• Titulinis
• Visos naujienos

LR Nepriklausomybės akto signataro S. Banaičio stipendijos konkursas

LR Nepriklausomybės akto signataro Saliamono Banaičio vardo stipendija universitete buvo įsteigta 2016 m. jo vaikaičių, gyvenančių Kanadoje, Lietuvos valstybingumo atkūrimo 100-mečio proga. Jos tikslas – remti ir skatinti gabiausius universiteto studentus, atliekančius tyrimus, susietus su pirmosios nepriklausomos Lietuvos Respublikos (1918–1940 m.) asmenybėmis, organizacijomis, įvykiais ar procesais, kurie vienaip ar kitaip yra susiję su akto signataro S. Banaičio veikla ir aplinka.

Atsižvelgiant į tai, skelbiamas tematinis konkursas visų pakopų studentams, rašantiems baigiamuosius darbus ar atliekantiems mokslinius tyrimus vienoje ar keliose iš stipendijos steigėjo nurodytų tematikų:

• Lietuvos istorija, susijusi su Saliamono Banaičio, jo šeimos ar giminės narių veikla, profesiniais interesais ar pasiekimais;
• Lietuvos kultūra (menas), susijusi su Saliamono Banaičio, jo šeimos ar giminės narių veikla, profesiniais interesais ar pasiekimais;
• prekių ar žmonių transportavimas sausumos ir vandens transportu (prioritetas teikiamas, jei yra kokia nors sąsaja su S. Banaičiu, jo šeimos ar giminės nariais);
• komunikacija, leidyba ir jos sklaida (prioritetas teikiamas, jei yra kokia nors sąsaja su S. Banaičiu, jo šeimos ar giminės nariais);
• šeimos ūkio ekonomika ir jos raida (prioritetas teikiamas, jei yra kokia nors sąsaja su S. Banaičiu, jo šeimos ar giminės nariais);
• mėgėjų, kaimo (svirno) teatras ar liaudies muzika (prioritetas teikiamas, jei yra kokia nors sąsaja su S. Banaičiu, jo šeimos ar giminės nariais).

LR Nepriklausomybės akto signataro S. Banaičio vardo stipendija, kurios preliminarus dydis ~2200 Eur (gali būti skirta ir pusė sumos, t. y. ~1100 Eur jos dydžio, jei stipendiją būtų nuspręsta skirti dviem asmenims) bus skirta tam studentui (-ams), kuris (-ie) labiausiai atitinka tematikos sritį ir ketina savo atliekamus tyrimus publikuoti.

Sprendimą dėl stipendijos skyrimo priima Kanados lietuvių fondas (KLF), su kuriuo VDU yra sudaręs bendradarbiavimo sutartį, pagal kurią vardinė S. Banaičio stipendija yra skiriama geriausiems Universiteto studentams, kurių studijų ir (ar) mokslinis interesas yra susijęs su Lietuvos istorija, kultūra ir jos pasiekimais. Prioritetas teikiamas studentams, besidomintiems Saliamono Banaičio, jo šeimos ar giminės narių veikla, profesiniais interesais ar pasiekimais, tokiu būdu skatinant studentus siekti profesinių ir akademinių aukštumų.

Studentai, norėdami pretenduoti į S. Banaičio vardinę stipendiją, turi iki spalio 15 d. (penktadienio) elektroniniu būdu užpildyti prašymą VDU Studentų portale.

Kaip tai padaryti?

• naudojant asmeninius universiteto suteiktus prisijungimus prisijunkite prie VDU Studentų portalo;
• meniu laukelyje pasirinkite skiltį Prašymai ir pažymos ir spustelėkite ant mygtuko Prašymai;
• pasirinkite prašymo kategoriją Finansai ir Stipendijos ir kita parama bei Vardinė stipendija (forma F-005), formą užpildykite, pagrįsdami studijų ar mokslinių interesų sritį aukščiau nurodytame prioritetiniame tematikų sąraše ir nurodant jos atitiktį (įvardijant atliekamus darbus ir pan.) ir pateikite.

Daugiau informacijos apie stipendiją ir jos skyrimą teikia Studentų reikalų departamentas, į kurį galite kreiptis el. paštu: srd@vdu.lt arba telefonu: (8 – 37) 327 977.

