• Titulinis
• Visos naujienos

Kviečiame studijuoti PSICHOLOGIJOS bakalauro studijų programoje

Gyvename žaibiškos technologinės raidos laikais, kuomet tokie išradimai kaip išmanieji telefonai ir socialiniai tinklai iš esmės keičia visas žmonių bendravimo taisykles – nuo antros pusės ir draugų paieškų iki savivokos ir savivertės. Pridėkime pandemiją, izoliacijos pasekmes ar nerimą dėl planetos ekologinės būklės ir turėsime visą išbandymų puokštę mūsų smegenims. Tačiau greta šiuolaikinių iššūkių, egzistuoja ir nuolatinės žmogų lydinčios situacijos, užrašytos dar Antikoje – tai santykiai su šeimos nariais, žmogaus elgesio ir jo vertinimo problematika, nelengvas žmogaus emocijų pasaulis. Tad jei dažnai save pagauni galvojant apie žmonių elgesį, nori geriau suprasti kitų ir galbūt net savo vidinio pasaulio ypatumus, tuomet ši psichologijos studijų programa yra skirta tau. Psichologas turi gerai suprasti fizinę žmogaus sandarą, todėl greta psichologijos pagrindų studijuosi ir neurofiziologiją, evoliucijos ir genų įtaką mūsų elgesiui, atminties, mąstymo ir kalbos funkcionavimo principus. Čia turėsi galimybę susipažinti su įvairiomis specialybės sritimis: klinikine, organizacine, mokykline, sveikatos, šeimos ir konsultavimo psichologija. Šioje studijų programoje galėsi nerti į tau įdomius pasirenkamus dalykus – nuo koučingo ir kriminalinės psichologijos iki darbo su vaikais ar psichoterapijos pagrindų. Žinok, kad mūsų studijų programa atitinka EuroPsy standartus ir tarptautinių ekspertų yra įvertinta kaip geriausia Psichologijos bakalauro programa Lietuvoje! Baigęs studijas galėsi dirbti psichologu švietimo (mokslo ir mokymo), socialinės rūpybos, sveikatos apsaugos įstaigose, pramonės ir viešojo administravimo įmonėse ir savo kompetencijos ribose su priežiūra atlikti pagrindines psichologo funkcijas: psichologinio vertinimo, psichologinės pagalbos bei švietimo. Galėsi dirbti įvairiose organizacijose bei komandose, kurių veiklų įgyvendinimui svarbios psichologijos žinios apie asmens ir grupių funkcionavimą. Siekiant tapti savarakišku profesionaliu psichologu, galėsi toliau tęsti specializuotas studijas psichologijos magistrantūroje.

„Gilintis į tai, ką kiekvienas iš mūsų savo gyvenime patiriame, kokius sprendimus ir kodėl juos priimame, jau yra smalsu. Taip pat, tai tampa ir tavo akademinio gyvenimo kryptimi, tad šiose studijose mokausi pažinti ne tik kitą, bet atrasti dalykų ir savyje, kuriuos galiu pritaikyti savo gyvenime“, – sako trečio kurso Psichologijos bakalauro studijų programos studentė Gintarė.

Plačiau apie VDU Psichologijos bakalauro studijų programą skaitykite čia

Prašymus dalyvauti pagrindiniame priėmimo etape galima pateikti iki liepos 28 d. 12 val.

Visą informaciją apie 2023 m. priėmimą į bakalauro studijas rasite čia

„Sučipuoti žmonės“, COVID-19 ir mokslininkų išgalvota klimato kaita: kodėl žmonija tiki sąmokslo teorijomis?

Tikriausiai daug kam girdėtos sąmokslo teorijos, kad COVID-19 virusą sukūrė Bilas Geitsas norėdamas vakcinomis „sučipuoti“ pasaulio gyventojus, kad galėtų juos valdyti, o klimato kaita yra mokslininkų išsigalvojimas norint finansuoti savo tyrimus. Sąmokslo teorijų žala didelė. Jos poliarizuoja visuomenę, skatina nepasitikėjimą viešosiomis institucijomis ir smurtinį ekstremizmą. Taip pat skatina nepasitikėjimą mokslo ir medicinos informacija, o tai gali turėti sunkių pasekmių. Taigi, kas yra tos sąmokslo teorijos, kodėl žmonės jomis tiki ir kaip jos susiję su krizinių situacijų valdymu?

Kas yra sąmokslo teorijos ir kaip jas atpažinti?

Terminas „sąmokslas“ paprastai apibrėžiamas kaip slaptas susitarimas prieš ką nors, dažniausiai paremtas blogais ketinimais ir vykdomas grupės įtakingų asmenų/jėgų, kurie siekia savo asmeninių interesų. Pats terminas anksčiausiai rašytine kalba pavartotas devynioliktojo amžiaus antroje pusėje, nors egzistavo jau gerokai anksčiau.

Sąmokslo teorijų kūrėjai remiasi idėja, kad galinga mažuma saugo svarbią informaciją nuo daugumos gyventojų. Kuriamas naratyvas, kad pateikiant informaciją norima „pažadinti“ nieko neįtarančius bendruomenės narius. Pačiose teorijose keliamas klausimas, kas gauna naudos iš konkrečių įvykių ar situacijos, ir pagal tai įvardijami sąmokslo dalyviai. Sąmokslo teorijos neretai diskriminuojamai nukreiptos į tam tikras grupes, kurios suvokiamos kaip tikros ar įsivaizduojamos grėsmės priežastis. Jos apjungia samprotavimus apie tai, kas yra tiesa ir melas, su vertybėmis apie tai, kas yra gėris, o kas – blogis. Dažniausiai vaizduojama kova tarp nekaltų žmonių ir korumpuoto elito. Nors iš pažiūros sąmokslo teorijomis pateikiama informacija gali skambėti logiškai, visgi jose pasigendama kokių nors įrodymų. Reiktų paminėti, kad ne visuomet viskas jose būna išgalvota, kartais pasitaiko ir tikrovės elementų. Sąmokslo teorijoms taip pat būdingas dramatiškumo elementas. Pati informacija pateikiama paprastai, tad daugeliui žmonių ji yra priimtina.

Sąmokslo teorijas paneigti sunku, nes bet kas, bandantis tai daryti, yra laikomas sąmokslo dalimi. Dalis sąmokslo teorijų skleidėjų jomis nuoširdžiai tiki, o kiti sąmoningai, dėl politinių ar finansinių priežasčių, provokuoja, manipuliuoja jomis ar bando kontroliuoti žmones. Neretai sąmokslo teorijomis aiškinami nauji reiškiniai ir jos ypač klesti kriziniais laikotarpiais, kai žmonės jaučiasi nesaugūs.

Kodėl esame linkę jomis tikėti?

