SMF Kalėdų eglutės įžiebimo šventė 2023
2023 m. gruodžio 13 d. 13:30 val. Jonavos g. 66 pirmo aukšto fojė kviečiame trumpam susitikti ir įžiebti šventinio laikotarpio simbolį – Kalėdų eglutę. Renginio metu prisiminsime svarbiausius Socialinių mokslų fakulteto įvykius ir bendruomenės narių pasiekimus šiais metais, apdovanosime SMF Metų darbuotoją ir SMF Metų studentą.
Labai laukiame visų šventėje! ✨
Kavolio instituto mokslininkų vizitas Suomijoje
Lapkričio 15 – 17 d. Kavolio instituto direktorė doc. dr. Jurga Bučaitė-Vilkė kartu Instituto valdybos nare prof. Natalija Mažeikiene ir tyrėjų grupe lankėsi Helsinkio universiteto Socialinių ir humanitarinių mokslų institute (HSSH). Vizito metu buvo siekiama pagilinti žinias ir atrasti naujas idėjas apie tai, kaip instituto veiklos gali prisidėti prie mokslininkų kompetencijų ir įgūdžių stiprinimo, transdisciplininių tyrimų plėtojimo ir poveikio visuomenei įgyvendinimo. Vizitą padėjo organizuoti Kavolio instituto bendradarbis ir Helsinkio universiteto profesorius emeritas Hannu Nieminen.
Kavolio instituto komanda susitiko su Helsinkio universiteto plėtros prorektoriumi prof. Jouni Hirvonen, HSSH direktoriumi prof. Risto Kunelius ir pavaduotoju dr. Pekka Mäkelä bei Instituto tyrimų koordinatoriais ir Metodologijos skyriaus tyrėjais. Susitikimo metu buvo diskutuojama, kokie transdisciplininių mokslinių tyrimų organizavimo ir vystymo būdai yra efektyviausi, kaip institutas gali apsirūpinti instituciniais, finansiniais ir administraciniais ištekliais, bei kaip gali būti palaikomi ryšiai su fakultetais, įsteigusiais institutą.
Kavolio instituto komanda su Suomijos mokslo tarybos ekspertais
Transdiscipliniškumo vystymas
HSSH direktorius prof. Risto Kunelius pasakojo, kad Helsinkio universiteto instituto veiklos orientuojasi į visuomeninių krizių sprendimus, infrastruktūros plėtojimo būdus, tvarumo įgyvendinimo veiklas, duomenų apdorojimo (angl. k. datafication) ir skaičiavimo metodų ir procesų efektyvų panaudojimą ir tobulinimą, taip pat atvirosios prieigos prie mokslinių šaltinių įgyvendinimą bei poveikio visuomenei užtikrinimą.
HSSH transdiscipliniškumą tyrimuose palaiko įgyvendinant bendrus tyrimų projektus, kviečiant vizituojančius lektorius ir profesorius bei vykdant duomenų apdorojimo (angl. k. datafication) tyrimų programą. Būtent ši transdisciplininė mokslinių tyrimų programa tiria pokyčius, iššūkius ir galimybes vis labiau duomenis vertinančioje visuomenėje.
Kavolio instituto direktorė doc. dr. Jurga Bučaitė-Vilkė
Metodikos klinika
Kavolio instituto komandai HSSH Metodologijos skyriaus mokslininkai pristatė vieną iš labiausiai plėtojamų su metodologijos žiniomis susijusių HSSH veiklų – Metodikos klinikos ir konsultacijų (metodų parinkimo, duomenų rinkimo, skaičiavimo ir analizės klausimais) vystymą. Pasak HSSH metodologijos vystymo skyriaus, Metodikos klinikoje teikiamos konsultacijos, organizuojami seminarai, dirbtuvės Helsinkio universiteto mokslininkams. Šios konsultacijos ne visada reiškia tiesioginį problemos sprendimą, bet dažnai nukreipia tyrėją į šaltinius, kurie leidžia tyrėjui pačiam išspręsti problemą ir padeda tyrėjui gilinti savo metodologijų išmanymo žinias ir kompetencijas.
Akademinės lyderystės kursas
HSSH daug dėmesio skiria ankstyvosios karjeros mokslininkams ir jų karjeros vystymui organizuodami tarpdisciplininį akademinės lyderystės ir karjeros planavimo kursą. Šis kursas yra skirtas mokslininkams po doktorantūros studijų pradedantiems savarankišką mokslininko karjerą ir kuriantiems savo mokslinių tyrimų grupę. Akademinio vadovavimo ir karjeros planavimo kurso tikslas – padėti tyrėjams tobulinti vadovavimo įgūdžius ir strateginį mokslinių tyrimų temų planavimą. Be to, šis kursas padeda suburti gerą mokslinių tyrimų grupę ir visapusiškai naudotis Helsinkio universiteto mokslinių tyrimų paslaugomis ir infrastruktūra.
