VDU SMF – Personalo ir organizacijų valdymo psichologijos studijos
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Socialinių mokslų fakultetas vykdo priėmimą į neformalaus suaugusiųjų švietimo studijų programą „Personalo ir organizacijų valdymo psichologija“.
Studijų programos tikslas – suteikti organizacinės psichologijos žinių ir praktinių įgūdžių organizacijų vadovams ir žmogiškųjų išteklių valdymo specialistams, siekiant darbuotojų gerovės ir organizacijos efektyvumo nuolatinių pokyčių sąlygomis. Studijų metu ugdomi analitiniai, vertinimo ir tarpasmeniniai gebėjimai. Ugdomos kompetencijos: personalo ir organizacijos valdymo psichologijos žinios ir gebėjimai.
Studijų programos moduliai:
- Organizacijų vystymas ir pokyčių valdymas (6 kreditai);
- Žmogiškųjų išteklių valdymo psichologija (8 kreditai);
- Lyderystė ir sprendimų priėmimas organizacijoje (6 kreditai);
- Psichologiniai komunikacijos aspektai organizacijoje (8 kreditai);
- Darbuotojų gerovė ir sveikata (6 kreditai);
- Tyrimai ir intervencinės programos organizacijoje (8 kreditai);
- Psichologinė atvejų organizacijoje analizė (8 kreditai).
Studijuoti kviečiami asmenys, turintys aukštąjį (universitetinį arba neuniversitetinį) išsilavinimą ir dirbantys (ar norintys dirbti) žmogiškųjų išteklių valdymo srityje, taip pat organizacijų, padalinių vadovai ir kiti darbuotojai, kuriems organizacijų, personalo psichologijos žinios atrodo aktualios ir naudingos. Baigus programą mokymų dalyviams išduodamas Vytauto Didžiojo universitete registruotas įgytas žinias ir įgūdžius liudijantis pažymėjimas.
Studijos vyks: nuo 2024 m. vasario iki 2024 m. gruodžio (penktadieniais, šeštadieniais, pusiau nuotoliniu būdu).
Studijų kaina – 2800 eurų už visas studijas. Mokėti galima dalimis: 50% sumos prieš pradedant studijas ir 50% 2024 m. birželio mėn. Mokėti gali ne tik pats studijuojantysis, bet ir organizacija ar pan.
Studijų vieta: Vytauto Didžiojo universitetas, Socialinių mokslų fakultetas, Psichologijos katedra, Jonavos g. 66, Kaunas.
REGISTRACIJA. Norinčius studijuoti prašome registruotis iki 2024 m. sausio 8 d.:
Dėl papildomos informacijos kreipkitės tel. 8 37 327 822; el. paštu: daiva.vilcinskiene@vdu.lt
Programos „Personalo ir organizacijų valdymo psichologija“ aprašas
VDU Tėvų akademija: kuo šeimos mediacija gali būti naudinga?
Lapkričio 30 d. (ketvirtadienį) 18:00 val. kviečiame į VDU Tėvų akademijos nuotolinę paskaitą „Kuo šeimos mediacija gali būti naudinga?“. Paskaitą ves dr. Živilė Kėrytė, Šeimos santykių instituto šeimos mediatorė, sociologė, projektų vadovė.
Nors mediacijos sąvoką visuomenėje girdime dažniau, tačiau vis dar nemažai painiavos kyla kalbant apie jos paskirtį ir kuo ji gali būti naudinga. Paskaitoje sužinosite, kuo mediacija skiriasi nuo kitų šeimai skirtų paslaugų, kada galima mediacija, kokius konfliktus ji gali padėti spręsti ir kodėl turėtumėte rinktis mediaciją?
Būtina išankstinė REGISTRACIJA: http://smf.vdu.lt/registracija
Paskaita vyks nuotoliniu būdu. Likus dienai iki renginio, užsiregistravusiems bus išsiųsta prisijungimo informacija. Renginys nemokamas.
Kviečiame dalyvauti!
******************
VDU Tėvų akademija – tai dalis Socialinių mokslų fakulteto misijos. Kartą per mėnesį dovanodami nemokamus užsiėmimus tėvams, siekiame prisidėti prie visuomenės tobulėjimo. Kviečiame mokytis apie save, šeimą, savo vaikus, jų auklėjimą ir kitomis aktualiomis temomis.
Kviečiame dalyvauti!
