• Titulinis
• Visos naujienos

VDU Tėvų akademijos nuotolinė paskaita „Kaip išgyventi savo vaikų paauglystę?“

2025 m. balandžio 17 d. (ketvirtadienį), 18:00 val. kviečiame į VDU Tėvų akademijos nuotolinę paskaitą „Kaip išgyventi savo vaikų paauglystę?“

Paauglystė – tai didelis pokytis ne tik vaikui bet ir jo/jos tėvams, kurį nėra taip paprasta išgyventi. Šį žmogaus raidos laikotarpį galima prilyginti kelionei jūra, kuri trunka tiek, kiek trunka jūsų vaiko paauglystė. Tikrai nėra lengva ir paprasta būti šalia ir stebėti savo vaiką besimokantį plaukti vis platesniuose gyvenimo vandenyse. Juk 10 metų (paauglystė gali trukti ir ilgiau) kelionės metu visko nutinka, tenka laviruoti tarp uolų, išgyventi ne vieną audrą, plaukti įvairiais sezonais, o ne tik patogiu vasaros laiku. Tad kaip mes, tėvai, savo keliaujančio banguojančiu jūros vandeniu vaikui galime padėti? Kaip patiems išlaikyti emocinę ir dvasinę ramybę šiuo jų kelionės laikotarpiu? Kaip būti švyturiais rodančiais kryptį į saugų suaugystės krantą?

Kviečiame kartu aptarti šias ir kitas artimas temas, kurios kyla auginant paauglystės laikotarpį išgyvenantį vaiką.

Paskaitą-susitikimą ves doc. dr. Jorūnė Vyšniauskytė-Rimkienė. Lektorė tėvystės tema domisi įvairiais aspektais: konsultuoja paauglių tėvus, veda paskaitas ir pozityvios tėvystės bei paramos grupes paauglių tėvams. Kaip VDU mokslininkė tiria tėvų auklėjimo poveikį vaikų ir paauglių gyvenimui. Domisi tėvų vaikystės traumų įtaka vaikų auklėjimui bei stiprina tėvus bei paauglius kaip geštalto psichoterapijos konsultantė.

Paskaita vyks nuotoliniu būdu. Likus dienai iki renginio, užsiregistravusiems bus išsiųsta prisijungimo informacija. Renginys nemokamas.

Būtina išankstinė REGISTRACIJA: http://smf.vdu.lt/registracija

Kviečiame dalyvauti!

******************

VDU Tėvų akademija – dalis Socialinių mokslų fakulteto misijos. Tai paskaitų-susitikimų ciklas, kurių metu įžvalgomis ir patarimais su tėvais dalinasi psichologai, socialinio darbo specialistai, sociologai, antropologai ir įvairių kitų sričių universiteto ekspertai. Kartą per mėnesį, dovanodami nemokamus užsiėmimus tėvams, siekiame prisidėti prie visuomenės tobulėjimo. Kviečiame mokytis apie save, šeimą, savo vaikus, jų auklėjimą ir kitomis aktualiomis temomis.

Erasmus+ praktikos konkursas

VDU Tarptautinių ryšių departamentas (TRD) primena, kad vyksta Erasmus+ praktikos konkursas studentų ir būsimų absolventų Erasmus+ praktikai 2024–2025 m. m., apimantis ES/EEE šalis! Atrankos dokumentus galima teikti iki 2025 m. balandžio 30 d.

(konkursas į ES/EEE šalis vyksta kiekvieną mėnesį!)

Praktikos laikotarpis – nuo 2 iki 4 mėn.

Atrankose gali dalyvauti dieninių, nuolatinių ir ištęstinių studijų studentai, kurie esamoje studijų pakopoje (kurioje dabar mokosi ir kurioje studijuodami planuoja vykti į praktiką) nėra išnaudoję daugiau kaip 10 mėn. (vientisųjų studijų studentai – 22 mėn.) Erasmus+ studijų / praktikos laikotarpio.

Paraišką galima teikti tik į vieną praktikos vietą – keli mobilumai negalimi.

---

Dokumentai atrankai

Atrankos dokumentai Erasmus+ studentų praktikai:

• Atrankos anketa „Outgoing-Application for Erasmus Student Traineeship“ (būtina pasikeisti kalbą į anglų);
• Priimančios įmonės / organizacijos patvirtinimas (pagal TRD nustatytą formą).

Atrankos dokumentai Erasmus+ absolventų praktikai:

• Atrankos anketa „Outgoing-Application for Erasmus Recent Graduate Traineeship “ (būtina pasikeisti kalbą į anglų);
• Priimančios įmonės / organizacijos patvirtinimas (pagal TRD nustatytą formą);
• Fakulteto atstovo rekomendacija (laisva forma).