Susitikimas su HSSH Metodologijos skyriaus tyrėjais
Suomijos „Flagship“ programa universitetų mokslo ekosistemoms
Kavolio instituto komanda taip pat susitiko su Suomijos mokslo tarybos departamento direktoriumi Jyrki Hakapää ir Mokslo patarėjais Liisa Huovinen ir Maiju Gyran. Susitikimo metu buvo pristatytos šiuo metu vykdomos Suomijos mokslinių tyrimų programos, kurios akcentuoja tarpdisciplininių problemų sprendimo būdus. Viena labiausiai sudominusių mokslinių programų, nuo 2017 m. vykdoma “Finland Flagship Scheme” programa – tai priemonė, kuria remiami aukštos kokybės moksliniai tyrimai ir didinamas jų poveikis ekonomikai ir visuomenei. Ši programa konkursiniu pagrindu remia universitetines mokslinių tyrimų ekosistemas ir klasterius, akcentuojant ilgalaikį mokslinių temų planavimą, mokslo proveržį bei universiteto institucinį įsipareigojimą prisidėti savo investicijomis. Kaip vienas iš tokių programos pavyzdžių yra Turku universiteto ir Suomijos sveikatos ir gerovės instituto plėtojama INVEST mokslo ekosistema, kurios tematika apima gerovės valstybės klausimus ir nelygybes. Ši programa yra veiksmingas glaudaus bendradarbiavimo su verslu ir visuomene, gebėjimo prisitaikyti ir tvirto priimančiųjų organizacijų įsipareigojimo derinys.
Tolimesnis bendradarbiavimas
Vizitas Helsinkio universitete padėjo užmegzti pirmuosius bendradarbiavimo kontaktus tarp Kavolio instituto ir Helsinkio universiteto Socialinių ir humanitarinių mokslų instituto transdisciplininių mokslinių tyrimų vystymo srityje. Pasak Kavolio instituto direktorės Jurgos Bučaitės-Vilkės, “mūsų kolegų suomių patirtis rodo, kad visų pirma efektyvūs moksliniai rezultatai ateina per organizacinę kultūrą, kuri skatina mokslinių tyrėjų grupių atvirumą, dalinimąsi žiniomis, pasitikėjimą ir bendrą viešosios vertės kūrimą. Tad tikimės, kad mūsų institutas pamažu perims šias pamokas. Planuojame plėsti bendras veiklas vystant mūsų tematinę grupę “Metodologija, tyrimai ir metodai”, kuri remiasi horizontaliosiomis kompetencijomis, kuriančiomis vertę visiems mūsų universiteto padaliniams”.
EST metodologiniai mokymai apie tyrimo duomenų vizualizaciją
Europos socialinį tyrimą (EST) įgyvendinanti VDU mokslininkų komanda gruodžio 4 d., pirmadienį, 13 val. kviečia į metodologinius mokymus apie duomenų vizualizaciją „Naujasis EST duomenų portalas – paieška, vizualizacija ir paprastoji analizė“.
Pranešėjas Bjarne Øymyr, SIKT (Bergenas, Norvegija) pristatys atsinaujinusį EST duomenų portalą. Pasitelkiant duomenų vizualizacijos ir analizės įrankius, mokymų metu bus apžvelgiamas duomenų portalo turinys, duomenų paieškos ir rezultatų parsisiuntimo bei dalinimosi galimybės.
Įrankis veikia interneto naršyklėje bei gali būti naudojamas kompiuteryje arba išmaniajame telefone, todėl norint naudotis duomenų portalu dalyviams specialių programų neprireiks.
Renginys vyks nuotoliu (MS Teams platformoje). Renginio kalba – anglų k. Renginio dalyviams bus išduodami pažymėjimai.
Reikalinga išankstinė registracija: https://forms.gle/GYtTuGuRhmbDYav86
Kilus klausimams, kviečiame rašyti el. paštu: est@vdu.lt
Vyks jau 6-asis Nacionalinis žmogaus teisių forumas
Gruodžio 8 dieną, penktadienį, kviečiame visuomenę dalyvauti jau 6-ajame Nacionaliniame žmogaus teisių forume (NŽTF), kuris vyks Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Kasmet vykstantis renginys, kurio vienas pagrindinių organizatorių Vytauto Didžiojo universitetas, vienija įvairias visuomenės grupes ir suteikia platformą skirtingiems balsams siekiant užtikrinti geresnę gyvenimo kokybę visiems Lietuvos gyventojams, nepriklausomai nuo jų tautybės, rasės, tikėjimo, lyties, socialinės padėties ar požiūrių.
Šių metų forumo tema „Yra skirtumas“ kviečia atkreipti dėmesį į socialinius klausimus, tokius kaip diskriminacija darbo rinkoje, lyčių nelygybė bei atskirtis dėl tautybės, tikėjimo ar negalios.
