• Titulinis
• Visos naujienos

„Studijuojant sociologiją atsivėrė naujos galimybės… „ – VDU Taikomosios sociologijos absolventė Rasa Dereškevičienė

Kaip pasirinkai sociologijos studijas?

Prisimenu tuos laikus, kai reikėjo rinktis savo profesinį kelią. Domėjausi įvairiomis studijų programomis, nuo ekonomikos iki psichologijos ir sociologijos. Man patiko tikslieji mokslai, tačiau paskutiniais savo mokslo metais aš nuolat užduodavau sau įvairiausius klausimus. Kaip funkcionuoja visuomenė ir kaip joje vyksta pokyčiai? Kaip tai paveikia žmogų ir jo gyvenimą? Nors man patinka dirbti su tiksliais duomenimis, bet labai svarbus ir žmogiškas ryšys. Tad esu įsitikinusi, kad sociologijoje galima atrasti viską: tiek bendravimą ir santykį su žmonėmis, tiek tiksliais duomenimis pagrįstą informaciją. Renkantis magistro studijas didžiausią įtaką padarė žinojimas, kad VDU dėsto labai stiprūs dėstytojai ir yra kūrybinė laisvė.

Rasa, ką prisimeni iš savo studijų?

Studijuojant sociologiją atsivėrė naujos galimybės. Pajutau laisvę mąstyti, veikloje pasitelkti įvairius metodus ir informacinius šaltinius, analizuoti įvairius duomenis bei diskutuoti. Dėstytojų požiūris į studentą buvo ypatingas. Visada galėdavai leistis į atvirą dialogą ir pasitarti, kelti įvairius klausimus bei abejoti. Ir jeigu tu stengdavaisi, dėstytojai visada tau padėdavo. Manau, kad VDU yra bendruomenė, kurioje gali būti savimi, laisvai išreikšti save.

Papasakok apie savo darbą. Ką veiki, už ką esi atsakinga?

Esu Lietuvos kultūros tarybos administracijos direktorės patarėja. Viena iš mano atsakomybių yra žmogiškųjų išteklių ir klientų patirčių valdymas. Mums ypatingai svarbu kurti motyvuojančią ir auginančią komandos aplinką, įsiklausyti į komandos poreikius, suprasti žmonių lūkesčius, kurti partneryste grįstą bendradarbiavimą. Sociologinis žvilgsnis bei studijų metais įgyti gebėjimai tam tikrais atvejais padeda formuojant komandą, sprendžiant iškylančius sunkumus bei atliekant tam tikras užduotis.

Rasa, kaip sociologas jaučiasi kultūros srityje?

Šioje srityje dirbu jau daugiau nei 10 metų. Darbas su kultūros žmonėmis yra labai įdomus ir prasmingas. Manau, kad kultūros srityje esantis sociologas patenka į nuolatinį vyksmą, kuriame veikia įvairios žmonių grupės, jų interesai ir santykiai, kūryba, tradicijos ir pokyčiai. Kultūros laukas yra platus ir dinamiškas, todėl jame visada gali kažką atrasti ir iš naujo pažinti.

Kultūros taryba vykdo įvairius tyrimus. Ar gali papasakoti apie tai plačiau?

Lietuvos kultūros taryba, pasitelkdama Stebėsenos ir analizės skyriaus darbuotojus arba išorinius tyrėjus, atlieka didelių apimčių kultūros ir meno lauko tyrimus bei vidines analizes. Juose tiria dabartinę Lietuvos kultūros situaciją, finansavimo kultūros organizacijoms ir individualiems kūrėjams pokyčius, meno kūrėjų, vartotojų ir organizacijų būklę, kuria duomenų bazes ir atlieka daug kitų svarbių darbų. Kol kas Stebėsenos ir analizės skyrius nedidelis – vos keturi darbuotojai. Kartais ieškome komandos pastiprinimo, taip pat priimame praktikantus, tad mielai kviečiu motyvuotus ir aktyvius studentus pasidomėti karjeros Taryboje galimybėmis.

Ką veiki už darbo ribų?

