Geriausiai studentų 2022-2023 m. m. rudens semestre įvertinti SMF dėstytojai
Kviečiame susipažinti su geriausiai studentų apklausoje apie dėstymą ir studijavimą 2022-2023 m. m. rudens semestre įvertintais SMF dėstytojais.
Remiantis dėstymo įvertinimo vidurkiais ir studentų dalyvavimo aktyvumu, geriausiai studentų įvertintais tapo šie Socialinių mokslų fakulteto dėstytojai:
- Daiva Bartušienė
- Ugnė Paluckaitė
- Roberta Motiečienė
- Jorūnė Vyšniauskytė Rimkienė
- Gedas Malinauskas
- Kristina Žardeckaitė-Matulaitienė
- Laura Lapinskė
- Rasa Naujanienė
- Gabija Jarašiūnaitė-Fedosejeva
- Viktorija Čepukienė
- Julija Eidukevičiūtė
- Giedrė Baltrušaitytė
- Aurelija Stelmokienė
- Laura Šeibokaitė
- Rytis Pakrosnis
Geriausiai įvertinti dėstytojai įvardinti atsižvelgiant į šiuos kriterijus:
- Studijų dalykuose bendras dėstymo įverčio vidurkis – 9 ir daugiau;
- Studentų aktyvumas apklausoje – 30 % ir daugiau, kai atsakė 10 asmenų ir daugiau; arba 25 % ir daugiau, kai studentų skaičius semestre 100 ir daugiau.
Rudens semestro geriausiai studentų įvertintiems dėstytojams VDU Moodle aplinkoje suteikti skaitmeniniai ženkleliai „Dėstymo kokybė 2022 ruduo“.
Džiaugiamės ir didžiuojamės!
VDU studentų psichologinės gerovės apklausa
VDU Psichologijos klinika kviečia visus studentus dalyvauti VDU studentų psichologinės gerovės apklausoje!
Apklausoje kviečiami dalyvauti visi VDU studentai (visų studijų pakopų, visų kursų).
Ši apklausa – tai VDU akademinės bendruomenės psichologinės gerovės stebėsenos dalis, kuria siekiama reguliariai (kiekvienais metais) vertinti VDU studentų psichologinės gerovės lygį bei su ja susijusius veiksnius, kad būtų galima universitete organizuoti savalaikes studentų psichologinę gerovę stiprinančias programas bei teikti rekomendacijas universiteto administracijai dėl studentų gerovės universitete užtikrinimo.
Apklausa pasiekiama Studentų portale. Prisijungimui naudokite savo prisijungimo prie Studentų portalo duomenis (prisijungimo vardą ir slaptažodį). Apklausa yra visiškai anoniminė, o apklausos metu pateikta informacija – visiškai konfidenciali. Prisijungimo duomenys reikalingi tik tam, kad apklausoje dalyvautų tik VDU studentai ir tik vieną kartą einamaisiais metais (išskyrus pirmo kurso studentus, kurie kviečiami dalyvauti apklausoje šiais mokslo metais du kartus – tik įstojus ir dabar). Apklausos rezultatai yra atsieti nuo prisijungimo duomenų.
Kiekvieno studento dalyvavimas apklausoje yra labai svarbus!
Studentams – kvietimas dalyvauti konferencijoje „Laisvė kurti 2023“
Vien KET išmanymo neužtenka: kodėl nemokame kultūringai ir saugiai elgtis eisme?
„Spinter tyrimai“ 2022 m. atlikta apklausa parodė, kad vairuotojai, pėstieji ir kiti eismo dalyviai keliuose labiausiai vertina saugumą, o eismo ir vairavimo kultūra yra tik kiek daugiau nei patenkinama.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Socialinių mokslų fakulteto Psichologijos katedros docentė Laura Šeibokaitė pasakoja, kokios savybės būdingos nekultūringiems, rizikuoti linkusiems eismo dalyviams ir atsako, ko trūksta, kad eismo kultūra taptų saugesnė.
Nekultūringo eismo dalyvio portretas
VDU docentė teigia, kad dalyvavimas eisme – kur kas daugiau nei kelionė iš taško A į tašką B. „Vairavimas atlieka daug įvairių funkcijų, sprendžia net psichologines problemas. Dažnai žmonės vairavimą naudoja įvairioms emocijoms, savijautai išreikšti“.
„Yra vairuotojų, kurie apskritai nekreipia dėmesio į taisykles: eismas yra tik viena iš daugybės gyvenimo sričių, kur pasireiškia toks elgesys. Žmonėms atrodo, kad jie geriau žino, kaip turi būti: nors moka taisykles, jų tiesiog nesilaiko“.
Klausimas, kodėl taip yra, gerokai sudėtingesnis. „Dažniausiai nedrausmingi eismo dalyviai turi visą puokštę neigiamų savybių. Pavyzdžiui, yra agresyvesni nei žmonės, kurie linkę paklusti taisyklėms.
KET pažeidėjai taip pat turi didesnį polinkį į nerimą, yra impulsyvūs. Jie dažnai priima rizikingus sprendimus gerai neapgalvoję visų galimų pasekmių. Šiems žmonėms reikia simuliacijos iš aplinkos, todėl jie atlieka veiksmus, kurie sukelia adrenaliną“, – aiškina L. Šeibokaitė.