„Per šešerius metus Nacionalinis žmogaus teisių forumas tapo svarbia platforma, skirta aktualiausiems žmogaus teisių klausimams aptarti.Valstybės ir nevyriausybinį sektorius bei akademinę ir tarptautinę bendruomenes vienijantis renginys suformavo dialogu ir pagarba vienas kitam grįstą diskusijų kanoną. O forumo programoje atsiduriantys žmogaus teisių klausimai bei aptarti galimi jų sprendimo būdai jau ne pirmi metai tampa ir pagrindu tolesnei visuomenės diskusijai bei reikalingoms politinėms priemonėms priimti,“ – teigia forumo koordinatorė, Vytauto Didžiojo universiteto sociologijos profesorė Milda Ališauskienė.
Tarptautinės žmogaus teisių dienos išvakarėse vyksiantis renginys yra skiriamas reikšmingoms sukaktims: Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 75-mečiui ir Lietuvos narystės Europos Taryboje 30-mečiui paminėti.
Šiais metais forumas kviečia į 10 diskusijų, kuriose dalyvaus Lietuvos ir užsienio ekspertai, aktyvistai, politikos ir visuomenės atstovai, žurnalistai. Dėmesys bus skiriamas tautinių mažumų, žmonių su negalia, įvairių lyčių, vyresnio amžiaus ir kitoms visuomenės grupėms. Taip pat bus diskutuojama apie pagalbą nusikaltimų aukoms, šiuolaikinį antisemitizmą ir islamofobiją, migrantų ir prieglobsčio prašytojų teises, Lietuvos patirtis ir pamokas Europos Žmogaus Teisių Teisme bei kitas temas.
6-asis Nacionalinis žmogaus teisių forumas vyks gruodžio 8 d., penktadienį, 9.00–18.15 val., Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (Gedimino pr. 51, Vilnius).
Tiesioginę forumo transliaciją stebėkite NŽTF YouTube kanale ir portale Lrt.lt. Transliuojamos bus diskusijos, kurios vyks bibliotekos Atrijaus erdvėje.
Forumą organizuoja: Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, Lietuvos negalios organizacijų forumas, Žmogaus teisių organizacijų koalicija, LR Seimas, LR Seimo kontrolierių įstaiga, LR užsienio reikalų ministerija, Vaiko teisių kontrolieriaus įstaiga ir Vytauto Didžiojo universitetas.
Organizaciniai partneriai: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Mykolo Romerio universitetas, multikultūrinis vaikų ir jaunimo centras „Padėk pritapti“
Pagrindinis rėmėjas: Friedricho Eberto Fondas.
Pagrindinis informacinis partneris: Lrt.lt.
Informacinis partneris: manoteises.lt.
Rėmėjai: Švedijos ambasada, Nyderlandų Karalystės ambasada, Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Europos Komisija.
Partneriai: JAV ambasada Lietuvoje.
Informuojame, kad renginyje gali būti filmuojama ir/ar fotografuojama ir Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.
Užsienio studentai susipažino su M. K. Čiurlionio kūryba
VDU Socialinių mokslų fakulteto Tarptautinių ryšių koordinatorė dr. Dovilė Daugėlienė kartu su SMF užsienio studentais lankėsi M.K. Čiurlionio muziejuje, kuriame gidė papasakojo apie šio dailininko ir kompozitoriaus kūrybą ir gyvenimą, atskleidė pagrindinius kūrybos motyvus ir jų simbolines reikšmes. Po filmo „Angelų takais“ peržiūros, prie arbatos puodelio, buvo aptarti ne tik edukacijos, tačiau ir studijavimo SMF įspūdžiai bei patirtys.
Religijos ir lyčių lygybė: ar ir kaip įmanoma suderinti?
VDU Sociologų klubo diskusija: Projektų rengimas ir valdymas
VDU Sociologų klubas lapkričio 27 d. (pirmadienį), 16 val. kviečia į nuotolinę diskusiją „Projektų rengimas ir valdymas. Q&A su Dovile Vainore“.
Kodėl verta imtis įgyvendinti kilusią idėją? Galbūt ji gali virsti socialiniu, kūrybiniu ar mokslo tyrimo projektu? Kaip to pasiekti? Kur teikti paraišką? Ką dažniausiai veikia projektų vadovai? Kokių profesinių kompetencijų ir asmeninių savybių jiems prireikia darbe? Kur atskiri projektai gali nuvesti?
Dovilė Vainorė yra VDU Sociologijos katedros absolventė (Sociologija (BA) ir Taikomoji sociologija (MA)), turinti didelę patirtį socialinių ir kultūrinių projektų rengimo bei valdymo srityje, komunikacijos veikloje.
Susitikimas vyks MS Teams pokalbių platformoje. Prisijungimo nuoroda – čia.
Susitikimas yra VDU Sociologų klubo vykdomo projekto „Sockava‘23” dalis. Projektas yra skirtas VDU studentiškų organizacijų projektinėms idėjoms skatinti ir jas įgyvendinti.