VDU kviečia į „Negalios forumą: įtraukus aukštasis mokslas 2023“
Vytauto Didžiojo universitetas, įgyvendindamas „Įtraukių galimybių universiteto“ negalios politiką, lapkričio 21 d., 11:30–15:30 val. universitete (K. Donelaičio g. 52–403, Kaunas) organizuoja renginį „Negalios forumas: įtraukus aukštasis mokslas 2023“. Į forumą kviečiame Lietuvos ir užsienio aukštojo mokslo ekspertus, turinčius patirties siekiant sudaryti tinkamas sąlygas didinant aukštojo mokslo prieinamumą studentams su įvairia negalia/individualiais poreikiais.
Forumo tikslas – aptarti studentų su negalia/individualiais poreikiais studijų proceso iššūkius, kurie kyla studijų individualizavimo procese, studijų programų, studijų medžiagos pritaikyme, diskutuoti apie studentų su negalia/individualiais poreikiais akademinį sąžiningumą, individualizuotame studijų procese.
Forume bus pristatyti universiteto koordinuojamo „Erasmus+“ programos projekto „Diffability: HE Curricula & Transition Programme Empowering Students with Different Abilities“ tikslai ir rezultatai, skirti ugdyti studentų su skirtingomis negaliomis verslumo įgūdžius.
Forume pranešimus skaitys ir diskusijoje dalyvaus: Valstybinio studijų fondo, Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos, Lietuvos studentų sąjungos, Vytauto Didžiojo, Vilniaus ir Liublianos universitetų atstovai, kiti šios srities tyrėjai ir ekspertai. Forumą moderuos Lietuvos negalios organizacijų forumo Įtraukaus švietimo ir rinkimų prieinamumo ekspertė Lina Garbenčiūtė.
PROGRAMA
- 11:30 Dalyvių atvykimas, registracija
- 12:00 Įžanginis žodis
- 12:10 Forumo atidarymas
- 12:20 Jonas Ruškus, VDU profesorius, buvęs Jungtinių tautų Žmonių su negalia teisių komiteto vicepirmininkas, „Studijų pritaikymas dėl žmonių su negalia lygių galimybių“
- 12:30 Saulius Mickevičius, VDU Gamtos mokslų fakulteto dekanas, Erasmus+ projektas „Diffability: HE Curricula & Transition Programme Empowering Students with Different Abilities“. Projekto tikslai ir rezultatai: studijų modulio rengimo iššūkiai VDU
- 13:00 Erasmus+ projekto „Diffability“ partneriai (Nina Vombergar, Elif Kain), „Empowering students with different abilities: sharing experiences“: Liublianos universiteto, Silpnaregių švietimo asociacijos Turkijoje „Egitimde Gorme Engelliler Dernegi“ patirtys.
- 13:40 Kavos pertrauka
- 14:00 Ieva Rutavičiūtė, Valstybinis studijų fondas, „Projektas „Įtraukusis aukštasis mokslas“: veiklos, tikslai ir perspektyvos“
- 14:30 Diskusija „Studentų su negalia/ individualiais poreikiais akademinis sąžiningumas: individualizuotas studijų procesas – prielaida nesąžiningumui?“
- 15:30 Forumo uždarymas
Forumo dalyviams bus išduodami pažymėjimai, kurie atkeliaus el. paštu. Renginys bus verčiamas į lietuvių gestų kalbą. Renginio dalyvių skaičius ribotas. Norint dalyvauti, būtina užsiregistruoti iki lapkričio 20 dienos. REGISTRACIJA
Renginio metu bus fotografuojama ir/ar filmuojama, todėl informuojame, kad Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.
„KELIONĖ BE ŽEMĖLAPIO: GYVENIMAS SU DEMENCIJA IR ALZHEIMERIO LIGA“
Tarptautinę studentų dieną dekanės vietą užėmė studentė
Sveiki SMF studentai, sveikinu su Tarptautine studentų diena! Šiandien aš, Miglė Baigytė, esu paskirta būti SMF dekane. Vertinu ir džiaugiuosi, kad esu išrinkta į šią poziciją, nes turiu galimybę iš arčiau susipažinti su šio fakulteto administracijos komanda ir geriau pažinti patį fakultetą. Noriu Jums visiems palinkėti siekti savo tikslų, į klaidas žiūrėti kaip į didžiausias pamokas, visada klausti, tikėti savimi ir kalbėti!