Tikėjimą sąmokslo teorijomis mokslininkai dažniausiai aiškina siekimu sumažinti jaučiamą nerimą. Kai senovės graikai negalėjo paaiškinti destruktyvių įvykių, tokių kaip niokojantys potvyniai, žemės drebėjimai, masinės mirtys nuo bado ir ligų, jie kūrė mitus ir dievybes. Nesuprantamus reiškinius mitais aiškino ir egiptiečiai, majai, inkai ir kitos senovės civilizacijos. Pagrindinė mitų funkcija buvo numalšinti nežinomybės kuriamą nerimą tarsi perduodant atsakomybę dievams. Šiuolaikiniame pasaulyje, nepaisant mokslo pažangos, kuomet susiduriama su nepaaiškinamais nerimą keliančiais reiškiniais, žmonės, siekdami sumažinti netikrumą ir susigrąžinti kontrolės jausmą, linksta įtikėti sąmokslo teorijomis. Poreikis racionalizuoti nepažintas situacijas ir sumažinti nerimą verčia asmenis tikėti įsivaizduojamais dalykais. Teorijų pagalba randami kaltieji, o aiškus priešas suteikia „pažinimo komfortą“ ir bent dalinį kontrolės jausmą.

Tikėjimas viena sąmokslo teorija dažnai veda prie tikėjimo kita. Įsitvirtina naratyvas, kad negalima pasikliauti valdžia ir politikais, o ekspertų žinios yra klaidingos. Sąmokslo teorijoms padeda plisti internetas ir socialiniai tinklai. Kadangi sąmokslo teorijų platinimas nėra nusikaltimas, sunku sustabdyti jų plitimą.

Su koronaviruso pandemija siejamos sąmokslo teorijos ir jų paplitimas

Pastebėta, kad susidūrus su COVID-19 pandemijos krize sąmokslo teorijų ryškiai padaugėjo. Tuo pačiu padaugėjo ir sąmokslo teorijomis tikinčių žmonių. 2020 m. kovą 28 šalyse atliktas „Gallup International“ tyrimas parodė, kad daugiau kaip 3 iš 10 apklaustų žmonių mano, jog COVID-19 virusą sąmoningai išplatino užsienio valstybė ar kita organizacija.

Dažniausiai su koronavirusu siejamose sąmokslo teorijose buvo minimas naratyvas, kad virusą dirbtinai (pvz., laboratorijoje) sukūrė konkretaus tikslo siekiantys asmenys (pvz., sumažinti pasaulio gyventojų skaičių). Teigiama, kad vakcinos ir gydymo priemonės yra slepiami, kad virusas toliau plistų ir pakenktų kuo daugiau žmonių. Taip pat, kad virusas išplatintas tyčia arba natūralus jo plitimas dirbtinai skatinamas, kad užsikrėstų kuo daugiau žmonių (pvz., koronavirusas perduodamas per 5G antenas arba, kad 5G internetas daro neigiamą poveikį sveikatai ir dėl to žmonės tampa labiau pažeidžiami COVID-19 viruso). Taip pat ne vienam tikriausiai teko girdėti ir, kad tam tikromis sanitarinėmis priemonėmis viruso plitimui mažinti (pvz., vakcinomis, kaukėmis) iš tikrųjų siekiama tyčia pakenkti visuomenei ar ją kontroliuoti. Buvo net medikų raginimų nesinaudoti dezinfekciniu skysčiu ir nedėvėti kaukių, nes jos išardo natūralią organizmo apsaugą.

Neretai sąmokslo teorijose buvo minima Kinija. Vienos teorijos teigė, kad COVID-19 buvo sukurtas Kinijoje kaip biologinis ginklas prieš Vakarus. Kitos, kad sukurdama virusą Kinija siekė sumažinti savo populiacijos skaičių, o teorijos Europoje bendrai minėjo „populiacijos pravalymo“ naratyvą, kad tokiu būdu siekiama atsikratyti vyresnių ligotų asmenų. Kitos teorijos minėjo pranašišką koronaviruso kilmę, kurią numatė Nostradamas, Bilas Geitsas ar net Simpsonai.

Nemažai teoretikų lygino CoV kvėpavimo virusus su COVID-19 teigdami, kad gydymas jau egzistuoja, tačiau elitas nenori dalintis juo su visa populiacija. Kaip pavyzdys buvo pateikiamas greitas princo Čarlzo išgijimas nepaisant jo amžiaus. Skirtingose šalyse buvo net sudaryti sąrašai politikų, futbolo žaidėjų, kurie greitai pasveiko. Skirtingose šalyse buvo stebimas ir antisemitizmo atgimimas, kaltinant žydų bendruomenę viruso platinimu su tikslu nunuodyti pagonis.

Teorijų buvo begalė. Kvescionuojant teorijas, buvo stengiamasi atrasti įvairių įrodymų. Pvz., buvo filmuojamos pustuštės ligoninės, kad pagrįsti, jog virusas yra apgaulė, ignoruojant rekomendaciją, kad koronaviruso pacientai prašomi nesilankyti ligoninėse ir skubios pagalbos skyriuose. Europos dezinformacijos duomenų bazėje https://euvsdisinfo.eu/ įvedus į paiešką žodį „coronavirus“ šiai dienai randami 999 šaltiniai, kurie buvo įvertinti kaip dezinformacija bei nurodyta, kuriose šalyse jie buvo platinami.

Su klimato kaita siejamos sąmokslo teorijos ir jų paplitimas

Klimato kaitą taip pat gaubia nemažai sąmokslo teorijų. Vieni dažniausių klimato kaitos sąmokslo teorijų naratyvų, kad mokslininkai falsifikuoja duomenis apie klimato kaitą dėl finansinių priežasčių ir jie prisideda prie sąmokslo. Tuo pačiu teigiama, kad su klimato kaita susijusių mokslinių straipsnių recenzavimo procedūros yra korumpuotos. Tikriausiai daugelis yra girdėję ir buvusio JAV prezidento D. Trumpo kaltinimus, kad už klimato kaitos stovi Kinija. Esą klimato atšilimas sukurtas, kad JAV gamyba taptų nekonkurencinga.

Paskutiniu metu taip pat paplitęs naratyvas pavadinimu žalioji apgaulė (ang. green scam), kuris paremtas argumentais, kad daug žmonių investavo į atsinaujinančią energiją, tad jei globalus atšilimas pasirodys esantis mitas, daug žmonių reikalaus savo pinigų. Ir čia vėl minimas mokslininkų papirkinėjimas, kad nekiltų skandalas. Naujos teorijos gąsdina „klimato uždarymais“, kuomet žmonės bus priversti sėdėti namuose dėl klimato kaitos pareferuojant, kad su COVID-19 susiję uždarymai buvo tik repeticija. Europos dezinformacijos duomenų bazėje įvedus žodį pasaulinis atšilimas „global warming“ šiai dienai galime rasti 384 rezultatus, o klimato kaita „climate change“ – 65 rezultatus. Tikėjimas klimato kaitos sąmokslo teorijomis varijuoja tarp šalių. 2021 m. duomenys rodo, kad JAV su klimato kaita susijusiomis sąmokslo teorijomis tiki apie 21 proc. šalies gyventojų, Danijoje – apie 7 proc., o Indijoje – net apie 31 proc. gyventojų.

