Projekto EDUATOM edukacijos forume – apie mokymąsi už mokyklos ribų
Gegužės 26 d., ketvirtadienį, 15–17 val., nuotoliniu būdu vyks XIII edukacijos forumas „Edukologija Lietuvai – moksliniais tyrimais grįsto ugdymo ir švietimo link“, kurio tema – „Mokymasis už klasės ribų: ugdymą praturtinančios erdvės – kur slypi sėkmė“. Pagrindinis pranešimas skirtas projekto EDUATOM tyrimui apie inovatyvias strategijas plėtojant edukacinį turizmą bei stiprinant ryšius tarp neformaliojo ir formaliojo ugdymo Lietuvoje. Renginys bus transliuojamas internetu „Zoom“ ir „YouTube“ platformose.
Forume pranešimą skaitys VDU Socialinio darbo katedros profesorė, projekto EDUATOM mokslinė vadovė prof. dr. Natalija Mažeikienė. Po pranešimo vyks diskusija, kurioje dalyvaus LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovai Tomas Pūtys ir dr. Nijolė Putrienė, Lietuvos geografų draugijos prezidentė dokt. Genovaitė Kynė, Vilniaus švietimo pažangos centro EDU Vilnius darbuotoja Snieguolė Kavoliūnienė ir Klaipėdos Vydūno gimnazijos direktorius dr. Arvydas Girdzijauskas.
Renginyje dalyvauti kviečiami ugdymo mokslų atstovai, tyrėjai, doktorantai, mokyklų vadovai, švietimo ir ugdymo institucijų, vykdančių visų lygių ugdymo programas, savivaldybių švietimo padalinių ir regioninių mokytojų švietimo centrų, švietimo profsąjungų atstovai, visi, kuriems aktualūs švietimo politikos ir ugdymo pokyčiai, švietimo tyrimų ir švietimo praktikos kokybės klausimai.
Forumo moderatoriai: doc. dr. Ilona Tandzegolskienė, Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos vicekanclerė, ir dokt. Irena Raudienė, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vedėja.
Forumą organizuoja Lietuvos edukacinių tyrimų asociacija (LETA) ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
Nuorodos į transliaciją: „Zoom“ ir „YouTube“
Apie projektą EDUATOM
Projektas EDUATOM „Ignalinos atominės elektrinės (IAE) regiono branduolinio edukacinio turizmo plėtojimo didaktinės technologijos (EDUATOM)“ yra skirtas tirti ir diegti inovatyvias strategijas plėtojant edukacinį turizmą bei stiprinant ryšius tarp neformaliojo ir formaliojo ugdymo Lietuvoje. Šį Sumaniosios specializacijos programos projektą vykdantys Vytauto Didžiojo universiteto tyrėjai kuria virtualųjį atominio turizmo maršrutą Ignalinos atominės elektrinės regione. EDUATOM yra bendrai finansuotas iš Europos regioninės plėtros fondo lėšų (projekto Nr. 01.2.2-LMT-K-718-01-0084) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT). Daugiau apie projektą – https://eduatom.eu.
VDU Socialinio darbo absolventė Vytautė: „Mano didžiausia stiprybė – tai galėjimas ir gebėjimas būti su kitais žmonėmis“
„Mano didžiausia stiprybė – tai galėjimas ir gebėjimas būti su kitais žmonėmis“ – apie studijas ir dabartinius profesinius vingius savo patirtimi dalinasi VDU Socialinio darbo absolventė Vytautė Užaitė.
- Kaip pasirinkai studijas Vytauto Didžiojo universitete?
Aš baigiau Kauno J. Jablonskio gimnaziją. Keletą paskutinių metų pradėjau galvoti ir dairytis, kur norėčiau studijuoti toliau. Kadangi mokiausi labai gerai, todėl galėjau pretenduoti į tas studijas, kurios tuo metu buvo paklausios. Vytauto Didžiojo universitetas dar mokantis mokykloje man darė didžiulį įspūdį. Turėjau keletą draugų, kurie studijavo šiame universitete ir jų atsiliepimai buvo puikūs. Būdavo įdomu klausytis, apie tai, kaip jie įsilieja į universiteto gyvenimą, koks šis universitetas yra vakarietiškas, demokratiškas. Tai man buvo labai svarbu. Kodėl socialinis darbas? Tuo metu tai buvo pakankamai nauja profesija ir tai mane patraukė. Turiu tokį žinojimą, kad ten kur yra labai nauja, kur takas nėra pramintas, tu gali daug ką padaryti ir nuveikti. Tai, kaip aš pati buvau auginta ir kaip mano artimoje aplinkoje buvo rūpinamasi vienas kitu, man buvo pavyzdys ir suvokimas, kokia galinga jėga yra daryti kažką dėl kito. Todėl ši profesija man atrodė geriausias būdas tais nepramintais takais prieiti prie žmogaus ir daryti gera.
