LRT FAKTAI. Ar teisus Gražulis: prieš 30 metų Lietuvoje gimdavo du kartus daugiau vaikų?
Seimo narys Petras Gražulis neseniai pareiškė, kad Lietuvoje po Nepriklausomybės atgavimo vaikų sumažėjo perpus. Šią mintį politikas iškėlė Seime diskutuojant apie tai, ar pakanka Lietuvoje vaikų darželių.
Kaip rodo Statistikos departamento duomenys, P. Gražulis išties neklysta dėl absoliučių gimimo skaičių: 1991 m. Lietuvoje gimė 56 019 gyventojų, 2020 m., kurių duomenys apie gimstamumą yra paskutiniai pateikiami, gimė 25 144: tai net didesnis sumažėjimas, nei perpus.
Vytauto Didžiojo universiteto Sociologijos katedros profesorė Aušra Maslauskaitė sako, kad gimstamumo situaciją šalyje tiksliau atspindi tai, kiek vaikų vidutiniškai pagimdo viena moteris. 1990 m. tai buvo 2,03 vaiko, 2020 m. – 1,48. Pasak jos, 1993 m. Lietuvoje viena moteris vidutiniškai pagimdė jau tik 1,5 vaiko.
„Kai kalbame apie gimstamumą ir ypač tokiame ilgame laikotarpyje, turime vadovautis ne absoliučiais skaičiais <…> Prieš 30 metų gyventojų skaičius Lietuvoje buvo milijonu didesnis nei tas, kurį turime dabar. Lyginti absoliučiais skaičiais vaikus, gimusius prieš 30 metų ir dabar yra nekorektiška <…> Mažėjant gyventojų skaičiui, mažėja moterų, kurios gali pagimdyti“, – atkreipė dėmesį sociologė.
Kviečiame skaityti daugiau:
SMF dekanė doc. dr. A.Stelmokienė: Nuotolinis darbas Lietuvoje padėjo spręsti darbo ir šeimos konfliktą
Praeitą savaitę Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtiems Darbo kodekso ir Lygių galimybių įstatymų pakeitimams, kuriems įsigaliojus taps paprasčiau derinti šeimyninius ar asmeninius poreikius su darbo įsipareigojimais. Šalies gyventojų patiriamas darbo ir šeimos konfliktas tampa vis didesniu iššūkiu organizacijoms. Covid-19 pandemijos metu išbandytas nuotolinis darbo formatas, pasižymintis didesniu lankstumu, vertinamas kaip perspektyvi priemonė mažinant darbuotojų patiriamą įtampą derinant darbą ir šeimyninį gyvenimą. Dr. Aurelija Stelmokienė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Socialinių mokslų fakulteto dekanė, apžvelgia naujausių Lietuvoje atliktų tyrimų rezultatus.
Šių metų pirmą ketvirtį vykdyta pardavėjų apklausa, kurioje dalyvavo 210 respondentų iš įvairių Lietuvos miestų, atskleidė, jog nuotoliniu būdu dirbantys pardavėjai patyrė mažesnį darbo ir šeimos konfliktą, nei dirbusieji kontaktiniu būdu. Dirbdami nuotoliniu būdu, pardavėjai jautė mažiau psichologinių reikalavimų ir daugiau kontrolės atlikdami darbines užduotis. Galimybė nuspręsti, kaip ir kada atlikti pasirinktas užduotis, nuotoliniams darbuotojams leido lanksčiau suderinti įsipareigojimus darbe ir šeimyniniame gyvenime. Apklausą Lietuvoje atliko VDU Organizacinės psichologijos magistrantė Vaida Urbonienė. Užsienyje atlikti tyrimai patvirtina, jog toks darbo ir šeimos balansas, skirtingai nei konfliktas, yra susijęs su mažesniu darbuotojų stresu, geresne fizine sveikata, didesniu pasitenkinimu darbu ir šeimyniniu gyvenimu, padidėjusiu produktyvumu ir įsitraukimu į darbą.