Pasak mokslininkės, atlikti tyrimai rodo, kad nelaimingus eismo įvykius sukelia ne taisyklių nemokėjimas, savitas interpretavimas, o noras sau leisti daugiau. Tai būdinga ne tik vairuotojams, bet ir dviratininkams, pėstiesiems.
„Svarbu ugdyti supratimą, kad kelių eismo taisyklių laikymasis – tai bendrojo gėrio siekimas, naudingas kiekvienam iš mūsų. Paklūstant taisyklėms, laimėsime gerokai daugiau, nei viršijant greitį ar kertant kelią neleistinoje vietoje“, – teigia VDU docentė.
Prasižengia ne tik jaunimas
Rizikingiausia grupė eismo saugumo ir kultūros aspektu yra jauni amžiumi ir vairavimo patirtimi vairuotojai. „Nepakankama vairavimo patirtis sukuria iliuziją: žmogus išvažiuoja į kelią vieną – du – tris kartus ir jam nieko nenutinka. Tuomet kyla įspūdis, kad jis yra puikus vairuotojas. Nors praktinės patirties eisme dar turi labai mažai, kiekvieną kartą vairuojant, jis sau leidžia vis daugiau“.
Anot pašnekovės, čia svarbūs du aspektai: brandumo stoka, kuri neleidžia tinkamai įvertinti situacijos ir noras įtikti bendraamžiams: „kai automobilyje sėdi daugiau jaunų žmonių, vairavimas kartais tampa galimybe pademonstruoti savo „kietumą“. Atliekant rizikingus manevrus, nepatyrę vairuotojai demonstruoja įsivaizduojamą drąsą ir mėgina įtvirtinti suaugusiojo statusą“.
Visgi dalis žmonių ir pasiekę brandos laikotarpį neatsisako netinkamų ir pavojingų vairavimo įpročių. „Yra vairuotojų, kurie bėgant metams išlaiko netinkamą vairavimo modelį. Jie perdėtai pasitiki savimi, todėl gali sukelti pavojingas situacijas kelyje, veltis į konfliktus su kitais eismo dalyviais“, – sako L. Šeibokaitė.
Svarbu pradėti nuo savęs
Mokslininkė mano, kad Lietuvoje yra vietos tobulėjimui ir eismo kultūros gerinimui. Vienas tokių aspektų – augant šeimose gautos pamokos. L. Šeibokaitė skatina tėvus įvertinti, ar jie tinkamai išnaudoja turimus resursus.
„Nors mokyklose ir kitose aplinkose informacijos apie elgesį eisme yra pakankamai, vaikai geriausiai mokosi iš artimųjų pavyzdžio. Jeigu namuose aiškinama, kad kelią kirsti galima tik per perėją, tačiau tėvai pasiėmę vaiką už rankos bėga per gatvę ten, kur jiems patogu, vaikas perima šį elgesio modelį ir kartoja tėvų klaidas“.
Pasak pašnekovės, priežasčių grandinėje svarbiausia – pats žmogus. „Už nekultūringą ir pavojingą eismo dalyvių elgesį pirmiausia atsakingi jie patys. Net pati geriausia susisiekimo infrastruktūra, švietimo, mokymo programos viso darbo už mus nenuveiks: kiekvienas eismo dalyvis turi gebėti save kontroliuoti ir įvertinti veiksmų pasekmes“, – teigia mokslininkė.
Šaltinis: lrytas.lt
Nykstanti Lietuva: verslas siūlo atsivežti vietnamiečių, visuomenė nori, kad moterys daugiau gimdytų
Nors pastaruosius 4-erius metus gyventojų skaičius Lietuvoje augo, ekonominiai modeliai rodo, kad 2045 m. mūsų liks vos 2 mln. Verslas mato vienintelį kelią – imigraciją, o visuomenė norėtų, kad demografines problemas spręstų augantis gimstamumas, rodo LRT užsakymu atlikta apklausa.
Jei Marijonas Mikutavičius antrąjį Lietuvos himną būtų kūręs 1990 m., vietoj trijų milijonų į dainos žodžius jis būtų galėjęs įtraukti keturis.
Būtent nepriklausomybės pradžioje Lietuvoje gyventojų skaičius pasiekė piką – 3,7 mln. Po to nuosekliai ėmė mažėti. 2012 m. pasiekė 3 mln., o 2023 m. – 2,86 mln. Džiugina tik tai, kad nuo 2016 m. pastebimas nedidelis gyventojų skaičiaus augimas.
Jungtinių tautų, Valstybės duomenų agentūros duomenys ir „Eurostat“ prognozė
Nepaisant to, „Eurostat“ prognozuoja, kad 2030 m. Lietuvoje gyvens jau tik 2,4 mln. gyventojų, o 2045 m. – 2 mln.
Nukraujavome dėl krizės
Vytauto Didžiojo universiteto Demografinių tyrimų centro mokslo darbuotojas Daumantas Stumbrys aiškina, kad demografinę situaciją šalyje lemia gimstamumas, mirtingumas ir migracija.
