VDU vyks jaunųjų sociologų ir antropologų konferencija

Vytauto Didžiojo universiteto Sociologijos katedra ir Lietuvos sociologų draugija kviečia į VIII nacionalinę jaunųjų sociologų ir antropologų konferenciją „Aktualūs sociologijos ir antropologijos tyrimai: problemos ir kontekstai“, kuri vyks 2022 m. balandžio 22 d., penktadienį, VDU Socialinių mokslų fakultete, Jonavos g. 66, Kaune.

Nacionalinė jaunųjų sociologų ir antropologų konferencija – tai tradicinė kasmetinė pradedančiųjų tyrėjų susitikimų ir diskusijų platforma, skirta pasidalinti bakalauro, magistrantūros ar doktorantūros studijų metu atliktų tyrimų radiniais ar aptarti dar tik planuojamus tyrimus, susipažinti su bendraminčiais.

Konferencijos pirmoji plenarinė diskusija „Antropologija, žmogaus teisės ir politika: kodėl ir kaip mes studijuojame ir atliekame tyrimus?“ skirta permąstyti tyrėjo vaidmenį žmogaus teisių perspektyvoje. Šioje diskusijoje dalyvaus Elono universiteto (Šiaurės Karolina, JAV) religijos studijų docentė dr. Amy Allocco ir Vytauto Didžiojo universiteto sociologijos profesorė dr. Milda Ališauskienė. Diskusija vyks anglų kalba.

Amy Allocco dėsto kursus apie Pietų Azijos religijas, hinduizmą, hinduizmo deives, etnografiją ir lytį islame. Jos moksliniai tyrimai skirti vietiniam hinduizmui, ypač šiuolaikinėms induizmo ritualinėms tradicijoms ir praktikoms Pietų Indijos Tamil Nadu valstijoje, kurioje etnografinius lauko tyrimus mokslininkė vykdo jau daugiau nei 20 metų. Ji domisi religinių pokyčių formomis, kurias įkvėpė naujos socialinės ir ekonominės realijos, būdingos globalėjančiai Pietų Azijai, taip pat naratyvais, kasdieniu religingumu bei lyties problematika urbanizuotoje Indijoje. 2018 m. SUNY Press leidykla išleido jos kartu su Brian K. Pennington parengtą knygą „Ritual Innovation: Strategic Interventions in South Asian Religion“. A. Allocco 2015-2016 metais Indijoje atliko etnografinius tyrimus, gilindamasi į ritualinius santykius, kuriuos vietiniai palaiko su savo mirusiaisiais. Pastaraisiais metais ji taip pat atliko lauko tyrimus tamilų kalbą naudojančiose bendruomenėse Šri Lankoje.

Milda Ališauskienė pastaruosius du dešimtmečius gilinasi į religijos ir visuomenės santykius pokomunistinėse visuomenėse, naujųjų religijų raiškos ir priėmimo visuomenėje problemas, religijos laisvės, žmogaus teisių, religijos ir politikos santykius. Šiuo metu vadovauja Baltijos tyrimų programos projektui „Religion and Gender Equality: Baltic and Nordic Developments“ ir Lituanistikos nacionalinės programos projektui „Religinės mažumos šiuolaikinėje Lietuvoje“.

Antroji plenarinė diskusija „Kiek svarbus visuomenei jaunimo balsas: ar galime keisti ir keistis?“ skiriama jaunimo dalyvavimo ir žmogaus teisių temai.

2021 m. pabaigoje UAB „Spinter tyrimai“ Jaunimo reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu atliktas sociologinis tyrimas atskleidžia gana žemą Lietuvos jaunimo įsitraukimą į pilietines veiklas. Pusė apklaustųjų nurodė nedalyvavę visiškai jokių organizacijų veiklose, o dalyvaujantys dažniausiai renkasi sporto bei kultūrines veiklas. Itin mažo populiarumo sulaukia klimato kaitos bei žmogaus teisių temos. Jaunimas gana noriai dalyvauja rinkimuose, bet dalyvavimas politinių organizacijų veikloje (taip pat ir religinių bendruomenių) yra mažiausiai patrauklus pilietinės saviraiškos būdas.

