Dekano A. Krupavičiaus metų apžvalga – Socialinių mokslų fakultetas 2019

Artėja 2019 metų pabaiga ir tai yra laikas, kai galime kiek sustoti, pamąstyti apie tai, kur mes ėjome, einame ir kur atėjome? Taip pat pažvelgti, kur mes norėtume eiti?

Viliuosi, kad 2019 metai buvo gana geri kiekvienam iš mūsų atskirai ir buvo geri mūsų bendruomenėms kartu. Kadangi metų pabaiga yra refleksijų apie praeitį ir ateitį laikas, tai keliomis iš jų norėčiau pasidalinti.

Kas tikrai sekėsi neblogai SMF bendruomenei?

Universitetas turi kelias misijas ir veiklos sritis: mokslinius tyrimus, studijas ir socialinę partnerystę.

Tad kaip sekėsi SMF mokslo erdvėse?

VDU SMF yra mokslo projektų lyderis ne tik VDU. Bendrai SMF mokslininkai 2019 m. vykdė net 14 tyrimų projektų. Tarp jų yra du H2020 projektai: Inequality, urbanization and Territorial Cohesion: Developing the European Social Model of economic growth and democratic capacity (COHSMO), koordinatorė doc. Jurga Bučaitė-Vilkė, ir Supporting and Implementing Plans for Gender Equality in Academia and Research (SPEAR)’, koordinatorė prof.  Natalija Mažeikienė. Šio projekto rezultatas bus Lyčių lygybės planas VDU.

Dvi mokslinių tyrimų infrastruktūros yra nacionaliniame kelrodyje: „Europos socialinis tyrimas“ (EST (ESS LT) ir „Kartų ir lyčių programa LT– tarptautinė socialinių mokslų tyrimų infrastruktūra“ (GGP-LT).

Lietuvos mokslo taryba pateikė mokslininkų grupių VIII kvietimo finansuojamų projektų sąrašą. Iš 4 HS mokslų pogrupyje laimėtų projektų, kuriuose Vytauto Didžiojo universitetas yra vykdančioji institucija, 3 projektams vadovaus Socialinių mokslų fakulteto mokslininkai (prof. Auksė Endriulaitienė, prof. Vylius Leonavičius ir doc. Rasa Naujanienė). Po vieną projektą laimėjo Psichologijos, Sociologijos ir Socialinio darbo katedrų mokslininkų grupės.

Šį rudenį surengta tarptautinė mokslinė konferencija „Socialinis darbas su šeima: saugios visuomenės link“, o SDK katedros profesorė Natalija Mažeikienė tapo Peter Lang leidyklos serijos  Baltic Studies for Education and Social Sciences redaktore kartu su Gerd-Bodo von Carlsburg, Airi Liimets. Ši serija yra leidžiama  bendradarbiaujant Heidelbergo edukologijos universitetui,  Vytauto Didžiojo universitetui ir Talino universitetui.

VDU 30-mečiui paminėti skirtame iškilmingame VDU Senato posėdyje už išskirtinį indėlį plėtojant Sociologijos studijas ir mokslą atkurtajame Vytauto Didžiojo Universitete Sidabro medaliu apdovanotas Sociologijos katedros profesorius Vylius Leonavičius. Taip pat įvyko jau V-oji Jaunųjų sociologų ir antropologų konferencija.

Kas mums pavyko studijose?

Studijuojančių skaičius lieka daugmaž stabilus. Bakalauro programose į pirmą kursą ateina per 110 studentų ir dar per 110 priimame į magistrantūros studijas. Psichologijos bakalauro programa yra populiariausia studijų programa VDU.

Socialinių mokslų fakulteto Socialinės politikos, Sociologijos ir antropologijos, Psichologijos bakalauro studijų ir Socialinės antropologijos, Socialinės demografijos, Taikomosios sociologijos, Mokyklinės psichologijos, Organizacinės psichologijos, Sveikatos psichologijos magistrantūros studijų programos išleido 190 absolventų. Esame vienas iš nedaugelio Lietuvos universitetų, kuris priima daugiau studentų nei jų išleidžia. Ir kai ką siūlome studijose visai naujai. Socialinio darbo katedra jau vykdo neformaliojo suaugusiųjų švietimo programą „Profesionalios supervizijos studijos“.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų konkurse viena iš nugalėtojų buvo VDU Socialinių mokslų fakulteto absolventė Dovilė Galdauskaitė, kuriai LMA premija skirta už darbą „Vaikų susilaukimo, laimės ir lyčių vaidmenų dimensijų sąsajos Lietuvoje: kaita ir galimybės vertinti“ (darbo vadovė prof. Vladislava Stankūnienė).