Vis dėlto, siekiant, kad darbas ne tik netrukdytų, bet ir padėtų geriau atlikti vaidmenis šeimoje, svarbus mišrus darbo pobūdis – kontaktinio ir nuotolinio darbo derinimas. Šių metų kovą ir balandį VDU Psichologijos bakalaurės Guoda Germanavičiūtė ir Ieva Kulkytė atliko skirtingų profesijų darbuotojų apklausą, kurioje dalyvavo 117 respondentų iš įvairių Lietuvos miestų. Apklausa patvirtino, jog mišriu ir kontaktiniu būdu dirbantys šalies gyventojai patiria daugiau naudos derindami darbą su šeimyniniu gyvenimu nei dirbantieji tik nuotoliu. Apie 80 procentų bent kelias darbo dienas per savaitę nuotoliu dirbusių darbuotojų pastebėjo, kad darbe įgytos žinios ir įgūdžiai padėjo lengviau spręsti kilusius iššūkius šeimoje. Tikėtina, jog skirtinga darbo biure ir iš namų patirtis sustiprina darbuotojų pasitikėjimą savo jėgomis perkelti turimus resursus (pavyzdžiui, žinias ir įgūdžius) iš darbo į šeimą.
„Mažėjant darbuotojų pasiūlai rinkoje, organizacijos vis dažniau investuoja į įvairių papildomų naudų paketus, kad pritrauktų ir išlaikytų reikalingus darbuotojus. Nemažai daliai darbuotojų organizacijų siūlomos galimybės derinti darbą ir šeimą yra patrauklios, o kartais net esminės renkantis darbovietę. Panašu, kad Lietuvoje pilnai ar dalinai nuotolinis darbo formatas gali padėti ne tik spręsti jaučiamą darbo ir šeimos konfliktą, bet ir skatinti pozityvų darbo ir šeimos sričių derinimą, žinių ir įgūdžių perkėlimą“, – komentavo dr. Aurelija Stelmokienė, Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto dekanė, Psichologijos katedros docentė.
Pasak dekanės, šeimai draugiškos kultūros ir politikos vystymas organizacijose galėtų pasipildyti reikšminga priemone – nuotolinio ar mišraus darbo grafiku pagal individualų darbuotojų poreikį. „Džiugu, jog Lygių galimybių įstatymo pakeitimo projekte, kuris, jei Seimas pritars, įsigalios 2022 m. rugpjūčio 1 dieną, numatyta, kad nuotolinio darbo sąlygų galės prašyti darbuotojai, auginantys vaikus iki 8 metų, nėščiosios, vieniši tėvai, auginantys vaiką iki 14 metų ar neįgalų vaiką iki 18 metų“, – pažymi dr. A. Stelmokienė.
Pašnekovės teigimu, svarbu suprasti, jog nuotolinė darbo forma yra tik vienas iš galimų organizacinių resursų naudų pakete, kuris turėtų būti derinamas su organizacine, ypač vadovo teikiama, parama ir darbo reikalavimų mažinimu. Dar 2015 metais JAV tyrėjai, vadovaujami Karolinos Barbosa, paskaičiavo, kad kiekvienas doleris, skirtas darbo ir šeimos konflikto mažinimo programai, dėl šios problemos patiriamus organizacinius kaštus sumažino 1,68 dolerio.
„Investicijos į darbuotojų darbo ir šeimos vaidmenų derinimą atsiperka. Norint išlaikyti produktyviausius darbuotojus, ir po pandemijos organizacijos turėtų padėti jiems suderinti dvi svarbias kiekvieno žmogaus gyvenimo sritis – darbą ir šeimą”, – sakė VDU Socialinių mokslų fakulteto dekanė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos šiemet paskelbtais duomenimis, Lietuvoje tik kas dešimtas (11,6 proc.) užimtas gyventojas gali pats nustatyti savo darbo laiko pradžią ir pabaigą (ES vidurkis – 20 proc.), 9,7 proc. gali nustatyti savo darbo laiką su tam tikrais apribojimais (ES vidurkis – 20 proc.).
Trumpalaikiai kursai ir mokyklos užsienyje
Dėmesio! Vytauto Didžiojo universitetas skelbia naują galimybę VDU studentams išvykti į trumpalaikius kursus ir vasaros/žiemos mokyklas užsienyje su VDU mobilumo stipendija.
