Trečiame aukšte Dianos Mockevičienės paroda „Sielos pasakos“:

Fotomenininkė Diana Mockevičienė apie savo parodą: „Kūrybinė banga mane pagavo visai netikėtai. Susirgau, netekau darbo, operacija, daug laiko praleista lovoje. Pagalvojau, kad atėjo laikas pokyčiams ir užsirašiau į fotografijos mokymus. Taip skausmingai prasidėjo mano kūrybinis kelias.

Nuo pat vaikystės mane domino ribos, saugančios matomąjį pasaulį, suteikiančios jam stabilumą. Labai norėjau pažvelgti anapus regimybių, pasinerti į sielos gelmes nuėmus kaukes. Norėjau išeiti už visų ribų arba bent jau praplėsti jas maksimaliai, kiek leidžia tas darinys, kurį mes vadiname ”Aš”. Ir tirpo tas iliuzorinis šydas savaime. Žvelgdama į ežerą mačiau žvaigždes. Jos atrakino dangų ir sujungė su vandeniu. Taip atsivėrė paraleliniai pasauliai, pilni grožio ir paslapčių.

Ligos metu eidavau pasivaikščioti ir akį patraukė šešėliai ant žemės. Išsitraukiau fotoaparatą ir jau nebegalėjau sustoti. Žmonės klausė, ką fotografuoju, juk čia nieko nėra. Mano šešėlis, nugulęs ant niekuo neišsiskiriančio žemės plotelio, atrakino duris į pasąmonės gelmes, iš ten pakeldamas mano protėvių istorijas, vis dar gyvas manyje. Taip gimė pirmoji paroda “Sielos pasakos”. Šiais darbais išreiškiu pagarbą ir begalinį dėkingumą savo protėviams. Aš jų dukra, kurianti laimingą pabaigą liūdnoms giminės pasakoms ir švenčianti gyvenimą. Juokaudama sakau, kad ši paroda tai fotografijos dievų ir protėvių dovana man.“

Organizacinės psichologijos magistrantams – dvigubo laipsnio diplomai

Vytauto Didžiojo universiteto ir Linnaeus universiteto (LNU) Švedijoje Rektoriai pasirašė Organizacinės psichologijos magistro studijų dvigubo laipsnio diplomo suteikimo sutartį.

Nuo šiol studijuojantieji Organizacinę psichologiją VDU arba LNU turės galimybę per dvejus magistrantūros studijų metus gauti du magistro kvalifikaciją suteikiančius diplomus – vieną išduos Vytauto Didžiojo universitetas, o kitą – Linnaeus universitetas.

Tarptautinę kompetenciją atspindintys diplomai suteiks absolventams papildomų galimybių konkuruojant darbo rinkoje, o programos dėstytojams – plėtojant tarpkultūrines pedagogines kompetencijas abiejuose universitetuose.

Tikimasi, kad sutartis paskatins tarptautinį dviejų universitetų mokslininkų bendradarbiavimą mokslinių tyrimų srityje.

JAV sociologas P. Drausas: Lietuvos miestams išnykimas neturėtų grėsti

Lietuvoje netrūksta nerimo dėl migracijos, tačiau vargu ar mūsų šalies miestus galėtų greitai ištikti toks likimas, koks ištiko Detroitą JAV, ramina nykstančius miestus tyrinėjantis sociologas, Michigano-Dearborno universiteto mokslininkas Paulas Drausas, kuris šią savaitę Vytauto Didžiojo universitete (VDU) dalyvaus miesto sociologijai skirtame seminare ir konferencijoje. Renginiuose bus keliami klausimai, kaip sociologai bei antropologai galėtų pasitarnauti kuriant tvarius ryšius tarp miesto valdžios atstovų ir vietos bendruomenių, formuojant šiuolaikinio miesto dizainą.

„Vidurio ir rytų Europoje daug miestų susiduria su panašiomis problemomis kaip ir Detroitas – dėl besitęsiančios išsilavinusio jaunimo emigracijos, augančių senstančių gyventojų poreikių, mažėjančių mokestinių pajamų. Tačiau juose nėra tokios rasinės atskirties problemos, kokią turi JAV. Panašu, kad ES centrinės vyriausybės yra įsipareigojusios išsaugoti savo istorinius miestus ir galėtų prisidėti kompensuojant vietos išteklių nykimą. Tuo tarpu JAV parama miestams per pastaruosius dešimtmečius smarkiai sumažėjo“, – teigia ekspertas.

