Nuotolinis seminaras „Klasterinės analizės bendrieji principai socialiniams duomenims“
Europos socialinį tyrimą (EST) įgyvendinanti Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkų komanda š. m. spalio 7 d. 12 val. kviečia į nuotolinį seminarą „Klasterinės analizės bendrieji principai socialiniams duomenims“.
Seminaras skirtas tyrėjams, kuriuos domina klasterinės analizės pradmenys, taip pat – norintiems atnaujinti jau turimus įgūdžius pagrindinių klasterinės analizės metodų taikyme. Seminaro metu bus aptariama, kuo vadovaujantis geriausia nuspręsti dėl klasterių skaičiaus, pristatomi k-vidurkių, hierarchinės ir kiti populiariausi klasterinės analizės metodai bei su SPSS programa pademonstruojami keli klasterinės analizės pavyzdžiai. Esant laiko, taip pat ketinama pademonstruoti klasterinės analizės pavyzdžius su tam tikrais RStudio programos paketais. Klasterinei analizei skirtų SPSS ar RStudio programos paketų seminaro metu turėti nėra privaloma.
Seminarą ves Europos socialinio tyrimo komandos Vytauto Didžiojo universitete tyrėjas doc. dr. Apolonijus Žilys.
Seminaro trukmė – 1,2 val. Seminaras vyks MS Teams platformoje.
Būtina išankstinė registracija: https://bit.ly/3dGOKIC
VDU Tėvų akademijoje – apie grįžtamojo ryšio naudą ir iššūkius
VDU Socialinių mokslų fakultetas tęsia savo misiją ir visus tėčius, mamas, o kartu ir visus besidominčius, kurie nori mokytis apie save, šeimą, savo vaikus, jų auklėjimą ir kitomis aktualiomis temomis, kviečia dalyvauti VDU Tėvų akademijos paskaitose! Paskaitos ir šiais mokslo metais vyks kiekvieno mėnesio paskutinį ketvirtadienį, nuotoliniu būdu. Būtina išankstinė registracija.
Vertingus nemokamus užsiėmimus tėvams dovanoja VDU Socialinių mokslų fakulteto dėstytojai – psichologai, sociologai, socialinio darbo atstovai. Tokiu būdu, VDU Socialinių mokslų fakultetas siekia prisidėti prie visuomenės tobulėjimo.
Kviečiame į pirmąjį šių mokslo metų susitikimą!
Rugsėjo 29 d. (ketvirtadienį), 18 val., VDU Tėvų akademija kviečia dalyvauti nuotolinėje paskaitoje „Grįžtamasis ryšys: kaip jis gali mums padėti kurti tvirtesnius ir prasmingesnius tarpusavio santykius?“
Paskaitoje bus kalbama apie tai, kas yra grįžtamasis ryšys, kada ir kaip mes jį naudojame. Bandysime išsiaiškinti, kodėl labai dažnai mums yra sunku jį priimti. Su kokiomis kliūtimis mes susiduriame ir kaip to galėtume išvengti. Kartu su klausytojais ieškosime būdų, kurie paskatintų mus supančius žmones dažniau teikti grįžtamąjį ryšį. Svarstysime, kaip grįžtamasis ryšys gali turėti įtakos mūsų santykiams su šeimos nariais, aplinkiniais žmonėmis bei kolegomis. Pabandysime išsikelti savo asmeninius tikslus, siekiant konstruktyviau naudoti grįžtamąjį ryšį tarpusavio santykiuose.
Paskaita vyks nuotoliniu būdu. Likus dienai iki renginio, užsiregistravusiems bus išsiųsta prisijungimo informacija.
Registracija: http://smf.vdu.lt/registracija
Kviečiame dalyvauti!