VDU viešą paskaitą skaitys prof. Adam Kuper

2023 m. spalio 19 d. 16:00 val. kviečiame į profesoriaus Adam Kuper (London School of Economics and Political Science) viešą paskaitą ir diskusiją „From the Museum of Other People to the Cosmopolitan Museum“. Renginys vyks anglų kalba, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Socialinių mokslų fakultete (Jonavos g. 66, Kaunas, 323 auditorija).

Daugiau informacijos

Renginį organizuoja VDU Socialinės antropologijos centras

VDU Karjeros dienos 2023: ir studentui, ir absolventui

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Karjeros centras lapkričio 9–10 dienomis kviečia į „VDU Karjeros dienas 2023: ir studentui ir absolventui“.

Šiemet renginys atnaujina savo formatą – pirmąją dieną visas dėmesys bus skiriamas studentams, o antrąją – absolventams, taip apjungiant Karjeros dienas su tradicine Absolventų diena, kuri kasmet vyksta antrąjį lapkričio penktadienį. Tačiau tiek studentus, tiek absolventus kviesime dalyvauti abiejose renginio dienose: įdomios veiklos ir progų bendrauti ras kiekvienas.

Pirmąją dieną (lapkričio 9) studentai turės galimybę užmegzti naujus ryšius ir kontaktus tradicinėje darbdavių mugėje, išbandyti save pokalbiuose ir atrankose į realias esamas darbo ar praktikos pozicijas bei dalyvauti diskusijoje, paskaitoje ir išgirsti naudingus patarimus karjeros kūrimo klausimais

Prieš apsilankant tradicinėje darbdavių mugėje bei išbandant save praktikos ar darbo pokalbių metu, nuo spalio 11 dienos kviesime studentus dalyvauti 6 mokymų cikle (CV ruošimas, savęs pristatymas, kalbų mokėjimo svarba darbo rinkoje ir t.t.), kuriame kiekvienas galės tobulinti turimas kompetencijas, įgyti naujų žinių, kurios pravers ateityje, planuojant ir kuriant savo karjerą.

Antrąją dieną (lapkričio 10) vyks tradicinė Absolventų diena, kurios metu, kviesime absolventus sugrįžti į universitetą, prisiminti savo karjeros kelią, pradėtą nuo studijų VDU ir atvedusį iki dabartinio karjeros taško. Tai proga ne tik sugrįžti į savąją Alma Mater, pabendrauti su dėstytojais, buvusiais kurso draugais, bet ir pasidžiaugti nueitu keliu iki savo šiandienos karjeros pasiekimų ir pasidalinti gerąja patirtimi su dabartiniais VDU studentais.

Patirtys, žinios ir įgūdžiai, įgauti studijų VDU metu – tai akcentai, kurie yra svarbūs ne tik studentų ateities karjeros, bet ir absolventų jau nueitame kelyje. Tad nepraleisk progos ir prisimink, kad universitetas yra vieta, suteikianti ne tik studijų žinias, bet ir kitokias, prasmingas patirtis, kurios neabejotinai pravers kuriant savo ateitį.

Spalio 10-oji – Pasaulinė psichikos sveikatos diena

2023 m. Pasaulinė psichikos sveikatos diena skirta paminėti šių metų temai „Psichikos sveikata yra visuotinė  žmogaus teisė“. Ši diena – tai galimybė susivienyti siekiant didinti žinojimą, sąmoningumą ir skatinant imtis veiksmų, saugančių kiekvieno asmens psichikos sveikatą kaip visuotinę žmogaus teisę.

Primename, jog visi Lietuvos gyventojai, apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu, turi teisę į nemokamą psichologinę pagalbą! Nemokamą psichologinę ir/ar emocinę pagalbą galima gauti visuose Psichikos sveikatos centruose, pasinaudojant emocinės bei psichologinės pagalbos linijų paslaugomis, o VDU studentai turi papildomą galimybę gauti ir nemokamas konsultacijas VDU Psichologijos klinikoje.

Psichikos sveikata yra Jūsų teisė. 

