Išyra kone pusė lietuvių vedybų: kuo svarbus porai „7 metų niežulio“ sindromas?

Dažnai išgirstame – štai, vis daugėja skyrybų. Ar iš tiesų lietuvių šeimos vis dažniau nusprendžia pasukti skirtingais keliais? Sociologė, VDU Sociologijos katedros profesorė, demografė Aušra Maslauskaitė su tokiu teiginiu nesutinka. Esmingai jį pataiso – jau ilgus metus esame palyginti dažnai besiskirianti visuomenė ir šią tendenciją stabiliai palaikome. „Lietuviai kaip amerikiečiai – daug tuokiasi ir daug skiriasi“, – sako pašnekovė ir sutinka išsamiau pakomentuoti pastarųjų kelių dešimtmečių lietuvių demografinius rodiklius būtent per ištuokų prizmę.

– Kaip bendrai įvertintumėte skyrybų tendencijas Lietuvoje? Jų daugėja, mažėja ar žymesnio pokyčio nematyti?

– Žvelgiant į demografinius duomenis, kurie įvertina įvairius struktūrinius rodiklius, tai mes tikrai negalėtume sakyti, kad skyrybų Lietuvoje, pastaruosius 3, 4 ar net 5 dešimtmečius daugėja. Didysis ištuokų šuolis Lietuvoje įvyko gana seniai, tai buvo 1970-ųjų pradžioje, o nuo to laiko mes išliekame šalimi, kurioje ištuokos apskritai dažnos. Suminis ištuokų rodiklis, kuris yra vienas tiksliausių, vertinant skyrybų dinamiką, – aukštas, bet jis yra stabiliai aukštas, net jei pastebimi svyravimai, jie labai nedideli. Vertinant šiuos rodiklius, galėtume sakyti, kad Lietuvoje ištuokos tikimybė svyruoja ties 40 proc. Lyginant su kitomis, pavyzdžiui, Europos valstybėmis, esame visuomenė, kurioje ištuokos yra tikrai dažnos.

– Kokios priežastys nulemia tokias dažnas ištuokas? Kodėl negebame tų sukurtų santuokų išsaugoti?

– Kaip minėjau, ištuokų skaičius stabiliai aukštas, tačiau atkreipiau dėmesį į kelis, nors ir nežymius, pasvyravimus. Juos galime čia paminėti. Pavyzdžiui, ištuokų skaičius buvo kiek sumažėjęs apie 2008–2009 metus, tą patį pastebime 2020–2021-ųjų demografinėje statistikoje. Taigi galime daryti išvadą, tas nemažai aptarta ir literatūroje, kad skyrybų rodikliai linkę kiek mažėti, kai įvyksta vienokios ar kitokios krizės, atsiranda neapibrėžtumų. Nors, iš vienos pusės, minėti veiksniai nulemia prastėjančią ekonominę padėtį, bedarbystę ir konfliktus šeimose, bet demografiniai rodikliai rodo, kad sunkmečiu sprendimą skirtis poros linkusios atidėti. Kitaip tariant, galima sakyti, kai laikai geri, žmonės sprendimą nutraukti juos netenkinančius santykius priima lengviau.

– Daugiau nei kelis dešimtmečius esame stabiliai dažnai besiskiriantys. Ar yra priežasčių, kodėl susiformavo tokia ilgalaikė tendencija, juk Pietų Europoje padėtis kitokia. Ar tai kažkokios „lietuviškos“ priežastys?

– Veiksniai per tuos ilgus metus keitėsi, tačiau rezultatas išliko panašus. XX a. 7–8 dešimtmetyje iš tiesų išgyvenome milžinišką ištuokų šuolį. Tada suveikė kelių veiksnių paketas. Pirma – buvo pakeistas ištuokų reguliavimas, išsiskirti tapo paprasčiau – buvo pašalintas teisinis barjeras, kuris galėjo sulaikyti žmones nuo šio žingsnio. Kitas dalykas, tuo metu vyko ir milžiniški visuomenės pokyčiai – žmonės iš kaimų kėlėsi į miestus, moterys masiškai buvo įtrauktos į darbo rinką. Ne ką mažiaus svarbus dalykas, kad išgyvenome pokarį, partizaninį karą, tremtis – visos šios dramos paliko labai daug traumų visuomenėje. Vienas iš labai svarbių dalykų, vykstančių, kai visuomenę drebina tokie didžiuliai pokyčiai, yra lydimas didesnio alkoholio vartojimo, destruktyvaus elgesio formų, beje, tai stebima ne tik mūsų šalyje.