Mane labai žavi kelionės. Ypatingi jausmai užplūsta būnant kalnuose: laisvė ir buvimas dalimi kažko didelio ir prasmingo. Viena savaitė praleista kažkur aukštai, gali suteikti energijos visiems metams. Beje, labai mėgstu ir siūti. Kadangi turiu dvi dukrytes, tad vis stengiuosi jas nudžiuginti savo rankomis pasiūtais drabužėliais. Man siuvimas suteikia kūrybinę laisvę bei tuo pačiu yra puikus atsipalaidavimo būdas.

Rasa, ką pasakytum jaunam žmogui, kuris planuoja studijuoti sociologiją?

Prisimenu berods Oskaro Vaildo žodžius, kad grožis slypi žiūrinčiojo žvilgsnyje. Sociologas, turėdamas teorinį bagažą ir žvelgdamas į tam tikrus visuomenės procesus, gali suformuoti savo įžvalgas. Šioje srityje yra galimybė plėtotis jauno žmogaus kūrybiniam potencialui ir skleistis unikaliam požiūriui. Taip pat kitu kampu galima pamatyti ir patį save. Turint sociologinį mąstymą, aplinkoje vykstančius procesus ir sąryšius galima įvertinti plačiau ir objektyviau, pasitelkiant tam tikrus duomenis, argumentus, įžvalgas. Smagiausia dalis, kad pasiėmęs „sociologijos žemėlapį“ tu gali leistis į vis kitokią kelionę.

Kalbėjosi Lina Bartusevičienė, VDU Socialinių mokslų fakulteto Komunikacijos su socialiniais partneriais ir absolventais specialistė.

VDU Sociologija ir antropologija, bakalauro studijos

VDU Taikomoji sociologija, magistrantūros studijos

Seminaras apie biogrįžtamojo ryšio galimybes streso valdyme Probacijos tarnyboje

VDU Psichologijos katedros docentė dr. Gabija Jarašiūnaitė-Fedosejeva lankėsi Lietuvos probacijos tarnybos Kauno skyriuje ir darbuotojams pravedė seminarą apie biogrįžtamojo ryšio galimybes streso valdyme. 

Seminare dėmesys buvo sutelktas į praktinius užsiėmimus, kurie leido dalyviams ne tik suprasti streso mechanizmus, bet ir išmokti juos kontroliuoti. Naudojant biogrįžtamojo ryšio metodą, darbuotojai turėjo unikalią galimybę tiesiogiai stebėti ir modifikuoti savo fiziologines reakcijas, susijusias su streso atsaku. Bendradarbiavimas gerinant emocinę darbuotojų sveikatą ir kuriant sveiką darbo aplinką su Probacijos Tarnyba bus tęsiamas ir ateityje.

VDU Senato posėdyje įteiktas profesoriaus atestatas ir daktaro diplomai

Vasario 15 d. vyksiame Vytauto Didžiojo universiteto Senato posėdyje, buvo pagerbti ir įvertinti VDU bendruomenės nariai.

Psichologijos mokslų daktaro diplomai buvo įteikti Modestai Morkevičiūtei ir Eglei Urvelytei, sociologijos mokslų daktaro diplomas buvo įteiktas Rimgailei Dikšaitei.

Profesoriaus atestatas buvo teikiamas VDU SMF Sociologijos katedros profesorei dr. Mildai Ališauskienei.

Sveikiname koleges ir linkime sėkmės tolimesniame moksliniame bei profesiniame kelyje.

VDU Tėvų akademijoje – apie vaikų ir tėvų emocijų valdymą

Vasario 29 d., ketvirtadienį, 18 val. kviečiame į VDU Tėvų akademijos nuotolinę paskaitą „Vaikų ir tėvų emocijų valdymas“. Paskaitą ves šeimų edukatorė, Y Tėvai įkūrėja, VDU Socialinio darbo magistrantė Vaida Ivaniukaitė.

Dabartiniai tėvai užaugo be emocijų pažinimo ir valdymo. Jei emocijos ir buvo, tai tik teigiamos. Jei mergaitės galėjo būti emocionalios, tai berniukams emocijos neegzistavo. Šiandien auginant vaikus matome, kad įvairiausių emocijų kasdien yra visa galybė. Kaip lavinti vaikų emocijas, kai patys tokio lavinimo neturėjome? Kaip išmokti priimti ir valdyti savo emocijas? Apie visa tai paskaitoje.