Kviečiame į mokymų programą „Konfliktų mediacija“
Kviečiame dalyvauti mokymų programoje „Konfliktų mediacija“, kurios tikslas – ugdyti įvairių sričių vadovų ir specialistų gebėjimą savo profesinėje aplinkoje nešališkai valdyti tarpasmeninius, tarpgrupinius ir kt. konfliktus, taikant mediacijos metodą, skatinantį konfliktuojančias puses siekti susitarimo ir/ar priimti sprendimą. Mediacija padeda valdyti konfliktus ir siekti susitarimo dalyvaujant tarpininkui, kai konfliktuojančioms šalims nepavyksta pasiekti to savo jėgomis.
Mokymuose dalyviai susipažins su mediacijos principais, išmoks taikyti mediacijoje naudojamas technikas sprendžiant konfliktines situacijas savo profesinėje aplinkoje.
Studijuoti kviečiami įvairių sričių (psichosocialinių paslaugų, švietimo sektoriaus, valstybės tarnybos, verslo ir kt.) vadovai ir specialistai, kurie savo darbe susiduria su tarpasmeniniais, tarpgrupiniais konfliktais ir nori išmokti konfliktų mediacijos metodo.
Mokymų apimtis: 60 akademinių valandų.
Baigus programą mokymų dalyviams išduodamas Vytauto Didžiojo universitete registruotas įgytas žinias ir gebėjimus liudijantis pažymėjimas.
Mokymų datos ir struktūra: Mokymo programoje akcentuojamas praktinių gebėjimų ugdymas, analizuojami atvejai iš mokymo dalyvių darbinės patirties, organizuojamos supervizijos.
| 2022 m. spalio 7 d. | I mokymų diena: Susipažinimas su konfliktų mediacijos metodu. |
| 2022 m. spalio 14 d. | II mokymų diena: Mediacijos procesas ir įrankiai |
| 2022 m. spalio 15 d. | III mokymų diena: Mediacijos taikymo galimybių mokymų dalyvių profesinėje aplinkoje aptarimas ir praktinių mediacijos gebėjimų lavinimas. |
| 2022 m. lapkričio 5 d. | IV mokymų diena: Supervizija / patirčių aptarimas. |
Mokymų kaina: 350 eurų
Mokymų vieta: mokymai vyks nuotoliniu būdu, nuo 9:00 iki 18:00 val.
REGISTRACIJA vyksta iki 2022 m. rugsėjo 30 d. registracijos forma
Dėl papildomos informacijos kreipkitės:
tel. 837 327822; el. paštu daiva.vilcinskiene@vdu.lt
Piknike analizuos Europos socialinio tyrimo duomenis
Rugsėjo 29 d. 16 val. Europos socialinį tyrimą (EST) įgyvendinanti Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkų komanda kviečia į kasmetinį renginį „EST piknikas IV – 2022“.
Šių metų pikniko tema – „Kas aktualu Europai ir Lietuvai: EST duomenys“. Renginyje kviesime diskutuoti aktualiomis Europos socialinio tyrimo duomenimis paremtų mokslinių pranešimų temomis, aptarti, kuo jos svarbios Europos šalims ir Lietuvai bei pasivaišinti pikniko gėrybėmis.
Renginys vyks VDU Botanikos sode, Botanikos sodo konferencijų salėje (II aukšte), Ž. E. Žilibero g. 4, Kaunas.
Jei negalite atvykti, maloniai kviečiame jungtis nuotoliu MS Teams platformoje (prisijungimo nuorodą atsiųsime užsiregistravusiems dalyviams).
Išankstinė dalyvių registracija
Dalyvavimas nemokamas. Renginio dalyviams bus išduodami pažymėjimai.
Daugiau informacijos – renginio Facebook puslapyje.