Taigi Lietuvoje tas nesaikingas alkoholio vartojimas labai išplito ir padarė reikšmingą įtaką šeimų gyvenimui. Jeigu pasižiūrėsime į antropologinę, sociologinę medžiagą iš to laikmečio, matysime, kad vienas dažniausiai įvardijamų skyrybų motyvų buvo alkoholis.

Kitas dalykas, paskatinęs skyrybas – moterų integracija į darbo rinką. Pradėjusios dirbti, jos galėjo lengviau įsivaizduoti, kad sudurs galą su galu ir palikusios netenkinančius santykius. Visi minėti dalykai veikė tą, vadinkime, istorinį periodą, kuris nutolęs nuo mūsų maždaug pusšimčiu metų.

– Ar tyrimai atskleidžia, kas dažniau inicijuoja ištuokas – vyrai ar moterys?

– Bendrai dažniau ištuokas paskatina moterys, ir tai būdinga ne tik Lietuvai, bet ir kitoms valstybėms. Beje, tai yra vienas taip pat iš labai svarbių indikatorių – moterys dažniau yra nepatenkintos tuo, ką jos gauna santuokoje. Moterys dažnai išgyvena santuokos krizę, nes jaučiasi per daug apkrautos – joms tenka ir vaikai, ir namai, ir darbas. Neretai sulaukia per mažai pagalbos, įsitraukimo iš vyrų pusės, o tai pastūmėja jas inicijuoti ištuokas. Kalbėdami akademiškiau, kaip priežastį galėtume įvardinti lyčių nelygybę, kuri egzistuoja šeimose.

Jei kalbėtume apie tai, ką skyrybų priežastimi dažniausiai įvardija patys žmonės, iš tikrųjų tas „paketas“ panašus, tik įvilktas į kitus žodžius. Sovietmečiu buvo labai paplitusi klišė „nesutapo charakteriai“, o šiandien mes sakytume „santykių problemos“, tačiau po abiem frazėm slepiasi tas pats. Aišku, nors situacija kiek ir keičiasi, viena iš priežasčių – ir anksčiau buvo, ir yra – alkoholis, bet tai ne tik Lietuvos, sakyčiau, kad regiono problema. Taip pat, neretai patys žmonės įvardija ir seksualinius santykius bei neištikimybę.

– Kiek jūsų minėtiems skaičiams įtakos turi religija? Ar ji pastūmėja tuoktis ir ar stabdo skirtis?

– Jeigu mes įsivaizduosime, kad esame labai katalikiška šalis, kaip mėgstame save įvardinti, tai demografiniai skaičiai, susiję būtent su ištuokomis, turėtų mus priversti suglumti. Klaustume, kaip čia dabar taip gali būti? Aš manau, kad religija labai didelio vaidmens čia nevaidina, mūsų religingumas labai dažnai yra formalus. Dalies žmonių santykis su ja yra parodomasis, toks lyg paviršinis, jie dalyvauja ritualuose geriausiu atveju kelis kartus per metus, pažymi kertinius gyvenimo įvykius, tokius kaip krikštynos, vestuvės ar pan., bet negalime pasakyti, kad gyventų religinį gyvenimą, kuris diktuotų sprendimus.

– Ar galime sakyti, kad šiais laikais santuoka kaip reiškinys išgyvena krizę? Pastebime, kad vis daugiau porų pasirenka nesituokti, nesusilaukti vaikų.

– Tikrai nemanyčiau, kad santuoka išgyvena krizė. Nesame visuomenė, mananti, kad santuoka yra atgyvena. Nepaisant to, kad per trisdešimt metų pasikeitė tai, kaip žmonės kuria šeimą, vis tik pačios santuokos svarba nemenksta. Vis tik, šeima su vaikais įsivaizduojama kaip santuokos pagrindu sukuriama šeima. Porų, kurios ilgą laiką gyvena nesusituokusios ir augina vaikus vis tik yra nedaug. Paprastai modelis yra toks, kad žmonės pradeda gyventi be vedybų, taip gyvena kurį laiką, tas visai paplitę, tačiau kai jau pradeda galvoti apie vaikus, apsisprendžiama sukurti santuoką.

Vieni tyrimai rodo, kad gyvenimas kohabitacijoje daro įtaką žmonių įsipareigojimų suvokimui, jie lyg jaučiasi laisvesni, paprasčiau išsiskirti, kiti šaltiniais vertina, kad įtaka nedidelė. Vis tik aš manau, kad tai nėra labai reikšmingas veiksnys. Galbūt reikėtų kalbėti apie tai, kad prie ištuokų dinamikos prisideda ne pats santuokos kūrimo modelis, o tai, kad mes esame visuomenėje, kuriai skyrybos yra gana įprastas dalykas. Turime jau ne vieną kartą, kuri užaugo su skyrybomis – ar patys patyrė tėvų skyrybas, ar matė jas artimoje aplinkoje.