Paskaita vyks nuotoliniu būdu. Likus dienai iki renginio, užsiregistravusiems bus išsiųsta prisijungimo informacija. Renginys nemokamas.

Būtina išankstinė REGISTRACIJA: http://smf.vdu.lt/registracija

Kviečiame dalyvauti!

******************

VDU Tėvų akademija – tai dalis Socialinių mokslų fakulteto misijos. Kartą per mėnesį dovanodami nemokamus užsiėmimus tėvams, siekiame prisidėti prie visuomenės tobulėjimo. Kviečiame mokytis apie save, šeimą, savo vaikus, jų auklėjimą ir kitomis aktualiomis temomis.

Mildos Ališauskienės monografijos „Religinės mažumos, visuomenė ir valstybė šiuolaikinėje Lietuvoje“ aptarimas

Vasario 22–25 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ (Laisvės pr. 5, Vilnius) vyks didžiausia knygų mugė Baltijos šalyse – jau 24-oji tarptautinė Vilniaus knygų mugė, kurios diskusijose ir knygų pristatymuose dalyvaus ir VDU bendruomenės nariai, akademikai, profesoriai. Šių metų mugės tema siekiama priminti, kad įmanoma svajoti ir kurti kitokią realybę – „Pasauliu netikiu, o pasaka tikiu“.

Rosita Garškaitė-Antonowicz kartu su Egle Aleknaite, Audriumi Beinoriu ir Vytautu Ališausku kviečia į diskusiją „Ką ir kodėl žinome apie religines mažumas šiuolaikinėje Lietuvoje?“, kurioje aptars Mildos Ališauskienės išsamaus tyrimo pagrindu išleistą monografiją „Religinės mažumos, visuomenė ir valstybė šiuolaikinėje Lietuvoje“.

Religijų įvairovė yra kiekvienos šiuolaikinės visuomenės socialinė tikrovė, o religinės mažumos – neatsiejama jos dalis. Religijų įvairovės priėmimas šiuolaikinėje Lietuvos valstybėje ir visuomenėje vis dar išlieka problema, kurią leidžia identifikuoti religinių mažumų padėties analizė. Šią problemą lemia tiek sovietinės religijos ir valstybės santykių patirties reliktai ir jų tęstinumo praktikos, nepaisant įvykusios politinių režimų kaitos, tiek nepalankios visuomenės nuostatos, kurių formavimui įtakos turi valstybės religijos politika, viešasis diskursas, vyraujantys stereotipai ir asmeninės gyventojų patirtys. Pokyčius galėtų lemti tik kompleksiška visuomenės institucijų, tokių kaip valstybė, švietimas, žiniasklaida ir religija, sąveika, kuri atlieptų religinių mažumų bendruomenių bei jų narių lūkesčius. Taigi diskusijos dalyviai iš įvairių perspektyvų aptars religinių mažumų vietą ir vaidmenį šiuolaikinėje Lietuvoje, diskutuos, ką žinome ir ko ir kodėl nežinome apie šias šalia katalikiškosios daugumos gyvenančias grupes, bei polemizuos apie religijos ir valstybės santykius.

Išsamaus mokslo tyrimo pagrindu išleistos Mildos Ališauskienės monografijos „Religinės mažumos, visuomenė ir valstybė šiuolaikinėje Lietuvoje“ aptarimas vyks vasario 23 d. (penktadienį) 18 val. „Litexpo“ Muzikos salės 1.3 konferencijų salėje.

Gedui Malinauskui įteiktas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medalis

Valstybės atkūrimo dienos proga Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda įteikė valstybės apdovanojimus už nuopelnus Lietuvai ir už jos vardo garsinimą pasaulyje.

Iškilmingoje apdovanojimų ceremonijoje Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medaliu už suburtą ir puoselėjamą žmonių su negalia bendruomenę, kuriančią kokybišką ir savariankišką gyvenimą, už žmonių su negalia teisių gynimą, visuomenės teigiamo požiūrio stiprinimą buvo apdovanotas psichoterapeutas, socialinis darbuotojas ir mokslų daktaras Gedas Malinauskas.

Sveikiname ir džiaugiamės mūsų kolega, kurio draugystė su bičiuliais (taip jis vadina žmones su negalia), savanorystė, suburta Kauno Arkos bendruomenė, visuomenės teigiamo požiūrio apie žmones su negalia stiprinimas yra liudijimas mūsų studentams ir kolegoms.