Kodėl Lietuvos jaunimo dalyvavimas pilietinėse veiklose išlieka gana žemas? Kodėl jauni žmonės mūsų šalyje vengia klimato kaitos ir žmogaus teisių klausimų, kurie itin populiarūs tarp Vakarų jaunimo? Kaip žmonių, priverstų palikti Siriją, Afganistaną ir kitas karinių konfliktų bei kitų neramumų krečiamas valstybes ir bandančių patekti į Lietuvą, situacija bei Rusijos karas prieš Ukrainą paveikė Lietuvos jaunimo įsitraukimą į pilietines veiklas, įskaitant ir žmogaus teisių gynimą? Diskusijos metu bus siekiama gilesnių atsakymų į šiuos ir susijusius klausimus.

Diskusijoje dalyvaus studentų judėjimo „Šauksmas“ atstovas Žygimantas Menčenkovas, savanorių grupės, teikiančios tiesioginę humanitarinę pagalbą pabėgėliams ir migrantams Lietuvos-Baltarusijos pasienyje „Sienos grupė“ atstovas Mantautas Šulskus, jaunimo ir pilietinės visuomenės tyrėjai dr. Jūratė Imbrasaitė (VDU sociologijos docentė), dr. Dainius Genys (VDU sociologijos docentas), dr. Jolita Buzaitytė-Kašalynienė (VU socialinio darbo docentė). Diskusiją moderuos VDU docentė dr. Jurga Bučaitė-Vilkė.

Keturiose konferencijos sekcijose savo atliktų tyrimų rezultatus pristatys aštuoniolika skirtingas socialinių ir humanitarinių mokslų sritis – sociologiją, socialinę antropologiją, viešąjį administravimą, politologiją, komunikaciją, edukologiją, istoriją, filosofiją – atstovaujančių tyrėjų iš VDU ir kitų Lietuvos bei užsienio šalių universitetų ir tyrimų centrų.

Konferencijos kalbos – lietuvių ir anglų.

Konferencijos programa

Konferencijos puslapis socialiniame tinkle „Facebook“

Konferencijos pranešimų santraukos

Renginio metu bus fotografuojama ir/ar filmuojama, todėl informuojame, kad Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.

VDU vyks Lietuvos psichologų kongresas

Vytauto Didžiojo universitetas ir Lietuvos psichologų sąjunga kviečia psichologus – mokslininkus ir praktikus – bei visus, kurie domisi psichologijos aktualijomis, į  kasmetinį psichologų kongresą „Psichologija 360˚ +1 “, kuris vyks 2022 m. balandžio 29-30 d., Jonavos g. 66, Kaunas.

Viskas vystosi ciklais – taip pat ir psichologija. 2022 m. Lietuvos psichologų kongresas žymi naujo ciklo pradžią. Prieš 11 metų surengę pirmąjį Lietuvos psichologų kongresą Vytauto Didžiojo universitete, kasmet susitikdavome vis kitame universitete, o šiais metais pakviesime sugrįžti ir pradėti naują kongresų dešimtmetį… Tik jau būdami kitokie… Kiekvienas ciklas – tarsi kelionė, kuri mus keičia, augina ir duoda mums dar vieną (+1)… Iššūkį… Patirtį… Pažintį… Praradimą… Atradimą… Ir dar daugiau…

„Psichologija 360˚ + 1“ – tai ne tik proga įsivertinti psichologijos mokslo ir praktikos pasiekimus, susitikti seniai matytus kolegas, užmegzti naujas pažintis, pabendrauti, bet ir apžvelgti, kaip psichologija vystėsi ir koks jos santykis su kitomis mokslo sritimis.

