Sveikiname SMF bendruomenės narius

2022 m. kovo 23 d. vykusiame iškilmingame VDU Senato posėdyje buvo apdovanoti ir SMF bendruomenės nariai. VDU vardo garbės stipendija Už aktyvią visuomeninę veiklą skirta bakalauro studijų programos Socialinis darbas studentei Jolandai Marčiukonytei. Docento vardas suteiktas dr. Viktorijai Čepukienei. Linai Cirtautienei (vadovė – prof. dr. Auksė Endriulaitienė) ir Ugnei Paluckaitei (vadovė – prof. dr. Kristina Žardeckaitė-Matulaitienė) įteikti daktaro diplomai.

Plačiau: https://www.vdu.lt/lt/vdu-senato-posedyje-iteiktos-vardines-stipendijos-daktaro-diplomai/

Džiaugiamės ir didžiuojamės!

Erasmus+ student Yeray Halifi Morales about his experience while studying at VMU

Yeray Halifi Morales from Spain is studying as an Erasmus+ exchange student at the Faculty of Social Sciences at VMU. He kindly agreed to share some insights and tell about his experience at our university.

  • You have spent a semester as an Erasmus+ exchange student at the Faculty of Social Sciences at VMU. Why did you choose our university?

I chose VMU because it was the university that was offered to me in Lithuania at my home university in Spain for the Erasmus programme. When I looked into it, I found it similar to my university in Spain and with interesting courses and that’s why I chose it. Besides, I wanted to go on Erasmus to a country where it was not common to travel from Spain.

  • What programme are you studying? Why did you choose to study it?

I am studying a bachelor’s degree in Social Work in Spain, so I am here taking subjects for the master’s degree in Social Work and the bachelor’s degree in Social Sciences, related to Sociology, etc.

I chose to study Social Work because I have always had a critical thinking about social problems and phenomena and I would like to contribute my work and vision to change some of the structural problems that affect the general population.

  • How would you generally describe your experience at VMU?

I would describe it as good, I have learned a lot and it has been interesting to have the opportunity to study different subjects from other contexts and in a country different from mine. Perhaps what I like the least is that you always have to do a lot of papers but thanks to them I have learned a lot and they have helped me to acquire the general and specific knowledge of each subject.

  • What did you like the most during your studies at VMU?

The way they work is much more flexible than my home university and the teachers try to motivate you with good marks if you do your work well. I also like the holiday time in Lithuania, which has allowed me to enjoy Christmas, something that doesn’t happen in Spain because the first semester exams are in February. I also enjoyed having the opportunity to meet different people in class and make friends with them.

  • Which useful competencies do you think you acquired during your Erasmus+ exchange period?

I think I have gained independence, I have opened my mind more, I am more tolerant, critical and positive about my surroundings. Living in another country, with a totally different culture and climate has helped me to see things differently and to understand and appreciate things that I didn’t before. Also, meeting people from so many different places has been a pleasure and something that I will always take with me. Having the opportunity to do Erasmus abroad is great.

  • Would you recommend VMU for other students who want to study abroad? Why?

Yes, I would recommend VMU to more people in my faculty because I think that living in Lithuania is an experience and I liked VMU as a university because it allowed me to learn in a different way and I liked the way it works, its flexibility as I said before.

  • What are your career plans for the future?

I would like to work full time as a social worker and that’s why I’m studying it, I don’t know if in Spain or abroad because it’s difficult if you don’t speak the mother tongue of the specific place but I would really like to focus on social policies or the international scene, European Union… it would be great to get it, although I’m a bit scared because it’s difficult to get a job in Spain.

  • Is there anything else you would like to add?

I wanted to thank Laura Lapinske for her work and for giving me the opportunity to express myself in this interview. It has been great to have her as a teacher in the first semester and to have been able to develop my critical thinking in Social Work. I hope this semester will be as good as the first one!

 

Interview conducted by Laura Lapinskė, International relations coordinator of the Faculty of Social Sciences at VMU

SMF darbuotojai dalyvavo pirmosios pagalbos mokymuose

Kovo 17 d. pavakarę VDU Socialinių mokslų fakulteto bendruomenės nariai dalyvavo pirmosios pagalbos mokymuose, kuriuos vedė Lietuvos šaulių sąjungos savanoriai Žilvinas ir Julija. Daug praktikavomės, kaip suteikti pagalbą šalia esančiam. Ačiū šauliams savanoriams už prasmingus mokymus, o SMF darbuotojams už įsitraukimą ir bendrystę!