  

Kas kliudo apsispręsti dėl karjeros?

Raginimai valdyti savo karjerą, rinktis norimą, džiaugsmą keliančią profesiją nors ir yra pozityvūs, tačiau iš esmės nepadeda išspręsti to, jog šių sprendimų priėmimas gali būti ilgas ir varginantis procesas. Negalėjimas apsispręsti dėl savo karjeros ateities gali lemti didesnį stresą, nerimą, mažesnį pasitikėjimo savimi jausmą. Nors laikoma, jog su šiais keblumais susiduria daug jaunų žmonių, tačiau iki šiol mažai žinoma, kiek ir kokio sunkumo problemos dažniausiai kamuoja jaunimą Lietuvoje.

2023 m. vasario – gruodžio mėnesiais Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Psichologijos katedros tyrėjų grupė, vadovaujama organizacinio psichologo, karjeros konsultanto Tado Vadvilavičiaus, atliko tyrimą apie Lietuvos studentų patiriamus keblumus, susijusius su karjeros sprendimų priėmimu.

 

„Bendrinis mūsų tyrimo tikslas buvo plačiau apžvelgti, su kokiais sunkumais susiduria Lietuvoje studijuojantys asmenys, priimdami su karjera susijusius sprendimus. Šalia to, norime kelti ir karjeros konsultavimo kokybę Lietuvoje, pristatydami mokslu grįstas priemones bei rekomendacijas praktikams“, – teigia T. Vadvilavičius.

Iššūkiai Lietuvos studentams – kitokie, nei užsienyje

Remiantis atlikto tyrimo duomenimis, studentai Lietuvoje dažniausiai susiduria su pasiruošimo priimti karjeros sprendimą trūkumais. „Šie trūkumai yra kompleksiniai – tarp jų yra ir motyvacijos priimti sprendimą stoka, neryžtingumas ir disfunkciniai įsitikinimai apie sprendimų priėmimą. Kitaip tariant, šis iššūkis apima nenorą ar baimę apsispręsti bei tikėjimą, jog karjeros pasirinkimas išspręs kitas asmenines problemas“, – komentavo Tadas Vadvilavičius.

Kiti įvardinti sunkumai – informacijos trūkumas ir prieštaringa informacija. Pašnekovo teigimu, kartais žmogus neturi užtektinai informacijos apie karjeros sprendimų priėmimą, save ar dominančią specialybę. Kitais atvejais, asmens turima informacija apie save ir aplinkos išsakoma informacija nedera tarpusavyje. Pavyzdžiui, draugai sako, jog jis labai išsiblaškęs, nors pats asmuo galvoja, kad yra labai atidus.

Pasak Tado Vadvilavičiaus, gauti rezultatai yra reikšmingi tarptautiniu mastu. Lietuvoje gauti tyrimo rezultatai atskleidė, jog studentai mūsų šalyje susiduria su iššūkiais, kurie neiškyla studentams kitose valstybėse. „Įdomu tai, jog užsienyje atliktų tyrimų rezultatai atskleidžia, kad studentai ir bendrai jauni asmenys dažniau susiduria su prieštaringos informacijos iššūkiais ir mažiausiai susiduria su pasiruošimo priimti karjeros sprendimus trūkumais, t. y., atvirkščiai, nei atradome tyrinėdami Lietuvos studentus“, – pastebi tyrėjas. Pašnekovo teigimu, tokius rezultatus dalinai paaiškina Lietuvos ugdymo sistemoje skiriamas per mažas dėmesys mokinių, o vėliau jau ir studentų, karjeros planavimui ir karjeros valdymo kompetencijų ugdymui.

Karjeros sprendimų keblumai – būdingi ir jauniems, ir vyresniems

Karjeros konsultantas pasakoja, kad, studentui formuojant savo profesinį identitetą, keblumų dėl karjeros sprendimų natūraliai mažėja, nes sprendimas jau yra priimtas. „Remiantis tyrimo duomenimis, mes aiškiai matome, jog kuomet studentas žino, kokia profesine veikla užsiimti ateityje ir ką daryti su savo karjera, tie keblumai yra ženkliai mažesni. Vis dėlto, tai nereiškia, jog jie išnyksta visiškai. Bendrai rezultatai atskleidžia, jog tų sunkumų su amžiumi mažėja“, – pažymi pašnekovas.

