VDU Socialinio darbo absolventė Gerda Laurinavičienė: „tikiu tuo, ką darau, nors kartais būna be galo sunku…“
Gerda, kaip tu pasirinkai VDU Socialinio darbo studijas?
Atsimenu, kai mama 12 klasėje manęs paklausė, ar man nebūtų įdomu studijuoti socialinį darbą. Tuo metu buvau girdėjusi, kad yra tokia profesija ir studijų programa, bet nebuvau labai įsigilinusi į ją. Mama išgirdo, kad Vytauto Didžiojo universitete yra tokia programa ir man pasiūlė pasidomėti ja labiau. Paskui studijų mugėje, atsimenu, susitikau su šios programos dėstytojais, mane labai sudomino ir patraukė ši sritis. Dabar prisimenu, kad man visada buvo įdomu, kas lemia socialines problemas, kokios jų priežastys, kokią pagalbą galima teikti žmogui ir vaikams, atsidūrusiems sunkiose gyvenimo situacijose. Kita priežastis – tai tiesioginis kontaktas su žmogumi. Niekada nemėgau „popierizmo“ ir neieškojau „patogaus“ darbo.
Ką prisimeni iš savo studijų universitete? Kas tau buvo prasminga?
Socialinio darbo studijos praturtino mane ne tik kaip socialinę darbuotoją, galėjau augti kaip asmenybė. Studijų metu viskas atrodė prasminga, nes visi dėstomi dalykai ir praktika buvo papildantys vienas kitą. Žinios, kurias aš gavau, ugdė visapusiškai. Pavyzdžiui, prisimenu dėstytojo Gedo Malinausko organizuotą žygį, komandinio darbo užduotis, patirtus išgyvenimus. Buvo labai įdomu susitikti su įvairiais svečiais, kurie buvo pakviečiami į paskaitas ir pasakodavo savo asmenines istorijas bei dalindavosi su studentais sukaupta patirtimi. Tai leisdavo labiau suprasti, kaip teorija „įžeminama“ praktikoje. Būdama studente mačiau, kaip dėstytojai dalyvauja įvairiose veiklose, domisi socialinio darbo realijomis bei vykstančiais pokyčiais, laiko tave lygiaverčiu kolega. Kai matai tokį dėstytojų užsidegimą, visa tai paliečia ir tave patį. Negali likti abejingas.
Gerda, kur šiuo metu dirbi?
Aš šiuo metu dirbu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje Kauno apskrities skyriuje. Vienaip ar kitaip mano visas profesinis kelias yra susijęs su vaiko gerovės sritimi. Darbo patirtis įvairiose organizacijose leido pamatyti vaiko globos sistemą iš įvairių pusių. Dirbant vaiko teisių apsaugos tarnyboje, susiduriu su netikėčiausiomis situacijoms. Atsakomybių laukas yra labai platus. Nagrinėju įvairius vaiko teisių pažeidimo atvejus, dirbu su globojamais vaikais, globėjų šeimomis, įtėviais. Tenka bendradarbiauti su teismais, policija, mokyklomis, atvejo vadybininkais bei socialiais darbuotojais. Kartais darbinės situacijos sukrečia, priverčia permąstyti daugelį dalykų gyvenime. Tačiau tuo pačiu sutinku daug nuostabių, padėti pasiruošusių žmonių. Tai labai motyvuoja ir stiprina. Tikiu tuo, ką darau, nors kartais būna be galo sunku.
Ar yra darbo sritis, kuri tave traukia labiau nei kitos?
Taip, esu atpažinusi tokią sritį. Iš vienos pusės ji mane labai traukia, iš kitos pusės, ji yra viena iš sunkiausių. Tai vaiko teisių pažeidimo atvejų nagrinėjimas. Jų būna pačių įvairiausių, niekada nesusidursi su tokia pačia situacija. Gal todėl ši sritis ir yra man įdomi. Tokiu atveju susitinku su vaiku ir šeima, analizuoju situaciją, bandau suprasti, kas vyksta, kokia pagalba šeimai reikalinga ir t.t. Kita man įdomi sritis yra darbas su globėjų šeimomis. Kai globos procesas vyksta sklandžiai, gali stebėti, kaip vaikas atsiskleidžia ir auga saugioje bei mylinčioje aplinkoje, kokie pozityvūs procesai vyksta jo gyvenime. Savo darbe sutinku daug išmintingų ir puikių globėjų. Esu jiems labai dėkinga. Štai tokios akimirkos leidžia išlikti ir tikėti tuo, ką darai.
