požiūris turėjo didelę įtaką mano profesiniams pasirinkimams.

Deimante, ką šiuo metu veiki?

Šiuo metu dirbu „Kurk Lietuvai“ projekte. Jis yra vykdomas jau vienuoliktus metus. Šio projekto idėja yra pritraukti specialistus, kurie turi darbo arba mokslo patirties užsienyje. Toks specialistas įdarbinamas metams laiko. Per šį laikotarpį reikia įvykdyti du projektus viešajame sektoriuje. Veiklos gali būti labai skirtingos, pvz.: šiemet vienas iš projektų yra skirtas išsiaiškinti, kaip galima būtų mažinti maisto švaistymą. Kitu projektu yra siekiama suprasti, kaip reikia spręsti valstybei įsiskolinusių žmonių situaciją ir kt. Savo pirmąjį projektą įgyvendinau Jaunimo reikalų agentūroje, kur, kartu su kolege, siekėme įpūsti naujų vėjų žvelgiant į kompetencijų ugdymą, per neformaliojo švietimo ir ugdymo veiklas – kaip socialinės atskirties prevenciją. Į „Kurk Lietuvai“ projektą atvykau vedama noro gerinti jaunimo lytiškumo ugdymą ir labai džiaugiuosi, kad prie to galiu prisidėti antrojo projekto metu.

Ką pasakytų apie tave tavo kolegos?

Labai tikiuosi, kad pasakytų, jog esu paprasta. Aš pati labai mėgstu paprastus žmones, su kuriais lengva ir malonu bendrauti. Tikiuosi, kad atpažintų mano optimizmą ir pasakytų, kad esu patikimas žmogus. Man tai labai svarbu. Esu įsitikinusi, kad tik pasitikėdami vieni kitais galime kartu veikti ir nuveikti.

Ką norėtum ateityje nuveikti, išbandyti?

Dabar mane labai domina smegenų veikla. Kaip smegenys vystosi priklausomai nuo prieraišios tėvystės (ne)patyrimo, kaip smegenys reaguoja į skirtingas praeityje įvykusias traumas ir kt. Man atrodo, kad tam vis dar yra suteikiama per mažai dėmesio darbe su jaunimu bei sprendžiant kitas opias mūsų visuomenės problemas. Žvelgiant iš asmeninio gyvenimo perspektyvos, norėčiau išbandyti lietuvišką piligrimų kelią. Turiu keletą motyvų tai padaryti. Pirmiausia labai mėgstu vaikščioti. Antra, kadangi 10 metų teko gyventi Airijoje, vis dar jaučiu, kad turiu Lietuvos pažinimo alkį. Keliaudama šiuo piligrimų keliu, turėčiau galimybę aplankyti tas vietas, kuriose praleidau savo vaikystę ir jaunystę.

Kas priverčia tave “sprogti” ?

Mane be galo erzina Lietuvoje vis dar gajus požiūris, kad naglas žmogus yra vertybė. Jeigu tu lipsi per galvas, parodysi savo statusą, poziciją, tai tu būsi labiau privilegijuotas. Mane erzina, kai žmonės turėdami kažkokią galią, nori ją demonstruoti. Esu įsitikinusi, kad parodydami daugiau žmogiškumo ir supratimo, galime kur kas daugiau pasiekti.

Deimante, ką pasakytum jaunam žmogui, kuris planuoja studijuoti sociologiją?

Mums dažnai sociologija asocijuojasi su darbu tyrimų centre, tačiau tai yra kur kas daugiau. Mano kolegas į sociologijos mokslus atvedė skirtingi motyvai. Dabar jie dirba skirtingose organizacijose ir pozicijose. Kai kurie iš jų dirba bankuose, reklamos agentūrose, užima vadovaujančias pozicijas, yra žmogiškųjų išteklių specialistai ir t.t. Šiuo metu ir viešajame sektoriuje dažnai sutinku turinčius sociologijos išsilavinimą. Daugeliui jų studijos padėjo išvystyti profesinę „uoslę“, ko reikia atitinkamoms sritims, kad jos galėtų efektyviai funkcionuoti.