VDU bendruomenei – seminaras „Nerimas dėl karo. Kaip padėti sau?“

VDU Psichologijos klinika kviečia universiteto bendruomenę į seminarą „Nerimas dėl karo. Kaip padėti sau?“, kuris vyks 2022 m. kovo 25 d. (penktadienį), 14:00-15:30.

Seminarą ves Karo medicinos tarnybos psichologė kpt. Donalda Šliauterienė.

Registracija: https://forms.gle/zgcBKXc81VAWv4Pb6

Seminaras vys nuotoliniu būdu (MS Teams platformoje). Likus dienai iki renginio užsiregistravusiems bus išsiųsta nuoroda prisijungimui.

Kviečiame dalyvauti!

Akimirkos iš dr. Kleanthis Neophytou viešosios paskaitos VDU bedruomenei

Kovo 16 d. Lincoln universiteto (University of Lincoln) dėstytojas Dr. Kleanthis Neophytou, vizituojantis VDU Psichologijos katedroje,  vedė paskaitą „Murray Bowen on the psychological nature of human families: theory and research findings“ VDU bendruomenei.

Renginio akimirkos:

VDU – nuotoliniai parengiamieji kursai abiturientams

Vytauto Didžiojo universitetas kovo 21 – gegužės 11 dienomis dienomis abiturientus kviečia į nemokamus parengiamuosius kursus, skirtus pasiruošti artėjantiems brandos egzaminams. Nuotoliniu būdu vyksiančiuose kursuose abiturientai turės galimybę gauti naudingos informacijos iš dėstytojų, rasti atsakymus į iškilusius klausimus, diskutuoti bei pasitikrinti savo sukauptas žinias.

VDU Socialinių mokslų fakultetas kviečia abiturientus į prof. dr. Aido Permino balandžio 8 d. vyksiančią paskaitą: „Stresas – kaip jį atpažinti ir įveikti“, ir dokt. Jovitos Janavičiūtės balandžio 15 d. vyksiančią paskaitą ,,Kaip mokytis, kad reikėtų mažiau mokytis”.

Daugiau informacijos: https://www.vdu.lt/lt/vdu-nuotoliniai-parengiamieji-kursai-abiturientams/?fbclid=IwAR2C7L0G20Nov2SZv203gPM3NfoMoNIuq4Y2ZFDCRwqcd9ICbrnmmEAYb_s

VDU Karjeros centro neformalių paskaitų ciklas: „Savęs link’22“

Kviečiame dalyvauti VDU Karjeros centro organizuojamuose neformalių paskaitų ciklo „Savęs link“ nuotolinėse paskaitose!

Tarp visų siūlomų paskaitų, dvi paskaitas ves ir VDU Psichologijos katedros bendruomenės nariai – doktorantas Tadas Vadvilavičius: kovo 23 d. „Karjeros kelias. Pirma stotelė – savęs pažinimas“ ir Organizacinės psichologijos II kurso studentė Viktorija Baranauskaitė: kovo 30 d. „Atranka iš organizacijos perspektyvos: ką naudinga žinoti kandidatui?“

Daugiau informacijos ir registracija – https://karjera.vdu.lt/vdu-karjeros-centro-neformaliu-paskaitu-ciklas-saves-link-2/

Studentai kviečiami naudotis VDU Psichologijos klinikos paslaugomis

Vykstant karui Ukrainoje ir daugeliui mūsų išgyvenant neramų laikotarpį, VDU Psichologijos klinika kviečia studentus naudotis Psichologijos klinikos teikiamomis paslaugomis: dalyvauti psichologinės paramos grupės veikloje bei sekti psichologų pateikiamas rekomendacijas.

Psichologinės paramos grupė VDU studentams

VDU studentai kviečiami dalyvauti psichologinės paramos grupės veiklose, kurioje kartu sieksime suprasti savo būsenas, atpažinti savo ir kitų emocijas, padrąsinsime save ir kitus kalbėtis apie tai, ką išgyvename. Grupė tinka tiems, kas yra pasirengę kalbėtis apie save arba nori išmokti tai daryti. Daugiau informacijos apie užsiėmimus ir registraciją galite rasti čia.

Nerimas dėl karo: psichologų rekomendacijos, video, pagalba ir naudingos nuorodos. 

Kaip išgyventi tai, kas dabar vyksta?

VDU Socialinių mokslų fakulteto Socialinio darbo katedros docentė, paramos šeimai centro „Darnūs namai“ direktorė Jorūnė Vyšniauskytė-Rimkienė

Kartais šiomis dienomis savęs paklausiu, ar aš nesapnuoju? Ar visa tai, kas dabar vyksta, nėra košmaras, kuris atsibudus išsisklaidys kaip rūkas ir vėl gyvensime kaip gyvenę? Deja, tai, kas vyksta, yra mūsų tikrovė. Tikrovė, su kuria dabar visi iki vieno susiduriame ir kurią turime išgyventi.