2019-2020  metų Prezidento Algirdo Brazausko (socialinių mokslų studijų krypčių ir ugdymo mokslų krypčių, teisės, verslo ir viešosios vadybos studijų krypčių grupės) stipendija paskirta Tadui Vadvilavičiui – VDU Socialinių mokslų fakulteto Organizacinės psichologijos studijų programos II kurso studentui.

SMF studentai – Jovita Janavičiūtė, vadovaujama prof. Liudos Šinakariovos, Dainora Šakinytė, vadovaujama dr. Rasos Markšaitytės, Tadas Vadvilavičius, vadovaujamas doc.  Aurelijos Stelmokienės, Viktorija Šarkauskaitė, vadovaujama prof. Loretos Bukšnytės – Marmienės ir Marija Aušraitė, vadovaujama prof. Kristinos Žardeckaitės – Matulaitienės, laimėjo projektus pagal LMT poveiklę „Studentų gebėjimų ugdymas vykdant tyrimus semestro metu“.

Doc. dr. Jurga Bučaitė-Vilkė remiantis studentų vertinimu pripažinta geriausia 2018/2019 m. m. VDU SMF dėstytoja.

Kokie mūsų veiklų rezultatai miesto bendruomenei, Lietuvai ir socialiniams partneriams?

VDU Socialinio darbo katedros prof. Jonas Ruškus Niujorke buvo antrai kadencijai perrinktas Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto nariu, surinkdamas didžiausią balsų skaičių tarp visų kandidatų.

Socialinis ir akademinis projektas „Tėvų akademija“ įgavo pagreitį ir ji yra tiesioginis VDU SMF bendruomenės indėlis Kauno miestui.  Taip pat surengtas tradicinis Pasaulinės socialinio darbo dienos diskusijų forumas. Jo tema 2019 metais buvo „Socialinis darbas – žmonių tarpusavio santykių profesija?!”.

Vytauto Didžiojo universitetas (VDU), bendradarbiaudamas su Izraelio ambasada ir Vilniaus universitetu, pradeda vykdyti studentų savanorystės-mentorystės programą „Kelrodė žvaigždė“. Vytauto Didžiojo universitetas – pirmoji aukštoji mokykla, kuri inicijuos šią programą Kaune. Projekto tikslas – kviesti studentus tapti savanoriais ir padėti prasčiau besimokantiems ar socialinėje atskirtyje gyvenantiems 3-6 klasių moksleiviams.

Psichologijos katedra kartu su Kauno Trečiojo amžiaus universitetu, Lietuvos sveikatos mokslų universitetu, Kauno kolegija surengė mokslinę-praktinę konferenciją Ori senatvė – mitas ar realybė? Fiziniai, psichologiniai ir socialiniai senėjimo aspektai

Nacionaliniuose lygybės ir įvairovės apdovanojimuose prof. Milda Ališauskienė gavo „Metų proveržio“ apdovanojimą. Apdovanojimas skirtas už aktyvias organizacines pastangas rengiant 2018 m. gruodžio 10 dieną įvykusį pirmąjį Nacionalinį žmogaus teisių forumą.

Nuolatinis mūsų partneris yra Kauno foto klubas. Šiais metais surengtos parodos: Leonardo Surgailos „San Francisko portretai“ , Jolantos Rimšelienės „Paslapties veidas“, Mildos Gineikaitės „(NE)SAUGI ZONA“, Kristinos Valasevičienės „Kauno fortai. Vizijos“, Juozo Grušo Meno gimnazijos mokinių darbų paroda „Mąstom, kuriam“.

Žvelgiant į 2019 metų įvykių panoramą tikrai neturėtume liūdėti. Joje buvo visko, bet gerų dalykų tikrai būta daugiau nei blogų. Tad 2020 metais pirmiausia reikia tęsti pradėtus sėkmingus darbus.

Gražių artėjančių švenčių ir gerų naujųjų 2020- ųjų!