Tie jaunuoliai, kurie galvoja apie sociologijos studijas turėtų įsivardinti sau, ar jie nori suprasti, kaip visuomenė veikia, kodėl ji veikia vienu ar kitu būdu ir ar jie yra vedami noro prisidėti, kad šiek tiek visiems mums būtų geriau.

Kalbėjosi Lina Bartusevičienė, VDU Socialinių mokslų fakulteto Komunikacijos su socialiniais partneriais ir absolventais specialistė

VDU Sociologija ir antropologija, bakalauro studijos

GERIAUSIAI STUDENTŲ ĮVERTINTI 2023 M. PAVASARIO SEMESTRO IR 2022 – 2023 M.M. SMF DĖSTYTOJAI

Kviečiame susipažinti su geriausiai studentų apklausoje apie dėstymo ir studijavimo kokybę įvertintais 2023 m. pavasario semestro bei 2022-2023 mokslo metų Socialinių mokslų fakulteto dėstytojais. Geriausiai įvertinti dėstytojai įvardinti atsižvelgus į bendrą dėstymo įverčio vidurkį studijų dalykuose ir studentų dalyvavimo apklausoje aktyvumą.

2023 m. pavasario semestre studentų geriausiai įvertintais tapo šie Socialinių mokslų fakulteto dėstytojai:

Dovilė Daugėlienė
Erika Varnagirytė
Jonas Ruškus
Loreta Bukšnytė-Marmienė
Rytis Pakrosnis
Viktorija Čepukienė

2022 – 2023 m. m. geriausiai studentų įvertinta Socialinių mokslų fakulteto dėstytoja tapo Sociologijos katedros dėstytoja Daiva Bartušienė.

Džiaugiamės ir didžiuojamės!

Artūras Tereškinas. Pirmyn, vergai nužemintieji

Esame vergų visuomenė. Mes – pavergtieji arba tikros vergės Izauros („Vergė Izaura“ – populiari 1976–1977 m. brazilų muilo opera, rodyta ir Lietuvoje). Dabar esantys valdžioje turi beveik absoliučią galią, kuri paverčia mums vergais. Neegzistuojame be valdančiųjų, kuriuos galima vadinti vergvaldžiais. Tai reiškia, kad esame beveik ne žmonės.

Tai viena labai ryškių, bet retai diskutuojamų sąmokslo teorijų ar sąmokslo fantazijų (man labiau patinka pastaroji sąvoka). Ši sąmokslo fantazija sklando internetinėje žiniasklaidoje, socialiniuose tinkluose, naujų socialinių judėjimų ir dar tebekuriamų partijų programose.

Apie sąmokslo fantazijas ir jų polinkį aiškinti svarbius įvykius bei aplinkybes kaip piktavalio sąmokslo rezultatą rašyta nemažai. Lietuvoje sąmokslo fantazijose skandinama ir COVID-19 pandemija, ir klimato kaita, ir LGBTQ+ žmonės, ir žydai. Atskiros politinės figūros taip pat dažnai išnaudojamos šioms fantazijoms. Posttiesos epochoje sąmokslo teorijos darosi vis lakesnės ir išmanesnės.

Kas šioje vergų ir vergvaldžių fantazijoje apibūdina „vergo“ padėtį? Vergams nesvarbūs giminystės ryšiai, jie neatpažįsta savo tėvų ir tėvynės, todėl jie verti „globalistų“ vardo. Vergams meluojama, vergystė maskuojama „vaivorykštiniais“ liberaliosios demokratijos šūkiais, nors, kaip skelbiama, ji tėra atsigaunantis naujasis totalitarizmas. Vergai pažeidžiami ir lengvai manipuliuojami jiems primestų vergvaldžių. Šioje sąmokslo fantazijoje vergvaldžiai dažnai vadinami „laikinai administruojančiais Lietuvą“ ar „UAB „Lietuva“ administratoriais“. Administratoriai kontroliuoja vergus, atimdami iš jų konstitucines teises.