Tarptautinė studentų diena / Dekanės sveikinimas
Konferencija „(Ne)suprantu, ką jaučiu: elgesio ir emocijų sutrikimai”
Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 1 iš 4 pasaulio gyventojų bent kartą per savo gyvenimą susiduria su psichikos sveikatos ar neurologiniais sutrikimais, tačiau net du trečdaliai žmonių, turinčių psichikos sveikatos sutrikimų, nesikreipia pagalbos į psichikos sveikatos specialistus. Socialinė stigma, diskriminacija ir žinių trūkumas atbaido žmonės nuo pagalbos ieškojimo, kuri galėtų pagerinti žmogaus gyvenimo kokybę.
,,#1iš4“ socialinė kampanija siekia šviesti visuomenę psichikos sveikatos sutrikimų tema bei mažinti visuomenėje vyraujančią stigmą. Viena iš kampanijos veiklų – kasmetinės konferencijos, kuriomis siekiama įgyvendinti šį pagrindinį tikslą.
Lietuvos psichologijos studentų asociacija (LiPSA) maloniai kviečia Jus atvykti lapkričio 18 d. į organizuojamą konferenciją ,,(Ne)suprantu, ką jaučiu: elgesio ir emocijų sutrikimai“, kuri šiais metais orientuota į emocijų ir elgesio sutrikimus.
Konferencija vyks nuo 9 val. Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakultete (Jonavos g. 66, Kaunas).
Registracijos forma: https://forms.gle/WQiBNXkPUWPinUfDA
Konferencijos dalyviams bus išduodami e. pažymėjimai.
Konferencijos programa jau netrukus.
________
Renginio partneriai: Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakultetas.
Ši veikla yra projekto ,,Laikas pokyčiams su LiPSA“ veiklos dalis. Veikla finansuota Jaunimo reikalų agentūros konkurso lėšomis.
Skelbiamas „Erasmus+“ praktikos konkursas 2023–2024 m. m.
VDU Tarptautinių ryšių departamentas (TRD) skelbia konkursą studentų ir absolevntų „Erasmus+“ praktikai 2023–2024 m. m. Atrankos dokumentus galima teikti iki 2023 m. lapkričio 30 d.
Praktikos laikotarpis – nuo 2 iki 6 mėn. (su galimybe prasitęsti praktiką)
Atrankose gali dalyvauti dieninių, nuolatinių ir ištęstinių studijų studentai, kurie esamoje studijų pakopoje (kurioje dabar mokosi ir kurioje studijuodami planuoja vykti į praktiką) nėra išnaudoję daugiau kaip 10 mėn. (vientisųjų studijų studentai – 22 mėn.) Erasmus studijų / praktikos laikotarpio.
Dokumentai atrankai
Atrankos dokumentai Erasmus+ studentų praktikai:
- Atrankos anketa „Outgoing-Application for Erasmus Student Traineeship (EU countries)“;
- Priimančios įmonės / organizacijos patvirtinimas (pagal TRD nustatytą formą).
Atrankoje gali dalyvauti I–III pakopos dieninių, nuolatinių ir ištęstinių studijų studentai.
Atrankos dokumentai Erasmus+ absolventų praktikai:
- Atrankos anketa „Outgoing-Application for Erasmus Recent Graduate Traineeship “;
- Priimančios įmonės / organizacijos patvirtinimas (pagal TRD nustatytą formą);
- Fakulteto atstovo rekomendacija (laisva forma).
Atrankoje gali dalyvauti I – III pakopos dieninių, nuolatinių ir ištęstinių studijų paskutinio kurso studentai. Praktika gali prasidėti tik po studijų baigimo (diplomo įgijimo) ir turi baigtis per vienerius metus nuo studijų baigimo datos.
Pirmenybė atrankoje suteikiama:
- Studentams, kurių studijų programoje yra numatyta praktika;
- Studentams, kurie pirmą kartą dalyvaus „Erasmus“ praktikos mobilume.
Atrankos kriterijai
- studento motyvacija;
- geros užsienio kalbos, kuria bus atliekama praktika, žinios;
- praktikos atitikimas studijų programai;
- studento darbo, studijų, stažuočių, dalyvavimo tarptautiniuose akademiniuose projektuose, visuomeninėje veikloje patirtis užsienyje ir Lietuvoje;
- dviejų paskutinių semestrų mokymosi rezultatai. Visų pakopų pirmojo kurso studentams: pirmojo semestro mokymosi rezultatai, neturint – bakalauro / magistrantūros diplomo priedėlyje atsispindintys mokymosi rezultatai.
Atrankos kriterijų eiliškumas nėra apibrėžtas. Fakultetai turi teisę nustatyti, viešai paskelbti ir atrankos metu taikyti atskirą kriterijų eiliškumą bei papildomus kriterijus.