- Vytaute, ką prisimeni iš savo studijų? Kas buvo svarbu, reikšminga?
Kadangi aš baigiau Socialinio darbo bakalauro ir magistro studijas, man šios studijos buvo vientisas, nepertraukiamas procesas. Ką prisimenu iš bakalauro studijų? Bakalauro pirmieji metai buvo labai ryškūs. Kiekviena diena buvo tarsi neišdildomas įspūdis. Pirmiausia labai įsiminė, jog galėjau savarankiškai dėliotis savo studijas. Stebino ir žavėjo dėstytojų entuziazmas, kaip jie nori perduoti mums sukauptas žinias ir patirtį pačiu geriausiu būdu. Visa tai buvo labai įdomu. Aš net nepajutau, kaip praėjo ketveri studijų metai. Prisimenu visų dėstytojų vardus ir pavardes, prisimenu nutikusius įvykius paskaitų metu. Ten buvo gyvenama pilnai, visa širdimi.
Bakalauro studijos įsiminė tuo, jog buvo labai platus dalykų pasirinkimas, galėjai patyrinėti daug įvairių sričių. Viskas tarpusavy labai siejosi ir vėliau sugulė į specialybinius dalykus. Taigi aš jau antrame kurse labai aiškiai save įsivaizdavau būsima socialine darbuotoja. Labai didelį įspūdį paliko praktika. Jos metu išmokau tiek daug įvairių darbo metodų ir būdų, jog jau magistro studijose jaučiausi labai stipriai pasiruošusi būsimai profesijai. Labai džiugino individualus santykis. Nors mūsų buvo gana daug, tačiau dėstytojai atpažindavo kiekvieno mūsų individualius poreikius ir stiprybes ir pagal tai pasiūlydavo praktikos vietas. Dabar visa tai atrodo neįtikėtina. Magistro studijos pasižymėjo tuo, jog mūsų buvo kur kas mažiau, mes galėjome dar giliau tyrinėti savo individualias mokymosi patirtis, giliau ir išsamiau analizuoti kai kurias, jau žinomas ir naujas temas. Studijuodama magistro programoje turėjau nerealią galimybę būti Erasmus studente ir vieną semestrą mokiausi Laplandijos universitete Suomijoje, kur t. p. atlikau ir socialinio darbo praktiką didžiausioje regiono ligoninėje. Tada aš galutinai apsisprendžiau, kad noriu dirbti socialine darbuotoja būtent sveikatos priežiūros srityje.
- Ką šiuo metu veiki ? Koks tavo darbas?
Jau septyniolika metų dirbu Kauno miesto poliklinikoje, kur įgijau daug tiesioginio darbo su klientais, vėliau – vadovavimo patirties, t. p. prisidėjau prie įvairių socialinių, sveikatinimo projektų rengimo, įgyvendinimo ir vystymo. Keturiolika metų dirbau poliklinikos psichikos sveikatos centro socialine darbuotoja. Šiame etape socialinis darbas sveikatos priežiūros srityje man atsiskleidė visomis spalvomis – reikėjo išmanyti ne tik socialinio darbo metodus ir principus, bet ir gebėti dirbti tarpdisciplininėje komandoje, gerai žinoti, kaip veikia sveikatos priežiūros sistema, sekti vykstančius pokyčius bei nuolat save stiprinti ir auginti kaip specialistę. Šiuo metu jau trylika metų dirbu poliklinikos Dainavos jaunimo centre, esu šio centro vadovė, rūpinuosi paslaugų, skirtų jaunimui plėtra, prieinamumo didinimu. Taip pat jau kurį laiką dirbu ir dar vienose pareigose – esu Kauno miesto poliklinikos projektų koordinavimo specialistė. Mano darbas susijęs su įvairių projektų koordinavimu, įgyvendinimo priežiūra, paraiškų rengimu.