Sąmokslo teorijų žala ir kaip jos susiję su krizinių situacijų valdymu

Kaip jau buvo minėta, sąmokslo teorijų žala didelė. Jos skaldo visuomenę, skatina nepasitikėjimą viešosiomis institucijomis ir net smurtinį ekstremizmą. Taip pat skatina nepasitikėjimą mokslo ir medicinos informacija, o tai gali turėti sunkių pasekmių. Kalbant apie COVID-19 pandemiją, galima kalbėti ir apie tiesioginį kenkimą visuomenės sveikatai, prastesnį su COVID-19 susijusių vyriausybės rekomendacijų laikymąsi. Klimato kaitos kontekste – asmeninį neprisidėjimą prie mažesnio anglies dioksido išskyrimo bei nepalaikymą iniciatyvų susijusių klimato kaitos „pristabdymu“.

Europos socialinio tyrimo 10 bangoje (2021 m.) taip pat buvo siekiama įvertinti žmonių tikėjimą sąmokslo teorijomis ir COVID-19 pandemijos valdymo vertinimą bei požiūrį į klimato kaitą ir prisidėjimą prie klimato kaitos valdymo. Iš viso Europoje šiame tyrime sudalyvavo 33 351 m. tikimybine atranka atrinktų 15 m. ir vyresnių gyventojų. Lietuvoje atliekamame tyrime sudalyvavo 1659 tikimybiškai atrinkti 15 m. ir vyresni gyventojai.

Tyrimo rezultatai atskleidė, kad kiek mažiau nei trečdalis (30,2 proc.) Europos gyventojų ir kiek daugiau nei ketvirtadalis (27,2 proc.) Lietuvos gyventojų mano, kad egzistuoja slapta grupė žmonių, kuri atsakinga už visų svarbiausių politikos sprendimų priėmimą. Kiek mažiau nei ketvirtadalis Europos (24,6 proc.) ir Lietuvos (23,1 proc.) gyventojų pritaria teiginiui, kad mokslininkų grupės manipuliuoja įrodymais, juos klastoja, ar slepia, siekdamos suklaidinti visuomenę. Lietuviai šiek tiek dažniau (28,6 proc.), nei bendrai Europiečiai (25,2 proc.) pritarė teiginiui, kad koronavirusas yra tyčinių ir užslėptų kažkokios vyriausybės ar organizacijos pastangų rezultatas (žr. 1-3 paveikslus).

Sąmokslo teorijų žala ir kaip jos susiję su krizinių situacijų valdymu / Tyrimo autorių informacija

Anksčiau aptartą tikėjimo sąmokslo teorijomis žalą iliustruoja ir Europos socialinio tyrimo rezultatai. Tyrimas atskleidė, kad tikėjimas sąmokslo teorijomis buvo neigiamai susijęs su ketinimu skiepytis, t.y. beveik pusė respondentų (tiek lietuvių imtyje, tiek bendrai europiečių), tikinčių su koronavirusu susijusia sąmokslo teorija, nurodo neplanuojantys skiepytis (žr. 4 – 5 pav.). Taip pat, tikėjimas sąmokslo teorijomis buvo susijęs su prastesniu sveikatos apsaugos sistemos bei šalių vyriausybių koronaviruso pandemijos ir jos pasekmių valdymo vertinimu.

Sąmokslo teorijų žala ir kaip jos susiję su krizinių situacijų valdymu / Tyrimo autorių informacija

Europos socialinio tyrimo rezultatai taip pat atskleidė, kad tikėjimas sąmokslo teorijomis susijęs su požiūriu į klimato kaitą. Labiausiai asmeninę atsakomybę pabandyti sumažinti klimato kaitą jaučia asmenys nepritariantys, kad mokslininkų grupės manipuliuoja įrodymais, juos klastoja ar slepia norėdami suklaidinti visuomenę (žr. 6 – 7 pav.). Stebimos tendencijos, kad nepasitikintys mokslininkais taip pat jaučia mažiau nerimo dėl klimato kaitos ir nemano, kad kiti žmonės apribos energijos vartojimą siekdami sumažinti klimato kaitą, o jei ir apribos, kad tai sumažins klimato kaitą.

Taigi, sąmokslo teorijos niekur nedings, net kuomet atsiras daugiau žinių. Tačiau žinojimas apie jų egzistavimą, skiriamuosius bruožus bei poveikį, gali padėti mums kritiškiau vertinti pateikiamą informaciją, neprisidėti prie sąmokslo teorijų platinimo bei išlikti labiau sutelktais krizių laikotarpiu.

Straipsnis parengtas įgyvendinant Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) vykdomą projektą „Lietuvos narystės Europos Socialinio tyrimo Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciume plano įgyvendinimas“, kurį finansuoja Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir Lietuvos mokslo taryba (Sutarties Nr. VS-3).

dr. Gabija Jarašiūnaitė-Fedosejeva, Europos socialinio tyrimo komandos Lietuvoje atstovė.

Šaltinis: lrt.lt

Kviečiame studijuoti SOCIALINĖS ANTROPOLOGIJOS magistro studijų programoje

Kviečiame rinktis magistrantūros studijas VDU Socialinių mokslų fakulteto Sociologijos katedros programoje „Socialinė antropologija“.

Socialinės antropologijos magistro studijų programoje gilinsies į šiuolaikinės globalios transnacionalinės ir daugiakultūrinės visuomenės tarpusavio ryšius, tarpkultūrinį supratimą, mokysies tyrinėti socialines praktikas, politines strategijas ir kultūrines prasmes. Čia studijuosi etnografijos pagrindus ir antropologinių lauko tyrimų metodus, šiuolaikines socialinės antropologijos teorijas , etniškumą, migraciją, identiteto politiką ir kitus dalykus. Taip pat galėsi daugiau sužinoti apie tave dominančias temas iš pasirenkamųjų dalykų sąrašo: nuo lyčių, medicinos ir vizualinės antropologijos iki miesto, maisto ir mitybos antropologijos. Be to, turėsi galimybę įgyti Pietų Ilinojaus universiteto (JAV) magistrinių antropologijos studijų sertifikatą „Tarpkultūrinis supratimas“ (Intercultural Understanding). Sertifikatas bus suteikiamas šalia VDU diplomo. Po šių studijų galėsi dirbti tarpkultūrinio supratimo konsultantu, tyrėju ir analitiku įvairiuose projektuose, migracijos, prieglobsčio ir pabėgėlių reikalų tarnybose, tarpkultūrinėse įstaigose, tarptautinėse organizacijose, fonduose, žmogiškųjų išteklių, viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų srityse. Taip pat galėsi tęsti studijas toliau doktorantūroje.