Kongreso programa – http://www.psichologusajunga.lt/index.php?p=1552&lng=lt

Dalyvių registracija – http://www.psichologusajunga.lt/index.php?p=1550&lng=lt

Kongreso savaitę taip pat vyks ir prieškongresiniai renginiai: Daugiau apie prieškongresiniu renginius ir registracija į juos: http://www.psichologusajunga.lt/index.php?p=1553&lng=lt

  • Seminaras – “Motyvuojantis pokalbis – asmens motyvacijos „žadintojas“ (Data – balandžio 27 d., 17-19 val.; Vieta – Jonavos g. 66, 108 a. Kaunas; Lektorė dr. Raimonda Petrolienė);
  • Seminaras – “Darbuotojų psichologinė gerovė” (Data – balandžio 27 d. 15-17 val.; Vieta – Jonavos g. 66, 108a. Kaunas; Lektorės doc. dr. Aurelija Stelmokienė, doc. dr. Loreta Gustainienė, doc. dr. Kristina Kovalčikienė, dr. Giedrė Genevičiūtė-Janonė)
  • Seminaras – „Lessons from running a Sex Clinic for 10 years” (Data – balandžio 26 d. 15-17 val.; Vieta – Jonavos g. 66, 206 a. Kaunas; Lektorius Matthew Bartolo (Malta)
  • Seminaras – „Tarptautinė gabių vaikų ugdymo programa ,,Gifted“: Lietuvos ir Izraelio patirtis” (Data – balandžio 26 d. 17-19 val.; Vieta – Jonavos g. 66, 206 a. Kaunas; Lektorės Dileta Tindžiulienė, dr. Jurga Misiūnienė, Nida Juozaitienė, Laima Daukšytė-Koncevičienė)

Kodėl (n)einame į bažnyčią? Ir kiti nepraktikuojančių katalikų nutikimai

Šiame pranešime bus aptariama ėjimo į bažnyčią problematika, nagrinėjamos empirinės ‘pilnos’ ir ‘tuščios’ bažnyčios sąvokos ir analizuojama, kodėl klausimas ‘kas yra katalikė/-as?’ yra netinkamas žvelgiant iš socialinės antropologijos perspektyvos.

 

Seminaro data: balandžio 26 d.

Laikas: 17:00 val.

Prisijungimo nuorodą bus atsiųsta renginio išvakarėse.

 

Išankstinė registracija būtina. Registracijos nuoroda: https://forms.gle/bKPnbYe297xPuuPy9

 

Registracija bus aktyvi iki balandžio 25d. 12.00 val.

Velykinis sveikinimas nuo SMF

Konferencija „Kinas kaip terapija: mes kuriame kiną, o kinas – mus“

Kviečiame Jus į Lietuvos humanistinės psichologijos asociacijos ir Vytauto Didžiojo universiteto Psichologijos katedros ir Menų fakulteto praktinę – patirtinę konferenciją „Kinas kaip terapija: mes kuriame kiną, o kinas – mus“.

Konferencija skirta socialinės, menų bei medicinos sričių specialistams: psichologams, dirbantiems įvairiose srityse (medicinos psichologams, mokyklų psichologams ir kt.), psichoterapeutams, socialiniams darbuotojams, sveikatos priežiūros specialistams, medijų edukacijos specialistams bei psichologijos, menų, socialinio darbo studijų studentams.

Konferencija yra suderinta su Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijos centru ir yra užskaitoma kaip sveikatos priežiūros specialistų profesinės kvalifikacijos tobulinimas.

Dalyvavimas konferencijoje –  nemokamas.

Norintys gauti konferencijos dalyvio pažymėjimą, registruotą METAS sistemoje, prašome sumokėti administravimo mokestį:

Lietuvos humanistinės psichologijos asociacijos (LHPA) nariams ir VDU darbuotojams bei studentams – 10 eur; kitiems dalyviams – 15 eur.

Mokestį reikia sumokėti iki gegužės 5 d. į Lietuvos humanistinės psichologijos asociacijos atsiskaitomąją sąskaitą Nr.  LT037182100000606182, AB Šiaulių bankas.