Trumpalaikiai kursai ir vasaros/žiemos mokyklos užsienyje – tai išskirtiniai pasiūlymai, kurių dėka VDU studentai gali ugdyti įvairius asmeninius įgūdžius, įgyti papildomų akademinių žinių ir kreditų, mokytis užsienio kalbų ir pažinti kitas kultūras.
VDU studentai yra kviečiami:
- Susipažinti su užsienyje siūlomais trumalaikiais kursais ir vasaros/žiemos mokyklomis:
- Išsirinkti labiausiai dominančius kursus/mokyklas užsienyje, kurie suteikia kreditus.
- Atkreipti dėmesį ar:
- kursų laikotarpis užsienyje nesikerta su VDU studijų laikotarpiu;
- ar užteks laiko užpildyti reikiamus dokumentus (patikrinti priimančios institucijos skelbiamus terminus angl. Application Deadline.
- Užpildyti el. konkurso anketą (angl. Outgoing-Application for Short Term Courses and Summer/Winter Schools), pagrindžiant savo motyvaciją.
Studentų anketos primamos iki kiekvieno mėnesio 15 dienos.
VDU atrankos komisija įvertina studentų akademinius rezultatus ir pateiktas anketas. Atrankos rezultatai paskelbiami kito mėnesio viduryje.
Ar mokame kalbėtis lytiškumo temomis su savo vaikais?
Kokios mintys kyla, išgirdus žodį „lytiškumas”? Kažkam tai asocijuojasi su seksu, kažkam su saugiais lytiniais santykiais, dar kitiems – su religijos mokymu ar lyties suvokimu. Tikriausiai daugelis suaugusiųjų lytiškumo negalėtų paaiškinti net patys sau ar kitam suaugusiam žmogui. Natūralu, kad dažnai tėvai jaučiasi neužtikrinti dėl to, kada ir kaip apie lytiškumą kalbėti su savo vaikais.
Žmogaus vystymasis jau nuo gimimo pats savaime apima lytiškumą, todėl jo ugdymas tampa svarbiu aspektu, padedančiu žmogui įsisąmoninti savęs ir kitų vystymosi procesą. Suvokimas apie vystymąsi yra formuojamas nuo vaikystės, todėl tėvams svarbu mokėti tinkamai suteikti teisingą informaciją vaikui. Pabrėžtina, kad tėvai, iš vaikų sulaukę klausimų apie lytį, vengia šios temos, naudoja netikslius žodžius. Apskritai, vaikų suvokimas apie lytį dažnai formuojasi nesąmoningai, remiantis visuomenėje vyraujančia informacija bei gajais stereotipais. Mokslinio tyrimo metu, atlikto D. Wight ir D. Fullerton 2013 metais, nustatyta, kad vaikų lytiškumas formuojamas perimant socialines normas ir vertybes iš šeimos, todėl į lytiškumo ugdymą rekomenduojama įtraukti tėvus.
Lytiškumo ugdymo spragos veda į nemalonias patirtis, kurios yra siejamos su rizikingu seksualiniu elgesiu. Tinkamai ir laiku vaikui suteikta informacija gali užkirsti kelią paauglių skaudžioms patirtims, informacijos ieškojimui nepatikimuose šaltiniuose, nerealistinių lūkesčių sau ir partneriams kėlimui bei žalingų stereotipų formavimuisi. Vis tik, svarbu suteikti ne tik informaciją, bet ir ugdyti atsisakymo įgūdžius, mokyti brėžti ribas. Šie įgūdžiai ypač svarbūs, norint prevenciškai užkirsti kelią galimam seksualiniam priekabiavimui. Teigiama, kad lytiškumo ugdymas siejasi ne tik su ženkliai mažesne rizikingo seksualinio elgesio tikimybe, bet ir padeda formuoti atsakingos tėvystės įgūdžius, atsakingą lytinį elgesį, darnius ir brandžius tarpasmeninius santykius, vertybines nuostatas ir prisideda prie vaiko fizinės, psichinės, socialinės gerovės bei sėkmingo funkcionavimo.