Gerda, ar tenka darbe teikti psichosocialinį konsultavimą?
Aš iš tikrųjų labai džiaugiuosi, kad studijų programos pavadinimas yra patikslintas. Manau ir kiti absolventai patikintų, kad psichosocialinio konsultavimo yra labai daug mūsų darbe. Susiduriame su įvairiomis situacijomis, palūžusiais, pasimetusiais, krizes išgyvenusiais žmonėmis. Pavyzdžiui, tenka konsultuoti globoje esančius vaikus, skyrybas išgyvenančias poras, smurtą patyrusius paauglius ir jų tėvus ir kt. Dažnai tokiais atvejais informavimo ir tarpininkavimo nebepakanka.
Kas dar svarbaus vyksta tavo gyvenime?
Šiuo metu studijuoju Suomijoje Laplandijos universiteto socialinio darbo doktorantūroje. Jau seniai rezgiau mintį apie šias studijas ir kai dėstytojai paragino, galutinai apsisprendžiau. Rašau disertaciją apie vaikų patirtis globos sistemoje. Noriu, kad būtų išgirstas vaikų balsas. Besigilindama į šią sritį, supratau, kad vaikai dažnai nėra vertinami kaip lygiaverčiai tyrimo dalyviai. Mano tyrimas rodo, kad jie turi, ką pasakyti ir nori būti išgirsti. Man pačiai ši sritis yra labai įdomi, naudoju keletą tyrimo metodų, todėl nejaučiu, kad šis darbas man būtų sunkus.
Ką veiki ne darbo metu? Ar turi kažkokių pomėgių?
Kadangi mano darbe ne mažai streso ir įtampos, po darbo mėgstu užsiimti fizine veikla. Mėgstu įvairius rankdarbius, leisti laiką gryname ore, sportuoti. Tai mane vėl „pastato į rėmus“. Dabar esu atradusi tapybą. Užsiimdama ja galiu pamiršti viską aplinkui, „atsijungti“. Mėgstu žiūrėti filmus, kurie pakrauna gera energija. Suprantu, kad dirbdama tokį darbą, turiu pasirūpinti savimi, kad neperdegčiau.
Gerda, ko palinkėtum jaunam žmogus, kuris planuoja studijuoti socialinį darbą?
Jaunam žmogui norisi pasakyti, kad jeigu jis mėgsta iššūkius ir nenori nuobodaus darbo, jeigu jam nėra tas pats, kaip jaučiasi šalia esantis žmogus, jis yra teisingame kelyje. Socialinis darbas apima daugybę sričių, kuriose tu gali save realizuoti, kur gali save išbandyti. Tad tai tikrai yra perspektyvus darbas, be galo reikalingas ir įdomus.
Kalbėjosi Lina Bartusevičienė, VDU Socialinių mokslų fakulteto komunikacijos su socialiniais partneriais ir absolventais specialistė
VDU Socialinis darbas ir psichosocialinis konsultavimas, bakalauro studijos
EST piknikas 2023 „(Ne)atrasti duomenys“
Europos socialinį tyrimą (EST) įgyvendinanti Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkų komanda dėstytojus, tyrėjus, studentus, žiniasklaidos atstovus, sprendimų priėmėjus bei visus susidomėjusius kviečia į kasmetinį renginį „EST piknikas V – 2023“.
Šių metų pikniko tema – „(Ne)atrasti duomenys“.
Renginyje savo patirtimi dalinsis Lietuvoje įgyvendinamų tarptautinių kartotinių tyrimų atstovai. Bus galimybė sužinoti, kokias temines sritis apima šie tyrimai, kur galima rasti viešai prieinamas minėtų tyrimų temas, kur ieškoti šių duomenų masyvų. Taip pat – kas yra pagrindiniai tokių duomenų vartotojai, kokių gerosios praktikos pavyzdžių apie duomenų panaudojimą moksle ar viešajame valdyme turi projektų įgyvendintojai. Tikimės, kad renginys padės skirtingų sričių tyrėjams, studentams bei praktikams atrasti įvairialypius duomenis apie visuomenę ir skirtingas jos grupes Lietuvoje bei Europoje.
Renginys vyks spalio 13 d. 13 val. nuotoliu (MS Teams platformoje).
