Skaudžios pandemijos pasekmės: Lietuvoje sutrumpėjo vidutinė gyvenimo trukmė, nukentėjo ne tik senoliai
Karantinas Lietuvoje / E. Blaževič/LRT nuotr.
Lietuvos Socialinių mokslų centro sociologas dr. Daumantas Stumbrys, remdamasis atliktų tyrimų duomenimis, atskleidžia, jog keletą metų Lietuvoje gerėję žmonių gyvenimo kokybės rodikliai, pastaraisiais metais ženkliai smuko. Tai įtakojo su pandemija susijusi situacija. Sumažėjo vidutinė gyvenimo trukmė, išryškėjo skirtumai tarp kartų. Nors pastaruosius 15 metų Lietuvoje buvo stebima nežymiai gerėjanti mirtingumo situacija, tačiau 2020-aisiais metais mirė beveik 5 tūkstančiais daugiau žmonių nei 2019-aisiais. D. Stumbrio teigimu, visa tai bus dar vienas smūgis mūsų šalies demografinei raidai.
Kviečiame susipažinti plačiau.
Naujas VDU Sociologų klubo tinklalaidės „REIKALINGI“ įrašas
VDU Sociologijos katedros doktorantės Renidos Baltrušaitytės pokalbis su romų bendruomenę tyrinėjančia ir su šios tautybės vaikais ir jaunuoliais dirbančia antropologe Agnieška Avin.
Kuo šiandien gyvena romų bendruomenė, kaip ji keičiasi ir kaip galime geriau ją pažinti?
Kviečiame klausytis:
https://open.spotify.com/episode/5nS4zIly7pzyd0o8jBPMsk…
Ališauskienė: visuomenė turi ir gali pasakyti kunigams, kur yra jų kompetencijų ribos
Šiuo metu Lietuvoje vyksta karštos diskusijos keliant/sprendžiant Stambulo konvencijos, partnerystės įstatymo, homoseksualių žmonių teisės klausimus. Diskusijose aktyviai dalyvauja ne tik visuomenės veikėjai, politikai, bet ir bažnyčios atstovai. Kaip mato bažnyčios dalyvavimą, savo mintimis pasidalinti kviečiama VDU Sociologijos katedros profesorė Milda Ališauskienė.
Seksualinis priekabiavimas: problema, kurią reikia mokytis atpažinti
Prof. dr. Kristina Žardeckaitė-Matulaitienė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Psichologijos katedros profesorė, Psichologijos klinikos psichologė
2014-aisiais publikuota 28-iose Europos Sąjungos valstybėse atlikta apklausa parodė, kad net 55 procentai moterų nuo 15 metų amžiaus bent kartą gyvenime yra patyrusios seksualinį priekabiavimą, o apie 21 proc. jį patyrė per paskutinius 12 mėnesių iki apklausos. Lietuvoje šie procentai buvo gerokai mažesni – atitinkamai 35 ir 9 proc. moterų. Kyla klausimas – ar mūsų šalyje seksualinis priekabiavimas nėra problema, ar žmonės tiesiog nesugeba atpažinti jo požymių?
Viena iš priežasčių, kodėl skirtingose šalyse tokio priekabiavimo mastai yra skirtingi, gali būti kultūriniai skirtumai: svarbu, koks elgesys yra laikomas netinkamu, įžeidžiančiu tam tikroje šalyje, kiek visuomenėje yra priimtina viešai kalbėti apie priekabiavimą, galiausiai – koks prioritetas šalyje yra teikiamas moterų ir vyrų lygių teisių užtikrinimui. Turint tai omenyje, nestebina, jog minėtoje apklausoje didžiausias procentas moterų, kurios teigė patyrusios seksualinį priekabiavimą, buvo Skandinavijoje – šalyse, kurios garsėja progresyvumu lyčių lygybės srityje.
Kita vertus, šioje srityje dirbantys mokslininkai pripažįsta, kad skirtingų apklausų duomenys rodo labai įvairius seksualinio priekabiavimo paplitimo rezultatus, kurie priklauso ir nuo tyrime dalyvavusių asmenų imties, ir nuo šio reiškinio įvertinimo būdo.