Baigus studijas atrankoje dalyvauti ir / ar būti atrinktiems negalima. Praktika gali prasidėti tik po studijų baigimo (diplomo įgijimo) ir turi baigtis per vienerius metus nuo studijų baigimo datos.

---

Pirmenybė atrankoje suteikiama:

• Studentams, kurių studijų programoje yra numatyta praktika;
• Studentams, kurie pirmą kartą dalyvaus Erasmus+ praktikos mobilume.

Atrankos kriterijai

• studento motyvacija;
• geros užsienio kalbos, kuria bus atliekama praktika, žinios;
• praktikos atitikimas studijų programai;
• studento darbo, studijų, stažuočių, dalyvavimo tarptautiniuose akademiniuose projektuose, visuomeninėje veikloje patirtis užsienyje ir Lietuvoje;
• dviejų paskutinių semestrų mokymosi rezultatai. Visų pakopų pirmojo kurso studentams: pirmojo semestro mokymosi rezultatai, neturint – bakalauro / magistrantūros diplomo priedėlyje atsispindintys mokymosi rezultatai.

Atrankos kriterijų eiliškumas nėra apibrėžtas. Fakultetai turi teisę nustatyti, viešai paskelbti ir atrankos metu taikyti atskirą kriterijų eiliškumą bei papildomus kriterijus.

Stipendija

ES ir EEE šalims:

Šalių grupė	Šalis	Stipendijos dydis per mėnesį (30 dienų)
I grupė	Airija, Austrija, Belgija, Danija, Islandija, Italija, Lichtenšteinas, Liuksemburgas, Nyderlandai, Norvegija, Prancūzija, Suomija, Švedija, Vokietija	824,00 Eur
II grupė	Čekija, Estija, Graikija, Ispanija, Latvija, Kipras, Malta, Portugalija, Slovakija, Slovėnija	824,00 Eur
III grupė	Bulgarija, Kroatija, Lietuva, Lenkija, Vengrija, Rumunija, Serbija, Šiaurės Makedonija, Turkija	756,00 Eur

---

Šalims už ES/EEE ribų: Atranka baigėsi. Sekantis konkursas vyks Rugsėjo mėnesį!

Stipendija: 700,00 Eur/mėn. + kelionės išmoka.

13 ir 14 regionų šalių stipendija: 824,00 Eur/mėn. + kelionės išmoka.

13 regionas: Andora, Monakas, San Marinas, Vatikano Miesto Valstybė.
14 regionas: Farerų salos, Šveicarija, Jungtinė Karalystė.

---

Išmoka kelionei, kurios dydis nustatomas pagal atstumą* nuo Lietuvos (Kauno miesto) iki praktikos organizacijos vietos (miesto):

Kelionės atstumas	Ekologiška kelionė (suma):	Neekologiška kelionė (suma):
10-99 km	56 EUR	28 EUR
100-499 km	285 EUR	211 EUR
500-1999 km	417 EUR	309 EUR
2000-2999 km	535 EUR	395 EUR
3000-3999 km	785 EUR	580 EUR
4000-7999 km	1 1188 EUR	1 188 EUR
8000 km arba daugiau	1 735 EUR	1 735 EUR

Atstumą galite apsiskaičiuoti Erasmus+ atstumo skaičiuoklės pagalba.

Kelionės iki 500 km. turi būti ekologiškos kelionės! Tai reiškia kelionę autobusu, traukiniu, automobiliu ir pan. Vykstantys neekologiškai turi parašyti priežastį (kreiptis į koordinatorių).

---

Pastaba: paraiškų teikimo rezultatai skelbiami kitą mėnesį (ateinančio mėnesio 10-11 d.), todėl praktikos pradžios data turi būti bent dvi savaitės po rezultatų paskelbimo! Rezultatai bus skelbiami el. paštu.

Daugiau informacijos:

VDU Socialinės antropologijos absolventas Marius Minkevičius: „baigdamas studijas supranti, kad išsineši labai daug, daug tiek žinių, tiek socialinių ryšių, tiek jausenos prasme“

Kaip pasirinkote VDU Socialinės antropologijos studijas?