Iš tyrimų, kurie analizuoja ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio demografinius rodiklius, matome, kad vaikystėje patyrus tėvų skyrybas padidėja rizika ir pačiam išsiskirti jau savo sukurtoje šeimoje. Tarp kartų susiformuoja toks besisukantis skyrybų ratas, taip pat matyti, kad mūsų visuomenėje skyrybos nėra stigmatizuojamos. Mūsų visuomenėje žiūrima į tai labiau kaip „na, taip gali gyvenime nutikti“.

– Kaip ilgai žmonės gyvena juos netenkinančiuose santykiuose iki išsiskiria? Galbūt žinoma ir tai, kiek vidutiniškai gyvena nelaimingai, bet taip ir nesiskiria?

– Demografiniais tyrimais nustatyta, kad Europos šalyse egzistuoja „7 metų niežulio“ fenomenas. Skyrybų rizika auga pirmus 7-erius, vėliau – mažėja. Manoma, kad tai susiję su tuo, jog pirmus septynerius metus poros išgyvena labai daug iššūkių – iš pradžių santykių susiderinimas, vėliau – vaikai. Kaip pertvarkyti santykius, kai jie atsiranda? Kaip pasidalinti vaikų priežiūrą, kaip suderinti darbus ir šeimą? Natūralu, kad šie dalykai iškelia prieštaravimų, konfliktų, o gebėti juos spręsti – sunku. Kai etapas, demografų mėgstamas pavadinti „7 metų niežulio sindromu“, praeina, tada ištuokos rizika ima mažėti, kuo toliau – tuo labiau. Retai kada išsiskiria žmonės, nugyvenę 30 metų kartu.

Lietuvoje, tiesa, ta minėta 7 metų rizika yra kiek prasitęsusi, iki 8–9 metų, bet tendencijos panašios.

– Vis tik, jei dar sugrįžtume prie lietuvių. Sakykime, ar būtų galima įžvelgti, kas galėtų sumažinti ištuokų rodiklius. Gal mes per atsainiai renkamės partnerius ar nemokame išlaikyti santykių?

– Turime kalbėti apie tai, kad šeima paprastai negyvena burbule. Daugybė dalykų, kurie supą ją, procesų, kurie vyksta jos aplinkoje, daro labai didelę įtaką. Netgi tai, pavyzdžiui, kad žmonėms sunku įsigyti būstą. Jeigu nekilnojamojo būsto rinka tokia, kad namų įsigijimas labai apkrauna šeimą, per brangu, sunku gauti paskolą ir pan. – natūralu, šis stresas persikels ir į šeimyninį gyvenimą.

Šeimą paveikia ir visuomenės nuostatos, stereotipai, kad moteris turi auginti vaikus, šeimininkauti namuose. Vaikų priežiūra – irgi atrodo, kuo čia galėtų būti susijusi, nors iš tiesų – labai. Jeigu turime visuomenę, kurioje vaiko priežiūros sistema nėra pakankamai išplėtota, pavyzdžiui, trūksta darželių, arba ji yra per brangi. Visos šios bėdos nukeliauja į santykių lygmenį, tai tampa papildomu dirgikliu, kurį porai reikia spręsti, o jų būna tikrai ne vienas.

Taigi, nesakyčiau, kad lietuviai prastai pasirenka partnerius. Manau, egzistuoja pakankamai daug „už šeimos“, kurie ją neigiamai paveikia.

– Pabaigai, o kaip dėl santuokų? Sakote, jos neišgyvena krizės. Jų tiek pat, o gal net daugėja?

– Mes tikrai negalime sakyti, kad lietuviams santuoka tampa nereikalinga. Jokiu būdu. Ji išlieka žmonės labai svarbia šeimyninio gyvenimo organizavimo forma. Ji turi stiprų socialinį ir kultūrinį krūvį.

Jeigu žiūrėsime į suminį santuokų rodiklį, matysime, kad pandemija turėjo šiokią tokią įtaką, bet reikėtų pasakyti, kad vertinant Europos mastu – mūsų ne tik skyrybų, bet ir santuokų rodikliai yra aukšti. Lietuviai kaip amerikiečiai – daug tuokiasi, ir daug skiriasi.