Kilus klausimams, kviečiame rašyti el. paštu: est@vdu.lt
Iškilmingo Senato posėdžio metu apdovanoti SMF bendruomenės nariai
2022 m. rugsėjo 21 d. vykusio iškilmingo Senato posėdžio metu buvo apdovanoti SMF bendruomenės nariai. Šimtmečio medalius atsiėmė Socialinio darbo katedros prof. dr. Nijolė Petronėlė Večkienė (už ilgametį ir nepriekaištingą darbą Vytauto Didžiojo universitete, bendradarbiavimo su Laplandijos universitetu rengiant Socialinio darbo daktarus inicijavimą, nuolatinį universiteto vardo garsinimą dirbant Kauno Trečiojo amžiaus universiteto rektore), Socialinio darbo katedros doc. dr. Violeta Ivanauskienė (už ilgametį ir nepriekaištingą mokslinį ir akademinį darbą Vytauto Didžiojo universitete, Socialinio darbo studijų Vytauto Didžiojo universitete kūrimą ir plėtojimą), Psichologijos katedros doc. dr. Bronislava Grigaitė (už indėlį į Mokyklinės psichologijos vystymą plėtojant rašytinės kalbos vystymosi ir jos reikšmės vaiko kognityvinei raidai tyrinėjimus, vaiko subrendimo mokyklai klausimus bei mokslo žinių integravimą į praktiką), Psichologijos katedros asoc. emeritas prof. habil. dr. Antanas Zigmantas Goštautas (už Sveikatos psichologijos magistrantūros programos, pirmosios Lietuvoje, inicijavimą bei vystymą, mokslo darbus šioje srityje), Sociologijos katedros prof. dr. Vylius Leonavičius (už išskirtinį indėlį plėtojant visų pakopų Sociologijos studijas ir mokslą atkurtajame Vytauto Didžiojo Universitete). Šimtmečio medaliais apdovanoti ir SMF socialiniai partneriai – Kauno m. Socialinių paslaugų centras (už aktyvią ir auginančią socialinę partnerystę), Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba (už ilgametį akademinį ir institucinį bendradarbiavimą lygių galimybių ir žmogaus teisių problematikos lauke Lietuvoje), Department of Counseling and School Psychology, College of Education, University of Nebraska at Kearney (už ilgametį bendradarbiavimą studijų, mokslo ir kitoje akademinėje veikloje).
Sveikiname ir didžiuojamės!
-
- Roberta Motiečienė
-
- Antanas Goštautas
-
- Vylius Leonavičius
-
- Bronislava Grigaitė
-
- Večkienė
Vieša paskaita: Kaip tinkamai suplanuoti laiką semestro eigoje ir efektyviai pasiruošti atsiskaitymams?
Mieli studentai,
kviečiame jus į viešą paskaitą „Kaip tinkamai suplanuoti laiką semestro eigoje ir efektyviai pasiruošti atsiskaitymams?“
Paskaitą ves VDU Psichologijos katedros profesorė Kristina Žardeckaitė-Matulaitienė. Paskaitos metu sužinosite ne tik apie laiko planavimo naudas, bet išgirsite ir vertingų praktinių patarimų.
Paskaita vyks šį penktadienį (rugsėjo 23 d.), nuo 12:15 val., 206 aud., Jonavos g. 66.
Kviečiame dalyvauti!
Susitikimas su Lietuvos probacijos tarnybos atstovais
VDU Socialinių mokslų fakultetas siekia kurti naujus bei stiprinti esamus partnerystės santykius su socialiniais parneriais. Prieš keletą dienų mūsų fakultete vyko susitikimas su Lietuvos probacijos tarnybos atstovais. Šio susitikimo metu aptartos galimos tolimesnio bendradarbiavimo sritys. Artimiausiu metu nuspręsta pasirašyti VDU ir Lietuvos probacijos tarnybos tarpusavio bendradarbiavimo sutartį.
Kviečiame fakulteto bendruomenę pasinaudoti užsimezgusia bendryste.
ATŠAUKTA. Vieša paskaita „How Anthropology Poses a Challenge to Holocaust and Memory Studies?”