Svarbiausiais veiksnys, kuris lėmė gyventojų skaičiaus mažėjimą – emigracija. Po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvą kasmet vidutiniškai palikdavo po 25 tūkst. gyventojų, o 2010 m. iš ekonominio sunkmečio prislėgtos Lietuvos išvyko net 83 tūkst. gyventojų.
Vienintelis teigiamas dalykas, jog metinė grynoji migracija pastaruosius 4-erius metus išlieka teigiama – į Lietuvą atvyksta daugiau gyventojų nei išvyksta.
Kita opi problema – mažas gimstamumas „Čia Lietuva per daug neišsiskiria iš kitų išsivysčiusių šalių ir mūsų gimstamumo rodikliai yra artimi Europos Sąjungos vidurkiui“, – pastebi mokslininkas.
Paskutinė prastos demografinės padėties dedamoji – didelis mirtingumas. Pavyzdžiui, vyrų vidutinė gyvenimo trukmė Lietuvoje siekia vos 70,1 metų, kai ES vidurkis – 77,5, o moterų vidutinė gyvenimo trukmė Lietuvoje – 80,1 metų (ES vidurkis – 83,2 metų).
„Lietuvoje būtų daug daugiau žmonių, jei jie nemirtų taip anksti. Žmonės pas mus miršta nuo išvengiamų priežasčių. Tai tam tikros ligos, kurios susijusios su sveikatai žalinga elgsena ir išorinės mirties priežastys – žmogžudystės, savižudybės, alkoholio vartojimas“, – vardija ekspertas.
Jis pažymi, kad ilgalaikėje perspektyvoje gimstamumo mažėjimas darys didžiausią įtaką Lietuvos gyventojų skaičiaus mažėjimui, jau dabar situacija prasta, o ateityje ji tik blogės: „Gimstamumas užprogramuoja mūsų demografinę struktūrą dešimtmečiams, o kartais ir šimtmečiams į priekį.“
Gyventojai nori didesnio gimstamumo
Siekiant gerinti demografinę situaciją, šalys renkasi skirtingas strategijas. Kai kurios Vakarų valstybės yra priėmusios sprendimą įsivežti darbo jėgą iš kitų šalių, kitos – skatinti gimstamumą, bandyti susigrąžinti migrantus.
LRT užsakymu „Baltijos tyrimų“ atlikta reprezentatyvi apklausa rodo, kad Lietuvos gyventojai labiausiai norėtų, jog populiacijos augimas šalyje būtų užtikrintas per didesnį gimstamumą – 46 proc. apklaustųjų.
42 proc. mano, kad demografinę situaciją reikia gerinti skatinant emigravusių lietuvių sugrįžimą į Lietuvą.
Vos 5 proc. apklaustųjų mano, kad Lietuvai reikia lengvinti sąlygas trūkstamų darbuotojų atvežimui iš ne ES šalių.
Didesniam gimstamumui – daugiau lyčių lygybės
Lietuvoje moteris vidutiniškai susilaukia 1,48 vaiko, rodo „Eurostat“ duomenys. Daugiausia vaikų iš ES šalių vienai moteriai tenka Prancūzijoje (1,83 vaiko), o mažiausiai Maltoje (1,13 vaiko).
Gimstamumo rodikliai Lietuvoje nuosekliai mažėja, pavyzdžiui, prieš 10 metų šalyje gimė 30,5 tūkst. naujagimių, o 2022 m. jau tik 23 tūkst.
Viena iš mažėjančio gimstamumo priežasčių – brangus vaikų išlaikymas. Skaičiuojama, kad vieno vaiko išlaikymui Europoje tenka atseikėti iki 30 proc. šeimos ūkio pajamų, rašo „The Economist“.
Kai kurios šalys, norėdamos gerinti gimstamumą, taiko įvairias šeimos politikas. Pavyzdžiui, Skandinavijoje subsidijuojami darželiai, Singapūre už pirmą ir antrą gimusį vaiką valstybė nuo šių metų skiria po 11 tūkst. Singapūro dolerių (7,7 tūkst. eurų), o už 3 ir paskesnį vaiką – 13 tūkst. Singapūro dolerių (9,1 tūkst. eurų), Vengrijoje su kiekvienu pagimdytu vaiku mokestinė našta mažėja.
Sėkmingiausi modeliai, kurie skatina gimstamumą, anot D. Stumbrio, kai yra sukurti palankūs mechanizmai derinti darbą kartu su vaikų auginimu. Gimstamumas auga ir užtikrinus lyčių lygybę.
„Čia gali būti lankstūs darbo santykiai, įvairios paslaugos tėvams ir vaikams. Svarbus ir lyčių lygybės klausimas, kad tiek vyrai, tiek ir moterys galėtų auginti vaikus ir dirbti. Pavyzdžiui, kai moteriai nėra suteikiama galimybės tuo pačiu metu auginti vaikus ir dirbti, ji priversta rinktis“, – vardija ekspertas.
Apsispręsti dėl vaikų gali padėti ir finansinės paskatos, tačiau jos ne visada gali tapti sėkmingais pavyzdžiais. „Autoritarinės šalys kartais siūlo tokius modelius: susilauk trečio vaiko ir gausi būstą. Neretai tokios politikos yra nesėkmingos. Jos duoda kažkokį rezultatą, bet išauga gimstamumas tik žemesnėse socialinėse grupėse“, – įspėja D. Stumbrys.