2018 metais Europos Parlamento užsakymu buvo atliktas tyrimas apie priekabiavimo paplitimą darbo aplinkoje, viešose erdvėse ir politikoje. Jo duomenimis, priklausomai nuo seksualinio priekabiavimo formos, jį patyrusių asmenų skaičius buvo pasiskirstęs nuo 3 iki 33 proc. Pernai publikuotoje sisteminėje 802 mokslinių straipsnių apžvalgoje apie priekabiavimo paplitimą aukštojo mokslo institucijose pateikiami kiek kitokie skaičiai: heteroseksualių moterų, patyrusių seksualinį priekabiavimą, procentai buvo pasiskirstę nuo 11 iki 73 proc., o vyrų – nuo 3 iki 26 proc.
Tyrime, kurį atlikome Lietuvoje 2016 metais, net 87,2 proc. apklaustųjų teigė patyrę bent vieną seksualinio priekabiavimo formą per paskutinius 12 mėnesių. Skirtumai tarp lyčių patyrimų buvo aptikti tik vertinant nepageidaujamo seksualinio dėmesio patirtis: daugiau moterų teigė patyrusios šią seksualinio priekabiavimo formą nei vyrai.
Kaip atpažinti seksualinį priekabiavimą?
Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatyme įvardijama, kad seksualinis priekabiavimas yra „nepageidaujamas užgaulus, žodžiu, raštu ar fiziniu veiksmu išreikštas seksualinio pobūdžio elgesys su asmeniu, kai tokį elgesį lemia tikslas ar jo poveikis pakenkti asmens orumui, ypač sukuriant bauginančią, priešišką, žeminančią ar įžeidžiančią aplinką“.
Vienas iš esminių žodžių šiame apibrėžime yra „nepageidaujamas“. Kartais gali būti sudėtinga įrodyti ir pažinti nepageidaujamą elgesį. Kai kurie mokslininkai siūlo patikrinti, ar asmuo, patiriantis nepageidaujamą elgesį, gali tokius santykius nutraukti. Jei jis jaučiasi laisvas tęsti arba nutraukti bendravimą – priekabiavimu tokio elgesio negalime vadinti. Tačiau jei jis jaučiasi neturįs pasirinkimo, tuomet tai jau laikoma seksualiniu priekabiavimu. Kitas būdas, žinoma – įvertinti pačias elgesio pasekmes ir kaip jis verčia asmenį jaustis.
Seksualinis priekabiavimas paprastai skirstomas į dvi kategorijas. Pirmoji – priešiška aplinka, kuriai priskiriamas priekabiavimas dėl lyties ir nepageidaujamas seksualinis dėmesys. Ši kategorija apima žeminančio arba priešiško požiūrio į kurią nors lytį išraiškas ir seksualinio pobūdžio prisilietimus, gestus, pozas, komentarus ar kitokią seksualinio pobūdžio elgseną, įskaitant ir darbo vietoje kabinamus plakatus arba kolegoms siunčiamas nuotraukas.
Antroji kategorija vadinama „paslauga už paslaugą“ – ją apibrėžia atviras arba subtilus, tačiau aiškiai suprantamas grasinimas ar reikalavimas, kai priekabiautojas už seksualinius santykius siūlo geresnes sąlygas, tokias kaip paaukštinimas ar geresnis atlyginimas, arba blogesnių sąlygų išvengimą. Tarp galimų pavyzdžių – ir santykiai tarp dėstytojo ir studento, kai pastarajam už „paslaugą“ žadamas geresnis pažymys. Šią kategoriją pažinti lengviau, kadangi ji remiasi netolygiu galios pasiskirstymu – sąlygas kelia asmuo, užimantis aukštesnes pareigas, turintis daugiau valdžios ar galios, ir siekiantis tuo pasinaudoti asmeniniais tikslais.
Kitas priekabiavimo rūšis pažinti sunkiau, nes jose galios aspekto nėra. Šios formos pasireiškia tarp vienodo statuso žmonių ir remiasi nukentėjusiojo savijauta: kitaip tariant, tai, kas vienam asmeniui atrodo kaip flirtas, kitam gali atrodyti kaip priekabiavimas.
Gali kilti klausimas – kaip atpažinti, kad elgesys nepageidaujamas, jeigu žmogus pats to nepasako? Jei abejojate, pabandykite savęs paklausti – kaip jaustumėtės, jei šis Jūsų elgesys būtų paviešintas, sužinotų draugai ar šeima? Ar norėtumėte, kad taip elgtųsi su Jūsų broliu, sese ar draugu? Ar savo elgesiu rodote pagarbą šiam žmogui?