Daugiau apie pagalbos būdus: 

• Nemokama psichologinė pagalba
• Emocinės ir psichologinės pagalbos linijos
• VDU Psichologijos klinika

VDU Socialinio darbo absolventė Gerda Laurinavičienė: „tikiu tuo, ką darau, nors kartais būna be galo sunku…“

Gerda, kaip tu pasirinkai VDU Socialinio darbo studijas?

Atsimenu, kai mama 12 klasėje manęs paklausė, ar man nebūtų įdomu studijuoti socialinį darbą. Tuo metu buvau girdėjusi, kad yra tokia profesija ir studijų programa, bet nebuvau labai įsigilinusi į ją. Mama išgirdo, kad Vytauto Didžiojo universitete yra tokia programa ir man pasiūlė pasidomėti ja labiau. Paskui studijų mugėje, atsimenu, susitikau su šios programos dėstytojais, mane labai sudomino ir patraukė ši sritis. Dabar prisimenu, kad man visada buvo įdomu, kas lemia socialines problemas, kokios jų priežastys, kokią pagalbą galima teikti žmogui ir vaikams, atsidūrusiems sunkiose gyvenimo situacijose. Kita priežastis – tai tiesioginis kontaktas su žmogumi. Niekada nemėgau „popierizmo“ ir neieškojau „patogaus“ darbo.

Ką prisimeni iš savo studijų universitete? Kas tau buvo prasminga?

Socialinio darbo studijos praturtino mane ne tik kaip socialinę darbuotoją, galėjau augti kaip asmenybė. Studijų metu viskas atrodė prasminga, nes visi dėstomi dalykai ir praktika buvo papildantys vienas kitą. Žinios, kurias aš gavau, ugdė visapusiškai. Pavyzdžiui, prisimenu dėstytojo Gedo Malinausko organizuotą žygį, komandinio darbo užduotis, patirtus išgyvenimus. Buvo labai įdomu susitikti su įvairiais svečiais, kurie buvo pakviečiami į paskaitas ir pasakodavo savo asmenines istorijas bei dalindavosi su studentais sukaupta patirtimi. Tai leisdavo labiau suprasti, kaip teorija „įžeminama“ praktikoje. Būdama studente mačiau, kaip dėstytojai dalyvauja įvairiose veiklose, domisi socialinio darbo realijomis bei vykstančiais pokyčiais, laiko tave lygiaverčiu kolega. Kai matai tokį dėstytojų užsidegimą, visa tai paliečia ir tave patį. Negali likti abejingas.

Gerda, kur šiuo metu dirbi?

Aš šiuo metu dirbu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje Kauno apskrities skyriuje. Vienaip ar kitaip mano visas profesinis kelias yra susijęs su vaiko gerovės sritimi. Darbo patirtis įvairiose organizacijose leido pamatyti vaiko globos sistemą iš įvairių pusių. Dirbant vaiko teisių apsaugos tarnyboje, susiduriu su netikėčiausiomis situacijoms. Atsakomybių laukas yra labai platus. Nagrinėju įvairius vaiko teisių pažeidimo atvejus, dirbu su globojamais vaikais, globėjų šeimomis, įtėviais. Tenka bendradarbiauti su teismais, policija, mokyklomis, atvejo vadybininkais bei socialiais darbuotojais. Kartais darbinės situacijos sukrečia, priverčia permąstyti daugelį dalykų gyvenime. Tačiau tuo pačiu sutinku daug nuostabių, padėti pasiruošusių žmonių. Tai labai motyvuoja ir stiprina. Tikiu tuo, ką darau, nors kartais būna be galo sunku.

Ar yra darbo sritis, kuri tave traukia labiau nei kitos?

Taip, esu atpažinusi tokią sritį. Iš vienos pusės ji mane labai traukia, iš kitos pusės, ji yra viena iš sunkiausių. Tai vaiko teisių pažeidimo atvejų nagrinėjimas. Jų būna pačių įvairiausių, niekada nesusidursi su tokia pačia situacija. Gal todėl ši sritis ir yra man įdomi. Tokiu atveju susitinku su vaiku ir šeima, analizuoju situaciją, bandau suprasti, kas vyksta, kokia pagalba šeimai reikalinga ir t.t.  Kita man įdomi sritis yra darbas su globėjų šeimomis. Kai globos procesas vyksta sklandžiai, gali stebėti, kaip vaikas atsiskleidžia ir auga saugioje bei mylinčioje aplinkoje, kokie pozityvūs procesai vyksta jo gyvenime. Savo darbe sutinku daug išmintingų ir puikių globėjų. Esu jiems labai dėkinga. Štai tokios akimirkos leidžia išlikti ir tikėti tuo, ką darai.