Įvertinimas VDU SMF bendruomenės nariams
2003-ųjų lapkričio 18 dieną buvo padarytas istorinis sprendimas žmogaus teisių užtikrinimo srityje – priimtas Lietuvos Respublikos Lygių galimybių įstatymas. Šia proga Seime buvo surengtas paminėjimas, kurio metu vykusios diskusijos dalyviai pasidalino savo prisiminimais, kas vyko įstatymo priėmimo užkulisiuose 2003-iaisiais, taip pat aptarė, kaip atrodė du dešimtmečiai lygių galimybių apsaugos ir kas laukia ateityje. Renginio metu taip pat buvo įteiktos padėkos asmenims ir organizacijoms, ženkliai prisidėjusiems prie lygių galimybių įgyvendinimo Lietuvoje per pastarąjį 20-metį.
Už ilgalaikę veiklą žmogaus teisių srityje asmeninėmis padėkomis įvertinti VDU SMF profesoriai: dr. Milda Ališauskienė, dr. Jonas Ruškus bei dr. Artūras Tereškinas.
Daugelis Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos apdovanojimą gavusių organizacijų dirba su įvairovės ir įtraukties didinimo, žmonių su negalia įgalinimo klausimais. VDU yra vienas iš universitetų, kuriame negalios politikos formavimas ir įgyvendinimas yra viena iš prioritetinių sričių. 2021 m. VDU Senate buvo patvirtintas negalios politikos dokumentas: „Įtraukių galimybių Universitetas“ siekia užtikrinti lygybės ir nediskriminavimo kultūrą universitete, tinkamai pritaikant studijų ir darbo sąlygas, ir didinti studijų ir darbo prieinamumą. „Šis įvertinimas yra visų ir kiekvieno VDU bendruomenės nario“, – teigia renginyje dalyvavusi ir apdovanojimą atsiėmusi VDU SMF psichologijos absolventė, Negalios koordinatorė Miglė Janušauskaitė.
VDU Lygių galimybių koordinatorė L. Lapinskė, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos direktorė B. Sabatauskaitė, VDU Negalios koordinatorė M. Janušauskaitė ir VDU prof. dr. Jonas Ruškus.
Svarbu paminėti, kad Vytauto Didžiojo universitetas taip pat yra vienas iš organizatorių rengiant Nacionalinį žmogaus teisių forumą (NŽTF), kurio metu visuomenė kviečiama į diskusijas apie esamą situaciją ir tai, ką galime padaryti, kad Lietuvoje būtų gera gyventi visų tautybių, rasių, tikėjimų, lyčių, socialinių padėčių, įsitikinimų ar pažiūrų žmonėms – visiems. Šiais metais jau šeštąjį kartą organizuojamas forumas yra skiriamas Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 75-mečiui ir Lietuvos narystės Europos Taryboje 30-mečiui paminėti.
Forumas šiais metais vyks Tarptautinės žmogaus teisių dienos išvakarėse, gruodžio 8 d.
VDU Organizacinės psichologijos absolventės sėkmės istorija
Kaip pasirinkote VDU Organizacinės psichologijos studijas?
Bakalauro studijų metu išsigryninau, kad noriu dirbti su suaugusiais. Darbo aplinka verslo organizacijose buvo ta vieta, kur save įsivaizdavau, norėjau dirbti komandoje, kurti organizacijai ir darbuotojams pridėtinę vertę taikant psichologijos žinias ir įrankius. Visada tikėjau asmens ir darbo suderinamumo svarba, jau bakalauro studijose buvo įdomu nagrinėti šią temą ir matyti kaip didesnis suderinamumas tarp darbo, organizacijos, vadovo ir asmens lemia aukštesnį įsipareigojimą, pasitenkinimą ir neabejotinai – geresnius darbo rezultatus. Tuo pačiu verslas man visada atrodė tokia struktūruota, pamatuojama, tačiau tuo pačiu dinamiška aplinka. Ir tai turbūt rezonuoja su mano asmenybe.
Kas buvo Jums svarbu šiose studijose, ką prisimenate?
Šios studijos buvo koncentruotos informacijos ir praktikų, susijusių su organizacijų psichologija, srautas. Tai skyrėsi nuo bakalauro studijų tuo, kad labai kryptingai didžioji dalis disciplinų buvo pristatoma būtent per verslo aplinkos perspektyvą.
Labai vertinau universiteto liberalumą ir pagarbą studentui nuo pirmų dienų. Jaučiau, kad VDU tikrai siekė ugdyti laisvai mąstančius, sąmoningus žmones.
Labai šiltai prisimenu savo magistrinio darbo vadovę ir stiprią organizacinės psichologijos ekspertę, profesorę Auksę Endriulaitienę. Daugybė kitų psichologijos katedros dėstytojų taip pat yra palikę šiltus prisiminimus. Turėjome nuostabių atvykstančių dėstytojų iš užsienio, kurie ypatingai sudomino ir leido patirti kitokį dėstymo ir darbo auditorijoje modelį. Šiose magistro studijose turėjome tikrai labai įvairių mokymosi, praktikavimosi ir darbo grupėse būdų.
Ką veikiate šiuo metu, kur dirbate?
