Kovojant su COVID-19, reikia spręsti ir socialinės nelygybės klausimą
Jau daugiau kaip metus trunkanti COVID-19 pandemija nusinešė arti 3 milijonų žmonių gyvybių visame pasaulyje. Šalys siekia pažaboti koronaviruso plitimą griežtomis karantino priemonėmis bei įvairiais ribojimais, žiniasklaida nuolat informuoja apie naujus užsikrėtimų ir mirčių skaičius, naujas viruso atmainas. Žmonės įprato nuolat plauti ir dezinfekuoti rankas, nešioti veido kaukes, laikytis atstumo ar saviizoliuotis.
Nors COVID-19 šiandien yra laikomas didžiausia grėsme žmonių sveikatai, pandemija nevienodai paliečia skirtingas visuomenės grupes. „Socialinės nelygybės poveikio sveikatai klausimas gali atrodyti antraeilis siekiui pažaboti koronaviruso plitimą ir išsaugoti žmonių gyvybes, tačiau būtent nelygybė tam tikras visuomenės grupes daro itin pažeidžiamomis COVID-19 atžvilgiu“, – sako sveikatos sociologė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Sociologijos katedros lektorė dr. Giedrė Baltrušaitytė.
Kodėl COVID-19 kontekste yra aktualu kalbėti apie socialinės nelygybės poveikį sveikatai? Juk virusas plinta nesirinkdamas, ką užkrėsti.
Panašu, kad renkasi. COVID-19 yra ne tik sveikatos siaurąja medicinine prasme ar sveikatos priežiūros krizė. Pandemija atskleidė socialinių, politinių ir ekonominių sistemų pažeidžiamumą, pagilino jau egzistuojančias socialines nelygybes, dėl ko išaugo ir biomedicininis pandemijos poveikis visuomenei. Nors amžius ir sergamumas lėtinėmis ligomis yra laikomi vienais pagrindinių mirtingumo nuo koronaviruso rizikos veiksnių, COVID-19 ligos riziką ir bendrą pandemijos poveikį gyventojų sveikatai svarbu įvertinti ir socialinės nelygybės aspektu.
Pavyzdžiui, Lietuvoje, kaip ir daugumoje šalių, didžiausias mirtingumas nuo koronaviruso stebimas senyvo amžiaus gyventojų grupėse. Didesnį senyvo amžiaus žmonių pažeidžiamumą galima aiškinti jiems būdingomis lėtinėmis ligomis, kurios padidina mirtingumo nuo COVID-19 riziką. Tačiau be medicininių priežasčių, senyvo amžiaus žmonės tampa pažeidžiamesni ir dėl socialinių ryšių stokos, skurdo, socialinės atskirties.
Lietuva yra tarp tų Rytų Europos šalių, kuriose vyresnio amžiaus žmonės prasčiausiai vertina savo sveikatą. Šalyje didžiausias skurdo rizikos lygis yra 65 metų ir vyresnio amžiaus žmonių grupėje. Tai didina šios visuomenės grupės pažeidžiamumą COVID-19 atžvilgiu. Pavyzdžiui, JAV atkreiptas dėmesys, kad nuo koronaviruso labiausiai nukentėjo juodaodžių bendruomenės, imigrantai ir kitos socialiai ir ekonomiškai labiausiai pažeidžiamos visuomenės grupės, kurių sveikata dažnai jau ir taip yra prasta.
Grįžtant prie Lietuvos situacijos, dar ikipandeminiu laikotarpiu šalyje egzistavo ženklūs socialiniai gyventojų sveikatos skirtumai. Pavyzdžiui, remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2019 metais gyventojų, sergančių lėtine liga ar turinčių ilgalaikių sveikatos sutrikimų, dalis žemo išsilavinimo grupėje buvo apie 50 procentai, kai tuo tarpu aukšto išsilavinimo grupėje – 25 procentai, o moterys dažniau nei vyrai prireikus negavo įvairių sveikatos priežiūros paslaugų, nes neįstengė už jas susimokėti.
Skirtumai buvo stebimi ir gyventojų savo sveikatos vertinimuose, ypač lyginant skirtingų pajamų grupes: gyventojai, kurių pajamos buvo mažesnės, savo sveikatą vertino mažiau teigiamai nei didesnes pajamas gaunantys gyventojai. Taigi, žemesnio socioekonominio statuso grupės nepasižymi gera sveikata ir tai jas daro dar labiau pažeidžiamas COVID-19 atžvilgiu.