Išankstinė dalyvių registracija
Dalyvavimas nemokamas. Renginio dalyviams bus išduodami pažymėjimai.
Kilus klausimams, kviečiame rašyti el. paštu: est@vdu.lt
Studentams – Erasmus+ praktikos konkursas praktikoms visame pasaulyje
VDU Tarptautinių ryšių departamentas (TRD) skelbia „Erasmus+” praktikos konkursą studentų ir būsimų absolventų „Erasmus+“ praktikai 2023–2024 m. m. apimantį visas pasaulio valstybes. Atrankos dokumentus galima teikti iki 2023 m. spalio 31 d.
Praktikos laikotarpis – nuo 2 iki 6 mėn.
Atrankose gali dalyvauti dieninių, nuolatinių ir ištęstinių studijų studentai, kurie esamoje studijų pakopoje (kurioje dabar mokosi ir kurioje studijuodami planuoja vykti į praktiką) nėra išnaudoję daugiau kaip 10 mėn. (vientisųjų studijų studentai – 22 mėn.) Erasmus studijų / praktikos laikotarpio.
Dokumentai atrankai
Atrankos dokumentai Erasmus+ studentų praktikai:
- Atrankos anketa „Outgoing-Application for Erasmus Student Traineeship“;
- Priimančios įmonės / organizacijos patvirtinimas (pagal TRD nustatytą formą).
Atrankoje gali dalyvauti I–III pakopos dieninių, nuolatinių ir ištęstinių studijų studentai.
Atrankos dokumentai Erasmus+ absolventų praktikai:
- Atrankos anketa „Outgoing-Application for Erasmus Recent Graduate Traineeship “;
- Priimančios įmonės / organizacijos patvirtinimas (pagal TRD nustatytą formą);
- Fakulteto atstovo rekomendacija (laisva forma).
Atrankoje gali dalyvauti I – III pakopos dieninių, nuolatinių ir ištęstinių studijų paskutinio kurso studentai. Praktika gali prasidėti tik po studijų baigimo (diplomo įgijimo) ir turi baigtis per vienerius metus nuo studijų baigimo datos.
Pirmenybė atrankoje suteikiama:
- Studentams, kurių studijų programoje yra numatyta praktika;
- Studentams, kurie pirmą kartą dalyvaus „Erasmus“ praktikos mobilume.
Atrankos kriterijai
- studento motyvacija;
- geros užsienio kalbos, kuria bus atliekama praktika, žinios;
- praktikos atitikimas studijų programai;
- studento darbo, studijų, stažuočių, dalyvavimo tarptautiniuose akademiniuose projektuose, visuomeninėje veikloje patirtis užsienyje ir Lietuvoje;
- dviejų paskutinių semestrų mokymosi rezultatai. Visų pakopų pirmojo kurso studentams: pirmojo semestro mokymosi rezultatai, neturint – bakalauro / magistrantūros diplomo priedėlyje atsispindintys mokymosi rezultatai.
Atrankos kriterijų eiliškumas nėra apibrėžtas. Fakultetai turi teisę nustatyti, viešai paskelbti ir atrankos metu taikyti atskirą kriterijų eiliškumą bei papildomus kriterijus.
Stipendija
ES ir EEE šalims:
| Šalių grupė | Šalis | Stipendijos dydis per mėnesį (30 dienų) |
| I grupė | Danija, Suomija, Islandija, Airija, Liuksemburgas, Švedija, Jungtinė Karalystė, Lichtenšteinas, Norvegija | 750,00 Eur |
| II grupė | Austrija, Belgija, Vokietija, Prancūzija, Italija, Graikija, Ispanija, Kipras, Nyderlandai, Malta, Portugalija | 750,00 Eur |
| III grupė | Bulgarija, Kroatija, Čekija, Estija, Latvija, Vengrija, Lenkija, Rumunija, Serbija, Slovakija, Slovėnija, Šiaurės Makedonija, Turkija | 690,00 Eur |
| IV grupė | Šveicarija* | 700,00 Eur |
Šalims už ES/EEE ribų:
Stipendija 700,00 Eur/mėn.