Pasirinkimas tikrai netikėtas. Esu inžinerinių mokslų atstovas, baigęs tuometinį KPI. Lyg ir neplanavau nieko panašaus studijuoti. Bet gyvenimas susiklostė taip, kad su bičiuliais nuo 2016 metų pradėjome kurti piligriminį kelią Lietuvoje. Kuriant šį kelią paaiškėjo, kad tai nėra tiesiog paprastas kuoliukų kalimas pakelėse, tai yra didelis santykis su vietiniais žmonėmis. Žygiuojant jautėsi labai skirtingos vietos bendruomenės, jų charakteriai, elgesys. Aš pradėjau daugiau tais žmonėmis domėtis, stebėti juos. Ir viena iš mano vyresnių kolegių pasakė, jog tau verta pastudijuoti socialinę antropologiją. Taigi, taip ir gavosi – į tyrimų lauką atėjau žymiai anksčiau nei į studijas.

Ką prisimenate iš savo studijų, kas buvo jums svarbu?

Prisimenu pokalbius su kolegomis, dėstytojais. Prisimenu gerą dėstytojų kolektyvą, tiek lietuvių, tiek užsieniečių. Daug jų išminties pasidalintos su mumis. Jie atskleidė požiūrį į reiškinius kitokį nei prieš tai, kai žiūrėdavau paprastuoju būdu. Dėstytojai paliko didžiulį įspūdį ir padarė didžiulę įtaką mano mąstymui. Baigdamas studijas supranti, kad išsineši labai daug, daug tiek žinių, tiek socialinių ryšių, tiek jausenos prasme.

Mariau, ką šiuo metu veikiate?

Yra kelios kryptys. Aš turiu su sūnumi smulkų verslą, kurį bandome transformuoti į kitą lygį, bandydami panaudoti verslui svarbias naujas technologijas. Kita kryptis – turiu vilties ir viziją pratęsti savo studijas doktorantūroje. Pabaigti straipsnį, kurį po truputį judinu. Ir trečias dalykas – Camino Lituano projektas. Per pastarąjį laikotarpį mums susiformavo į šį reiškinį gilesnis požiūris, kuriam, beje, svarią įtaką padarė ir antropologijos studijos. Jei pradžioje norėjome tik parodyti, kad tai gali veikti, kad žmonės gali vaikščioti, tai dabar patys vaikščiodami supratome, kad visa tai kur kas daugiau nei turistinis žygis. Tai rimtas katalizatorius regionuose. Dabar mes jau kviečiame, kad tie vietos gyventojai, žmonės taptų realiais Camino Lituano asociacijos nariais ir valdytojais. Mes patys, kaip žygeiviai, norime įtraukti į kelio priežiūros ir plėtros darbus vietinius žmones, tuo pačiu perduodant jiems ir pagrindinę atsakomybę už kelią, o patys liekame labiau šio reiškinio idėjos, moralinio stuburo saugotojai, vietinių gyventojų iniciatyvų skatintojais palaikytojais. Taigi yra daug minčių ir darbų. Ta diena trumpa…

Mariau, kokią Lietuvą jūs matote?

Matau ją labai įvairią ir labai dinamišką. Mes visada naudojam tą Milošo pasakymą, kad Europa prasideda nuo mažųjų tėvynių. Kiekviena šalis prasideda nuo šaknų, nuo ten, kur yra jos žmonės. Yra žmonės iš kažkur – iš kaimukų, iš mažų miesteliukų, kurie turi ryšį, santykį su vieta, su jos istorija. Ir yra žmonės iš niekur – žmonės iš didelių megapolių, finansinių, kultūrinių, ekonominių centrų. Žmonės Kaune, Vilniuje, iš kitų didmiesčių, deja, turi trūkinėjantį ryšį su savo šaknimis, savo šeimos istorija. Tas labai stipriai matosi. Žygiuodamas matai visko – nuoskaudų, džiaugsmo, iniciatyvos. Kas dabar labai džiugina, kad žmonės labai grįžta prie savo šaknų. Tą daro ir jauni žmonės. Gal tam įtakos turėjo Vilniaus fenomenas, kai jame jau tapo ankšta gyventi ir pradedi galvoti kitaip apie gyvenimo komfortą. Tiesa, regionai labai skiriasi – vieni sunykę, kiti labiau išsivystę. Žmonių charakteriai regionuose taip pat labai skirtingi. Vienur žmonės dar gyvena pokario patirtimi, kai svetimšalio ne labai įsileis, o kitur tave pasitinka su atlapa širdimi. Lietuva man yra labai šilta, graži ir įvairiapusiška. Prieš pradedant žygiuoti net nežinojau, kad ji tokia graži. Matau Lietuvos kaimą ir tokį, kokį jį patyriau vaikystėje, matau ir labai modernų regionų vystymąsi. Mes sakome, kad kiekvienas lietuvis turi tuo keliu praeiti, tuomet lengviau susišnekėsime.

Kokioje veikloje patiriate didžiausią džiaugsmą, pasitenkinimą?

Visur. Kiekviena iš jų man teikia džiaugsmą. Ateina momentas, kai kasdieninė rutina išvargina. Tačiau visos šios veiklos viena kitą labai papildo ir gražina man šviežią kvėpavimą. Viską, ką gyvenime darau, tenkina. Ne viskas toli gražu sekasi, bet proceso malonumas visada yra. Bet kokiu atveju faktas toks – gyvenimas yra gražus, nežiūrint šposų, kurių jis kart nuo karto mums visiems iškrečia.

Kokią savo savybę labiausiai vertinate ir nenorėtumėte jos prarasti ?

Žymiai daugiau matau savyje savybių, kurių norėčiau neturėti. Bet deja, jų atsikratyti ne taip lengva. Atsikračius visų nenorimų, visos, kurios liktų man yra vienodai svarbios. Deja, bijau, kad tų kurių noriu atsikratyti vis dar yra daugiau ne tų, kurias norėčiau pasilikti

Mariau, ko sau palinkėtumėte?

Neprarasti tos krypties, kurioje dabar esu. Neprarasti ryšio su artimaisiais. Kai įsikabinu į kokią nors veiklą, kuri mane pagauna, įtraukia  prarandu didžiausią  vertybę – laiką su sau brangiais, artimais žmonėmis. Man atrodo, kad ypač šiais laikais svarbu išlaikyti artimą giminystės ryšį, nes tai padeda stovėti ant žemės. Kavolis yra sakęs –  „Neaiškūs žmonės, kurie neturi nei tradicijos, nei ryšio, nei perdavimo patirties“. To linkiu sau ir kitiems.

Kokią įtaką turėjo antropologijos studijas tam, ką jūs darote šiandien?

Visų pirma gilesnį žvilgsnį. Pradžioje žygiai atrodė, kad tai tiesiog pasivaikščiojimas po miškelius ir bažnytkaimius. Dabar suprantu, kad tai žymiai gilesnis procesas. Antropologijos studijos davė supratimą, kad na nėra tos vienos tiesos, nėra vieno požiūrio į pasaulį. Tai leido suprasti, priimti dalykus ir jei nori aiškintis priežastis. Pasmerkti ir nubausti nėra sunku, bet atsakyti į klausimą kodėl – tai yra svarbu. Antropologija duoda tą požiūrį, kad reikia pabandyti suprasti žmogų, reikia lįsti gilyn. Yra visuma atsakymų ir paprastų jų dažnai nėra.

Ką pasakytumėte žmogui, kuris svarsto studijuoti socialinę antropologiją?

Pasakyčiau, kad laukia susitikimas su labai įvairiais ir įdomiais dėstytojais, kurie pateikia įdomių ir labai netikėtų įžvalgų apie daiktus, įvykius, reiškinius, kuriuos mes žinojome, bet atrodė vienaip. Aišku iš antropologijos Lietuvoje ne taip lengva valgyti duoną, ji dar nepasiekė tokio lygio kaip Amerikoje, bet galiu garantuoti, ką žmogus beveikia, ką bedaro, ar jis yra inžinierius, ar verslininkas, ar kito mokslo atstovas, antropologijos žinios tikrai padės. Padės geriau suprasti save, savo santykius su tuo, ką darai ir kaip tą darai. Antropologija nepavers jūsų pasaulio centru ir milijonieriumi, bet tikrai padės priimti teisingesnius sprendimus tame, ką darai. Šios studijos suteikia ir vidinę ramybę. Tam tikri dalykai atrodo visai kitaip. Pradedi suprasti ir priimti, kad toks yra gyvenimas.

Parengė Lina Bartusevičienė, VDU Socialinių mokslų fakulteto Komunikacijos su socialiniais partneriais ir absolventais specialistė

XIV mokslinė praktinė konferencija „Įvairovė ugdyme: mokyklos psichologo vaidmuo“

Gausus VDU Mokyklinės psichologijos programos studentų ir absolventų būrys, kartu su Programos komiteto vadove dr. Jurga Misiūniene š. m. kovo 14 d. dalyvavo kasmetinėje jau XIV mokslinėje praktinėje konferencijoje „Įvairovė ugdyme: mokyklos psichologo vaidmuo“, kurią organizuoja LPS Edukacinės psichologijos komitetas kartu su VU Filosofijos fakultetu. Konferencijoje aktyvūs buvo ir kiti VDU SMF bendruomenės nariai: persvarstyti savo asmeninius įsitikinimus bei geriau suprasti, kuo galime padėti ugdymo(si) procese mokinių įvairovei negalios, lyties ir seksualinės orientacijos aspektais kvietė VDU Socialinių mokslų fakulteto prof. Jono Ruškaus ir prof.  Kristinos Žardeckaitės-Matulaitienės pranešimai. Tokie susitikimai ne tik suteikia žinių, keičia nuostatas, bet ir buria mokyklos psichologų bendruomenę, todėl IKI susitikimo kitais metais.

