Doc. dr. Aurelija Stelmokienė: X, Y, Z – kaip susikalbėti skirtingoms kartoms?
Kas 20 metų gimsta nauja karta, turinti savas vertybes, charakterį ir požiūrį į pasaulį. Kiekvieną jų suformuoja saviti politiniai, kultūriniai ir socialiniai įvykiai. Kokiomis savybėmis pasižymi X, Y ir Z kartų atstovai? Kaip jie elgiasi darbo vietoje ir asmeniniame gyvenime? Tyrėjai pastebi, kad kai kuriose darbovietėse po vienu stogu susiduria net keturios kartos. O tai kelia nemenkų iššūkių.
Kartų teorija neretai susilaukia kritikos, kad tai tėra pseudomokslas. Skeptikai abejoja: nejaugi laikotarpis, kuriuo gimėme, tikrai gali turėti didelę įtaką mūsų asmenybės vystymuisi? Pasak psichologės, Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto dekanės Aurelijos Stelmokienės, mokslinių įrodymų apie įvairius kartų skirtumus yra tikrai nemažai.
„Karta apibūdinama kaip tam tikra žmonių grupė, kuri gimė panašiu metu ir savo vystymosi laikotarpiu patyrė tuos pačius socialinius, kultūrinius, ekonominius, technologinius ir politinius įvykius. Šie įvykiai tam tikru būdu atsispindi ir žmonių elgesio pokyčiuose, įsitikinimuose bei vertybėse. O tai labai domina įvairių krypčių mokslininkus – sociologus, psichologus, edukologus, rinkodaros specialistus, – sako psichologė. – Mokslininkų Williamo Strausso ir Neilo Howe kartų teorija gali būti įvardijama kaip viena populiariausių. Šie tyrėjai vieną kartą priskiria daugmaž 18–20 metų laikotarpiui.”
A.Stelmokienės teigimu, remiantis šia teorija, X kartos atstovai gimė 1960–1980 m., Y, arba tūkstantmečio, karta – 1980–2000 m., o Z karta pasaulį išvydo pirmajame XXI a. dešimtmetyje. 2010 m. ir vėliau gimę vaikai vadinami alfa karta.
Šiandieniniai tyrėjai analizuoja būdus, kaip skirtingų kartų atstovams būtų galima efektyviau susikalbėti ir kuo produktyviau kartu dirbti.
Kviečiame skaityti plačiau:
VDU Socialinės antropologijos centras kviečia į seminarą
VDU Socialinės antropologijos centras, š.m. gegužės 12 d. 16 val., kviečia į seminarą „Your ticket, please: social encounters on public transport in Kaunas“ antropologiniam žvilgsniui į viešojo transporto kontrolierius.
Pranešėja: Indra Lukošienė (VDU, PUTSPACE projektas)
Diskutantė: Louise Sträuli, (Talino ir Libre Bruxelle u-tai, PUTSPACE projektas)
Moderatorė: Mykolė Lukošienė (VDU Socialinės antropologijos centras)
Registracija: https://forms.gle/YH6MH4YkEepeGLdcA
Prisijungimo nuoroda bus išsiųsta užsiregistravusiems dalyviams.
DĖMESINGU ĮSISĄMONINIMU GRĮSTO STRESO VALDYMO PRAKTIKOS POLICIJOS PAREIGŪNAMS
Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (Kauno apskr. VPK), bendradarbiaudamas su Vytauto Didžiojo universitetu (VDU), nuo 2020 m. lapkričio 30 d. vykdo Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo, kurį administruoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, lėšomis finansuojamą projektą „Streso mažinimo, pagrįsto dėmesingu sąmoningumu, intervencijos modelio taikymas Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate“. Projekto įgyvendinimui Ministerija skyrė 40 975,27 eurų (19 812,28 eurų Kauno apskr. VPK ir 21 162,99 eurų Projekto partneriui VDU).