„Man asmeniškai šitas mokslas padeda suprasti pasaulį aplink mane – kodėl mes gyvename taip, kaip gyvename; kodėl turime vienokius ar kitokius papročius, ar tradicijas; iš kur visa tai ateina… Tai mokslas skatinantis viską kvestionuoti“, – sako Socialinės antropologijos magistrantūros studijų antro kurso studentė Šarūnė Baltramonaitytė.

„Studijose man buvo esminiai keli dalykai. Vienas iš jų buvo tai, kad studijų metu aš gavau labai daug žinių apie įvairias sritis, skirtingus dalykus. Aš turiu smalsumą, todėl man tai buvo labai svarbu. Kitas dalykas buvo dėstytojai. Su dėstytojais ryšys studijų metu buvo labai betarpiškas, artimas ir auginantis. Dėstytojas skatino tave domėtis, tau visada padėdavo. Tai labai įkvepia. Dar vienas dalykas, kuris man buvo svarbus – tai mūsų grupė. Labai šaunūs buvo mano kolegos kursiokai. Mes dažnai eidavome kur nors vakaroti ir visada kalbėdavome apie studijas, nes mums visiems buvo labai įdomu. Kartu visiems mokytis buvo labai smagu“, – apie magistrantūros studijas mintimis dalinasi VDU Socialinės antropologijos absolventė s. Juozapa Živilė Miliauskaitė savo sėkmės istorijoje.

Plačiau apie VDU Socialinės antropologijos magistrantūros programą skaitykite čia

DOKUMENTŲ PATEIKIMAS VYKSTA 2023.06.01 – 2023.06.28 (iki 24 val.).

Prašymų dalyvauti konkurse pateikimas internetu: http://epasirasymas.vdu.lt

Visą informaciją apie 2023 m. priėmimą į magistrantūros studijas rasite čia.

Kviečiame rinktis bakalauro studijas VDU Socialinių mokslų fakultete!

Kviečiame rinktis bakalauro studijas VDU Socialinių mokslų fakultete! Tai kūrybiškas, bendradarbiaujantis ir atviras įvairovei fakultetas, besiorientuojantis į inovatyvias studijas ir pažangius tyrimus, socialinių pokyčių sąlygomis puoselėjantis asmens laisvę bei ugdantis atsakomybę.

Mūsų fakulteto MISIJA – naujo žinojimo ir veiklų kūrimas bendradarbiaujant su įvairiomis socialinėmis grupėmis ir bendruomenėmis siekiant stiprinti asmens galias ir orumą, puoselėti socialinę gerovę, plėtoti kuriančią visuomenę vietiniame, nacionaliniame ir tarptautiniame lygmenyse.

Bakalauro studijų programos VDU Socialinių mokslų fakultete:

👉 Psichologija

👉 Socialinis darbas ir psichosocialinis konsultavimas

👉 Sociologija ir antropologija (Sociologinių ir antropologinių studijų specializacija (lietuvių k.))

👉 Sociologija ir antropologija (Visuomenės, kultūros ir komunikacijos specializacija (anglų k.))

Kodėl verta?

Psichologija: Kodėl ją studijuoti VDU?

Socialinis darbas ir psichosocialinis konsutlavimas: Kodėl ją studijuoti VDU?

Sociologija ir antropologija: Kodėl ją studijuoti VDU?

Visa informacija apie priėmimą į bakalauro studijas VDU:

https://www.vdu.lt/lt/studijos/bakalauro-studijos/priemimas-i-bakalauro-studijas/

Kviečiame rinktis magistrantūros studijas VDU Socialinių mokslų fakultete!

Visi apsigynusieji BA, nebūtina laukti diplomų įteikimo, dokumentus galite pateikti jau dabar! Daugiau apie magistrantūros studijų programas VDU Socialinių mokslų fakultete:

Sveikatos psichologija. Kodėl ją studijuoti VDU?

Organizacinė psichologija. Kodėl ją studijuoti VDU?

Mokyklinė psichologija. Kodėl ją studijuoti VDU?

Socialinė antropologija Kodėl ją studijuoti VDU?

Socialinė demografija Kodėl ją studijuoti VDU? (Priėmimas nevykdomas) 

Taikomoji sociologija Kodėl ją studijuoti VDU?

Socialinis darbas Kodėl ją studijuoti VDU?

 

Dokumentai priimami iki birželio 28 d. 24 val. sistemoje: http://epasirasymas.vdu.lt

Visa informacija apie priėmimo sąlygas

Kviečiame studijuoti VDU Socialinių mokslų fakultete!

Kviečiame dalyvauti Lietuvos universiteto gegužinėje

Artūras Tereškinas. Kaip Lietuvoje būti įžymybe?

Visada vėluoti. Bet kalbėti niekada ne vėlu. Arba, kaip dainuoja amerikietė Lana Del Rey, „Niekada nevėlu būti tuo, kuo nori būti, pasakyti tai, ką nori pasakyti“. O pasisakyti, kaip ir šimtai kitų, noriu apie neseniai mirusią Agnę Jagelavičiūtę.

Su A. Jagelavičiūte neteko daug bendrauti. Vienintelis susitikimas – sociologinis interviu, kuriame ji sutiko dalyvauti. Šis interviu tapo pagrindu knygos skyriui „Ką reiškia būti įžymybe Lietuvoje: pasiklydę emocijose“. Knyga, pavadinta „Popkultūra: jausmų istorijos, kūniški tekstai“, išspausdinta 2013 metais (leidykla „Kitos knygos“). Šis knyga ir jos skyrius kol kas išlieka vieninteliu mėginimu tyrinėti lietuvišką popkultūrą ir įžymybes.

Interviu su A. Jagelavičiūte vyko nudrengtoje kinų užeigoje Basanavičiaus gatvėje, Vilniuje, 2013 m. gegužės 14 d. Mano informantė buvo gana lakoniška, todėl interviu buvo trumpokas – tik 40 minučių. Kita vertus, žinodamas jos užimtumą (interviu laiką ir vietą derinome mažiausiai tris kartus, nes vis atsirasdavo kokių nors kliūčių) taip pat stengiausi klausti tik to, kas atrodė svarbiausia.

Klausdamas ir klausydamasis A. Jagelavičiūtės, norėjau sužinoti atsakymus iš šiuos klausimus: kaip įžymybės konstruojamos Lietuvoje? Kokie garsenybės įvaizdžio aspektai patys svarbiausi? Kokia buvimo įžymybe nauda? Kokia kaina mokama būnant įžymiam?