Vis dėlto tyrėjas akcentuoja, jog karjeros sprendimai niekada nesibaigia, tačiau gali keistis jų reikšmingumo asmeniui mastas. „Karjera yra visą gyvenimą trunkantis procesas, todėl su įvairiais sunkumais priimant sprendimus dėl jos galima susidurti tiek būnant jaunuoliu (-e), tiek vyresnio amžiaus. Galbūt kažkada reikės spręsti, ar priimti paaukštinimo pasiūlymą, o gal – ar visiškai baigti karjerą“, – teigia tyrėjas.

Sunkumai nėra neįveikiami

Tyrėjas pastebi, jog problemos priimant su karjera susijusius sprendimus gali būti itin varginantis etapas žmogaus gyvenime, keliantis įtampą, nežinomybę, nesaugumą, todėl reiktų galvoti apie pagalbos priemones, kurios padėtų su minėtais keblumais susidoroti. „Pirmasis žingsnis yra aiškiai suprasti, su kuriuo sunkumu susiduria asmuo. Tik aiškiai identifikavus problemą ir jos priežastis galime padėti asmeniui tas problemas išspręsti. Svarbu suprasti, jog šie sunkumai nėra neįveikiami“, – dalinasi tyrėjas ir karjeros konsultantas Tadas Vadvilavičius.

Galiausiai, kaip pastebi pašnekovas, siekiant užkirsti kelią karjeros sprendimų priėmimo keblumams, gali būti veiksminga imtis edukacinių veiklų apie sprendimų priėmimą, savęs pažinimą, informacijos apdorojimą bei planuoti veiklas, kurios padėtų studentams aiškiau formuoti savo profesinį identitetą.

Pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnyba

Lietuvių įsitraukimas į savanorišką veiklą

Dr. Rasa Indriliūnaitė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Socialinių mokslų fakulteto dėstytoja, EST projekto Lietuvoje mokslo darbuotoja

Siekdamas sustiprinti ir skatinti savanoriškos veiklos plėtrą Lietuvoje, praėjusių metų gruodį LR Seimas priėmė Savanoriškos veiklos įstatymo pakeitimus. Jais patikslinta savanoriškos veiklos sąvoka, ilgalaikės savanoriškos veiklos samprata, palengvintos administracinės procedūros savanorius priimančioms ir jų veiklą koordinuojančioms organizacijoms. Kiek didesnių ar mažesnių įsipareigojimų reikalaujančios savanoriškos veiklos yra svarbios mums, kaip visuomenei? Kiek ir kaip į jas įsitraukiame?

Kas lemia įsitraukimą į savanorišką veiklą?

Asmens polinkis į savanorišką, neatlygintiną veiklą grindžiamas tiek psichologiniais veiksniais – asmenybės bruožais ir stipriau išreikštu visuomenišku elgesiu, tiek vertybinėmis nuostatomis. Itin svarbus savanoriškos veiklos pagrindas – altruizmą skatinančios ir pilietinės visuomenės iniciatyvas palaikančios demokratinės tradicijos, nevyriausybinių organizacijų sektoriaus būklė. Būtent todėl aukštus rodiklius piliečių savanorystės srityje demonstruoja Skandinavijos regionas ir didžioji dalis Vakarų Europos šalių. Kita vertus, liberalios demokratijos šiandien vis dažniau susiduria su socialinio pasitikėjimo, bendruomeninės sanglaudos iššūkiais, kuriuos lydi augantis socialinis susiskaldymas, visuomenės narių atomizacija ir saviizoliacija. Tokioje situacijoje tarpusavio pagalba tampa nebe tik dosnumo išraiška, bet ir būtinybe.

Savanorystė, neatlygintina veikla savo esme yra ne mažiau svarbi ir patiems joje dalyvaujantiems asmenims. Įvairūs tyrimai rodo, kad asmenys, įsitraukiantys į savanorystę, neatlygintiną tarnystę visuomenei, savo subjektyvią gerovę ir pasitenkinimą gyvenimu vertina geriau. Juo labiau, kad ilguoju periodu toks įsitraukimas asmeniui suteikia ne tik emocinį pasitenkinimą, bet ir savirealizacijos galimybių.