Išmoka kelionei, kurios dydis nustatomas pagal atstumą* nuo Lietuvos (Kauno miesto) iki praktikos organizacijos vietos (miesto):
- 100-499 km – 180,00 EUR
- 500-1999 km – 275,00 EUR
- 2000-2999 km – 360,00 EUR
- 3000-3999 km – 530,00 EUR
- 4000-7999 km – 820,00 EUR
- virš 8000 km – 1500,00 EUR
Papildoma ekologiškos kelionės stipendija, jei keliaujama autobusu ar traukiniu.
Atrankos rezultatai bus skelbiami el. paštu, informuojant visus kandidatus.
Šis konkursas yra išskirtinė galimybė praktikai išvykti už ES/EEE ribų su „Erasmus+“ stipendija, kitas toks konkursas bus skelbiamas tik vasario.
Daugiau informacijos:
Lietuvoje gimstamumas priartėjo prie dugno, tačiau mokslininkė sako: didesnės išmokos ir ilgesnės atostogos problemos neišspręs
Pernai Lietuvoje gimė mažiausiai vaikų per visą nepriklausomybės laikotarpį. Tai paneigė ekspertų prognozes, kad po karantino gimstamumo rodikliai šiek tiek ūgtels. Pernai susilaukta 22.1 tūkst. kūdikių – 1,3 tūkst. mažiau nei 2021 metais.
Nors gimstamumas Lietuvoje mažėja nuolat, trumpas kūdikių bumas fiksuotas 2009 metais, praėjus porai metų, kai trumpam kilstelėtos motinystės išmokos ir pailgintos vaiko priežiūros atostogos. Tačiau sugriežtinus šias tvarkas, gimstamumas vėl sumažėjo.
Norint užtikrinanti kartų kaitą, suminis gimstamumo rodiklis, arba kiek vaikų tenka vienai moteriai, turėtų būti bent 2,1. Ir tai – objektyviausias metodas gimstamumui skaičiuoti.
Paskutinį kartą toks rodiklis Lietuvoje buvo 1990 m., vėliau kasmet mažėjo, o 2002 m. pasiekė žemiausią lygį. Vėliau padėtis kiek stabilizavosi, o nuo 2008-ųjų kone dešimtmetį fiksuotas ir augimas. Tačiau per pastaruosius metus rodiklis vėl nusirito iki beveik 2002 metų lygio.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė sako, išmokas didintų, jei būtų tikra, kad jos veikia. Anot jos, ne finansinės priemonės skatina šeimas apsispręsti turėti daugiau vaikų, o tinkamos sąlygos jiems auginti.
„Visi tyrimai tą patį patvirtina, kad priima [sprendimą] ne dėl to, kad yra viena ar kita išmoka, nes šiaip padėtis auginti vaikus yra viena iš palankiausių motinystės atostogų, išmokų prasme“, – LRT TELEVIZIJAI sakė ministrė.
Anot M. Navickienės, jaunoms šeimoms svarbiau tai, kad tėvystės atostogų išėjusieji neiškristų iš darbo rinkos, o dirbantieji galėtų derinti darbą ir šeimos įsipareigojimus.
Ministrei antrina ir VDU Sociologijos katedros profesorė Aušra Maslauskaitė. Anot jos, nors išmokų padidinimas chronologiškai ir sutapo su gimstamumo ūgtelėjimu, tikroji jo priežastis yra visiškai kita.
„Sovietmečiu mes turėjome vieną gimstamumo modelį, gimdoma buvo anksti, tarpai tarp vaikų [gimimo] buvo nedideli. Tuo tarpu su 1990 metais tai pasikeitė. Dalis 1970 m. kartos moterų pirmuosius vaikus gimdė galbūt anksti, tačiau vėliau atidėjo vaikų susilaukimą. Ir būtent šitai kohortai paskutinieji galimi vaikų susilaukimo metai buvo būtent apie 2008 metus ir paskiau“, – LRT TELEVIZIJOS laidai „Svarbi valanda“ aiškina mokslininkė.
A. Maslauskaitės teigimu, žymiai svarbesnės priemonės, kurios paskatintų gyventojus rinktis gimdyti vaikus, yra ne motinystės išmokos ar atostogos, bet tėvams skirtų paslaugų, šeimos politikos priemonių stabilumas.
„Bet yra ir daugybė kitų veiksnių, kurie skatina arba pozityviai skatina šeimos apsisprendimą turėti vaikų, tarkime, pasitikėjimas valdžia, valstybe, viešųjų paslaugų kokybė, jų prieinamumas šeimoms“, – teigia profesorė.
