VDU SMF pasiekimai 2024 metais
Paskutinę 2024-ųjų metų dieną trumpam sustokime ir pasidžiaukime VDU Socialinių mokslų fakulteto ir jo studentų bei darbuotojų pasiekimais. O ateinančius metus pradėkime su įkvėpimu tęsti esamus darbus bei kurti naujus projektus.
- SMF bendruomenės nariai buvo įvertinti išskirtiniais apdovanojimais: profesorius dr. J. Ruškus – LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos garbės ženklu ir Teisingumo ministerijos apdovanojimu, kuris įteiktas ir profesorei dr. M. Ališauskienei; asistentas dr. G. Malinauskas – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medaliu; dr. M. Morkevičiūtė – LMA Jaunųjų mokslininkų stipendija ir LMA Jaunųjų mokslininkų ir doktorantų mokslinių darbų konkurso premija; Socialinio darbo magistro studijų programos studentas T. Gasparavičius – LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos geriausio bakalauro baigiamojo darbo apdovanojimu; Socialinės antropologijos magistro studijų programos studentė K. Lungytė – Lietuvos sociologų draugijos geriausio magistro darbo apdovanojimu.
- SMF mokslininkai laimėjo konkursinį finansavimą ir pradėjo vykdyti 5 nacionalinius ir tarptautinius projektus: „Internetu vykdomos pozityvaus kūno vaizdo savipagalbos programos moterims pogimdyviniu laikotarpiu kūrimas ir jos efektyvumo vertinimas“ (vadovė G. Jarašiūnaitė-Fedosejeva), „Vairuosiu kaip jie“: paauglių suvokiamų socialinių normų ir jų kitimų svarba numatant būsimą rizikingą vairavimą“ (A. Endriulaitienė), „Religijos politizavimo ir politikos religizavimo diskursyvinės praktikos šiuolaikinėje Lietuvoje“ (M. Ališauskienė), „Lyčių lygybės ir lygių galimybių priemonių plėtojimas Vytauto Didžiojo universitete” (L. Lapinskė), „Open(ing) Research in Central Asia: consolidating a culture of research ethics, data management, and open science, in Eurasia and beyond“ (nac. komandos vadovė J. Bučaitė-Vilkė).
- Kaip pagrindiniai koordinatoriai ar instituciniai partneriai SMF mokslininkai dalyvauja 4 Socialinių mokslų duomenų infrastruktūrose: Gimstamumo ir šeimos tyrimo MTI (GGP LT), Lietuvos ilgalaikio socialinio tyrimo MTI (LIST), Europos sveikatos, senėjimo ir išėjimo į pensiją tyrimo MTI (SHARE Lietuva), Europos socialinio tyrimo MTI (EST LT).
- Laimėti ir pradėti vykdyti 2 LMT finansuojami studentų tyrimai semestro metu: Zarevičiūtės (vadovė G. Jarašiūnaitė-Fedosejeva), I. Muraškaitės (K. Žardeckaitė-Matulaitienė) bei 2 podoktorantūros stažuotės: D. Stumbrienės (vadovas D. Jasilionis), M. Markucko (J. Ruškus).
- Tarp visų šalies Psichologijos bakalauro studijų programų VDU Psichologijos katedra pakvietė gausiausią pirmakursių skaičių, kaip ir Sveikatos psichologijos magistro studijų programa. Sėkmingas priėmimas į naują Socialinio darbo magistro studijų programos specializaciją anglų kalba Social Work in the Context of Social Crises. Socialinės antropologijos magistro studijų programa paminėjo 20 metų sukaktį. VDU renginyje Kokybė360 fakultetas įvertintas kaip akademinio sąžiningumo užtikrinimo lyderis.
- Parengtos 2 monografijos (A. Žilys, G. Jarašiūnaitė-Fedosejeva. Lietuvos gyventojų apklausos įgyvendinimo savipilda galimybių analizė: Europos socialinio tyrimo atvejis; L. Bukšnytė-Marmienė ir kt.. Mokytojų galia: klestėti, ne tik išgyventi), 1 mokslo studija (R. Markšaitytė, L. Šeibokaitė, A. Endriulaitienė. Vairuotojų požiūris į nuobaudas: teisingumas, veiksmingumas, paskirtis ir jų psichologinės prielaidos) ir 1 metodinė priemonė (D. Zovė, R. Motiečienė. Socialinių paslaugų poreikio vertinimo procesas: metodinė priemonė socialiniams darbuotojams).
- Lietuvos psichologijos studentų asociacija (LiPSA) organizavo 3-iąją neuropsichologijos konferenciją ,,Neurofiesta: nuo tyrimų iki kasdienybės“ bei minėjo savo 20-ąjį gimtadienį, Socialinio darbo studentų klubas ,,Vesta“ organizavo renginį ,,Sprendimų festivalis: socialinio darbo metodų mugė“, VDU Sociologų klubas prisidėjo organizuojant 10-ąją jubiliejinę nacionalinę Jaunųjų sociologų antropologų konferenciją ir laimėjo konkursinį finansavimą projektui – SOCkava’2024.
- Socialinio darbo katedra suorganizavo tarptautinę konferenciją ,,Vaiko ir šeimos gerovės siekis. Ką socialinis darbas gali pasiūlyti dinamiškų pokyčių kontekste?“. Psichologijos katedros darbuotojai kūrė programą tarptautinei Transform4Europe vasaros mokyklai: „(Co)Happiness Laboratory“. Pasiūlyta inovatyvi veikla bendradarbiavimui su socialiniais partneriais fakultete: vyko pirmasis socialinės srities hakatonas SMFHACK‘24 tema „Priklausomybės jauno žmogaus gyvenime“.
- SMF bendruomenės nariai, organizuodami konferencijas, simpoziumus, mokymus, seminarus, diskusijas ir kita (įgyvendinta daugiau nei 80 skirtingų formų veiklų), aktyviai dalinosi patirtimi su įvairiomis tikslinėmis grupėmis: moksleiviais, mokytojais, tėvais, profesine bendruomene, VDU bendruomene, absolventais ir plačiąja visuomene.Inicijuotos ir pasirašytos bendradarbiavimo sutartys su 5 organizacijomis. Parengtos 2 programos platformoje Kursuok – „Konfliktų mediacija“, „Psichologinis kapitalas: kelias į sėkmę ir asmeninę gerovę“.
- Pagal įvairias finansavimo programas fakultete lankėsi daugiau nei 30 užsienio dėstytojų, mokslininkų, praktikų.
SMF studentų 2024 m. rudens semestro „pulsas“: ką rodo Studentpulse apklausos?
Socialinių mokslų fakultete nuo 2024 m. pradėta periodiškai vykdyti Studentpulse apklausa. Ja siekiama „apčiuopti“ SMF studentų nuotaikas: studijavimo SMF patirtis, mokymosi aplinkos, santykių su bendramoksliais ir akademine bendruomene vertinimą, studijų ir laisvalaikio derinimo galimybes, lūkesčius administracijai, dėstytojams. Šiomis apklausomis SMF administracija siekia geriau pažinti savo studentus ir efektyviau spręsti jiems kylančius iššūkius. Tuo tarpu studentai turi galimybę išsakyti savo pastebėjimus ar poreikius viso semestro metu. Be to, Studentpulse apklausos išsiskiria tuo, kad pažymėjus tam tikrus atsakymų variantus yra sugeneruojamas nukreipimas į universiteto departamentus, centrus ar fakulteto padalinius, kurie padės studentams savalaikiai spręsti iškilusius sunkumus.
2024 m. rudens semestre SMF vyko trys Studentpulse apklausos. Taigi, ką parodė šių apklausų rezultatai? Kokios nuotaikos vyravo tarp SMF studentų rudens semestro metu?
SMF studentų nuotaiką rudens semestre geriausiai atspindi apibendrintas studentų pasitenkinimo studijomis balas, skaičiuojamas išvedant dešimtbalėje skalėje žymimų atsakymų į klausimą „Aš džiaugiuosi, kad studijuoju Socialinių mokslų fakultete“ vidurkius. Šis balas (8.3) ir studentų atsakymų („nuotaikos“) procentinė išraiška matoma žemiau pateiktame paveiksle.
Reikia paminėti, kad šis pasitenkinimo studijomis balas yra svyruojantis ir priklauso nuo apklausos vykdymo laikotarpio. Rudens semestro pradžioje vykusioje Studentpulse apklausoje pasitenkinimo studijomis SMF vidurkis buvo 8.6. Tuo tarpu semestro pabaigoje vykusioje apklausoje – 8.3.
Taigi, remiantis apibendrintais visų trijų Studentpulse apklausų rezultatais, 61.3 % apklausose dalyvavusių SMF studentų jaučiasi laimingi studijuodami VDU Socialinių mokslų fakultete. Studentai džiaugiasi draugiška aplinka, santykiais su dėstytojais, savo pasirinkimu studijuoti konkrečioje studijų programoje ir studijų kokybe, galimybėmis įgyvendinti savo idėjas, pastebi, kad į jų nuomonę bei poreikius fakultete stengiamasi atsižvelgti. 21.9% apklausose dalyvavusių studentų savo patirtis vertina neutraliai – SMF jaučiasi gerai, bet patiria ir tam tikrų „nuotaikos“ svyravimų.
Likusi dalis apklausose dalyvavusių studentų – 16.8% – yra nusiteikę skeptiškai. Žvilgtelkim atidžiau į pastarąsias nuotaikas. Remiantis Studentpulse apklausų rezultatais, vieni pagrindinių sunkumų, kuriuos išsako studentai yra didelis studijų krūvis bei tempas, netolygus užsiėmimų tvarkaraščių, atsiskaitymų ar užduočių paskirstymas kai kuriose studijų programose ar atskiruose dalykuose, baimė netekti valstybės finansuojamos vietos, jei nepavyktų gerai išlaikyti tarpinius atsiskaitymus ir egzaminus. Šiuos studentų pastebėjimus atspindi ir žemesnis studijų ir asmeninio gyvenimo derinimo vertinimo balas – 6.6 bei motyvacijos studijuoti balas – 7.4. Visgi, nepaisant kylančių sunkumų, tikslų išsikėlimo vertinimo balas („Manau, kad Socialinių mokslų fakultetas man suteikia geriausias galimybes sėkmingai išlaikyti egzaminus“) 8.0 rodo, kad studentai tiki juos įveiksiantys.
SMF studentų siūlymai
Apklausų metu studentai išsakė pasiūlymus, kaip būtų galima pagerinti studijų patirtį VDU Socialinių mokslų fakultete. Studentai pageidautų tolygesnio užduočių, tarpinių atsiskaitymų, rašto darbų išdėliojimo semestro metu, lankstesnio dėstytojų požiūrio į lankomumą kai kuriuose seminaruose ir laboratoriniuose užsiėmimuose, aiškesnio ir savalaikio dalyko informacijos bei studijų medžiagos pateikimo Moodle, dar daugiau inovacijų dėstyme, praktinių veiklų. Buvo pateikta ir keletas konkrečių pasiūlymų, kas galėtų padėti pirmo kurso studentams lengviau susigaudyti informacijos sraute, o vyresnių kursų studentams lengviau pasirinkti baigiamojo darbo vadovą.
Visi Studentpulse apklausose išsakyti pastebėjimai ir siūlymai yra peržvelgti ir bus perduoti studijų programų komitetams, atitinkamiems universiteto departamentams, atsakingiems už studijų ir kitų universiteto bendruomenės veiklų organizavimo procesus; kitus siūlymus pagal galimybes sieks atliepti SMF administracija. Atsižvelgus į studentų pageidavimus, SMF administracija, studijų programų komitetai jau yra inicijavę nemažai pokyčių. Pavyzdžiui, SMF administracija universitete inicijavo tokius pakeitimus, kaip galimybę rinktis pasirenkamuosius dalykus susidarius mažesnei studentų grupei; nuolat siekiama peržiūrėti/papildyti naudojamas komunikacijos priemones, kurios padėtų užtikrinti savalaikės, aiškios informacijos sklaidą; derinamas palankesnis paskaitų tvarkaraštis dirbantiems magistrantūros studentams, dėstytojai skatinami diegti inovatyvius dėstymo metodus savo dalykuose.
Kviečiame SMF studentus ir toliau aktyviai dalyvauti tiek Studentpulse, tiek ir kitose VDU vykdomose apklausose, išsakyti savo nuomonę ir pasiūlymus. Mūsų tikslas – bendromis visos fakulteto bendruomenės pastangomis kurti kuo geresnę studijų aplinką ir patirtis SMF.
Jaukių šv. Kalėdų ir džiugių Naujųjų metų!
VDU SMF metų dėstytoja Laura Lapinskė apie tai, kas šiandien yra gera dėstytoja ar geras dėstytojas
Dėstytojos ir dėstytojo darbas šiuolaikiškame, nuolat kintančios visuomenės lūkesčius ir poreikius atliepti siekiančiame universitete yra kupinas tiek naujų profesinių galimybių, tiek ir tam tikrų iššūkių. Kalbiname studentų geriausiai 2023-2024 m. m. įvertintą VDU Socialinių mokslų fakulteto (VDU SMF) dėstytoją Laurą Lapinskę apie tai, ką šiandien reiškia būti dėstytoja ar dėstytoju.
Laura, kas Tau pačiai yra gera dėstytoja ar dėstytojas?
Gyvename sparčių visuomenės transformacijų laikais. Technologinė pažanga, besikeičianti ekonomika, nenumatyti staigių globalinių krizių padariniai, pandemijos, karai verčia mus permąstyti ne tik tai, ko mokome, kaip mokome, bet ir kam viso to mokome, kam ruošiame savo studentes ir studentus. Manau, kad šiuolaikinė dėstytoja jau nebėra visažinė informacijos tiekėja, žinių įsisavinimo proceso prižiūrėtoja ar faktų rūšiavimo kontrolierė, bet greičiau supratinga bendrakeleivė, jautri padrąsintoja ir strategiškai mąstanti telkėja. Mano manymu, tai kritinį mąstymą ugdyti padedanti kolegė, kuri tiesiog moko mokytis ir pabrėžia ne tik savo dalyko reikšmingumą, bet ir bendrųjų gyvenimo įgūdžių bei tarpasmeninių kompetencijų lavinimo visą gyvenimą svarbą.
Geriausių man dėsčiusių dėstytojų pavyzdžiai – mano tikrieji „role models“ – turėjo keletą bendrų savybių: ne tik įspūdingą intelektualumą, platų matymą, originalų mąstymą, kūrybiškumą, smalsumą ir atvirumą, bet ir labai aiškius etikos principus, tokius kaip horizontalus ir pagarba grįstas kolegiškas santykis, lygiavertis bendravimas skatinantis bendradarbiavimą, įtraukus požiūris į auditoriją, nuolatinė savirefleksija. Studijuodama ne viename universitete – Kauno technologijos, Vidurio Europos, Atma Jaya, Södertörn – intuityviai sekiau pavyzdžiu tų, kurios ir kurie sugebėjo sudominti, padėjo pamatyti tai, kas ne visada matoma, gebėjo sukurti saugią erdvę dalintis, įgalino. Šiuo metu dėstydama VDU Socialinių mokslų fakultete, Socialinio darbo katedroje, ir toliau mokausi iš fantastiškų kolegių ir kolegų – savo darbą su studentais mylinčių, dėmesingų, palaikančių, reflektuojančių dėstytojų.
Kokie iššūkiai Tau kaip dėstytojai kyla dirbant su studentėmis ir studentais? Kaip juos sprendi?
Labai nerimauju, kai grupėje nuolat kalba tie patys keli asmenys, o kiti nedrįsta pasisakyti, lieka tarsi šešėlyje dėl įvairių asmeninių savybių ar tiesiog gyvenime susiklosčiusių aplinkybių. Apgailestauju, kai jų savitos patirtys ir svarbios įžvalgos lieka neišgirstos. Todėl stengiuosi išjudinti visą grupę, įtraukti visas ir visus, sukurti skirtingus gebėjimus atliepiančias įvairias užduotis, įvairius grupinius darbus, žaidimus, kuriuose visos ir visi galėtų dalyvauti be nerimo suklysti, būtų motyvuotos ir motyvuoti nuoširdžiai įsitraukti, turėtų palankias sąlygas mokytis vienos ir vieni iš kitų. Toli gražu ne visada tai pavyksta, bet vis ieškau naujų, įtraukesnių būdų, atliepiančių universitete egzistuojančią įvairovę ir socialinio teisingumo principus. Pati nuolat dalyvauju mokymuose, kompetencijų tobulinimo programose, semiuosi patirties iš kitų, įtraukius ir interaktyvius metodus naudojančių kolegių ir kolegų tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.
Kokį santykį sieki kurti su studentėmis ir studentais?
Pagarbų. Saugų. Geranorišką. Kantrų. Abipusiai auginantį.
Kas Tau patinka Tavo darbe? Kas labiausiai džiugina? Ir kas nelabai?
Kad ir kaip banaliai tai gali nuskambėti, labiausiai savo darbe mėgstu dialogą, mokymąsi ir tobulėjimą kartu su studentais ir studentėmis. Taip pat tiesiog mėgaujuosi akimirkomis, kai auditorija nustemba, suabejoja savo tiesomis, diskutuoja tarpusavyje, išgirsta kitas pozicijas, pabūna vienos ar vieni kitų batuose. Nuostabu, kai diskusijose sukuriama pasitikėjimo atmosfera, kai vienos ir vieni kitas ir kitus iš tikrųjų išgirsta, pamato, supranta kitokią perspektyvą ir pajunta savosios arbitralumą.
Lygiai taip pat mėgstu ir pati nustebti, suabejoti savo žiniomis, pamatyti savo spragas ar neįsisąmonintą šališkumą. Tai, žinoma, dažnai ir nebūna taip jau malonu.
Mažiau džiugina vis dar Lietuvoje egzistuojanti struktūrinė problema – nesutvarkyta atlygio už pedagoginį darbą sistema. Jei galėčiau iš to oriai pragyventi, turbūt rinkčiausi tik dėstyti. Tikrai labai mėgstu šią savo darbo universitete dalį.
Taip pat nepatinka, kad dar ne visos ir ne visi universiteto bendruomenės narės ir nariai gali jaustis vienodai svarbios ir svarbūs, saugios ir saugūs, matomos ir matomi, įgalintos ir įgalinti, reprezentuojamos ir reprezentuojami. Tačiau šią situaciją po truputį keisti man padeda kitos universitete einamos pareigos – Lygių galimybių koordinatorės bei lyčių lygybės ir lygių galimybių problemas sprendžiančių projektų SPEAR, LUMA tyrėjos. Kartu su Bendruomenės gerovės koordinatore Viktorija ir Negalios koordinatore Migle siekiame, kad kiekvienas VDU bendruomenei priklausantis asmuo jaustųsi vertingas, gerbiamas ir turintis palankias sąlygas studijuoti, dirbti.
Ko palinkėtum jaunosioms dėstytojoms ir dėstytojams, kurių dėstytojavimo kelias dar tik prasideda?
Atsimenu, kai labai norėjau tapti dėstytoja ir tos pareigos man atrodė tarsi šventos. Juk tokia atsakomybė stovėti prieš auditoriją, dėtis visažine ir aiškinti jauniems smalsiems žmonėms kažką apie gyvenimą! Dėl to pirmaisiais dėstymo metais patyriau labai daug streso ir nepasitikėjimo savimi, siaubingai bijojau suklysti, kažko nežinoti, nemokėti atsakyti, pagaliau, pasirodyti kvailesne už savo studentes ir studentus. Ir nors kiekviena pradedanti dėstytoja ar kiekvienas pradedantis dėstytojas vis tiek praeis savo asmeninį augimo kelią, mokysis iš savo klaidų, vis dėlto norėčiau palinkėti su studentais ir studentėmis kurti atvirą santykį – nesusireikšminti, bet ir nesislėpti.
Ko palinkėtum studentėms ir studentams?
Labiau pasitikėti savimi kaip protinga, kritiškai mąstyti gebančia būtybe, galinčia sąmoningėti ir „atmokti“ įvairiausias „tiesas“, kurias nuo kūdikystės mums diegė visuomenės institucijos. Taip pat linkėčiau aiškiai suvokti tikrąją motyvaciją studijuoti pasirinktoje programoje. Man regis, „diplomas dėl diplomo“ – jau seniai nebemadinga praktika, o motyvuota ar motyvuotas, savo pasirinkta profesija nuoširdžiai besidominti studentė ar besidomintis studentas be galo įkvepia ir skatina dar labiau pasitempti. Dar linkiu mėgautis studijų procesu ir jo metu pastebėti, išgirsti ir pabandyti suprasti šalia esančias ir esančius.
Sisteminė literatūros apžvalga: įvadinis kursas
Socialinių mokslų bakalauro 3-4 kurso, magistrantūros ir doktorantūros studijų studentai sausio 21-23 dienomis kviečiami dalyvauti kursuose „Sisteminė literatūros apžvalga“ apie tyrimo metodą, kuriuo siekiama sistemingai identifikuoti, atrinkti ir kritiškai išanalizuoti konkrečiam tyrimo klausimui skirtą literatūrą. Šis kursas yra trumpas įvadas į sisteminę literatūros apžvalgą, apimantis teorines paskaitas ir praktines veiklas grupėse. Išklausę šį kursą dalyviai gebės savarankiškai planuoti bei įgyvendinti sisteminės literatūros apžvalgos žingsnius.
Kurso nauda:
Gebėsite suforrmuluoti aiškų ir tikslingą tyrimo klausimą bei nustatyti literatūros atrankos ir atmetimo kriterijus;
Efektyviai ieškoti mokslinės literatūros, taikant tinkamus paieškos metodus bei įrankius.;
Kritiškai įvertinti surinktus šaltinius, atlikti jų kokybės analizę ir sintezę;
Sistemingai apibendrinti gautus rezultatus ir parengti struktūruotą tyrimo ataskaitą;
Gebėsite spręsti praktinius iššūkius, kylančius vykdant sisteminę literatūros apžvalgą.
Turinys:
Kontaktinio darbo turinys:
Sisteminės literatūros analizės įvadas (istorija ir tikslai); po mokymų dalyviai sugebės identifikuoti tai, kokiam moksliniam klausimui atsakyti yra reikalinga sisteminė literatūros analizė; sugebės atskirti sisteminę literatūros analizę nuo naratyvinės literatūros analizės;
Tyrimo klausimo formulavimas; po mokymų dalyviai sugebės suformuluoti tyrimo klausimą, kuriam atsakyti gali būti naudojama sisteminės literatūros analizė;
Tyrimo protokolo sudarymas; po mokymų dalyviai sugebės paruošti sisteminės literatūros analizės straipsnių paieškos schemą;
Literatūros paieška; po mokymų dalyviai sugebės atlikti mokslinių straipsnių paiešką remiantis sisteminės literatūros analizės principais;
Literatūros analizė; po mokymų dalyviai sugebės atlikti mokslinių straipsnių analizę remiantis išsikeltais straipsnių atrankos kriterijais;
Kokybės analizė; po mokymų dalyviai sugebės atlikti mokslinių straipsnių kokybės analizę;
Duomenų sintezė; po mokymų dalyviai sugebės atlikti mokslinių straipsnių sintezę remiantis suformuluotu tyrimo klausimu;
Rezultatų raportavimas; po mokymų dalyviai sugebės paruošti sisteminės literatūros analizės ataskaitą;
Konsultacijos dėl raporto rengimo.
Savarankiškas darbas bus atliekamas:
Prieš kursus dalyviams susipažįstant su atsiųsta privaloma literatūra, vaizdo įrašo medžiaga.
Rengiant tyrimo raportą individualiai arba poromis.
Mokymų kaina – 75 eur.
Už mokymus galima mokėti savarankiškai arba gali apmokėti Jūsų atstovaujama organizacija. Jeigu už mokymus mokės Jūsų organizacija, registruojantis mokėtoją prašome nurodyti juridinį asmenį. Registracijos patvirtinimą gausite el. paštu. Jeigu negavote patvirtinimo, galimai neatlikote mokėjimo arba blogai nurodėte savo asmeninį elektroninį paštą.
Daugiau informacijos apie mokymus ir registracija: ČIA
Iškilus klausimams, maloniai prašome kreiptis į VDU PKVC mokymų turinio koordinatorę Gintarę Milčę, el. paštu: gintare.milce@vdu.lt.
VDU Sociologijos absolventė Dovilė Vainorė: „Žmogus gyvas tol, kol jis atranda vis kažką naujo…“
Kaip pasirinkai sociologijos studijas VDU?
Baigiau Ukmergės Jono Basanavičiaus vidurinę mokyklą (dabar jau gimnazija) 2005 metais. Mano studijų pasirinkimas susijęs su tam tikrais klystkeliais. Vytauto Didžiojo universitete buvo tuo metu jungtinė psichologijos – sociologijos studijų programa. Aš domėjausi, skaičiau, kokie dalykai bus dėstomi. Beskaitant man pasirodė įdomūs ir sociologijos specialybiniai dalykai. Nors nenorėjau paleisti ir savo pirmojo apsisprendimo, kad stosiu į psichologiją. Šis, dvigubas variantas visai tiko. Po dvejų studijų metų mums, studentams, reikėjo rinktis, kas toliau studijuos psichologiją, o kas pasirinks sociologiją. Aš tada ir „išdaviau“ psichologiją. Nors gyvenime prie jos dar vienu ar kitu momentu grįžau – tai tęstinės psichologijos ir koučingo studijos, psichoterapijos pagrindai. Bestudijuojant darė įspūdį sociologijos dėstytojų erudicija, analizuojamos temos, tai, kokiu „kampu“ jos imamos tyrinėti. Teko rengti įvairius rašto darbus, projektus. Beje, ir Kaunas man visada buvo labai artimas. Vytauto Didžiojo universitetas – toks su savo istorija. Jis siejasi su patriotiškumu, bet kartu ir su tarptautiškumu.
Dovile, ką prisimeni iš savo studijų, kas buvo svarbu, prasminga?
Man patiko galimybė be specialybinių, rinktis papildomus dalykus – iš menų, politikos, ekonomikos, gamtos ir kitų grupių. Dar mokyklos laikais domėjausi istorija, įvairiomis kultūromis bei visuomeniniais dalykais. VDU susipažinau su turkų kultūra ir kalba. Pasinaudojau galimybe beveik visus semestrus tobulinti anglų kalbos įgūdžius. Toks platus pasirinkimų spektras išskiria šį universitetą iš kitų. Įsimintina tai, kad du metus dirbau komisijoje stojančių moksleivių dokumentams priimti. Tai buvo pirmoji mano darbinė patirtis. Gal tai atsitiktinumas, o gal ne, bet vėliau, jau baigusi studijas, dirbau ir personalo atrankų srityje.
Ką šiuo metu veiki?
Šiuo metu mane pagavote labai įdomiame etape. Paskutinius kelis metus dirbau nevyriausybinėse organizacijose, dar prieš tai – verslo sektoriuje. Iškart po studijų teko padirbėti ir valstybinėje organizacijoje. Praeitų metų pabaigoje kartu su bendraminte Ieva įkūrėme nevyriausybinę organizaciją VšĮ „Om-lėtai“ ir jau įgyvendinome keletą projektų. Šiuo metu abejomis kojomis esu šios organizacijos vystymo procese. Parengėme dar 4 projektus – laukiame jų vertinimo ir sprendimų dėl finansavimo. Viena iš krypčių – jaunimo pritraukimas į Lietuvos regionus. Man pačiai daug metų yra įdomi žydų kultūra ir istorija, tad pora pateiktų projektų yra būtent šitai tematikai. Praeitais metais baigiau profesines žurnalistikos studijas. Dažnai kalbinu žmones, kurie regionuose kuria įvairias iniciatyvas, socialinius verslus. Kartais tekstai atgula interviu formatu, kartais tai būna mano įspūdžių ir patirčių refleksijos, esė. Tai, jog pakankamai sėkmingai sekasi vystyti kultūrinius ir socialinius projektus, manau, yra ir sociologijos studijų dėka. Tam, kad suplanuotum, vertintum rizikas, galėtum inicijuoti pokyčius, turi gebėti analizuoti informaciją, situacijas, duomenis konkrečiame kontekste. To ir moko sociologija.
Dovile, kokia veikla teikia didžiausią džiaugsmą?
Man patinka rašyti, dirbti su įvairiais tekstais. Negaliu savęs, ko gero, vadinti rašytoja, bet kažkada aš save pavadinau užrašytoja. Užrašytoja tam tikrų situacijų, iš to paskui gimstančių tekstų. Didelį pasitenkinimą jaučiu dalindamasi žiniomis su kitais žmonėmis. Buvo laikas kai pati per praktiką išmokau, ką reiškia valdyti projektą, ką reiškia spręst organizacinius ar kelių projektų iššūkius vienu metu. Dabar padedu žmonėms tai praeiti: jei jie patys to nori, suteikiu atsakomybes, skatinu mokytis valdyti projektą – eiti iki pabaigos, link rezultato. Man labai patinka matyti kai žmonės atranda save ir vis drąsiau ir drąsiau plečia savo galimybių ribas. Dar ir staigmena – rašau knygą. Tiksliau ji parašyta, dirbu šiuo metu su rankraščiu.
Kokią savo savybę, įprotį, charakterio bruožą vertini labiausiai?
Greičiausiai tai yra kritiškumas. Gali būti, kad tai irgi susiję su studijomis VDU, sociologiniu mąstymu. Mėgstu kritiškai įsivertinti aplinką ir save. Aiškiau ir ramiau, kai atsakai į klausimus: „Ar palankios aplinkybės, sąlygos? Ar man, kaip specialistui ir kaip žmogui reikia vienoje ar kitoje veikloje, erdvėje būti?“ Visada klausiu savęs, ką iš konkrečios situacijos galiu išmokti, kur verta dėti pastangas, o kada reikia sustoti ir „uždaryti klausimą“.
Ką gyvenime dar norėtum išbandyti, išmokti?
Man visada informatyviai atrodė vaizdo ir teksto samplaika. Savo tekstams visada naudoju tik pačios darytas nuotraukas. Jas galima vadinti mėgėjiškomis, nes nėra užfiksuotos profesionalia įranga. Ateityje norėčiau patobulinti fotografinius gebėjimus, tikiuosi, rasiu galimybę dirbti su profesionalia įranga. Socialinėse situacijose užimu stebėtojos poziciją. Sėdėdama kavinėje ar eidama gatve, pamačiusi kažkokią sąveika, įvykį, aš pagalvoju: „Kokia yra šių žmonių istorija? Kas juos sieja?“ Juk už vaizdo visada slypi istorijos – tai taip įdomu užrašyti, skaityti, žiūrėti.
Ką pasakytum jaunam žmogui, kuris galvoja apie sociologijos studijas?
Jei ieškai, kas praskaidrintų rūką nuo abejonių ir galimų pasirinkimų, patarčiau susirinkti kontaktus tų žmonių, kurie jau studijavo konkrečią profesiją, ir juos pakalbinti. Verta išgirsti, kas jiems patiko, kaip jiems atrodė studijos, kur ir kaip pritaikė įgytas žinias. Tai padės suprasti, kaip atrodys studijos, kokias pastangas teks įdėti mokymosi metu, ką galėsi pritaikyti darbinėje aplinkoje. Svarbu susirinkti informaciją, kritiškai, sąmoningai save įvertinti ir paklausti : „Kodėl aš to noriu?“ Reikalinga atsakyti sau ir į tokį klausimą; „Kokioje profesinėje srityje save įsivaizduoju?“ Linkiu, kad tai nebūtų vien tik emocinis sprendimas, o pagrįstas, labai norimas ir argumentuotas sau pačiam pasirinkimas.
Ką palinkėtum sau?
Neseniai seminare išgirdau posakį, kuris tarsi kliktelėjoir sudrebino mintis: „… kad ir kas benutiktų, nenustok mokytis“. Man tie žodžiai suteikia gilios prasmės ir energijos tam, ką darau. Juk žmogus gyvas ir sveikas tol, kol atranda vis kažką naujo: išmoksta, sužino, išbando naujas veiklas. Kai nieko nebegauni iš išorės ir niekuo nesidalini, prasideda griūtis – „rūgimo“ procesas. Linkiu sau tiesiog nesustoti – toliau mokytis, panaudoti žinias ir jomis dalintis.
Parengė Lina Bartusevičienė, VDU Socialinių mokslų fakulteto Komunikacijos su socialiniais partneriais ir absolventais specialistė
VDU Sociologija ir antropologija, bakalauro studijos
VDU Taikomoji sociologija, magistrantūros studijos
Artūras Tereškinas. Depresyvaus realisto dienoraštis: apie fantazijas ir tikrovės rankoves
Ką reiškia prisėsti prie kompiuterio kaip depresyviam realistui? Tai reiškia atsisakyti idealistinio savęs ir kitų vaizdinio, matyti pasaulį ne vien tik kaip tamsų ir tragišką, bet pirmiausia kaip nepatogų ir trapų. Depresyvus realistas mėgina suvokti, kaip jis ir kiti gali ištverti gyvenimą be jokių garantijų. O garantijų vis mažiau.
Depresyviam realistui patinka miegoti. Žinau, kad tai gali būti ir depresijos simptomas. Nenoras atsibusti, noras užmiršti, snaudulys, apatija, nepasitikėjimas, beprasmybė. Miegoti ir nieko neveikti. Esu girdėjęs, kad miegant sparčiausiai atsinaujina žmogaus organizmas, vadinasi, depresyvus realistas nori atsinaujinti. Atsinaujinti miegodamas, net ir tada, kai kūne likę mažai išteklių bet kokiam naujumui.
Prieš 20 metų kaip pradedantis depresyvus realistas daug rašiau apie politines ir erotines fantazijas bei fantazavimą. Buvau naiviai įsitikinęs skirtingų fantazijų būtinumu; sakiau, kad mums jų reikia kaip vandens ir maisto, kaip oro ir meilės, kaip vasaros kvapo ar pavasario balsų.
Tuomet maniau (ir dabar tebemanau), kad fantazijos gali būti ir konvencinės, ir radikaliai kūrybingos, ir lanksčios, ir sunkiai ištrinamos iš atminties. Daug kam iš mūsų fantazijos – būdas tvarkytis su kasdienėmis traumomis ar įprasto gyvenimo vargais. Šokiruojančioje politinėje tikrovėje (o Trumpas, o Žemaitaitis, o Paluckas, o Širinskienė!) fantazijos ypač reikalingos tam, kad galėtume įsivaizduoti tiek nacionalinės, tiek globalios politikos „didybę“, jos utopinį potencialą ir valstybę kaip komiško teisingumo erdvę.
Depresyvaus realisto požiūriu, vyraujančios fantazijos yra arba politinės, arba seksualinės. Intensyviausios fantazijos kaip tik šios, nes jos susijusios su malonumu ir kontrole, aistra ir valdžia, galia ir pažeminimu.
Viename iš savo autobiografinių romanų žinomas amerikiečių rašytojas Edmundas White‘as yra rašęs, kad jo jaunystės laikais kiekvienas Niujorke buvo fantazijų meistras: „Tada mes buvome apsėsti fantazijų, kurias tyrinėdavome tol, kol jos tapdavo absurdiškos. Vienas vaikinas pasakė man: „Aš suvaidinsiu tėvo-sūnaus, jūreivio-prostitutės, juodaodžio prievartautojo-baltosios sekretorės, sunkvežimio vairuotojo-keliautojo autostopu ir nekaltos poros jų vedybų naktį vaidmenis.“.“ Šis asmuo galėjo persikūnyti į bet kurį sufantazuotą vaidmenį.
Bet kodėl vieni, kaip E. White‘o minėtas vaikinas, renkasi įgyvendinti konvencijas peržengiančias fantazijas, kiti imasi homofobiškų ar antisemitinių politikų vaidmens, o treti įkūnija tik vangius stebėtojų ir tylinčiųjų vaidmenis (patylėkime dešimt minučių)?
Atsakymas glūdi skirtingų fantazijų hierarchijoje, kuri ne tik jaudina ir apgaubia mus nunešiotos vilties skraiste, bet ir padalina mums nevienodą kiekį malonumų. Dėl to tie vangieji ir tylintieji fantazuotojai įpranta skandintis normatyvaus arba vadinamojo „gero“ gyvenimo fantazijose, kurios lengvai virsta juos išnaudojančia ir apgaudinėjančia ideologija. Tylėk, mielasis, ir pafantazuok, kad tavo tylus ir inertiškas gyvenimas, nudėvintis tave ir priartinantis neišvengiamą mirtį, yra tiesiog puikus. Toks geras, kad lieka tik tylėti sukandus dantis.
Depresyvus realistas šias žalojančias „gero“ gyvenimo fantazijas priima ne tik kaip neišvengiamybę, bet ir kaip siekį rasti sprendimą ar išeitį. Sekdamas vieno britų komiško serialo „Tiesiog pasaka“ (angl. Absolutely Fabulous) heroje, sušukusia „Man nereikia daugiau pasirinkimų, aš tik noriu gražesnių daiktų“, depresyvus realistas taip pat trokšta gražesnių politinių fantazijų. Todėl jis sušunka: „O, Kamala, o, Ingrida, o, žalieji ir žaliosios!“
Tačiau pastarųjų kelių mėnesių politiniai įvykiai pasaulyje ir Lietuvoje depresyviam realistui primena į ledą įšalusias metaforas, kurias sunku atitirpdyti. Nusivylimas, trauma, nerimas ir baimė tampa vyraujančiomis politiką stebinčiųjų emocijomis. Jas depresyvus realistas įrašo į liūdnų eilėraščių, kurių galima rasti ir lietuviškoje kultūrinėje spaudoje, eilutes. Cituoju ištisai:
Išgėręs migdomųjų nugrimzti į juodą miegą
Nebesapnuoji neprisimeni kada reikia keltis
O atsikėlęs vėl norėtum užmigti
Vienas gyvenimo laikotarpis praėjo
Atėjo kitas – ar įmanoma jį iškęsti
Apsimetant kad viskas gerai
Kad gali nueiti iki darbo
Kad gali užlipti laiptais į savo butą
Kad gali žiūrėti į lubas ir svajoti
Apie praeitį valandas kai neskauda
Kai gali sapnuoti košmarus
Jų nebijodamas
Išgėręs migdomųjų nugrimzti į juodą miegą
Kuriame neskauda niekas netrukdo
Niekam nereikia tavęs
Niekas nedainuoja dainų apie tave
Tik kažkur toli girdisi žoliapjovės garsas
Žolė pjaunama lapkričio mėnesį
Panašiai kaip tu juodo miego patale
Nugrimzdęs į niekur
Šis eilėraštis įregistruoja jauseną, kurią depresyvus realistas vadina „jaustis plonam kaip popierius“. Jaustis plonam kaip popierius reiškia jaustis nereikšmingam, nematomam, nepastebimam. Ar esate kada šitaip jautęsi?
Jaučiantis ploniems kaip popierius nepatogiame ir trapiame pasaulyje, verta nepamiršti sociologijos klasiko Ervingo Goffmano, kalbėjusio apie buvimą ramiam, nepatogiam, kitokiam. Jo žodžiais, „Išlikti ramiam tam tikroje situacijoje reiškia tinkamai paklusti jos taisyklėms bei priimti jos kuriamas ir stabilizuojamas reikšmes; išlikti ramiam reiškia, kad tiesioginė tikrovė neveikia žmogaus ir jis nesistengia suprasti to, kaip kiti interpretuoja šią tikrovę. Būti nepatogiam ar netvarkingam, neteisingai kalbėti ar judėti reiškia būti pavojingu milžinu, pasaulių griovėju. Kiekvienas psichopatas ir komikas žino, kad bet koks tiksliai netinkamas judesys gali pradurti ploną tiesioginės tikrovės rankovę“.
Tą žino ir depresyvus realistas, net jei jis nėra nei komikas, nei psichopatas. Kiekviena nepatogi, sujaukta, netvarkinga, chaotiška politinė (o ir seksualinė) fantazija gali pradurti ploną tikrovės rankovę.
Šaltinis: https://www.lrt.lt/naujienos/nuomones/3/2420044/arturas-tereskinas-depresyvaus-realisto-dienorastis-apie-fantazijas-ir-tikroves-rankoves
SMF bendruomenė atrado Kalėdas fakultete
2024 m. gruodžio 10 d. VDU Socialinių mokslų fakultete buvo įžiebta Kalėdų eglutė, apdovanoti SMF metų žmonės bei linksmai praleistas laikas orientacinio žaidimo fakultete metu, Sociologų klubas apdovanojo fotografijų konkurso dalyvius ir nugalėtojus, o muzikiniais garsais šventės dalyvius džiugino SMF Psichologijos katedros magistrantė Viltė Žiginskaitė.
Tęsiant tradiciją, artėjant metų pabaigai ir Kalėdoms, vyko SMF metų žmonių rinkimai. Psichologijos, Sociologijos ir Socialinio darbo katedros iškėlė po vieną kandidatą kiekvienoje kategorijoje, o laimėtojus nusprendė fakulteto bendruomenė internetinio balsavimo metu.
„SMF Metų darbuotojas/-a“ kategorijoje išrinkta doc. dr. Gabija Jarašiūnaitė-Fedosejeva, VDU Psichologijos katedros vedėja, docentė, vyr. mokslo darbuotoja, – už tarptautiškumo stiprinimą Psichologijos katedroje: bendradarbiaujant su užsienio partneriais pateiktos 2 tarptautinių projektų paraiškos (kvietimai DAINA3, T4EU), dalyvaujama 2 konsorciumuose, kurie rengia paraiškas CERV ir NordFosk kvietimams, į LMT finansuojamo projekto, kuriam vadovauja Gabija, komandą pakviestos 2 užsienio mokslininkės, aktyvus dalyvavimas COST veiklose, Gabijos kvietimu katedroje viešėjo Francois Altweis, kuris skaitė 15 val. trukmės mokymų kursą apie neurogrįžtamajį ryšį ir neuromoduliaciją studentams bei dėstytojams.
„SMF Metų studentas/-ė“ kategorijoje išrinktas Tadas Gasparavičius, VDU Socialinio darbo magistrantūros studijų programos studentas, – už akademinį pažangumą, iniciatyvumą socialinio darbo studentų klubo ,,Vesta“ veikloje, už Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skirtą apdovanojimą geriausio bakalauro baigiamojo darbo kategorijoje. Vertinimo komisija darbą „Vaikų persekiojimas tėvų skyrybų procese: Socialinio darbuotojo perspektyva“ įvertino kaip ypatingai aktualų.
„SMF Metų absolvento/-ės“ kategorijoje išrinkta Vaida Ivaniukaitė, VDU Socialinio darbo magistrantūros studijų programos absolventė, šeimų edukatorė, Y Tėvai įkūrėja, VDU Tėvų akademijos lektorė, surinkusi rekordinį dalyvių registracijų skaičių. Vaida aktyviai vysto socialinį verslą, kuria ir veda socialines laidas, skatinančias visuomenės sąmoningumą. Aktyviai keičia socialinio darbuotojo vaidmenį visuomenėje bei teikia pagalbą šeimoms, sprendžiant kasdienius iššūkius.
Po apdovanojimų bendruomenės nariai aktyviai įsitraukė į orientacinį žaidimą „Atrask Kalėdas SMF“.
Iš Jonavos g. 66 erdvėse atrastų žodžių komandos sukūrė šventinius palinkėjimus. Smagaus skaitymo ir džiugaus švenčių laukimo!
Kai iš po kojų slys pagrindai,
Tikėjimas ves mus per šaltį
Koliokviumui nuskambėjus
Kalėdų varpelių link…
Klasėje jau tylu,
Ir laiškai keliauja lėčiau,
Dėstytojai kepa antis,
Nebėra metodologijai vietos,
Tik kitais metais!
Kai užplūsta džiaugsmas išlaikius savo studijų programos metodų egzaminą Jonavos gatvėj, galima tepti roges, giedoti giesmes, pinti vainiką, kepti kūčiukus ir atlikti refleksiją apie praeitus metus. Linkime, kad visiems refleksijos būtų tik teigiamos!
Atvirukas, silkė, elnias
Studijas nunešė velnias!
Nuotolinė aplinka
Transformuojanti bet ką!
Sesija, žiema..;(
Kalėdos!
Teišnyksta visos bėdos!!!
Sningant snaigėms, laikydami rankose mandarinus, galvodami apie praktikos paradigmas, mugės metu kartu su rektoriumi užsukime į SMF rūmus šiltai bendrystei!
Lai žvaigždės teapšviečia plagiatą,
Lai skaniausios vaišės būna mokslas ir meduoliai,
Lai teorija netemdo supervizijos šviesos,
O SMF kolektyvas tegul nostalgija alsuos.
Lai šie metai jums būna daugiamačiai.
Dovanų, vilčių jie kupini.
Tegul reguliaminas studentų nekankina.
Pamirškim auditorijas ir kalendorių,
Aguonpienį padėkim prie eglučių
Ir išvažiuokim pažintinių patirčių.
Šventės akimirkų galerija:
SADM apdovanojimas už geriausią bakalauro baigiamąjį darbą
Gruodžio 9 d. LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje (SADM) buvo apdovanoti Studentų baigiamųjų darbų socialinės politikos, socialinio darbo ir darbo teisės temomis konkurso laimėtojai, tarp jų – Vytauto Didžiojo universitete (VDU) darbus apsigynęs bakalauras Tadas Gasparavičius.
Konkurso dalyviai varžėsi trijose kategorijose: „Geriausio bakalauro baigiamojo darbo“, „Geriausio magistro baigiamojo darbo“ ir „Geriausios disertacijos“. Šiame pirmą kartą organizuojamame konkurse varžėsi pusė šimto darbų iš dvylikos šalies aukštųjų mokyklų.
Geriausio bakalauro baigiamojo darbo kategorijoje pirmą vietą laimėjo VDU bakalauro Tado Gasparavičiaus diplominis darbas „Vaikų persekiojimas tėvų skyrybų procese: socialinio darbuotojo perspektyva“ (vadovė – VDU Socialinio darbo katedros lektorė dr. Roberta Motiečienė).
Geriausiai įvertintų darbų autoriai apdovanoti piniginėmis premijomis, socialinės apsaugos ir darbo ministro diplomais pagerbti ir jų darbų vadovai. Pateiktus darbus vertino komisija, sudaryta iš vidaus bei išorės ekspertų.
Planuojama, kad Studentų baigiamųjų darbų socialinės politikos, socialinio darbo ir darbo teisės temomis konkursas taps prasminga tradicija, skatinančią studentus aktyviau rinktis aktualias socialines temas.
VDU Tėvų akademijoje – apie pasitikėjimo savimi STEM srityse ugdymą
2024 m. gruodžio 20 d. (penktadienį), 18 val. kviečiame į VDU Tėvų akademijos nuotolinę paskaitą „Pasitikėjimo savimi STEM srityse ugdymas nuo ankstyvo amžiaus“
Paskaitą ves Vytauto Didžiojo universiteto Sociologijos katedros doktorantė Gintarė Lübeck.
STEM profesijos nuolat pirmauja paklausiausių profesijų sąraše, tačiau naujausi PISA duomenys rodo, kad tik 7 proc. Lietuvos mokinių pasiekė aukščiausius matematinio raštingumo pasiekimų lygmenis. Tyrimai rodo, kad saviveiksmingumas (pasitikėjimas savo gebėjimais) daro didelę įtaką susidomėjimui STEM, prognozuoja STEM pasiekimus ir lemia mokinių ketinimus siekti STEM karjerų. Ankstyvasis saviveiksmingumo ugdymas prasideda namuose, tačiau, nepaisant didelės pažangos lyčių lygybės srityje, su STEM susijęs pasitikėjimas savimi vis dar labai skiriasi tarp mergaičių ir berniukų, o skirtumai išryškėja jau ankstyvame amžiuje. Šioje paskaitoje bus nagrinėjama, kokie faktoriai padeda ugdyti vaikų STEM saviveiksmingumą per visą jų mokymosi kelią, nuo ankstyvosios vaikystės iki mokyklos baigimo, taip padedant pamatus jų sėkmei STEM srityse.
Paskaita vyks nuotoliniu būdu. Likus dienai iki renginio, užsiregistravusiems bus išsiųsta prisijungimo informacija. Renginys nemokamas.
Būtina išankstinė REGISTRACIJA: http://smf.vdu.lt/registracija
******************
VDU Tėvų akademija – dalis Socialinių mokslų fakulteto misijos. Tai paskaitų-susitikimų ciklas, kurių metu įžvalgomis ir patarimais su tėvais dalinasi psichologai, socialinio darbo specialistai, sociologai, antropologai ir įvairių kitų sričių universiteto ekspertai. Kartą per mėnesį, dovanodami nemokamus užsiėmimus tėvams, siekiame prisidėti prie visuomenės tobulėjimo. Kviečiame mokytis apie save, šeimą, savo vaikus, jų auklėjimą ir kitomis aktualiomis temomis.