Vaikui besivystant, skirtinguose raidos etapuose jis neišvengiamai susiduria su lytiškumo raiška. Kai kurie klausimai ar elgesys vaikui kyla natūraliai, tačiau tinkama reakcija į juos – suaugusiųjų atsakomybė. Žinoma, kad vaikams dar iki 4 metų yra būdinga savotiška lytiškumo raiška, atsispindinti savo lytinių organų tyrinėjime, smalsume matyti nuogą žmogaus kūną. Šiek tiek vėliau, vaikui esant nuo 4 iki 6 metų, būdinga liesti savo lytinius organus, vartoti kūną apibūdinančius žodžius, net ir nežinant jų prasmės. Iki 6 metų amžiaus taip pat būdingas tyrinėjantis elgesys, noras išsiaiškinti kiek lytys skiriasi tarpusavyje, kokie ypatumai jiems būdingi. Vaikai nuo 7 metų ima domėtis seksualinio turinio informacija bei romantiniais santykiais. Suprantama, kad toks vaikų elgesys gali būti keliantis daug klausimų tėvams. Svarbu, kad į visus kylančius klausimus vaikai gautų atsakymus iš artimos ir patikimos aplinkos. Siekiant suprasti, kaip kalbėtis lytiškumo temomis, Vytauto Didžiojo universitetas kartu su Lietuvos psichologų sąjunga kviečia dalyvauti 2022 m. balandžio 25 d. 18 val. vyksiančioje nuotolinėje diskusijoje „Kaip mums, tėvams, kalbėtis lytiškumo temomis su savo vaikais?“. Diskusiją moderuos Miglė Motiejūnė – psichologė, kartu su kolegomis įkūrusi iniciatyvą „Sąmoninga šeima“, psichologų sąjungos narė ir Vilniaus kolegijos ir LCC universiteto lektorė, vedanti mokymus bei rašanti straipsnius psichologinės sveikatos temomis. Diskusijoje dalyvaus Akvilė Giniota ir Renata Šakalytė-Jakovleva. Akvilė Giniota – VU Ugdymo mokslų instituto doktorantė ir lytiškumo ugdymo specialistė, rašanti Facebook blogą „Ne Kopūstų Vaikai“. Renata Šakalytė-Jakovleva – žurnalistė, TV ir internetinių laidų vedėja bei kūrėja. Domisi įvairiomis temomis, bet ypač socialinėmis, žmogaus teisių, psichologijos, tėvystės bei vaikų auklėjimo. Su vyru augina dvi dukras – aštuonerių Elzę ir beveik šešerių Sofiją. Diskusijos metu bus aptariama, kaip kalbėtis lytiškumo temomis, todėl visi susidomėję kviečiami užduoti jiems aktualius klausimus šioje nuorodoje: shorturl.at/lpFS6 arba sli.do platformoje įrašant kodą #280528.
Diskusija vyks nuotoliniu būdu Zoom platformoje.
Būtina išankstinė registracija: https://forms.gle/dyLGKAtzXCBDb6bu8
Magistrantūros studijų galimybės VDU Socialinių mokslų fakultete
Balandžio 26 d. 15 val. visus besidominčius kviečiame dalyvauti informaciniame renginyje apie VDU Socialinių mokslų fakultete vykdomas magistrantūros studijų programas: „Mokyklinė psichologija“, „Organizacinė psichologija“, „Sveikatos psichologija“, „Socialinis darbas“, „Socialinė antropologija“, „Socialinė demografija“, „Taikomoji sociologija“. Susitikimo metu bus pristatytos šios studijų programos bei aptartos karjeros galimybės, programų išskirtinumai. Po pristatymų vyks individualių klausimų-atsakymų sesija.
Plačiau apie kitus VDU organizuojamus informacinius renginius studentams ir absolventams „Baigiau studijas. Kas dabar?“ skaitykite čia: https://www.vdu.lt/lt/studentams-ir-absolventams-renginys-baigiau-studijas-kas-dabar/
VDU vyks jaunųjų sociologų ir antropologų konferencija
Vytauto Didžiojo universiteto Sociologijos katedra ir Lietuvos sociologų draugija kviečia į VIII nacionalinę jaunųjų sociologų ir antropologų konferenciją „Aktualūs sociologijos ir antropologijos tyrimai: problemos ir kontekstai“, kuri vyks 2022 m. balandžio 22 d., penktadienį, VDU Socialinių mokslų fakultete, Jonavos g. 66, Kaune.