Jei užeitumėte į mano kabinetą, pamatytumėte, kad aš paskendusi tarp dokumentų, bet visada esu atvira pokalbiui ir kontaktui su į polikliniką, Jaunimo centrą ateinančiais žmonėmis.
- Kokių gebėjimų, įgūdžių reikia dabartiniame tavo darbe?
Kalbant apie socialinį darbą, čia turi nuolat tobulėti ir keistis, gebėti tiksliai identifikuoti, kas svarbu vienai ar kitai klientų grupei, negali su visais dirbti tais pačiais metodais ir stiliumi. Galvojant apie įgūdžius, reikalingus vadovavimui, yra būtina gebėti organizuoti, planuoti, savarankiškai priimti tam tikrus sprendimus ir tuo pačiu labai stipriai dirbti su komanda, ją telkti, stiprinti, greitai prisitaikyti prie pasikeitusių aplinkybių. Dirbant su projektais turi gebėti itin gerai planuoti laiką, analizuoti kontekstą ir atpažinti tuo metu aktualų poreikį, bet tuo pačiu nepamesti ir kūrybiško matymo. Turi būti žingeidus, drąsus, gebėti bendrauti, bendradarbiauti bei pristatyti ir perteikti kitam savo patirtį. Žvelgiant bendrai socialinis darbuotojas dirba nuolatiniame pokyčių lauke, todėl turi išmanyti begalę sričių ir būti plačiai atmerktomis akimis bei pasiruošęs nuolat mokytis.
- Vytaute, kas tave stumia į priekį?
Man labai svarbu yra dalintis. Didžiausias atsigavimo šaltinis man yra kiti žmonės, mano kolegos, artimieji, bendraminčiai, draugai. Su jais man visada gera dalintis savo patirtimi. Taip pat man labai svarbus organizacijos, kurioje dirbu palaikymas. Aš tvirtai žinau, kad galiu atnešti bet kokį sunkumą ir nebūsiu su juo palikta viena, o tai labai padeda. Aš labai tikiu tuo, ką darau. Žinojimas ir tikėjimas, kad mes padarysime, labai stiprina. Mano didžiausia stiprybė – galėjimas ir gebėjimas būti tarp kitų žmonių. Esu labai dėkinga visiems kolegoms, kuriuos per tuos metus sutikau, su kuriais teko dirbti. Iš kiekvieno galėjau kažko išmokti ir pasiimti sau.
- Ką pasakytum moksleiviui, kuris galvoja studijuoti socialinį darbą?
Pirmiausia reikėtų užduoti sau klausimą, kas yra socialinis darbas, kaip aš jį suprantu. Nereikėtų apsiriboti populiariomis nuomonėmis, siauru socialinio darbo įvaizdžiu. Aš linkėčiau apsidairyti aplinkui ir labai atidžiai pasiklausyti, kaip socialiniai darbuotojai kuria socialinius verslus, įvairias inovatyvias iniciatyvas ir kt. Siūlyčiau leisti sau praplėsti matymą ir žinojimą, kas yra socialinis darbas ir ką gali veikti šis darbuotojas. Socialinis darbas yra labai kompleksiška profesija ir yra begalė sričių, kur tu gali save pilnai realizuoti.
- Koks tavo gyvenimo šūkis?
Dažnai vadovaujuosi posakiu – ,,Būk tuo pokyčiu, kurį nori matyti“.
Kalbėjosi Lina Bartusevičienė, VDU Socialinių mokslų fakulteto Komunikacijos su socialiniais partneriais ir absolventais specialistė
KODĖL VERTA rinktis Socialinio darbo magistrantūros studijas Vytauto Didžiojo universitete?
Visus besidominčius Socialinio darbo magistrantūros studijomis Vytauto Didžiojo universitete, kviečiame dalyvauti renginyje, kurio metu atvirai diskutuosime, kodėl verta studijuoti šioje studijų programoje, kokios yra karjeros galimybės pabaigus, kokius iššūkius įveikia ir kokias sėkmės akimirkas patiria studentai. Dalinsimės patirtimi, kelsime klausimus, ieškosime atsakymų.
Susitikime dalyvaus Socialinio darbo magistrantūros studijų programos dėstytojai, bestudijuojantys studentai, absolventai bei administracijos darbuotojai.