Vadinasi, koronaviruso riziką sveikatai suprantame per siaurai?
Paprastai koronaviruso grėsmes sveikatai mes vertiname pagal tai, ar žmogus turi gretutinių ligų, kokio yra amžiaus, koks jo imunitetas. Pavyzdžiui, daugelyje šalių stebimos sergamumo ir mirtingumo dėl COVID-19 tendencijos rodo, kad moterų sergamumas koronavirusu yra didesnis nei vyrų, tačiau vyrai dažniau miršta nuo jo sukeltos ligos. Šiuos lyčių skirtumus galėtume aiškinti mediciniškai – na, kad virusas dėl tam tikrų biologinių priežasčių abi lytis veikia nevienodai.
Tačiau galima pasižiūrėti ir iš kitos pusės: moterų yra daugiau tarp dirbančiųjų sveikatos priežiūros, slaugos, socialinės globos, taip pat švietimo srityse, tad dėl didesnio kontakto su jau sergančiais ar kitais žmonėmis didėja rizika ir pačioms užsikrėsti.
Kita vertus, yra toks pasakymas: moterys serga, vyrai miršta. Pavyzdžiui, statistiškai, moterys dažniau lankosi pas gydytojus, taip pat, tyrimai rodo, kad jos prasčiau vertina savo sveikatą, dažniau nei vyrai nurodo turinčios ilgalaikius sveikatos sutrikimus. Tačiau Lietuvoje vyrų mirtingumas nuo išvengiamų ir pagydomų ligų yra du kartus didesnis nei moterų, be to, mūsų šalyje vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė yra apie 10 metų trumpesnė nei moterų.
Jei tai būtų nulemta biologiškai, panašius skirtumus matytume ir kitose šalyse. Tačiau šalys skiriasi tiek pagal vidutinę tikėtiną gyvenimo trukmę, tiek pagal šio rodiklio skirtumus tarp lyčių. Vadinasi, čia reikėtų ieškoti socialinių, kultūrinių, ekonominių ar kitų nemedicininių priežasčių. Kitaip tariant, taip, rizikos sveikatai ar pati liga yra kur kas platesnės sąvokos, nei esame įpratę manyti.
Kalbant apie socialiai pažeidžiamas visuomenės grupes, socialinę nelygybę ir sveikatą, kokį poveikį šiais atžvilgiais pandemija turi Lietuvos gyventojams?
2020 m. gruodžio mėnesį „Baltijos tyrimų“ vykdyta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa rodo, kad nuo pandemijos pradžios daliai respondentų išaugo išlaidos sveikatos priežiūros paslaugoms. Lyginant su išlaidomis kitoms prekėms ir paslaugoms, pavyzdžiui, maistui, būsto išlaikymui, vaikų mokymuisi, komunalinėms paslaugoms ir panašiai, būtent išlaidos sveikatos priežiūrai didėjo labiausiai.
Ir didėjo jos pensinio amžiaus respondentams, taip pat tiems, kurie sunkiai suduria galą su galu, yra žemesnio išsilavinimo, bedarbiai, sergantys ilgalaikėmis ligomis ar turintys negalią. Apie ketvirtadalis respondentų, kurie nurodė, jog išlaidos sveikatos priežiūrai išaugo, taip pat nurodė, kad jų asmeninės pajamos pandemijos metu sumažėjo.
Lietuva dar iki pandemijos buvo tarp tų Rytų Europos šalių, kuriose neturtingesni namų ūkiai dažniausiai patyrė nepakeliamas asmens lėšomis dengiamas sveikatos priežiūros išlaidas. Pandemija šias socialines nelygybes dar labiau išryškina. Taip pat, remiantis gyventojų apklausos duomenimis, tie respondentai, kurie sunkiai suduria galą su galu, yra žemesnio išsilavinimo ir nuogąstauja, kad dėl pandemijos neteks darbo, dažniausiai buvo linkę pažymėti, kad pandemija padarė neigiamą ir labai neigiamą poveikį jų psichinei sveikatai.
O kaip būtų galima paaiškinti padidėjusias išlaidas sveikatos priežiūrai? Juk karantino metu dalis sveikatos priežiūros paslaugų apskritai nebuvo teikiamos.
Išties, Lietuvoje, kaip ir daugelyje pasaulio šalių, pirmosios COVID-19 pandemijos bangos metu sveikatos priežiūros paslaugos buvo iš dalies arba visiškai sutrikdytos. Atlaisvinant karantino priemones šių paslaugų teikimas buvo palaipsniui atnaujinamas, tačiau 2020 m. gruodį įvedus karantiną, planinių stacionarinių ir ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas buvo vėl mažinamas ar išvis stabdomas.
Kalbant apie padidėjusias išlaidas sveikatos priežiūrai, tai galima aiškinti tiek didesniu gyventojų dėmesiu savo sveikatai pandemijos metu, tiek tuo, kad sumažėjus prieinamumui prie sveikatos priežiūros paslaugų, gyventojams teko išleisti daugiau, kad jas gautų. Kita vertus, remiantis minėtos apklausos duomenimis, padidėjusias išlaidas sveikatos priežiūrai dažniausiai nurodė didmiesčiuose, miestuose ir miesteliuose gyvenantys respondentai. Kaimo gyventojams išlaidos sveikatos priežiūrai padidėjo mažiau – bet tai gali reikšti ir nepatenkintus medicininius poreikius.
Tiesa, gyventojai galėjo konsultuotis su savo šeimos gydytojais nuotoliniu būdu, tačiau taip teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos ne visiems yra prieinamos. Dar pamatysime, kaip šis paslaugų sutrikdymas paveikė ar paveiks skirtingas gyventojų grupes, bet jau dabar mūsų demografai fiksuoja nuo pandemijos pradžios išaugusį perteklinį gyventojų mirtingumą. Tikėtina, kad labiausiai šiuo atžvilgiu nukentės socialiai pažeidžiamos visuomenės grupės, skurdesnių ar atokesnių regionų gyventojai. Todėl socialinės nelygybės klausimas yra aktualus ir kaip COVID-19 pandemijos įveikos klausimas.
„Alfa taškas“: kodėl mes tokie pikti – paaiškina eksperimentas su pelėmis?
VDU sociologijos katedros profesorius Artūras Tereškinas ir šeimos psichologas, psichoterapeutas Gediminas Navaitis dalinasi mintimis apie tai, su kuo gali būti susiję
visuomenėje vis dažniau išreiškiami agresijos, neapykantos vienas kitam protrūkiai. Diskutantai svarsto, kas yra smurto kalba, ar visuomenė ją atpažįsta ir kas padėtų tai padaryti.
Kviečiame susipažinti plačiau:
Doc. dr. Jorūnė Vyšniauskytė–Rimkienė: Vaiko emocinė būklė svarbiau už pažymius
VDU Socialinio darbo katedros docentė Jorūnė Vyšniauskytė–Rimkienė teigia, kad esant sunkumams šeimoje, vaikai tampa „nematomi“ ir „negirdimi“. Socialinė izoliacija didina imlumą stresui, o vaikų psichologinė gerovė labai siejasi su tėvų savijauta.
Kaip bendrauti su savo vaikais? Kur ieškoti pagalbos, jei jaučiate, kad nebesusitvarkote su pykčiu? Kodėl geri santykiai šeimoje svarbiau už puikius mokslo rezultatus?
Apie tai pokalbis su doc. dr. Jorūne Vyšniauskyte–Rimkiene „Kauno dienos“ studijoje:
Seminaras „Jūs ne tuteijszy, jūs – przyjiezny: identiteto ribos brėžimas Pietryčių Lietuvoje“
Vytauto Didžiojo universiteto Socialinės antropologijos centras kviečia į seminarą „Jūs ne tuteijszy, jūs – przyjiezny: identiteto ribos brėžimas Pietryčių Lietuvoje“.
Nagrinėjamas objektas: Šalčininkų rajone gimusių, augusių ir tebegyvenančių žmonių identiteto ribos, brėžiamos tarp „savęs“ ir „kitų“, suvokimas.
Seminare bus keliami klausimai: kodėl šiame rajone gimę ir augę žmonės brėžia identiteto ribą tarp savęs ir „kitų“ žmonių, kokia yra šios identiteto ribos kilmė? Kokios žmonių savybės padeda brėžti skirtį tarp vietinių ir nevietinių?
Pranešėjas: Vidmantas Vyšniauskas, VDU Socialinės antropologijos centro jaunesnysis mokslo darbuotojas.
Diskutantė: Anna Pilarczyk-Palaitis, VDU Sociologijos katedros doktorantė.
Seminaras vyks š. m. kovo 31 d., trečiadienį, 16.00 val.