Miestai yra apleidžiami dėl įvairių priežasčių – dėl staigių ekonominių, politinių pokyčių, kartais ir nelaimių, tokių kaip Černobylio avarija. Nors Detroito neištiko nei stichinė nelaimė, nei karas, tačiau išoriškai miestas atrodo būtent taip: čia daugybė sugriautų, apleistų pastatų liko po dešimtmečius trukusios segregacijos, gyventojų išsikėlimo, valdžios abejingumo ir vandalų niokojimo.

Pasak sociologo, Detroito istorijoje buvo nemažai lemiamų akimirkų, kai buvo galima efektyviau spręsti miesto problemas. Daugelio manymu, didžiausias nuosmukis mieste įvyko per neramumus 1967-metais. Kiti akcentuoja rasinę segregaciją gyvenamųjų namų rinkoje, mokyklų segregaciją.

„Kadangi priemiesčiuose gyveno beveik vien baltieji, šis sprendimas de facto patvirtino rasinę segregaciją regione. Turtingesni priemiesčiai nepajautė jokių išlaidų, o Detroitas krito vis gilyn į nuosmukį. Mieste ir toliau nykstant mokykloms, jis tapo vis mažiau patrauklia gyvenamąja vieta pasiturintiems arba vidurinės klasės gyventojams, tiek baltiesiems, tiek ir juodaodžiams. Stiprėjanti emigracija, vienas po kito sekantys pajamų, investicijų ir miesto paslaugų (tarp jų ir mokyklų kokybės) nuosmukiai – visa tai buvo pagrindiniai faktoriai, kurie galiausiai sukėlė bankrotą. Korumpuoti lyderiai ir blogi vadovybės sprendimai taip pat prie to prisidėjo“, – aiškina Paulas Drausas.

Ekspertas tikina, jog kiekvieno nykstančio miesto ateitį lemia ne tik sprendimai, kuriuos priima tų miestų bendruomenės, bet ir nenuspėjami faktoriai, tokie kaip klimato kaita, vartojimo ir technologijų tendencijos. Jo nuomone, Mičigano valstija, kurioje yra ir Detroitas, turėtų ilgainiui sulaukti grįžtančių gyventojų – paprasčiausiai todėl, kad valstija turi pakankamai vandens ir klimatą, kuris išliks tinkamas gyvenimui net ir kylant žemės temperatūrai.

Seminare Kaune trečiadienį P. Drausas skaitys pranešimą, kuriame aptars šiandieninius procesus atsistatančiame Detroite – jo teigimu, sprendžiant praeities traumų problemas ir kuriant tvarų bei klestintį miestą yra svarbu įtraukti vietines bendruomenes, pasitelkti esamus gamtinius išteklius ir kūrybinį dizainą.

Mokslinis-praktinis seminaras „Sociologija, miestas ir tvarus bendruomenės dalyvavimas“ vyks kovo 4 d., trečiadienį, 10.30 val., VDU mokslo ir studijų centre (V. Putvinskio g. 23-312). Sociologijai bus skirta ir konferencija „Aktualūs sociologijos ir antropologijos tyrimai: problemos ir kontekstai“, kuri vyks kovo 5 d., ketvirtadienį, 9.30 val., VDU Socialinių mokslų fakultete (Jonavos g. 66).

Ši programa įgyvendinta gavus Baltijos–Amerikos Laisvės Fondo (BAFF) finansavimą. Daugiau informacijos apie BAFF stipendijas ir lektorių paramą rasite apsilankę interneto svetainėje www.balticamericanfreedomfoundation.org

VDU bendruomenei – aktuali informacija dėl koronaviruso

Europoje sparčiai daugėjant naujojo koronaviruso (COVID-19) atvejų, Vytauto Didžiojo universitetas kviečia bendruomenę elgtis atsakingai ir ramiai, laikytis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) ir kitų institucijų rekomendacijų. Aktuali informacija bus nuolat pateikiama ir atnaujinama.

Dauguma VDU studentų, dėstytojų ir kitų darbuotojų, kurie atvyko iš rizikos zonų šalių, į Lietuvą atkeliavo dar iki koronaviruso protrūkio, kiti – jau praėjo viruso inkubacinį laikotarpį. Atvejais, kai atvykstama iš padidintos rizikos regionų, vadovaujamasi NVSC rekomendacijomis: sudaromos galimybės dviejų savaičių izoliacijai atskiruose bendrabučių kambariuose, darbui ir mokymuisi nuotoliniu būdu.