Įžiebta Kalėdų eglutė ir paskelbti SMF Metų žmonės

Gruodžio 12 d. Jonavos g. rūmų Kalėdų eglutės įžiebimo šventės metu tradiciškai paskelbti 2019 m. VDU SMF žmonės – darbuotojas ir studentas. Darbuotojo kategorijoje SMF 2019 metų žmogus – Psichologijos katedros dėstytoja dr. Loreta Zajančkauskaitė- Staskevičienė už didelio populiarumo sulaukiančios mokslinės-praktinės konferencijos „Mokiniams apie mokinius“ organizavimą. Šiemet vyko jau 10-sis renginys. Studento kategorijoje SMF 2019 metų žmogus – Sveikatos psichologijos magistrantūros studentė Jovita Janavičiūtė – už aktyvų dalyvavimą mokslinėje veikloje.

SMF Metų žmogus – darbuotojas ir studentas, yra renkamas iš bendruomenės iškeltų kandidatų, atstovaujančių fakulteto katedras, balsuojant bendruomenei ir komisijai, sudarytai iš visų padalinių ir studentų atstovų. Dekano padėkos buvo įteiktos visiems SMF Metų žmogaus nominantams. Sveikiname!

Tarptautinės savanorių dienos metu apdovanoti VDU savanoriai – net 3 iš 7 laimėtojų SMF studentai

Gruodžio 5 d. visame pasaulyje minima Tarptautinė savanorių diena. Minint šią dieną, buvo įvertinti ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) savanoriai. Antrus metus iš eilės vykstančiame šventiniame savanorių padėkos vakare, savanoriams bei mentoriams buvo įteikiamos statulėlės bei padėkos už aktyviai vykdomą veiklą.

Vakaro metu buvo paskelbtos 7 nominacijos, iš kurių net 3 laimėjo Socialinių mokslų fakulteto studentės. Pirmoji nominacija buvo susijusi su šiais metais VDU, bendradarbiaujant su Izraelio ambasada ir Vilniaus universitetu, pradėtu vykdyti studentų savanorystės-mentorystės projektu „Kelrodė žvaigždė“. Projekto tikslas – kviesti studentus tapti savanoriais ir padėti prasčiau besimokantiems ar socialinėje atskirtyje gyvenantiems 3-6 klasių moksleiviams. Nominaciją paskelbusi VDU Tarptautinių ryšių prorektorė Ineta Dabašinskienė, ją įteikė „Ryškiausiai Kelrodei žvaigždei“ – Skaistei Gaižutytei (Psichologijos bakalauro programos studentei).

„Metų mentoriaus“, apdovanojimas buvo pristatytas praėjusių metų nugalėtojos šioje kategorijoje – Neringos Barauskaitės. Apdovanojimą laimėjo Jolanda Marčiukonytė (Socialinio darbo bakalauro programos studentė), kuri atsižvelgiant į pirmakursių apklausą ir administracijos pastebėjimus, buvo pripažinta kaip iniciatyviausia ir pareigingiausia pirmakursių mentorė.

„Metų naujoko“  apdovanojimą įteikė praėjusiais metais iniciatyviausia naujoke pripažinta Indrė Baltakytė, o šiemet apdovanojimas atiteko Ievai Kulkytei (Psichologijos bakalauro programos studentei).

Juozas Augutis: Atkurkime universitetų autonomiją

Lietuvos aukštojo mokslo bendruomenė kaip maža visata, sovietmečio suspausta į vieno universiteto ir kelių institutų bei akademijų branduolį, po nepriklausomybės sprogimo susiskaldė ir ėmė skrieti į visas puses.