Rugsėjo 14 d. 10:30 val. VDU Socialinės antropologijos centras kviečia į atminties politiką tyrinėjančios antropologės dr. Kristos Hegburg paskaitą “How Anthropology poses a challenge to Holocaust and Memory Studies?“.
Kaip reiškiasi atminties politika? Kokių istorijų, prisiminimų ir pasakojimų neretai pritrūksta nacionaliniame istoriniame naratyve? Kaip visuomenės prisimena ir kaip tyrinėti jų atmintį? Ar esame etiškai ir politiškai įpareigoti prisiminti ir kas nutinka, jei to nedarome? Ir svarbiausia – kaip suvokti blėstančią praeities atmintį?
Paskaitos metu bus galima daugiau išgirsti apie naujausius etnografinius/kokybinius tyrimų metodus, taikomus Jungtinėse Amerikos Valstijose, amerikietiškos socialinės antropologijos mokyklos ir tyrimų ypatybes bei apie antropologijos ir kitų socialinių mokslų taikymą už akademijos ribų, pvz. atminties institucijose, muziejuose, galerijose, kultūros įstaigose ir kt.
Dr. Krista Hegburg (antropologijos mokslų daktarė, Kolumbijos u-tas) yra JAV Holokausto memorialinio muziejaus Jack, Joseph and Morton Mandel pažangių holokausto studijų centro mokslininkė ir vyresnioji tarptautinių akademinių programų vadovė. Pagrindinės jos mokslinių tyrimų kryptys yra atminties antropologija, politinė antropologija, holokausto studijos, romų genocidas bei atminimo praktikos.
Paskaita vyks anglų kalba. Vieta – VDU Mažoji salė, S. Daukanto g. 28, Kaunas.
Daugiau informacijos: https://www.facebook.com/events/5108340795961012
Maloniai kviečiame studentus, mokslininkus ir praktikus, besidominčius atminties politikos ir jos tyrimų temomis.
——————————
Taip pat maloniai kviečiame dalyvauti su dr. Kristos Hegburg vizitu susijusiuose kituose renginiuose Vilniuje:
- Rugsėjo 13 d., 10-16 val., Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, III a. konferencijų salėje vyks tarptautinė konferencija „Permąstant traumą: tyrimai apie romų ir žydų istoriją Baltijos šalyse ir JAV“.
- Rugsėjo 15 d. 18.30 val. Vilniaus muziejuje (Vokiečių g. 6, Vilnius) dr. Krista Hegburg dalyvaus viešoje diskusijoje „Ko (ne)prisimena miestas?“ apie atminties politiką ir jos apraiškas Vilniuje ir kituose miestuose.
Interviu su Mokyklinės psichologijos studijų programos studente Gintaute
Nors vasarą yra įprasta atostogauti, tą daro ne visi. VDU Mokyklinės psichologijos II kurso studentė Gintautė Jegorovaitė įgyvendino Lietuvos mokslo tarybos finansuotą 2 mėnesių trukmės projektą „Ikimokyklinio amžiaus vaikų sakytinės kalbos vertinimas: tėvams skirto klausimyno psichometriniai rodikliai“ (tyrimo vadovė dr. Jurga Misiūnienė).
Kalbiname Gintautę apie jos projektą ir patirtį jį įgyvendinant.
Gintaute, pradėkime nuo Tavo tirto reiškinio – kuo yra svarbu tyrinėti sakytinę vaikų kalbą?