Nacionalinė jaunųjų sociologų ir antropologų konferencija – tai tradicinė kasmetinė pradedančiųjų tyrėjų susitikimų ir diskusijų platforma, skirta pasidalinti bakalauro, magistrantūros ar doktorantūros studijų metu atliktų tyrimų radiniais ar aptarti dar tik planuojamus tyrimus, susipažinti su bendraminčiais.
Konferencijos pirmoji plenarinė diskusija „Antropologija, žmogaus teisės ir politika: kodėl ir kaip mes studijuojame ir atliekame tyrimus?“ skirta permąstyti tyrėjo vaidmenį žmogaus teisių perspektyvoje. Šioje diskusijoje dalyvaus Elono universiteto (Šiaurės Karolina, JAV) religijos studijų docentė dr. Amy Allocco ir Vytauto Didžiojo universiteto sociologijos profesorė dr. Milda Ališauskienė. Diskusija vyks anglų kalba.
Amy Allocco dėsto kursus apie Pietų Azijos religijas, hinduizmą, hinduizmo deives, etnografiją ir lytį islame. Jos moksliniai tyrimai skirti vietiniam hinduizmui, ypač šiuolaikinėms induizmo ritualinėms tradicijoms ir praktikoms Pietų Indijos Tamil Nadu valstijoje, kurioje etnografinius lauko tyrimus mokslininkė vykdo jau daugiau nei 20 metų. Ji domisi religinių pokyčių formomis, kurias įkvėpė naujos socialinės ir ekonominės realijos, būdingos globalėjančiai Pietų Azijai, taip pat naratyvais, kasdieniu religingumu bei lyties problematika urbanizuotoje Indijoje. 2018 m. SUNY Press leidykla išleido jos kartu su Brian K. Pennington parengtą knygą „Ritual Innovation: Strategic Interventions in South Asian Religion“. A. Allocco 2015-2016 metais Indijoje atliko etnografinius tyrimus, gilindamasi į ritualinius santykius, kuriuos vietiniai palaiko su savo mirusiaisiais. Pastaraisiais metais ji taip pat atliko lauko tyrimus tamilų kalbą naudojančiose bendruomenėse Šri Lankoje.
Milda Ališauskienė pastaruosius du dešimtmečius gilinasi į religijos ir visuomenės santykius pokomunistinėse visuomenėse, naujųjų religijų raiškos ir priėmimo visuomenėje problemas, religijos laisvės, žmogaus teisių, religijos ir politikos santykius. Šiuo metu vadovauja Baltijos tyrimų programos projektui „Religion and Gender Equality: Baltic and Nordic Developments“ ir Lituanistikos nacionalinės programos projektui „Religinės mažumos šiuolaikinėje Lietuvoje“.
Antroji plenarinė diskusija „Kiek svarbus visuomenei jaunimo balsas: ar galime keisti ir keistis?“ skiriama jaunimo dalyvavimo ir žmogaus teisių temai.
2021 m. pabaigoje UAB „Spinter tyrimai“ Jaunimo reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu atliktas sociologinis tyrimas atskleidžia gana žemą Lietuvos jaunimo įsitraukimą į pilietines veiklas. Pusė apklaustųjų nurodė nedalyvavę visiškai jokių organizacijų veiklose, o dalyvaujantys dažniausiai renkasi sporto bei kultūrines veiklas. Itin mažo populiarumo sulaukia klimato kaitos bei žmogaus teisių temos. Jaunimas gana noriai dalyvauja rinkimuose, bet dalyvavimas politinių organizacijų veikloje (taip pat ir religinių bendruomenių) yra mažiausiai patrauklus pilietinės saviraiškos būdas.