Neprotinga imigracija Lietuvą gali nublokšti atgal
Banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas tikina, kad gimstamumo didinimas yra svarbus ilgalaikėje perspektyvoje, tačiau jis ir dabar, palyginti su kitomis šalimis, Lietuvoje nėra prastas, o norint, kad darbo jėgos skaičius didėtų, šeimoms reikėtų turėti ne po 2, o bent po 3 vaikus.
Viena iš išeičių trumpuoju laikotarpiu – imigracijos arba reemigracijos skatinimas. „Tai proga, kuria turime pasinaudoti, nes vis dar yra nemažai žmonių, grįžusių į Lietuvą per pandemiją. Ypač jei yra galimybė dirbi nuotoliniu būdu“, – svarsto Ž. Mauricas.
Įsivežant darbo jėgą, ekonomisto teigimu, reikėtų taikyti labai protingą politiką, kurios šiuo metu ES nėra. „Yra tik ad hoc laužų gesinimas. Juk galima pasistengti, kad užsienio studentai liktų Lietuvoje gyventi. Mums reikėtų nusistatyti prioritetines valstybes, sritis, iš kur ir kokių darbuotojų norime.
Be to, svarbu išvengti klaidų, kurias patyrė kitos valstybės, – vengti nelegalios migracijos. Svarbu, kad imigrantai turėtų vienodas teises, kad laisvai galėtų keisti darbus, kad nebūtų kaip Indijoje, neatsirastų kastų. Tuomet imigrantai bus ant mūsų pikti, prasidės šešėliniai darbai. Čia galima atbulinę pavarą įjungti ir tai, ką pasiekėm per keletą dešimtmečių, prarasti“, – įspėja Ž. Mauricas.
Demografinę situaciją šalyje galėtų pagerinti ir gerėjanti žmonių sveikatos būklė.
„Vienas iš būdų yra produktyvumo gerinimas, ypač slaugos ir sveikatos apsaugos srityje. Pandemija parodė, kad atsiliekama, nes Lietuva pagal mirtingumo prieaugį pasaulyje patenka į penketuką“, – pažymi ekonomistas.
Lietuvai reikia vietnamiečių
Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidento Dano Arlausko teigimu, nedidelės populiacijos linkusios mažėti ir tai yra dėsningumas, kurio negalima sustabdyti. Todėl vienintelis kelias, kuriuo eina Vakarų valstybės, imigrantų įsivežimas. Tačiau tai daryti, anot D. Arlausko, reikia protingai, siekiant išvengti didelių kultūrinių priešpriešų.
„Nesu šalininkas, kad įsivežtume žmones iš skirtingų kultūrinių terpių, kad neatsirastų kultūriniai ir religiniai getai. Reikia daryti kaip Kanada, kuri dabar priima daug emigrantų iš Šri Lankos. Ten daug budistų, jie neeksportuoja religijos“, – pastebi D. Arlauskas.
Anot jo, Lietuva taip pat galėtų pagalvoti apie darbo jėgos įsivežimą iš politiškai, religiškai ir kultūriškai neutralių šalių.
„Pavyzdžiui, galbūt galime imti dirbti su Vietnamu, nes tos šalies gyventojai nėra misionieriai. Buvau nuvykęs į Ignalinoje esančią siuvyklą. Ten kolektyvas spaudžia direktorę ir prašo, kad į siuvyklą atvažiuotų dirbti daugiau vietnamiečių, kurių jau ten yra dvylika. Jie labai gerai dirba, ramūs. Galbūt galime kalbėti apie Tailandą, Mianmarą, galbūt tą pačią Mongoliją. Galbūt ateis laikas, kai Lietuvai dar labiau nušuoliavus į priekį bus galima kviesti darbo jėgą iš tos pačios Bulgarijos, Albanijos. Galbūt net iš Afrikos šalių“, – svarsto darbdavių atstovas.
Pagyvinti darbo rinką Lietuvoje padėjo ir ukrainiečiai. Skaičiuojama, kad nuo karo veiksmų Ukrainoje pradžios pagal darbo sutartis Lietuvoje pradėjo dirbti 29,1 tūkst. pabėgėlių, rodo Užimtumo tarnybos duomenys.
Vis dėlto D. Arlauskas nemano, kad vien tik ukrainiečių pakaks Lietuvos demografinėms skylėms užkimšti.
„Netikiu, kad darbo jėgos trūkumą išspręsime įdarbindami ukrainiečius. Mes kalbame, kad bus Maršalo planas, Ukrainą reikės atstatyti. Tad tikėtina, kad čia esantys ukrainiečiai grįš namo“, – svarsto D. Arlauskas.
Imigracija demografinės situacijos nepagerins
Demografas D. Stumbrys nemano, kad imigrantų įsivežimas galėtų būti geriausias būdas demografinei situacijai gerinti.
Anot mokslininko, neretai migrantų įsivežimas sprendžia konkrečių verslų problemas, tačiau ilguoju laikotarpiu situacijos tai negerina.