VDU nuo pat pirmų dienų bendradarbiauja su Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru bei laikosi nurodytų rekomendacijų: nupirktos ir į pastatus pristatytos visos rekomenduojamos asmeninės apsaugos priemonės, intensyvinamas visų patalpų valymas, vėdinimas ir dezinfekcija.

Kaip sumažinti riziką užsikrėsti koronavirusu

Dažniau plaukite rankas muilu ir vandeniu (bent 7 kartus per dieną) arba valykite jas specialia alkoholio turinčia priemone;
Kosėdami arba čiaudėdami prisidenkite nosį ir burną nosinaite arba vidine sulenktos alkūnės puse;
Venkite artimo kontakto su kosinčiais, čiaudinčiais, karščiuojančiais žmonėmis;
Dažniau vėdinkite patalpas.

VDU rekomenduoja šiuo metu nevykti į šalis, patiriančias koronaviruso protrūkį (Kiniją, P. Korėją ir Šiaurės Italiją (Lombardiją, Veneto, Pjemonto ir Emilijos-Romanijos regionus)). Tiems, kurie šiuo metu yra išvykę į nurodytas šalis, rekomenduojama sekti oficialią informaciją apie koronavirusą ir imtis visų prevencijos priemonių, kurias nurodo atlikti LR Sveikatos apsaugos ministerija ir tarptautiniai ekspertai.

Vadovaujantis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) rekomendacijomis, visi asmenys, neseniai lankęsi COVID-19 protrūkį patiriančiose šalyse, privalo pateikti informaciją NVSC ir el. būdu užpildyti nustatytos formos dokumentą. Primename, kad per 14 dienų po kelionės pajutus COVID-19 klinikinius požymius (karščiavimą, kosulį, apsunkintą kvėpavimą), rekomenduojama nedelsiant skambinti skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112.

Informacija studentams, neseniai grįžusiems iš COVID-19 protrūkį patiriančių šalių

VDU rekomenduoja 14 dienų nuo paskutinės buvimo minėtose šalyse dienos likti namuose ir stebėti savo sveikatą. Informuokite el. paštu dėstytojus bei fakulteto, kuriame studijuojate, administraciją ir pateikite išvyką įrodantį dokumentą.

Informacija studentams, atvykstantiems gyventi į VDU bendrabučius iš COVID-19 protrūkį patiriančių šalių

VDU šiems studentams sudaro sąlygas inkubaciniam 14 dienų laikotarpiui apsigyventi atskiruose bendrabučių kambariuose ir stebėti savo sveikatą bei savijautą. Prašome studentus, kurie įsikelia ar grįžta gyventi į bendrabutį iš koronaviruso protrūkį patiriančių šalių, atvykus į bendrabutį nurodyti jo administratoriui, iš kur atvykstate, esant poreikiui – pateikti išvyką įrodantį dokumentą. Kilus klausimams, prašome kreiptis el. paštu studentas@vdu.lt ar tel. (8-37) 751175.

Informacija VDU darbuotojams

Atsižvelgdami į Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) rekomendacijas, informuojame, jog darbuotojai, kurie neseniai lankėsi koronaviruso (COVID-19) protrūkį patiriančiose šalyse ir turėjo rizikos juo užsikrėsti, siekdami apsaugoti savo ir aplinkinių sveikatą, turi teisę 14 dienų nuo paskutinės buvimo minėtose šalyse dienos likti namuose ir stebėti savo sveikatą. Dėl nuotolinio darbo sąlygų darbuotojas turėtų kreiptis į savo vadovą bei sudaryti priedą prie darbo sutarties dėl nuotolinio darbo (žr. Nuotolinio darbo sąlygas).

Kilus klausimams, prašome nedvejoti ir kreiptis į Žmogiškųjų išteklių departamento Darbuotojų ir studentų saugos skyriaus vyr. specialistę Ritą Beržinskienę (tel. (8 37) 327 814).