Gerda, ar tenka darbe teikti psichosocialinį konsultavimą?

Aš iš tikrųjų labai džiaugiuosi, kad studijų programos pavadinimas yra patikslintas. Manau ir kiti absolventai patikintų, kad psichosocialinio konsultavimo yra labai daug mūsų darbe. Susiduriame su įvairiomis situacijomis, palūžusiais, pasimetusiais, krizes išgyvenusiais žmonėmis. Pavyzdžiui, tenka konsultuoti globoje esančius vaikus, skyrybas išgyvenančias poras, smurtą patyrusius paauglius ir jų tėvus ir kt. Dažnai tokiais atvejais informavimo ir tarpininkavimo nebepakanka.

Kas dar svarbaus vyksta tavo gyvenime?

Šiuo metu studijuoju Suomijoje Laplandijos universiteto socialinio darbo doktorantūroje. Jau seniai rezgiau mintį apie šias studijas ir kai dėstytojai paragino, galutinai apsisprendžiau. Rašau disertaciją apie vaikų patirtis globos sistemoje. Noriu, kad būtų išgirstas vaikų balsas. Besigilindama į šią sritį, supratau, kad vaikai dažnai nėra vertinami kaip lygiaverčiai tyrimo dalyviai. Mano tyrimas rodo, kad jie turi, ką pasakyti ir nori būti išgirsti. Man pačiai ši sritis yra labai įdomi, naudoju keletą tyrimo metodų, todėl nejaučiu, kad šis darbas man būtų sunkus.

Ką veiki ne darbo metu? Ar turi kažkokių pomėgių?

Kadangi mano darbe ne mažai streso ir įtampos, po darbo mėgstu užsiimti fizine veikla. Mėgstu įvairius rankdarbius, leisti laiką gryname ore, sportuoti. Tai mane vėl „pastato į rėmus“. Dabar esu atradusi tapybą. Užsiimdama ja galiu pamiršti viską aplinkui, „atsijungti“. Mėgstu žiūrėti filmus, kurie pakrauna gera energija. Suprantu, kad dirbdama tokį darbą, turiu pasirūpinti savimi, kad neperdegčiau.

Gerda, ko palinkėtum jaunam žmogus, kuris planuoja studijuoti socialinį darbą?

Jaunam žmogui norisi pasakyti, kad jeigu jis mėgsta iššūkius ir nenori nuobodaus darbo, jeigu jam nėra tas pats, kaip jaučiasi šalia esantis žmogus,  jis yra teisingame kelyje. Socialinis darbas apima daugybę sričių, kuriose tu gali save realizuoti, kur gali save išbandyti. Tad tai tikrai yra perspektyvus darbas, be galo reikalingas ir įdomus.

Kalbėjosi Lina Bartusevičienė, VDU Socialinių mokslų fakulteto komunikacijos su socialiniais partneriais ir absolventais specialistė

VDU Socialinis darbas ir psichosocialinis konsultavimas, bakalauro studijos

EST piknikas 2023 „(Ne)atrasti duomenys“

Europos socialinį tyrimą (EST) įgyvendinanti Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkų komanda dėstytojus, tyrėjus, studentus, žiniasklaidos atstovus, sprendimų priėmėjus bei visus susidomėjusius kviečia į kasmetinį renginį „EST piknikas V – 2023“.

Šių metų pikniko tema – „(Ne)atrasti duomenys“.

Renginyje savo patirtimi dalinsis Lietuvoje įgyvendinamų tarptautinių kartotinių tyrimų atstovai. Bus galimybė sužinoti, kokias temines sritis apima šie tyrimai, kur galima rasti viešai prieinamas minėtų tyrimų temas, kur ieškoti šių duomenų masyvų. Taip pat – kas yra pagrindiniai tokių duomenų vartotojai, kokių gerosios praktikos pavyzdžių apie duomenų panaudojimą moksle ar viešajame valdyme turi projektų įgyvendintojai. Tikimės, kad renginys padės skirtingų sričių tyrėjams, studentams bei praktikams atrasti įvairialypius duomenis apie visuomenę ir skirtingas jos grupes Lietuvoje bei Europoje.