Europos Sąjungoje gimstamumo rodiklis daugmaž stabilus ir svyruoja apie pusantro vaiko vienai moteriai.
Mūsų regione, palyginti su Lietuva, blogiau tik Lenkijoje (1,33). Estija ir Latvija bendrijos vidurkį viršija (atitinkamai 1,61 ir 1,57). Tiesa, kartų kaitai būtino rodiklio nėra nė vienoje ES šalyje.
Šaltinis: lrt.lt
Pasirašyta bendradarbiavimo sutartis
Prieš keletą dienų VDU pasirašė bendradarbiavimo sutartį su visuomenine organizacija „Senjorų pasaulis“. „Senjorų pasaulis“ – tai virtuali mokymų ir bendravimo erdvė norintiems tobulėti ir prasmingai leisti laiką. Ši organizacija klubinės veiklos forma kuria aplinką, kurioje vienišumą ir socialinę atskirtį patiriantys senjorai galėtų kuo ilgiau išlikti aktyvūs, sveiki ir nepriklausomi. Senjorų pasaulis organizuoja įvairias paskaitas, keliones, žygius, kurių metu dalinamasi patirtimi, naujais atradimais ir bičiulyste. Organizacija vykdo įvairius projektus, kviečia savanorius įsitraukti į jų veiklą, ieško naujų bendradarbiavimo su socialiniais partneriais galimybių. „Senjorų pasaulis“ kviečia senyvo amžiaus žmones burtis į virtualų bendraminčių klubą, kuriame aktyviai veikiama atsižvelgiant į dalyvių interesus ir poreikius.
Kviečiame fakulteto bendruomenę pasinaudoti užsimezgusiu ryšiu.
Daugiau informacijos rasite: https://senjorupasaulis.lt/
Sociologas: pasaulyje populiarėja vienišių gyvenimo būdas
„Kaip galime šokti solo, taip ir gyventi galima solo“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Labas rytas, Lietuva“ sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) sociologas profesorius Vylius Leonavičius. Pasak jo, solo gyvenimo būdas sparčiai populiarėja žmogaus teises gerbiančiose išsivysčiusiose valstybėse. Kuomet žmogus jaučiasi saugus, sako profesorius, jam atsiveria neaprėpiami karjeros, kūrybos horizontai.
Žmogus yra sociali būtybė, šeimos, giminės, visuomenės dalis, tačiau šiandien vis daugiau žmonių sąmoningai renkasi vienišą gyvenimo būdą. Tai domina ne tik psichologus, bet ir sociologus.
VDU profesorius Vylius Leonavičius pabrėžia, kad daugiausiai vienišą gyvenimo būdą renkasi vadinamosios gerovės visuomenės – kitaip tariant žmonės, gyvenantys ekonomiškai stipriai išsivysčiusiose valstybėse. Vis tik, pasak sociologo, čia reikėtų labiau kalbėti ne apie vienišumą, o nenorą tuoktis.
„Gerovės valstybėse žmonės labiau linkę gyventi vieni, tačiau neprarasti ryšių – turiu galvoje, kad ryškėja nenoras tuoktis. Šiandien naudojamas toks terminas „solo“. Taip, kaip mes vieni dainuojame, kaip galime šokti solo, taip ir gyventi galime solo“, – sako V. Leonavičius.
Anot profesoriaus, išsivysčiusiose gerovės valstybėse tokių solo žmonių daugėja vos ne geometrine progresija. Vienišas gyvenimo būdas, akcentuoja pašnekovas, labiausiai būdingas jaunai kartai.
„Tai karta, kuri gimė, užaugo ir pajuto gerovės valstybės visus teikiamus privalumus. Tai maždaug 25-40 amžiaus grupės žmonių dalis, – teigia sociologas. – […] Ypač tai būdinga tarp karjeros siekiančių, ypač aktyvių gyvenime žmonių.“
Žmogus, anot V. Leonavičiaus, yra įvairialypė būtybė. Iš vienos pusės jis bendruomeniškas, tačiau iš kitos pusės – individualus arba egzistencinio vienumo individas.
„Šios abi pusės nuolat egzistuoja žmoguje. Priklausomai nuo socialinių-istorinių sąlygų, viena ar kita pusė tampa labai svarbi tiek pačiam visuomenės vystymuisi, tiek pačiam individui. Ankstesniuose istorijos etapuose buvo labai svarbus bendruomeninis gyvenimas, nes jis buvo žmogaus saugumo garantas ir visų poreikių išpildymas.