Pažymėjimas bus išduodamas tiems, kas dalyvaus ne mažiau 80 proc. konferencijos.

Registracija į konferenciją: https://forms.office.com/r/RiVS0Utj7u

Registracija būtina, ji vyks iki gegužės 5 d.

Konferencijos dalyvių skaičius ribotas.

Labai kviečiame paskubėti registruotis.

Su programa kviečiame susipažinti LHPA tinklalapyje www.lhpa.net

Informacija apie renginį Facebook: https://fb.me/e/1p1gzOrYA

Konferencija vyks gegužės 7 d. 10 val., S. Daukanto g. 28 (101 aud.), Kaunas.

 

Organizatoriai

Lietuvos humanistinės psichologijos asociacija

Vytauto Didžiojo universiteto Psichologijos katedra ir Menų fakultetas

VDU vyks studentų konferencija „Laisvė kurti 2022“

Balandžio 29 d., Lietuvos universiteto šimtmečio ir VDU atkūrimo dienos proga kviečiame į studentų konferenciją „Laisvė kurti 2022“. Konferencijoje VDU studentai pristatys savo mokslinius, meninius ir kūrybinius pasiekimus universitetui bei miestui, palikdami pėdsaką universiteto šimtametėje istorijoje.

Konferencijoje išgirsite daugiau nei 40 pranešimų iš skirtingų studijų krypčių studentų lūpų: ekologija, menas, dirbtinis intelektas, ugdymas, sveikata ir daugelis kitų aktualių temų, kritiškai įvertintų ir išnagrinėtų įvairiais požiūriais.

Konferencija prasidės 9 val. plenariniu posėdžiu, o nuo 10.15 val. pranešimų bus galima klausytis penkiose paralelinėse sekcijose, vienoje iš jų – tik anglų kalba. Taip pat bus pristatomi stendiniai pranešimai bei parodos, o konferenciją užbaigs kūrybinės grupės „Declamationes“ meninis vyksmas „Pasipriešinimo naratyvai“.

Konferencija vyks VDU daugiafunkciniame mokslo ir studijų centre (V. Putvinskio g. 23) nuo 9 val.

Pilną programą galima rasti čia.

Registracijos nuoroda

Renginio metu bus fotografuojama ir/ar filmuojama, todėl informuojame, kad Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.

Kaip planuoti karjerą nežinomybės ir chaoso laikais?

Tadas Vadvilavičius, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Psichologijos katedros doktorantas

Šiandieninė geopolitinė situacija Europoje ir su tuo susiję ekonominiai, socialiniai ir darbo rinkos pokyčiai ne vienam atnešė daug klausimų, baimių, nerimo ir nežinomybės dėl dabarties ir ateities. Tūkstančiai žmonių šiais metais, vos už kelių mėnesių, baigs savo studijas ir turės įžengti į darbo rinką. Tačiau kaip planuoti karjerą ir savo ateitį, kai nežinai, kas laukia už dviejų dienų? Atsakymas nei šioks, nei anoks – „O gal suplanuoti yra neįmanoma, nes aplinkui – tik chaosas?“. Vis dėlto, chaosas yra mūsų gyvenimo dalis, todėl turime prie jo prisitaikyti.

Drugio efektas: mažiausias pokytis gali turėti didžiules pasekmes

Karjeros konsultavime psichologai, siekdami padėti klientams pasiekti karjeros tikslus, taiko daug metodų ir teorijų. Viena iš jų – chaoso teorija, kuri buvo sukurta naudojimui matematikoje ir mechanikoje, tačiau dabar taikoma įvairiausiose srityse.