Šaltinis: 15min.lt

IX Nacionalinė Jaunųjų Sociologų ir Antropologų Konferencija

Vytauto Didžiojo universiteto Sociologijos katedra ir Lietuvos sociologų draugija kviečia į IX nacionalinę jaunųjų sociologų ir antropologų konferenciją „Aktualūs sociologijos ir antropologijos tyrimai: problemos ir kontekstai“, kuri vyks 2023 m. balandžio 21 d. VDU Socialinių mokslų fakultete, Jonavos g. 66, Kaune.

Nacionalinė jaunųjų sociologų ir antropologų konferencija – tai tradicinė kasmetinė pradedančiųjų tyrėjų susitikimų ir diskusijų platforma, skirta pasidalinti bakalauro, magistrantūros ar doktorantūros studijų metu atliktų tyrimų radiniais ar aptarti dar tik planuojamus tyrimus, susipažinti su bendraminčiais.

Šių metų konferencijos tema – „Savas-svetimas-kitas: sienos ir ribos neapibrėžtumų laikotarpyje“.

Mūsų kasdienis gyvenimas susideda iš nuolatinio sienų ir ribų kūrimo ir nuolatinio jų peržengimo. Sienas statome siekdami apsaugoti šalį nuo nepageidaujamų migrantų, karo baimės, jas kertame emigruodami ir laisvai keliaudami. Netiesiogine prasme sienas nuolatos braižome permąstydami socialines, religines, etninių grupių ribas, visuomenėje ieškodami sutarimų, kur prasideda ir baigiasi „svetimas“ ar „kitas“. Aštrūs šie klausimai buvo ir koronaviruso pandemijos metu, taip pat – ekologinių krizių akivaizdoje. Kasdienę sandūrą su šiomis ribomis patiriame virtualioje erdvėje, socialinių tinklų „burbulų“ kovose ar spręsdami emocinės ir fizinės sveikatos iššūkius. Daug dėmesio šiose diskusijose sulaukia ir amžiaus, lyties, vertybių ir įsitikinimų klausimai. Permąstant šiuos reiškinius, svarbu prisiminti, kad sienos nėra tik kažkas negatyvaus – be sienų, be „svetimo“ negalėtume apibrėžti savęs – neapibrėžus „kitų“, nebūtų ir „mes“.

Tarpdisciplininėje konferencijoje maloniai laukiame sociologijos, antropologijos ir giminingų disciplinų, tokių kaip politikos mokslai, ekonomika, komunikacija, kūrybinės industrijos, psichologija, socialinis darbas, istorija, etnologija ir kitų, kuriose taikomi socialinių tyrimų metodai, studentų ir jaunųjų mokslininkų.

Kviečiame teikti teorinio ir empirinio pobūdžio pranešimus. Konferencijos kalbos – lietuvių ir anglų. Konferencijos dalyvio mokesčio nėra.

Pranešimų santraukas prašome siųsti el. p. adresu: sk@vdu.lt iki 2023 m. balandžio 3 d.

Reikalavimai santraukai:

iki 250 žodžių, kurie apimtų pranešimo pavadinimą, pagrindinę pranešimo idėją ir argumentus;
nurodykite pranešėjo/-ų pavardę/-es, vardą/-us, instituciją, pareigas arba studijų pakopą (jei studijuojate), kontaktinę informaciją (el. pašto adresą).

Pranešimų pagrindu parengtus mokslinius straipsnius bus galimybė publikuoti VDU Sociologijos katedros leidžiamame recenzuojamame mokslo žurnale „Kultūra ir visuomenė: socialinių tyrimų žurnalas“. Jei pranešimo pagrindu planuotumėte rengti straipsnį, prašome tai nurodyti teikiant pranešimo santrauką.

Konferencijos el. paštas: sk@vdu.lt

Erasmus+ praktikų konkursas studentams: galimybės praktikuotis visame pasaulyje

VDU Tarptautinių ryšių departamentas (TRD) skelbia išskirtinį „Erasmus+” praktikos konkursą studentų ir būsimų absolventų „Erasmus+“ praktikai 2022–2023 m. m. apimantį visas pasaulio valstybes. Atrankos dokumentus galima teikti iki 2023 m. vasario 28 d.

Praktikos laikotarpis – nuo 2 iki 6 mėn.

Atrankose gali dalyvauti dieninių, nuolatinių ir ištęstinių studijų studentai, kurie esamoje studijų pakopoje (kurioje dabar mokosi ir kurioje studijuodami planuoja vykti į praktiką) nėra išnaudoję daugiau kaip 10 mėn. (vientisųjų studijų studentai – 22 mėn.) Erasmus studijų / praktikos laikotarpio.