Pirmaisiais projekto įgyvendinimo mėnesiais VDU Psichologijos katedros mokslininkai nagrinėjo mokslinę literatūrą apie streso valdymą dėmesingu sąmoningumu (angl. mindfulness) ir parengė intervencijos metodiką, padėsiančią Kauno apskr. VPK pareigūnams mažinti stresą darbe užsienyje statutinėse organizacijose plačiai taikomu būdu. Kauno apskr. VPK įrenginėjo ir pritaikė patalpas praktiniams pareigūnų užsiėmimas. Įsigijo reglainerių (fotelių su relaksacijos funkcija), pledų, sporto kilimėlių, ausinių, baldų ir pan.
Projekto veiklas planuojama įgyvendinti Kauno apskr. VPK Kauno miesto Dainavos, Žaliakalnio ir Santakos policijos komisariatuose. Susitikimuose su šių policijos komisariatų viršininkais sulaukta pritarimo dalyvauti projekte, buvo numatytos projekto dalyvių grupės. Suorganizuoti susitikimai su šių policijos komisariatų veiklos skyrių vyriausiaisiais tyrėjais, kurių metu supažindinta su numatomais vykdyti mokymais ir praktiniais užsiėmimais pareigūnams.
2021 m. kovo 23–25 d. nuotoliniu būdu suorganizuoti mokymai VDU ir Kauno apskr. VPK psichologams, kurie projekto vykdymo metu mokys Kauno apskr. VPK pareigūnus valdyti stresą per sąmoningo dėmesingumo ugdymo užsiėmimus.
Balandžio–gegužės mėn. planuojami Kauno apskr. VPK pareigūnų mokymai ir praktiniai streso valdymo dėmesingu sąmoningumu užsiėmimai. Įgyvendinus šį projektą ir įgijus patirties, planuojama šią praktiką taikyti ir kituose Kauno apskr. VPK padaliniuose. Tikimasi, kad šio projekto dėka pareigūnams bus sukurtos palankios sąlygos įveikti stresą darbe ir taip bus padidinta motyvacija dirbti ir siekti kuo kokybiškesnių darbo rezultatų.
Nuotolinė paskaita: PSICHOLOGO DARBAS KARIUOMENĖJE
VDU studentus, absolventus, dėstytojus ir visus besidominčius kviečiame į Psichologijos katedros absolventų klubo organizuojamą nuotolinę paskaitą „Psichologo darbas kariuomenėje“. Paskaitos metu turėsite galimybę susipažinti su karo psichologėmis, kurios papasakos apie savo darbo specifiką, atliekamas funkcijas ir darbe patiriamus iššūkius. Laukia įdomus laikas, kurio metu iš arčiau pažinsite mažai žinomą psichologo darbą kariuomenėje. Paskaitą ves karo psichologės kpt. Dainora Radvilė ir Danutė Savickienė.
Registracija: https://forms.gle/1TvK3BYMVppp9cfx7
Data: gegužės 18 d., 18.00 val. (trukmė – apie 1 val.)
Paskaita vyks nuotoliniu būdu. Prisijungimo nuorodos siunčiamos tik užsiregistravusiems dalyviams.
Dalyviams bus išduodami e-pažymėjimai.
Naujas VDU Sociologų klubo tinklalaidės „REIKALINGI“ įrašas
VDU Sociologijos katedros doktorantės Renidos Baltrušaitytės pokalbis su sociologe Ieva Dryžaite apie aktyvios tėvystės sukuriamus sunkumus, laiko skaičiavimą, vaikų užimtumo nuostatų pasikeitimus, net ir apie socialinį kentėjimą, nesaugumą… ir dar daug kitų temų!
Kviečiame klausytis: https://spoti.fi/3aPCjpm
EDUATOM projektas taiko kuriamą atominį maršrutą formaliajam ugdymui
Nuo 2017 metų VDU mokslininkai įgyvendina EDUATOM projektą „Ignalinos atominės elektrinės (IAE) regiono branduolinio edukacinio turizmo plėtojimo didaktinės technologijos“, Nr. 01.2.2-LMT-K-718-01-0084/232, skirtą sukurti virtualų turizmo maršrutą Visagine. Projekto vadovė – prof. dr. Natalija Mažeikienė.
Šis Sumaniosios specializacijos MTEP programos projektas, remiamas Europos regioninės plėtros fondo ir administruojamas LMT, siekia suderinti turistinio maršruto Visagine ir atominėje elektrinėje turinį su mokyklos ugdymo programa, susieti turistines veiklas su formaliuoju ugdymu ir mokymusi už mokyklos ribų.