Nuotraukos Mariaus Seniuco.

Paroda „IR SAULĖ, IR MĖNULIS, IR VISOS ŽVAIGŽDĖS“

Tai vienas iš pirmųjų bandymų Lietuvoje pristatyti ir kalbėti apie autsaiderių meną. Parodoje pristatome aštuoniolikos autorių kūrinius: piešinius, tapybą, skulptūrą, objektus. Kai kurių autorių kūrybą galima pavadinti autsaiderių menu (pvz., Antano Liutvino, Inos Šaukščiūtės, Vlado Juodagalvio, Svajūno). Kai kurie autoriai – greičiau gabūs, liaudies meno neįtakoti savamoksliai (pvz., Gediminas Borisevičius). Ona Paulauskienė yra liaudies menininkė, ir skulptūrėlė, kurią čia eksponuojame, jai greičiau buvo žaismingas eskizas, gal dėl to Ona lengva ranka mums ją padovanojo. Rimanto Tėvelio, kurio čia rodome tik heraldiniais ženklais ištapytus ratlankius, tapyba tokia, kad sumaišytum su profesionalo, jei nežinotum, kad Rimantas buvo elektrikas ir tapė tik savaitgaliais ir atostogų metu. Irena Misevičienė buvo baigusi dailės mokslus, tačiau religinis nušvitimas pakeitė ir jos gyvenimą, ir kūrybą. Kristina Latakaitė piešti pradėjo po to, kai ją, aštuoniolikmetę, ištiko epilepsijos priepuoliai, ir tapo vien angelus.

Taigi, parodoje pristatomi labai įvairūs atvejai – kūryba, turinti daugiau ar mažiau autsaiderių meno bruožų.

Parodos kuratorė ir rengėja menininkė Oksana Judakova.

Paroda vyks: Balandžio 8 – birželio 8, 2025, VDU Socialinių mokslų fakultete (Jonavos g. 66) pirmo aukšto fojė.
Parodos atidarymas: balandžio 8 d. 15 val.

Regionų jaunimui savo idėjas realizuoti padedanti Dovilė Vainorė: pagalba kitam yra geriausia prevencija atskirčiai mažinti

Aldonos Katilienės nuotr.

„Universitetas yra vieta, kurioje priimame vienus pirmųjų suaugusio žmogaus pasirinkimų – iš gausos atsirinkti tai, kas svarbiausia, kartu mokantis prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. Klaidingas nusistatymas, kad studijų metu įgytos žinios ir patirtys turi iškart teikti konkrečią naudą. Galbūt tai padės suformuoti naują hobį ar supažindins su įdomiais žmonėmis, su kuriais keliai susikirs vėlesniame karjeros etape, o tai atvers dar platesnes profesines galimybes“, – įsitikinusi nevyriausybinės organizacijos „Om-lėtai“ bendraįkūrėja ir vadovė Dovilė Vainorė.

Ji pasakoja, jog studijų Vytauto Didžiojo universitete (VDU) metu įgytos sociologijos žinios bei universitete vyravusi aplinka padėjo išsigryninti būsimą karjeros trajektoriją. Artes liberales (liet. laisvųjų menų) principais grįstas išsilavinimas, anot Dovilės, ne tik padeda tapti įdomesniu pašnekovu kambaryje, bet ir puikiai įsiterpia į įvairias jos vykdomas veiklas.

Iš dėstytojų – ir svarbios gyvenimiškos pamokos

„Kadangi dar mokykloje supratau, jog man įdomiausi socialiniai ir humanitariniai mokslai, 10-oje klasėje pradėjau galvoti apie psichologijos studijas. Vis dėl to, pildant studijų paraišką, mano dėmesį patraukė tuo metu buvusi jungtinė Psichologijos–sociologijos studijų programa, kuri išsiskyrė tuo, jog pirmuosius dvejus studijų metus yra mokomasi abiejų sričių dalykų bendrai, o vėliau gali rinktis, į kurią kryptį labiau linksti. Taip ilgą laiką galvojusi apie psichologijos studijas, jau baigdama pirmą kursą supratau, kad man artimesnė sociologija“,  – sako Dovilė.