Dokumentai atrankai

Atrankos dokumentai Erasmus+ studentų praktikai:

Atrankos anketa „Outgoing-Application for Erasmus Student Traineeship“;
Priimančios įmonės / organizacijos patvirtinimas (pagal TRD nustatytą formą).

Atrankoje gali dalyvauti I–III pakopos dieninių, nuolatinių ir ištęstinių studijų studentai.

Atrankos dokumentai Erasmus+ absolventų praktikai:

Atrankos anketa „Outgoing-Application for Erasmus Recent Graduate Traineeship “;
Priimančios įmonės / organizacijos patvirtinimas (pagal TRD nustatytą formą);
Fakulteto atstovo rekomendacija (laisva forma).

Atrankoje gali dalyvauti I – III pakopos dieninių, nuolatinių ir ištęstinių studijų paskutinio kurso studentai. Praktika gali prasidėti tik po studijų baigimo (diplomo įgijimo) ir turi baigtis per vienerius metus nuo studijų baigimo datos.

Pirmenybė atrankoje suteikiama:

Studentams, kurių studijų programoje yra numatyta praktika;
Studentams, kurie pirmą kartą dalyvaus „Erasmus“ praktikos mobilume.

Atrankos kriterijai

studento motyvacija;
geros užsienio kalbos, kuria bus atliekama praktika, žinios;
praktikos atitikimas studijų programai;
studento darbo, studijų, stažuočių, dalyvavimo tarptautiniuose akademiniuose projektuose, visuomeninėje veikloje patirtis užsienyje ir Lietuvoje;
dviejų paskutinių semestrų mokymosi rezultatai. Visų pakopų pirmojo kurso studentams: pirmojo semestro mokymosi rezultatai, neturint – bakalauro / magistrantūros diplomo priedėlyje atsispindintys mokymosi rezultatai.

Atrankos kriterijų eiliškumas nėra apibrėžtas. Fakultetai turi teisę nustatyti, viešai paskelbti ir atrankos metu taikyti atskirą kriterijų eiliškumą bei papildomus kriterijus.

Stipendija

ES ir EEE šalims:

Šalių grupė	Šalis	Stipendijos dydis per mėnesį (30 dienų)
I grupė	Danija, Suomija, Islandija, Airija, Liuksemburgas, Švedija, Jungtinė Karalystė, Lichtenšteinas, Norvegija	700,00 Eur
II grupė	Austrija, Belgija, Vokietija, Prancūzija, Italija, Graikija, Ispanija, Kipras, Nyderlandai, Malta, Portugalija	670,00 Eur
III grupė	Bulgarija, Kroatija, Čekija, Estija, Latvija, Vengrija, Lenkija, Rumunija, Serbija, Slovakija, Slovėnija, Šiaurės Makedonija, Turkija	600,00 Eur
IV grupė	Šveicarija^*	700,00 Eur

Šalims už ES/EEE ribų:

Stipendija 700,00 Eur/mėn.

Išmoka kelionei, kurios dydis nustatomas pagal atstumą* nuo Lietuvos (Kauno miesto) iki praktikos organizacijos vietos (miesto):

100-499 km – 180,00 EUR
500-1999 km – 275,00 EUR
2000-2999 km – 360,00 EUR
3000-3999 km – 530,00 EUR
4000-7999 km – 820,00 EUR
virš 8000 km – 1500,00 EUR

Papildoma ekologiškos kelionės stipendija, jei keliaujama autobusu ar traukiniu.

Atrankos rezultatai bus skelbiami el. paštu, informuojant visus kandidatus.

Šis konkursas yra išskirtinė galimybė praktikai išvykti už ES/EEE ribų su „Erasmus+“ stipendija, kitas toks konkursas bus skelbiamas tik pavasario semestro metu.

Daugiau informacijos:

Prasideda registracija į pavasario semestro studijų dalykus

Sausio 24-30 dienomis vyks pirmasis registracijos į 2022/2023 m. m. pavasario semestro studijų dalykų paskaitas, seminarus, pratybas ir laboratorinius darbus etapas. Šiame etape į dalykus registruojasi:

Nuolatinės ir ištęstinės formų bakalauro ir vientisųjų studijų studentai
Nuolatinės ir ištęstinės studijų formos magistrantai
Nuolatinės ir ištęstinės studijų formų profesinių studijų studentai
Klausytojai
Vizituojantys studentai

Registracija vyks tik elektroniniu būdu, prisijungus prie VDU Studentų savitarnos portalo (toliau SSP).