Junkis ir atsinešk savo klausimus!
Diskusijos laikas: 2022 m. birželio 1 d. 15 val.
Renginys vyks nuotoliniu būdu.
Džiaugiuosi savo pasirinkimu VDU SMF: Socialinis darbas
Fakulteto absolventui patikėta VDU vėliavnešio misija
Džiaugiamės ir didžiuojamės #VDUsmf Socialinio darbo absolventu, Lietuvos kurčiųjų draugijos prezidentu Kęstučiu Vaišnora, tapusiu Universiteto absolventu – vėliavnešiu!
Absolventas VDU vėliavą kels ir kurčiųjų bendruomenėje
Universitetui švenčiant 30-metį buvo pradėta įgyvendinti „VDU vėliavnešio misija“, prie kurios vis aktyviau jungiasi absolventai, norintys kelti universiteto vėliavą įvairiose bendruomenėse. Pagrindinis šios iniciatyvos siekis – vienyti alumnus ir kviesti aplink juos burtis, telkti universiteto absolventus, puoselėjant universiteto vertybes, taip drauge įgyvendinant universiteto strateginius siekius. Absolventams vienyti skirtas veiklas jau įgyvendina Katalikų teologijos ir Humanitarinių mokslų fakultetų absolventai tiek Lietuvoje (Palangoje, Šilalėje), tiek ir užsienyje (Airijoje).
2022 m. birželį universiteto vėliavą VDU komunikacijos prorektorė doc. dr. Vilma Bijeikienė įteikė ketvirtajam vėliavnešiui – Socialinių mokslų fakulteto absolventui, Lietuvos kurčiųjų draugijos (LKD) prezidentui Kęstučiui Vaišnorai, kuris su malonumu sutiko kelti Universiteto vėliavą ir kviesti aplink ją burtis tiek universiteto absolventus, tiek visą kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų bendruomenę, su tikslu šviesti visuomenę apie esamas įtraukias galimybes Universitete.
VDU absolventų koordinatorė Jurgita Šerniūtė džiaugiasi, jog Kęstutis yra vienas iš labiausiai sektinų asmenybių ir pavyzdžių Universitete, kuris niekieno neraginamas ambasadoriauja ir atstovauja VDU: nepaliaudamas skelbia žinią apie Universitetą, neretai prisistato kaip VDU absolventas, akcentuoja Universiteto paramą studijų metu ir mielai sutinka dalyvauti įvairiose veiklose. „Tokie absolventai yra vertybė ir ryšys su jais turi būti nuolatos puoselėjamas ir saugomas. Labai tikiuosi, kad Kęstučio tapimas vėliavnešiu, jį dar labiau įkvėps nenustoti dalintis gerąja patirtimi bei būti šalia savo Universiteto renginiuose ir kitose iniciatyvose. Net neabejoju, kad mūsų bendri darbai ir veiklos absolventų ir būsimų studentų klausimais, ateityje vyks sklandžiai ir duos puikių rezultatų. Be to, man iš tiesų labai malonu, kad abu esame to paties fakulteto absolventai“, – mintimis dalijosi Jurgita.
VDU koordinatorė negalios reikalams Miglė Janušauskaitė pasakoja, jog Kęstutis buvo ne tik aktyvus studentas, dabar jis aktyviai dalyvauja Universiteto veiklose būdamas absolventu, o Kęstučio indėlis šviečiant visuomenę apie kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų bendruomenės kultūra yra labai svarbus. „Kaip gera matyti, kad studentai Universitetą suvokia ne tik kaip instituciją, kurioje gali įgyti aukštąjį išsilavinimą, bet ir atranda galimybes realizuoti save ir tampa aktyviais Universiteto bendruomenės nariais. Kuo daugiau žmonių deda pastangas, siekiant užtikrinti lygias sąlygas visiems visuomenės nariams, tuo greičiau mes tapsime tokia visuomene, kurioje būsime atviri žmonių įvairovei, visi jausimės lygūs ir laisvi įgyvendinti savo siekius ir svajones“, – džiaugėsi VDU koordinatorė negalios reikalams Miglė Janušauskaitė.