Stipendija
ES ir EEE šalims:
| Šalių grupė | Šalis | Stipendijos dydis per mėnesį (30 dienų) |
| I grupė | Danija, Suomija, Islandija, Airija, Liuksemburgas, Švedija, Jungtinė Karalystė, Lichtenšteinas, Norvegija | 750,00 Eur |
| II grupė | Austrija, Belgija, Vokietija, Prancūzija, Italija, Graikija, Ispanija, Kipras, Nyderlandai, Malta, Portugalija | 750,00 Eur |
| III grupė | Bulgarija, Kroatija, Čekija, Estija, Latvija, Vengrija, Lenkija, Rumunija, Serbija, Slovakija, Slovėnija, Šiaurės Makedonija, Turkija | 690,00 Eur |
| IV grupė | Šveicarija* | 700,00 Eur |
Papildoma ekologiškos kelionės stipendija, jei keliaujama autobusu ar traukiniu.
Atrankos rezultatai bus skelbiami el. paštu, informuojant visus kandidatus.
Atrankos rezultatai bus skelbiami el. paštu, informuojant visus kandidatus.
Erasmus+ praktikos konkursai yra vykdomi kiekvieną mėnesį.
- Adresas: V. Putvinskio g. 23, 218 kab.
- Telefonas: +370 37 327987
- El. paštas: tomas.mickevicius@vdu.lt
Aurelija Stelmokienė. Įvairovės valdymas organizacijoje arba ką daryti su raginimu „pabūk kito batuose“
Nemaža dalis organizacijų pripažįsta, jog darbuotojų įvairovė yra ne tik moralinis įsipareigojimas, bet ir raktas į verslo sėkmę. Todėl aktyviai ieškoma būdų, kaip efektyviai įgyvendinti įvairovės valdymo veiklas praktikoje.
Dėmesys darbuotojų įvairovės valdymui organizacijose Lietuvoje ir pasaulyje – svarbu
Moksliniai tyrimai patvirtina, jog darbuotojų įvairovė išplečia potencialių darbuotojų ratą, sudaro sąlygas kūrybiškų ir inovatyvių idėjų generavimui bei efektyvesniam sprendimų priėmimui, užtikrina darbuotojų pasitenkinimą darbu ir įsitraukimą, leidžia geriau pažinti klientus ir pasiekti platesnę rinką, taip pat kuriama pozityvesnė organizacijos reputacija ir patrauklesnis prekinis ženklas. Dar daugiau, darbuotojų įvairovės klausimai išlieka itin aktualūs stebint sociodemografinius pokyčius (pvz., emigracijos ir imigracijos procesai, išaugęs gyventojų mobilumas, besikeičiantys gyvenimo stiliai) ir verslo tendencijas (pvz., tarptautinės organizacijos, tarpkultūrinės komandos) pasaulyje ir Lietuvoje.
Galiausiai, įvairovės organizacijoje valdymo svarbą akcentuoja praktikai pristatydami šiuolaikinio darbo tendencijas (pvz., Gartner HR praktikai: Mcrae, Aykens, Lowmaster ir Shepp, Harward Business Review, 2023 m. sausis). Remiantis 2023 m. gegužės mėn. žurnalo „Forbes“ duomenimis, JAV kompanijos kasmet išleidžia apie 8 milijardus dolerių įvairovės, lygybės ir įtraukties programoms. Reaguojant į Lietuvos aktualijas ir Lietuvos darbdavių išsakytą poreikį, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba taip pat siūlo įvairias lygių galimybių užtikrinimo darbe priemones (pvz., informacinį lygybės planavimo portalą, atmintines, nemokamus e-kursus, konsultacijas, lygių galimybių matavimo priemonę ir pan.). Be to, pačios organizacijos aktyviai ieško individualių joms tinkančių sprendinių.
Darbuotojų įvairovės, lygybės ir įtraukties realybė – yra kur tobulėti
Vis dėlto, ar galime sakyti, jog įvardytos įvairovės, lygybės ir įtraukties pastangos organizacijose sėkmingos. Ar iš tiesų mes pažįstame skirtingus savo darbuotojus, suprantame pagrindinius iššūkius, su kuriais jie susiduria, ir įveikliname jų unikalumus? Įvairių tarptautinių ir nacionalinių apklausų rezultatai rodo, jog vertinant vyrų ir moterų įsidarbinamumo ir darbo sąlygų lygybę Lietuvoje situacija yra gerėjanti (Europos lyčių lygybės indeksas, 2022). Vis dėlto, nors stebimas pozityvesnis požiūris į vyresnių žmonių kaip dirbančiųjų indėlį į visuomenės gerovę, tačiau vyresnio amžiaus žmonių diskriminacija yra atpažįstama kaip problema (Visuomenės apklausa apie požiūrį į vyresnius žmones, 2023).