Akademinės bendruomenės susiskaldymo ir nutolimo priežasčių galima būtų įvardinti bent keletą. Tačiau viena iš esminių – valdžios pastangos biurokratizuoti mokslą. Pirmasis po nepriklausomybės Mokslo ir studijų įstatymas, aiškus ir lakoniškas, įtvirtinantis universitetų ir aukštųjų mokyklų autonomiją, nubrėžiantis griežtas ribas ministerijai, buvo greitai okupuotas ir apgyvendintas biurokratų bei vidutinybių. Svarbiausias uždavinys buvo sumažinti aukštųjų mokyklų autonomiją, apriboti laisvų, kūrybiškų mokslo ir studijų formų kūrimą, o didžiausias noras – suskaldyti akademinės bendruomenės vienybę. Liūdniausia, kad tai pavyko su kaupu. Pirmoji rimta biurokratų pergalė buvo studentų krepšelių įvedimas. Iš ministerijos varpinės išdidžiai buvo paskelbta, kad pasibaigė aukštųjų mokyklų nepriklausomybės era – nuo dabar ministerija nustatys, kiek ir kokių krepšelių kuriai studijų krypčiai paskirti. Universitetai ir kolegijos dėl krepšelių pradėjo kovoti tarpusavyje. Kad ta kova būtų dar aršesnė, ministerija ėmėsi nustatinėti sąlygas studentų priėmimui į aukštąsias mokyklas, ir, galiausiai, per LAMA BPO, perėmė jį į savo rankas. Kodėl aukštosios mokyklos nepasipriešino? Ne taip viskas lengva ir paprasta. Biurokratija prieš aukštojo mokslo krepšelizaciją atliko apšaudymą sunkiąja artilerija. Universitetai ir kolegijos buvo apkaltinti nesąžiningu studentų priėmimu, kokybės mažinimu ir pradėjo kitą kampaniją su šūkiu, kad Lietuvoje – per daug žmonių su aukštuoju išsilavinimu. Aukštosios mokyklos, turėdamos skirtingo populiarumo programas, būdamos skirtingo patrauklumo miestuose, pasidavė šiai provokacijai, ėmė kovoti vienos prieš kitas, kurti atskirus aljansus, menkinti vienos kitas, bandyti pelnyti tuo metu valdžioje esančių politikų ir ministrų palankumą. Tą darė visi be jokios išimties. Kare kaip kare. Antras kirtis universitetų autonomijai buvo jų valdymo funkcijų atėmimas iš senatų ir perdavimas taryboms. Pirmieji tarybų sudarymo nuostatai buvo tokie, kad pusę narių turėjo skirti ministras. Prieš tokį pasikėsinimą į universitetų autonomiją pirmasis pradėjo kovoti Vilniaus universitetas. Deja, visi kiti universitetai tylėjo ir kova buvo pralaimėta. Tarybos, nors ir švelnesne forma, universitetuose buvo įvestos.

Skaitykite daugiau

VDU kviečia akademinę bendruomenę vienytis protestui

Neprotestuoti dėl aukštojo mokslo politikos būtų amoralu – sugriauta šimtmečius kurta universitetų autonomija, o išlaidos aukštajam mokslui ir studijoms yra mažesnės nei EBPO ir ES vidurkis. Visi akademinės bendruomenės nariai privalome būti solidarūs, nes esminių pokyčių pasieksime tik būdami vieningi.

Pripažįstame, jog pastarųjų dienų administracijos performatyvios akcijos kėlė daug klausimų dėl kovos už bendrąjį gėrį: tarsi protesto nepalaikyti negalima, bet palaikyti irgi, nes pats protestas buvo uzurpuotas. Akademinei bendruomenei ir visuomenei apskritai sukėlė abejonių, ar tai iš tiesų universitetų interesų atstovavimas, ar rinkiminių žaidimų dalis. Pabrėžiame, kad esame už akademinės bendruomenės vieningumą ir priešinsimės politinės valdžios pastangoms mus skaldyti.

Tad pradedame nuo pradžios ir kviečiame jungtis visus universitetus sprendžiant esminius aukštojo mokslo politikos, autonomijos ir finansavimo klausimus bei palaikyti vykstantį Vilniaus ir kitų universitetų bendruomenių protestą.

Reikalaujame pagarbos, pasitikėjimo, orių atlyginimų, darbo santykių ir ne tik. Kviečiame atkurti pilietiškai stiprią universitetų autonomiją.

Siekiame, kad būtų:

  • Peržiūrėtas Mokslo ir studijų įstatymas siūlant pakeitimus, kurie grąžintų realią, o ne deklaratyvią universitetų autonomiją.
  • Peržiūrėtas valstybės finansuojamų studijų modelis.
  • Užtikrinta tvari mokslo ir meno finansavimo politika ir kad finansavimas iki 2025 m. pasiektų 1 proc. nuo BVP. Tyrimai ir inovacijos yra esminė universitetų tarptautinio konkurencingumo ir kokybiškų studijų prielaida. Nors Lietuvos valstybės biudžeto pajamos 2018 m. augo, MTEP finansavimas Lietuvoje mažėjo – šiandien jis siekia vos 0,33 proc. nuo BVP. ES vidurkis – 0,65 proc., Estijoje – 0,69 proc.
  • Peržiūrėta skatinamųjų stipendijų skyrimo tvarka ir jos nuosekliai didinamos kiekvienais metais. Išlaidomis vidutiniškai vienam studentui per pusę atsiliekame nuo EBPO šalių vidurkio ir siekiame tik 60 proc. atitinkamo Estijos rodiklio.
  • Užtikrintas pažado vykdymas ir patvirtintas biudžetas, kuriame būtų numatytos lėšos dėstytojų atlyginimams pakelti 10 proc. Nuosekliai didinti akademinio ir neakademinio personalo atlyginimus, kad jie būtų konkurencingi ir atitiktų ES vidurkį.

