Taikomosios sociologijos magistrantūros studijos!
Kviečiame studijuoti TAIKOMOSIOS SOCIOLOGIJOS magistro studijų programoje
Domiesi visuomenės problemomis, kylančiomis įvairiose gyvenimo srityse? Patiktų atlikti šių problemų tyrimus bei apibrėžti sprendimų galimybes, taikant naujausias sociologijos mokslo teorijas ir metodus? Aktualu galimybė derinti mokslą ir studijas? Studijuoti pas geriausius šios srities dėstytojus? Studijuok TAIKOMOSIOS SOCIOLOGIJOS magistro programoje VDU!
„Šiuolaikinės visuomenės tampa vis sudėtingesnės, vis sunkiau prognozuojamos ir pilnos iššūkių. Visuomenių, kurių žmonės jau buvo primiršę infekcines ligas, staiga supurto COVID-19. Visuomenės, kurių biologiniai mokslai sugeba sukurti veiksmingus vaistus prieš plintančias ligas ar sukuria sveikos elgsenos ir gyvensenos taisykles bei pasiūlo ilgą be ligų gyvenimo trukmę, negali įtikinti savo piliečių laikytis šių taisyklių. Jau senokai visuomenės sveikatos klausimai peržengė medicinos ribas ir atsigręžė į socialiniais mokslais ir sveikatos sociologija grindžiamą sveikatos politiką“
– prof. dr. Vylius Leonavičius, VDU Sociologijos katedros dėstytojas.
„Magistrantūros studijos man yra visiškai kamerinis skambesys. Iš šio studijų etapo prisimenu profesoriaus Romualdo Vaštoko paskaitas, kurių metu žiūrėdavome ir aptardavome dokumentinius filmus apie įvairius reiškinius. Prisimenu profesoriaus Vyliaus Leonavičiaus paskaitas ir jo asmeninį dėmesį studentui. Kai maža studentų grupė klostosi visai kitas bendravimo santykis. Prisimenu dėstytojo prof. Artūro Tereškino paskaitas. Jų metu tu niekada nepasijutai esantis kažkoks menkesnis, nesvarbus. Tai yra dėstytojai autoritetai, kurie eina į santykį, diskutuoja, kurie pasiruošę išgirsti tave ir tau padėti“, – dalinasi VDU Taikomosios sociologijos absolventė Justina Mieželė savo sėkmės istorijoje.
Plačiau apie VDU Taikomosios sociologijos magistrantūros programą skaitykite čia.
Prašymus dalyvauti pagrindiniame priėmimo etape galima pateikti iki birželio 28 d. 24 val.
Visą informaciją apie 2023 m. priėmimą į magistrantūros studijas rasite čia.
Magistrantūros programų baigiamųjų darbų viešieji gynimai
VDU Tėvų akademijoje – ką apie laimingus vaikus kalba laimės ekonomika?
2023 m. gegužės 30 d. (antradienį) 18:00 val. kviečiame į VDU Tėvų akademijos nuotolinę paskaitą „Misija – užauginti laimingą vaiką. Ką apie tai kalba Laimės ekonomika?“
Paskaitą ves Socialinių mokslų daktarė, Laimės ekonomikos ambasadorė, VDU lektorė ir bendruomenės gerovės koordinatorė Viktorija Starkauskienė.
Būtina išankstinė REGISTRACIJA: http://smf.vdu.lt/registracija
Paskaita vyks nuotoliniu būdu. Likus dienai iki renginio, užsiregistravusiems bus išsiųsta prisijungimo informacija. Renginys nemokamas.
Kviečiame dalyvauti!
******************
VDU Tėvų akademija – tai dalis Socialinių mokslų fakulteto misijos. Kartą per mėnesį VDU dėstytojai dovanoja nemokamus užsiėmimus tėvams, taip siekdami prisidėti prie visuomenės tobulėjimo. Kviečiame mokytis apie save, šeimą, savo vaikus, jų auklėjimą ir kitomis aktualiomis temomis.
EST mokymuose – apie trūkstamas reikšmes anketinės apklausos tyrimuose
Europos socialinį tyrimą (EST) įgyvendinanti Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkų komanda š.m. gegužės 31 d., 12 val. kviečia į metodologinius mokymus „Trūkstamos reikšmės anketinės apklausos tyrimuose: nekreipti dėmesio, analizuoti ar modifikuoti?“.