Renginys vyks spalio 13 d. 13 val. nuotoliu (MS Teams platformoje).

Išankstinė dalyvių registracija

Programa

Dalyvavimas nemokamas. Renginio dalyviams bus išduodami pažymėjimai.

Kilus klausimams, kviečiame rašyti el. paštu: est@vdu.lt

Studentams – Erasmus+ praktikos konkursas praktikoms visame pasaulyje

VDU Tarptautinių ryšių departamentas (TRD) skelbia „Erasmus+” praktikos konkursą studentų ir būsimų absolventų „Erasmus+“ praktikai 2023–2024 m. m. apimantį visas pasaulio valstybes. Atrankos dokumentus galima teikti iki 2023 m. spalio 31 d.

Praktikos laikotarpis – nuo 2 iki 6 mėn.

Atrankose gali dalyvauti dieninių, nuolatinių ir ištęstinių studijų studentai, kurie esamoje studijų pakopoje (kurioje dabar mokosi ir kurioje studijuodami planuoja vykti į praktiką) nėra išnaudoję daugiau kaip 10 mėn. (vientisųjų studijų studentai – 22 mėn.) Erasmus studijų / praktikos laikotarpio.

Dokumentai atrankai

Atrankos dokumentai Erasmus+ studentų praktikai:

• Atrankos anketa „Outgoing-Application for Erasmus Student Traineeship“;
• Priimančios įmonės / organizacijos patvirtinimas (pagal TRD nustatytą formą).

Atrankoje gali dalyvauti I–III pakopos dieninių, nuolatinių ir ištęstinių studijų studentai.

Atrankos dokumentai Erasmus+ absolventų praktikai:

• Atrankos anketa „Outgoing-Application for Erasmus Recent Graduate Traineeship “;
• Priimančios įmonės / organizacijos patvirtinimas (pagal TRD nustatytą formą);
• Fakulteto atstovo rekomendacija (laisva forma).

Atrankoje gali dalyvauti I – III pakopos dieninių, nuolatinių ir ištęstinių studijų paskutinio kurso studentai. Praktika gali prasidėti tik po studijų baigimo (diplomo įgijimo) ir turi baigtis per vienerius metus nuo studijų baigimo datos.

Pirmenybė atrankoje suteikiama:

• Studentams, kurių studijų programoje yra numatyta praktika;
• Studentams, kurie pirmą kartą dalyvaus „Erasmus“ praktikos mobilume.

Atrankos kriterijai

• studento motyvacija;
• geros užsienio kalbos, kuria bus atliekama praktika, žinios;
• praktikos atitikimas studijų programai;
• studento darbo, studijų, stažuočių, dalyvavimo tarptautiniuose akademiniuose projektuose, visuomeninėje veikloje patirtis užsienyje ir Lietuvoje;
• dviejų paskutinių semestrų mokymosi rezultatai. Visų pakopų pirmojo kurso studentams: pirmojo semestro mokymosi rezultatai, neturint – bakalauro / magistrantūros diplomo priedėlyje atsispindintys mokymosi rezultatai.

Atrankos kriterijų eiliškumas nėra apibrėžtas. Fakultetai turi teisę nustatyti, viešai paskelbti ir atrankos metu taikyti atskirą kriterijų eiliškumą bei papildomus kriterijus.

Stipendija

ES ir EEE šalims:

Šalių grupė	Šalis	Stipendijos dydis per mėnesį (30 dienų)
I grupė	Danija, Suomija, Islandija, Airija, Liuksemburgas, Švedija, Jungtinė Karalystė, Lichtenšteinas, Norvegija	750,00 Eur
II grupė	Austrija, Belgija, Vokietija, Prancūzija, Italija, Graikija, Ispanija, Kipras, Nyderlandai, Malta, Portugalija	750,00 Eur
III grupė	Bulgarija, Kroatija, Čekija, Estija, Latvija, Vengrija, Lenkija, Rumunija, Serbija, Slovakija, Slovėnija, Šiaurės Makedonija, Turkija	690,00 Eur
IV grupė	Šveicarija*	700,00 Eur

Šalims už ES/EEE ribų:

Stipendija 700,00 Eur/mėn.