Pasak A. Jagelavičiūtės, šiuo metu tapti įžymybe nėra sunku: „Užtenka padaryti… gerai nuskambėjusią kvailystę arba sudalyvauti kažkokioje laidoje“ (informantės kalba, kaip įprasta sociologiniuose interviu, netaisyta). Vis tik ne visi gali tapti garsenybėmis. Jomis tampa tik „charizmatiški, gražūs, ekscentriški. Jie turi tam tikrų savybių, kurios savaime pritraukia“.

Vadinasi, asmenybės žavesys lemia daug. Kita vertus, „ta šlovė nebūna ilgalaikė“, nes „būti žinomam dėl žinomumo mažose šalyse sunku“. Norint palaikyti savo žinomumą, reikia daug metų nedingti iš „eterio“.

Nors A. Jagelavičiūtė teigė, kad ji laikoma skandalinga asmenybe, pati niekada sąmoningai nėra kūrusi apie save gandų ar jų skleidusi.

Iš pokalbio su A. Jagelavičiūte taip pat matyti, kad įžymybė yra savotiška fikcija, tik ne vien dėl to, kad ją konstruoja įvairios medijos, bet dar dėl to, kad vartotojai ją šitaip įsivaizduoja: jai priskiriami neįtikėtini charakterio bruožai (skandalistas), keisčiausi poelgiai (mėgsta šokti ant stalų) ir egzotiški pomėgiai (jam patinka mylėtis su vienakojėmis merginomis). Pasak jos, „<…> kai tau suteikiamos dešimtys savybių, kurių tu neturi, ir iš tavęs atimamos kai kurios savybės, tai suformuojamas tam tikras įvaizdis“, kuris iš esmės tėra tik konstruktas ir nuo tavęs mažai priklauso.

Gandai yra viena dažniausiai naudojamų priemonių kurti įžymybės fikciją. Gandų vaidmenį šiame procese sunku paneigti. Graeme’o Turnerio požiūriu, gandus galima laikyti svarbiu socialiniu procesu, per kurį diskutuojama, vertinama, dalijamasi ir keičiamasi santykiais, tapatybėmis, socialinėmis bei kultūrinėmis normomis.

Nors A. Jagelavičiūtė teigė, kad ji laikoma skandalinga asmenybe, pati niekada sąmoningai nėra kūrusi apie save gandų ar jų skleidusi. Nėra skambinusi ir tarusis, kaip sukurti kokį nors skandalą: „Kažkas gal ir bando tuos gandus daryti, bet iš esmės tikroms įžymybėms to nereikia, nes jų gyvenimas dažniausiai savaime domina. O gandai tai erzina, nes jie dažniausiai iškreipia vaizdą apie tave.“

Ar lietuviškos įžymybės atitinka tradicinių globalių įžymybių, tokių kaip Kim Kardashian, Paris Hilton ar Tyra Banks, bruožus? Patraukliai sugalvoti ir pateikti skandalai, nuolatinis žiniasklaidos dėmesys, periodiniai radikalūs išorės pokyčiai ir seksas – tai pagrindinės ypatybės, apibūdinančios „klasikines“ įžymybes.

A. Jagelavičiūtės nuomone, Lietuvos įžymybės pernelyg nesiskiria nuo užsienietiškų, skiriasi tik pačios įžymybių kultūros „maštabai“ arba dydis. Vis tik yra ir skirtumų. Sekso skandalai lietuviškoje įžymybių kultūroje beveik tabu. Nors pati informantė teigė laukianti tokio skandalo, kol kas jo tikėtis sunku. Jos žodžiais, žmones dar nelabai pasiruošę sekso skandalams ir „tas žmogus, kuris papuolė į sekso skandalą, greičiausiai praras karjerą Lietuvoje“.

„Skandalai netyčia kyla tada, kai jie jau gali kilti“, – sakė A. Jagelavičiūtė. Be sekso Lietuvoje negalima žaisti ir su religija (čia turima galvoje Katalikų Bažnyčią ir krikščionybę), nes juokai apie religiją ar jos kritika priimami skausmingai. Pačiai informantei patiko eksperimentuoti su savo išvaizda (pvz., kilniam tikslui nusiskusti plaukus ir pan.), tačiau net ir tai erzindavo publiką. Vadinasi, visada reikėjo žinoti, kokias ribas gali peržengti ir kokių ne.

Buvimas įžymybe turi savo kainą. Nors Lietuvoje niekas įžymybių nepersekioja, vis tiek, pasak A. Jagelavičiūtės, „tos visiškos ramybės tu netenki“. Tave nuolat mato ir stebi. Paradoksalu, kad tada, kai imi slėptis, paparacai ir gerbėjai dar labiau ima tave sekioti. Netenkama teisės į savo atvaizdą, žiniasklaida visur ir visada gali naudoti tavo veidą.

Be to, įžymybės praranda galimybę „kontroliuoti informacijos srautą apie save“. Apie tave gali rašyti ir rodyti tave, kada kam šauna į galvą, nors, informantės požiūriu, „kiekvieną dieną [sulaukti] po straipsnį apie save yra šlykštu“. Persisotinimas įžymybe gali nuslopinti susidomėjimą ja. A. Jagelavičiūtė teigė, kad pati nenorėjo būti matoma žiniasklaidoje kasdien, nors žurnalistai, besidomintys jos privačiu gyvenimu, skambindavo jai gana dažnai.

A. Jagelavičiūtė teigė, kad pati nenorėjo būti matoma žiniasklaidoje kasdien, nors žurnalistai, besidomintys jos privačiu gyvenimu, skambindavo jai gana dažnai.

Taigi žymumas ne tik pelningas, bet iš dalies gali būti ir skausmingas. Šią dvilypę buvimo įžymybe kainą puikiai apibūdino britų televizijos laidų vedėjas Grahamas Nortonas, po daug metų trukusių derybų sugebėjęs pasikviesti į laidą ikonišką žvaigždę Madonną: „Negalima tapti Madonna atsitiktinai. Būti ir išlikti Madonna yra sunkus darbas, todėl mūsų laidoje buvo atsipalaidavusi, kiek jai tai įmanoma. Bet aš vis tiek buvau laimingas.“ Aš irgi buvau laimingas, kad A. Jagelavičiūtė interviu metu atrodė atsipalaidavusi.

Įžymybių kultūros sudėtingumą puikiai iliustruoja groteskiško amerikiečių serialo „Pietų parkas“ (angl. South Park) serija, pavadinta „Naujas Britney įvaizdis“ (HBO kanalas jį transliavo 2008 m. kovo 18 d.). Šioje serijoje pagrindiniai veikėjai berniukai Stenas, Kailas, Kartmanas ir Batersas, tėvų verčiami, žiūri prezidentinius Baracko Obamos ir Hillary Clinton debatus, kuriuos pertraukia informacinis pranešimas apie Britney Spears, Pietų parke besišlapinančią ant vabalo.