Nors ji pasakoja studijų pradžioje dažnai susidurdavusi su dilema, ką iš tikrųjų galės veikti baigusi sociologiją, tačiau paskaitų metu atliekamos praktinės užduotys leido iš arti susipažinti su šioje srityje atliekamais įvairiais tyrimais. „Tai padėjo studentams atsirinkti, kokia darbo pozicija atitiktų kiekvieno jų poreikius. Pati pamačiau, kad man labiau patinka eiti į gyvą pokalbį su žmonėmis, išgirsti kažkieno istoriją“, – tikina Dovilė, profesiniame kelyje išbandžiusi tiek darbą personalo srityje, tiek nevyriausybinėse organizacijose.

Kalbėdama apie universitete labiausiai įsiminusius dalykus, Dovilė sako, jog didžiausią įspūdį jai paliko dėstytojai.

„Jie gebėdavo mokyti mus, jaunus žmones, išlaikydami draugiškumą, tačiau kartu neleisdami peržengti ribos, kuri pereitų į familiarumą. Man, kaip studentei, tai padėjo pamatyti, kad jie yra autoritetai – žmonės su patirtimi, kurie per paskaitas gali ir pajuokauti, ir pasidalinti asmenine patirtimi. Pamenu, viena dėstytoja paskaitų metu naudodavo kreipinį „kolegos” ir vieną kartą studentas, norėdamas argumentuoti diskusijoje, dėstytojai taip pat atsakė tuo pačiu kreipiniu, tačiau tai nuskambėjo ne visai geru tonu.

Tada dėstytoja labai gražiai paaiškino skirtį, kodėl ji savo kreipimusi mus gali „kilstelti“ į kolegas, bet mes dar neturime galios į ją kreiptis taip pat. Tai leido įsitikinti, kad, pavyzdžiui,  nemokant perprasti aplinkos, kurioje esi, rizikuoji patekti į nejaukią situaciją“, – iš dėstytojų gautas gyvenimiškas pamokas prisimena Dovilė.

Atrasti prasmę savo veiklose padeda pagalba kitiems

Moters teigimu, kryptis, su kuria norėtų sieti savo profesines veiklas, išryškėjo trečiame bakalauro studijų kurse. Tuomet ji susidomėjo deviacijų sociologija bei atskirtį nagrinėjančiomis sritimis, kai viena visuomenės grupė atsiduria galios pozicijoje, o kitos – nepritekliuje.

„Nagrinėdama tas „nematomas“ grupes, pradėjau ieškoti tokios, apie kurią visuomenėje vis dar būdavo per mažai kalbama. Taip susidomėjau įkalinimo įstaigose kalinčių ir ten vaikus auginančių moterų likimais. Savo bakalauro darbui interviu atlikti vykau į Panevėžio moterų pataisos namus. Man buvo be galo įdomu ir neįprasta, kaip tokioje vietoje išvis galima auginti vaikus ir su kokiais iššūkiais jos susiduria, kokios taisyklės ir apribojimai ten vyrauja”, – pirmąsias patirtis prisimena Dovilė.

Interesas, uždaros ir už tvoros, tiesiogine to žodžio prasme, gyvenančios grupės, gyvenimu, jos poreikiais ir išgyvenimo strategijomis, paskatino Dovilę rinktis taikomosios sociologijos magistrantūros studijas. Jų metu studentė praktiką atliko Pravieniškių pataisos kolonijoje, o vėliau – Kauno tardymo izoliatoriuje. Po studijų ji gavo pasiūlymą čia ir dirbti. Taip domėjimasis paribiuose esančiomis visuomenės grupėmis vėliau ją atvedė į Nacionalinę asociaciją prieš prekybą žmonėmis.

„Po studijų išbandžiau save dirbdama personalo valdymo srityje, tačiau galiausiai grįžau prie darbo su atskirties grupėmis. Vis dėl to, bendraudama su nukentėjusiais nuo prekybos žmonėmis: vyrais, moterimis, vaikais, supratau, kad šias jų patirtis pernelyg perimu emociškai ir todėl būčiau labai bloga socialinė darbuotoja. Taip pasirinkau prevencinę šio darbo pusę – aiškindamasi, kokios priežastys lėmė, kodėl yra tampama aukomis, pamačiau, jog yra labai svarbu suteikti kuo daugiau informacijos, kad žmonės į tokias situacijas nepakliūtų“, – pasakoja moteris.

Nors šiuo metu organizacijoje ji nebedirba, tačiau ir toliau užsiima informacijos apie šią opią problemą sklaida – regionuose veikiančioms nevyriausybinėms organizacijoms ir specialistams padeda atpažinti prekybos žmonėmis reiškinį sukeliančias priežastis ir kaip teikti prevencines priemones mokyklų bei savivaldybių atstovams.

Dovilė Vainorė (antra iš kairės) su kolegomis iš Varėnos (asmeninio archyvo nuotr.)