Chaoso teorijai apibūdinti yra vartojama „Drugio efekto“ metafora, kuri aiškina, kad net mažiausias drugio sparnelių suplazdėjimas gali sukelti uraganą kitoje pasaulio pusėje. Kitaip tariant – pasaulyje viskas yra susiję, o net mažiausias pokytis vienoje sistemoje gali sukelti didžiules pasekmes visiškai kitur, bet ryšys tarp įvykių dažnai yra netiesioginis, o poveikis – iš anksto nenumatomas. Tačiau kaip psichologai taiko matematikos idėjas savo veikloje?

Pritaikant chaoso teoriją psichologiniame karjeros konsultavime, teigiama, kad, dėl labai didelio pokyčių tempo technologijų, ekonomikos, darbo rinkos srityse, šiuolaikinę karjerą galima laikyti chaotiška ir nenuspėjama. Karjera yra sudėtingas reiškinys, todėl nėra tikslinga tikėtis, kad visada, norint ar darant A, įvyks ir B, kadangi aplinkoje nuolatos vyksta pokyčiai. Pavyzdžiui, jeigu dalyvausiu mokymuose apie vadovavimą ar lyderystę, nebūtinai tapsiu vadove (-e) ar būsiu geras vadovas (-ė) ateityje.

Bet kokia karjeros situacija ar įvykis paprastai turi ne vieną, bet labai daug tarpusavyje susijusių priežasčių, o laukiamas pasekmes sunku prognozuoti. Aš galiu netapti geru vadovu (-e), nes mokymai, kuriuose dalyvavau, visgi nėra tokie efektyvūs ir aš iš jų nieko neišmokau, galbūt mano komandos nariai turi kitokius lūkesčius vadovo atžvilgiu, galbūt neturiu kitų reikalingų kompetencijų, galbūt organizacijoje, kurioje dirbu, man neleidžia taikyti įvairių kitų metodų, kuriuos laikau efektyviais ir t. t. Būtent todėl ir nereikėtų tikėtis, kad visuomet norint ar darant A įvyks ir B.

Racionalūs patarimai padeda ne visada

Gyvenimas yra sunkiai nuspėjamas – todėl turime ribotas galimybes ką nors tiksliai prognozuoti norėdami padėti sau ar kitiems planuojant savo karjerą. Tai reiškia, kad labai konkretūs ir vienareikšmiški patarimai yra abejotini, o dažnu atveju nepasiteisina. Net ir tai, kas racionaliai atrodo teisinga ir veiksminga (pavyzdžiui, sistemingas karjeros planavimas, nuolatinis kompetencijų kėlimas, savęs tobulinimas ir kt.), ne visada turi laukiamas pasekmes. Todėl kartais karjeroje patiriame paradoksalias situacijas, kai įdėję labai daug pastangų nesulaukiame jokio rezultato, o kartais, atrodytų, visiškai atsitiktinis veiksmas ar įvykis aplinkoje sukelia perversmą asmens karjeroje.

Remiantis chaoso teorijos požiūriu į karjerą, psichologiniame karjeros konsultavime akcentuojamas karjeros reiškinio sudėtingumas ir priklausomybė nuo konteksto, dinamiškumas ir nenuspėjamumas. Kitaip tariant – akcentuojamas nuolatinis chaosas pačiame karjeros procese.

Svarbu „prisijaukinti“ nuolatinius pokyčius

Chaoso teorijos kontekste nėra sakoma, kad karjeros nereikia valdyti, nors tai ir sunku padaryti. Priešingai, akcentuojama, kad karjeros reiškinius suprasti ir valdyti būtina, tačiau tai gali būti sudėtinga. Psichologai, besiremiantys chaoso teorija, akcentuoja, kad karjeros sėkmę dažnai lemia ne tiek racionalios karjeros planavimo pastangos, o nuolatinis asmens suvokimas, kas jam darosi ir kas vyksta tame kontekste, kuriame jis siekia karjeros. Norint sėkmingai valdyti savo karjerą, reikia pastebėti jai reikšmingus įvykius ir ieškoti būdų, kaip į juos prasmingai įsitraukti ar kaip jais pasinaudoti. Čia svarbiu įgūdžiu tampa gebėjimas suprasti, kas ir kokią įtaką daro konkretaus asmens gyvenimui ir karjerai, t. y., gebėjimui analizuoti mus supančią aplinką, vertinant jos pokyčius ir galimą įtaką karjerai.

