Bendradarbiavimo sutartis su Marijampolės savivaldybe
Gegužės 3 d. Marijampolės savivaldybės meras Povilas Isoda pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Vytauto Didžiojo universitetu, atstovaujamu rektoriaus prof. Juozo Augučio. Savivaldybės diskusijoje apie pedagogų ir specialistų mokyklose trūkumą dalyvavo ir VDU Socialinių mokslų fakulteto dekanė doc. dr. Aurelija Stelmokienė. Suprasdami augantį mokyklose dirbančių psichologų poreikį, Marijampolės savivaldybės vadovai imasi veiksmų – nuo rugsėjo savivaldybės biudžeto lėšomis apmokės Mokyklinės psichologijos magistro studijas 2 specialistams.
VDU darbuotojams – mokymai apie pozityvesnį darbo-šeimos derinimą
Kas yra darbo – šeimos sąveika? Kuo reikšmingas darbo-šeimos praturtinimas? Apie tai ir dar daugiau visus kvies pasikalbėti VDU Psichologijos katedros doktorantas ir organizacinis psichologas – Tadas Vadvilavičius. Pagrindinis mokymų tikslas – padidinti mokymų dalyvių darbo-šeimos praturtinimo saviveiksmingumą. Pasak lektoriaus dokt. Tado Vadvilavičiaus, „Šių mokymų metu mokysimės, kaip dažniau patirti pozityvią darbo-šeimos sąveiką, geriau pažįstant šeimos reikalavimus, darbo ir asmeninius resursus ir mokantis juos perkelti į kitą gyvenimo sritį. Sieksime mokytis, kad darbas ir šeima ne trukdytų vienas kitam, bet padėtų.“
Mokymai „Pozityvesnio darbo-šeimos derinimo link“ vyks kontaktiniu būdu gegužės 12 d., 15:00 – 17:30 val., gegužės 19 ir 26 d., 15:00 – 17:00 val. S. Daukanto g. 28 – 101 auditorijoje. Mokymų turinį sudaro: pirmasis susitikimas – skirtas teoriniam darbo-šeimos sąveikos aptarimui, antrasis susitikimas – skirtas šeimos reikalavimų ir darbo resursų analizei, savaitės tikslų kėlimui, galimų kliūčių analizei, trečiasis susitikimas – šeimos reikalavimų ir asmeninių resursų analizei, savaitės tikslų kėlimui, galimų kliūčių analizei. Taip pat dalyvių laukia diskusijos, praktinės užduotys, kurios padės geriau pažinti save.
Kviečiame VDU bendruomenės narius aktyviai dalyvauti šiuose mokymuose. Norint dalyvauti mokymuose yra reikalinga registracija, dalyvių skaičius ribotas. VDU Profesinių kompetencijų vystymo centras primena, kad šie mokymai yra jau vieni iš paskutiniųjų šį semestrą.
Džiaugiuosi savo pasirinkimu VDU SMF: Mokyklinė Psichologija
„Visus norinčius padėti augti mūsų ateičiai, kviečiu pasirinkti Mokyklinės psichologijos studijų programą “, – sako antro kurso magistrantūros studijų studentė Vaiva.
Erasmus+ students from Germany Laura Böttcher and Anne Kleinert
You have spent a semester as an Erasmus+ exchange student at the Faculty of Social Sciences at VMU. Why did you choose our university?
VMU is a partner university of the PH Heidelberg, so we found it on the list of potential ERASMUS opportunities. As we both didn´t know a lot about the country, it´s language or its culture, studying in Lithuania was a very interesting experience for us.
How would you generally describe your Erasmus+ experience and your experience at VMU?
We spent one semester in Lithuania with the ERASMUS+ programme. This programme provides a lot of support when it comes to planning and executing the stay (we had mentors in Germany and in Lithuania who we could always ask when problems occurred). When you want to study in another European country for one semester, ERASMUS+ is a great idea as you not only get organizational but also financial support.