Šiandieninėje visuomenėje – gerovės valstybėje – individuali pusė arba egzistencinis vienumas kaip tik ir atsiskleidžia. Egzistencinis vienumas tampa labai svarbus tiek visuomenės vystymuisi, tiek pačiam individui, nes padeda labiau orientuotis į save, išlaisvinti įvairias kūrybines galias“, – sako profesorius.
Pasak pašnekovo, visuomenė, kaip bebūtų, vystosi per individų kūrybą. Būtent dėl to, pabrėžia VDU sociologas, žmogaus laisves užtikrinančios visuomenės vystosi, o uždaros autoritarinės – stagnuoja.
„Taigi, atsigręžimas į save, individualumas yra labiau išlaisvinamas būtent solo gyvenimo būdu – atsiranda daugiau galimybių įvairiai kūrybai, savo poreikių, malonumų tenkinimui. Galbūt kažkas tai pavadintų egoizmu, bet čia jau yra vertinamasis aspektas. Žiūrint sociologiškai, gyvenimas solo turi tam tikrą pagrindą, kuris padeda išplėtoti individo kūrybiškumą.
Dėl to šiuolaikinės autoritarinės visuomenės, kai individai stumiami į bendruomeninį-kolektyvinį gyvenimą, yra pavojus, o ir net ne pavojus, o realiai jos pradeda stagnuoti“, – dėsto VDU sociologas profesorius Vylius Leonavičius, pridurdamas, kad pažangiose visuomenėse solo gyvenimo būdą pasirinkę žmonės nenutraukia bendruomeniškų santykių, tiesiog jie vystomi ir plėtojami kiek kitaip.
Išsamesnis pokalbis su profesoriumi V. Leonavičiumi apie solo gyvenimo būdą – laidos įraše.
Parengė Vismantas Žuklevičius.
Šaltinis: lrt.lt
VIEŠA PASKAITA
Socialinių mokslų fakultetas kviečia VDU studentus į viešą paskaitą „Kaip tinkamai suplanuoti laiką semestro eigoje ir efektyviai pasiruošti atsiskaitymams?“. Paskaitą ves VDU Psichologijos klinikos psichologė ir Psichologijos katedros profesorė dr. Kristina Žardeckaitė-Matulaitienė. Paskaitos metu studentai sužinos ne tik apie laiko planavimo naudas, bet išgirs ir vertingų praktinių patarimų.
Paskaita vyks rugsėjo 28 d. (ketvirtadienį) 15:00–16:30 val. VDU Socialinių mokslų fakultete, Jonavos g. 66–206 aud.
Kviečiame dalyvauti!
Socialinis darbas
Šiandieną šalies socialiniai darbuotojai švenčia savo profesinę – Socialinio darbuotojo dieną. VDU socialinio darbo katedra, viena pirmųjų šalyje pradėjo rengti šios srities profesionalus, dauguma dėstytojų yra šios profesijos atstovai-praktikai. Ne mažiau svarbu paminėti ir tai, kad katedra yra sutelkus didelę absolventų bendruomenę.
VDU kviečia studentus tapti universiteto ambasadoriais
Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) skatina studentus būti aktyviais universiteto bendruomenės nariais ir tapti universiteto ambasadoriais savo mokykloje.
Ką veikia studentas ambasadorius?
- Palaiko ryšius su savo baigtos mokyklos bendruomene.
- Skleidžia informaciją apie universiteto renginius, kurie yra aktualūs mokyklos bendruomenei.
- Kartu su moksleiviais dalyvauja universiteto rengiamuose renginiuose.
- Įgyvendina suplanuotas veiklas ir už jas atsiskaito.
Studentai-ambasadoriai gaus vienkartinę stipendiją, kurios dydis – 100-200 eur. Stipendijos dydis priklausys nuo atliekamų veiklų, kurios suderinamos su VDU Marketingo ir komunikacijos departamento atsakingu asmeniu, bei studento iniciatyvos ir sukuriamos pridėtinės vertės.
Pirmenybė teikiama 1-2 bakalauro studijų kursų studentams.
Mokykloje gali būti tik vienas studentas ambasadorius.