Registracija paspaudus nuorodą: https://forms.gle/hwGiDyMVwNn6SYqU9
Apie renginį Facebook: https://www.facebook.com/events/435909367482135
Registracija į nuotolinius metodologinius mokymus „Apklausose naudojamų instrumentų vertimo ypatumai”
Europos socialinį tyrimą (EST) įgyvendinanti Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkų komanda organizuoja nuotolinius metodologinius mokymus „Apklausose naudojamų instrumentų vertimo ypatumai”. Jų metu dalyviai turės galimybę išgirsti praktinių apklausos instrumentų vertimo patarimų, sužinoti, kaip verčiamas EST klausimynas bei užduoti ir aptarti jiems rūpimus klausimus. Daugiau informacijos apie mokymus galima rasti kvietime.
Registracija: https://forms.gle/q11MTYCFmPzt3GBJ7
VII-oji nacionalinė jaunųjų sociologų ir antropologų konferencija „Aktualūs sociologijos ir antropologijos tyrimai: problemos ir kontekstai“
Kovo 26 d., penktadienį, Vytauto Didžiojo universiteto Sociologijos katedra ir Lietuvos sociologų draugija kviečia į VII-ąją nacionalinę jaunųjų sociologų ir antropologų konferenciją „Aktualūs sociologijos ir antropologijos tyrimai: problemos ir kontekstai“. Konferencija vyks nuotoliniu būdu.
Konferencijos pirmoji plenarinė diskusija skirta sociologiniam žvilgsniui į pandemiją ir jos kasdienybės patyrimą visuomenėje. Šiais klausimais diskutuos Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto docentė dr. Rūta Žiliukaitė ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto mokslo darbuotojas bei VšĮ „Versli Lietuva“ Tyrimų ir analizės skyriaus vyriausiasis analitikas dr. Marius Kalanta. Diskusiją moderuos VDU Sociologijos katedros vedėja doc. dr. Jurga Bučaitė-Vilkė.
Antrosios plenarinės diskusijos tema skiriama sociologo profesinei tapatybei už akademijos ribų. Kokie skirtumai egzistuoja tarp sociologo profesinės veiklos ir viešojoje erdvėje dominuojančio šios profesijos įvaizdžio, taip pat – ko šiandien iš sociologų tikisi darbo rinka ir kaip kinta darbo paieškos strategijos. Diskusijoje savo patirtimi dalinsis VDU Sociologijos katedros absolventės – Dovilė Kriukelytė, Lietuvos socialinių iniciatyvų klasterio projektų ir socialinio verslumo iniciatyvų koordinatorė bei Aistė Kriaučiūnaitė, tyrimų analitikė įmonėje „Euromonitor International“. Diskusiją moderuos VDU Sociologijos katedros doktorantė Ieva Dryžaitė.
Keturiose konferencijos sekcijose savo tyrimų rezultatus pristatys devyniolika skirtingas socialinių ir humanitarinių mokslų sritis – sociologiją, socialinę antropologiją, viešąjį administravimą, politologiją, komunikaciją, edukologiją, kriminologiją, istoriją, filosofiją – atstovaujantys mokslininkai iš VDU ir kitų Lietuvos bei užsienio šalių universitetų ir tyrimų centrų.
Konferencijos kalbos – lietuvių ir anglų.
Konferencijos puslapis socialiniame tinkle „Facebook“
Konferencijos pranešimų santraukos
Diskusijų forumas tėvams: (NE)ĮMANOMA MOKYTIS NUOTOLIU?!
Prieš metus užklupusi pirmoji koronaviruso pandemijos banga netikėtai nubloškė visus į nuotolinį mokymą(si). Pradžioje šis iššūkis atrodė laikinas. Vis tik, išgyvenant karantine antrąją koronaviruso bangą, o viešojoje erdvėje jau kalbant apie trečiąją – panašu, kad tokio pobūdžio mokymo(si) procesas nėra laikinas, ir tai, be abejonės, kelia nemažai iššūkių ne tik vaikams, bet ir jų artimiausios aplinkos žmonėms – tėvams.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Socialinių mokslų fakultetas kviečia tėvus į diskusijų forumą: „(NE)ĮMANOMA MOKYTIS NUOTOLIU?! IDK (I don’t know) ar IDC (I don’t care)?“, kuris vyks 2021 m. kovo 31 d., nuo 18 val.