Sociologijos katedra kviečia į seminarą ir konferenciją

Kovo mėnesį VDU kviečia į renginius, skirtus sociologijai. Kovo 4 d., trečiadienį, 9.30 val., VDU mokslo ir studijų centre (V. Putvinskio g. 23-312) vyks mokslinis-praktinis seminaras „Sociologija, miestas ir tvarus bendruomenės dalyvavimas“, o kovo 5 d., ketvirtadienį, 9.30 val., VDU Socialinių mokslų fakultete (Jonavos g. 66, 325 ir 324 aud.) – VI-oji nacionalinė jaunųjų sociologų ir antropologų konferencija „Aktualūs sociologijos ir antropologijos tyrimai: problemos ir kontekstai“. Renginius organizuoja VDU Sociologijos katedra ir Lietuvos sociologų draugija.

Seminaras „Sociologija, miestas ir tvarus bendruomenės dalyvavimas“

Kovo 4 d., 9.30 val., VDU mokslo ir studijų centre (V. Putvinskio g. 23-312) vyks mokslinis-praktinis seminaras „Sociologija, miestas ir tvarus bendruomenės dalyvavimas“, skirtas miesto valdžios ir vietos bendruomenių santykiams bei sociologo ir antropologo, kaip potencialaus tarpininko tarp miesto valdžios ir bendruomenės, vaidmeniui. Kaip antropologai ir sociologai galėtų pasitarnauti kuriant tvarius ryšius mieste? Su kokiomis įtampomis dažniausiai susiduria politikos formuotojai ir vietos bendruomenės, siekdami pokyčių? Kiek juose siekiama tvarumo? Kaip keičiasi šiuolaikinio miesto dizaino sprendiniai ir kokius reikalavimus jiems keliame, norėdami mieste jaustis patogiai? Kuo sociologo ir antropologo turimi tyrimų įrankiai gali būti naudingi formuojant šiuolaikinio miesto dizainą?

Dirbtuvių vedėjai:

Dr. Paulas J. Drausas, sociologas, etnografas, Mičigano-Dearborno universiteto (JAV) profesorius, kurio mokslinių interesų sritys apima kaimynystės, kraštovaizdžio kaitos ir pažeidžiamų gyventojų grupių analizę poindustriniame mieste.
Dr. Liutauras Kraniauskas, miesto sociologas, vienas iš projekto paraiškos „Klaipėda – Europos kultūros sostinė 2022” rengėjų, Socialinių pokyčių studijų centro Klaipėdos universitete vadovas, kurio mokslinių interesų sritys apima kultūros, subkultūrų ir deviacijos mieste tyrimus.
Dr. Jūratė Tutlytė, „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos „Dizainas laimei“ kuratorė, VDU docentė, kurios interesų sritys apima miesto architektūrą ir dizainą.
Austėja Bliumkytė-Padgurskienė – KultūrBendruoMeniškų projektų kuratorė, gidė.

Seminaro kalbos: anglų k. ir lietuvių k. Dalyvavimas seminare nemokamas, tačiau būtina užsiregistruoti. Užsiregistravę dalyviai bus vaišinami pietumis. Kontaktai pasiteiravimui: sk@vdu.lt.

Seminaro puslapis socialiniame tinkle „Facebook“

Seminaro programa

Konferencija „Aktualūs sociologijos ir antropologijos tyrimai: problemos ir kontekstai“

Kovo 5 d., ketvirtadienį, VDU Sociologijos katedra ir Lietuvos sociologų draugija kviečia į VI-ąją nacionalinę jaunųjų sociologų ir antropologų konferenciją „Aktualūs sociologijos ir antropologijos tyrimai: problemos ir kontekstai“, kuri vyks VDU Socialinių mokslų fakultete (Jonavos g. 66, 325 ir 324 aud.).

Pagrindinis šių metų konferencijos pranešėjas – sociologijos profesorius Paulas Drausas iš Mičigano-Dearborno universiteto (JAV). Sociologo ir etnografo P. Drauso mokslinių interesų sritys apima kaimynystės, socialinio dizaino ir pažeidžiamų gyventojų grupių situacijos poindustriniame mieste analizę.

Keturiose konferencijos sekcijose savo tyrimų rezultatus pristatys skirtingoms socialinių ir humanitarinių mokslų sritims – sociologijai, socialinei antropologijai, politologijai, istorijai, filosofijai – atstovaujantys jaunieji mokslininkai iš VDU ir kitų Lietuvos universitetų bei tyrimų centrų, taip pat – susijusiose srityse dirbantys praktikai.

Konferencijos kalbos – lietuvių ir anglų. Konferencijos dalyvio mokesčio nėra. Renginio dalyviai bus vaišinami pietumis.