Vaikai nusprendžia užsidirbti pinigų fotografuodami šią žvaigždę. Apsimetę Britney vaikais, jie prasmunka į viešbutį, kuriame ji apsistojusi. Manydama, kad tai jos vaikai, Britney apsidžiaugia, bet pamačiusi, kai tai viso labo apsimetėliai – puola į depresiją. Galų gale apimta nevilties dėl nuolatinio paparacų priekabiavimo, ji mėgina nusižudyti: šauna sau į galvą. Nors ir netekusi dviejų trečdalių viršutinės galvos dalies, per stebuklą ji išgyvena, tačiau ją ir toliau persekioja paparacai.

Be to, jos prodiuseris ir toliau verčia įrašinėti dainas bei koncertuoti: ji dalyvauja MTV apdovanojimų ceremonijoje ir tampa visų pajuokos objektu dėl svorio ir negebėjimo šokti, nors niekam į akis nekrinta, kad jai trūksta didesnės dalies galvos.

Jausdamiesi kalti, berniukai nutaria padėti šiai žvaigždei pabėgti į Šiaurės ašigalį. Tačiau pabėgimas nepavyksta, nes publika, kurią įkūnija net ir traukinio vairuotojas, reikalauja paaukoti ją, kad būtų geresnis kukurūzų derlius. Traukinys sustoja kaimelyje, kuriame Britney laukia jo gyventojai ir paparacai. Apsupta žmonių, Britney miršta. Tais metais kukurūzai puikiai uždera, tačiau žmonėms jau reikia naujos įžymybės, naujos aukos kitų metų derliui.

Kaip rodo šis pavyzdys, įžymybių vaizdiniai, platinami žiniasklaidos, yra paveikesni negu patys asmenys, esantys už tų vaizdinių, nes jie atskleidžia svarbius šiuolaikinio gyvenimo rūpesčius: pateikti save kaip kultūrinį gaminį, kurį kas nors nupirks, ir užsitikrinti materialinę gerovę, mėgautis šlove, būti matomam, sulaukti dėmesio ir pagarbos, nuolat keisti save ir savo įvaizdį siekiant išlikti dėmesio centre, justi malonumą žiūrint į kito asmens gyvenimą, kuris konstruojamas ir skandalizuojamas tam pačiam vartotojo malonumui.

Interviu su A. Jagelavičiūte, kuris tapo vieno knygos „Popkultūra: jausmų istorijos, kūniški tekstai“ skyriaus epicentru, atskleidė, kad nepaisant mūsų kritiško požiūrio į įžymybes jos reikalingos ir būtinos. Jomis naudodamosi auditorijos (tu, aš, jis ar ji) kuria savo reikšmes priimdamos arba atmesdami socialines vertybes, kurias įžymybės įkūnija.

Kai galvoju apie A. Jagelavičiūtę ir Lietuvos įžymybių kultūrą, visada prisimenu populiarios amerikiečių atlikėjos Lanos Del Rey žodžius: „Susirask tą asmenį, kurio gyvenimą norėtum gyventi, suprask, kaip jie susikūrė tokį gyvenimą, skaityk knygas, pasirink sektinus pavyzdžius protingai, sužinok, ką jie yra padarę, ir daryk tai.“

Artūras Tereškinas, Vytauto Didžiojo universiteto Sociologijos katedros profesorius.

Šaltinis: lrt.lt

Moksleiviams – įkvėpimų ir žinių kupina „VDU vasaros mokykla 2023“

Vytauto Didžiojo universitetas jau 11 kartą kviečia moksleivius vasarą pasitikti drauge ir turiningai praleisti laiką „VDU vasaros mokykloje“. 2023 metais „VDU vasaros mokykla“ moksleiviams vyks birželio 12–16 dienomis. 

„VDU vasaros mokykla“ skirta vyresniųjų klasių moksleiviams (10–12 kl.), kurie nori pagilinti žinias juos dominančiose srityse, atlikti įdomias praktines užduotis, naudingai praleisti laiką bei susirasti naujų draugų. Renginio tikslas – suteikti moksleiviams laisvą pasirinkimą ir galimybę domėtis tuo, kas labiausiai patinka, ir iš šalies pažvelgti į būsimas studijas.  

Be įvairių patirčių, gilinantis į naujus horizontus ir visatos paslaptis, tai puiki galimybė atsipalaiduoti po įtemptų mokslo metų ar prieš artėjančias studijas. „VDU vasaros mokykla 2023“ – tarsi tarpinė stotelė, kur laukia naujos pažintys ir žinios, padėsiančios tolimesnei kelionei. 

Pirmoji „VDU vasaros mokyklos“ diena (birželio 12 d.) bus skirta susipažinimui ir kūrybinėms dirbtuvėms, kurias mums paruošė MINDED . Šią dieną taip pat skirsime užsienio kalbų, kurias galima mokytis VDU, pradžiamoksliui. Birželio 13–15 d. vyks įvairūs užsiėmimai, kurių metu kiekvieną dieną moksleiviai lankys du pasirinktus skirtingus kursus (politikos mokslų, karjeros, teisės, gamtos, sporto, menų, pedagogikos, skirtingų kalbų ir kultūrų paskaitas). Dalyviai turės galimybę pasirinktas mokslo sritis išbandyti praktiškai bei apsilankyti įvairiose Kauno miesto ir universiteto vietose, organizacijose bei kūrybinėse dirbtuvėse. Birželio 16-ąją, paskutinę „VDU vasaros mokyklos“ dieną, vyks orientacinės varžybos, po kurių lauks prizai ir diplomų įteikimas vasaros mokyklos dalyviams. 

Kiekvieną dieną, nuo 17 val. visų moksleivių lauks pramoginė kultūrinė patirtis, kurios metu bus galima dar geriau pažinti vienas kitą, universitetą ir Kauno miestą. Visos vasaros metu moksleiviai turės savo mentorius, kurie ne tik prižiūrės, kad viskas vyktų sklandžiai, bet ir padės susigaudyti Kauno mieste, rekomenduos studentiškiausias vietas pavalgyti ir patars, ką būtinai turite nuveikti. 

Registracija vyksta iki birželio 8 dienos. Kaina – 40 Eur. „VDU vasaros mokykla 2023“ metu, tris dienas iš penkių, vyksta du kursai per dieną. Rytiniai kursai vyks nuo 9 iki 12 val. Popietiniai – nuo 13:30 iki 16 val. Svarbu pasirinkti tik po vieną rytinį ir popietinį kursą. Vakarinė dalis – privaloma visiems dalyviams, po jos laukia laisvas laikas, skirtas bendravimui ar pramogoms. Visos savaitės metu bus suteikiama galimybė apsigyventi VDU bendrabutyje, tačiau vietų skaičius ribotas. 