Prisijungimo vardas yra: vardas.pavarde (mažosiomis raidėmis, be lietuviškų raidžių) ir slaptažodis. Jei studentas pamiršo slaptažodį, jis gali jį susikurti vėl, apsilankydamas šiame tinklalapyje: https://pagalba.vdu.lt/. Instrukcijas galite rasti čia.

Registracijos į dalykus taisyklės

Studijų tvarkaraščiai

„STUDIJOS TURĖJO DIDŽIULĘ ĮTAKĄ MANO TOLIMESNEI PROFESINEI KARJERAI…“ – VDU SOCIALINIO DARBO ABSOLVENTĖ

Apie Socialinio darbo studijas, dabartinę profesinę veiklą, pomėgius ir gyvenimo aistrą savo mintimis dalinasi VDU Socialinio darbo absolventė Rasa Vėjalytė.

Rasa, kas paskatino tave rinktis socialinio darbo profesiją? Kodėl rinkaisi būtent VDU ?

Į VDU studijas žengiau jau iš praktikės pusės. Esu baigusi socialinės pedagogikos-edukologijos bakalauro studijas kitame universitete, tačiau tuometiniame darbe su žmonėmis turinčiais negalią, buvo reikalingas socialinio darbo išsilavinimas. Pašaukimo vedama, pradėjau domėtis universitetais, kuriuose galima studijuoti socialinį darbą. Užsukusi į VDU, buvau maloniai priimta, išsamiai viskas pristatyta, studijų eiga ir mokomieji dalykai. Likau sužavėta ir iš karto nusprendžiau rinktis VDU, atmesdama kitus universitetus.

Ką prisimeni iš savo studijų? Kas tau buvo svarbu?

Labai puikiai prisimenu universiteto jaukią akademinę aplinką, dėstytojus, jų žinias, gyvus pasakojimus ir šilto, lygiavertiško santykio su studentu kūrimą. Manau tai, ką išvardinau ir buvo svarbiausia, įsiminė ir paliko gerą, malonų prisiminimą.

Kokią vietą studijos universitete turi tavo profesinėje kelionėje?

Iš tiesų studijos turėjo didžiulę įtaką mano tolimesnei profesinei karjerai. Dar studijuodama buvau įkvėpta dėstytojos vesti paramos grupę savo tuometinėje darbovietėje tėvams, auginantiems vaikus ir jaunuolius su intelekto negalia. Vėliau atkeliavo pasiūlymai vesti panašaus pobūdžio grupes kitose įstaigose, pvz. paaugliams su intelekto sutrikimu. Po truputį grupių temos keitėsi, tačiau įkvėptas noras vesti grupes nekito. Taip atkeliavau iki streso valdymo, bendravimo ir bendradarbiavimo lavinimo bei kitokiomis temomis vedamų grupių paaugliams. Studijos paskatino vesti grupes, o grupės – žingsnis po žingsnio atvedė iki šių dienų darbo srities, kurioje dirbu – tai pagalba paaugliams ir jų šeimoms.

Papasakok apie savo darbą. Ką dabar veiki, už ką esi atsakinga?

Šiuo metu dirbu keliose darbovietėse – paramos šeimai centre „Darnūs namai“ socialine darbuotoja, projektų vadove ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje Multidimensinės šeimos terapijos koordinatore Kauno regione. Dirbu su šeimomis ir jaunuoliais, kurie patiria iššūkių dėl jaunuolio nepriimtino elgesio, mokyklos nelankymo, psichotropinių medžiagų vartojimo, bėgimo iš namų, silpno, konfliktiško santykio su tėvais. Taip pat koordinuoju specialistus, kurie dirba su šeimomis.

Kuri iš dabartinių veiklų darbe tau labiausiai patraukti, įdomi?

Abi veiklos yra skirtingos, suteikiančios balansą, papildančios viena kitą. Darbas su šeima, jos pažinimas, santykio mezgimas, problemų analizavimas ir sprendimo ieškojimas skatina nuolat tobulėti, gilinti žinias apie žmogų ir santykį su žmogumi, tėvystės bei paauglystės ypatumus.

Rasa, su kokiais iššūkiais tu susiduri savo darbe?

Paauglystė nuostabus etapas ir dirbti su paaugliai neįkainojama patirtis, tačiau juos pritraukti į veiklas, tikras iššūkis, tuomet reikia gerokai paplušėti.

Koks tavo gyvenimo “motto” ?