Konferencijos puslapis socialiniame tinkle „Facebook“

Konferencijos programa

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) premija SMF studentei

Vasario 25 d. Lietuvos mokslų akademijoje (LMA) vyko LMA narių visuotinis susirinkimas, kurio metu inauguruoti naujieji užsienio nariai, apdovanoti LMA Jaunųjų mokslininkų, doktorantų ir Aukštųjų mokyklų studentų geriausių mokslinių darbų laureatai, įteikti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos apdovanojimai.

VDU Socialinių mokslų fakulteto Psichologijos katedros doktorantei (Sveikatos psichologijos magistrantūros studijų absolventei) Monikai Čeponytei (Aleksei) premija už geriausius aukštųjų mokyklų studentų mokslinius darbus skirta už mokslo darbą „Jaunų suaugusiųjų seksualinio priekabiavimo patirties, kūno sudaiktinimo ir polinkio į sutrikusį valgymo elgesį sąsajos“ (darbo vadovė prof. dr. Kristina Žardeckaitė-Matulaitienė).

Džiaugiamės ir didžiuojamės.

Daugiau informacijos čia.

Su Vasario 16-ąja

Džiaugiamės, kad esame laisvi! Su Vasario 16-ąja – Lietuvos valstybės atkūrimo diena!

JT spec. pranešėjo D. Pūro paskaitoje – apie žmogaus teises

Vasario 18 d., antradienį, 15:00 val., Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje (S. Daukanto g. 25) viešą paskaitą skaitys Jungtinių Tautų specialusis pranešėjas Dainius Pūras.

Vytauto Didžiojo universiteto Academia cum laude kviečia savo bendruomenės narius ir visus susidomėjusius į viešą profesoriaus paskaitą, kurios tema – „Žmogaus teisės, sveikatos politika, emocinė sveikata ir gerovė – globalūs iššūkiai ir idėjų kova“.

Pasaulyje vyksta idėjų ir jų skirtingo įgyvendinimo kasdieniame gyvenime kova. Ji paliečia visas visuomenės gyvenimo sritis, tarp jų ir sveikatos politiką. Pamatiniams žmogaus teisių ir laisvių principams, kuriems šiandien oponuoja nemažai įtakingų jėgų, kyla rimtų iššūkių. Prof. Dainius Pūras pasidalins 6 metų patirtimi ir apžvelgs svarbiausius idėjų ir praktikų mūšius žmogaus teisių, visuomenės sveikatos ir emocinės gerovės srityje.

Be kitų svarbių klausimų, prof. D. Pūras pristatys daugiausiai dėmesio pasaulyje susilaukusias jo ataskaitas Jungtinėms Tautoms apie psichikos sveikatą ir žmogaus teises besikeičiančiame pasaulyje.

Dainius Pūras yra vaikų ir paauglių psichiatras, Jungtinių Tautų specialusis pranešėjas teisei į sveikatą, Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius, Vilniaus universiteto profesorius.

Vizito Indonezijoje metu – susitikimas su Vakarų Papua pilietinės visuomenės atstovais.

Įteikti diplomai

Sausio 24 d. įteikti VDU baigimo diplomai 24 SMF absolventams: 17 Sveikatos psichologijos programos magistro diplomų ir 7 Psichologijos programos bakalauro diplomai. Sveikatos psichologijos magistrei Aušrai Sirevičiūtei įteikta padėka už labai gerus studijų rezultatus. Sveikiname diplomuotus absolventus ir linkime sėkmės!

Čia rasite bendrąją šventės dalį.
Čia rasite visas kiekvieno fakulteto įteikimų akimirkas, kurias pavyko užfiksuoti.

Minint Aukštųjų kursų 100-metį Kaune – universitetai persikels į mokyklos klases

Sausio 27-ąją Kaune bus įprasmintas Aukštųjų kursų įkūrimo šimtmetis. 1920-aisiais atidaryti Aukštieji kursai buvo pirmoji nepriklausomos Lietuvos aukštojo mokslo įstaiga, tapusi svarbiausiu žingsniu kuriant pirmąjį universitetą, kuriame buvo dėstoma lietuvių kalba. Šia proga Kauno Maironio universitetinėje gimnazijoje, kur lygiai prieš šimtą metų įvyko Aukštųjų kursų iškilmingas atidarymas, organizuojamas minėjimas, konferencija ir simboliška universitetinių kursų tąsa XXI-ojo amžiaus kontekste – atviros dėstytojų pamokos gimnazijos moksleiviams.