Kodėl Lietuvos jaunimo dalyvavimas pilietinėse veiklose išlieka gana žemas? Kodėl jauni žmonės mūsų šalyje vengia klimato kaitos ir žmogaus teisių klausimų, kurie itin populiarūs tarp Vakarų jaunimo? Kaip žmonių, priverstų palikti Siriją, Afganistaną ir kitas karinių konfliktų bei kitų neramumų krečiamas valstybes ir bandančių patekti į Lietuvą, situacija bei Rusijos karas prieš Ukrainą paveikė Lietuvos jaunimo įsitraukimą į pilietines veiklas, įskaitant ir žmogaus teisių gynimą? Diskusijos metu bus siekiama gilesnių atsakymų į šiuos ir susijusius klausimus.
Diskusijoje dalyvaus studentų judėjimo „Šauksmas“ atstovas Žygimantas Menčenkovas, savanorių grupės, teikiančios tiesioginę humanitarinę pagalbą pabėgėliams ir migrantams Lietuvos-Baltarusijos pasienyje „Sienos grupė“ atstovas Mantautas Šulskus, jaunimo ir pilietinės visuomenės tyrėjai dr. Jūratė Imbrasaitė (VDU sociologijos docentė), dr. Dainius Genys (VDU sociologijos docentas), dr. Jolita Buzaitytė-Kašalynienė (VU socialinio darbo docentė). Diskusiją moderuos VDU docentė dr. Jurga Bučaitė-Vilkė.
Keturiose konferencijos sekcijose savo atliktų tyrimų rezultatus pristatys aštuoniolika skirtingas socialinių ir humanitarinių mokslų sritis – sociologiją, socialinę antropologiją, viešąjį administravimą, politologiją, komunikaciją, edukologiją, istoriją, filosofiją – atstovaujančių tyrėjų iš VDU ir kitų Lietuvos bei užsienio šalių universitetų ir tyrimų centrų.
Konferencijos kalbos – lietuvių ir anglų.
Konferencijos puslapis socialiniame tinkle „Facebook“
Konferencijos pranešimų santraukos
Renginio metu bus fotografuojama ir/ar filmuojama, todėl informuojame, kad Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.
VDU vyks Lietuvos psichologų kongresas
Vytauto Didžiojo universitetas ir Lietuvos psichologų sąjunga kviečia psichologus – mokslininkus ir praktikus – bei visus, kurie domisi psichologijos aktualijomis, į kasmetinį psichologų kongresą „Psichologija 360˚ +1 “, kuris vyks 2022 m. balandžio 29-30 d., Jonavos g. 66, Kaunas.
Viskas vystosi ciklais – taip pat ir psichologija. 2022 m. Lietuvos psichologų kongresas žymi naujo ciklo pradžią. Prieš 11 metų surengę pirmąjį Lietuvos psichologų kongresą Vytauto Didžiojo universitete, kasmet susitikdavome vis kitame universitete, o šiais metais pakviesime sugrįžti ir pradėti naują kongresų dešimtmetį… Tik jau būdami kitokie… Kiekvienas ciklas – tarsi kelionė, kuri mus keičia, augina ir duoda mums dar vieną (+1)… Iššūkį… Patirtį… Pažintį… Praradimą… Atradimą… Ir dar daugiau…
„Psichologija 360˚ + 1“ – tai ne tik proga įsivertinti psichologijos mokslo ir praktikos pasiekimus, susitikti seniai matytus kolegas, užmegzti naujas pažintis, pabendrauti, bet ir apžvelgti, kaip psichologija vystėsi ir koks jos santykis su kitomis mokslo sritimis.