Rodos, nespėjome atsigauti po pandemijos, kai staiga turime stoti naujos grėsmės akivaizdoje. Karo. Politologams paliekant kompetentingai narstyti jų temas, norisi kelti žmogaus ir šeimos išgyvenimo šiomis dienomis klausimus.

Pastarosiomis dienomis man kaip klinikinio socialinio darbo praktikei tenka skirtingais būdais padėti žmonėms „susitikti“ šių dienų sunkiai suvokiamas realijas. Teko vesti ne vieną paramos grupę, konsultuoti individualiai, su kolegomis socialiniais darbuotojais bei psichologais analizuoti vyraujančias konsultacinio darbo temas ir darbo kryptis. Norisi pasidalinti atrastais dalykais, kurie, turiu viltį, ir sustiprins, ir padės lengviau išgyventi kasdienybę krizės sąlygomis.

Šių dienų įvykiai nenoromis veikia mus visus. Karo veiksmai Ukrainoje veikia mus holistiškai, kai yra paveiktos ne tik mūsų emocijos, bet ir kūnas, mintys, siela ir bendravimas su aplinka. Kitaip tariant, trauminiai įvykiai veikia visas mūsų sistemas, tad, siekdami išlikti kiek įmanoma sveikesniems emociškai ir fiziškai, turime pasirūpinti visomis šiomis sistemomis.

Pasirūpinkime savo emocijomis

Tikriausiai nieko nenustebinsiu įvardindama, kad šiuo metu vyraujančios žmonių, kuriuos teko kalbinti, emocijos – tai baimė, nerimas, stiprių emocijų sumaištis. Kiti įvardija pyktį, liūdesį, baimę jausti elementarų džiaugsmą, pasišlykštėjimą, netgi panikos būsenas.

Pirmas klausimas, kurį dabar mes, profesionalai, užduodame klientui – kaip jaučiatės? Šiomis dienomis kalbėjimas apie savo emocines būsenas yra savaime gydantis, nes, jas įvardiję, mes įteisiname savo vidines patirtis, o tai padarius jos tampa svarbios. Kai emocijas įvardijame (sau ar kitam), jos tampa labiau valdomos, užuot valdžiusios mus. Įsivardindami, kaip jaučiamės, galime geriau suprasti, kas vyksta mūsų viduje, ir tai iš lėto keisti.

Pasidalinsiu vienu įvaizdžiu, kuris gali padėti drąsiau pasitikti savo emocijas. Įsivaizduokite, kad esate dangus, o praplaukiantys debesys – jūsų emocinės būsenos, kurias iš šono stebite ir leidžiate, kai jos „atplaukia“, joms tuo metu tiesiog egzistuoti. Jūs nesate tas „debesis“, tai tik jūsų dalis, kuri tuo metu yra jūsų viduje. Visi „debesys“ yra vienodai svarbūs. Nėra nei blogų, nei gerų debesų. Jei jie atplaukia, į juos verta pažvelgti, suprasti, kodėl jie kyla, ir ramiai pasvarstyti, kaip dabar su jais galiu elgtis.

Suprantama, kai emocinės būsenos yra tokios stiprios, kad žmogus pats negali jų suvaldyti ir jos ilgai trunka, būtina kreiptis pagalbos į profesionalą.

Neapleiskime kūno

Atsigręždami į savo emocijas, mes tuo pačiu rūpinsimės ir savo kūnu, nes visos sistemos yra tarpusavyje glaudžiai susijusios. Įgarsindami emocijas, užkertame kelią kūno sekinimui, nes emocijas „nuryjant“ jos kaupiasi kūne, aptikdamos jautriausias kūno vietas, ir ten daro savo darbą – „pragraužia skylę“ skrandyje, užgriūna galvos skausmu, smarkiai pakelia širdies spaudimą.

Visgi kasdieninis fizinis krūvis yra geriausia, ką šiuo metu galime sau duoti. Kūne jaučiamą emocinę įtampą geriausia išginti fizine veikla: vakariniu pasivaikščiojimu, užsiėmimais baseine ar sporto salėje, laisvu šokiu namie ir t. t. Mes, suaugusieji, privalome skirti dėmesio savo kūnui, kad galėtume būti tvirtais ramsčiais savo vaikams. Pasirūpinus savimi, svarbu paklausti, ar mano vaikas šiuo metu turi galimybę fiziškai sumažinti įtampą? Jei ne, siūlome pasidomėti, kaip formalia sportine veikla arba namų sąlygomis būtų sudaryta erdvė jiems nuosekliai pasirūpinti savo kūnu.