„Taip, trumpuoju laikotarpiu gyventojų skaičius padidėja, bet poveikio gimstamumui tai nelabai daro. Ar į Lietuvą atvažiavęs ukrainietis susilauks daugiau nei 1,5 vaiko? Aš labai abejoju, juk Ukrainoje dar mažesnis gimstamumas nei Lietuvoje.
Ar to imigranto mirtingumas bus mažesnis, ar jo sveikatos įpročiai bus geresni? Vargu. Dažniausiai į Lietuvą atvažiuoja žmonės iš šalių, kur gyvenimo trukmė dar trumpesnė. Tai yra tik trumpalaikis sprendimas, kurį renkasi kai kurios šalys, tačiau jis esmingai situacijos nepakeis“, – aiškina D. Stumbrys.
Jis taip pat pažymi, kad nėra panacėjos, kuri padėtų išspręsti demografines problemas, todėl reikalingas priemonių kompleksas.
Gyventojų skaičius neturi būti siekiamybė
Ekonomistas Ž. Mauricas įsitikinęs, kad gyventojų skaičius vien tik iš ekonominės perspektyvos neturėtų būti siekiamybė. Pasaulyje yra daug pavyzdžių, kai priešingai – didesnis gyventojų skaičius kenkia valstybės gerovei.
„Istoriškai gyventojų skaičius nevaidina didelio vaidmens ekonominei šalies gerovei. Dažnu atveju yra atvirkštinis ryšys. Kuo daugiau gyventojų, tuo ekonominė raida lėtesnė. Perteklinis darbuotojų skaičius neskatina investuoti į technologijas. Tokiu būdu šalies produktyvumas neauga taip sparčiai kaip šalių, kur gyventojų skaičius yra mažesnis.
Geras pavyzdys yra Indija. Ten yra didžiulė pasiūla pigių darbuotojų, todėl dažnu atveju neapsimoka įmonėms ir gyventojams investuoti į technologijas. Užtenka tik pasamdyti daugiau žmonių, kurie atlieka paprastus darbus, bet tai pigiau, nei pirkti robotą“, – pavyzdį pateikia Ž. Mauricas.
Vis dėlto tokioms šalims kaip Lietuva, anot ekonomisto, gyventojų skaičiaus mažėjimas kels iššūkių biudžetui.
„Lietuvai nėra gerai mažėjantis gyventojų skaičius, nes auga spaudimas sveikatos apsaugos ir socialinei sistemai. Todėl mokesčiai ateityje gali didėti, konkurencingumas mažės. Dėl darbuotojų trūkumo bus sunkiau pritraukti naujas investicijas“, – įspėja Ž. Mauricas.
Šaltinis: lrt.lt
EST duomenys jauniesiems mokslininkams: jų nauda, prieinamumas ir ištekliai
Europos socialinį tyrimą (EST) įgyvendinanti Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkų komanda studentus ir jaunuosius mokslininkus kviečia į nuotolinį šio tyrimo ir jo duomenų panaudojimo galimybių pristatymo seminarą, kuris vyks š. m. kovo 2 d., 14 val.
Europos socialinis tyrimas (angl. European Social Survey, ESS) yra mokslininkų inicijuota, kas dvejus metus atliekama tarptautinė apklausa apie skirtingų šalių gyventojų požiūrius, įsitikinimus ir elgseną. Šalia tyrimo įgyvendinimo daug dėmesio skiriama ir Europos socialinių mokslų tyrėjų lyginamųjų tyrimų ir duomenų analizės mokymams, duomenų sklaidai bei jų integravimo į valdymo sprendimų priėmimą galimybėms.
Seminare pranešimus apie nuolatinius ir kintančius EST klausimyno modulius bei EST duomenų bazes ir išteklius bei jų naudojimo galimybes, taip pat – tyrimo duomenų ir informacijos apie juos sklaidą pristatys EST komandos VDU tyrėjos doc. dr. Gintarė Vaznonienė, doc. dr. Ligita Šarkutė ir dr. Rasa Indriliūnaitė.
Renginys vyks nuotoliniu būdu MS Teams platformoje.
Dalyvavimas nemokamas. Renginio dalyviams bus išduodami pažymėjimai.
Būtina išankstinė registracija: https://forms.gle/wRKadwF8BfNSV6Kq5
Kilus klausimams, kviečiame rašyti el. paštu: est@vdu.lt
Senato posėdyje pagerbti VDU SMF bendruomenės nariai
„Kaip aušrai auštant nyksta ant žemės nakties tamsybė, o kad taip jau prašvistų Lietuvos dvasė! Toks mūsų troškavimas ir noras“ – J. Basanavičius, 1883
Minėdami 105-ąsias Lietuvos valstybės atkūrimo metines ir švęsdami 101-ąjį Lietuvos universiteto gimtadienį džiaugiamės Socialinių mokslų fakulteto bendruomenės nariais, kurie buvo pagerbti iškilmingame Vytauto Didžiojo universiteto Senato posėdyje. Psichologijos katedroje dirbančiai dr. Kristinai Kovalčikienei įteiktas docento atestatas, pažymintis suteiktą docento pedagoginį vardą. Socialinio darbo bakalauro programos ketvirtakursė Gustė Abromavičiūtė apdovanota VDU vardo Garbės stipendija už aktyvią visuomeninę veiklą. Vytauto Didžiojo universiteto vardo garbės stipendija kasmet skiriama geriausiems VDU studentams, ypač pasižymėjusiems mokslinėje, meninėje, kūrybinėje, sporto ar visuomeninėje veikloje reprezentuojant gimtąją Alma Mater Lietuvai ir Pasauliui. Diplomas ir ženklas įteiktas jaunajam daktarui Vidmantui Vyšniauskui (vadovas prof. dr. Vytis Čubrinskas), kuris socialinių mokslų srities disertaciją tema „Pietryčių Lietuvos gyventojų etninis ir nacionalinis identifikavimas“ apgynė 2022 m. Sociologijos katedroje.