Kongreso programa – http://www.psichologusajunga.lt/index.php?p=1552&lng=lt
Dalyvių registracija – http://www.psichologusajunga.lt/index.php?p=1550&lng=lt
Kongreso savaitę taip pat vyks ir prieškongresiniai renginiai: Daugiau apie prieškongresiniu renginius ir registracija į juos: http://www.psichologusajunga.lt/index.php?p=1553&lng=lt
- Seminaras – “Motyvuojantis pokalbis – asmens motyvacijos „žadintojas“ (Data – balandžio 27 d., 17-19 val.; Vieta – Jonavos g. 66, 108 a. Kaunas; Lektorė dr. Raimonda Petrolienė);
- Seminaras – “Darbuotojų psichologinė gerovė” (Data – balandžio 27 d. 15-17 val.; Vieta – Jonavos g. 66, 108a. Kaunas; Lektorės doc. dr. Aurelija Stelmokienė, doc. dr. Loreta Gustainienė, doc. dr. Kristina Kovalčikienė, dr. Giedrė Genevičiūtė-Janonė)
- Seminaras – „Lessons from running a Sex Clinic for 10 years” (Data – balandžio 26 d. 15-17 val.; Vieta – Jonavos g. 66, 206 a. Kaunas; Lektorius Matthew Bartolo (Malta)
- Seminaras – „Tarptautinė gabių vaikų ugdymo programa ,,Gifted“: Lietuvos ir Izraelio patirtis” (Data – balandžio 26 d. 17-19 val.; Vieta – Jonavos g. 66, 206 a. Kaunas; Lektorės Dileta Tindžiulienė, dr. Jurga Misiūnienė, Nida Juozaitienė, Laima Daukšytė-Koncevičienė)
Kodėl (n)einame į bažnyčią? Ir kiti nepraktikuojančių katalikų nutikimai
Šiame pranešime bus aptariama ėjimo į bažnyčią problematika, nagrinėjamos empirinės ‘pilnos’ ir ‘tuščios’ bažnyčios sąvokos ir analizuojama, kodėl klausimas ‘kas yra katalikė/-as?’ yra netinkamas žvelgiant iš socialinės antropologijos perspektyvos.
Seminaro data: balandžio 26 d.
Laikas: 17:00 val.
Prisijungimo nuorodą bus atsiųsta renginio išvakarėse.
Išankstinė registracija būtina. Registracijos nuoroda: https://forms.gle/bKPnbYe297xPuuPy9
Registracija bus aktyvi iki balandžio 25d. 12.00 val.
Velykinis sveikinimas nuo SMF
Konferencija „Kinas kaip terapija: mes kuriame kiną, o kinas – mus“
Kviečiame Jus į Lietuvos humanistinės psichologijos asociacijos ir Vytauto Didžiojo universiteto Psichologijos katedros ir Menų fakulteto praktinę – patirtinę konferenciją „Kinas kaip terapija: mes kuriame kiną, o kinas – mus“.
Konferencija skirta socialinės, menų bei medicinos sričių specialistams: psichologams, dirbantiems įvairiose srityse (medicinos psichologams, mokyklų psichologams ir kt.), psichoterapeutams, socialiniams darbuotojams, sveikatos priežiūros specialistams, medijų edukacijos specialistams bei psichologijos, menų, socialinio darbo studijų studentams.
Konferencija yra suderinta su Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijos centru ir yra užskaitoma kaip sveikatos priežiūros specialistų profesinės kvalifikacijos tobulinimas.
Dalyvavimas konferencijoje – nemokamas.
Norintys gauti konferencijos dalyvio pažymėjimą, registruotą METAS sistemoje, prašome sumokėti administravimo mokestį:
Lietuvos humanistinės psichologijos asociacijos (LHPA) nariams ir VDU darbuotojams bei studentams – 10 eur; kitiems dalyviams – 15 eur.
Mokestį reikia sumokėti iki gegužės 5 d. į Lietuvos humanistinės psichologijos asociacijos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT037182100000606182, AB Šiaulių bankas.
Pažymėjimas bus išduodamas tiems, kas dalyvaus ne mažiau 80 proc. konferencijos.
Registracija į konferenciją: https://forms.office.com/r/RiVS0Utj7u
Registracija būtina, ji vyks iki gegužės 5 d.
Konferencijos dalyvių skaičius ribotas.
Labai kviečiame paskubėti registruotis.
Su programa kviečiame susipažinti LHPA tinklalapyje www.lhpa.net
Informacija apie renginį Facebook: https://fb.me/e/1p1gzOrYA
Konferencija vyks gegužės 7 d. 10 val., S. Daukanto g. 28 (101 aud.), Kaunas.
Organizatoriai
Lietuvos humanistinės psichologijos asociacija
Vytauto Didžiojo universiteto Psichologijos katedra ir Menų fakultetas