Gyvenime dažniausiai remiuosi keliais motto: „Viskas bus gerai” ir “Geriau gailėtis to, ką padarei, o ne to, ko nepadarei”. Šie įsitikinimai leidžia semtis iš gyvenimo įvairiausių spalvų bei skirtingų skonių. Taip lengviau pažinti save ir aplinką, atskirti tai, kas tikra ir reikalinga.

Kai būna sunku, kas tau neleidžia nuleisti rankų, skatina eiti į priekį?

Žinojimas, kad kiekviena gyvenime situacija yra pamoka. Kai būna sunku, visuomet pasvarstau, ko galiu išmokti iš šios situacijos, ką turėčiau daryti kitaip. Stengiuosi žvelgti į sunkumus ne kaip į bausmę, o kaip į galimybę stabtelti ir daryti pokytį.

Kokia tavo gyvenimo aistra? Ką veiki, kai nedirbi?

Gyvenime turiu nemažai pomėgių, nuo domėjimosi saviugda iki sodininkystės. Kai pomėgių daug, skirstant jiems laiką dažnai remiuosi sezoniškumu. Tačiau, kam visuomet stengiuosi rasti laiko rytą – vakarą, žiemą – vasarą, tai žirgams. Jojimas, pasivaikščiojimai su žirgais, tiesiog buvimas su jais ir rūpestis yra tai, ką galiu vadinti aistra. Jiems visuomet stengiuosi rasti laiko. Tai mano atgaivos stotelė, jėgų atnaujinimo šaltinis.

Rasa, ką pasakytum jaunam žmogui, kuris galvoja rinktis Socialinio darbo studijas VDU?

Jaunam žmogui pasakyčiau – jei nori studijuoti ir gauti ne tik žinių, bet ir gyvos, gyvenimiškos patirties, nedvejojant rinktis Socialinio darbo studijas VDU!

Kalbėjosi Lina Bartusevičienė, VDU Socialinių mokslų fakulteto Komunikacijos su socialiniais partneriais ir absolventais specialistė

VDU SOCIALINIS DARBAS IR PSICHOSOCIALINIS KONSULTAVIMAS, BAKALAURO STUDIJOS

VDU Tėvų akademijoje – apie dabarties visuomenę ir jaunosios kartos ugdymą

2023 m. sausio 26 d. (ketvirtadienį) 18:00 val. kviečiame į VDU Tėvų akademijos nuotolinę paskaitą „Dabarties visuomenė arba kaip ugdyti jaunąją kartą“. Paskaitą ves VDU Sociologijos katedros profesorius dr. Vylius Leonavičius.

Būtina išankstinė REGISTRACIJA: http://smf.vdu.lt/registracija

Paskaita vyks nuotoliniu būdu. Likus dienai iki renginio, užsiregistravusiems bus išsiųsta prisijungimo informacija. Renginys nemokamas.

Kviečiame dalyvauti!

******************

VDU Tėvų akademija – tai dalis Socialinių mokslų fakulteto misijos. Kartą per mėnesį VDU Socialinių mokslų fakulteto dėstytojai – psichologai, sociologai, socialinio darbo atstovai dovanoja nemokamus užsiėmimus tėvams, taip siekdami prisidėti prie visuomenės tobulėjimo. Kviečiame mokytis apie save, šeimą, savo vaikus, jų auklėjimą ir kitomis aktualiomis temomis.

Skelbiamas ketvirtasis „Erasmus+“ praktikos konkursas 2022–2023 m. m.

VDU Tarptautinių ryšių departamentas (TRD) skelbia ketvirtąjį konkursą studentų ir būsimų absolventų „Erasmus+“ praktikai 2022–2023 m. m. Atrankos dokumentus galima teikti iki 2023 m. sausio 31 d.

Praktikos laikotarpis – nuo 2 iki 6 mėn. (su galimybe prasitęsti praktiką)

Dokumentai atrankai

Atrankos dokumentai Erasmus+ studentų praktikai:

Atrankos anketa „Outgoing-Application for Erasmus Student Traineeship (EU countries)“;
Priimančios įmonės / organizacijos patvirtinimas (pagal TRD nustatytą formą).

Atrankoje gali dalyvauti I–III pakopos dieninių, nuolatinių ir ištęstinių studijų studentai.

Atrankos dokumentai Erasmus+ absolventų praktikai:

Atrankos anketa „Outgoing-Application for Erasmus Recent Graduate Traineeship (EU countries)“;
Priimančios įmonės / organizacijos patvirtinimas (pagal TRD nustatytą formą);
Fakulteto atstovo rekomendacija (laisva forma).