In general, VMU appeared as a very modern and futuristic university to Anne. We were very impressed by their social media appearance (Instagram page of VMU with really good photos). The courses were very international as the offer of English courses was quite big. The people we got to meet there were also really nice and became really good friends. We also appreciated that the teachers were always replying so fast to e- mails and that they were very flexible (for example when we had to switch the exam to online very spontaneously because we were in contact with a friend who got the Covid-19).
What did you like the most during your studies at VMU?
We really enjoyed that the courses in general (field of social sciences) had so much focus on discussion. The input of the courses was very interesting.
Which useful competencies do you think you acquired during your Erasmus+ exchange period?
We got to improve our English and Lithuanian. We improved our competences in creative works (creating an Instagram profile, inventing myths, etc.), how to write essays and hold presentations in English. We got more open-minded and learned a lot about history, geography and culture, not only about Lithuania, but also about other parts of the world.
Would you recommend VMU for other students who want to study abroad? Why?
We would definitely recommend VMU for this experience. This is a great chance to learn about history, another culture and yourself.
What are your career plans for the future?
We are studying special education, so we are hoping to work with blind/ deaf people one day.
Interview conducted by Laura Lapinskė, International relations coordinator of the Faculty of Social Sciences at VMU
Aukos kaltinimo fenomenas: kokias klaidas daro kaltinantys aukas?
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Socialinių mokslų fakulteto Psichologijos katedros profesorė, Psichologijos klinikos psichologė, socialinių mokslų daktarė Kristina Žardeckaitė-Matulaitienė
„Nereikėjo flirtuoti“, „Gavo, ko nusipelnė“, „Man taip nenutiktų“ – tokius ir panašius komentarus girdime nuolat. Psichologai įvardija įvairių tipų klaidas, kurias daro kaltinantieji aukas.
Aukos kaltinimas – tai reiškinys, kuomet nusikaltimo ar kitokio nemalonaus įvykio auka yra laikoma pilnai arba dalinai atsakinga už nusižengimą, padarytą jos atžvilgiu. Toks kaltinimas gali pasireikšti įvairiais teisininkų, medikų, žurnalistų, šeimos narių, visuomenės veiksmais, komentarais ar sprendimais.
Tyrimai rodo, kad žmonės labiau linkę kaltinti aukas dėl prieš jas įvykdytų nusikaltimų, kai kaltininkas yra jų pažįstamas, kai jis lieka nenubaustas ar nepagautas, kai auka patiria ilgalaikes nusikaltimo pasekmes ir negauna palaikymo iš kitų. Taip pat – kai auka neatitinka savo lyties vaidmens. Tai ypač galioja seksualinio pobūdžio nusikaltimams arba nusikaltimams artimoje aplinkoje. Aukos yra dažniau kaltinamos ir tuomet, kai jos neatitinka „idealios aukos“ vaidmens. Tai yra, jeigu auka yra moteris – ji nėra pasyvi, silpna, „žinanti savo vietą“, arba jeigu pati pasidarė savo apsinuoginusios nuotraukas, nors ir tik privačiam naudojimui, o buvęs partneris jas, be moters leidimo, paviešina. Jeigu auka yra vyras – tuomet apskritai netikima tokiu prievartos scenarijumi arba suabejojama vyro vyriškumu.
Naujausi tyrimai nerodo, kad žmonės labiau linkę kaltinti seksualinės prievartos nei apiplėšimo aukas. Kita vertus, lyginant su pastarosiomis, seksualinės prievartos aukos susiduria su negatyvesnėmis socialinėmis reakcijomis: tyla, vengimu kalbėti apie įvykį, stigmatizavimu arba egocentrinėmis reakcijomis. Pavyzdžiui, žmogui taip nemalonu girdėti aukos istoriją, kad pastarajai tenka raminti klausantįjį. Aukos kaltinimą labiau lemia tai, ar vertinantysis turi seksistinių nuostatų ir stokoja empatijos aukai – tokiais atvejais jis linkęs kaltinti auką ir nesugeba įsivaizduoti, ką ji jaučia.