Sakytinės kalbos tyrinėjimas dėmesio vertas jau vien todėl, nes tai yra ypatingas reiškinys – gebėjimas kalbėti žmones skiria nuo gyvūnų. Mano akimis, atrodo neįtikėtina, kad vaikai per maždaug trejus metus įgyja pagrindinius kalbėjimo įgūdžius. Atrodytų, trimetis dar toks mažas, bet jo žodyno apimtis jau gali siekti 900 žodžių – kaip tiek sutelpa toje galvelėje? Žinoma, tai nėra vienintelė priežastis, dėl ko svarbu tyrinėti šį reiškinį. Sakytinė kalba glaudžiai siejasi su kitomis gyvenimo sritimis. Pavyzdžiui, jei vaikas intensyviausiu kalbos mokymosi laikotarpiu neįgyja net pagrindinių kalbėjimo įgūdžių, vėlesniame amžiuje gali kilti mokymosi, bendravimo, elgesio ir emocinių sunkumų. Tyrimai rodo, kad vaikai, negalintys aiškiai išreikšti savo minčių šeimos nariams ir bendraamžiams, ima jausti nerimą, kad jų poreikiai nebus patenkinti. Taigi tikėtina, kad tokiu atveju vaikas gali prarasti bendravimo teikiamą džiaugsmą ir užsidaryti savyje. Sakytinės kalbos tyrimai taip pat gali padėti identifikuoti esamus sunkumus bei prisidėti prie rekomendacijų tėvams ar pedagogams kūrimo, nurodant, kaip būtų galima padėti vaikui lavinti kalbėjimo įgūdžius. Tokie tyrimai šių dienų visuomenėje aktualūs, nes pastaruoju metu daugėja vaikų, kurie, sulaukę 3 metų ar vyresnio amžiaus, dar negeba laisvai kalbėti.
Kuo šis projekto įgyvendinimas buvo naudingas Tau, kaip psichologijos specialistei ir tyrėjai?
Šio projekto įgyvendinimo metu įgijau gilesnių teorinių žinių apie vaiko sakytinės kalbos raidą ir vertinimą. Nors teorijos skaitymas nėra pati smagiausia projekto įgyvendinimo dalis, tačiau nuodugnus susipažinimas su kitų atliekamais moksliniais tyrimais padeda pagrįsti tyrimo poreikį, aktualumą ir eigą. Remiantis teoriniu tematikos pagrindu, sukūriau tyrimo instrumentą – Ikimokyklinio amžiaus vaikų sakytinės kalbos vertinimo skalę. Ši skalė, skirta tėvams, ir buvo pagrindinis mano projekto tikslas. Kurdama šią skalę pagilinau tyrimo instrumento kūrimo ir patikimumo vertinimo įgūdžius – reikėjo prisiminti kriterijus, kuriais remiantis vertinamas patikimumas ir atsakingai juos atsirinkti. Išmokau dar geriau naudotis SPSS programine įranga, o mokslinius tyrimus vykdančiam psichologijos specialistui tai vienas svarbesnių įgūdžių. Na, ir negaliu nepaminėti, kad tyrimas suteikė galimybę įgyti mokslo populiarinimo straipsnio ir mokslinio straipsnio rengimo publikavimui įgūdžius – iki šiol neteko daryti nei viena, nei kita, tad susipažinau su reikalavimais, keliamais mokslinio straipsnio rengimui, taip pat mokiausi mokslinės literatūros analizės rezultatus pritaikyti skaitytojams ne iš akademinės aplinkos.
Kokie buvo didžiausi įspūdžiai ir kokie kilo didžiausi iššūkiai?
Pats didžiausias įspūdis buvo diena, kai sužinojau, kad mano projektas bus finansuojamas. Puikiai prisimenu tą akimirką – dar nebuvau gavusi oficialaus laiško apie projekto finansavimą ir naršydama „Facebook“ sraute atsitiktinai pamačiau Psichologijos katedros „postą“ su sveikinimo tekstu, kuriame akį patraukė mano vardas ir pavardė. Žinoma, kad stabtelėjau jį paskaityti ir tuomet mane užplūdo neapsakomos emocijos. Vienu metu jaučiau ir džiaugsmą, ir pasididžiavimą savo darbu, bet taip pat pajaučiau, kokia atsakomybė ir įsipareigojimas manęs laukia ateinančius du vasaros mėnesius. Kadangi vasara – toks metas, kai norisi atsipalaiduoti ir laiką leisti nerūpestingai, nemenkas iššūkis buvo struktūruotai susidėlioti savo darbų planą ir, be abejo, jo laikytis. Nesumeluosiu sakydama, kad projekto įgyvendinimas reikalavo prie suplanuotų veiklų padirbėti bent po valandą kiekvieną dieną, pavyzdžiui, į svarbius laiškus teko atsakinėti net ir kelionės metu, o klausimyno nuorodą potencialiam respondentui teko išsiųsti vėlyvą šeštadienio vakarą.
Kokių patarimų turėtum jaunesniems kolegoms, planuojantiems savo ateities tyrimus?
Mano nuomone, planuojant savo tyrimą, yra labai svarbu aiškiai atsakyti sau į du klausimus:
- Ką savo tyrimu aš noriu atskleisti?
- Kodėl tai yra svarbu ir prasminga?
Jai pačiam nėra iki galo aišku, kur link norisi eiti, gali kilti pasimetimas ir taip galima prarasti laiko, ypač, jei tyrimas vykdomas vasaros laikotarpiu. Na, o žinojimas, kodėl tai yra svarbu ir prasminga reikalingas ne tik tyrimo aktualumui ir naujumui pagrįsti, bet ir argumentų pateikimui būsimiems respondentams, kurie ne visada noriai dalyvauja tyrime, prieš tai iki galo neišsiaiškinę pačių įvairiausių dalykų.
Dar keletas patarimų, kurie labiau susiję su emocijomis, galinčiomis kilti projekto vykdymo metu:
- Neprarasti užsidegimo, jei kas nors nepasiseka.
- Būti lanksčiam, nes nebūtinai viskas vyks taip, kaip jums norėsis.
- Būti pakančiu ir atjaučiančiu ne tik tyrimo vadovui, kuris ne visada turi galimybę atsakyti į klausimą per pirmas penkias minutes (nors tau ir atrodys, kad atsakymo reikia „čia ir dabar“), bet ir sau, ieškant balanso tarp darbo ir poilsio.
Kuo šis tyrimas yra naudingas Tau pačiai kaip žmogui? Kuo šie tyrimai gali būti naudingi tėvams, mokytojams ar kitiems asmenims?
Kadangi vaiko sakytinės kalbos tema mane domina jau ketvirtus metus, šis tyrimas buvo dar viena galimybė suprasti, kaip stipriai aš esu „užsidegusi“ ir kokią didžiulę prasmę matau vaiko sakytinės kalbos reiškinio nagrinėjime. Taip pat šis tyrimas prisidėjo prie mano asmeninių kompetencijų ugdymo: kantrybės, lankstumo, atidumo, laiko planavimo.
Kalbant apie tėvus, vaiko sakytinės kalbos tyrimai gali padėti rasti atsakymus į jiems svarbius klausimus. Kasdienybėje tenka susidurti su nerimaujančiais tėveliais, kurie yra susirūpinę, kad jų vaikas jau toks didelis, o vis dar kalba tik „mama“ ir „tete“. Norisi būti tuo žmogumi, kuris prisidėtų prie informacijos apie vaiko kalbos raidą sklaidos. Mano nuomone, vienas iš geriausių būdų, kaip galima tokiems tėveliams padėti – pirmiausia edukuoti juos apie vaikų kalbos raidos ypatumus.
Mokytojams vaikų sakytinės kalbos tyrimai labiausiai naudingi vėlgi iš edukacinės perspektyvos. Analizuodami tokių tyrimų rezultatus, pedagogai įgytų reikalingų žinių, kaip jie galėtų prisidėti prie vaiko sakytinės kalbos įgūdžių lavinimo. Įgijus tokias žinias, atsivertų galimybės bendradarbiavimui su mokinių tėveliais, ir tuomet būtų teikiama visapusiška pagalba, neabejotinai atnešanti laukiamus rezultatus.