Po studijų baigimo visą laiką dirbau personalo valdymo srityje. Pradėjau nuo atrankų darbo konsultacinėje kompanijoje, vėliau perėjau prie personalo vadovo pareigų augančioje kompanijoje. Teko prisiliesti prie įvairiausių personalo valdymo procesų, tiek minkštųjų (atranka, ugdymas, veiklos vertinimas, motyvavimas, organizacijos kultūra), tiek labiau kietųjų (projektų valdymas, HR administravimas ir skaitmenizacija, darbo teisė, biudžetai ir pan.). Šiuo metu tarptautinėje organizacijoje, kuri turi 3000 darbuotojų daugiau nei 10 pasaulio šalių, dirbu kaip korporacijos personalo vadovė ir su komanda esu atsakinga už personalo valdymo procesų gerinimą ir įrankių diegimą visoje organizacijoje.
Kokia sritis Jūsų darbe labiausiai Jus traukia?
Labai džiaugiuosi savo darbe įvairiapusiškumu ir nuolatine šios srities raida. Žmogiškųjų išteklių sritis vis kinta, tobulėja, įgauna naujas spalvas (ypač integruojant technologijas) ir net įvairius pavadinimus, tokius kaip „People & culture”, “Employee experience“ ir t.t. Tuo pačiu ši sritis apima labai platų spektrą atsakomybių! Tad sudėjus nuolatinį kitimą ir plotį – tai viena vertus yra didelis iššūkis, kita vertus – nuolatinė intelektualinė stimuliacija, galimybė mokytis ir augti įvairiuose verslo ir žmonių valdymo aspektuose.
Taip pat šį darbą matau kaip labai prasmingą. HR profesionalai turi galimybę daryti įtaką kuriant ir palaikant teigiamą darbo vietos kultūrą, padedant darbuotojams klestėti. Tai sritis, kuri leidžia organizacijoje daug ką pakeisti, ieškant sprendimų, didinant darbuotojų įsitraukimą, produktyvumą ir pasitenkinimą, galiausiai – organizacijos sėkmę.
Šie profesinės srities aspektai labiausiai mane ir traukia, ir džiugina.
Kai būna sunku, iš kur semiatės energijos?
Kai būna sunku, darau pauzę. Stabtelėjimas, laikas sau viską sustato į vietas, svarbu tik žinoti, kas tinkamai papildo asmeninį kuro baką ir sąmoningai skirti tam laiko. Stengiuosi išlaikyti sveiką balansą tarp darbo ir laisvalaikio, lavinti ne tik savo protą darbe, bet ir kūną po darbo, skirti laiko savo pomėgiams ir mylimiems žmonėms.
Darbo aplinkoje sunkiose situacijose labai vertinu kolegų palaikymą. O asmeninėje aplinkoje turiu savo srities profesionalų, su kuriais pasidalinimas patirtimis tikrai suteikia energijos, įkvėpimo ir noro toliau judėti tik į priekį.
Kokie Jūsų pomėgiai?
Pomėgių yra visa puokštė, dažniau laikas riboja visus juos puoselėti tiek, kiek galbūt norėčiau, tad pagrinde užsiimu sportu ir aktyviu laisvalaikiu ypač vasarą (dviračiai, pasivaikščiojimas gamtoje, maudynės ir pan.). Mėgstu pakeisti aplinką ir keliauti, tyrinėti naujas vietas. Taip pat užsiimu siuvimu, sodininkyste, mėgaujuosi muzika ir lankausi koncertuose. Laikas nuo laiko vis noriu ką nors naujo išmokti, turiu tarptautinį koučingo sertifikatą ir šiuo metu studijuoju Mindfulness, siekdama sertifikuotis kaip Mindfulness mokytoja.
Ką pasakytumėte studentams, kurie svarsto rinktis šias magistrantūros studijas?
Šiandien organizacijų psichologija yra ypatingai įdomi sritis ir kuo toliau, tuo labiau įgaunanti svarbą. Technologijų ir dirbtinio intelekto kontekste nemaža dalis profesijų jau yra pakeistos ar artimoje ateityje išnyks. Įvairiose apžvalgose prognozuojant ateities paklausiausias profesijas sąrašo viršuje atsiduria socialinės, psichologijos ir sveikatos srities profesionalai, ne išimtis organizacijoje – personalo valdymo funkcija (organizacinis psichologas), kuriam verslo aplinkoje tenka susidurti su labai kompleksiškų problemų sprendimu, darbas reikalauja emocinio intelekto ir puikių bendravimo su įvairiausiais žmonėmis įgūdžių (pvz. talentų valdymas, konfliktų sprendimas, pokyčių valdymas, organizacijos kultūra ir t.t.) – tai yra tai, ką sunku pilnai replikuoti. Žinoma, stebime didžiulę HR technologijų plėtrą, kurios dėka šios srities specialistai gali priiminėti dar labiau duomenimis grįstus ir greitesnius, labiau savalaikius sprendimus, turinčius teigiamą įtaką organizacijos pelno rodikliams. Tokiame kontekste sėkmingai veikia tie, kurie geba nuolat mokytis ir greitai adaptuotis.
