Mokslininkė apie prezidentūros apklausą dėl Stambulo konvencijos: tai yra nekorektiškai naudojama sociologija ir siekis toliau dirginti
Prezidentūros inicijuota visuomenės nuomonės apklausa apie Stambulo konvenciją yra nekorektiškai naudojamos sociologijos pavyzdys, turint omenyje klaidinimą ir dezinformaciją, kuriais dokumentas pastaruoju metu apipintas, sako profesorė Milda Ališauskienė.
Prezidento kanceliarijos užsakymu apklausą atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“, joje buvo klausiama „Ar pritariate, kad Lietuva turi ratifikuoti Stambulo konvenciją?“. Duomenys rodo, jog tam pritaria ir greičiau pritaria 22,1 proc. apklaustųjų, 48,8 proc. atsakė nepritariantys arba greičiau nepritariantys, o 29,2 proc. šiuo klausimu nuomonės neturi.
LRT RADIJO laidai „Lietuvos diena Vytauto Didžiojo universiteto Sociologijos katedros profesorė M. Ališauskienė sakė, jog tai nėra nei tinkamas „instrumentas“, nei jo rezultatai yra tinkami „tolesnėms diskusijoms ar juo labiau sprendimų priėmimui“.
„Manyčiau, kad eilinį kartą susiduriame su situacija, kai nekorektiškai naudojami sociologinių tyrimų įrankiai. Ką pirmiausia turiu omenyje, tai kad apklausos klausimas, toks, koks jis užduotas, yra nekorektiškas, nes nėra aišku, kas turima omenyje po sąvoka „Stambulo konvencija“ moksline prasme. Tai, kad visuomenėje sukelta didžiulis nepasitenkinimas dokumentu, kuris taip pavadintas, nieko mums nepasako apie problemas, kurias dokumentas įvardija ir siūlo spręsti. Iš šios apklausos žinome tiek, kad visuomenėje stipriai užaštrėjęs klausimas ir dokumentas yra tam tikras dirgiklis, bet nežinome, ką visuomenė galvoja apie smurtą artimoje aplinkoje, apie seksualinį smurtą ir jo prevenciją, apie valstybės pagalbos poreikį smurto artimoje aplinkoje ir seksualinio smurto atvejais, apie esamos pagalbos vertinimą, apie lyčių santykius“, – kalbėjo mokslininkė.
Kviečiame skaityti daugiau: https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1398436/mokslininke-apie-prezidenturos-apklausa-del-stambulo-konvencijos-tai-yra-nekorektiskai-naudojama-sociologija-ir-siekis-toliau-dirginti
Mokslininkė: sociologiniai įrankiai išnaudojami politinėse kovose
Prezidentūros užsakymu atlikta apklausa rodo, kad didesnė dalis gyventojų nepalaiko Stambulo konvencijos ratifikavimo. Kaip rašo portalas delfi.lt, konvencijos ratifikavimui pritaria ir greičiau pritaria 22,1 proc. apklaustųjų, 48,8 proc. respondentų teigia tam nepritariantys arba greičiau nepritariantys, o 29,2 proc. neturi nuomonės šiuo klausimu.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Sociologijos katedros profesorė, Lietuvos mokslų akademijos narė, sociologė Aušra Maslauskaitė prisipažino, kad, pamačius apklausos duomenis, pirmiausia į akis krito „tai, kaip sociologiniai įrankiai yra išnaudojami politinėse kovose“.
„Šiuo vienu klausimu, kuris yra taip suformuluotas, mes tikrai nesužinome Lietuvos visuomenės nuomonės apie Stambulo konvenciją. Mes sužinome galbūt tik tai, ką jie girdėjo kur nors paminėta viešojoje erdvėje, priklausomai nuo to, koks turinys buvo ten minimas“, – akcentavo A. Maslauskaitė. Pasak mokslininkės, jeigu būtų norima iš tikrųjų sužinoti, ką žmonės mano apie Stambulo konvenciją, ar jie pritaria ar nepritaria, pirmiausia reikėtų atlikti išsamesnį tyrimą.
Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/dokumentas-kuris-padalijo-visuomene-tyre-pozicijas-skirtingais-pjuviais.d?id=87052489
PAmoka/PAskaita moksleiviams: „Kaip mokytis, kad reikėtų mažiau mokytis?“
Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) gegužės 7 dieną jau antrą kartą šį pavasarį kviečia 9-12 klasių moksleivius dalyvauti virtualiame renginyje „PAmoka/PAskaita II“ ir taip paįvairinti pamokas bei nuotoliniu būdu apsilankyti universiteto dėstytojų pamokose.