„Dirbame tiesiogiai su jaunimu, kalbamės ir ieškome būdų, kaip skirtingo amžiaus žmonėms perteikti informaciją, kad ši jų per daug neišgąsdintų. Pasirinkau profesinį kelią, kuris ne tik leidžia užsiimti šia veikla, bet ir ją vykdyti pagal savo sugebėjimus ir kompetencijas. Šioje vietoje susipina studijų metu įgytas analitinis gebėjimas suprasti, kokie kultūriniai ir socialiniai dalykai daro įtaką žmonių pasirinkimams, bei gebėjimas išanalizavus problemą pasiūlyti geriausius sprendimo būdus, galutinį pasirinkimą paliekant jau pačiam žmogui“, – teigia Dovilė.

Ji tikina šiuo metu save atradusi veikloje, padedančioje regionų jaunimui vystyti įvairias iniciatyvas ir projektus. Šiam tikslui plėtoti ji pati įkūrė savo nevyriausybinę organizaciją „Om-lėtai“.

„Man visada buvo įdomus regionuose verdantis gyvenimas. Tokiuose, kur nėra didelių tarptautinių įmonių, tačiau ten gyvena beprotiškai įdomūs žmonės, turintys savų rūpesčių, džiaugsmų, problemų, organizuojančių gražius kultūrinius renginius.

Manau, pagalba tokiems žmonėms realizuoti savo idėjas yra geriausia prevencija nuo atskirties. Kol vieni sako, kad regionai nyksta, juose vyrauja nedarbas, aš drąsiai įsitraukiu į naujas veiklas ir džiaugiuosi galėdama būti naudinga ir padėti kažką kuriantiems, gaminantiems ar auginantiems žmonėms“, – sako viena iš organizacijos, gimusios iš noro suteikti daugiau galimybių ir erdvių regionų jaunimui, bendraįkūrėjų ir vadovė.

Pasirinkimo laisve svarbu naudotis atsakingai

Veiklos, kuriomis užsiima Dovilė, yra be galo įvairios ir skirtingos, tačiau, kaip įvardija ji pati, puikiai sueina į vieną bendrą visumą.

„Manau, negalėčiau gyventi su viena užduotimi. Be to, projektai, su kuriais dirbu, kiekvienas jų reikalauja labai skirtingų kompetencijų. Kad įgyvendintum projektą, turi gebėti numatyti jo planą, biudžetą, gebėti pajausti, kam ko reikia, išdrįsti ieškoti pagalbos. Ir tai nėra tapimas „žmogumi-orkestru”, bet gebėjimas suprasti skirtingus dalykus. Džiaugiuosi, jog turėjau galimybę viso to išmokti dar universitete. Skirtingų disciplinų daugialypiškumas, suteikiamas platus požiūris ir galimybė laisvai rinktis, manau, tikrai padeda geriau pažinti savąjį „aš”. Dažnai mes laisvę asocijuojame su chaosu ar sistemos atsisakymu, tačiau man laisvė rinktis asocijuojasi su atsakomybe“, – įsitikinusi Dovilė.

Pasak jos, universitetas būtent ir yra ta vieta jauno žmogaus gyvenime, atspindinti laisvės ir atsakomybės derinį, mokanti suvokti ir prisiimti pasekmes už savo veiksmus. „Džiaugiuosi, kad universiteto aplinka mane to išmokė. Kiekvieno mūsų atliekami veiksmai parodys, kaip susidėliosi savo ateitį: eisi į galimybes ar į atskirtį. Man ši laisvės ir atsakomybės samplaika yra labai svarbi, nes dažnai žmonės, kai pradedame kalbėti apie atsakomybę, supyksta, galvoja, kad yra ribojama jų laisvė, tačiau tai nėra tiesa“, – sako VDU absolventė.

Dovilės teigimu, suteikiant pasirinkimo laisvę jauniems žmonėms, yra svarbu ne tik skatinti ja naudotis atsakingai, bet ir nepamiršti jų palaikyti šiame sudėtingame karjeros pasirinkimo kelyje.

„Paskutinėse mokyklos klasėse labiausiai reikėjo ramybės ir užtikrintumo, jog, kad ir kokį sprendimą daryčiau, viskas bus gerai. Tiesiog tokio stumtelėjimo į priekį ir palaikymo. Ne per kritiką, nors jos tokios ir nesulaukiau, bet, užtikrintumo ir paskatinimo rinktis tai, kas artima man. Mūsų kultūroje vyrauja nuostata, kad jei kažkas nevyksta pagal pirminį planą arba jei žmogus nusprendžia savo sprendimą keisti, aplinkiniai puola jį kritikuoti. Tačiau vienas pasirinkimas nieko neapibrėžia, nes gal po jo seks dar geresnis. Galbūt pirmas pasirinkimas yra tik tarpinė stotelė? Juk viskas priklauso nuo kiekvieno iš mūsų”, – jaunuolius drąsina Dovilė.