Išmoka kelionei, kurios dydis nustatomas pagal atstumą* nuo Lietuvos (Kauno miesto) iki praktikos organizacijos vietos (miesto):

• 100-499 km – 180,00 EUR
• 500-1999 km – 275,00 EUR
• 2000-2999 km – 360,00 EUR
• 3000-3999 km – 530,00 EUR
• 4000-7999 km – 820,00 EUR
• virš 8000 km – 1500,00 EUR

Papildoma ekologiškos kelionės stipendija, jei keliaujama autobusu ar traukiniu.

Atrankos rezultatai bus skelbiami el. paštu, informuojant visus kandidatus.

Šis konkursas yra išskirtinė galimybė praktikai išvykti už ES/EEE ribų su „Erasmus+“ stipendija, kitas toks konkursas bus skelbiamas tik vasario.

Daugiau informacijos:

Lietuvoje gimstamumas priartėjo prie dugno, tačiau mokslininkė sako: didesnės išmokos ir ilgesnės atostogos problemos neišspręs

Pernai Lietuvoje gimė mažiausiai vaikų per visą nepriklausomybės laikotarpį. Tai paneigė ekspertų prognozes, kad po karantino gimstamumo rodikliai šiek tiek ūgtels. Pernai susilaukta 22.1 tūkst. kūdikių – 1,3 tūkst. mažiau nei 2021 metais.

Nors gimstamumas Lietuvoje mažėja nuolat, trumpas kūdikių bumas fiksuotas 2009 metais, praėjus porai metų, kai trumpam kilstelėtos motinystės išmokos ir pailgintos vaiko priežiūros atostogos. Tačiau sugriežtinus šias tvarkas, gimstamumas vėl sumažėjo.

Norint užtikrinanti kartų kaitą, suminis gimstamumo rodiklis, arba kiek vaikų tenka vienai moteriai, turėtų būti bent 2,1. Ir tai – objektyviausias metodas gimstamumui skaičiuoti.

Pasirašyta bendradarbiavimo sutartis

Prieš keletą dienų VDU pasirašė bendradarbiavimo sutartį su visuomenine organizacija „Senjorų pasaulis“. „Senjorų pasaulis“ – tai virtuali mokymų ir bendravimo erdvė norintiems tobulėti ir prasmingai leisti laiką. Ši organizacija klubinės veiklos forma kuria aplinką, kurioje vienišumą ir socialinę atskirtį patiriantys senjorai galėtų kuo ilgiau išlikti aktyvūs, sveiki ir nepriklausomi. Senjorų pasaulis organizuoja įvairias paskaitas, keliones, žygius, kurių metu dalinamasi patirtimi, naujais atradimais ir bičiulyste. Organizacija vykdo įvairius projektus, kviečia savanorius įsitraukti į jų veiklą, ieško naujų bendradarbiavimo su socialiniais partneriais galimybių. „Senjorų pasaulis“ kviečia senyvo amžiaus žmones burtis į virtualų bendraminčių klubą, kuriame aktyviai veikiama atsižvelgiant į dalyvių interesus ir poreikius.

Kviečiame fakulteto bendruomenę pasinaudoti užsimezgusiu ryšiu.

Daugiau informacijos rasite: https://senjorupasaulis.lt/

Sociologas: pasaulyje populiarėja vienišių gyvenimo būdas

„Kaip galime šokti solo, taip ir gyventi galima solo“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Labas rytas, Lietuva“ sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) sociologas profesorius Vylius Leonavičius. Pasak jo, solo gyvenimo būdas sparčiai populiarėja žmogaus teises gerbiančiose išsivysčiusiose valstybėse. Kuomet žmogus jaučiasi saugus, sako profesorius, jam atsiveria neaprėpiami karjeros, kūrybos horizontai.

Žmogus yra sociali būtybė, šeimos, giminės, visuomenės dalis, tačiau šiandien vis daugiau žmonių sąmoningai renkasi vienišą gyvenimo būdą. Tai domina ne tik psichologus, bet ir sociologus.