Gegužės 7 d., 11:40-12:10 val. kviečiame dalyvauti VDU Psichologijos katedros doktorantės Jovitos Janavičiūtės PAmokoje/PAskaitoje: „Kaip mokytis, kad reikėtų mažiau mokytis?“
Visa informacija apie renginį – https://www.vdu.lt/lt/moksleivius-suburs-antrasis-virtualus-renginys-pamoka-paskaita-ii/
Karantino įtaka eismui: nelaimingų įvykių sumažėjo, bet vairuotojų psichologinė būsena pablogėjo
Pandemija vis dar tęsiasi ir nežinia, kada ji baigsis. Pasikeitęs gyvenimas, karantinas turėjo labai daug įtakos įvairioms jo sritims. Viena iš aktualiausių – vairavimas: vairavimo įgūdžiai, kultūra, eismo intensyvumas bei nelaimės keliuose. Tai atsispindi ir statistikoje, kuri, anot Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK) Komunikacijos poskyrio vedėjos Odetos Vaitkevičienės, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, pasikeitė į gera. Tuo metu Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Psichologijos katedros lektorė, besidominti su rizikingu vairavimu susijusių psichologinių veiksnių sritimi, dr. Justina Slavinskienė pažymi, kad per pandemiją ir karantinus vairavimo įgūdžiai tapo prastesni, ypač jaunų vairuotojų.
„Kai pirmosios pandemijos bangos metu buvo daug įtampos, nerimo, nežinios, vairavimo kultūra buvo ne tokia intensyvi, vairuotojai bandė prisitaikyti prie pasikeitusių sąlygų. Tuo tarpu antrosios bangos metu, t. y. šiuo metu, stebime vis augantį visuomenės susierzinimą, nepasitenkinimą, dažniau išsakomą pyktį, tai ir vairavimo kultūra tampa piktesnė. Vairuotojai vieni kitiems mažiau pakantūs, linkę pykti ant kitų dėl veiksmų vairuojant“, – pažymi VDU Psichologijos katedros lektorė dr. Justina Slavinskienė, besidominti su rizikingu vairavimu susijusių psichologinių veiksnių sritimi.
Apie tai, kaip karantino ribojimai paveikė žmonių vairavimo įgūdžius ir vairavimo kultūrą, kviečiame skaityti daugiau: https://www.lrt.lt/naujienos/eismas/7/1395327/karantino-itaka-eismui-nelaimingu-ivykiu-sumazejo-bet-vairuotoju-psichologine-busena-pablogejo
Po metų į VDU vėl sugužės Lietuvos psichologai
Šių metų balandžio 23-24 dienomis vyko Lietuvos psichologų sąjungos ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto organizuojamas Lietuvos psichologų kongresas, kuris suburia psichologus ir psichologija besidominčius asmenis iš visos Lietuvos ir užsienio.
Kongreso uždarymo metu, VDU Psichologijos katedros vedėjai, doc. dr. Loretai Gustainienei buvo įteiktas simbolinis „deglas“, kuris simbolizuoja, kad kitais metais Lietuvos psichologų kongresas vyks Vytauto Didžiojo universitete.
„Galime tik pasidžiaugti, jog būtent jubiliejinį, 10-ąjį kartą, Lietuvos psichologų kongresas vyks Vytauto Didžiojo universitete, kuriame jis ir įvyko pirmą kartą savo istorijoje. Greitu metu pradėsime imtis pirmųjų darbų, kad 10-tasis Kongresas pasiektų dar daugiau žmonių, ne tik psichologų ir kad parodytume, kokią reikšmę psichologija turi visuomenei“ – dalinosi doc. dr. Loreta Gustainienė.
Geriausių baigiamųjų darbų, kuriuose analizuoti EST duomenys, konkusras
Europos socialinį tyrimą (toliau – EST) Lietuvoje įgyvendinanti Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkų grupė yra paskelbusi geriausių bakalauro ir magistro baigiamųjų darbų, kuriuose analizuoti EST duomenys, konkursus socialinių mokslų kryptyse. Daugiau informacijos apie dalyvavimo konkurse sąlygas rasite kvietimuose.
XXV tarptautinė nuotolinė konferencija „Aktualūs tyrimai psichologijoje: tarptautinė patirtis“
VDU psichologų bendruomenę – studentus ir dėstytojus, besidominčius psichologijos mokslo pasiekimais ir tarptautinėmis psichologų diskusijomis, kviečiame į tradicinę, jau XXV, Tarptautinę vaizdo konferenciją „Aktualūs tyrimai psichologijoje: tarptautinė patirtis“, kuri vyks 2021 m. balandžio 28 d. nuo 16 val. (Zoom platforma).
Konferencijoje dalyvaus ir pranešimus skaitys Vytauto Didžiojo universiteto ir University of Nebraska at Kearney (JAV) psichologijos programų studentai, doktorantai, dėstytojai ir mokslo darbuotojai. Konferencijos kalba – anglų.
VDU Psichologijos katedros bendruomenės nariams konferencijos prisijungimo nuoroda išsiųsta el.paštu. Kviečiame dalyvauti!
Konferencijos organizatoriai:
VDU Psichologijos katedra (Lietuva)
University of Nebraska at Kearney (JAV)
Konferencijoje VDU kvies diskutuoti šeimos ir nelygybių klausimais Centrinėje ir Rytų Europoje
Social Research Center of Vytautas Magnus University (VMU) would like to invite you to online Conference “Family, Class and Inequalities in Central and Eastern Europe” which will take place on October 28-29th, 2021.