Kalbėjosi Lina Bartusevičienė, VDU Socialinių mokslų fakulteto Komunikacijos su socialiniais partneriais ir absolventais specialistė
VDU Organizacinė psichologija, magistrantūros studijos
Studijos – norintiems praplėsti žmogiškųjų išteklių valdymo žinias ir įgūdžius
Renkama nauja „Personalo ir organizacijų valdymo psichologija“ dalyvių grupė. Mokymai siūlomi nuo 2024 m. vasario iki gruodžio mėn., registracija vykdoma iki 2024 sausio 8 d.
Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakultetas vykdo neformaliojo suaugusiųjų švietimo studijų programą – „Personalo ir organizacijų valdymo psichologija“, kuri skirta norintiems patobulinti savo žinias ir įgūdžius organizacijos žmogiškųjų išteklių valdymo srityje. Studijos trunka vienerius mokslo metus – nuo 2023 m. spalio iki 2024 m. birželio mėnesio. Programoje kviečiami studijuoti asmenys, turintys aukštąjį (universitetinį arba neuniversitetinį) išsilavinimą ir dirbantys (ar norintys dirbti) žmogiškųjų išteklių valdymo srityje. Taip pat išbandyti šios vienerius metus trunkančios studijų programos suteikiamas galimybes kviečiami organizacijų, padalinių vadovai, ir kiti darbuotojai, siekiantys darbuotojų gerovės ir organizacijos efektyvumo nuolatinių pokyčių sąlygomis. Su šios VDU neformaliojo suaugusiųjų švietimo programos „Personalo ir organizacijų valdymo psichologija“ lektorėmis – VDU Socialinių mokslų fakulteto dekane doc. dr. Aurelija Stelmokiene ir Psichologijos katedros dėstytoja prof. dr. Loreta Bukšnyte-Marmiene plačiau kalbamės apie šioje programoje siūlomus studijų modulius, kokie personalo ir organizacijos valdymo psichologijos gebėjimai ugdomi šios programos metu, dalinamės įžvalgomis, kokiose karjeros ir asmeninio gyvenimo srityse šios programos absolventai sugeba pritaikyti studijų metų įgytas žinias.
Kokie žmonės dažniau renkasi VDU Personalo ir organizacijų valdymo psichologijos studijas – ar jau dirbantys šioje srityje, ar baigę kitos srities studijas ir norintys keisti karjeros kryptį?
Doc. dr. Aurelija Stelmokienė: Šią programą renkasi žmonės, kurie jau turi darbinės patirties ir ieško atsakymų į jiems kylančius klausimus praktikoje. Programos dalyviai – įvairių profesijų atstovai, dirbantys labai skirtingose organizacijos, tiek privataus verslo, tiek viešajame sektoriuose. Pagrindinis juos jungiantis bruožas – darbas su žmonėmis ir žingeidumas, noras dar geriau įgyvendinti savo veiklas.
Prof. dr. Loreta Bukšnytė-Marmienė: Šiais metais baigusiųjų programą įvairovė buvo ypatingai didelė: studijavo tiek dar tik įsitvirtinantys darbo rinkoje, tiek sukaupę labai didelę darbo patirtimį organizacijos vadovai, padalinių vadovai, personalo specialistai, šeimos verslą plėtojantys asmenys. Programoje mokėsi verslo įmonių, valstybinio sektoriaus, nevyriausybinių organizacijų atstovai, dirbantys skirtinguose sektoriuose (nuo telekomunikacijos, švietimo, turizmo iki prekybos, žmogiškųjų išteklių ir kt.). Studijų pradžioje mes, lektoriai, truputį nerimavome, kaip būtų geriausiai organizuoti užsiėmimus, kad kiekvienas dalyvis įgytų jam naudingų žinių ir įgūdžių. Visgi, grįžtamasis ryšys iš studijuojančiųjų nuramino: programos dalyvių įvairovė buvo įvertinta kaip vienas reikšmingesnių studijų privalumų. Jų nuomone, tokiu būdu studijos tapo įdomesnės, įvairiapusiškesnės, o studijų dalyviai galėjo mokytis ne tik iš lektorių, bet ir vieni iš kitų, dalindamiesi vieni su kitais savo gerąja patirtimi.
Kokių sričių ir pareigybių darbuotojams šios neformalaus suaugusių švietimo studijos galėtų būti aktualios? Kokių dalykų mokomasi jų metu?
Doc. dr. Aurelija Stelmokienė: Programoje kviečiami studijuoti dirbantys (ar norintys dirbti) žmogiškųjų išteklių valdymo srityje, taip pat organizacijų, padalinių, komandų vadovai ir kiti darbuotojai, kuriems organizacijų valdymo psichologijos ir personalo psichologijos žinios atrodo aktualios ir naudingos. Ji skirta siekiantiems geriau pažinti ir suprasti savo kolegas, darbuotojus, vadovus bei vykstančius procesus grupėje, organizacijoje ir aktyviai veikti. Ši studijų programa pritaikyta dirbantiems žmonėms, paskaitos vyksta penktadieniais, šeštadieniais, o dalis jų organizuojamos nuotoliniu būdu.