VDU profesorius Vylius Leonavičius pabrėžia, kad daugiausiai vienišą gyvenimo būdą renkasi vadinamosios gerovės visuomenės – kitaip tariant žmonės, gyvenantys ekonomiškai stipriai išsivysčiusiose valstybėse. Vis tik, pasak sociologo, čia reikėtų labiau kalbėti ne apie vienišumą, o nenorą tuoktis.

„Gerovės valstybėse žmonės labiau linkę gyventi vieni, tačiau neprarasti ryšių – turiu galvoje, kad ryškėja nenoras tuoktis. Šiandien naudojamas toks terminas „solo“. Taip, kaip mes vieni dainuojame, kaip galime šokti solo, taip ir gyventi galime solo“, – sako V. Leonavičius.

Anot profesoriaus, išsivysčiusiose gerovės valstybėse tokių solo žmonių daugėja vos ne geometrine progresija. Vienišas gyvenimo būdas, akcentuoja pašnekovas, labiausiai būdingas jaunai kartai.

„Tai karta, kuri gimė, užaugo ir pajuto gerovės valstybės visus teikiamus privalumus. Tai maždaug 25-40 amžiaus grupės žmonių dalis, – teigia sociologas. – […] Ypač tai būdinga tarp karjeros siekiančių, ypač aktyvių gyvenime žmonių.“

Žmogus, anot V. Leonavičiaus, yra įvairialypė būtybė. Iš vienos pusės jis bendruomeniškas, tačiau iš kitos pusės – individualus arba egzistencinio vienumo individas.

„Šios abi pusės nuolat egzistuoja žmoguje. Priklausomai nuo socialinių-istorinių sąlygų, viena ar kita pusė tampa labai svarbi tiek pačiam visuomenės vystymuisi, tiek pačiam individui. Ankstesniuose istorijos etapuose buvo labai svarbus bendruomeninis gyvenimas, nes jis buvo žmogaus saugumo garantas ir visų poreikių išpildymas.

Šiandieninėje visuomenėje – gerovės valstybėje – individuali pusė arba egzistencinis vienumas kaip tik ir atsiskleidžia. Egzistencinis vienumas tampa labai svarbus tiek visuomenės vystymuisi, tiek pačiam individui, nes padeda labiau orientuotis į save, išlaisvinti įvairias kūrybines galias“, – sako profesorius.

Pasak pašnekovo, visuomenė, kaip bebūtų, vystosi per individų kūrybą. Būtent dėl to, pabrėžia VDU sociologas, žmogaus laisves užtikrinančios visuomenės vystosi, o uždaros autoritarinės – stagnuoja.

„Taigi, atsigręžimas į save, individualumas yra labiau išlaisvinamas būtent solo gyvenimo būdu – atsiranda daugiau galimybių įvairiai kūrybai, savo poreikių, malonumų tenkinimui. Galbūt kažkas tai pavadintų egoizmu, bet čia jau yra vertinamasis aspektas. Žiūrint sociologiškai, gyvenimas solo turi tam tikrą pagrindą, kuris padeda išplėtoti individo kūrybiškumą.

Dėl to šiuolaikinės autoritarinės visuomenės, kai individai stumiami į bendruomeninį-kolektyvinį gyvenimą, yra pavojus, o ir net ne pavojus, o realiai jos pradeda stagnuoti“, – dėsto VDU sociologas profesorius Vylius Leonavičius, pridurdamas, kad pažangiose visuomenėse solo gyvenimo būdą pasirinkę žmonės nenutraukia bendruomeniškų santykių, tiesiog jie vystomi ir plėtojami kiek kitaip.

Išsamesnis pokalbis su profesoriumi V. Leonavičiumi apie solo gyvenimo būdą – laidos įraše.

Parengė Vismantas Žuklevičius.

Šaltinis: lrt.lt

• Centrai
• Fakulteto vadovai
• Pradžia
• Priėmimas
• Sociologija ir antropologija (Visuomenės, kultūros ir komunikacijos specializacija (anglų k.))
• SOCLAB’AS: seku
• Studentams
• Visi renginiai
• Visos naujienos
• Fakultetas
• Istorija
• Tyrimai
• Katedros
• Studijos
• Tarptautiniai ryšiai
• Absolventai
• Kontaktai