Dažnai tyrėjai kiekybinių duomenų analizėje susiduriame su opia trūkstamų reikšmių problema, nes taip netenkame dalies imties duomenų tikrinti hipotezes. Ypač tai tampa aktualu, jeigu naudojami daugiamačiai statistiniai metodai bei siekiame analizuoti kuo daugiau atvejų tarp kelių kintamųjų. Trūkstamos reikšmės gali atsirasti dėl įvairių priežasčių: kai respondentai nežino atsakymų, sąmoningai praleidžia klausimus, padaromos duomenų suvedimo klaidos ir pan.
Mokymai skirti socialinių mokslų tyrėjams, kuriuos domina trūkstamų reikšmių analizės pradmenys ir kokias post factum alternatyvas galime pasitelkti, siekdami sumažinti jų kiekį duomenyse. Mokymuose bus aptariama, kaip įvertinti, ar atsiradusios trūkstamos reikšmės duomenyse yra sisteminės ar atsitiktinės, ką daryti, jeigu aptinkame sistemines trūkstamas reikšmes? Ar jas galima keisti validžiomis reikšmėmis, ir kokiomis reikšmėmis geriausia būtų pakeisti, nusprendus jas keisti.
Mokymuose bus naudojama SPSS programa ir/ar atskiri RStudio programos paketai, kuriais bus parodomi trūkstamų reikšmių analizės pavyzdžiai. Demonstracijos apims trūkstamų reikšmių analizės pavyzdžius skerspjūvio tyrimų, bet ne eksperimentinių, longitudinių panelinių ar kartotinių tyrimų atvejais. SPSS ar RStudio programos paketų mokymų metu turėti nėra privaloma.
Mokymus ves EST komandos Vytauto Didžiojo universitete tyrėjas doc. dr. Apolonijus Žilys.
Mokymai vyks nuotoliniu būdu MS Teams platformoje. Trukmė – 1 val.
Dalyvavimas nemokamas. Renginio dalyviams bus išduodami pažymėjimai.
Būtina išankstinė registracija (prisijungimo nuorodą atsiųsime likus dienai iki mokymų).
Kilus klausimams, kviečiame rašyti el. paštu: est@vdu.lt
Kviečiame studijuoti ORGANIZACINĖS PSICHOLOGIJOS magistro studijų programoje
„Organizacinės psichologijos programa skirta norintiems prisidėti prie darbuotojų gerovės ir organizacijos efektyvumo didinimo. Kompetentingi dėstytojai ir puikiai tarptautinių ekspertų įvertinta studijų programa suteiks galimybę įgyti kompetencijų, reikalingų dirbti žmogiškųjų išteklių valdymo srityje verslo organizacijose, darbuotojų atrankos agentūrose, personalo mokymo ir vertinimo centruose, profesinio konsultavimo ir karjeros centruose ar užsiimti privačia praktika. Be abejo, šis sąrašas nėra galutinis. Mūsų absolventai kuria naudą įvairiose organizacijose, praktiškai pritaikydami psichologines teorijas ir principus“, – teigia doc. dr. Kristina Kovalčikienė, VDU Organizacinės psichologijos programos dėstytoja.
„Labai daug diskusijų, seminarų, workshop‘ų. Tai yra interaktyvios studijos tam, kam įdomu būtų ne tik teoriškai paliesti, bet ir praktiškai pasimėginti. Dėl to, pats ir pasirinkau jas“, – sako pirmo kurso studentas Edvinas Lučkauskas.
“Kas mane veža dabartiniame darbe – tai galimybė matyti, kaip auga žmonės…”. Savo mintimis apie pasirinkimą studijuoti Organizacinę psichologiją, dabartinius profesinius iššūkius bei pasiekimus dalinasi VDU Organizacinės psichologijos absolventė Lina Preikšienė, pasakodama savo sėkmės istoriją.
Plačiau apie VDU Organizacinės psichologijos magistrantūros programą skaitykite čia.
DOKUMENTŲ PATEIKIMAS VYKSTA 2023.06.01 – 2023.06.28 (iki 24 val.).
Prašymų dalyvauti konkurse pateikimas internetu: http://epasirasymas.vdu.lt
Visą informaciją apie 2023 m. priėmimą į magistrantūros studijas rasite čia.
Kviečiame studijuoti PSICHOLOGIJOS bakalauro studijų programoje
Gyvename žaibiškos technologinės raidos laikais, kuomet tokie išradimai kaip išmanieji telefonai ir socialiniai tinklai iš esmės keičia visas žmonių bendravimo taisykles – nuo antros pusės ir draugų paieškų iki savivokos ir savivertės. Pridėkime pandemiją, izoliacijos pasekmes ar nerimą dėl planetos ekologinės būklės ir turėsime visą išbandymų puokštę mūsų smegenims. Tačiau greta šiuolaikinių iššūkių, egzistuoja ir nuolatinės žmogų lydinčios situacijos, užrašytos dar Antikoje – tai santykiai su šeimos nariais, žmogaus elgesio ir jo vertinimo problematika, nelengvas žmogaus emocijų pasaulis. Tad jei dažnai save pagauni galvojant apie žmonių elgesį, nori geriau suprasti kitų ir galbūt net savo vidinio pasaulio ypatumus, tuomet ši psichologijos studijų programa yra skirta tau. Psichologas turi gerai suprasti fizinę žmogaus sandarą, todėl greta psichologijos pagrindų studijuosi ir neurofiziologiją, evoliucijos ir genų įtaką mūsų elgesiui, atminties, mąstymo ir kalbos funkcionavimo principus. Čia turėsi galimybę susipažinti su įvairiomis specialybės sritimis: klinikine, organizacine, mokykline, sveikatos, šeimos ir konsultavimo psichologija. Šioje studijų programoje galėsi nerti į tau įdomius pasirenkamus dalykus – nuo koučingo ir kriminalinės psichologijos iki darbo su vaikais ar psichoterapijos pagrindų. Žinok, kad mūsų studijų programa atitinka EuroPsy standartus ir tarptautinių ekspertų yra įvertinta kaip geriausia Psichologijos bakalauro programa Lietuvoje! Baigęs studijas galėsi dirbti psichologu švietimo (mokslo ir mokymo), socialinės rūpybos, sveikatos apsaugos įstaigose, pramonės ir viešojo administravimo įmonėse ir savo kompetencijos ribose su priežiūra atlikti pagrindines psichologo funkcijas: psichologinio vertinimo, psichologinės pagalbos bei švietimo. Galėsi dirbti įvairiose organizacijose bei komandose, kurių veiklų įgyvendinimui svarbios psichologijos žinios apie asmens ir grupių funkcionavimą. Siekiant tapti savarakišku profesionaliu psichologu, galėsi toliau tęsti specializuotas studijas psichologijos magistrantūroje.
Šios studijos – tai kelio, kuriuo eidamas mokaisi įsiklausyti į skirtingas idėjas, savo vidinį pasaulį, kitų žmonių patirtis, pradžia. Tai tapsmas psichologu – išmanančiu, suprantančiu ir galinčiu padėti.
– prof. dr. Aidas Perminas, VDU Psichologijos programos dėstytojas.
„Gilintis į tai, ką kiekvienas iš mūsų savo gyvenime patiriame, kokius sprendimus ir kodėl juos priimame, jau yra smalsu. Taip pat, tai tampa ir tavo akademinio gyvenimo kryptimi, tad šiose studijose mokausi pažinti ne tik kitą, bet atrasti dalykų ir savyje, kuriuos galiu pritaikyti savo gyvenime“, – sako trečio kurso Psichologijos bakalauro studijų programos studentė Gintarė.
Plačiau apie VDU Psichologijos bakalauro studijų programą skaitykite čia
Prašymus dalyvauti pagrindiniame priėmimo etape galima pateikti iki liepos 28 d. 12 val.
Visą informaciją apie 2023 m. priėmimą į bakalauro studijas rasite čia
„Sučipuoti žmonės“, COVID-19 ir mokslininkų išgalvota klimato kaita: kodėl žmonija tiki sąmokslo teorijomis?