Priekabiavimas – žalingas ir pačiam priekabiautojui
Visuomenėje apie priekabiavimą kartais kalbama, esą tai retas arba pernelyg išpūstas reiškinys, o nukentėjusios moterys arba meluoja, kad atsikeršytų, arba išprovokuoja priekabiavimą savo elgesiu. Visa tai yra mitai. Priekabiavimo paplitimą liudija ne vienas tyrimas – keli yra paminėti ir šio straipsnio pradžioje. Tuo tarpu melagingų kaltinimo atvejų iki šiol buvo tik apie 8 procentai. Kita vertus, būtent baimė, kad nepatikės, daugelį nukentėjusiųjų verčia nesikreipti ir tylėti. Visuotiniai judėjimai, tokie kaip #metoo, padeda kovoti su šiais mitais ir kelia visuomenės sąmoningumą.
Netrūksta ir daugiau klaidingų įsitikinimų, pavyzdžiui, kad jei priekabiautojas neturėjo ketinimo priekabiauti, arba jei „auka“ aiškiai nepasako „ne“, tuomet tai nėra priekabiavimas. Kaip rodo aukščiau pateikti apibrėžimai, priekabiavimą nulemia tai, ar elgesys yra nepageidaujamas, ir kaip šis elgesys verčia jaustis nukentėjusįjį. Tam tikromis aplinkybėmis, ypač kai priekabiautojas turi didesnę valdžią ar užima aukštesnę hierarchinę poziciją – pasakyti „ne“ gali būti itin sunku.
Savaime suprantama, seksualinis priekabiavimas gali turėti įvairių rimtų pasekmių – nukentėjęs žmogus neretai kenčia nuo depresijos, nerimo, bejėgiškumo jausmo ar kitų emocinių problemų, ima mažiau savimi pasitikėti, darosi sunkiau palaikyti santykius, kamuoja nemiga, galvos ar kiti skausmai, galiausiai – kenčia ir produktyvumas darbe ar studijose.
Verta pabrėžti, jog priekabiavimas sukelia neigiamus padarinius ir pačiam priekabiautojui: po paviešinimo jis gali prarasti draugus, turėti problemų santykiuose, įvairių emocinių sutrikimų dėl juntamos kaltės ar gėdos, įskaitant net mintis apie savižudybę. Jam, kaip ir nukentėjusiajam, tenka susidurti su mažesniu produktyvumu, tačiau taip pat gresia ir apskritai prarasti darbo vietą.
Pasekmių mastai JAV yra įrodyti skaičiais – tyrimai rodo, jog net 25 proc. dirbančių moterų, kurios jautė seksualinį priekabiavimą, ima atostogas darbe, siekdamos išvengti tokio elgesio. Mažiausiai 15 procentų apskritai išeina iš darbo. Beveik pusė stengiasi priekabiavimą ignoruoti, tačiau 10 proc. jų dėl to krenta produktyvumas darbe – kaip ir situaciją žinantiems jų draugams, kurių produktyvumas irgi sumažėja. Mokslininkai apibendrina, kad seksualinis priekabiavimas verslams kasmet „kainuoja“ maždaug 6,7 mln. JAV dolerių dėl pravaikštų, dažnos darbuotojų kaitos ir produktyvumo sumažėjimo.
Ką galime padaryti?
Kovojant su seksualiniu priekabiavimu, svarbu mokytis jį atpažinti, užtikrinti tinkamą darbo ar studijų aplinką, skatinti palankų požiūrį į aukas. Kol kas nėra įrodymų, kad darbas su priekabiautojais yra efektyvus, tačiau vertėtų ugdyti jų socialinius įgūdžius, empatiją nukentėjusiems, padėti jiems keisti nuostatas.
Susidūrus su priekabiavimu, svarbu reaguoti iškart – pasakyti priekabiautojui, kad jo elgesys yra nepriimtinas. Priekabiavimo atvejus vertėtų fiksuoti, aprašyti, kreiptis į atsakingas institucijas ir ieškoti pagalbos. Jei pamatėte, kad kažkas kitas patyrė priekabiavimą, palaikykite nukentėjusįjį, padėkite jam. Išlikime sąmoningi ir savo pačių elgesio atžvilgiu – atkreipkime dėmesį, kaip į mūsų elgseną reaguoja kiti, užtikrinkime, kad nepažeidžiame organizacijos taisyklių ir etikos normų.