Be to, mūsų šalyje fiksuojami žemi rodikliai LGBTI+ bendruomenės lygybės ir nediskriminavimo srityje, kurioje vertinamas ir užimtumas (Rainbow žemėlapis ir indeksas, 2023). Migrantų mobilumas darbo rinkoje Lietuvoje yra patenkinamas taip pat tik dalinai (Migrantų integracijos politikos indeksas, 2020). Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos metinėje ataskaitoje pažymima, jog Lietuvoje 2022 m. dažniausiai į šią tarnybą buvo kreiptasi susidūrus su lygių galimybių pažeidimais dėl lyties, negalios ir amžiaus. Net 389 kreipimaisi (23 proc.) buvo susiję su darbo santykiais. Galima tik numanyti, kiek panašių atvejų lieka spręstis organizacijų viduje.
Norime, kad būtų geriau – nuo ko pradėti
Suprantama, kad darbuotojų įvairovės valdymas nėra greitas procesas. Čia reikia kantrybės ir nuolatinių pastangų, paskatos darbuotojų ir vadovų žingeidumui – norui pažinti ir suprasti vieni kitus. Žinios apie skirtingas darbuotojų grupes ir/ ar individualius darbuotojus yra pirmasis žingsnis įvairovės valdymo algoritme.
Taigi, kas galėtų būti tie žinių šaltiniai? Pirmiausia, tai neabejotinai patys žmonės, jų unikalios istorijos ir patyrimai, kurie gali būti papasakoti ir išgirsti organizacijose sudarius tinkamas sąlygas dalinimuisi. Kalbant apie sąlygas, svarbu paminėti saugią aplinką ir palaikančią bendruomenę, konstruktyvų dialogą skatinančias komunikavimo priemones (pvz., įvairovės diskusijų ar įtraukties pokalbių kortelės su situacijomis ir lydinčiais klausimais), patogų ir priimtiną laiką bei vietą.
O kas jei tų sąlygų čia ir dabar užtikrinti negalime, bet žinių poreikis „dega“. Duomenis apie įvairias žmonių grupes ir jų ypatumus mums gali suteikti reprezentatyvios apklausos. Viena iš jų – Europos socialinis tyrimas.
Europos socialinis tyrimas – patikimų duomenų apie Lietuvos ir Europos gyventojus šaltinis
Europos socialinis tyrimas (EST) – tai tarptautinė apklausa apie skirtingų šalių gyventojų požiūrius, įsitikinimus ir elgseną. Joje klausiama apie subjektyvią gerovę, socialinę atskirtį ir pasitikėjimą, tapatybę, žmogiškąsias vertybes, požiūrį į politiką ir žiniasklaidą, dalyvavimą socio-politiniame gyvenime ir kt. Taip pat renkama detali informacija apie sociodemografinius respondentų rodiklius, kas leidžia duomenis analizuoti įvairiose grupėse (pvz., pagal lytį, amžių, šeimyninę padėtį, išsilavinimą, darbinę patirtį, tautybę ir pan.). Europos socialinio tyrimo duomenis aktyviai naudoja ne tik mokslininkai, dėstytojai, studentai, bet ir praktikai, politikos formuotojai. 2023 m. gegužę Katovicuose (Lenkija) vykusioje Europos darbo ir organizacinės psichologijos asociacijos konferencijoje šio tyrimo duomenys pristatymuose buvo naudojami darbuotojų požiūrių ir elgsenos tendencijų skirtingose šalyse įvardijimui, konteksto atskleidimui.
Pavyzdžiui, kaip turimi darbo resursai ir skaitmeniniai įgūdžiai susiję su darbuotojų laimingumu ir pasitenkinimu gyvenimu besikeičiančiame darbo pasaulyje arba kaip galima paaiškinti darbuotojų norą jungtis į profesines sąjungas, bet pasyvų dalyvavimą jose. 2023 m. spalį Vilniuje vykusioje SEB konferencijoje EST duomenys padėjo paaiškinti skirtingų kartų darbuotojų požiūrį į savo finansinę ateitį. Įdomių įžvalgų gali pasiūlyti ir popandeminiu laikotarpiu tyrime užfiksuotos darbuotojų darbo ir šeimos vaidmenų derinimo tendencijos, darbe ir namuose naudojamų skaitmeninių kontaktų ypatumai. Galiausiai, duomenys sudaro galimybę pasilyginti tarp skirtingų šalių ir įsivertinti pokyčius laiko perspektyvoje.