Sveikiname ir didžiuojamės!
Konkursas „Erasmus+“ studijoms ES/EEE šalyse 2023–2024 akad. metais
VDU Tarptautinių ryšių departamentas informuoja, kad skelbiamas konkursas „Erasmus+“ studijoms ES/EEE šalyse 2023–2024 akademinių metų rudens arba pavasario semestrams.
Nori įgyti tarptautinės studijų patirties, patobulinti užsienio kalbų žinias, tapti tarptautinės bendruomenės nariu bei VDU ambasadoriumi? Dalyvauk konkurse, pildyk el. atrankos anketą interneto svetainėje https://epasirasymas.vdu.lt → Outgoing-Application for Erasmus Study Exchange (EU countries) iki 2023 m. kovo 13 d. (23:59 val.). Muzikos akademijos studentai – iki vasario 22 d. (23:59 val.).
Partnerinių institucijų sąrašai: SMF
Atrankoje gali dalyvauti visi VDU studentai. Aktyviai dalyvauti konkurse kviečiame studentus su specialiaisiais poreikiais, kurie turi galimybę gauti papildomą finansavimą.
Atrankos rezultatai bus skelbiami kovo 23 d. (Muzikos akademijos studentams – vasario 27 d.) VDU interneto svetainėje, taip pat kiekvienas atrankoje dalyvavęs studentas bus informuotas el. paštu.
Daugiau informacijos apie Erasmus+ studijas, partnerines mokslo ir studijų institucijas, atrankos kriterijus, stipendijų dydžius:
- vdu.lt → Tarptautiniai ryšiai → Erasmus+ studijos → Studijos ES/EEE šalyse
- Individualių konsultacijų su fakultetų / akademijų tarptautinių programų koordinatoriais metu
Studentams, vykstantiems į „Transform4Europe“ aljansui priklausančias institucijas (Saarland University; The Estonian Academy of Arts, University of Silesia in Katowice; Sofia University St. Kliment Ohridski), bus skiriama vienkartinė papildoma 240,00 Eur stipendija.
Baziniai savižudybių prevencijos mokymai
Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras organizuoja savižudybių prevencijos pagrindų mokymus tikslinėms grupėms, kurios turi didžiausią tikimybę susidurti su asmeniu, patiriančiu didelę savižudybės riziką. Mokymų tikslas – ugdyti dalyvių gebėjimą atpažinti savižudybės grėsmę, veiksmingai reaguoti ir susieti savižudybės grėsmę patiriantį asmenį su pagalba. Mokymų metu dalyviai ugdys gebėjimą atpažinti savižudybės grėsmės ženklus, įgis ryšio su savižudybės grėsmę patiriančiu asmeniu užmezgimo pagrindus ir sužinos kur nukreipti asmenį tolimesnei pagalbai.
2023 metais organizuojamų savižudybių prevencijos pagrindų mokymų prioritetas skiriamas jaunimo ir studentų tikslinėms grupėms, todėl studentai kviečiami dalyvauti nemokamuose nuotoliniuose mokymuose.
Mokymu metu sužinosite:
- Kokie vyraujantys mitai apie savižudybes
- Kokie savižudybės rizikos ženklai
- Kaip užmegzti ryšį su kenčiančiu žmogumi
- Kaip padėti ir kur nukreipti pagalbai Kaune
Mokymai vyks nuotoliniu būdu per Zoom mokymų platformą šiomis datomis (galima pasirinkit vieną iš datų):
- Kovo 2 (ketvirtadienis) 9 val.
- Kovo 16 (ketvirtadienis) 13 val.
- Kovo 23 (ketvirtadienis) 9 val.
- Kovo 30 (ketvirtadienis) 13 val.
Mokymų trukmė 3 val. Mokymai vyks nedidelėse grupelėse, todėl vietų skaičius ribotas. Vienuose mokymuose gali dalyvauti ne daugiau kaip 30 dalyvių. Registracija vykdoma pirmumo principu, tad jei mokymuose nebebus vietos, Jums bus pasiūlyta registruotis į kitos dienos mokymus.
Kilus papildomiems klausimams kreiptis: el. p. giedre.macaitiene@kaunovsb.lt arba tel. +370 616 87188.