Dauguma seksualinės prievartos atvejų – tarp pažįstamų
Nusikaltėliai yra linkę kaltinti aukas todėl, kad jie nori pateisinti savo elgesį, išvengti bausmės ir toliau demonstruoti galią. Tai ypač galioja smurtiniams nusikaltimams: seksualiniam priekabiavimui, smurtui artimoje aplinkoje, seksualinei prievartai. Norėdami pateisinti savo elgesį, nusikaltėliai neretai vadovaujasi seksistinėmis nuostatomis ir stereotipais apie tai, koks elgesys turėtų būti priimtinas vienai ar kitai socialinei grupei. Jie yra įsitikinę, kad turi teisę naudotis savo galia ir elgtis taip, kaip nori – ypač su tais, kurie pažeidžia įprastus lyčių ar kitus socialinius vaidmenis.
Prievartos priežastis – galios ir kontrolės disbalansas tarp aukos ir kaltininko. Kitaip tariant, kai kaltininkas turi neproporcingai didesnę galią, nei jo auka. Ši galia gali būti susijusi su fizinėmis, socialinėmis, finansinėmis ar politinėmis galimybėmis. Skirtingai nuo visuomenėje dominuojančio įsivaizdavimo, dauguma seksualinės prievartos atvejų nutinka tarp pažįstamų žmonių.
Dauguma seksualinės prievartos nusikaltėlių yra vyrai. Taip yra dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, alkoholio ir kitų narkotikų vartojimo, priešiškumo moterų atžvilgiu, patirtos seksualinės ir fizinės prievartos vaikystėje. Taip pat – dėl palaikomų ryšių su agresyviais, nusikalsti linkusiais bendraamžiais, nestabilios ir smurtinės šeimos aplinkos, patriarchalinės šeimos ir bendruomenės struktūros. Bendruomenės lygmenyje, tai lemia menkos bausmės už smurtą, seksualinės prievartos tolerancija, ekonominių priemonių ir teisinės pagalbos stoka. Tarp dar platesnio masto priežasčių galima įvardyti ir įstatymų, skirtų kovai su lyčių nelygybe, stoką.
Visuomenėje dominuoja moterų sudaiktinimas
Kultūrinės seksistinės nuostatos sukuria atmosferą, kurioje tik tam tikras vyrų ir moterų elgesys yra laikomas priimtinu arba normatyviu. Pavyzdžiui, vyrui yra „normalu“ norėti seksualiai užkariauti moterį, jis nelabai gali susivaldyti, yra agresyvus, o moteris turi būti neišsišokanti, kukli, paklūstanti, pasyvi. Tokios nuostatos taip pat palaiko galios disbalansą, kuriuo remiantis vyrai turi daugiau galios, nei moterys, yra viršesni, privilegijuoti.
Visuomenėje dominuojančios seksistinės nuostatos persiduoda ir kitiems asmenims – stebėtojams, kurie taip pat ima kaltinti aukas dėl jas ištikusių nelaimių. Mokslininkai kalba apie „išprievartavimo kultūrą“ – fenomeną, kai išprievartavimas tampa visuomenėje normaliu dalyku. Tokią kultūrą palaiko žiniasklaida, reklama, kalbos vartojimas. Žmonės nuolat mato nuasmenintus, sudaiktintus, seksualizuotus, vartojamus moterų kūnus, nuvertinamas moterų išsakomas mintis ar idėjas. Tokia praktika pamažu tampa norma – vyrai dominuoja, veikia, o moterys – reaguoja, yra išnaudojamos.
Toks iškreiptas lyčių veikimo galios pasiskirstymas tampa ne tik normatyviu, bet tuo pačiu ir nematomu. Kitaip tariant, smurtas vis mažiau stebina. Humoras, kuris yra naudojamas kalbant apie išprievartavimus (taip juos sumenkinant) tiek žiniasklaidoje, tiek ir viešojoje kalboje, taip pat prisideda prie tokios kultūros palaikymo.
Vienas mokslininkų tyrimas, kuriame buvo apklausti 20-mečiai, atskleidė, kad jauni žmonės jaučiasi gyvenantys seksizmo terpėje, kurioje išprievartavimas yra suprantamas kaip norma, o žmonės yra vis labiau abejingi vyrų prieš moteris smurto apraiškoms. Jie pastebi, kad toks moterų sudaiktinimas ir vyrų agresyvus elgesys yra dažnai priimtinas populiariojoje muzikoje bei televizijoje, o socialiniuose tinkluose gausu aukas kaltinančių komentarų bei dvigubų seksualinių standartų vyrų ir moterų atžvilgiu.
Sunku patikėti, kad geriems žmonėms nutinka blogi dalykai
Kodėl aukos yra kaltinamos? Psichologai išskiria gausybę psichologinių priežasčių, susijusių su mąstymo klaidomis. Viena iš populiariausių yra teisingo pasaulio hipotezė, paremta idėja, kad pasaulis yra saugi, teisinga vieta, kurioje žmonės gauna tai, ko nusipelnė. Tie, kurie vadovaujasi šia hipoteze, tiki, kad socialinė sistema, kurioje jie veikia, yra teisinga, sąžininga ir teisėta.
Tokie įsitikinimai yra supurtomi, kai žmonės susiduria su netikėtomis nelaimėmis, pavyzdžiui, smurtiniais nusikaltimais. Kitaip tariant, sunku ir toliau tikėti, kad geriems žmonėms nutinka geri dalykai, o blogiems – blogi, jei leisi sau pagalvoti, kad mergina, prie kurios priekabiavo, buvo geras žmogus. Matyt, ji visgi darė kažką ne taip, kad ją ištiko tokia nelaimė. Toks galvojimas leidžia išsaugoti asmeninės atsakomybės bei socialinių situacijų kontrolės iliuziją. Jeigu leisi sau manyti, kad pasaulis yra nevaldomas, tuomet, vadinasi, ir mane gali ištikti tokio paties masto nelaimė – taps labai sunku gyventi.
Tyrimai rodo, kad mąstydami apie tai, kiek auka yra kalta už savo patirtą prievartą, pirmiausiai žmonės svarsto, kiek pati auka prisidėjo prie to, kad patyrė prievartą, o po to – kaip ji privalėjo užkirsti kelią šiai prievartai. Vienas tyrimas atskleidė, kad tie, kurie palaiko teisingo pasaulio hipotezę, susidūrę su situacija, kai nekalta auka patiria prievartą, jaučia kognityvinį disonansą (t.y., neatitikimą tarp realybės ir savo turimo įsivaizdavimo) ir ima labiau kaltinti aukas dėl dviejų skirtingų psichologinių procesų: intuityvaus-asociacinio (auka yra siejama su negatyviu įvykiu, todėl nesinori apie tai galvoti) ir racionalaus (ieškoma loginio paaiškinimo, kodėl būtent ji tai patyrė).
Aukos kaltinimą taip pat neretai lemia bazinė priskyrimo klaida, kai labiau sureikšminamos vidinės, su asmens būdo ypatumais susijusios „nelaimių“ priežastys ir sumenkinamos išorinės, su aplinkybėmis susijusios elgesio priežastys. Kitaip tariant, kai laikomasi požiūrio, kad žmogaus elgesys atspindi jo būdą, o aplinkybės ar kontekstas nėra svarbūs. Tokiu atveju, susidūrę su nusikaltimo auka, šią klaidą darantys žmonės yra linkę priskirti daugiau atsakomybės aukai už jos netinkamą elgesį ir ignoruoja situacinius nusikaltimo veiksnius. Įdomu tai, kad savo pačių atžvilgiu šie žmonės vadovaujasi priešinga mąstysena ir daugiau reikšmės teikia kontekstui, o ne savo elgesiui – tai vadinama veikėjo-stebėtojo klaida.
„Man taip nenutiks“
Prievartos aukoms žmonės itin dažnai priskiria mazochistinės asmenybės bruožus: „Juk, antraip, ji paliktų savo smurtaujantį vyrą“. Taip pat dažnai minima netinkama apranga („Kodėl ji taip seksualiai apsirengė?“) ar elgesys („Kodėl flirtuoja? Kodėl vartoja alkoholį?“). Ir priešingai, kalbant apie seksualinio pobūdžio nusikaltėlius, bandoma mažinti jų kaltę paminint jų asmenybės ypatybes: nesusivaldymą, didelį seksualinį potraukį.