Panašią naudą matau ir kitiems asmenims – artimiesiems bei seneliams irgi prasminga išmanyti vaikų kalbos raidos ypatumus. Kuo daugiau suaugusių asmenų prisidės prie vaiko kalbėjimo įgūdžių ugdymo, tuo geresnių rezultatų visiems kartu pavyks pasiekti.
EDUATOM tyrimo rezultatai – „Journal of Baltic Studies“ leidinyje
„Taylor & Francis Group“, viena pagrindinių mokslo leidėjų grupių pasaulyje, išleido naujausią žurnalo „Journal of Baltic Studies“ teminį leidinį, skirtą projekto EDUATOM tyrimo rezultatams. Vytauto Didžiojo universiteto tyrėjų komanda, vykdydama projektą EDUATOM, atliko tarpdisciplininius MTEP tyrimus apie atominio turizmo vystymą Ignalinos atominės elektrinės regione.
Projekto vadovė prof. dr. Natalija Mažeikienė pažymi, jog kelių fakultetų (SMF, HMF, Švietimo akademijos, MF, IF, PMDF, GMF) mokslininkai penktus metus vykdo kultūrinio paveldo, turizmo, ugdymo mokslų, sociolingvistikos, technologijų ir atominės pramonės istorijos tyrinėjimus bei kuria inovatyvius skaitmeninius produktus. Projekto metu buvo parengtas atominio turizmo maršrutas „Atominis Visaginas“, apimantis (post)atominio miesto ir Ignalinos atominės elektrinės, atominės energetikos istorijos pristatymą.
Atskira skiltis mokytojams pateikia inovatyvias ugdymo metodikas, didaktines technologijas, užduotis mokiniams. Informatikos fakulteto dėstytojai ir VDU Medijų laboratorijos ekspertai kartu su studentais parengė interaktyvų miesto žemėlapį, branduolinio reaktoriaus 3D simuliatorių, žaidimus.
Moksliniai projekto rezultatai buvo pristatyti dviejose tarptautinės leidyklos „Peter Lang“ monografijose anglų kalba, monografijoje lietuvių kalba, 15 mokslinių straipsnių žurnaluose, įtrauktuose į „Web of Science“ ir „Scopus“ duomenų bazes.
Tarp šių projekto rezultatų – žurnalo „Journal of Baltic Studies“ Nr. 53 teminė skiltis „Dismantling the Ignalina Nuclear Power Plant: communities and imaginaries”, kurią sudaro netgi keturi projekto EDUATOM autorių straipsniai.
Ineta Dabašinskienė straipsnyje „Understanding the post-Soviet nuclear locality through language policy orientations“ aptaria atominio išskirtinumo (nuclear exceptionalism) koncepciją, pritaikytą kalbos politikos lauke, keičiantis režimui ir kalbų vartosenos praktikoms. Linara Dovydaitytė straipsnyje „(Re)Imagining the nuclear in Lithuania following the shutdown of the Ignalina nuclear power plant“ nagrinėja atominės vaizduotės procesus ir jų poveikį Ignalinos atominės elektrinės transformacijai iš branduolinio objekto į kultūrinį reiškinį.
Natalija Mažeikienė ir Eglė Gerulaitienė savo publikacijoje „Negotiating post-nuclear identities through tourism development in the ‘atomic town’ Visaginas“ nagrinėja atominės praeities kaip disonuojančio paveldo atvejį ir kaip „Atominio Visagino“ maršruto kūrėjai tapo mediatoriais tarp skirtingų grupių, įvairių socialinių partnerių ir vietos bendruomenės. Andrei Stsiapanau straipsnyje „Nuclear waste management in Lithuania and Sweden: responses to contingent historical and political circumstances“ aprašo, kaip branduolinių atliekų tvarkymo skirtumai šalyse yra susiję su savita atominės pramonės istorija, skirtinga praktika plėtoti viešąjį diskursą ir įtraukti plačiąją visuomenę į diskusijas atomine tematika.