REGISTRACIJA 

Yra galimybė išrašyti pažymą mokyklai apie moksleivio dalyvavimą VDU vasaros mokykloje. 

Šios stovyklos metu, VDU Socialinių mokslų fakultetas kviečia moksleivius į užsiėmimų ciklą „Savęs pažinimo link: (ne)noriu išlikti savimi“.

Savęs pažinimo link žmogus keliauja visą savo gyvenimą. Kaip save suprantame, ką apie save galvojame ir kaip save vertiname, priklauso nuo daugelio dalykų: sukurtų tarpusavio santykių,  gyvenime sutiktų žmonių, sukauptų bendravimo patirčių, socialinių tinklų ir kt.  Ar pakankamai gerai pažįstame save? Ar to siekiame ir kaip? Ar galime išlikti autentiški dabartinėje visuomenėje? Kaip aplinkiniai žmonės įtakoja savęs pažinimą? Ar kada nors susimąstėme, kaip socialiniai tinklai leidžia pažinti save ir kurti tarpusavio ryšius? Į šiuos ir kitus svarbius klausimus kviesime ieškoti atsakymo moksleivius šių užsiėmimų metu. 

06.13. „Kaip pasinaudoti grįžtamuoju ryšiu kuriant pozityvius tarpusavio santykius“. Susitikimo metu bandysime išsiaiškinti, kas yra grįžtamasis ryšys ir kodėl jis toks svarbus mūsų gyvenime. Aptarsime  jo priėmimo iššūkius. Interaktyvių pratimų pagalba analizuosime savo patirtis priimant GR iš kitų žmonių. Išbandysime metodus, kurie leidžia konstruktyviau pasinaudoti gaunama informacija kuriant tarpusavio santykius. 

06.14. „Savojo autentiškumo beieškant šiuolaikiniame pasaulyje“. Sociologinio užsiėmimo metu, pasitelkdami komandines ir kt. užduotis, gilinsimės į autentiškumo sampratą šiuolaikinėje visuomenėje bei kaip žmonės jo siekia. Nagrinėsime kaip laiko valdymas, socialiniai santykiai, kasdieniai gyvenimo pasirinkimai veikia mūsų požiūrį į save ir kitus, mūsų lūkesčius, savęs vertinimą ir savojo tapatumo suvokimą. 

06.15. „IDK vs. IDC: savęs atskleidimas internete“. Jaunimo savęs atskleidimas socialiniuose tinkluose – daug iššūkių ir tam tikrais atvejais sunkumų kelianti kasdienė šių dienų jaunimo veikla. Užsiėmimo metu diskutuosime apie pagrindinius iššūkius, susijusius su jaunimo dalinimusi tiek tekstine, tiek vizualine informacija socialiniuose tinkluose. Pagrindinis klausimas: “I don’t know or I don’t care”, kuo aš dalinuosi socialiniuose tinkluose? 

Daugiau informacijos: 

Socialinės antropologijos magistrantūros studijos!

Baigiantiems bakalauro studijas, ieškantiems naujų įkvėpimų ir požiūrių profesinėje veikloje ar tiesiog savęs pažinime.

Kviečiame į VDU Socialinės antropologijos magistrantūros studijas!

Studijas itin puikiai įvertino tarptautiniai ekspertai, tad drąsiai galime pažadėti aktualias vietos ir užsienio dėstytojų paskaitas, patogų jų tvarkaraštį, įvairių galimybių įgyvendinti mokslinius ir kitus sumanymus, bendruomeniškumą bei paramą.

Kviečiame į nuotolinius susitikimus su programos vadove doc. dr. Kristina Šliavaite ir studentais, absolventais. Jų metu kalbėsimės apie šias studijas, atsakysime į visus rūpimus klausimus apie programą ir darbo galimybes ją pabaigus: 2023 m. gegužės 18 d. 17 val., birželio 8 d. 17 val., birželio 20 d. 17 val

Susitikimo vieta microsoft teams susitikimų platformoje:
https://byt.lt/OkNnW

Artūras Tereškinas. Nužudyti laimę

Ar pusamžė lesbietė, trisdešimtmetis homoseksualus vyras ir į dvidešimt pirmus metus įkopęs translytis asmuo gali būti laimingi Lietuvoje? Ar jiems lemta nutverti laimės paukštę kad ir už nušiurusios jos uodegos?

Nelengva atsakyti į šiuos klausimus, kai pats laimės išgyvenimas dažnai sunkiai apčiuopiamas ir nusakomas. Visai neblogai šią homoseksualių asmenų laimės problemą yra apibūdinęs vienas amerikiečio Marto Crowleyʼio pjesės „Vaikinų grupė“ (1968) veikėjų. Jo žodžiais, „parodyk man laimingą homoseksualą, ir aš parodysiu tau gėjaus lavoną“. Kitaip tariant, laimingas gali būti tik miręs gėjus.

Ši sarkastiška pastaba – gera paskata trumpai apmąstyti, kas yra laimė ir ką su ja daryti. Gal rytais ją užsigerti antidepresantais, o vakarais – melatonino tabletėmis? Jei kiekvienas, net ir gėjus, nori būti laimingas, ar tai reiškia, kad būtina kasdien nesustojant ir nesigręžiojant atgal siekti laimės?

Beveik kiekvienas iš mūsų trokštame būti laimingi. Kaip yra rašęs Richardas Layardas knygoje „Laimė: naujojo mokslo pamokos“ (2005), „laimė reiškia jaustis gerai, o jaustis blogai reiškia išgyventi vargą“. Laimės mokslo požiūriu viskas atrodo gana paprasta, bet ar taip yra iš tikrųjų? Tie, kas mėgina analizuoti jausmus, pastebi, kad ribos tarp blogos ir geros savijautos, gerų ir blogų išgyvenimų, laimingumo ir kančios ne visada aiškios. Dar dažniau būna, kad trokšdami laimės mes nežinome, ko iš tikrųjų norime.

Laimės tyrėjai, tarp jų ir garsi feministė Sara Ahmed, teigia, kad siekdami laimės orientuojamės į tam tikrus objektus arba dalykus, kurie atrodo būtini geram gyvenimui. Kuo arčiau šių dalykų esame, tuo labiau prisiliečiame prie gero gyvenimo pažado. Laimės jausmo išgyvenimas neabejotinai susijęs su gyvenimo, kurį laikome geru, vaizdiniu. Laimės mokslas diktuoja mums, kad laimė dažnai paverčia socialines normas geidžiamomis socialinėmis prekėmis. Kas netrokšta visiems priimtino gero gyvenimo? Kas neieško gyvenimo scenarijų, kurie patenkintų jų individualius troškimus gerai jaustis ir pakenčiamai gyventi?