Programoje kartu su kolegėmis prof. dr. Aukse Endriulaitiene ir doc. dr. Kristina Kovalčikiene dėstau du modulius – „Organizacijų vystymas ir pokyčių valdymas“ ir „Žmogiškųjų išteklių valdymo psichologija“. Tikimės, jog sudalyvavę pirmajame modulyje studentai geriau supras pagrindinius organizacijos vystymo(si) principus bei pokyčių valdymo mechanizmus, taip pat gebės įvertinti jų vystymo(si) bei pokyčių valdymo galimybes ir grėsmes, drąsiai ir atsakingai kurs organizacijos vystymo ir pokyčių valdymo planus, numatys jų įgyvendinimo algoritmus. Antrasis modulis yra skirtas supažindinti su psichologiniais strateginio žmogiškųjų išteklių valdymo organizacijoje aspektais bei šias žinias pritaikyti praktinėse situacijose. Jo metu plačiai kalbama apie darbuotojų individualias savybes, nuostatas, lūkesčius, elgesį, žmogiškųjų išteklių valdymo praktikų principus grupės ir organizacijos lygmeniu (komanda, klimatas, kultūra). Specialus dėmesys yra skiriamas etiniams klausimams ir jų sprendimui organizacijose.
Prof. dr. Loreta Bukšnytė-Marmienė: Studijų metu gilinamasi į modernių organizacijų raidos psichologinius ypatumus, personalo psichologiją, analizuojama lyderystės teorijos ir praktika, aptariami ir išbandomi sėkmingos komunikacijos organizacijoje įrankiai, taip pat pristatomi darbuotojų gerovės ir karjeros valdymo aspektai, tyrimų bei intervencijų organizacijoje vykdymo aspektai. Studijų pabaigoje rengiamas baigiamasis darbas, kurio metu įgytas žinias besimokantieji pritaiko praktiškai įgyvendindami konkrečias intervencijas, siekdami išspręsti konkrečias problemas ar patobulinti tam tikras sritis savo organizacijoje.
Kaip VDU Personalo ir organizacijų valdymo psichologijos studijose derinamos teorinės paskaitos ir praktinės užduotys?
Doc. dr. Aurelija Stelmokienė: Programoje yra numatyta, kad teorinės žinios reikalingos kaip pamatas, siekiant kurti ir įgyvendinti veiksmingas praktikas organizacijose. Susipažinę su teorine medžiaga, studentai turi galimybę čia pat ją pritaikyti praktiškai, šiuo tikslu naudojami įvairūs aktyvūs mokymo(si) metodai, pvz., debatai, probleminių atvejų analizė, kūrybinės užduotys, filmų peržiūra ir aptarimas, stalo žaidimai, diskusijos. Dėstytojai pripažįsta, kad didelė pridėtinė vertė besimokantiesiems – dalinimasis įvairia savo profesine patirtimi diskusijų, grupinių užduočių metu.
Prof. dr. Loreta Bukšnytė-Marmienė: Taigi, teorija ir praktika šioje studijų programoje yra glaudžiai susijusios. Pavyzdžiui, studijuodami dalyką „Psichologiniai komunikacijos organizacijoje aspektai“ dalyviai mokosi efektyvios komunikacijos, konfliktų valdymo technikų ir jas praktiškai išbando, aptarinėja komunikacijos krizės organizacijoje ypatumus ir analizuoja konkrečius praktinius žingsnius, įrankius, kaip valdyti krizę konkrečioje realioje situacijoje, taip pat turi galimybę filmuotis ir vėliau analizuoti vaizdo įrašus, kad įgytų bendravimo su žurnalistais įgūdžių. Arba modulyje „Tyrimai ir intervencinės programos organizacijoje“ studijuojantieji mokosi šiuolaikinės karjeros valdymo sampratos ir praktiškai išbando įrankius, skirtus analizuoti darbuotojo karjerą.
Akimirka iš neformaliojo suaugusiųjų švietimo studijų programos „Personalo ir organizacijų valdymo psichologija“.
Kokias šios programos stiprybes išskirtumėte?
Doc. dr. Aurelija Stelmokienė: Mes, šios programos rengėjai ir dėstytojai, stebėdami ir vertindami, kaip sekasi įgyvendinti šią neformalią studijų programą, galime patvirtinti, kad vyksta sėkmingas bendradarbiavimas tarp visų šios programos dalyvių – kurį garantuoja abiejų pusių, dėstytojų ir studentų, įsitraukimas ir atvira komunikacija. Grįžtamasis ryšys studentams teikiamas čia ir dabar – atlikus užduotis, įgyvendinus sutartas veiklas, atsakinėjant į jiems kilusius klausimus. Taip pat studijuojantieji turi galimybę konsultuotis su dėstytojais papildomu laiku. Šios programos pagrindinės stiprybės – dėstytojų profesionalų komanda, aktualus programos turinys, skirtingą darbinę patirtį turinčių studentų grupė, kurie tarpusavyje dalinasi savo patyrimais. Visos programos metu stengiamasi kurti mokymosi erdvę, kuri suteiktų laisvę mintims, polėkį jausmams ir veržlumą siekiant pokyčių.