Studijos – siekiantiems asmeninio augimo ir pokyčių organizacijose
Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakultetas pristato neformaliojo suaugusiųjų švietimo studijų programą „Personalo ir organizacijų valdymo psichologija“. Joje kviečiami studijuoti asmenys, turintys aukštąjį (universitetinį arba neuniversitetinį) išsilavinimą ir dirbantys (ar norintys dirbti) žmogiškųjų išteklių valdymo srityje. Taip pat išbandyti šios vienerius metus trunkančios studijų programos suteikiamas galimybes kviečiami organizacijų, padalinių vadovai, žmogiškųjų išteklių valdymo specialistai ir kiti darbuotojai, norintys įgyti organizacinės psichologijos žinių ir praktinių įgūdžių, bei siekiantys darbuotojų gerovės ir organizacijos efektyvumo nuolatinių pokyčių sąlygomis.
Su VDU neformaliojo suaugusiųjų švietimo programoje „Personalo ir organizacijų valdymo psichologija“ studijuojančiomis – Areta Žioge (42 m.) ir Greta Raižiene (31 m.) kalbamės apie šios programos išskirtinumus, kokie personalo ir organizacijos valdymo psichologijos gebėjimai ugdomi šių studijų metu, kokiose karjeros ir asmeninio gyvenimo srityse jos sugeba pritaikyti įgytas žinias, galiausiai – kokių pokyčių šios studijos atnešė į organizacijas, kuriose jos šiuo metu dirba.
Kokias studijas esate baigusios ir ką šiuo metu dirbate?
Areta: Esu įgijusi Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų Edukologijos magistro kvalifikacinį laipsnį. Daugiau kaip 5-erius metus dirbu UAB „Adampolis“ produktų ir paslaugų skyriaus vadove.
Greta: Esu baigusi teisės krypties magistro studijas, derinu darbą personalo valdymo srityje kartu su pagrindiniu darbu – marketingo skyriaus vadovės pozicija.
Šiuo metu studijuojate VDU neformaliojo švietimo programoje „Personalo ir organizacijų valdymo psichologija“. Kas paskatino Jus pasirinkti šią programą?
Areta: Šių neformalių studijų pasirinkimas yra praktinis – siekiau per trumpą laiką įgyti koncentruotų ir kokybiškų žinių, kurias galėčiau pritaikyti savo darbinėje veikloje. VDU – man asocijuojasi su mokslo kokybe, todėl net nekilo abejonių renkantis mokymosi įstaigą. Vadovauju didesniam nei šimtui ambicingų žmonių kolektyvui. Taigi kasdienėje veikloje tenka nemažai bendrauti su kolegomis, klientais, partneriais randant abiems pusėms priimtinus susitarimus. VDU Socialinių mokslų fakulteto siūlomos „Personalo ir organizacijų valdymo psichologijos“ studijos pasirodė kaip tik tai, ko man šiandien reikėtų.
Studijuodama sutikau ne vieną kompetentingą dėstytoją, kurie parodė, kad svarbu turėti ne tik gerą intuiciją, bet ir sprendimų priėmimą grįsti naujausiomis teorinėmis žiniomis bei praktikomis – juk tai, kas veikė vakar, šiandien gali ir neveikti. Paskaitų metu dažnai pateikiami praktiniai problemų sprendimo atvejai tapo idealia erdve dalintis tarpusavio patirtimis su studiju kolegomis, diskutuoti su dėstytojais. O tai leido į savo darbą, priimamus sprendimus pažvelgti kitu kampu: apmąstyti savo pačios sprendimus, pojūčius ir elgesį, atrasti naujas galimybes, kur link būtų verta judėti pirmyn.
Areta Žiogė (asmeninio archyvo nuotr.)
Greta: Žinoma, yra tekę dalyvauti įvairiuose kursuose ar mokymuose, iš kurių išsinešdavau nemažai žinių ir patirties, bet šį kartą mane domino gilesnės žinios personalo ir organizacijų valdymo srityje. Norėjosi patekti į grupę, kurios nariai patys yra motyvuoti, nebijo kalbėti, dalintis patirtimi, kelti klausimus, dalyvauti tęstiniame procese. Vertinu tai, kad iškilus vienai ar kitai problemai galėjome gauti teorinį jos sprendimo būdo pagrindimą iš dėstytojų ir praktinį – iš kolegų. Taip pat patiko lankstus studijų pobūdis – dalis paskaitų yra organizuojamos nuotoliniu būdu, o dalis – kontaktiniu.
Kaip manote, kokie žmonės renkasi šias studijas ir kokių sričių darbuotojams jos galėtų būti aktualios?
Areta: Šiose studijose sutikau labai įvairių sektorių ir sričių vadovų – tai unikali patirtis! Turėjau galimybę susipažinti su personalo ir organizacijų valdymo ypatumais valstybiniame sektoriuje, nevyriausybinėse organizacijose, verslo įmonėse. Nors kiekvienas sektorius turi savo ypatumus, bet tuo pačiu supratau, kiek daug dalykų mus sieja ir kiek vienas kitam galime duoti. Tai puikiai jaučia ir dėstytojai, sukurdami bendradarbiavimo atmosferą tarp skirtingų organizacijų ar įmonių vadovų.
Šių studijų išskirtinumas ir stiprybė – gebėjimas sujungti įvairių, skirtingų sričių vadovus ir perduoti kiekvienam reikalingiausias žinias. Veiklos sektorius, studijuojančių amžius čia netenka prasmės, nes visi susirinkę kasdien dirbame su žmonėmis ir turime tikslą atnaujinti žinias, pasidalinti gerosiomis praktikomis, išgirsti tendencijas. Todėl pagrindinis kriterijus renkantis šią programą turėtų būti noras dirbti su žmonėmis – siekis geriau juos suprasti, teisingai suderinti darbuotojų ir organizacijos lūkesčius bei galimybes, motyvuoti visus kartu siekti bendrų tikslų.
Greta: Ši programa tinkama visų sričių vadovams ir žmogiškųjų išteklių specialistams. Jos metu galima pagilinti savo žinias ir praplėsti profesines kompetencijas įvairiose temose: nuo bendravimo su kolegomis, darbuotojų motyvavimo iki darbų planavimo ir įvairių probleminių situacijų sprendimo. Organizacija yra gyvas mechanizmas – nesvarbu kokioje srityje bedirbtum, visur supa žmonės – klientai arba darbuotojai. Todėl mokėti sutarti, kalbėtis, priimti sprendimus siekiant organizacijai palankių rezultatų yra svarbus strateginis tikslas.
Greta Raižienė (asmeninio archyvo nuotr.)
Ar galėtumėte išskirti bent vieną šių studijų modulį ir apibūdinti, kokias jo metu įgytas žinias ar įgūdžius šiandien pritaikote praktiškai, savo įmonėje ar organizacijoje, o gal net asmeniniuose santykiuose?
Areta: Džiugina, kad šioje studijų programoje apimamos ir analizuojamos visos organizacijos veiklos sritys, turinčios didelę reikšmę darbuotojų pojūčiams ir santykiui su organizacija, tad išskirti vieno dalyko negalėčiau. Prieš prasidedant vienam iš studijų modulių – „Darbuotojų gerovė ir sveikata“ turėjau įvairių išankstinių nuostatų, bet likau nustebinta, kiek daug veiksnių dažnai neįvertiname, kalbėdami apie mūsų sveikatą ir supančią aplinką, kaip maži veiksniai gali teigiamai ar neigiamai veikti mūsų psichinę būseną. Būtent šių paskaitų metu išgirstas žinias pradėjau taikyti ne tik savo darbinėje praktikoje, bet ir šeimoje.
Kito programos dalyko – „Organizacijų vystymas ir pokyčių valdymas“ dėstytojos paprastai ir patraukliai įtraukė į teorijų pasaulį bei atskleidė, kaip suderinus teorines žinias su intuicija, galima pasiekti puikių rezultatų, sulaukti mažiau siurprizų, sustiprinti tikėjimą savo sprendimais.
Galiausiai „Žmogiškųjų išteklių valdymo psichologijos“ modulį privalomai rekomenduočiau kiekvienam šiuolaikiniam vadovui! Jo metu nagrinėjamos šiuolaikinėms organizacijoms ypač aktualios temos. Pavyzdžiui, darbuotojų nuostatų ir lūkesčių valdymas, pageidaujamo ir nepageidaujamo darbuotojų elgesio apraiškos bei jų valdymo galimybės, įvairūs psichologiniai komandinio darbo ypatumai. Paskaitų metu dėstytojos taikytus simuliacinius elgesio modelius pasiūliau išbandyti ir savo komandai. Mano kolegoms patiko! Turėjome galimybę geriau suprasti vieni kitus, paanalizuoti, kodėl kartais elgiamės taip, o ne kitaip. Atradome bendrus vertybinio matymo taškus.
Greta: Labai patiko vienų paskaitų metu taikytas praktinis užsiėmimas su LEGO konstruktoriais. Vesdama skyriaus susirinkimą pabandžiau pritaikyti šį metodą, siekdama atspindėti kiekvieno darbuotojo nuotaiką – jis puikiai pasiteisino, todėl jį naudosime ir ateityje.
Kaip manote, kokios galėtų būti 3–5 pagrindinės savybės, reikalingos šiuolaikiniams vadovams?
Areta: Šiuolaikinis vadovas pirmiausiai turi gebėti prisiimti atsakomybę už save ir savo komandą. Taip pat – būti atviras naujovėms, pokyčiams, kitokioms mintims ir idėjoms. Auginti šalia esančius ir nuolatos augti, tobulėti – būti lyderiu.
Greta: Strateginis mąstymas, lyderystė, mokėjimas girdėti kitus, lankstumas, iššūkių priėmimas, nuolatinis tobulėjimas – tiek asmeniniame, tiek profesiniame kelyje.
Kokie būtų Jūsų karjeros planai artimiausiems keliems metams?
Areta: Minčių ir idėjų turiu daugiau nei dvejiems metams į priekį. Žinau, kad dirbsiu su žmonėmis, tad studijų metu įgytos žinios tikrai pravers.
Greta: Kol kas siekiu įgyvendinti visus artimiausius suplanuotus tikslus, tačiau ateityje save norėčiau matyti kaip personalo valdymo srities profesionalę – būti tarpininke tarp organizacijos ir jos darbuotojų, užsiimti strateginiu organizacijos ir jos veiklų planavimu.
Daugiau apie VDU SMF vykdomas Personalo ir organizacijų valdymo psichologijos studijas galite sužinoti čia.