Siekiant aktyviai valdyti karjerą chaoso apsuptyje, pirmiausia reikia nuolat būti atviram (-i) pasiūlymams, kurie gali atsirasti bet kurią akimirką – mes niekada nežinome, kada net ir smulkiausias pasiūlymas gali lemti didžiausią laukiamą karjeros pokytį. Gavus pasiūlymus, svarbu apsvarstyti ir kūrybiškai įvertinti galimas jų pasekmes ir, esant galimybei, keletą jų išbandyti. Kita vertus, tuo pačiu reikėtų ir turėti omenyje, kad kai kurie laukiami rezultatai greičiausiai bus nepasiekti. Chaotiškame pasaulyje net ir didžiausios pastangos gali neduoti norimo rezultato – turime tai priimti kaip realybę. Dar vienas būdas suvaldyti chaosą – siekti gauti grįžtamąjį ryšį, analizuoti, kurie sprendimai pasiteisina, o kurie – ne, ir kodėl.

Galiausiai, norėdami pasiekti sėkmingą karjerą chaoso pilname pasaulyje, turime susitaikyti su tuo, kad pokyčiai vyksta nuolatos, o pasiekti idealios karjeros yra neįmanoma. Mūsų tikslai ir planai bet kurią dieną gali pasikeisti ir turime būti tam pasiruošę, iš naujo įvertinant savo galimybes, lūkesčius, poreikius ir kt. Laikytis planų gali būti labai vertinga, tačiau negebėjimas pakeisti plano, kai situacija to reikalauja, gali būti pražūtingas. Priėmę pokytį kaip nuolatinį mūsų gyvenimo gyventoją, galime ruoštis su juo susidurti vėl ir vėl. Klaidos, kurios buvo netikėtos, turi tapti proga išmokti kažką naujo, pavyzdžiui, kitaip elgtis, atidžiau vertinti riziką. Chaosas gali būti „prisijaukintas“, tačiau tam reikia laiko – turime mokytis, kaip su juo susidoroti ir susigyventi.

VDU Tėvų akademijos paskaita „Kaip išgyventi tai, kas dabar vyksta?“

2022 m. balandžio 28 d. (ketvirtadienį) 18:00 val. kviečiame į VDU Tėvų akademijos nuotolinę paskaitą „Kaip išgyventi tai, kas dabar vyksta?“ Paskaitą ves VDU Socialinio darbo katedros docentė dr. Jorūnė Vyšniauskytė Rimkienė.

„Pastarosiomis dienomis man kaip klinikinio socialinio darbo praktikei tenka skirtingais būdais padėti žmonėms „susitikti“ šių dienų sunkiai suvokiamas realijas. Teko vesti ne vieną paramos grupę, konsultuoti individualiai, su kolegomis socialiniais darbuotojais bei psichologais analizuoti vyraujančias konsultacinio darbo temas ir darbo kryptis. Norisi pasidalinti atrastais dalykais, kurie, turiu viltį, ir sustiprins, ir padės lengviau išgyventi kasdienybę krizės sąlygomis“, – teigia doc. dr. Jorūnė Vyšniauskytė Rimkienė.

Būtina išankstinė REGISTRACIJA: http://smf.vdu.lt/registracija

Paskaita vyks nuotoliniu būdu. Likus dienai iki renginio, užsiregistravusiems bus išsiųsta prisijungimo informacija. Renginys nemokamas.

Kviečiame dalyvauti!

******************

VDU Tėvų akademija – tai dalis Socialinių mokslų fakulteto misijos. Kartą per mėnesį VDU Socialinių mokslų fakulteto dėstytojai – psichologai, sociologai, socialinio darbo atstovai dovanoja nemokamus užsiėmimus tėvams, taip siekdami prisidėti prie visuomenės tobulėjimo. Kviečiame mokytis apie save, šeimą, savo vaikus, jų auklėjimą ir kitomis aktualiomis temomis.