Savanorystė – itin naudinga vyresniems

Šis ryšys daugelyje tyrimų ypač akivaizdus kalbant apie vyresnio amžiaus asmenų savanorystę ir jų subjektyvią gerovę. Savanoriška veikla užsiimantys vyresnio amžiaus žmonės savo fizinę bei emocinę sveikatą vertina geriau nei tokiose veiklose nedalyvaujantys jų bendraamžiai. Įsitraukimas į savanorystę vyresniame amžiuje neretai padeda kompensuoti anksčiau gyvenime vystytų darbo ir šeiminio gyvenimo vaidmenų netekimą ar jų reikšmės menkėjimą amžėjant bei leidžia asmeniui ilgiau išlikti aktyviam.

Vis tik Lietuvoje vyresni žmonės į savanorišką veiklą įsitraukia mažiausiai, lyginant su kitomis amžiaus grupėmis. Tai galima sieti su kultūriniais veiksniais, bet, ko gero, labiausiai – su gana didele 60 metų ir vyresnių asmenų socialine atskirtimi, sveikatos būklės nulemtais apribojimais, gana silpnu skirtingų kartų solidarumu. Šios amžiaus grupės asmenų uždarumą, saviizoliaciją atskleidžia ir aukšti socialinio bei emocinio vienišumo rodikliai.

Kiek mums svarbu prisidėti prie pilietinių iniciatyvų?

Siekiant skatinti savanorystę ir visuomenės įsitraukimą į savanorišką veiklą, 2022-ieji Lietuvoje buvo paskelbti Savanorystės metais. Tyrimai rodo, kad koronaviruso pandemijos laikotarpis ir karas Ukrainoje lėmė nemažos mūsų šalies visuomenės dalies susitelkimą, įsitraukimą į paramos ir savanorystės veiklas bei kilstelėjo vis dar gana menkus, kaip būdinga ir daugeliui kitų Rytų Europos šalių, savanorystės rodiklius.

Nors dėl skirtingų savanorystės sampratų ir formų gana sudėtinga lyginti šio reiškinio rodiklius tarp šalių, vis tik egzistuoja kriterijai, leidžiantys įvertinti ir paaiškinti jos raiškos netolygumus. Savanorystės rodiklių skirtumai siejami tiek su šalies demokratijos lygio, politinių teisių ir laisvių, tiek ir ekonominio vystymosi bei viduriniosios klasės dydžio (kuri paprastai ir yra labiausiai įsitraukusi), pajamų nelygybės įtaka. Didelė pajamų nelygybė lemia pasiturinčiųjų politinės galios augimą, mažėjant nepalankioje padėtyje atsidūrusių socialinių grupių įtakai.

Prie paramos Ukrainai prisidėjo du trečdaliai Lietuvos gyventojų

Įsitraukimas į savanorišką veiklą yra glaudžiai susijęs su socialinio kapitalo rodikliais šalyje – kiek visuomenės nariai pasitiki ir yra linkę padėti vieni kitiems, kiek kliaujasi valstybės institucijomis. Pasaulio gerovės indekso (angl. – The Legatum Prosperity Index) 2023 m. ataskaitoje pažymima, kad Lietuva per pastarąjį dešimtmetį socialinio kapitalo srityje pakilo 30 vietų (nuo 159 – 2013 m. iki 129 – 2023 m.), o bendrame indekse užima 32 vietą (Estija – 21, Latvija – 31). Šį rodiklio pokytį ataskaitos rengėjai sieja ir su didelio Ukrainos karo pabėgėlių skaičiaus priėmimu Lietuvoje. Teigiamas pilietinio ir socialinio dalyvavimo pokytis siejamas su itin reikšmingu labdarai paaukotų lėšų išaugimu.

2022 metais buvo atlikta Lietuvos pilietinės galios indekso tyrimo apklausa, kuri parodė, kad vienu ar kitu būdu prie paramos Ukrainai arba ukrainiečiams prisidėjo du trečdaliai šalies gyventojų. Lyginant su ikipandeminiu laikotarpiu, visuomenės pilietinis aktyvumas išlieka itin didelis.