Prof. dr. Loreta Bukšnytė-Marmienė: Remdamiesi iš studijuojančiųjų gautu grįžtamuoju ryšiu žinome, kad studijų metu įgytas žinias, užsiėmimų metu išbandytus praktinius įrankius jie sėkmingai pritaiko dirbdami savo organizacijose. Antra, norisi pabrėžti, kad ši programa pritaikyta dirbantiems žmonėms. Užsiėmimai vyksta kas antrą penktadienį, šeštadienį, penktadieniais studijos organizuojamos nuotoliniu būdu, o šeštadieniais – akivaizdžiai.
Ar iš programos studentų susilaukiate atsiliepimų apie įvairius studijų metų įgytus ir savo darbovietėse sėkmingai pritaikytus metodus, gautus patarimus?
Doc. dr. Aurelija Stelmokienė: Žinoma, pavyzdžiui, kuomet studijose kalbėjome apie organizacijos vystymo(si) principus, akcentavome vertybių svarbą, atlikome planavimo užduotį, paremtą veiklų prioretizavimu susiedami jas su vertybėmis. Studentai dalinosi, kad šią užduotį atliko ne tik planuodami savo asmenines ar darbines veiklas, bet vėliau išbandė ir su savo komandomis. Arba po vieno užsiėmimo, kuriame kalbėjome apie etikos programos kūrimą ir įgyvendinimą organizacijose, studentai buvo pasiryžę atlikti savo organizacijų etikos kodeksų (programų) peržiūrą bei inicijuoti pokyčius.
Prof. dr. Loreta Bukšnytė-Marmienė: Studijų modulio „Psichologiniai komunikacijos organizacijoje“ metu studentai turėjo atlikti namų darbą – pristatyti konkrečią komunikacijos techniką, metodą ir jo išmokyti savo kolegas. Vėliau besimokantieji pasakojo, kaip komunikuodami su kolegomis ar pavaldiniais pritaikė vieną ar kitą dėstytojos pristatytą metodą, pvz., „Aš kalbos“ techniką. Arba, pavyzdžiui, studijų dalyko „Tyrimai ir intervencinės programos organizacijoje“ metu išmoktą karjeros analizės techniką, studijuojantieji minėjo pritaikę ne tik savo darbinėse veiklose, bet ir pokalbiuose su vyresnėse klasėse besimokančiais savo vaikais.
Ar galėtumėte išskirti kelias šioje programoje analizuojamas aktualiausias psichologines temas arba praktinius iššūkius?
Doc. dr. Aurelija Stelmokienė: Pastebime, kad pastaruoju metu itin aktualia problema tapo neetiško elgesio pasireiškimas organizacijose, todėl pastebimas mažėjantis darbuotojų įsipareigojimas, investuotojų ištikimybė, klientų pasitenkinimas ir visų šių svarbių tarpininkų pasitikėjimas organizacija. Todėl svarbu ne tik atpažinti įvairius etinius aspektus situacijoje, bet ir skirti dėmesio išsamiai probleminės situacijos analizei, alternatyvų paieškai ir įvertinimui, bei sprendimų priėmimui. Visų šių dalykų programos metu mokomės pasitelkdami simuliacinių atvejų ar jau kilusių etikos skandalų analizę, kalbame apie etikos infrastruktūros svarbą ir puoselėjimą organizacijose.
Prof. dr. Loreta Bukšnytė-Marmienė: Kita aktuali tema organizacijoms – efektyvi vidinė ir išorinė komunikacija organizacijoje. Organizacijoje, kurioje gebama efektyviai komunikuoti su darbuotojais, patiriama mažiau streso, darbuotojai jaučia didesnį pasitenkinimą darbu, yra linkę labiau įsitraukti į darbines veiklas ir įsipareigoti organizacijai, rečiau ją palieka. Tad įvairių komunikacijos aspektų supratimas, kurio mokomės studijų metu, yra efektyvaus vadovavimo ir visos organizacijos veiklos pagrindas. Taip pat gilinamės į komunikacijos krizių valdymą organizacijose, ši tema tapo ypač aktualia pastaruoju metu, išgyvenant nestabilumą, ekonominį stresą, geopolitines krizes ir neramumus,. Šiai programos tarpdisciplininei temai analizuoti pasikvietėme lektorius iš VDU Viešosios Komunikacijos katedros – prof. dr. Kristiną Juraitę, doc. Rytį Zemkauską, Austę Aleksandravičiūtę-Šviažienę.
Registracija į VDU SMF neformaliojo švietimo studijų programą „Personalo ir organizacijų valdymo psichologija“.
Studijų trukmė: 2023 m. spalis – 2024 m. birželis. Studijos vyks penktadieniais–šeštadieniais, nuotoliniu-kontaktiniu būdu. Studijų kaina 2800 eurų. Daugiau informacijos apie programą ČIA arba el. paštu daiva.vilcinskiene@vdu.lt, tel. 8 37 327822.