Remiantis Darbo kodeksu, darbuotojo gerovę ir teisę į saugią nuo priekabiavimo aplinką turi užtikrinti ir darbdavys. Tuo tarpu aukštojo mokslo institucijose etikos kodeksai numato, jog seksualinis priekabiavimas nėra toleruojamas ir gali būti skundžiamas etikos komisijai.
Rekomendacijas universitetams dėl kovos su priekabiavimu – Seksualinio priekabiavimo prevencijos ir atvejų nagrinėjimo gaires – yra parengusi Lietuvos universitetų rektorių konferencija.
Prevencijos priemonių imasi ir patys universitetai. Seksualinio priekabiavimo prevencija yra viena iš „Horizon 2020“ tarptautinio projekto SPEAR kuriamo Lyčių lygybės plano priemonių. Projekte dalyvaujančio Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkai ir mokslininkės dalinasi lyčių lygybės užtikrinimo praktikomis su partneriais iš 9 Europos Sąjungos valstybių. Pagrindinis projekto tikslas – įgyvendinti Lyčių lygybės planus ir inicijuoti pokyčius akademinėse institucijose.
VDU tyrėjai ir tyrėjos rengia institucinį Lyčių lygybės planą – priemones, užtikrinančias, kad organizacijose nebūtų diskriminuojama dėl lyties, būtų daugiau galimybių pasireikšti moterų lyderystei valdymo lygmenyje, tyrimuose ir studijų procese. VDU rektoriaus įsakymu universitete sukurta darbo grupė, kuri parengs rekomendacijas dėl institucinių priemonių – prevencijos nuostatų dokumentą, atsakingą padalinį, pasitikėjimo liniją, psichologinę ir institucinę pagalbą, prevencines švietimo ir komunikacijos priemones.
Neseniai universitete internetu buvo surengti mokymai, skirti seksualinio priekabiavimo prevencijai. Jų metu studentams ir visiems norintiems buvo pristatytos seksualinio priekabiavimo apraiškos, būdai jį atpažinti ir patarimai, kaip su tuo kovoti. VDU taip pat šiuo metu rengia Seksualinio priekabiavimo prevencijos dokumentą.
VDU vyks jaunųjų sociologų ir antropologų konferencija
Vytauto Didžiojo universiteto Sociologijos katedra kviečia į VII-ąją nacionalinę jaunųjų sociologų ir antropologų konferenciją „Aktualūs sociologijos ir antropologijos tyrimai: problemos ir kontekstai“, kuri vyks 2021 m. kovo 26 d. nuotoliniu būdu.
Tarpdisciplininėje konferencijoje maloniai laukiami įvairių studijų pakopų sociologijos, antropologijos ir giminingų disciplinų, tokių kaip socialinė politika, politikos mokslai, komunikacija, kūrybinės industrijos, socialinė psichologija, socialinis darbas ir daugelio kitų, kuriose taikomi socialinių tyrimų metodai, studentai (-ės) ir jaunieji (-osios) mokslininkai (ės).
Kviečiame teikti teorinio ir empirinio pobūdžio pranešimus. Konferencijos kalbos – lietuvių ir anglų. Konferencijos dalyvio mokesčio nėra.
Pranešimų santraukas prašome siųsti el. paštu: sk@vdu.lt iki 2021 m. kovo 18 d.
Reikalavimai santraukai:
- iki 250 žodžių, kurie apimtų pranešimo pavadinimą, pagrindinę pranešimo idėją ir argumentus;
- nurodykite pranešėjo/-ų pavardę/-es, vardą/-us, instituciją, pareigas arba studijų pakopą (jei studijuojate), kontaktinę informaciją (el. pašto adresą).
Tapkite psichologijos tyrimo dalyviu
Karantinas jau rauna stogą? Nėra kuo užsiimti? O gal norisi nuveikti kažką kitokio ir įdomaus? Siūlome sudalyvauti tyrime, kurį vykdo VDU psichologai!
Kviečiame vairuojančius studentus dalyvauti psichologijos tyrime ir – kai kuriuos iš jūsų – mokymuose apie tai, kaip geriau ir greičiau atpažinti pavojus kelyje. Mes nemokysim kelių eismo taisyklių ir nemoralizuosim, kaip reikia tinkamai vairuoti. Mes klausime jūsų požiūrio, analizuosime įvairias situacijas ir siūlysime diskutuoti. Dalyvavimas šioje programoje jums nekainuos, o skyrę du kartus po 1,5 valandos savo laiko galėsite sužinoti kažką naujo ir naudingo, be to įdomiai praleisite laiką
Jeigu automobilį vairuojate ne mažiau nei 3 metus – ši veikla kaip tik Jums! Tad labai kviečiame pasinaudoti šia galimybe. Registruokitės čia: https://cutt.ly/Xlb05YE
Rizikingo vairavimo tyrimų grupė
VDU Psichologijos katedra
Tyrimui vadovauja prof. dr. Auksė Endriulaitienė
Turintiems klausimų rašyti:
Konferencijoje VDU kvies diskutuoti vaiko ir šeimos gerovės klausimais
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU), Socialinių mokslų fakulteto (SMF) Socialinio darbo katedra kviečia į tarptautinę konferenciją: „Socialinis darbas vaiko ir šeimos gerovės srityje iš vaiko teisių perspektyvos“, kuri vyks 2021 m. birželio 17-18 d. nuotoliniu būdu.
Konferencija skirta diskutuoti vaiko ir šeimos gerovės klausimus, siejant juos su vaiko teisių įgyvendinimu.
Konferencijos kalba: anglų su sinchroniniu vertimu į lietuvių kalbą.
Konferenciją finansuoja Lietuvos mokslo taryba. LMT mokslininkų grupių projektas: ,,Sisteminio vaiko gerovės modelio projektavimas einant nuo vaiko apsaugos link psichosocialinės paramos šeimai plėtojimo“ (Nr. MIP-19-17).
Absolventė Justina Jakštienė – SADM viceministrė
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje darbą pradeda viceministrė Justina Jakštienė, VDU Socialinės demografijos magistrantūros programos absolventė!
Viceministrė kuruos žmonių su negalia užimtumo rėmimo, paramos piniginėmis išmokomis, medicininės, socialinės ir profesinės reabilitacijos paslaugų, lygių galimybių užtikrinimo neįgaliesiems ugdymo, kultūros, sporto ir kitose srityse klausimus.
Didžiuojamės savo absolventais ir sveikiname naująją viceministrę!
Skaitykite daugiau: https://bit.ly/3qKwe3l
A. TEREŠKINAS: tik pripažindami, kad esame reikalingi vieni kitiems – kursime gerovę
Savo naujausioje knygoje „Bjaurūs jausmai“ paliečiate melo temą, kuris apibrėžiamas, kaip socialinis toksiškų atliekų atitikmuo, kurių plitimas, kaip rašote, gali sužaloti kiekvieną. Išties turbūt esame tiesiog paskendę nuodingose kasdienio melo šiukšlėse, besipilančių kone iš visur. Jūsų nuomone, ką galima padaryti, kaip pajudėti link ekologiškos informacinės visuomenės, sveikesnės bendravimo kultūros?
Artūras Tereškinas: Savo esė apie melą nemažai rėmiausi nedidele neuromokslininko ir filosofo Samo Harriso knyga „Melavimas“ (angl. Lying). Harrisas labai kategoriškas melo atžvilgiu. Jo nuomone, meluoti reiškia sąmoningai klaidinti tuos, kurie iš tavęs tikisi sąžiningo bendravimo. Kartu meluodamas atsisakai bendradarbiauti su kitais ir nuo jų nusigręži.
Vytauto Didžiojo universiteto Psichologijos katedros mokslininkės tęsia bendradarbiavimą su „Achema“
Vytauto Didžiojo universiteto Psichologijos katedros mokslininkių komanda „Achemos“ įmonėje įgyvendino psichologinio mikroklimato tyrimą. Juo siekta įvertinti darbuotojų nuostatas darbo atžvilgiu, sveikatą ir su darbu bei darbo aplinka susijusius aspektus (darbo reikalavimus ir išteklius). Tyrimo apklausoje sudalyvavo ir anketą užpildė daugiau nei 400 darbuotojų. Šio tyrimo duomenys buvo palyginti su prieš tris metus tos pačios mokslininkių komandos įmonėje atlikto tyrimo duomenimis. Rezultatų pagrindu pateiktos rekomendacijos įmonės darbuotojų gerovei didinti, psichologiniam mikroklimatui gerinti.
Daugiau skaitykite: https://www.achema.lt/news/217/491/Darbuotoju-tyrimas-Achemoje-isauges-demesys-psichologinei-sveikatai