Lietuvoje sąmokslo fantazijose skandinama ir COVID-19 pandemija, ir klimato kaita, ir LGBTQ+ žmonės, ir žydai.

Teigiama, kad vergai – tai tie, kurie nuolankiai moka mokesčius, bet nesugeba mąstyti: sąmokslo teoretikai ir fantazuotojai dažnai vartoja žodį „glušai“, kuris turėtų nusakyti mūsų esmę; nevengiama mūsų vadinti ir „primityviais protais“. Valdantieji griauna šeimas ir bendruomenes, paverčia mus tik darbo įrankiais ir visa tai daroma nuolat gąsdinant ir terorizuojant (pvz., įvairiais pandeminiais ribojimais, galimybių pasų ir skiepijimosi reikalavimais).

Vergai jaučia, bet nemąsto. Tokia ta vergo dalia, bet ji neva atspindinti tai, kas vyksta Europos Sąjungoje, kurioje vis mažiau intelektinės energijos ir noro reflektuoti save. Nustoję mąstyti, imame suvokti savo būseną kaip neišvengiamą ir būtiną: vergystė yra teisinga, nes ji visas mūsų gyvenimas. Bėda tik, kad šios sąmokslo fantazijos platintojai taip pat nemėgsta savirefleksijos ir žiūrėti į savo atspindžius veidrodžiuose. Daugiausia intelektinės energijos jiems suteikia Dubajus, Florida ar Garliava.

Šioje sąmokslo fantazijoje daug kalbama apie laisvę. Laisvė suvoktina ne tik kaip individo teisė į gyvybę, bet ir į mirtį. Į ją gerokai labiau. Kaip prieš porą metų Lietuvos šeimų sąjūdžio mitinge teigė viena žinoma veikėja, „Mes sirgsime. Ir jeigu jūs mus gąsdinate, kad mes mirsime, tai mes mirsime kaip laisvi žmonės, patys. Mums nereikia, kad jūs mus saugotumėte nuo mūsų pačių ir padėtumėte mums sirgti ir mirti.“ Tai galima pavadinti politinės nekrofilijos, kurią šios sąmokslo fantazijos kūrėjai yra puikiai įsisavinę, šūkiu. Vergai juk ir yra tik gyvi lavonai.

Todėl vergus geriausiai apibūdina tai, kas vadintina „socialine mirtimi“. Mes socialiai marinami, socialiai mirštantys, socialiai mirę. Kabome nuolatinėje negyvybės būsenoje, atsisakę bet kokių pretenzijų veikti. Politikos teoretikas Achilleʼas Mbembė šią politinę nekrofiliją apibūdina kaip „mirtį gyvenant“, kai esi nuolat žalojamas ir žeminamas fantasmagoriškame žiaurumų ir siaubų pasaulyje.

Sąmokslautojai nuolat mums primena nužmoginančią prievartą, kurios imasi valdžia, griaudama ne tik socialinius ryšius, bet ir kėsindamasi į žmonių tapatybes (pvz., dingo „tradiciniai“ vyrai ir moterys bei jų vaidmenys). Ši prievarta paverčia mus nematomais, neatpažįstamais ir nepripažįstamais. Vienintelė mūsų teisė – dalyvauti pasikartojančiuose paklusimo ir paklusnumo ritualuose, tarp kurių yra ir balsavimas. Todėl netgi ir ši teisė kvestionuojama laikant ją mūsų pavergimo ir vergystės dalimi.

Mūsų beteisiai kūnai atviri nuolatinei prievartai. Tokie kūnai gali tapti piliečiais tik tada, jei sugebės priešintis, kovoti su valdančiųjų „diktatūra“, nepasiduoti manipuliacijoms ir melui.