Pirmenybė atrankoje suteikiama:

Studentams, kurių studijų programoje yra numatyta praktika;
Studentams, kurie pirmą kartą dalyvaus „Erasmus“ praktikos mobilume.

Atrankos kriterijai

studento motyvacija;
geros užsienio kalbos, kuria bus atliekama praktika, žinios;
praktikos atitikimas studijų programai;
studento darbo, studijų, stažuočių, dalyvavimo tarptautiniuose akademiniuose projektuose, visuomeninėje veikloje patirtis užsienyje ir Lietuvoje;
dviejų paskutinių semestrų mokymosi rezultatai. Visų pakopų pirmojo kurso studentams: pirmojo semestro mokymosi rezultatai, neturint – bakalauro / magistrantūros diplomo priedėlyje atsispindintys mokymosi rezultatai.

Atrankos kriterijų eiliškumas nėra apibrėžtas. Fakultetai turi teisę nustatyti, viešai paskelbti ir atrankos metu taikyti atskirą kriterijų eiliškumą bei papildomus kriterijus.

Atrankos rezultatai bus skelbiami el. paštu, informuojant visus kandidatus.

Erasmus+ praktikos konkursai bus vykdomi kiekvieną mėnesį iki 2023 m. birželio.

Daugiau informacijos

VDU Socialinių mokslų fakulteto diplomų įteikimo šventė

Sausio 27 dieną, 13 val., Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakultetas (VDU SMF) kviečia dalyvauti diplomų įteikimo iškilmėse.

Diplomų įteikimo iškilmės vyks VDU Didžiojoje salėje (S. Daukanto g. 28, Kaunas).

Informuojame, kad renginyje gali būti filmuojama ir/ar fotografuojama ir Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.

VDU pristato unikalią platformą absolventams

Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) pristato naują, specialiai alumnams skirtą interaktyvią platformą pavadinimu „VDU alumni ID“. Šios platformos tikslas – išlaikyti ir stiprinti tarpusavio ryšius su universiteto alumnais, kurie yra išsibarstę po visą pasaulį. Interaktyvi erdvė suteiks galimybę absolventams pasinaudoti universiteto teikiamomis paslaugomis ir skiriamomis naudomis bei sekti aktualias universiteto ir alumnams skirtas naujienas.

„VDU absolventų ID platformos atsiradimas – naujas etapas, perkraunantis universiteto bendravimo ir bendradarbiavimo santykius su absolventais, skatinantis abipusį dialogą. Šiuo metu informacija ir naudos skirtos absolventams yra išskaidytos, o platforma leis viską koncentruoti vienoje vietoje tiek VDU absolventams lietuviams, tiek užsieniečiams. Tokios platformos Lietuvoje atitikmenų surasti galime tik vienetus. Manome, kad ateityje ji taps puikia vieta keistis idėjomis, pasiūlymais tiek tarp universiteto ir absolventų, tiek tarp pačių alumnų bendruomenės. Ši interaktyvi erdvė – viena iš priemonių, kuri yra skirta realizuoti universiteto užsibrėžtą strateginį tikslą – telkti Universiteto alumnų bendruomenę“, – teigia absolventų koordinatorė Monika Terzytė.

Platforma turi du etapus – pirmajame šiuo metu galima sužinoti apie absolventų ambasadorystę, vėliavnešio misiją ir kaip juo tapti, įvairias absolventų istorijas, kurios įkvepia siekti tikslų, įvairias partnerystes siūlomos universiteto alumnų. Be to, šiuo metu galima sekti įvairias naujienas susijusias tiek su Universiteto, tiek su absolventų veiklomis, o norint įsitraukti į bendruomenę – užsiprenumeruoti naujienlaiškį su aktualia informacija. Antras platformos etapas – registravimasis. Užsiregistravusieji VDU alumnų platformoje turės galimybę naudotis tik alumnams skirtais pasiūlymais ir papildomomis naudomis: gauti nuolaidas studijoms ir užsienio kalbų mokymuisi, tobulinti profesines kompetencijas, nemokamai sportuoti VDU Sporto centre bei išbandyti dar daugiau pakete esančių paslaugų.

Kasmet įvairių pakopų studijas universitete baigia daugiau nei 2000 absolventų. Siekdama sukurti tokią platformą, universiteto bendruomenė skaitmenizavo alumnus, kurie yra saugomi universiteto archyvuose. Interaktyvi absolventų erdvė nuolat tobulės, atsiras funkcijų, kurios palengvins naudojimąsi platforma, o alumnai galės išreikšti savo nuomonę ir atsiliepimus, į kuriuos VDU atsižvelgs ateityje.

Baigiamųjų darbų gynimai SMF