Dar viena mąstymo klaida – nepažeidžiamumo iliuzija. Žmonės, kurie nėra patyrę prievartos, dažnai galvoja, kad jiems to nutikti negali arba kad tai yra gerokai mažiau tikėtina. Aukų patirtis primena mums, kad esame pažeidžiami – tai kelia stresą ir nesaugumą, todėl žmonės yra linkę kaltinti aukas: „Galbūt auka darė kažką negerai. Aš taip nesielgiu, todėl manęs ši nelaimė neištiks“. Imamasi skirstymo į „mes“ (tie, kurie elgiasi tinkamai ir nepatiria nelaimių) ir „jie“ (aukos, kurios elgiasi kažkaip netinkamai), taip atsiribojant nuo aukos.
Empatijos stoka taip pat gali prisidėti prie didesnio aukos kaltinimo, ypač tiems, kurie nesitapatina su aukos grupe. Pavyzdžiui, jeigu auka yra moteris, vyrams sunkiau įsivaizduoti, ką ji jaučia, nes jie savęs netapatina su moterimi ir jaučia poreikį apginti, atstovauti arba pateisinti vyrus.
Aukos kaltinimą taip pat skatina pasirinkimo galimybė – tai yra, jei žmogus kitų elgesį vertina akcentuodamas individualią atsakomybę, asmeninę kontrolę ir ignoruodamas socialinius veiksnius, sumažėja jo empatija socialiai remtinų asmenų atžvilgiu.
Nukentėjusieji vengia pranešti apie patirtą prievartą, norėdami išvengti kaltinimo ir nenorėdami patirti atstūmimo iš aplinkos, neigiamų išgyvenimų bendraujant su teisės ir medicinos specialistais. Be to, jie patys perima visuomenėje populiarias nuostatas ir ima kaltinti save: savęs kaltinimas tampa būdu atstatyti saugumo jausmą, savo paties gyvenimo kontrolę.
Ką reikėtų daryti?
Svarbu kovoti su seksistinėmis nuostatomis, mažinti lyčių galios disbalansą. Reikėtų keisti seksualinės prievartos mitus, klaidingus įsitikinimus ir skatinti informacijos apsikeitimą, bendradarbiavimą tarp visų institucijų, dirbančių seksualinės prievartos klausimais: teisininkų, nevyriausybinių organizacijų, žurnalistų, mokslininkų.
Siekiant užkirsti kelią seksualinei prievartai, svarbu vykdyti mokymus, kaip atpažinti rizikingas situacijas, į kurias pakliūna kiti žmonės, ir stiprinti atsakomybės jausmą, pasitikėjimą savimi kovojant su tokiomis situacijomis. Vykdant tokius mokymus siekiama keisti ne tik individualių asmenų elgesį, tačiau ir organizacijų kultūrą – socialines normas, palaikančias išprievartavimo kultūrą.
VDU prof. dr. M. Ališauskienė – ISORECEA viceprezidentė
Tarptautinė religijų studijų vidurio ir rytų Europoje asociacija (ISORECEA) išrinko VDU SMF Sociologijos katedros bei PMDF Politologijos katedros profesorę dr. Mildą Ališauskienę jos viceprezidente ketverių metų kadencijai (iki 2026 m.).
Prof. dr. M. Ališauskienė yra ISORECEA narė nuo 2001 m., 2014–2018 m. ji buvo šios asociacijos generalinė sekretorė. 2014 m. asociacija surengė konferenciją Vytauto Didžiojo universitete (VDU).
Asociacija ISORECEA buvo įkurta 1995 m. ir telkiasi į akademines diskusijas skirtas religinės kaitos vidurio ir rytų Europoje analizei. Iš viso asociacija vienija daugiau nei 100 narių iš 17 valstybių: JAV, Prancūzijos, D. Britanijos, Suomijos, Lenkijos ir t. t. Jos dėmesio centre – apsikeitimas mokslinėmis žiniomis apie religijų padėtį vidurio ir rytų Europoje. ISORECEA nariai atstovauja įvairioms disciplinoms: sociologijai, antropologijai, istorijai, filosofijai ir kt.
VDU – metodologinių seminarų ciklas apie apklausų rengimą
Europos socialinį tyrimą (EST) įgyvendinanti Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkų komanda kviečia į nuotolinių metodologinių seminarų ciklą „Apklausų rengimo ir įgyvendinimo teorija ir praktika“, kuris vyks š. m. gegužės 9-12 dienomis, 15-17 val.
Seminarus ves dr. Violetta Parutis, Socialinių ir ekonominių tyrimų instituto (Esekso universitetas, Jungtinė Karalystė) tyrėja, longitudinio Jungtinės Karalystės namų ūkių tyrimo UKHLSUnderstanding Society direktoriaus apklausoms asistentė.
Seminarų ciklas skirtas susipažinti su teorinėmis diskusijomis ir praktiniais apklausų rengimo ir įgyvendinimo principais. Jo metu bus aptariami galimi apklausų ir duomenų klaidų šaltiniai ir šių problemų sprendimo būdai. Pristatomi apklausos metodo taikymo pavyzdžiai Jungtinės Karalystės longitudiniame namų ūkių tyrime UKHLS Understanding Society. Seminaruose kviečiame dalyvauti įvairių sričių mokslininkus, doktorantus, įvairių studijų pakopų studentus bei visus susidomėjusius.
Seminarų ciklą sudaro keturi seminarai:
Gegužės 9 d. (pirmadienis), 15-17 val.: Apklausos rengimas (apklausos rengimo procesas, apklausos klaidų tipai, klausimų vertinimo metodai).
Gegužės 10 d. (antradienis), 15-17 val.: Duomenų rinkimo būdai (būdo pasirinkimas, jų skirtumai, įtaka apklausos klaidoms).
Gegužės 11 d. (trečiadienis), 15-17 val.: Apklausos valdymas (apklausos valdymo etapai, kokybės kontrolės procedūros, etiniai įsipareigojimai).
Gegužės 12 d. (ketvirtadienis), 15-17 val.: Apklausų ateitis: alternatyvūs duomenų rinkimo metodai, tendencijos ir inovacijos, UKHLS Understanding Society tyrimo atvejis.
Mokymų kalba: mokymai vyks anglų kalba, tačiau užduoti klausimus ir diskutuoti su lektore bus galima ir lietuvių kalba.
Dr. Violettos Parutis vizitą Vytauto Didžiojo universitete remia Vytauto Kavolio vardo tarpdisciplininė profesūros vizitų programa. Dėkojame stipendiją šiam vizitui suteikusiam Danos Gedvilienės fondui.
Džiaugiuosi savo pasirinkimu VDU SMF: Psichologija
„Gilintis į tai, ką kiekvienas iš mūsų savo gyvenime patiriame, kokius sprendimus ir kodėl juos priimame, jau yra smalsu. Taip pat, tai tampa ir tavo akademinio gyvenimo kryptimi, tad šiose studijose mokausi pažinti ne tik kitą, bet atrasti dalykų ir savyje, kuriuos galiu pritaikyti savo gyvenime“, – sako trečio kurso Psichologijos bakalauro studijų programos studentė Gintarė.
Europos socialinį tyrimą (toliau – EST) Lietuvoje įgyvendinanti Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkų grupė kviečia naudotis šios, daugiau nei trisdešimtyje valstybių kas dvejus metus atliekamos gyventojų požiūrių, įsitikinimų ir elgsenos modelius vertinančios, apklausos duomenimis bei skelbia šalies aukštųjų mokyklų bakalauro ir magistro studijų pakopų studentų baigiamųjų darbų, kuriuose analizuojami EST duomenys, konkursą.