Skirtingų darbuotojų grupių vertybių ir požiūrių tendencijos remiantis EST duomenimis
Siekiant suprasti skirtingų darbuotojų grupių elgesio tendencijas, svarbu išsiaiškinti darbuotojų vertybes bei požiūrius. EST ir čia gali pateikti reikalingos informacijos. Toliau keli analizės pjūviai pristatomi kaip pavyzdžiai. Galima pastebėti (žr. paveikslą apačioje), jog vyresnių kartų darbuotojai Lietuvoje yra mažiau atviri pokyčiams ir labiau linkę į konservatyvumą, tradicijų išlaikymą palyginus su jaunesnių kartų atstovais. Y kartos darbuotojai išsiskiria stipria savęs pabrėžimo (galios, pasiekimų) orientacija, kuri mažiausiai svarbi Kūdikių bumo kartos žmonėms. Tuo tarpu, savitranscendencijos (orientacijos į kitus, geranoriškumo) vertybė yra svarbi darbuotojams nepriklausomai nuo kartos, kuriai jie priklauso. Vis dėlto, kalbant apie skirtingų lyčių darbuotojų vertybes, reikšmingų skirtumų tarp vyrų ir moterų preferencijų nenustatyta.
Norint suprasti požiūrio į darbą tendencijas, galima analizuoti aktualų darbuotojų papildomų atsakomybių, pareigų prisiėmimo (už jas neapmokant) klausimą. Reikšmingų lyčių skirtumų ir šiuo klausimu nepastebėta. Be to, nors rezultatai rodo tendenciją (žr. paveikslą žemiau), kad X kartos darbuotojai būtų labiau linkę prisiimti papildomas pareigas darbe negaudami už jas atlyginimo nei kitų kartų atstovai, tačiau šis skirtumas nežymus ir statistiškai nereikšmingas.
Tai tik dalis įžvalgų iš galimos EST duomenų analizės norint geriau pažinti skirtingų darbuotojų grupių ypatumus. Dar daugiau, remiantis jomis galima formuoti paveikias motyvacines priemones, naudų paketus organizacijose siekiant didesnio darbuotojų produktyvumo, įsitraukimo, efektyvesnio sprendimų priėmimo ir pan.
EST duomenis ar jų pagrindu parengtas trumpas ataskaitas aktualiais klausimais galima rasti čia, aktualias naujienas galima sekti čia.
Įvairovės valdymo tematikoje tenka neretai išgirsti rekomendaciją „pabūk kito batuose“. Vis dėlto, sunku pabūti kito batuose, kai ne tik nesi jų pasimatavęs, bet net anksčiau nebuvai atkreipęs į tokius dėmesio, tad pirmiausia renki informaciją. Kontekstinės informacijos žinojimas padeda pažinti ir geriau suprasti aplinkinius. Tai iš tiesų padeda jaustis patogiau nepatogiose situacijose (angl. „getting comfortable with being uncomfortable“).
Vytauto Didžiojo universiteto vykdomą projektą „Lietuvos narystės Europos Socialinio tyrimo Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciume plano įgyvendinimas“ (Nr. VS–3) finansuoja Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir Lietuvos mokslo taryba.
Šaltinis: lrt.lt
Internetas ir seksualiniai santykiai: nuo Sextortion iki AI
Šio seminaro metu dalyviai giliau supras sudėtingą interneto ir seksualumo ryšį. Jie įgis vertingų įžvalgų apie psichologinius internetinės seksualinės patirties aspektus ir išmoks praktinių strategijų, kaip skatinti klientų skaitmeninį saugumą ir gerovę.
Matthew Bartolo, kaip seksualinės ir santykių srities psichoterapeuto, žinios, įtraukiančios diskusijos ir realūs pavyzdžiai, padės seminaro dalyviams, ypač mokyklinės psichologijos studentams, geriau susiorientuoti sudėtingame 21-o amžiaus interneto ir seksualinių santykių srityje. Seminaro metu bus aptariamos įvairios temos – nuo skaitmeninių pasimatymų ir santykių iki romantinių apgaulių ir saugos bei prevencijos.
Paskaita vyks anglų kalba.