Pasidalinti savo įžvalgomis ir atsakyti į tėvams rūpimus klausimus apie nuotolinį mokymą(si) pasikvietėme įvairių socialinių mokslų sričių ekspertus.
Diskusijoje dalyvauja:
- dr. Jorūnė Vyšniauskytė-Rimkienė, Paramos šeimai centro „Darnūs namai“ įkūrėja, VDU Socialinio darbo katedros docentė.
- dr. Albina Kepalaitė, VDU Psichologijos katedros docentė.
- Ugnė Paluckaitė, VDU Psichologijos katedros doktorantė.
- Vaiva Misiūnaitė, A.Žikevičiaus saugaus vaiko mokyklos psichologė.
- Agnė Pauliukonytė Benikė, A.Žikevičiaus saugaus vaiko mokyklos psichologė.
- Moderuoja – Dr. Jurga Misiūnienė, VDU Psichologijos katedros lektorė, Mokyklinės psichologijos studijų programos komiteto vadovė, Tarptautinės VDU ir Izraelio gabių vaikų ugdymo programos ,,GIFTED“ psichologė
Diskusijoje kalbėsime apie:
- „I don’t know“ – Kokie iššūkiai kyla? Su kokiais klausimais kreipiasi tėvai? Kodėl kyla jausmas, kad nieko nežinome?
- „I don’t care“ – Ar tai iš tikrųjų problema? Kaip jaučiasi vaikai? Ar dar vis turime noro ir jėgų stengtis?
- Ar įmanoma? – Sprendimai ir galimybės, sėkmės patirtys. Ką dėl to galime padaryti mes?
- Tėvų klausimai/atsakymai.
Registracijos nuoroda:
https://forms.gle/S51tJgbeFhbp5z2n9
Dalyvių skaičius ribotas! Būtina išankstinė registracija iki kovo 29 d.
Prisijungimo nuorodą užsiregistravusiems atsiųsime likus dienai iki renginio.
Kviečiame iš anksto (iki kovo 29 d.) užduoti Jums rūpimus klausimus SLI.DO platformoje (www.slido.com) su kodu #14369 arba https://app.sli.do/event/dqlg6li6/live/questions
Kaip atpažinti ir auginti gabius vaikus?
Šių metų kovo 22 dieną Žinių radijo laidos ,,Ekspertai pataria“ žurnalistė Eglė Gabrytė kalbino VDU Psichologijos katedros lektorę, Mokyklinės psichologijos programos komiteto vadovę bei Tarptautinės VDU ir Izraelio gabių vaikų ugdymo programos ,,Gifted“ psichologę dr. Jurgą Misiūnienę. Laidos įrašo galima pasiklausyti čia.
Interneto etiketas: dešimt svarbių taisyklių bendraujant virtualiai
Prof. dr. Kristina Žardeckaitė-Matulaitienė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Psichologijos katedros profesorė, Psichologijos klinikos psichologė
Pastaruosius metus didžiajai daliai mūsų bendravimo persikėlus į virtualią erdvę, nepaprastai aktualu tapo pasirūpinti, kad toks ribotas komunikavimas neprarastų savo kokybės. Jei dauguma žmonių supranta, kaip bendrauti akis į akį, kad visiems pašnekovams būtų malonu ir vėliau susitikti, tai virtualios erdvės taisyklės ne visiems yra aiškios. Interneto etiketas (angl. netiquette) – tai tinkamo nuotolinio bendravimo taisyklių rinkinys, kuris ypač aktualus šiomis dienomis. Virginia Shea savo knygoje „Netiquette“ įvardija 10 taisyklių, kurių svarbu laikytis komunikuojant internete. Taigi, ką reikėtų prisiminti?
Pirma ir pati svarbiausia taisyklė bendraujant per atstumą – nepamiršti, kad komunikuojame su realiais žmonėmis, kurie dalinasi savo mintimis ir jausmais, kurie skaito kitų žmonių parašytas mintis ir įvardintas emocijas bei kuriems perskaityti dalykai daro poveikį jų mintims, jausmams ir elgesiui.
Komunikacijai persikėlus į išmaniuosius įrenginius, fizinis atstumas tapo ir psichologiniu – tai yra, dalis žmonių, nematydami prieš save pašnekovo, tarsi „išsilaisvina“ reaguodami (pavyzdžiui, žemina, koneveikia ar nuvertina kitą savo komentarais), nes „galvoja“, kad bendrauja su įrenginiu, o ne asmeniu, ir kad jo ar jos komentaras yra „niekieno“, tai yra, anonimiškas. Tad, prieš atsakant ar sureaguojant į kažką per nuotolį, svarbu savęs paklausti, kaip toks komentaras paveiktų jus, jeigu jį gautumėte jūs pats ar pati.