Apklausos duomenimis, populiariausios veiklos, į kurias 2022 m. įsitraukė didžiausia dalis respondentų, išliko tos pačios, kaip ir ankstesniais metais – aukojimas labdarai (46 proc. respondentų), dalyvavimas aplinkos tvarkymo talkose (39 proc.) ir dalyvavimas vietos bendruomenės veikloje (31 proc.).

Kas dvejus metus vykdomo Europos socialinio tyrimo (EST) duomenimis, 2010–2021 m. laikotarpiu Lietuvoje įvyko statistiškai reikšmingų pokyčių, kalbant apie tai, kaip šalies gyventojai vertina pagalbą kitiems ir rūpestį aplinkinių gerove. 2021 m. duomenimis, lyginant su ankstesniais tyrimo etapais (bangomis), šalyje išaugo skaičius respondentų, kuriems artimas arba labai artimas besirūpinančio aplinkiniais asmens bruožas (50 proc. apklaustųjų) (1 pav.). Tik maža dalis (8 proc.) apklaustųjų mano, kad aplinkinių gerove besirūpinančio žmogaus apibūdinimas jiems netinka. Šis dėmuo išlieka gana pastovus visų tyrimo bangų atveju.

2021-aisiais, dešimtojo EST etapo metu, apklausos dalyvių buvo paprašyta įvardinti, ar per paskutinius metus jie ėmėsi tam tikrų veiksmų, siekdami geresnio gyvenimo Lietuvoje arba norėdami užkirsti kelią gyvenimo blogėjimui. Tik 13 proc. apklaustųjų atsakydami į šį klausimą nurodė, kad jie savanoriavo pelno nesiekiančioje ar labdaros organizacijoje.

Daugiausiai pasirinkusiųjų šį atsakymo variantą buvo tarp jauniausio amžiaus respondentų (21,6 proc.), 30-59 m. amžiaus grupėje savanoriavę nurodė 15,2 proc., o 60 metų amžiaus ir daugiau grupėje – tik 6,5 proc. apklausos dalyvių. Vertinant lyties aspektu, reikšmingų skirtumų nepastebėta – per pastaruosius metus užsiėmę savanoriška veikla nurodė 11,7 proc. vyrų ir 13,7 proc. moterų.

Verta paminėti, kad 10-osios Europos socialinio tyrimo bangos apklausa buvo atliekama 2021 m. antrąjį pusmetį – liepos–gruodžio mėnesiais, pandemijos laikotarpiu, kuris galėjo turėti įtakos respondentų atsakymams. Kita vertus, aptariami rezultatai nėra itin išsiskiriantys, lyginant su kitų panašių tyrimų duomenimis. Kaip valstybė ir kaip visuomenė dar turime nemažai erdvės socialinio pasitikėjimo stiprinimui, įvairių pilietinių iniciatyvų ir savanoriškos veiklos plėtrai, kuri gali būti kaip atsvara dalyje visuomenės grupių pastebimoms prieštaringoms susvetimėjimo ir nepasitenkinimo kultūros apraiškoms. Taip pat, pilietinės ir savanoriškos veiklos naudingos ir siekiant asmeninių – didesnio pasitenkinimo gyvenimu, ilgaamžiškumo, savęs įprasminimo tikslų.

Vytauto Didžiojo universiteto vykdomą projektą „Lietuvos narystės Europos Socialinio tyrimo Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciume plano įgyvendinimas“ (Nr. VS–3) finansuoja Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir Lietuvos mokslo taryba.

„Erasmus+“ praktikos konkursas studentams

VDU Tarptautinių ryšių departamentas (TRD) primena, kad vyksta „Erasmus+“ praktikos konkursas studentų ir būsimų absolventų „Erasmus+“ praktikai 2023–2024 m. m., apimantis visas pasaulio valstybes. Atrankos dokumentus galima teikti iki 2024 m. vasario 29 d.

Praktikos laikotarpis – nuo 2 iki 6 mėn.

Atrankose gali dalyvauti dieninių, nuolatinių ir ištęstinių studijų studentai, kurie esamoje studijų pakopoje (kurioje dabar mokosi ir kurioje studijuodami planuoja vykti į praktiką) nėra išnaudoję daugiau kaip 10 mėn. (vientisųjų studijų studentai – 22 mėn.) „Erasmus“ studijų / praktikos laikotarpio.