Tik pasipriešinimas gali transformuoti vergus į piliečius, t. y. tuos, kurie yra mirę gyvieji, į gyvybingus politinius veikėjus. „Neleisime likviduoti laisvės“, – kartoja nenuilstantys sąmokslų fantazuotojai.

Įdomu tai, kad šios sąmokslo fantazijos kūrėjai ir platintojai save laiko tarpininkais tarp mirusių gyvųjų ir tikrai gyvų. Nors ir įkalinti ribotame savo politinių fantazijų pasaulyje, jie įsivaizduoja esantys itin įžvalgūs ir talentingi, nes geba paversti vergų tikrovę naujomis išgyvenimo ir pasipriešinimo vergystei programomis.

Tik keista tai, kad beveik viską – socialinę gerovę, sveikatą, politinį saugumą – jie aukoja dėl šios abstrakčiai suvokiamos ir retai kada apibrėžiamos laisvės. Kai nuolat girdi virtualias kalbas apie pavergtą liaudį, kuri maitinama stresu ir nerimu, ir vergvaldžius, likvidavusius laisvę, suvoki, kad laisvė šiame diskurse reiškia visišką individo autonomiją, laisvę būti nebaudžiamam ir neatsakingam už kitų gerovę.

Kaip matyti iš čia pateiktų idėjų, sklandančių socialiniuose tinkluose, ir įvairių politinių judėjimų manifestuose, vergo ir vergystės fantazija ar teorija gana prieštaringa. Viena vertus, vergai uždaryti nužmoginimo ir socialinės mirties požemiuose, kita vertus, išsilaisvinę jie nori tapti visiškai nuo nieko nepriklausomomis, savarankiškomis, niekieno nekontroliuojamomis ir niekam neįsipareigojusiomis būtybėmis.

Bet ar šis požiūris nėra tik kraštutinio individualizmo išraiška, palaikanti dar didesnį individų susvetimėjimą ir visuomenės susiskaldymą?

Klausimas retorinis. Didžiausia problema yra tai, kad šioje sąmokslo fantazijoje politika tampa tik totalios individo autonomijos projektu, o ne bendruomeniškumo ir solidarumo paieškomis. Nusimetę socialinės mirties pančius, vergai nori patekti į visiškai privatų laisvės rojų.

Kita problema yra tai, kad šios sąmokslo fantazijos kūrėjai ir vartotojai nesuvokia (arba nenori suvokti), kad bet kokie socialiniai ryšiai yra iš dalies grįsti galia. Ši galia – tai ne tik fizinė jėga, kuria naudojantis galima valdyti žmones. Tai ir simbolinė galia, kuri leidžia mums įsivaizduoti save kaip socialines būtybes. Ši galia suteikia mums kalbėjimo būdą ir simbolių rinkinį, kuriuo apibrėžiame save.

Gyvenant visuomenėje, šios galios neįmanoma išvengti, nors jai galima priešintis. Taip, kiekvienas esame stebimi, vertinami, baudžiami ar apdovanojami. Taip, kartais esame nuplakami viešo gėdinimo kirčiais, kartais atšaukiami (valio „visagalei“ atšaukimo kultūrai), kartais bauginami. Demokratinės visuomenės institucijos ir galios struktūros, valdančios socialinį gyvenimą, verčia mus prisitaikyti prie gana griežtų konformizmo reikalavimų. Bet tai nereiškia, kad esame vergai, visiškai priklausomi nuo tariamų vergvaldžių, kurie suteikia mums vienokią ar kitokią materialinę ar simbolinę vertę.

Galima džiaugtis šios sąmokslo fantazijos kūrėjų lakia vaizduote, tačiau ji kelia ir šypseną, ir siaubą. Pirmiausia, jiems niekaip nepavyksta nuslėpti paprasto dalyko: kaip ir kitos sąmokslo fantazijos ar teorijos, ši fantazija naudojama trivialiam politiniam tikslui – demonizuoti politinius oponentus ir gąsdinti žmones nuolatine pilietine bei politine krize. Kartu fantazuojant apie vergvaldžių sąmokslus siekiama paaiškinti tai, kas kelia nerimą, numalšinti politinę depresiją ir įsivaizduoti save gyvybingais politinio bei pilietinio veiksmo dalyviais. Nieko labai naujo. Gal dėl to mums visiems vertėtų aistringai sudainuoti „Pirmyn, vergai nužemintieji“ ir atnaujinti savo vaizduotes bei perkrauti fantazijas.

Artūras Tereškinas, Vytauto Didžiojo universiteto Sociologijos katedros profesorius

Šaltinis: lrt.lt

Kviečiame pildyti paraiškas socialinei ar tikslinei stipendijoms gauti

VDU Studentų reikalų departamentas informuoja studentus apie galimybes gauti socialinę arba tikslinę stipendiją užpildžius paraiškas atitinkamai iki liepos 11 arba 16 dienos.

Socialinė stipendija

Studentai, norėdami gauti socialinę stipendiją 2023 m. pavasario semestrą papildomo priėmimo metu, nuo 2023 m. liepos 2 d. iki liepos 11 d. (įskaitytinai) turi per Fondo interneto tinklalapį prisijungti prie Stipendijų ir finansinės paramos studentams informacinės sistemos ir elektroniniu būdu užpildyti nustatytos formos prašymą (Socialinė stipendija SS 2023 m. pavasario semestras_papildomas_liepa). Tik šiuo būdu užpildęs prašymą studentas gali pretenduoti į socialinę stipendiją.

Primename, kad socialinė stipendija studentams yra skiriama vienam studijų semestrui ir mokama kiekvieną mėnesį iki to semestro pabaigos, įskaitant to semestro sesiją ir atostogų laikotarpį, bet ne ilgiau kaip iki studijų pabaigos. Studentui, kuris užpildo prašymą papildomo priėmimo metu, socialinė stipendija skiriama tik likusiam semestro laikotarpiui.

Tikslinė išmoka

Informuojame, kad nuo 2023 m. liepos 1 d. iki liepos 16 d. (įskaitytinai) prasideda prašymų teikimas per Stipendijų ir finansinės paramos studentams informacinę sistemą tikslinei išmokai 2023 m. pavasario semestro papildomo birželio mėn. priėmimo metu gauti.

Studentai, norėdami gauti tikslinę išmoką papildomo priėmimo metu, privalo per Fondo interneto tinklalapį prisijungti prie IS „PARAMA“ ir elektroniniu būdu užpildyti nustatytos formos prašymą (Tikslinė išmoka, 2023 m. pavasario semestras_liepa). Tik šiuo būdu užpildęs prašymą studentas gali pretenduoti į tikslinę išmoką priėmimo metu.

Primename, kad tikslinė išmoka studentams yra skiriama vienam studijų semestrui ir mokama kiekvieną mėnesį iki to semestro pabaigos, įskaitant to semestro sesiją ir atostogų laikotarpį, bet ne ilgiau kaip iki studijų pabaigos.

Benamių gyvenimą tyrusi Kauno sociologė: „Svarbiausia nepamiršti, kad prieš mus – žmogus“

Benamystė – visuomenės problema ar tiesiog viena iš jos įvairovės formų? Pasak Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Sociologijos katedros dėstytojos dr. Rasos Indriliūnaitės, Lietuvoje nusistovėjusi gana siaura benamystės samprata ir stereotipinis benamių įvaizdis. Ji sako, kad apie benamystę yra kalbama pernelyg apibendrintai.

Panašūs į visus žmones

Neretai benamystė yra apipinta stereotipiniais požiūriais, kurie gali suklaidinti. Pašnekovė sakė, kad tiek benamystės, tiek ir skurdo veidų yra labai daug, o dalies benamių mes net nematome ar neatpažįstame. „Yra tekę sutikti žmonių, kurie nors ir turi namus, tačiau stokoja socialinių įgūdžių ar kitų išteklių jais pasirūpinti bei laiką leidžia gatvėje“, – teigė VDU dėstytoja.

Prieš keletą metų R.Indriliūnaitė tyrinėjo Lietuvos didžiųjų miestų nakvynės namuose apsistojančių benamių gyvenimo būdą, jų kasdienius įpročius.

„Tyrimo metu su benamiais asmenimis praleidau nemažai laiko, stebėjau skirtingų jų grupių kuriamą „savą“ miestą bei taisykles, kasdienį judėjimą tarp jiems svarbių vietų – nakvynės namų, sriubos valgyklų, prekybos centrų prieigų, konteinerių ir kuriamus mobilumo žemėlapius“, – pasakojo pašnekovė.

Dalindamasi atlikto tyrimo įžvalgomis, R. Indriliūnaitė pabrėžė: „Psichologine prasme – ne kiekvienas atlaikytų visuomenės, o neretai ir artimųjų atsiribojimą, jaučiamą gėdą prieš juos dėl nesusiklosčiusio gyvenimo, kartais sudėtingus tarpusavio santykius su kitais benamiais asmenimis“.

Atliekant tyrimą svarbiu elementu tapo ir ryšio užmezgimas su benamiais. Nors pašnekovė save pristatydavo kaip sociologę, rengdavosi įprastai, tačiau, iš pradžių, sulaukdavo smalsių žvilgsnių: „Pamenu, bent tuo metu, kai atlikau tyrimą, nemažai sutiktų benamių būdavo nusivylę žurnalistais, ieškodavusiais sensacijų, todėl pradžioje susitikus, ne sykį perklausdavo, ar nesu žurnalistė, ar tai, ką papasakos, neatsidurs žiniasklaidoje“.

Dėstytoja patarė, kad su benamiais reikia elgtis taip, kaip su bet kuriuo kitu žmogumi: „Svarbiausia nepamiršti, kad prieš mus – žmogus“. Ji taip pat akcentavo itin svarbų nuoseklios ir tvaresnės kompleksinės pagalbos benamiams asmenims poreikį.

Pašnekovė sakė, kad apsistojantys nakvynės namuose ar dienos centruose benamiai asmenys mėgsta žiūrėti įvairias laidas, filmus. Dalis turi ir telefonus: „Telefonas, bent tuo metu, kai atlikau tyrimą, apskritai būdavo kaip tam tikra „valiuta“, ginčo, nesutarimo objektas, arba vienas iš daiktų, kurį galima parduoti, keisti į kitą telefono modelį ar apskritai į kitą daiktą, atimti ar apgaule išvilioti iš silpnesnio, kai yra reikalingi pinigai“.

Kaip ir bet kuris žmogus, benamiai yra įvairiaspalvės asmenybės, kartais savo mąstymu galintys net nustebinti. R.Indriliūnaitė prisiminė vyresnio amžiaus benamius, kuriuos sutikdavo savanorystės „Lietuvos Caritas“ organizacijoje metu ir su jais kalbėdavosi. „Vieno jų kasdienis rūpestis buvo surinkti pinigų sumą, kurios vakare užtektų vištų kepenėlėms katinui. Antrasis vardindavo operų ir operečių pavadinimus, klausdamas, ar mačiau, bei dalindavosi prisiminimais apie Kauno muzikinį teatrą“, – prisiminė R.Indriliūnaitė.

Moterys rizikuoja labiau

Paklausta apie vyraujančias benamių tendencijas Lietuvoje, ji sakė, kad yra pastebimas didėjantis benamiams teikiamų paslaugų poreikis. Taip pat benamiams paramą teikiančios organizacijos pastebi, kad daugėja ir pagalbos besikreipiančių jauno amžiaus asmenų, psichikos sutrikimų turinčių žmonių.