Dabarties akimirkos galia

Kur pastaruoju metu dažniau nukreiptos jūsų mintys – į praeitį, dabartį ar ateitį? Tikriausiai yra visaip. Bet klausantis žmonių girdisi, kad ypač daug jų dabar mąsto apie ateitį – ir kuria ne tik šaltu protu paremtas išgyvenimo strategijas, bet ir juodžiausius scenarijus, kurie veda tik prie dar didesnio nerimo.

Deja, praeities nei vienas neturime galios pakeisti, o ateitis per daug miglota. Daugiausia, ką galime padaryti, kad liktume „sveiki savo kūnu ir siela“, tai mintimis pabandyti išlikti „čia ir dabar“. Kviesčiau dažniau praktikuoti išgyvenimo dabartyje patirtis – kai valgote, judate iš taško A į tašką B, kai kalbatės su kitu žmogumi ir pan.

Buvimas dabartyje suteikia galimybę išgyventi ją pilniau ir taip ne tik didinti buvimo kokybę, bet ir mažinti nerimą. Juk jei sau daugiau leistume patirti dabartį, suprastume, kad šiuo metu esu gyvas, turiu ką valgyti, turiu rankas, su kuriomis galiu daryti gerus darbus, turiu artimuosius, kuriuos myliu ir galiu jais rūpintis, o jei tokių neturiu, galiu rūpintis kitais šalia savęs – kaimynais, bendradarbiais ar kitais, kurie dabar yra ypač pažeidžiami.

Kaip „pamaitinti“ savo sielą?

„Mes visi esame dvasinės būtybės žmogiškajame pavidale“, – teigė šeimos terapijos pradininkė Virginija Satir, kurios sukurta terapija rėmėsi humanistinėmis vertybėmis. Apie vidinę šviesą kalbėjo ir Vydūnas, primindamas mums, kad „spindulys esi begalinės šviesos“. Šie teiginiai daugiau nei ramina ir teikia viltį ypač dabar, kai patiriame tiek daug vidinio chaoso ir išorinio nesaugumo. Siekiant egzistencinės ramybės itin svarbu prisiminti, kad mes visi esame dalelės Didžiosios Šviesos – dažnai tai primirštame.

Tad norisi jūsų pasiteirauti – ar prisimenate savo aukštesnę būtį? Ar dažnai bandote pajausti tą savo „šviesą“ nesureikšminant išorinio žmogiškojo pavidalo? Vertėtų. Nes atsigręžus į ją turime galimybę pakilti aukščiau už rutinos ir kasdienių rūpesčių ir prisiminti savo pagrindinę žmogiškumo misiją.

Kaip pamaitinti savo sielą? Dažnai mes jau žinome, koks „maistas“ tinkamiausias – svarbiausia sąmoningai tam skirti dėmesio. Vieni savo sielą maitina religinėmis maldomis, kiti – medituodami, dar kiti – vaikščiodami miške ar tiesiog būdami gamtos prieglobstyje, kitiems skirtingos meno formos padeda patirti jausmą, kad esu ne vienas ir vienišas, šios „žemės kirminas“, bet esu nuostabi didelės Visatos dalis.

 Tik patys susiderinę su savo vidinėmis sistemomis galėsime padėti harmonizuotis šalia esantiems – savo vaikams, tėvams, bendradarbiams.

„Į mokyklą ėjau ir per pandemiją, ir per karą“

Prieš kelias dienas vieno paauglio mama dalijosi savo sūnaus žodžiais – „Mama, jei mano vaikas nenorės eiti į mokyklą, aš jam pasakysiu, kad aš į mokyklą ėjau ir per pandemiją, ir per karą”.

Šiuose paauglio žodžiuose slypi gili išmintis. Jie primena plačiai pasaulyje taikomą psichosocialinio atsparumo teoriją, kurios esmė, kad žmonės skirtingai reaguoja į ilgalaikį stresą ar krizę: vieni išgyvena ir iš sudėtingų situacijų mokosi, kiti, deja, palūžta. Tokias patirtis mes ne kartą esame girdėję iš savo senelių, kurie, praėję „visus Sibirus“, ne tik išgyveno visom prasmėm atšiaurias sąlygas, bet ir, būdami ten ar grįžę Lietuvon, darė didžius darbus.