VDU Socialinių mokslų, Informatikos fakultetų ir Švietimo akademijos mokslinink(i)ų komanda, bendradarbiaudama su Vilniaus švietimo pažangos centro ekspertėmis ir Lietuvos geografų draugija, parengė 40 akademinių valandų kvalifikacijos kėlimo programą socialinių mokslų (geografijos, istorijos, ekonomikos) mokytojams.
Šių metų kovo-balandžio mėnesį 130 pedagogų iš visos Lietuvos dalyvavo 5 seminaruose. Mokytojai mokėsi taikyti pedagoginiame procese tyrinėjimais grįstą mokymąsi (inquiry-based learning), kraštovaizdžio tyrimo metodiką „Laikas keičia žemę“, geo-erdvines technologijas (GIS) ir naratyvines strategijas (Žemėlapio pasakojimas („ArcGIS StoryMaps“), skaitmeninis pasakojimas (digital storytelling)), bendradarbiavimo ir mokymosi įrankius („Padlet“).
Kaip teigia EDUATOM projekto tyrėja, geografijos mokytoja-ekspertė, Geografų draugijos prezidentė ir Vilniaus švietimo pažangos centro vadovė Genovaitė Kynė, parengta mokytojų kvalifikacijos tobulinimo programa atspindi naujausius ugdymo turinio siekius ugdyti bendruosius episteminius ir dalyko gebėjimus, jungiant tyrinėjimą, kūrybiškumą, laiko ir erdvės pažinimą.
Apie skaitmeninį pasakojimą mokytojams dėsčiusi EDUATOM projekto vadovė prof. dr. Natalija Mažeikienė pažymėjo, jog tyrimo, pasakojimo, technologijų ir kūrybinių produktų kūrimo jungimas atitinka dabartinį kūrybinį posūkį pažinime, todėl svarbu šias skirtingas strategijas įtraukti į ugdymo turinį ir ieškoti sąsajų su aplinkomis už mokyklos ribų.
Mokytojams buvo pristatytas EDUATOM projekto komandos parengtas atominio turizmo Visagine virtualaus maršruto prototipas, pateiktos rekomendacijos, kaip ugdyti energetinį raštingumą, integruoti atominį bei industrinį paveldą į ugdymo turinį.
Mokymų pabaigoje balandžio 29 d. mokytojai pristatė visų šių metodikų išbandymo su mokiniais rezultatus. Keli šimtai mokinių sukūrė GIS žemėlapius ir pasakojimus apie savo kraštą, energetiką (įvairių tipų elektrinės), GIS žemėlapio pasakojimus apie pasaulio atominę energetiką, Černobylį, Ignalinos AE, Astravo AE, turistinius maršrutus, multimedijų produktus (flip knygos, komiksai, t.t.).
Kartu su pedagogų mokymais EDUATOM mokslininkai atlieka didelės apimties tyrimą (focus grupės, mokytojų ir mokinių apklausos, kūrybinių produktų analizė). Rudenį projekto EDUATOM komanda planuoja vykdyti mokymus su Lietuvos STEM mokytojais.
KODĖL VERTA? Atviras dialogas apie Socialinio darbo magistrantūros studijas VDU
KODĖL VERTA rinktis Socialinio darbo magistrantūros studijas Vytauto Didžiojo universitete?
Čia puikiai užsienio ekspertų įvertinta studijų programa, aukščiausio lygio dėstytojai, studentų įvairovė. Čia studijuojant įgyjama profesinė meistrystė siekti visuomenės pokyčių dėl žmogaus orumo ir socialinio teisingumo.
Visus besidominčius Socialinio darbo magistrantūros studijomis Vytauto Didžiojo universitete, kviečiame dalyvauti renginyje, kurio metu atvirai diskutuosime, kodėl verta studijuoti šioje studijų programoje, kokios yra karjeros galimybės pabaigus, kokius iššūkius įveikia ir kokias sėkmės akimirkas patiria studentai. Dalinsimės patirtimi, kelsime klausimus, ieškosime atsakymų.