Pašnekovė akcentavo, kad vyrų ir moterų benamystė skiriasi. Pastarąją sunkiau atpažinti, kartais ji tarsi nematoma. „Moterys benamės patiria didesnį išorės spaudimą nei benamiai vyrai, yra labiau stigmatizuojamos ir dėl priklausomybių ar tais atvejais, kai neturi resursų auginti vaikų“, – pasakojo VDU dėstytoja.

Anot jos, tyrimai ir statistiniai duomenys rodo, kad moterims benamėms dažniau reikalinga pagalba ir dėl psichikos sutrikimų, patiriamo smurto.

Ne paslaptis, kad benamystės tema miesto gyvenime yra itin aktuali. Pašnekovė pabrėžė, kad benamiai yra tokia pat miesto gyventojų dalis, kaip ir kitos visuomenės grupės – turintys savų kasdienių reikalų. Svarbu paminėti, kad miestų centruose matome tik labai nedidelę dalį benamių, kuriems dėl vienokių ar kitokių priežasčių patogu taip leisti laiką. „Tiesa, visuomenė ne visada palankiai tą priima, pasitaiko siūlymų benamiams uždrausti lankytis tam tikrose viešose vietose. Vyksta tam tikra skirtingų interesų kova dėl miesto viešosios erdvės“, – teigė R. Indriliūnaitė.

Aiškindama, kaip yra tampama benamiu, VDU dėstytoja išskyrė, kad benamystę neretai lemia kompleksinių priežasčių visuma (ligos, patirtas smurtas, skyrybos ar šeimos nario netektis, priklausomybės ir kt.) bei struktūrinės priežastys (ilgalaikis nedarbas, skurdo rizika, sudėtingas būsto prieinamumas ir kt.): „Susidėjus kelioms iš aplinkybių, nesant saugios, palaikančios socialinės aplinkos, žmogus ilgainiui praranda gebėjimus adekvačiai pasirūpinti savimi, nebesiekia atitikti visuomenės normų. O ir pati visuomenė labai dažnai nėra atvira tokiam žmogui – atmetimu, vengimu, baime, kriminalizavimu dar labiau jį stumteli į saviizoliaciją“.

Šalių patirtis skirtinga

Vadovaudamasi užsienio didžiųjų miestų pavyzdžiais, pašnekovė pasakojo, kad stengiantis benamius išstumti iš centrinių miesto vietų, kai kurių parkų, pasitaiko apmokestintų suoliukų ar aštriomis detalėmis pažymėtų vietų. Taip pat pastebėjo, kad: „dalis miesto aikščių, parkų rekonstrukcijos, nauji nekilnojamojo turto projektai lemia, kad didžioji dalis benamių traukiasi į atokesnes, labiau apleistas miesto erdves“.

Žvelgiant į kitų Europos miestų pavyzdžius, kaip sako pašnekovė, galima matyti skirtingų pavyzdžių. Pasak jos, pastaraisiais metais visose Europos šalyse (išskyrus Suomiją) benamystė auga. „Pagrindinės to priežastys – augančios išlaidos būstui, socialinio būsto ar paramos šiam būstui trūkumas, nesaugumas darbo rinkoje, ilgalaikės sveikatos problemos“, – teigė VDU Sociologijos katedros dėstytoja.

Nuo 2008 m. Suomijoje benamystė mažėjo. Pašnekovė įvardijo, kad to priežastis – įgyvendinama strategija „Pirmiausia – būstas“ („angl. Housing First“), kurios esmė – asmeniui suteikti nuolatinį ir saugų būstą, o tik jau po to teikti reikalingą paslaugas, lavinti savarankiško gyvenimo įgūdžius.

„Kai kurios šalys, tarp jų ir Lietuva, benamystę sprendžia vadinamaisiais trumpojo laikotarpio sprendimais, pavyzdžiui, laikino apgyvendinimo ar nakvynės suteikimu – jie, žinoma, yra pigesni, bet, deja, ir mažiau efektyvūs, kitos – pasitelkdamos tvaresnius ir nuoseklesnius būsto politikos sprendimus“, – sakė ji.