Pasidalinta jaunuolio frazė – tai šių dienų akivaizdus psichosocialinio atsparumo pavyzdys. Asmens psichosocialinį atsparumą lemia jo vidiniai ištekliai (pasitikėjimas savimi, emocinis intelektas, optimizmas, atkaklumas ir sugebėjimas matyti „problemas“ kaip iššūkius) bei išoriniai ištekliai − šeimos sutelktumas ir bendruomenės palaikymas. Todėl dabar ypač svarbu stiprinti savo ir savo šeimos narių vidines atramas bei dairytis į artimiausią aplinką, kuria galėtume pasitikėti, kliautis jos parama.

Burkimės draugėn

Stiprūs kartu – ne šiaip teiginys. Jis atspindi bazinį žmogaus išgyvenimo poreikį, kuris ypač aktualus šiuo metu – priklausyti. Moderniame pasaulyje priklausymo grupei poreikį mes dažnai atliepiame jungdamiesi į įvairias virtualias bendraminčių grupes. Tas buvo itin akivaizdu pandemijos metu, kas padėjo nesijausti tokiems vienišiems ir izoliuotiems. Dabartinė realybė diktuoja kitas sąlygas ir puoselėti gyvą kontaktą jau žymiai prieinamiau.

Neatmetant virtualių grupių naudos, svarbu prisiminti, kad buriantis draugėn gyvai patiriame kitą buvimo kokybę. Žmogus yra socialinė būtybė. Ypač skausmo akivaizdoje, buvimas su kitais, kurie jaučiasi panašiai, ir gaunamas žmogiškas palaikymas tampa labai svarbūs, nes tuo metu žmogus išgyvena ypatingą izoliaciją.

Pasisemkime patirties iš mūsų prosenelių – išgyvenant sunkmečius, būrimasis draugėn buvo labai svarbus ir jiems. Nuo neatmenamų laikų mūsų protėviai telkdavosi ne tik darbus kartu nudirbti, bet ir skausmui įveikti. Kiekviena šeima, kaimo bendruomenė turėjo savus būdus, kurių gausius ženklus galime aptikti tautosakoje.

Minėtos protėvių patirtys neseniai padėjo geriau suprasti, kas mums svarbu ir šiandien. Prieš keletą metų tarptautinio seminaro metu kolegė iš JAV paklausė: „O kaip jūs, lietuviai, savo traumas ir sunkumus įveikiate?“. Ilgai laukti atsakymo nereikėjo, kažkas spontaniškai atsakė: „Dainavom“. Ir staiga be žodžių ratan stojom, susikibome per pečius ir „Lietuva brangi“ užgiedojom. Nesvarbu, kas dainavome, o kas ne, bet verkėme visi – pusšimtis iš viso pasaulio susirinkusių žmonių, nes taip jautru ir tuo pačiu stipru buvo. „Ne veltui bočiai tave taip gynė, ne veltui dainiai plačiai išgyrė“…

Tad prisiminkime savo senolių patirtį ir drąsiau sueikime kartu, kas kaip galime – su kaimynais, giminėmis, draugais. Junkitės draugėn, neieškodami skirtumų, bet siekdami patirti minčių, emocijų ir vilties bendrystę, kuri vienytų – tą padaryti nereikia daug. Kartais užtenka kartu išgerti arbatos, pasimelsti, padainuoti ar suplanuoti, kaip dar galime padėti sau ir mūsų broliams ir seserims Ukrainoje.

VDU Psichologijos katedros pamokų ciklas moksleiviams

Vytauto Didžiojo universiteto Psichologijos katedros mokslininkai ir doktorantai š. m. kovo 22 – balandžio 8 d. organizuoja nuotolinių pamokų ciklą 9-12 klasių moksleiviams.

Dalyvavimas pamokose – nemokamas.

Kviečiame registruotis ir kvietimu dalintis su savo bendruomenės nariais.

KAIP DALYVAUTI?

  • Su katalogu supažindinkite mokyklos/gimnazijos bendruomenę;
  • surinkite pamokose norinčių dalyvauti moksleivių grupes;
  • paskirkite atstovą(-us) (direktorių, pavaduotoją, pedagogą, socialinį darbuotoją, psichologą ar kt.), kuris užregistruos moksleivių grupes;
  • spauskite nuorodą https://forms.gle/27CZTabhnUFdnT8FA ir registruokitės!

Pamokoms prašome registruoti tik moksleivių grupes/klases.

 

 

Kilus klausimams prašome skambinti telefonu: +37068468058 arba rašyti el. paštu.: modesta.morkeviciute@vdu.lt