Iš Aukštųjų kursų kilęs Lietuvos universitetas, įsteigtas 1922-aisiais, davė pradžią šiandieniniams Kauno technologijos, Lietuvos sveikatos mokslų ir Vytauto Didžiojo universitetams. Todėl šia proga organizuojamoje konferencijoje „Nuo pradinės mokyklos iki aukštojo mokslo Lietuvoje“ šių universitetų mokslininkai prisimins Aukštųjų kursų įkūrimo aplinkybes, iššūkius bei humanitarinių, teisės, medicinos ir kitų mokslų ištakas.

Tą pačią dieną vyks ne tik konferencija, bet ir tam tikra kursų tąsa – net 40 atvirų pamokų Maironio gimnazijos moksleiviams. Jas ves keturiasdešimt dėstytojų, kurie jaunimui pristatys pačias įvairiausias sritis, taip praplečiant mokyklines programas – nuo filosofijos, asmeninio marketingo iki biotechnologijų ar klimato kaitos temų. Renginiu siekiama atkreipti dėmesį į paraleles su istorija – kaip ir prieš šimtą metų, šie Aukštieji kursai organizuojami atsižvelgiant į visuomenės poreikį.

Prieš šimtą metų sąlygos aukštajai mokyklai steigti buvo itin sudėtingos: vykstant kovoms su Sovietų Rusija, bermontininkais ir Lenkija, vyriausybei itin trūko lėšų. Tačiau Aukštųjų kursų idėja susilaukė plataus visuomenės ir jaunimo pritarimo. Paskelbus kreipimąsi į šalies žmones dėl kursų steigimo, per vos kelias dienas buvo gauta apie 600 norinčiųjų studijuoti pareiškimų. Aukštųjų kursų įgyvendinimo iniciatoriumi tapo matematikas Zigmas Žemaitis.

„Valdžia (…) labai užimta neatidėtinais, skubotinais valstybinio gyvenimo reikalais, tai atsirado (…) žmonių, kurie savarankiškai ir savanoriškai ėmėsi sunkaus organizacijos darbo. Jie gerai suprato, kad jei jauna valstybė neišsigali aprūpinti šio be galo svarbaus reikalo, tai visuomenė turi eiti jai pagalbon. Be aukštosios mokyklos, kuri suorganizuotų ne tik tautos sielą, bet ir visą visuomeninį gyvenimą, negalėtų ilgai gyvuoti nė pati valstybė“, – rašė Aukštųjų kursų taryba.

Atidarymo iškilmės įvyko 1920 m. sausio 27 d. Švietimo ministerijoje. Tą pačią dieną Aukštieji medicinos kursai, kuriuos inicijavo Jonas Staugaitis, tapo Aukštųjų kursų Medicinos skyriumi. Matydama didelę gydytojų stoką juos įsteigė Motiejaus Nasvyčio pirmininkaujama Kauno medicinos draugija, kurios nariai būsimiesiems medikams paskaitas pradėjo skaityti dar 1919-aisiais.

Nepaisant trumpo veiklos laikotarpio, Aukštieji kursai nuveikė didžiulį organizacinį darbą. Personalas sudarė būsimo Lietuvos universiteto branduolį, paruošė patalpas, kabinetus, laboratorijas, biblioteką. Aukštųjų kursų iniciatorių dėka buvo išjudintas universiteto įkūrimas, užtikrintas platus jo profilis. 1922 m. vasario 16 d. įkurtas Lietuvos universitetas tapo šiandienos Vytauto Didžiojo, Kauno technologijos, Lietuvos sveikatos mokslų universitetų lopšiu.

Vis daugiau dėmesio nepriklausomoje Lietuvoje skiriant fiziniam auklėjimui ir didėjant kūno kultūros specialistų poreikiui, 1934 metais įsteigti Aukštieji kūno kultūros kursai, kurie tapo Lietuvos sporto universiteto ištakomis.

Aukštųjų kursų Kaune 100-mečio minėjimas ir universitetų dėstytojų paskaitos moksleiviams vyks sausio 27 d., pirmadienį, Kauno Maironio universitetinėje gimnazijoje (Gimnazijos g. 3) nuo 10 val.

Konferencijos programa