VDU Socialinių mokslų fakulteto Absolventės sėkmės istorija

“Kas mane veža dabartiniame darbe – tai galimybė matyti, kaip auga žmonės…”. Savo mintimis apie pasirinkimą studijuoti organizacinę psichologiją,

dabartinius profesinius iššūkius bei pasiekimus dalinasi VDU Socialinių mokslų fakulteto organizacinės psichologijos absolventė Lina Preikšienė.

Seminare VDU aptars lenkų ir lietuvių migracijos iššūkius ir patirtis

Balandžio 12 d. 17 val. Vytauto Didžiojo universiteto Socialinės antropologijos centras ir Sociologijos katedra kviečia į nuotolinį seminarą, kuriame pranešimą „Lenkų ir lietuvių migracija į Jungtinę Karalystę: iššūkiai ir patirtys“ skaitys Esekso universiteto (Jungtinė Karalystė) vyr. mokslo darbuotoja, plačiai pripažinto longitudinio Didžiosios Britanijos namų ūkių tyrimo „Understanding Society“ vykdančiojo direktoriaus pavaduotoja apklausoms, profesorė dr. Violetta Parutis.

 

Profesorės Violettos Parutis mokslinių interesų sritys apima migracijos, etninių mažumų, identiteto tyrimus. Mokslininkė plačiai gilinasi į skirtingus lenkų ir lietuvių migracijos į Jungtinę Karalystę aspektus – išvykimą, nostalgiją, sugrįžusių migrantų tipologiją, sugrįžusių migrantų pakartotinį išvykimą. Naujausios mokslininkės publikacijos grindžiamos tarptautinio tyrimų projekto „CEEYouth: Lyginamoji jaunų migrantų iš Lenkijos ir Lietuvos studija Brexito kontekste“ (2018-2021), fin. Nacionalinis mokslinių tyrimų centras Lenkijoje ir Lietuvos mokslo taryba metu surinktais duomenimis. Kartu su VDU Socialinės antropologijos centro mokslininkais 2019-2021 m. tyrėja įgyvendino tarptautinį tyrimų projektą „(Re)migrantų socialinės perlaidos visuomenės gerovės augimui: iššūkiai ir patirtys lyginamojoje perspektyvoje“ (REMIT), fin. Lietuvos mokslo taryba.

 

Remdamasi solidžia migracijos tyrimų patirtimi, seminare mokslininkė apžvelgs lenkų ir lietuvių migracijos į Jungtinę Karalystę, jų šalims įstojus į ES, tyrimų perspektyvas. Žvelgiant į laike ir erdvėje kintančias migrantų patirtis, pristatyme bus aptariamas jų kelias nuo buvimo atvykėliu iki tapsmo integruotu vietinės bendruomenės nariu ir transnacionaliu piliečiu bei svetimšaliu, sugrįžusiuoju ar globaliu piliečiu po įvykusio „Brexito“ proceso.

 

Susitikimą moderuos VDU Socialinės antropologijos centro vadovas profesorius dr. Vytis Čubrinskas.

 

Susitikimas vyks MS Teams platformoje. Prisijungimo nuoroda

 

Įvykio informacija socialiniame tinkle Facebook

 

Profesorės viešnagę Vytauto Didžiojo universitete remia Vytauto Kavolio vardo tarpdisciplininė profesūros vizitų programa. Dėkojame stipendiją šiam vizitui suteikusiam Danos Gedvilienės fondui.

 

Violettos Parutis moksliniai interesai taip pat apima kiekybinės ir kokybinės socialinių tyrimų metodologijos taikymo ir vystymo sritis. Š.m. gegužės mėn. 9-12 d. tyrėja surengs nuotolinį metodologinių seminarų ciklą. Kviečiame sekti informaciją.