Antras svarbus dalykas – laikytis tokių pačių elgesio internete standartų, kokių laikotės ir realiame gyvenime. Žinoma, daliai žmonių, turinčių sunkumų kalbantis akis į akį, virtualus bendravimas suteikia daugiau drąsos ir kitokio elgesio būdo laisvės. Tačiau svarbu prisiminti, kad mandagus ir geranoriškas bendravimas, jeigu jums jis buvo (yra) vertybė kalbantis gyvai, turėtų toks išlikti ir komunikuojant per nuotolį. Beje, rašymas didžiosiomis raidėmis yra vertinamas kaip rėkimas, šaukimas, taigi, toks bendravimo būdas nėra pagarbos ženklas.
Trečioji taisyklė – atsižvelgti į bendravimo kontekstą virtualioje erdvėje. Kaip ir susitikus gyvai, mes prideriname savo elgesį prie žmonių ar situacijos: pavyzdžiui, ramiai, pagarbiai elgiamės laidotuvių metu, o džiugiai – gimtadieniuose. Toks pat prisiderinimas turėtų būti ir bendraujant virtualiai. Pagarbą reikia rodyti kiekvienam asmeniui. Tad, jeigu jums asmeniškai kažkas atrodo priimtina, tai nebūtinai bus priimtina kitiems.
Ketvirta – gerbkite kito asmens laiką ir galimybes ar resursus. Nuotolinis bendravimas atima labai daug laiko – užtrunka tiek perskaityti gautą informaciją, tiek ir į ją atsakyti. Dauguma žmonių šiuo laikotarpiu turi labai daug įvairiausių įsipareigojimų, rūpesčių ir reikalų. Jie taip pat gyvena ir „akivaizdinį“ gyvenimą, todėl neturi tiek laisvo laiko, kad skaitytų perteklinius el. laiškus. Tad rašyti pastaruosius reikėtų mandagiai, glaustai ir aiškiai, kad toks laiškas atimtų mažiausiai gavėjo laiko.
Penkta taisyklė – tinkamu būdu pristatykite save internete. Žmonės susidaro įspūdį apie savo pašnekovą iš to, kaip jis atrodo, kaip kalba ir kaip rašo. Taigi, jeigu bendraujate nuotoliniu būdu su vaizdo kamera ir mikrofonu, turite pasirūpinti, kaip atrodote ir kokioje aplinkoje kalbate, kad būtų užtikrintas tinkamas garso ir vaizdo ryšys.
Visgi, net ir nesant vaizdo ar garso ryšiui, mandagus, tvarkingas rašymo tonas taip pat privalo būti išlaikytas – tai yra, rašytiniuose komentaruose ar laiškuose neturėtų būti gramatinių klaidų, nemandagių žodžių ir neišprusimo demonstravimo komentuojant temomis, kurių neišmanote. Kaip ir kalbantis gyvai, bendraujant per atstumą visiškai netinka keiktis, pradėti įžeidinėjimų („liepsnų“) „karus“ (angl. flame wars) ar rašyti ginčytinus (dviprasmiškus) komentarus.
Šeštoji taisyklė – dalintis ekspertine informacija. Viena iš pagrindinių naudojimosi internetu priežasčių yra informacijos paieška. Todėl, siekiant sumažinti bereikalingų ir nepatikimų faktų ar duomenų kiekį, svarbu dalintis ir viešinti tik tą informaciją, kurią išmanote, kuri yra jūsų ekspertizės sritis.
Septintas svarbus bendravimo nuotoliu aspektas – padėti kontroliuoti „liepsnų karus“. Shea apibrėžia liepsnojimą (angl. flaming) kaip „tai, ką žmonės daro, kai dalinasi (išreiškia) stipriomis nuomonėmis nesivaldydami (nevaldydami emocijų)“. Kitaip tai galima pavadinti bandymu kurstyti konfliktą išreiškiant kategorišką nuomonę. Nėra prasminga veltis į tokius karus, nes jie neduoda jokio konstruktyvaus rezultato, todėl vertėtų stabdyti diskusijas, jeigu jos veda prie tokių galimai konfliktinių situacijų, ir judėti produktyvesne kryptimi.