Dokumentai atrankai

Atrankos dokumentai „Erasmus+“ studentų praktikai:

Atrankos dokumentai „Erasmus+“ studentų praktikai:

• Atrankos anketa „Outgoing-Application for Erasmus Student Traineeship“;
• Priimančios įmonės / organizacijos patvirtinimas (pagal TRD nustatytą formą).

Atrankoje gali dalyvauti I–III pakopos dieninių, nuolatinių ir ištęstinių studijų studentai.

Atrankos dokumentai „Erasmus+“ absolventų praktikai:

• Atrankos anketa „Outgoing-Application for Erasmus Recent Graduate Traineeship “;
• Priimančios įmonės / organizacijos patvirtinimas (pagal TRD nustatytą formą);
• Fakulteto atstovo rekomendacija (laisva forma).

Atrankoje gali dalyvauti I–III pakopos dieninių, nuolatinių ir ištęstinių studijų paskutinio kurso studentai. Praktika gali prasidėti tik po studijų baigimo (diplomo įgijimo) ir turi baigtis per vienerius metus nuo studijų baigimo datos.

Pirmenybė atrankoje suteikiama:

• Studentams, kurių studijų programoje yra numatyta praktika;
• Studentams, kurie pirmą kartą dalyvaus „Erasmus“ praktikos mobilume.

Atrankos kriterijai

• studento motyvacija;
• geros užsienio kalbos, kuria bus atliekama praktika, žinios;
• praktikos atitikimas studijų programai;
• studento darbo, studijų, stažuočių, dalyvavimo tarptautiniuose akademiniuose projektuose, visuomeninėje veikloje patirtis užsienyje ir Lietuvoje;
• dviejų paskutinių semestrų mokymosi rezultatai. Visų pakopų pirmojo kurso studentams: pirmojo semestro mokymosi rezultatai, neturint – bakalauro / magistrantūros diplomo priedėlyje atsispindintys mokymosi rezultatai.

Atrankos kriterijų eiliškumas nėra apibrėžtas. Fakultetai turi teisę nustatyti, viešai paskelbti ir atrankos metu taikyti atskirą kriterijų eiliškumą bei papildomus kriterijus.

Stipendija

ES ir EEE šalims:

Šalių grupė	Šalis	Stipendijos dydis per mėnesį (30 dienų)
I grupė	Danija, Suomija, Islandija, Airija, Liuksemburgas, Švedija, Jungtinė Karalystė, Lichtenšteinas, Norvegija	750,00 Eur
II grupė	Austrija, Belgija, Vokietija, Prancūzija, Italija, Graikija, Ispanija, Kipras, Nyderlandai, Malta, Portugalija	750,00 Eur
III grupė	Bulgarija, Kroatija, Čekija, Estija, Latvija, Vengrija, Lenkija, Rumunija, Serbija, Slovakija, Slovėnija, Šiaurės Makedonija, Turkija	690,00 Eur
IV grupė	Šveicarija*	700,00 Eur

Šalims už ES/EEE ribų:

Stipendija 700,00 Eur/mėn.

Išmoka kelionei, kurios dydis nustatomas pagal atstumą* nuo Lietuvos (Kauno miesto) iki praktikos organizacijos vietos (miesto):

• 100-499 km – 180,00 EUR
• 500-1999 km – 275,00 EUR
• 2000-2999 km – 360,00 EUR
• 3000-3999 km – 530,00 EUR
• 4000-7999 km – 820,00 EUR
• virš 8000 km – 1500,00 EUR

Papildoma ekologiškos kelionės stipendija, jei keliaujama autobusu ar traukiniu.

Atrankos rezultatai bus skelbiami el. paštu, informuojant visus kandidatus.

Šis konkursas yra išskirtinė galimybė praktikai išvykti už ES/EEE ribų su „Erasmus+“ stipendija, kitas toks konkursas bus skelbiamas tik spalio mėn.

Daugiau informacijos:

• Centrai
• Fakulteto vadovai
• Pradžia
• Priėmimas
• Sociologija ir antropologija (Visuomenės, kultūros ir komunikacijos specializacija (anglų k.))
• SOCLAB’AS: seku
• Studentams
• Visi renginiai
• Visos naujienos
• Fakultetas
• Istorija
• Tyrimai
• Katedros
• Studijos
• Tarptautiniai ryšiai
• Absolventai
• Kontaktai