„Universitete mes turime keletą gražių momentų, t. y. kai mes studentus sutinkame, kuomet jie, pirmakursiai ateina į universitetą ir kai mes juos palydime, įteikdami diplomus. Bet kitas gražus momentas yra tada, kai mes vėl sutinkame pažįstamus veidus, grįžtančius pas mus. Tai proga, kai mes tam tikra prasme sutvirtiname draugystę tarp universiteto ir jame užaugusių mūsų Lietuvos piliečių. Būtent po šia vėliava susiburia tie, kuriuos veda meilė ir ryšys su VDU“, – dėkodama sakė VDU komunikacijos prorektorė doc. dr. Vilma Bijeikienė, įteikdama universiteto vėliavą ir kviesdama absolventą Kęstutį Vaišnorą pasirašyti vėliavnešio deklaraciją.
Dėkodamas už suteiktą galimybę tapti VDU absolventu vėliavnešiu, Kęstutis prisiminė momentą, kai pirmą kartą būdamas labai mažas pamatė Universiteto pastatą su dideliu logotipu ir davė sau pažadą vieną dieną jame studijuoti. „Aš labai tikiuosi, kad šiame universitete ir visame pasaulyje bus patys geriausi žmonės. Linkiu visiems sėkmės, nenustokite svajoti“, – priimdamas vėliavą, linkėjo absolventas vėliavnešys Kęstutis Vaišnora.
Kviečiame susipažinti su naująja VDU vėliavnešio misijos ambasadoriumi Kęstučiu Vaišnora.
Koks jausmas grįžti į savo Alma mater?
Pirmiausiai, tai jaučiu sentimentus Vytauto Didžiojo Universitetui – vertybėms, požiūriui, dėstytojams, o ypatingai Socialinio darbo programai, nes pabaigus tiek bakalauro, tiek magistro studijas visada jaučiau nostalgiją ir norą sugrįžti, nes tai vieta, kur gera būti, kur visada yra erdvės tobulėjimui.
Kokį VDU matote šiandien ir kokį norėtumėte matyti ateityje?
Šiandien Vytauto Didžiojo Universitetą matau, kaip vertybėmis grįsta Universitetą – kur egzistuoja laisvė, tobulėjimas, pagarba ir tolerancija kiekvienam, individualus požiūris – kur svarbus kiekvienas žmogus, siekiant suteikti ne tik teorinių žinių ir praktinės patirties, bet ir tobulėti kaip asmenybei. Labai norėčiau, kad Vytauto Didžiojo Universitetas taptų dar įvairesnis, kad jame būtų dar daugiau įvairovės ir tai taptų pasaulinio lygio Universitetu, kuriame egzistuoja reali studentų įtrauktis, žmonių, turinčių negalią atžvilgiu. Šiai dienai visa tai yra, tačiau tobulumui ribų nėra, ypatingai, kai taip sparčiai keičiasi požiūris į kiekvieno asmens, grupės ar bendruomenės teises.
Kaip VDU vėliavnešiai, tame tarpe ir Jūs, galėtų prisidėti prie universiteto tobulinimo ir augimo bei populiarinimo visoje Lietuvoje?
Kiekvienam reikėtų pradėti nuo informacijos sklaidos ir viešinimo, dalinantis savo asmeninėmis patirtimis, kurias patyrėme studijuojant Vytauto Didžiojo Universitete. Organizuojant bendras veiklas Alma Mater bendruomenei ir suprantant, kad dauguma baigę studijas, tampa savo sričių profesionalais, kurie atiduodami save profesinės veiklos sferai, ne visada turi galimybių sugrįžti į Universitetą. Svarbu nepamiršti, kad Universitetas mums davė neįkainojamas dovanas, todėl mūsų atsakomybė yra pagal galimybes prisidėti prie to tobulėjimo ar augimo – konsultacijomis, įžvalgomis, dalyvaujant Alma Mater veiklose ir renginiuose, bet pats pagrindinis dalykas, kurį gali padaryti kiekvienas – nešti žinią apie Vytauto Didžiojo Universitetą!
Ką Jums reiškia ši VDU Vėliavnešio misija?
Vėliavos įteikimo ceremonijoje sakiau, kad man tai yra didelis įvertinimas, įsipareigojimas ir atsakomybė, bet tuo pačiu ir garbė. Manimi patikėjo, o tai įpareigoja, tačiau tas įpareigojimas yra pozityvus.