Vytauto Didžiojo universitetas kviečia visus Lietuvos universitetus suformuoti apvalųjį stalą dėl aukštojo mokslo ateities politikos.

Diskutuokime: info@vdu.lt

Nacionalinis žmogaus teisių forumas

Gruodžio 10 d., antradienį, Vilniuje LNB vyks antrasis Nacionalinis žmogaus teisių forumas, kuriame dalyvauja VDU rektorius ir Socialinių mokslų fakulteto profesoriai: Milda Ališauskienė, Artūras Tereškinas, Aušra Maslauskaitė, Jonas Ruškus.

Nacionalinis žmogaus teisių forumas kasmet kviečia visuomenę aptarti žmogaus teisių situaciją mūsų šalyje – kaip padaryti, kad Lietuvoje būtų gera gyventi visų tautybių, rasių, tikėjimų, lyčių, socialinių padėčių, įsitikinimų ar pažiūrų žmonėms. Šių metų forumas neatsitiktinai bus skirtas vaiko teisių klausimų aptarimui – Lietuva yra išrinkta JT Vaikų fondo (UNICEF) valdybos nare 2019–2021 metų laikotarpiui. Taip pat vyks diskusijos apie globos įstaigas, žiniasklaidos politiką, technologijų teisę, saugios darbo aplinkos užtikrinimą, jaunimo pilietinį aktyvizmą, sąlygas Lietuvos kalėjimuose ir daug kitų.

Visa informacija apie renginį ir programa lietuvių bei anglų kalbomis – https://nztf.lt/

Nuoroda į Facebook renginį- https://www.facebook.com/events/1739394089526571/
pranešimas spaudai: https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1121387/nacionalinis-zmogaus-teisiu-forumas-jaunimo-ideju-sklaidai

Balsuokite: SMF Metų žmogaus 2019 rinkimai

Tęsiant tradiciją šiemet per VDU SMF Kalėdų eglutės įžiebimo šventę gruodžio 12 d. 12 val. vėl paskelbsime SMF Metų žmones – vieną darbuotoją (dėstytoją, tyrėją ar administratorių) ir vieną studentą. Katedros iškėlė kandidatus – po vieną darbuotoją (dėstytoją/tyrėją ar administratorių) ir vieną studentą:

Psichologijos katedros dėstytoja Dr. Loreta Zajančkauskaitė- Staskevičienė už didelio populiarumo sulaukiančios mokslinės-praktinės konferencijos „Mokiniams apie mokinius“ organizavimą. Šiemet vyks jau 10-sis renginys.

Sveikatos psichologijos magistrantė Jovita Janavičiūtė – už aktyvų dalyvavimą mokslinėje veikloje.

Socialinio darbo katedros vedėja Doc.Dr. Rasa Naujanienė – už buvimą tarptautinio lygmens ekspertu, laimėtus mokslinius projektus, už vaiko ir šeimos tyrimų plėtojimą Lietuvoje, už vieną iš pagrindinių vaidmenų organizuojant tarptautines mokslines konferencijas,  už neformalaus suaugusiųjų švietimo programų inicijavimą, už aktyvią veiklą didinant socialinio darbo profesijos ir VDU socialinio darbo mokyklos prestižą ir už socialinio darbo profesijos atstovavimą ne tik universitete bet ir nacionaliniu lygmeniu.

3 kurso Socialinio darbo bakalauro studijų programos studentas Jonas Ratkevičius už aktyvų dalyvavimą projektuose, pilietiškumą, sąmoningumą, iniciatyvumą, už norą būti išgirstam, rodant pavyzdį, kad pasaulį galima keisti pradedant nuo savęs, skatinant kitų įsitraukimą.

Sociologijos katedros vedėja Prof. dr. Milda Ališauskienė – už socialinį aktyvumą viešajame diskurse.

Taikomosios antropologijos studentų asociacija „Anthropos“ – už antropologijos viešinimą visuomenėje ir socialinę entreprenerystę.

Iki gruodžio 10 d. imtinai fakulteto bendruomenė balsuoja už patinkančius kandidatus spausdami „Patinka” fakulteto Facebook paskyroje.
2019-12-11 d. speciali komisija išrenka SMF Metų žmogų 2019 – 1 darbuotoją ir 1 studentą. SMF Metų žmogus renkamas 50% balsavimu Facebook paskyroje ir 50% specialiai sudarytos komisijos balsavimu. Komisija sudaryta iš visų katedrų, dekanato ir studentų atstovų.
2019-12-12 per Kalėdų eglutės įžiebimą skelbiamas SMF Metų žmogus 2019 (vienas darbuotojas ir vienas studentas).

EST PIKNIKAS

Norite Tarptautinę Žmogaus teisių dieną paminėti netradiciškai? Kviečiame Jus papiknikauti klausantis Europos socialinio tyrimo (EST) duomenimis paremtų mokslinių pranešimų. Renginio metu turėsite galimybę išgirsti įdomių faktų apie kokybiškiausiame socialiniame tyrime Europoje dalyvaujančių šalių (tame tarpe ir Lietuvos) gyventojų nuomonę bei paskanauti nacionalinių Europos šalių virtuvių patiekalų. Užsiregistruoti į renginį galite paspaudus nuorodą: https://forms.gle/f46NeF23czitMo9bA

Geriausių magistro baigiamųjų darbų, kuriuose analizuoti EST duomenys, konkursas

Europos socialinį tyrimą (toliau – EST, angl. European Social Survey (ESS)) Lietuvoje

įgyvendinanti Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkų grupė skelbia studentų geriausių magistro baigiamųjų darbų, kuriuose analizuoti EST duomenys, konkursą įvairiose socialinių mokslų srityse.

Plačiau…

Politologas apie Kauno ir Kauno rajono kovą: „V.Matijošaitis kiša sau pagalius į ratus“

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr.

Kauno ir Kauno rajono savivaldybių nesutarimai vis labiau primena Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) laikų kovas tarp kunigaikščių. Kad politikas kovotų prieš politiką – įprasta, bet kad institucija prieš instituciją? Negana to, naudojami ir abejotini „ginklai“ – už mokesčių mokėtojų pinigus leidžiami lankstinukai, perkami straipsniai. Apie šią analogų neturinčią situaciją – 15min pokalbis su politologu Algiu Krupavičiumi. Kai su Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Socialinių mokslų fakulteto dekanu A.Krupavičiumi, aptardami būsimų savivaldos rinkimų situaciją Kauno apskrityje, kalbėjomės praėjusių metų gegužę, jis Kauno miesto merą Visvaldą Matijošaitį pavadino XXI a. pradžios Algirdu Mykolu Brazausku, priskyrė jį ūkininkų šeimininkų archetipui. Mokslininkas nematė, kas rinkimuose jam gali pasipriešinti. Nematė ir to, kad V.Matijošaitį veiktų kokios nors vietinės reikšmės krizės, tokios kaip visuomenę supriešinęs tuometis medžių kirtimas.

Vėliau tų krizių būta ir daugiau: abejonių keliantys interesai Vičiūnų vandenvietėje, kelio tiesimo Šančiuose sumanymas, šimtametės mokyklos uždarymas, grasinimai mokytojai, galiausiai viename merų susirinkime nuskambėjusi frazė apie galimas nupirkti žmonių apklausas ir pastaroji, vis dar itin karšta, – dalies Kauno rajono teritorijos prijungimo prie miesto. Dažniausiai į V.Matijošaitį stringa kaltinimų strėlės dėl to, kad jis nepaiso bendruomenių nuomonės ir savo planus, pasinaudodamas absoliučia dauguma taryboje, neva „prastumia“ buldozeriu. „Prieš rinkimus tikrai nebuvo jokios jėgos ar galimybių sustabdyti V.Matijošaitį. O dabar pats jis kiša sau pagalius į vežimo ratus. Tai, kas vyksta, sunku protu suvokti. Reitingai jau dabar sumažėję. Ženkliai krito. Juk vienu metu V.Matijošaitis buvo pirmas pagal pasitikėjimo reitingą „Vilmorus“ apklausose. Lenkė netgi Dalią Grybauskaitę. Daugiau nei 80 proc. parama pirmajame rinkimų ture. Šis rodiklis – išskirtinis. Nepamenu tokių rodiklių. Vienetiniai“, – teigė A.Krupavičius.

Skaitykite daugiau…