Three decades of transition to capitalism and liberal democracy in Central and Eastern Europe have reshaped the everyday life of the region’s families. Research has documented new patterns in family demography, gender and intergenerational relationships, practices and discourses on parenthood, and trends in family policies as well as the growing complexity of family. Yet, the class-based divisions in the family life remain sparsely covered in the scientific discourse within the region.
The conference aims at bringing together scholars who examine various domains of family life through the lens of class and inequalities in Central and Eastern Europe. We invite papers that present current empirical research both qualitative and quantitative findings as well as papers dedicated to theoretical and methodological issues related to the conference theme. We welcome papers based on both the cross-national analysis and single country studies.
The thematic scope of the conference includes, but is not limited to, the issues of:
- family formation, dissolution and stratification
- gender division of labor in the family
- motherhood and fatherhood
- family and work
- family diversity
- family policies and politics
- family values
- families and generations
The abstract submission deadline is June 20, 2021. We invite to submit abstracts (max 300 words) via the link on our conference website.
The prospective participants will be notified by the organizing committee’s decision by July 30, 2021.
All conference related inquiries may be directed to familiesconference2021@vdu.lt
Organizing committee:
Prof. Milda Ališauskienė
Assoc. Prof. Jurga Bučaitė-Vilkė
PhD student Irma Dirsytė
PhD student Ieva Dryžaitė
Dr. Rasa Indriliūnaitė
Prof. Aušra Maslauskaitė
Prof. Artūras Tereškinas
Kvietimas į Socialinės antropologijos centro seminarą
Maloniai kviečiame Jus į VDU Socialinės Antropologijos centro 2021 m. pavasario semestro seminarą, kurio tema: Ukrainos baptistų judėjimas: posovietinės konfrontacijos ir transformacijos.
Pranešėjas: Dr. Eugenijus Liutkevičius (Vytauto Didžiojo universitetas).
Moderatorius: Vidmantas Vyšniauskas (VDU SAC).
Seminaras vyks 2021 m. balandžio 28 dieną (trečiadienį) 16.00 val., nuotoliniu būdu.
Registracija paspaudus nuorodą: https://forms.gle/cmP5WFBm1QRz8gWn9
Pranešime bus pristatytas lauko tyrimas, atliktas Vakarų Ukrainoje 2016-2017 m. Per trumpą savo nepriklausomybės laikotarpį politiškai susiskaldžiusi ir įelektrinta Ukrainos visuomenė patyrė dvi revoliucijas, Krymo pusiasalio aneksiją ir iki šiol vykstantį karą šalies rytuose. Tuo pat metu ši būsena lėmė unikalią posovietinėje erdvėje religinę kompoziciją. Tyrimo metu buvo susitelkta į radikalias transformacijas, vykstančias Ukrainos baptistų judėjime, kuomet vis didesnė dalis tikinčiųjų atsisako laikytis konservatyvių, paveldėtų iš sovietmečio tradicijų. Ši takoskyra lemia priešpriešą ir konfliktus tarp skirtingą tikėjimo stilių išpažįstančių bendruomenių ir pavienių tikinčiųjų. Konfliktai prasideda nuo skirtingo požiūrio į aprangos kodą ir baigiasi skirtingai interpretuojamais bibliniais tekstais. Pranešimo metu bus siekiama pasidalinti su klausytojais tyrimo lauko medžiaga ir atradimais.
Labai laukiame Jūsų seminare ir kviečiame diskusijai,
VDU Socialinės antropologijos centras
Dalinamės kvietimu sudalyvauti iniciatyvoje #IštieskRanką
Karantinui tęsiantis ilgiau nei visi tikėjomės, kiekvienas mūsų susiduriame su iššūkiais, kartais sunkumais. Tačiau lygiai taip pat patiriame ir pergalių, kurios padeda išgyventi kasdienoje ir motyvuoja. Kviečiame pasidalyti savo istorijomis apie pagalbą sau ar kitam – jungtis prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos iniciatyvos #IštieskRanką! Jums tai nieko nekainuos, o kitam gali tapti neįkainojama pagalba.
Kaip tai veiks? Tereikia nufilmuoti, nufotografuoti, nupiešti ar aprašyti trumpą refleksiją apie tai, kas jums padėjo ar padeda pasijusti geriau, rasti motyvacijos ar jėgų šiuo sudėtingu laikotarpiu ir pasidalyti grotažyme #IštieskRanką pažymėtais įrašais savo socialinių tinklų paskyrose.
Iniciatyvos „Ištiesk ranką“ tikslas – skleisti pozityvius pavyzdžius, paprastai ir atvirai papasakoti apie save ir taip motyvuoti kitus padėti sau ar kitiems, rasti naujų būdų tai daryti. Skleiskime pozityvumą ir ištieskime pagalbos ranką kitiems!