Ką pasakytumėte (palinkėtumėte) VDU absolventams, kurie norėtų tapti VDU ambasadoriais, tačiau nedrįsta to padaryti?
Būkite drąsūs svajoti ir prisiimti atsakomybę! Kai buvau mažas, su savo a. a. prosenele važiuodavome autobusu pro Vytauto Didžiojo Universitetą ir kiekvieną kartą pamačius didelį herbą ant pastato sakydavau – aš čia tikrai studijuosiu! Natūraliai svajonė išsipildė, todėl svarbu paleisti svajonę ir mintį į dangų – to ir linkiu. Jei turite noro – eikite, veikite, klyskite, mokykitės – tai patirtis, kuri yra naudinga visomis prasmėmis!
VDU vėliavos įteikimo ceremoniją galite pamatyti šiame vaizdo įraše.
„Diena su VDU“
Socialinis darbas mokykloje labai svarbi socialinio darbo sritis. Praėjusią savaitę BA 2 k. ir MA 1 k. studentai turėjo galimybę praktiškai prisidėti prie socialinio darbo mokykloje „VDU Atžalyno“ progimnazijoje pravesdami jau tradicija tapusią „Diena su VDU“.
Smagu buvo stebėti, kaip entuziastingai studentai vedė praktines užduotis stiprinančias moksleivių tarpusavio santykius, įtraukiančiai diskutavo apie prevencines priemones prieš rūkymą (garinimą). Gera buvo matyti kaip nuo pirmokų iki aštuntokų moksleiviai noriai įsitraukia į studentų siūlomas netradicines veiklas, drąsiai diskutuoja ir kelia aktualius klausimus.
Labai džiaugiamės, kad progimnazijos administracija pasibaigus renginiui pakvietė gilesnei refleksijai prie arbatos puodelio. Diskusijos metu išgirdome ne tik nuoširdžius padėkos žodžius už VDU bendrystę, bet iš progimnazijos vadovų jautėsi rimtas susidomėjimas studentų išsakomomis įžvalgomis ir rekomendacijomis kaip dirbti su moksleiviais siekiant kokybiškesnių tarpusavio santykių ir geresnės psichinės sveikatos.
Dėkojame „VDU Atžalyno“ progimnazijos komandai ir Socialinio darbo programos absolventei progimnazijos socialinei pedagogei Žanetai Šerkšnienei už bendruomenišką, aukšto lygio prevencinio renginio organizavimą.
Skaitmeninis pasakojimas (digital storytelling) kaip inovatyvus studijų metodas: lyčių dimensijos integravimo į studijų procesą pavyzdžiai
2022 m. balandžio 29 d. įvyko virtualūs mokymai, kuriuos vedė Socialinio darbo lektorės prof. Natalija Mažeikienė ir dokt. Laura Lapinskė, dirbančios prie SPEAR projekto, skirto lyčių lygybės plano įgyvendinimui Vytauto Didžiojo universitete.
Mokymai supažindino dėstytojus(-as) su inovatyvaus Skaitmeninio pasakojimo (digital storytelling) metodo taikymu studijų procese. Skaitmeninis pasakojimas studijų procese – tai trumpos (apie 2-5 min.) studentų(-čių) kuriamos asmeninio pasakojimo istorijos, pasitelkiant vaizdą, garsą, tekstą. Šio metodo taikymas leidžia tobulinti studentų(-čių) vizualinio raštingumo, 21 amžiaus kompetencijas (pvz., medijų raštingumą), pilietiškumo, kritinio mąstymo ir kitus gebėjimus. Mokymų lektorės pristatė šio metodo taikymo principus, eigą, iššūkius, didaktinius įrankius, pavyzdžius ir savo kelerių metų patirtį šioje srityje. Ši metodika buvo pristatyta iliustruojant, kaip integruoti lyčių dimensiją į studijas, buvo pateikta pavyzdžių.
Mokymuose dalyvavo 41 dalyvis(ė), tarp kurių – dėstytojai(-os), kurie(-ios) siekia taikyti inovatyvius metodus savo paskaitose; edukologijos srities specialistai(-ės), kurie(-ios) domisi šiuolaikine didaktika ir inovatyviais ugdymo bei studijų metodais; dėstytojai(-os) ir švietimo ekspertai(-ės), kurie(-ios) domisi lyčių dimensijos integravimu į studijas.