Tikriausiai daug kam girdėtos sąmokslo teorijos, kad COVID-19 virusą sukūrė Bilas Geitsas norėdamas vakcinomis „sučipuoti“ pasaulio gyventojus, kad galėtų juos valdyti, o klimato kaita yra mokslininkų išsigalvojimas norint finansuoti savo tyrimus. Sąmokslo teorijų žala didelė. Jos poliarizuoja visuomenę, skatina nepasitikėjimą viešosiomis institucijomis ir smurtinį ekstremizmą. Taip pat skatina nepasitikėjimą mokslo ir medicinos informacija, o tai gali turėti sunkių pasekmių. Taigi, kas yra tos sąmokslo teorijos, kodėl žmonės jomis tiki ir kaip jos susiję su krizinių situacijų valdymu?
Kas yra sąmokslo teorijos ir kaip jas atpažinti?
Terminas „sąmokslas“ paprastai apibrėžiamas kaip slaptas susitarimas prieš ką nors, dažniausiai paremtas blogais ketinimais ir vykdomas grupės įtakingų asmenų/jėgų, kurie siekia savo asmeninių interesų. Pats terminas anksčiausiai rašytine kalba pavartotas devynioliktojo amžiaus antroje pusėje, nors egzistavo jau gerokai anksčiau.
Sąmokslo teorijų kūrėjai remiasi idėja, kad galinga mažuma saugo svarbią informaciją nuo daugumos gyventojų. Kuriamas naratyvas, kad pateikiant informaciją norima „pažadinti“ nieko neįtarančius bendruomenės narius. Pačiose teorijose keliamas klausimas, kas gauna naudos iš konkrečių įvykių ar situacijos, ir pagal tai įvardijami sąmokslo dalyviai. Sąmokslo teorijos neretai diskriminuojamai nukreiptos į tam tikras grupes, kurios suvokiamos kaip tikros ar įsivaizduojamos grėsmės priežastis. Jos apjungia samprotavimus apie tai, kas yra tiesa ir melas, su vertybėmis apie tai, kas yra gėris, o kas – blogis. Dažniausiai vaizduojama kova tarp nekaltų žmonių ir korumpuoto elito. Nors iš pažiūros sąmokslo teorijomis pateikiama informacija gali skambėti logiškai, visgi jose pasigendama kokių nors įrodymų. Reiktų paminėti, kad ne visuomet viskas jose būna išgalvota, kartais pasitaiko ir tikrovės elementų. Sąmokslo teorijoms taip pat būdingas dramatiškumo elementas. Pati informacija pateikiama paprastai, tad daugeliui žmonių ji yra priimtina.
Sąmokslo teorijas paneigti sunku, nes bet kas, bandantis tai daryti, yra laikomas sąmokslo dalimi. Dalis sąmokslo teorijų skleidėjų jomis nuoširdžiai tiki, o kiti sąmoningai, dėl politinių ar finansinių priežasčių, provokuoja, manipuliuoja jomis ar bando kontroliuoti žmones. Neretai sąmokslo teorijomis aiškinami nauji reiškiniai ir jos ypač klesti kriziniais laikotarpiais, kai žmonės jaučiasi nesaugūs.
Kodėl esame linkę jomis tikėti?
Tikėjimą sąmokslo teorijomis mokslininkai dažniausiai aiškina siekimu sumažinti jaučiamą nerimą. Kai senovės graikai negalėjo paaiškinti destruktyvių įvykių, tokių kaip niokojantys potvyniai, žemės drebėjimai, masinės mirtys nuo bado ir ligų, jie kūrė mitus ir dievybes. Nesuprantamus reiškinius mitais aiškino ir egiptiečiai, majai, inkai ir kitos senovės civilizacijos. Pagrindinė mitų funkcija buvo numalšinti nežinomybės kuriamą nerimą tarsi perduodant atsakomybę dievams. Šiuolaikiniame pasaulyje, nepaisant mokslo pažangos, kuomet susiduriama su nepaaiškinamais nerimą keliančiais reiškiniais, žmonės, siekdami sumažinti netikrumą ir susigrąžinti kontrolės jausmą, linksta įtikėti sąmokslo teorijomis. Poreikis racionalizuoti nepažintas situacijas ir sumažinti nerimą verčia asmenis tikėti įsivaizduojamais dalykais. Teorijų pagalba randami kaltieji, o aiškus priešas suteikia „pažinimo komfortą“ ir bent dalinį kontrolės jausmą.
Tikėjimas viena sąmokslo teorija dažnai veda prie tikėjimo kita. Įsitvirtina naratyvas, kad negalima pasikliauti valdžia ir politikais, o ekspertų žinios yra klaidingos. Sąmokslo teorijoms padeda plisti internetas ir socialiniai tinklai. Kadangi sąmokslo teorijų platinimas nėra nusikaltimas, sunku sustabdyti jų plitimą.
Su koronaviruso pandemija siejamos sąmokslo teorijos ir jų paplitimas
Pastebėta, kad susidūrus su COVID-19 pandemijos krize sąmokslo teorijų ryškiai padaugėjo. Tuo pačiu padaugėjo ir sąmokslo teorijomis tikinčių žmonių. 2020 m. kovą 28 šalyse atliktas „Gallup International“ tyrimas parodė, kad daugiau kaip 3 iš 10 apklaustų žmonių mano, jog COVID-19 virusą sąmoningai išplatino užsienio valstybė ar kita organizacija.
Dažniausiai su koronavirusu siejamose sąmokslo teorijose buvo minimas naratyvas, kad virusą dirbtinai (pvz., laboratorijoje) sukūrė konkretaus tikslo siekiantys asmenys (pvz., sumažinti pasaulio gyventojų skaičių). Teigiama, kad vakcinos ir gydymo priemonės yra slepiami, kad virusas toliau plistų ir pakenktų kuo daugiau žmonių. Taip pat, kad virusas išplatintas tyčia arba natūralus jo plitimas dirbtinai skatinamas, kad užsikrėstų kuo daugiau žmonių (pvz., koronavirusas perduodamas per 5G antenas arba, kad 5G internetas daro neigiamą poveikį sveikatai ir dėl to žmonės tampa labiau pažeidžiami COVID-19 viruso). Taip pat ne vienam tikriausiai teko girdėti ir, kad tam tikromis sanitarinėmis priemonėmis viruso plitimui mažinti (pvz., vakcinomis, kaukėmis) iš tikrųjų siekiama tyčia pakenkti visuomenei ar ją kontroliuoti. Buvo net medikų raginimų nesinaudoti dezinfekciniu skysčiu ir nedėvėti kaukių, nes jos išardo natūralią organizmo apsaugą.
Neretai sąmokslo teorijose buvo minima Kinija. Vienos teorijos teigė, kad COVID-19 buvo sukurtas Kinijoje kaip biologinis ginklas prieš Vakarus. Kitos, kad sukurdama virusą Kinija siekė sumažinti savo populiacijos skaičių, o teorijos Europoje bendrai minėjo „populiacijos pravalymo“ naratyvą, kad tokiu būdu siekiama atsikratyti vyresnių ligotų asmenų. Kitos teorijos minėjo pranašišką koronaviruso kilmę, kurią numatė Nostradamas, Bilas Geitsas ar net Simpsonai.
Nemažai teoretikų lygino CoV kvėpavimo virusus su COVID-19 teigdami, kad gydymas jau egzistuoja, tačiau elitas nenori dalintis juo su visa populiacija. Kaip pavyzdys buvo pateikiamas greitas princo Čarlzo išgijimas nepaisant jo amžiaus. Skirtingose šalyse buvo net sudaryti sąrašai politikų, futbolo žaidėjų, kurie greitai pasveiko. Skirtingose šalyse buvo stebimas ir antisemitizmo atgimimas, kaltinant žydų bendruomenę viruso platinimu su tikslu nunuodyti pagonis.
Teorijų buvo begalė. Kvescionuojant teorijas, buvo stengiamasi atrasti įvairių įrodymų. Pvz., buvo filmuojamos pustuštės ligoninės, kad pagrįsti, jog virusas yra apgaulė, ignoruojant rekomendaciją, kad koronaviruso pacientai prašomi nesilankyti ligoninėse ir skubios pagalbos skyriuose. Europos dezinformacijos duomenų bazėje https://euvsdisinfo.eu/ įvedus į paiešką žodį „coronavirus“ šiai dienai randami 999 šaltiniai, kurie buvo įvertinti kaip dezinformacija bei nurodyta, kuriose šalyse jie buvo platinami.
Su klimato kaita siejamos sąmokslo teorijos ir jų paplitimas
Klimato kaitą taip pat gaubia nemažai sąmokslo teorijų. Vieni dažniausių klimato kaitos sąmokslo teorijų naratyvų, kad mokslininkai falsifikuoja duomenis apie klimato kaitą dėl finansinių priežasčių ir jie prisideda prie sąmokslo. Tuo pačiu teigiama, kad su klimato kaita susijusių mokslinių straipsnių recenzavimo procedūros yra korumpuotos. Tikriausiai daugelis yra girdėję ir buvusio JAV prezidento D. Trumpo kaltinimus, kad už klimato kaitos stovi Kinija. Esą klimato atšilimas sukurtas, kad JAV gamyba taptų nekonkurencinga.
Paskutiniu metu taip pat paplitęs naratyvas pavadinimu žalioji apgaulė (ang. green scam), kuris paremtas argumentais, kad daug žmonių investavo į atsinaujinančią energiją, tad jei globalus atšilimas pasirodys esantis mitas, daug žmonių reikalaus savo pinigų. Ir čia vėl minimas mokslininkų papirkinėjimas, kad nekiltų skandalas. Naujos teorijos gąsdina „klimato uždarymais“, kuomet žmonės bus priversti sėdėti namuose dėl klimato kaitos pareferuojant, kad su COVID-19 susiję uždarymai buvo tik repeticija. Europos dezinformacijos duomenų bazėje įvedus žodį pasaulinis atšilimas „global warming“ šiai dienai galime rasti 384 rezultatus, o klimato kaita „climate change“ – 65 rezultatus. Tikėjimas klimato kaitos sąmokslo teorijomis varijuoja tarp šalių. 2021 m. duomenys rodo, kad JAV su klimato kaita susijusiomis sąmokslo teorijomis tiki apie 21 proc. šalies gyventojų, Danijoje – apie 7 proc., o Indijoje – net apie 31 proc. gyventojų.
Sąmokslo teorijų žala ir kaip jos susiję su krizinių situacijų valdymu
Kaip jau buvo minėta, sąmokslo teorijų žala didelė. Jos skaldo visuomenę, skatina nepasitikėjimą viešosiomis institucijomis ir net smurtinį ekstremizmą. Taip pat skatina nepasitikėjimą mokslo ir medicinos informacija, o tai gali turėti sunkių pasekmių. Kalbant apie COVID-19 pandemiją, galima kalbėti ir apie tiesioginį kenkimą visuomenės sveikatai, prastesnį su COVID-19 susijusių vyriausybės rekomendacijų laikymąsi. Klimato kaitos kontekste – asmeninį neprisidėjimą prie mažesnio anglies dioksido išskyrimo bei nepalaikymą iniciatyvų susijusių klimato kaitos „pristabdymu“.
Europos socialinio tyrimo 10 bangoje (2021 m.) taip pat buvo siekiama įvertinti žmonių tikėjimą sąmokslo teorijomis ir COVID-19 pandemijos valdymo vertinimą bei požiūrį į klimato kaitą ir prisidėjimą prie klimato kaitos valdymo. Iš viso Europoje šiame tyrime sudalyvavo 33 351 m. tikimybine atranka atrinktų 15 m. ir vyresnių gyventojų. Lietuvoje atliekamame tyrime sudalyvavo 1659 tikimybiškai atrinkti 15 m. ir vyresni gyventojai.
Tyrimo rezultatai atskleidė, kad kiek mažiau nei trečdalis (30,2 proc.) Europos gyventojų ir kiek daugiau nei ketvirtadalis (27,2 proc.) Lietuvos gyventojų mano, kad egzistuoja slapta grupė žmonių, kuri atsakinga už visų svarbiausių politikos sprendimų priėmimą. Kiek mažiau nei ketvirtadalis Europos (24,6 proc.) ir Lietuvos (23,1 proc.) gyventojų pritaria teiginiui, kad mokslininkų grupės manipuliuoja įrodymais, juos klastoja, ar slepia, siekdamos suklaidinti visuomenę. Lietuviai šiek tiek dažniau (28,6 proc.), nei bendrai Europiečiai (25,2 proc.) pritarė teiginiui, kad koronavirusas yra tyčinių ir užslėptų kažkokios vyriausybės ar organizacijos pastangų rezultatas (žr. 1-3 paveikslus).
Sąmokslo teorijų žala ir kaip jos susiję su krizinių situacijų valdymu / Tyrimo autorių informacija
Anksčiau aptartą tikėjimo sąmokslo teorijomis žalą iliustruoja ir Europos socialinio tyrimo rezultatai. Tyrimas atskleidė, kad tikėjimas sąmokslo teorijomis buvo neigiamai susijęs su ketinimu skiepytis, t.y. beveik pusė respondentų (tiek lietuvių imtyje, tiek bendrai europiečių), tikinčių su koronavirusu susijusia sąmokslo teorija, nurodo neplanuojantys skiepytis (žr. 4 – 5 pav.). Taip pat, tikėjimas sąmokslo teorijomis buvo susijęs su prastesniu sveikatos apsaugos sistemos bei šalių vyriausybių koronaviruso pandemijos ir jos pasekmių valdymo vertinimu.
Sąmokslo teorijų žala ir kaip jos susiję su krizinių situacijų valdymu / Tyrimo autorių informacija
Europos socialinio tyrimo rezultatai taip pat atskleidė, kad tikėjimas sąmokslo teorijomis susijęs su požiūriu į klimato kaitą. Labiausiai asmeninę atsakomybę pabandyti sumažinti klimato kaitą jaučia asmenys nepritariantys, kad mokslininkų grupės manipuliuoja įrodymais, juos klastoja ar slepia norėdami suklaidinti visuomenę (žr. 6 – 7 pav.). Stebimos tendencijos, kad nepasitikintys mokslininkais taip pat jaučia mažiau nerimo dėl klimato kaitos ir nemano, kad kiti žmonės apribos energijos vartojimą siekdami sumažinti klimato kaitą, o jei ir apribos, kad tai sumažins klimato kaitą.
Taigi, sąmokslo teorijos niekur nedings, net kuomet atsiras daugiau žinių. Tačiau žinojimas apie jų egzistavimą, skiriamuosius bruožus bei poveikį, gali padėti mums kritiškiau vertinti pateikiamą informaciją, neprisidėti prie sąmokslo teorijų platinimo bei išlikti labiau sutelktais krizių laikotarpiu.
Straipsnis parengtas įgyvendinant Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) vykdomą projektą „Lietuvos narystės Europos Socialinio tyrimo Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciume plano įgyvendinimas“, kurį finansuoja Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir Lietuvos mokslo taryba (Sutarties Nr. VS-3).
dr. Gabija Jarašiūnaitė-Fedosejeva, Europos socialinio tyrimo komandos Lietuvoje atstovė.
Šaltinis: lrt.lt
Kviečiame studijuoti SOCIALINĖS ANTROPOLOGIJOS magistro studijų programoje
Kviečiame rinktis magistrantūros studijas VDU Socialinių mokslų fakulteto Sociologijos katedros programoje „Socialinė antropologija“.
Socialinės antropologijos magistro studijų programoje gilinsies į šiuolaikinės globalios transnacionalinės ir daugiakultūrinės visuomenės tarpusavio ryšius, tarpkultūrinį supratimą, mokysies tyrinėti socialines praktikas, politines strategijas ir kultūrines prasmes. Čia studijuosi etnografijos pagrindus ir antropologinių lauko tyrimų metodus, šiuolaikines socialinės antropologijos teorijas , etniškumą, migraciją, identiteto politiką ir kitus dalykus. Taip pat galėsi daugiau sužinoti apie tave dominančias temas iš pasirenkamųjų dalykų sąrašo: nuo lyčių, medicinos ir vizualinės antropologijos iki miesto, maisto ir mitybos antropologijos. Be to, turėsi galimybę įgyti Pietų Ilinojaus universiteto (JAV) magistrinių antropologijos studijų sertifikatą „Tarpkultūrinis supratimas“ (Intercultural Understanding). Sertifikatas bus suteikiamas šalia VDU diplomo. Po šių studijų galėsi dirbti tarpkultūrinio supratimo konsultantu, tyrėju ir analitiku įvairiuose projektuose, migracijos, prieglobsčio ir pabėgėlių reikalų tarnybose, tarpkultūrinėse įstaigose, tarptautinėse organizacijose, fonduose, žmogiškųjų išteklių, viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų srityse. Taip pat galėsi tęsti studijas toliau doktorantūroje.
Sociokultūrinė antropologija tai mokslas tiems, kurių tikslas yra mokslinis ar praktinis interesas pažinti ir suprasti skirtingas kultūras ir visuomenes, tuo pačiu ugdant tarpkultūrinį supratimą ir gebėjimą įgytas teorines ir metodologines žinias taikyti praktikoje.
— Doc. dr. Kristina Šliavaitė,
Programos dėstytoja
„Man asmeniškai šitas mokslas padeda suprasti pasaulį aplink mane – kodėl mes gyvename taip, kaip gyvename; kodėl turime vienokius ar kitokius papročius, ar tradicijas; iš kur visa tai ateina… Tai mokslas skatinantis viską kvestionuoti“, – sako Socialinės antropologijos magistrantūros studijų antro kurso studentė Šarūnė Baltramonaitytė.
„Studijose man buvo esminiai keli dalykai. Vienas iš jų buvo tai, kad studijų metu aš gavau labai daug žinių apie įvairias sritis, skirtingus dalykus. Aš turiu smalsumą, todėl man tai buvo labai svarbu. Kitas dalykas buvo dėstytojai. Su dėstytojais ryšys studijų metu buvo labai betarpiškas, artimas ir auginantis. Dėstytojas skatino tave domėtis, tau visada padėdavo. Tai labai įkvepia. Dar vienas dalykas, kuris man buvo svarbus – tai mūsų grupė. Labai šaunūs buvo mano kolegos kursiokai. Mes dažnai eidavome kur nors vakaroti ir visada kalbėdavome apie studijas, nes mums visiems buvo labai įdomu. Kartu visiems mokytis buvo labai smagu“, – apie magistrantūros studijas mintimis dalinasi VDU Socialinės antropologijos absolventė s. Juozapa Živilė Miliauskaitė savo sėkmės istorijoje.
Plačiau apie VDU Socialinės antropologijos magistrantūros programą skaitykite čia
DOKUMENTŲ PATEIKIMAS VYKSTA 2023.06.01 – 2023.06.28 (iki 24 val.).
Prašymų dalyvauti konkurse pateikimas internetu: http://epasirasymas.vdu.lt
Visą informaciją apie 2023 m. priėmimą į magistrantūros studijas rasite čia.
Kviečiame rinktis bakalauro studijas VDU Socialinių mokslų fakultete!
Kviečiame rinktis bakalauro studijas VDU Socialinių mokslų fakultete! Tai kūrybiškas, bendradarbiaujantis ir atviras įvairovei fakultetas, besiorientuojantis į inovatyvias studijas ir pažangius tyrimus, socialinių pokyčių sąlygomis puoselėjantis asmens laisvę bei ugdantis atsakomybę.
Mūsų fakulteto MISIJA – naujo žinojimo ir veiklų kūrimas bendradarbiaujant su įvairiomis socialinėmis grupėmis ir bendruomenėmis siekiant stiprinti asmens galias ir orumą, puoselėti socialinę gerovę, plėtoti kuriančią visuomenę vietiniame, nacionaliniame ir tarptautiniame lygmenyse.
Bakalauro studijų programos VDU Socialinių mokslų fakultete:
👉 Socialinis darbas ir psichosocialinis konsultavimas
👉 Sociologija ir antropologija (Sociologinių ir antropologinių studijų specializacija (lietuvių k.))
👉 Sociologija ir antropologija (Visuomenės, kultūros ir komunikacijos specializacija (anglų k.))
Kodėl verta?
Psichologija: Kodėl ją studijuoti VDU?
Socialinis darbas ir psichosocialinis konsutlavimas: Kodėl ją studijuoti VDU?
Sociologija ir antropologija: Kodėl ją studijuoti VDU?
Visa informacija apie priėmimą į bakalauro studijas VDU:
https://www.vdu.lt/lt/studijos/bakalauro-studijos/priemimas-i-bakalauro-studijas/