Konkurse kviečiami dalyvauti sociologijos, psichologijos, politikos mokslų, edukologijos, komunikacijos ir informacijos, ekonomikos, teisės, vadybos ir kitų socialinių mokslų krypčių atstovai. Baigiamasis darbas turėtų būti apgintas 2021/2022 mokslo metais. Konkurso nugalėtojui/ai atiteks Europos socialinio tyrimo prizas, o visiems dalyvaujantiems bus įteikti padėkos raštai. Konkurse norinčių dalyvauti studentų darbų registracija vyksta iki 2022 m. birželio 27 d. Daugiau informacijos apie dalyvavimo konkurse sąlygas ir vertinimo kriterijus kviečiame skaityti kvietimuose:
Pernai šį konkursą laimėjo Vytauto Didžiojo universiteto Viešosios komunikacijos bakalauro studijų IV k. studentė Monika Vazgytė, parengusi baigiamąjį darbą tema: „Romantinių santykių kūrimo prielaidos ir partnerio paieškos pasitelkiant internetines medijas“.
Monika, kaip kilo mintis į baigiamąjį darbą integruoti Europos socialinio tyrimo duomenis? Kaip vyko darbo rengimo procesas?
Pradžioje baigiamojo darbo duomenų rinkimui planavau rinktis kokybinį tyrimą, t.y. imti interviu. Tačiau šis metodas nepasirodė artimas, tad nusprendžiau atlikti kiekybinį tyrimą, kurio dažnai vengia Viešosios komunikacijos programos studentai. Taip pat, kad tema būtų pakankamai išpildyta, pasirinkau ir antrinių duomenų analizę, t.y. analizavau EST duomenis. Turbūt daugelis studentų teigtų, kad įdomiausia daryti savo paties tyrimą, t.y. atlikti interviu, ar apklausą, tačiau antrinių duomenų analizė ne tik padeda geriau suvokti temą, bet ir leidžia labiau ją atskleisti bei papildyti darbą įdomesne informacija. Rašant baigiamąjį darbą labai svarbu turėti ir platesnį supratimą apie temą – gebėti pakomentuoti su ja susijusias vyraujančias tendencijas Lietuvoje ar pasaulyje. EST duomenys leidžia susipažinti su skirtingų šalių gyventojų požiūrių, elgsenos vertinimais bei palyginti juos su Lietuvos gyventojų vertinimais. Darbe pasirinkau lyginti įvairaus amžiaus Lietuvos gyventojų požiūrį į romantinius santykius, nesantuokinius santykius. Dėl didelio informacijos kiekio iš pradžių viskas atrodė gana keblu, tačiau su baigiamojo darbo vadovo A. Žilio pagalba pavyko atsirinkti aktualius ir mano pasirinktą temą atskleidžiančius duomenis. EST duomenys patvirtino mano išsikeltas hipotezes, kad vyresnio amžiaus Lietuvos gyventojai yra vis dar gana konservatyvūs, palaikantys tradicinį normatyvinį požiūrį į romantinius santykius, o jaunesnioji karta liberalesnė. Pasitvirtinus šioms hipotezėms tapo aiškiau, kas turėtų atsispindėti mano pačios tyrime, t.y. apklausoje. Dalį apklausos klausimų suformulavau remdamasi antrinių šaltinių analize, taip pat panaudojau nemažai teiginių ir iš EST klausimyno.
Ko palinkėtumėte studentams, kurie svarsto galimybę naudoti EST duomenis baigiamuosiuose darbuose?
Nusprendus baigiamajame darbe naudoti EST duomenis, bus paprasčiau rašyti darbą, kadangi nereikės rinkti empirinių duomenų, o tik EST duomenų bazėje atsirinkti tinkamus temai. Šie duomenys taip pat gali padėti surasti teorinei darbo daliai aktualios informacijos. Taip pat EST yra reprezentatyvūs duomenys, todėl tai leidžia daryti patikimas išvadas apie visą pasirinktą populiaciją, kai atliekant savo parengtą anketinę apklausą, reprezentatyvumas dažniausiai nėra užtikrinamas. Apjungiant antrinius bei savo paties tyrimo duomenis, baigiamasis darbas atrodo patikimiau, labiau atskleidžiama tema ir išlieka galimybė tęsti darbą, pasirenkant skirtingus pjūvius.
Europos socialinio tyrimo duomenis pernai sėkmingai apgintame baigiamajame magistro studijų darbe „Santuokos, kohabitacijos ir subjektyvios gerovės sąsajos“ naudojo ir Vytauto Didžiojo universiteto Socialinės demografijos magistro studijų programos absolventė Agnė Egertė.
Kokie, Agne, jūsų pastebėjimai apie šią patirtį? Kaip nusprendėte pasirinkti naudoti EST duomenis baigiamajam darbui? Kiek pasiteisino šis pasirinkimas?
Europos socialinio tyrimo 5 bangos duomenis baigiamajam darbui pasirinkau dėl pakankamai didelių imčių ir tyrimo tematiką geriausiai atspindinčių kintamųjų. Šioje bangoje analizuojamos žmonių nuostatos, įsitikinimai ir elgsena, o viena iš šio tyrimo klausimyno modulio temų – subjektyvi gerovė (laimė), kuri ir buvo baigiamojo darbo tyrimo objektas. EST tyrime įvertintą atskirų asmenų subjektyvią gerovę galėjau agreguoti į šalies ir šalių grupių vidurkius bei sudaryti bendresnius subjektyvios gerovės vaizdus, atlikti tarpkultūrinį palyginamumą, o tai padidino mano baigiamojo darbo analizės galimybes. Dėl labai plataus EST tyrimo duomenų masyvo integruoti EST duomenis į mano baigiamąjį darbą buvo nesudėtinga. Remiantis teoriniu pagrindimu radau pakankamai kintamųjų, kurie leido atlikti visapusę analizę siekiant patvirtinti arba atmesti hipotezes. EST 5 bangoje kitaip nei kitose tyrimo bangose yra įtrauktas kintantis klausimų modulis: „Darbas, šeima ir gerovė“, tai praplėtė mano galimybes susieti teorinius teiginius su empiriniais duomenimis, giliau ir išsamiau išnagrinėti mane dominančią temą. Taip pat nuolatiniame modulyje yra pakankamai daug klausimų, atspindinčių socialinę demografinę informaciją ne tik apie pačius respondentus, bet ir apie jų partnerius bei tėvus. Rekomenduočiau naudoti EST duomenis rengiant savo baigiamuosius darbus. EST tyrimo duomenys man padėjo įgyvendinti išsikeltus tyrimo tikslus, atsakyti į tyrimo klausimus bei patvirtinti arba atmesti hipotezes, o svarbiausia analizuojant EST duomenis gavau patikimą informaciją. EST įgalino gana plačius subjektyvios gerovės matavimus mano baigiamajame darbe. EST duomenų masyvas labai turtingas.
Lietuva į EST įsitraukė nuo 4-osios bangos ir iki 2022 m. Lietuvoje atliktos jau 7 tyrimo bangos. Su naujausios – 10 bangos duomenimis bus galima susipažinti nuo 2022 m. birželio mėn. Visus Europos socialinio tyrimo duomenis galima rasti EST internetiniame puslapyje. Jie yra atviri bet kuriam puslapio vartotojui. Šiame puslapyje pateikiama išsami informacija, kaip duomenis parsisiųsti arba juos analizuoti paties puslapio aplinkoje.
Jeigu jus domina trumpos tyrimo rezultatų apžvalgos aktualiomis temomis bei kita su EST įgyvendinimu Lietuvoje susijusi informacija, galite aplankyti Lietuvos EST profilį Facebook platformoje.
Vytauto Didžiojo universiteto vykdomą projektą „Lietuvos narystės Europos Socialinio tyrimo Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciume plano įgyvendinimas“ (Nr. VS–3) finansuoja Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir Lietuvos mokslo taryba.
Džiaugiuosi savo pasirinkimu VDU SMF: Sociologija ir antropologija
Sociologai (-ės) ir antropologai (-ės) tiria žmonių elgesį bei socialines jėgas, veikiančias ir formuojančias politiką, verslą, medijas, švietimą, kultūrą, religiją, asmeninį bei šeimos gyvenimą.
,,Šios studijos yra skirtos tiems, kas turi didelį smalsumą viskam, kas vyksta aplink mus. Kas turi daug klausimų, į kuriuos patys ne visada geba rasti atsakymus“, – sako pirmo kurso Sociologijos ir antropologijos bakalauro studijų programos studentė Gabija.