Susitikime dalyvaus Socialinio darbo magistrantūros studijų programos dėstytojai, bestudijuojantys studentai bei absolventai. Atsinešk savo klausimus ir tu!
Diskusijos laikas: 2021m. gegužės 12 d. 15-16:30 val.
Renginys vyks nuotoliniu būdu.
Registracijos nuoroda: : https://forms.gle/quWMdMUFwfzfbyvU9
Likus 1 dienai iki renginio užsiregistravusiems išsiųsime el. paštu prisijungimo nuorodą.
Jei turite klausimų, prašome rašyti adresu: lina.bartuseviciene@vdu.lt
Dinamiški dialogai: vakcinos – ar tai raktas į įprastą kasdienybę?
Gegužės 5 d., trečiadienį, 19 val. VDU Studentų atstovybės Facebook paskyroje kviečiame stebėti tiesioginę transliaciją „Dinamiški dialogai: vakcinos – ar tai raktas į įprastą kasdienybę?“
Diskusijos metu VDU Socialinės antropologijos magistrantė Solveiga Skaisgirytė kalbins ir kvies ieškoti atsakymo į šį klausimą VDU Psichologijos katedros docentą dr. Visvaldą Legkauską bei LSMU docentę dr. Liną Jankauskaitę.
Renginio Facebook nuoroda: https://fb.me/e/U5FiP4Om
Prof. J.Ruškus: socialinių paslaugų sistema neįgaliajam nesuteikia visiško savarankiškumo
Kaip padėti neįgaliesiems būti savarankiškesniems, Lietuva mokosi iš kitų šalių patirties. VDU Socialinio darbo katedros profesorius, Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių komiteto vicepirmininkas Jonas Ruškus atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje egzistuojanti socialinių paslaugų sistema neįgaliajam nesuteikia visiško savarankiškumo.
„Negalią turintis žmogus ir toliau lieka priklausomas nuo socialinių paslaugų sistemos, nors Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių komitetas yra išaiškinęs, kaip asmeninio asistento pagalbą reikėtų įgyvendinti. Lietuvos kontekste aiškiai suprantama, kad tai būtų asmeninis biudžetas – individualus krepšelis“, – teigia Vytauto Didžiojo universiteto profesorius J. Ruškus.
Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių komiteto vicepirmininkas J. Ruškus perspėja, kad ir Švedijoje ne visiems gyventojams tokia pagalba yra prieinama.
„Švedijoje taip pat ne visada prieinama pagalba, ypač didelę negalią turintiems žmonėms. Visada sudėtinga galbūt tiems, kuriems labiausiai reikėtų tos asmeninės pagalbos, bet dažnai jie lieka už borto“, – teigia J. Ruškus. Pasak jo, yra rizika, kad tokia situacija pasikartos ir Lietuvoje.
„Matau, kad tas pats, kaip ir Švedijoje, gali įvykti ir Lietuvoje. Yra žmonių, turinčių psichosocialinę negalią, autistiškų žmonių, taip pat tų, kurie turi intelekto sutrikimų. Šitiems žmonėms dažniausiai čia ir Lietuvoje yra tas pavojus, kad pagalba bus mažiausiai prieinama, nes jie mažiausiai patenka į neįgalumo registrus“, – atkreipia dėmesį J. Ruškus.
Kviečiame skaityti daugiau: https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1398603/kas-svedijoje-veikia-jau-30-metu-lietuvoje-tik-isibegeja-neigaliesiems-padeda-apsipirkti-atlikti-buities-darbus
Demografai: Lietuvą sendina ir karantinas
Vytauto Didžiojo universiteto Demografinių tyrimų centro darbuotojas Domantas Jasilionis teigia, kad šalyje įvestas karantinas ir ateities neapibrėžtumas
įtakojo gyventojų sprendimą atidėti šeimos planavimą. Mažėjantį gimstamumą Lietuvoje veikia daugelį metų vykę emigracijos srautai. Nors pandemija įtakojo migracijos srautų pokyčius, artimiausiu metu tai neturės apčiuopiamos įtakos vis sparčiau senėjančiai mūsų visuomenei.
Plačiau apie tai skaitykite:
