VDU Tėvų akademijos paskaita „Kiek duomenys gali papasakoti apie šeimos gerovę?“

2025 m. vasario 24 d. (pirmadienį), 18:00 val. kviečiame į VDU Tėvų akademijos nuotolinę paskaitą „Kiek duomenys gali papasakoti apie šeimos gerovę?“

Šiandien duomenys tampa vis svarbesniu įrankiu siekiant suprasti šeimų gerovės pokyčius ir tendencijas. Susitikimo metu aptarsime, ką tokie rodikliai kaip gimstamumas, santuokų ir skyrybų dažnis, gyvenimo trukmė bei migracija padeda atskleisti apie šeimos gyvenimo realijas Lietuvoje ir už jos ribų.

Paskaitą ves dr. Vytenis Juozas Deimantas, Vytauto Didžiojo universiteto V.Kavolio transdisciplininių tyrimų instituto podoktorantūros stažuotojas, Lietuvos socialinių mokslų centro Kartų ir lyčių programos tyrimų infrastruktūros vadovas bei Gimstamumo ir šeimos tyrimo mokslinių tyrimų infrastruktūros (GGP-LT) komandos narys.

Paskaita vyks nuotoliniu būdu. Likus dienai iki renginio, užsiregistravusiems bus išsiųsta prisijungimo informacija. Renginys nemokamas.

Būtina išankstinė REGISTRACIJA: http://smf.vdu.lt/registracija

Kviečiame dalyvauti!

******************

VDU Tėvų akademija – dalis Socialinių mokslų fakulteto misijos. Tai paskaitų-susitikimų ciklas, kurių metu įžvalgomis ir patarimais su tėvais dalinasi psichologai, socialinio darbo specialistai, sociologai, antropologai ir įvairių kitų sričių universiteto ekspertai. Kartą per mėnesį, dovanodami nemokamus užsiėmimus tėvams, siekiame prisidėti prie visuomenės tobulėjimo. Kviečiame mokytis apie save, šeimą, savo vaikus, jų auklėjimą ir kitomis aktualiomis temomis.

VDU Senato posėdyje fakulteto narėms skirtos Garbės stipendijos ir pagerbti mokslininkai

Vasario 14 d. Vytauto Didžiojo universitete (VDU) vykusio iškilmingo, Lietuvos valstybės atkūrimo dienai skirto Senato posėdžio metu VDU Socialinių mokslų fakulteto narėms buvo įteiktos Garbės stipendijos, profesoriaus bei docento atestatai.

VDU profesoriaus atestatas įteiktas profesorei dr. Kristinai Žardeckaitei-Matulaitienei.

VDU docento atestatas įteiktas docentei dr. Aurelijai Stelmokienei.

VDU docento atestatas įteiktas docentei dr. Laurai Šeibokaitei.

VDU docento atestatas įteiktas docentei dr. Jorūnei Vyšniauskytei-Rimkienei.

Vytauto Didžiojo universiteto vardo Garbės stipendija skirta:

Už mokslinę ir visuomeninę veiklą – Socialinių mokslų fakulteto magistrantei Gintarei Kučiauskaitei.

Už sportinę veiklą – Socialinių mokslų fakulteto bakalaurantei Martynai Paukštytei.

„Vasario 16-ąją VDU mini ne tik Lietuvos valstybingumo, bet ir universiteto gimtadienį. Tai proga pasidžiaugti universiteto mokslininkų darbais bei įvertinti jaunųjų mokslininkų pasiekimus. Šiandien teikiame diplomus, bet esminis skirtumas, kad juos atsiima mokslininkai – žmonės, kurių rankose yra ateities raktai. Tai didžiulė viltis, kad jie padarys gyvenimą geresnį, gražesnį, galbūt taikesnį, ir jų dėka Lietuvos mokslo šviesa matysis iš labai toli“, – sakė VDU rektorius prof. Juozas Augutis.

Šiemet VDU įteikė net 75 mokslo daktaro diplomus. Du trečdaliai diplomų buvo įteikti mokslininkėms, apie 15 procentų diplomų iškeliavo užsienio piliečiams. „Per pastaruosius 35 metus įteikėme 976 mokslo daktaro diplomus. Tai rodo kad doktorantūros kelias yra sudėtingas, jį pabaigia tik apie pusę įstojusiųjų. Tad akivaizdu, kad kiekvienas mokslo daktaras yra nepaprastai svarbus tiek universitetui, tiek Lietuvai“, – sakė VDU Mokslo prorektorė prof. Julija Kiršienė.

Vyksta konkursas studijoms užsienyje

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Tarptautinių ryšių departamentas kviečia visus universiteto studentus sudalyvauti konkursuose ir išvykti studijoms užsienyje.

Tai išskirtinės galimybės, kurių dėka stiprinamos asmeninės savybės, gilinamos savo studijų krypties ir užsienio kalbų žinios, susipažįstama su užsienio šalių studijų išskirtinumu, tobulinami profesiniai įgūdžiai, artimiau pamatomos kitos kultūros, atrandami nauji interesai, užmezgamos pažintys ir parsivežamos nepamirštamos patirtys, kurios tampa pamatu išskirtinei karjerai Lietuvoje ir užsienyje.


Siūlome dvi skirtingas galimybes tarptautiniams mobilumams:

Daugiau informacijos

Vasario 18-20 dienomis visus studentus kviesime prisijungti prie „Erasmus Days’25” renginių, kurių metu galėsite ne tik sužinoti daugiau apie mobilumo galimybes, bet ir tapti įvairių įdomių ir prasmingų iniciatyvų dalimi.

Daugiau informacijos apie Erasmus Days

SMF studentams – kvietimas dalyvauti konferencijoje „Laisvė kurti 2025“

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) studentai kviečiami dalyvauti konferencijoje „Laisvė kurti 2025“, skirtoje 150-osioms žymiausio Lietuvos kompozitoriaus ir dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio (1875–1911) gimimo metinėms paminėti.

Konferencija, pavadinimu „Mokslo ir kultūros sonata“, vyks 2025 m. gegužės 9 d., penktadienį, VDU daugiafunkciame mokslo ir studijų centre (V. Putvinskio g. 23, Kaunas). Konferencijos išvakarėse vyks koncertas, skirtas VDU bendruomenei, partneriams ir konferencijos dalyviams.

Skaityti pranešimus, pristatyti kūrybą ir/arba moderuoti konferencijos sekcijas kviečiami visų studijų krypčių ir pakopų studentai. Pranešimus/pasirodymus galima rengti individualiai arba su grupe studentų.

REGISTRACIJOS FORMA ir daugiau informacijos. 

Registracija vyksta iki kovo 31 d.

Pranešimų temos turi atliepti šias konferencijos potemes:

  • Universitetas kaip kūrybos ir meno erdvė
  • Laisvės galimybės ir ribos
  • Kūrybiškumas ir technologijos
  • Verslo ir socialinių iššūkių sprendimai
  • Žmogus, bendruomenė ir visuomenė pokyčių kontekste
  • Gamta mokslininko rankose
  • Kalbų, kultūrų įvairovė ir humanistinės vertybės
  • Darnus vystymasis ir lyderystė švietime
  • Sportas ir sveikatingumas
  • Laisvės galimybės ir ribos politikoje bei komunikacijoje

„Laisvė kurti 2024“ raktiniai žodžiai, padėsiantys susiorientuoti konferencijos temoje: liberalieji menai, tarpdiscipliniškumas, kūrybiškumas, darnus vystymasis, inovacijos, daugiakalbystė, dirbtinis intelektas.

Pranešimų trukmė ir formatai:

  • Pranešimas žodžiu (iki 15 min.)
  • Stendinis pranešimas
  • Meninės kūrybos pristatymas (pasirodymas su prisistatymu, iki 15 min. trukmės, arba darbų paroda)

Pristatymo kalbos: lietuvių, anglų ir kitos universitete dėstomos kalbos.

Registracijos formoje būtina pateikti pateikti pranešimo santrauką (nuo 200 iki 250 žodžių) lietuvių arba anglų kalba.

Pranešimo santraukoje turi būti nurodoma:

  • Pranešimo mokslinė (praktinė) problema

  • Pranešimo tikslas

  • Pranešimo teiginiai ir juos pagrindžiantys argumentai

  • Pagrindiniai tyrimo rezultatai (pranešimo įžvalgos)

  • Raktiniai žodžiai (3-5 žodžiai)

  • Literatūra (tik moksliniams pranešimams)

Atrinktų pranešimų autoriai informuojami iki balandžio 15 d. Konferencijos programa skelbiama iki balandžio 25 d.

Konferencijos programa bus skelbiama čia. 

Konferencija yra dalis visus 2025 metus truksiančių renginių, projektų ir iniciatyvų, skirtų VDU pirmininkavimui „Transform4Europe“ (T4EU) aljanse. Vienuolika Europos universitetų vienijantis aljansas siekia sukurti bendras struktūras, programas, mokslo bei inovacijų platformas, o svarbiausia – stiprinti T4EU ateities viziją, tapatybę ir bendradarbiavimą.

Paroda „MES IŠ LIETUVOS“

Minėdami labai svarbias Lietuvos valstybei datas – Vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną – ir Kovo 11-ąją – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną, Kauno taikomosios dailės mokyklos fotografijos specialybės mokiniai dalyvavo fotografijų konkurse. Atrinkti geriausi darbai buvo sudėti į parodą, kurią galima apžiūrėti VDU Socialinių mokslų fakultete (Jonavos g. 66, Kaunas), trečiame aukšte.

„Nors mokiniai yra skirtingo braižo, matantys bei fiksuojantys aplinką ir pasaulį savitu kampu, tačiau puoselėdami lietuvybę atrinko gražiausias, įdomiausias nuotraukas, kuriose juntamas santykis su gimtine, Lietuvos žmonės, miestai, gamta, patriotiškumas, pagarba tradicijoms ir visa tai apjungiantis jausmas – meilė gimtam kraštui. Taip pat atkreipiamas dėmesys ir į ekologines problemas. Džiaugiamės, galėdami laisvai kurti, tobulėti ir augti kartu su savo šalimi. Fotografijos – tai ne tik istorijos lentynose nugulantys dokumentai. Tai – įamžinimas jausmo būnant lietuviu“, – parodą pristato Kauno taikomosios dailės mokyklos Audiovizualinio meno mokytoja, fotomenininkė Kristina Valasevičienė.

Kviečiame pasigrožėti darbais, pakeliauti fotografijose po savo šalį ir pajausti – kaip gera būti iš Lietuvos!

Laimingiausi lietuviai – kokie jie?

Tadas Vadvilavičius, Vytauto Didžiojo universiteto Vytauto Kavolio tyrimų institutas

Būtų nuostabu turėti „laimės mašiną“, kuri kaip saldainių automatas, bet kuriuo mums patogiu metu, galėtų duoti mums „laimės“ ir padaryti mus laimingais. Nors tai iš esmės apibūdina saldainių automatą, tačiau tai greičiausiai atspindi tik trumpalaikę laimę, kurią galėtume gauti.

Kas dvejus metus, Lietuvoje yra atliekamas Europos socialinis tyrimas, kurio metu yra klausiama apie tai, kiek asmuo laiko save laimingu (-a). Iš 1365 tyrime dalyvavusių Lietuvos gyventojų, 410 lietuvių nurodė, jog jų subjektyvi laimė yra itin aukšta (9 – 10 balų iš 10 galimų). Tad kokie šie lietuviai, kurie savo laimę vertina aukščiausiai?

Nepasitikintis politikais, dažnai valgantis vaisius

Žemiau yra pateikiamas aprašas vidutinio laimingiausio lietuvio, remiantis įvairiais kriterijais, nuo politikos iki vaisių ir daržovių valgymo dažnumo.

Bendrai, tyrimo rezultatai atskleidžia, jog didžioji dalis laimingiausių lietuvių yra moterys (64,4%). Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, jog tokia pati dalis moterų dalyvavo ir visame tyrime, todėl praporščikai moterys nėra laimingesnės nei vyrai.

Laimingiausi lietuviai svyravo nuo 15 iki 90 metų, o jų amžiaus vidurkis – 46,67 m. Sveikatą vertina kaip gerai ar labai gerai. Dažniausiai gyvena mieste, miestelyje arba rajone. Didžiausia dalis turi vidurinį arba bakalaurinį išsilavinimą.

Laimingiausi lietuviai yra vidutiniškai besidomintys politika, pasitikintys teisine sistema bei yra vidutiniškai patenkinti demokratija Lietuvoje. Vis dėlto, nepasitiki politikais ir politinėmis partijomis, nors didžioji dalis laimingiausių lietuvių (65,9%) paskutiniuose rinkimuose balsavo.

Didžioji dalis mano, jog gėjai ir lesbietės gali gyventi taip, kaip jie nori ir nesijaustų gėdingai, jeigu jos ar jo artimas šeimos narys būtų gėjus arba lesbietė. Galiausiai, daugiau laimingų lietuvių taip pat mano, jog imigracija yra labiau gerai šalies ekonomikai.

Laimingiausiais save laikantys lietuviai vertina, jog taip pat dažnai, kaip ir kiti to paties amžiaus asmenys, dalyvauja kokioje nors socialinėje veikloje, yra vidutiniškai religingi bei vidutiniškai nerimaujantys dėl klimato kaitos.

Vaisius ir daržoves valgo dažniausiai kiekvieną dieną, vidutiniškai užsiima sportu 5 dienas per savaitę. Didžioji dalis gyvenime nerūkė, alkoholį vartoja mažiau nei kartą per mėnesį arba visai nevartoja. Bet kokio pobūdžio rizikos jie siekia vidutiniškai.

Dažniausiai laimingi lietuviai nurodo niekada arba visai niekada nesijaučiantys vieniši, liūdni, prislėgti, ar susiduriantys su miego sunkumais. Visgi, kartais arba labai retai susiduria su finansiniais sunkumais.

Galiausiai, jie nėra patyrę diskriminacijos darbe, sveikatos sistemoje ar iš policijos. Mano, jog sveikatos sistemoje, darbinimo procese ir susidūrus su policija, tiek su vyrais ir tiek su moterimis yra dažniausiai elgiamasi teisingai.

Nelaimingesni nei Šveicarai

Šveicarija jau daug metų yra laikoma laimingiausia Europos valstybe. Tad ar laimingiausi lietuviai labai skiriasi nuo laimingųjų šveicarų?

Vidutiniškai, šveicarai yra keliais metais vyresni nei laimingiausi lietuviai bei palankiau vertina savo sveikatą. Kitaip tariant, net ir patys laimingiausi lietuviai vertina, jog sveikata yra prastesnė nei vidutinio šveicaro.

Vidutinis Šveicarijos gyventojas labiau pasitiki teisine sistema šalyje, politikais ir politinėmis partijomis nei patys laimingiausi lietuviai. Taip pat, šveicarai yra beveik dvigubai labiau patenkinti demokratija šalyje. Šveicarai labiau nerimauja dėl klimato kaitos.

Visgi laimingiausi lietuviai dažniau valgo vaisius ir daržoves, dažniau užsiima fizine veikla bei proporciškai dažniau balsuoja rinkimuose.

Tad nors ir yra keletas laimingiausių lietuvių pranašumų prieš šveicarus, tačiau bendrai net laimingiausi lietuviai taip pozityviai nevertina valstybės institucijų, savo sveikatos, nesijaudina dėl klimato kaitos kaip tai vertina Šveicarijos gyventojai.

Nors reikalinga gilesnė analizė, tačiau šis žvilgsnis į laimingiausius lietuvius mums atskleidžia tai, kaip gyvena ir ką daro asmenys, kurie savo laimę Lietuvoje vertina aukščiausiai. Nors net ir laimingiausi lietuviai neaplenkia vidutinio Šveicarijos gyventojo, tačiau iš laimingiausių lietuvių pasimokyti tikrai galime. Tyrimai rodo, jog sportas, sveika mityba, alkoholio ir tabako nevartojimas gali mums padėti būti laimingesniais.

Vytauto Didžiojo universiteto vykdomą projektą „Lietuvos narystės Europos Socialinio tyrimo Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciume plano įgyvendinimas“ (Nr. VS–20) finansuoja Lietuvos mokslo taryba.

Aukštųjų mokyklų mugėje – VDU konsultacijos, eksperimentai, laboratorijos ir kitos įdomybės

Sausio 29 d., trečiadienį, Žalgirio arenoje Kaune Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) dalyvaus studijų parodoje „Aukštųjų mokyklų mugė 2025“, kurioje lankytojams – esamiems ir būsimiems studentams, jų tėvams, mokytojams – pasiūlys įvairiausių veiklų ir naudingos informacijos: nuo nemokamų konsultacijų aktualiausiais klausimais apie stojimus ir studijas iki interaktyvių eksperimentų, garso įrašų miksavimo, virtualių laboratorijų, žaidimų ir pažinties su VDU studijuojančiais olimpiečiais.

Pagrindiniame VDU stende universiteto atstovai bus pasiruošę pakonsultuoti moksleivius aktualiausiais klausimais: nuo studijų programų, stojamųjų egzaminų, priėmimo į aukštąsias mokyklas tvarkos pristatymo iki konkursinio balo skaičiavimų ir konsultacijų, kaip įstoti į pasirinktą specialybę. Universiteto stende bus galima gauti VDU užrašų knygutę „Artes liberales“, kurioje – 2025 m. priėmimo tvarkos principai, VDU studijų programos, informacija apie studijų aplinką (bendrabučiai, stipendijos, studentiškos organizacijos, menų kolektyvai ir kt.) bei daug smagių užduočių. Nežinančius arba neapsisprendusius, kokias studijas rinktis ateityje, stende pradžiugins VDU karjeros žaidimas.

„Aukštųjų mokyklų mugėje“ šiemet VDU atstovai skaitys du pranešimus. Žalgirio arenos amfiteatre 11.40–11.55 val. VDU Viešosios komunikacijos katedros dėstytojas Kristijonas Jakubsonas surengs pranešimą „Kas galiausiai gaus diplomą: tu ar „ChatGPT?“, o Renginių zonoje 12.40–12.55 val. lauks Lietuvos studentų sąjungos viceprezidentės, buvusios VDU Studentų atstovybė prezidentės ir #VDUsmf magistrantės Ievos Vengrovskajos pranešimas „Jei žinai ko Tu nori, kodėl dar reitinguoji kitų mintis…“.

Socialinių mokslų fakulteto atstovai Inovacijų zonoje pristatys „Mindfulness VR“: moksleiviai galės susipažinti su virtualios realybės pritaikymu psichologijoje ir išbandyti dėmesingo įsisąmoninimo (angl. mindfulness) programą virtualioje aplinkoje bei pasimokyti sąmoningo atsipalaidavimo. Norintys naudingai praleisti laiką kviečiami išbandyti mokomąjį stalo žaidimą GAMLEC: jo metu galima paprastai, žaismingai ir tvariai sužinoti apie vyresnio amžiaus žmonių, kuriems reikalinga priežiūra ar globa, gyvenimo kokybę.

 

Kursuok su VDU – mokymai organizacijų darbuotojams „Konfliktų mediacija“

Nuo vasario mėnesio kursuok.lt platformoje organizacijų darbuotojus kviečiame mokytis mokymų programoje „Konfliktų mediacija“ platformoje ir pretenduoti į valstybės finansavimą mokymams (iki 500 eurų). VDU Psichologijos katedros lektorių parengtoje mokymų programoje organizacijų vadovai ir specialistai ugdys konfliktų valdymo gebėjimus profesinėje aplinkoje. Norintys gauti finansavimą mokymams, turi būti 18–65 m. amžiaus dirbantys asmenys. Finansuojamų vietų skaičius labai ribotas – todėl skatiname dalyvauti išankstinėje registracijoje.

Mokymai skirti ugdyti įvairių sričių vadovų ir specialistų mediacijos gebėjimus, įgalinančius juos savo profesinėje aplinkoje nešališkai valdyti tarpasmeninių, tarpgrupinių ir kt. konfliktų mediacijos procesą, skatinant konfliktuojančias puses siekti susitarimo ir/ar priimti sprendimą. Mediacijos metodas padeda valdyti konfliktus ir siekti susitarimo, kai konfliktuojančioms šalims nepavyksta pasiekti to savo jėgomis ar yra poreikis efektyviau tai daryti ir trečioji šalis tampa tarpininku. Programoje dalyviai išmoks mediacijos kaip metodo ir gebės taikyti jį sprendžiant konfliktines situacijas savo profesinėje aplinkoje. Mokymų programa pagrįsta 3 pagrindiniais principais: įgyti žinias, įsisąmoninti turimas nuostatas ir lavinti gebėjimus.

Po mokymų programos, dalyviai gebės:

  • atpažinti ir analizuoti konfliktų priežastis bei konfliktų raiškos mechanizmus;
  • atskirti konfliktus eskaluojančius ir deeskaluojančius veiksnius bei suvokti jų poveikį konfliktų eigai;
  • paaiškinti mediacijos metodo principus, paskirtį ir pagrindines taikymo sritis;
  • suprasti mediacijos procesą, mediatoriaus vaidmenį bei atsakomybes jame;
  • įgyti praktinių įgūdžių mediacijos metodo taikymui konfliktų sprendime.

Išankstinė registracija: https://mokymosiakademija.vdu.lt/mokymai/studijos/2410

Primename, kad VDU lektorių vedamose mokymų programose VDU darbuotojai dalyvauti negali. Tačiau organizacijų dalyviai (negavę finansavimo) ir VDU darbuotojai gali dalyvauti mokymuose, už juos mokėdami savarankiškai.

Iškilus klausimams, kviečiame kreiptis el. paštu: mokymosi.akademija@vdu.lt.

„KURSUOK platforma sukurta įgyvendinant projektą „Mokykis visą gyvenimą!“ (projekto Nr. 10-009-P-0001), kuris finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ bei Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis.“

VDU Tėvų akademijos paskaita „Lytiškumo ugdymo pradžiamokslis“

2025 m. sausio 27 d. (pirmadienį), 18:00 val. kviečiame į VDU Tėvų akademijos nuotolinę paskaitą „Lytiškumo ugdymo pradžiamokslis“.

Apie lytiškumo ugdymą viešojoje erdvėje kalbų sklando daug, tačiau koncentruotos diskusijos trūksta. Šioje paskaitoje susipažinsime su lytiškumo ugdymo pagrindais ir pamatiniais principais. Turinys bus naudingas auginantiems ir ugdantiems įvairaus amžiaus vaikus.

Paskaitą ves lytiškumo ugdymo specialistė, VU Ugdymo mokslų instituto doktorantė, „Ne Kopūstų Vaikai“ autorė Akvilė Giniota, 2023 m. LR Teisingumo ministerijos apdovanota už įdirbį ir nuopelnus lytiškumo ugdymo bei žmogaus teisių srityje.

Paskaita vyks nuotoliniu būdu. Likus dienai iki renginio, užsiregistravusiems bus išsiųsta prisijungimo informacija. Renginys nemokamas.

Būtina išankstinė REGISTRACIJA: http://smf.vdu.lt/registracija

Kviečiame dalyvauti!

******************

VDU Tėvų akademija – dalis Socialinių mokslų fakulteto misijos. Tai paskaitų-susitikimų ciklas, kurių metu įžvalgomis ir patarimais su tėvais dalinasi psichologai, socialinio darbo specialistai, sociologai, antropologai ir įvairių kitų sričių universiteto ekspertai. Kartą per mėnesį, dovanodami nemokamus užsiėmimus tėvams, siekiame prisidėti prie visuomenės tobulėjimo. Kviečiame mokytis apie save, šeimą, savo vaikus, jų auklėjimą ir kitomis aktualiomis temomis.

Organizacinės psichologijos konferencija „MEILĖS INŽINERIJA ORGANIZACIJOJE”

„Mylėjimas kažką stipriai suteikia tau stiprybės, kol kažkieno meilė tau sau teikia drąsos“ – Lao Tzu, senovės Kinijos filosofas.

Ir iš tiesų, koks gi būtų gyvenimas be meilės? O ar meilės yra ir organizacijose?

„Meilės inžinerija“ organizacijoje yra metaforinis terminas, kuris gali būti suprantamas kaip sąmoningas dėmesys empatiškai ir į žmogų orientuotai lyderystei bei kultūrai darbo vietoje. Šios konferencijos metu nagrinėsime tai, kaip skatinti ar ją mažinti organizacijoje tarp skirtingų lygių darbuotojų, kaip organizacija išreiškia meilę darbuotojams ir kaip meilę organizacijai išreiškia darbuotojai.

KVIEČIAME DALYVAUTI ORGANIZACINĖS PSICHOLOGIJOS KONFERENCIJOJE „MEILĖS INŽINERIJA ORGANIZACIJOJE”, KURI VYKS 2025 m. VASARIO 13 d. Mykolo Romerio universitete, Ateities g. 20, Vilnius.

Konferencija skirta organizacijose dirbantiems psichologams, psichoterapeutams, organizacijų konsultantams, tyrėjams, žmogiškųjų išteklių specialistams, vadovams bei kitiems besidomintiems karjeros valdymu organizacijose.

REGISTRACIJOS FORMA

Programa

Organizatoriai:
LPS Organizacinės psichologijos komitetas

VDU Psichologijos katedra

VU Psichologijos institutas

MRU Psichologijos institutas