Norintys daugiau sužinoti apie studento-ambasadoriaus veiklas, kviečiami registruotis iki spalio 16 d. Visi užsiregistravę bus pakviesti į įvadinį susitikimą, po kurio galės apsispręsti ar tikrai nori tapti studentais ambasadoriais.
Startuoja „Erasmus” dienos!
Kviečiame jungtis ir dalyvauti „Erasmus Days“ renginiuose, kurie vyks rugsėjo 19 – 21 d. !
Dalinsimės naudinga informacija apie galimybes įgyti tarptautinės patirties bei atskleisime patarimus kokią kryptį geriausia rinktis.
Taip pat, turėsi progą sudalyvauti konkursuose ir kitose smagiose iniciatyvose.
Daugiau informacijos apie „Erasmus Days“
Trys privalumai vykstant į „Erasmus”
Dalyvavimas „Erasmus“ programoje – tai puikus būdas pažinti kitas kultūras ir patobulinti užsienio kalbos įgūdžius. Be to, tai naudinga tavo asmeniniam, akademiniam ir profesiniam tobulėjimui. Studentė, vykusi į Ispaniją ir Portugaliją pagal „Erasmus“ mainų programą, dalinasi savo patirtimi.
„Erasmus+“ patirtis = kalbos įgūdžių tobulinimas
„Ispanų kalbą pradėjau mokytis pirmaisiais studijų metais VDU. Visi žinome, kad geriausias būdas tai patobulinti yra buvimas ispanakalbėje šalyje. Pasirinkau Alikantę, nes žinojau, kad ispanišką atmosferą ir kultūrą labiau jausiu mažame mieste, o ne sostinėje“, – sakė Ekonomikos ir finansų studentė Alina Mutassova.
„Erasmus+“ patirtis = kultūrinis pasinėrimas besimokant
„Net negalvojęs pasirinkau „Instituto Politécnico do Porto“, nes jis yra vienas iš pirmaujančių Portugalijos technologijų universitetų. Buvimas Porte man taip pat suteikė galimybę pasinerti į kultūrą, kol mokiausi. Šis universitetas turi plačią tarptautinę bendruomenę, kuri mano „Erasmus“ mainų programos metu sukūrė šiltą atmosferą, todėl buvo lengva greitai prisitaikyti naujoje aplinkoje“, – pasakojo Verslo administravimo studijų bakalauro studentas Vladyslav Ridko.
„Erasmus+“ patirtis = susidūrimas su iššūkiais
„Žinoma, kaip ir dauguma mainų studentų, „Erasmus“ programos metu susidūriau su tam tikrais sunkumais, pavyzdžiui, kaip susirasti būstą, prisitaikyti prie kultūrinių skirtumų ir pan. Tačiau šie sunkumai gali būti ir galimybė augti bei tobulėti. Įveikti visas kliūtis yra pasiekimas, kuris atneša didžiulį pasididžiavimą ir naudą ateityje. „Erasmus“ koordinatorių ir užsienio studentų teikiama parama man padėjo susidoroti su visais šiais iššūkiais“, – sakė V. Ridko.
„Kita bėda buvo ta, kad mieste nebuvo bendrabučių ir prireikė šiek tiek laiko surasti gerą kambarį (na, iš tikrųjų yra vienas bendrabutis prie universiteto, bet būtų tekę mokėti dvigubą kainą). Šiam tikslui puikiai pagelbėjo svetainė erasmusu.com“, – savo pastebėjimais dalinosi A. Mutassova.
„Pirmoje semestro pusėje bandžiau priprasti prie naujos aplinkos, kitokių akademinių reikalavimų, stengiausi daugiau bendrauti su vietiniais studentais, klausiau jų patarimų“, – sakė Informatikos studentė Heritage Alabi.
Pildyk Erasmus paraišką!
Siūlome net keturias skirtingas galimybes tarptautiniams mobilumams:
- „Erasmus+” studijos (ES/EEE šalyse). Paraiškas galite teikti iki 2023 m. spalio 2 d.
- VDU Dvišalių mainų ir „Erasmus +“ studijos (ne ES/EEE šalyse). Paraiškas galite teikti iki 2023 m. spalio 2 d.
- „Erasmus+” studentų ir absolventų praktika (ES/EEE šalyse). Paraiškas galite teikti iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos.
- Trumpalaikiai kursai užsienyje. Paraiškas galite teikti iki kiekvieno mėnesio 15 dienos.