Aštunta taisyklė – gerbkime vienas kito privatumą. Pagarba asmens privatumui yra svarbi tiek bendraujant gyvai, tiek per nuotolį. Dėl šios priežasties, dalintis galima tik tokia informacija, kuriai yra gautas asmens leidimas.
Devinta interneto etiketo taisyklė – nepiktnaudžiauti savo galia. Ne visi žmonės vienodai išmano technologijas ir žino bendravimo internete subtilybes, todėl tiems, kurie turi daugiau išmanymo ir patirties komunikuojant išmaniaisiais prietaisais, reikėtų nepamiršti, kad jiems tai nesuteikia teisės pasinaudoti kito neišmanymu, išnaudoti kitą žmogų. Ši taisyklė itin svarbi žinomiems asmenims, kurie turi daug sekėjų, dėl ko jų pasisakymai gali turėti itin didelį poveikį kitiems. Verta gerai pagalvoti prieš paspaudžiant „dalintis“.
Ir paskutinė taisyklė – būti atlaidžiam kitų žmonių klaidoms. Ne kiekvienas internete yra toks protingas, kokiu galbūt save laikote jūs. Taigi, bendraujant per atstumą kai kurių žmonių klausimai gali pasirodyti kvaili, kiti, jūsų nuomone, pateikinės nebūtinus atsakymus, arba komentuos su gramatinėmis klaidomis. Tokiu atveju vis vien išlieka aktuali bendroji komunikavimo taisyklė – pagalvoti du kartus prieš reaguojant, nes niekas nėra įpareigotas visus taisyti bendraujant internete.
Kviečiame į mokymų programą “Konfliktų mediacija”
Mokymų programos “Konfliktų mediacija“ tikslas – ugdyti įvairių sričių vadovų ir specialistų gebėjimą savo profesinėje aplinkoje nešališkai valdyti tarpasmeninius, tarpgrupinius ir kt. konfliktus, taikant mediacijos metodą, skatinantį konfliktuojančias puses siekti susitarimo ir/ar priimti sprendimą. Mediacija padeda valdyti konfliktus ir siekti susitarimo dalyvaujant tarpininkui, kai konfliktuojančioms šalims nepavyksta pasiekti to savo jėgomis.
Mokymuose dalyviai susipažins su mediacijos principais, išmoks taikyti mediacijoje naudojamas technikas sprendžiant konfliktines situacijas savo profesinėje aplinkoje.
Studijuoti kviečiami Įvairių sričių (psichosocialinių paslaugų, švietimo sektoriaus, valstybės tarnybos, verslo ir kt.) vadovai ir specialistai, kurie savo darbe susiduria su tarpasmeniniais, tarpgrupiniais konfliktais ir nori išmokti konfliktų mediacijos metodo.
Mokymų apimtis: 60 akademinių valandų.
Baigus programą mokymų dalyviams išduodamas Vytauto Didžiojo universitete registruotas įgytas žinias ir gebėjimus liudijantis pažymėjimas.
Mokymų datos ir struktūra: Mokymo programoje akcentuojamas praktinių gebėjimų ugdymas, analizuojami atvejai iš mokymo dalyvių darbinės patirties, organizuojamos supervizijos.
| 2021 m. balandžio 9 d. | I mokymų diena: Susipažinimas su konfliktų mediacijos metodu. |
| 2021 m. balandžio 16 d | II mokymų diena: Mediacijos procesas ir įrankiai |
| 2021 m. balandžio 17 d. | III mokymų diena: Mediacijos taikymo galimybių mokymų dalyvių profesinėje aplinkoje aptarimas ir praktinių mediacijos gebėjimų lavinimas. |
| 2021 m. balandžio 30 d. | IV mokymų diena: Supervizija / patirčių aptarimas. |
Mokymų kaina: 350 eurų
Mokymų vieta: Priklausys nuo LR Vyriausybės sprendimų ir COVID-19 situacijos Lietuvoje (vyks nuotoliniu būdu arba VDU SMF rūmuose Jonavos g. 66, Kaunas)
REGISTRACIJA vyksta iki 2021 m. balandžio 1 d. registracijos formos nuoroda
Dėl papildomos informacijos kreipkitės: į VDU Psichologijos katedrą
tel. 8 37 327947; el. paštu roberta.gadeikyte-juske@vdu.lt