Internete duomenų apie laimę į valias. Rasime ne vieną „laimės indeksą“, kuris liudija, kad tam tikri individai, visuomenės grupės ar tautos yra laimingesnės nei kitos (ne viename indekse Lietuvos vieta gana aukšta). Laimės tyrėjai yra sukūrę ištisą laimės rodiklių, kurie padeda nustatyti laimės lygį, mokslą.

Kalbėdamas apie šiuos rodiklius, jau minėtas Richardas Layardas pastebi vieną paradoksą: „Vakarų visuomenėms tampant vis turtingesnėms, jų žmonės nepasidarė laimingesni.“ Vadinasi, laimė nebūtinai sietina su turtu ir jo kaupimu. Tačiau laimės mokslo požiūriu be turto yra ir kitų dalykų, kuriuos būtų galima laikyti pirminiais laimės rodikliais. Vienas iš pagrindinių yra santuoka, gebanti maksimaliai padidinti laimės išgyvenimą. Jei esi vedęs ar ištekėjusi, visiškai tikėtina, kad tu laimingesnis ar laimingesnė už nevedusius ir netekėjusias.

Šeima (nors jos nereikia ir negalima tapatinti su santuoka) – kitas esminis laimės objektas, turintis potencijos paversti mus laimingais. Laimingų šeimų vaizdiniai tiesiog iki kraujo įsigėrę į mūsų vaizduotę. Vien žodis „šeima“ sužadina ištisą nuotraukų albumą, kuris dar labiau įtvirtina šeimos ir laimės sąsają. Be galo sunku atskirti gero gyvenimo supratimą nuo šeimos, romantinės meilės, heteroseksualaus poravimosi, šeiminės aplinkos.

Tikra nelaimė yra ir tai, kad lietuviška politika yra pavertusi kitų laimę savo pigia ir lengvai konvertuojama valiuta. Tai politika, besimaudanti kitų skausme ir kentėjime.

Gal dėl to ultrakonservatyvių judėjimų pavadinimuose ir šūkiuose, tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, vyrauja žodis „šeima“. Gal todėl stengiamasi visomis jėgomis ginti „tradicinių“ šeimų reputaciją, nematyti šeimos narių nelaimingumo priežasčių, atimti šeimos sąvoką iš LGBTI+ žmonių (kas nežino, pakartosiu: LGBTI trumpinys reiškia lesbietes, gėjus, biseksualius, translyčius ir interseksualius asmenis).

Pastarųjų niekas nelaukia prie šeimos stalo, jie trukdo tvariam šeimos ir laimės ryšiui. Škac iš čia, – sako šiems žmonėms ir politikai, ir sąjūdžiai bei įvairialyčiai pseudoinstitutai: negalime prileisti jūsų prie šeimos, nes jūs galite sutepti ir užkrėsti ją savo nelaimingais gyvenimais (prisiminkite, kad „laimingas gėjus – miręs gėjus“).

Galima manyti, kad dėl tos pačios priežasties Seime stringa visiškai nukenksmintas Civilinės sąjungos įstatymas ir visomis išgalėmis kovojama už savo susifantazuotą šeimos vaizdinį, nes daug kam tai reiškia ginti laimės ir gero gyvenimo viziją. LGBTI+ ir kiti „netradiciniai“ žmonės (pvz., feministės ar lyčių lygybės išpažintojai) jos neverti. O ką jau kalbėti apie vieną pirminių laimės rodiklių – santuoką. Ji LGBTI+ žmonėms net sapnuose nesisapnuoja. Arba, tiksliau sakant, apie ją neleidžiama sapnuoti.

Ir laimės, ir nelaimingumo jausmas gali būti užkrečiamas. Todėl bijoma, kad pripažinus tos pačios lyties partnerystę ar laikant LGBTI+ žmonių sąjungas šeimomis šie žmonės gali užkrėsti visuomenę nesuvaldomais laimės protrūkiais arba, priešingai, kėsintis į jau laimingų šeimų gyvenimus. Persivalgius nepagrįstų baimių, stengiamasi neleisti, kad LGBTI+ žmonės taptų to paties „laimingo“ pasaulio nariais, lygiateisiais piliečiais. Geriau pakišti savo ir jų nelaimingumą po purvinu durų kilimėliu, nustumti šias problemas į nematomus paribius. Juk LGBTI+ asmenų kūnai, seksualumas, troškimai ir aistros – smūgis įprastoms socialinėms normoms.

Ir laimės, ir nelaimingumo jausmas gali būti užkrečiamas.

Kaip teigia knygos „Laimės pažadas“ (2010) autorė Sara Ahmed, nors LGBTI+ asmenys siekia tų pačių laimės objektų, tokių kaip santuoka ar šeima, jie suvokia, kad trokšdami laimės jie yra kitų (politikų, homofobų, homoisteriškų visuomenės veikėjų, etc.) nelaimingumo priežastis. Tikra nelaimė yra ir tai, kad lietuviška politika yra pavertusi kitų laimę savo pigia ir lengvai konvertuojama valiuta. Tai politika, besimaudanti kitų skausme ir kentėjime. Tai politika, save pateisinanti išsigalvotais kolektyviniais norais („demokratija – daugumos diktatūra“) bei masiniais laimės pažadais.

Galima ir reiktų parašyti daugybę laimės istorijų. Nors sunku išmatuoti kitų žmonių laimę, tiek pusamžė lesbietė, tiek trisdešimtmetis homoseksualus vyras, tiek dvidešimt vienų translytis asmuo gali papasakoti savas laimės istorijas. Gali būti, kad šiose istorijose bus daugiau nelaimingumo nei laimės potyrių. Bet visada verta kalbėti apie LGBTI+ žmonių laimę vien dėl nudėvėtos ir nuodingos klišės, kad nelaimingas gyvenimas – kiekvieno LGBTI+ asmens pasirinkimas ir lemtis. Tai nebūtinai tiesa. Tik tie, kurie nenori ir nesugeba pripažinti, kad šie žmonės verti tų pačių laimės objektų, ir yra šios klišės platintojai. Jie laimės žudikai, metodiškai ir ciniškai žudantys mūsų laimę.

Artūras Tereškinas, Vytauto Didžiojo universiteto Sociologijos katedros profesorius.

Šaltinis: lrt.lt

• Centrai
• Fakulteto vadovai
• Pradžia
• Priėmimas
• Sociologija ir antropologija (Visuomenės, kultūros ir komunikacijos specializacija (anglų k.))
• SOCLAB’AS: seku
• Studentams
• Visi renginiai
• Visos naujienos
• Fakultetas
• Istorija
• Tyrimai
• Katedros
• Studijos
• Tarptautiniai ryšiai
• Absolventai
• Kontaktai