VDU Sociologų klubas moksleivius ir studentus kviečia į pažintines sociologijos dirbtuves!

Ar esate iš tų, kuriems ramybės neduoda mus supantis socialinis pasaulis, kaip ir kodėl vienaip ar kitaip elgiasi individai? VDU Sociologų klubas kviečia į interaktyvias sociologijos pažinimo dirbtuves!

Praktinėse dirbtuvėse susipažinsite su sociologija ir sociologų darbo įrankiais. Ką ir kaip galima ištirti interviu metodu ar anketine apklausa ir kodėl tai gali būti naudinga kiekvienam iš mūsų? Įvairiais kokybinio ir kiekybinio tyrimų pobūdžio žaidimais ir užduotimis perteiksime jums mūsų įgytas sociologines žinias. Dalindamiesi savo mintimis ir bendradarbiaudami įgysite gilesnį supratimą sociologinėmis temomis ir galėsite jas taikyti savo klasėje ar studijose!

Pažadame, kad tai bus smagiau nei sėdėti ir „badauti“ įprastoje paskaitoje!

Galite pasirinkti jums parankų laiką – pirmąjį arba antrąjį ciklą:

I ciklas: balandžio 1 d., balandžio 8 d., balandžio 15 d.
II ciklas: balandžio 29 d., gegužės 6 d., gegužės 13 d.

Susitikimai vyks Vytauto Didžiojo universitete, V. Putvinskio g. 23, 313 aud., 16:00-18:00 val.

Registracija į dirbtuves vyksta iki kovo 31 d. 24 val.
Kviečiame užpildyti šią formą: https://forms.gle/zxn7CHYmGFmYX5Mb9

Jeigu norėtumėte pasitikslinti, kviečiame rašyti:
el. p. adr. sk@vdu.lt
FB: VDU Sociologija ir antropologija
IG: vdu_sociologija_antropologija

Vyko socialinių mokslų srities hakatonas SMFHACK’25

Vytauto Didžiojo universitete (VDU) Socialinių mokslų fakultete kovo 20 dieną vyko hakatonas, kurio tema „Neuroįvairovės veidai“. Tai antrasis hakatonas, kuris organizuojamas socialinių mokslų srityje. Pirmąjį hakatoną fakultetas įgyvendino praeitais metais. Tai, kad renginys sulaukė didžiulio susidomėjimo ir teigiamų atsiliepimų, paskatino visa tai paversti  Socialinių mokslų fakulteto tradicija. Tradicija, kai gali susitikti visi, kas tai bebūtų – mokslininkai ir praktikai, dėstytojai ir studentai, socialiniai partneriai ir absolventai. Susitikti, dalintis sukaupta patirtimi, kelti svarbius klausimus, abejoti ir galbūt rasti tam tikrus sprendimus. Susirinkusius sveikino VDU studijų prorektorė dr. Simona Pilkienė linkėdama neprarasti entuziazmo mokytis ir sugrįžti į universitetą vystyti aktualias idėjas kartu.

Šiais metais Socialinių mokslų fakultetas pakvietė bendruomenę padiskutuoti Neuroįvairovės tema. Ši tema pasirinkta ne atsitiktinai. Dėmesys tam, kaip veikia mūsų smegenys, sparčiai populiarėjanti tema. Nauji moksliniai atradimai, besivystanti nauja praktika bei kasdienio gyvenimo daugialypės situacijos nepalieka mūsų abejingais. Tai suteikia ne tik galimybes patenkinti turimą smalsumą, bet atrandant bei suvokiant mūsų skirtingumus, kartu ieškoti būdų ir galimybių, o kaip galime vienas kitam padėti būti skirtingais ir kartu sėkmingai gyventi susitelkusioje, geranoriškoje bendruomenėje.

Šių metų SMFHACK’25 tikslas – pakviesti studentus, dėstytojus, mokslininkus ir praktikus iš įvairių organizacijų kartu kurti inovatyvius sprendimus, kurie galėtų padėti neuroįvairiems žmonėms, jų artimiesiems bei profesionalams įveikti kylančius iššūkius.

Hakatono metu buvo skaitomi įkvepiantys pranešimai. Juos pristatė  neuroįvairovės temoje patirtį sukaupę mokslininkai ir praktikai. Lektorė dr. Daiva Bartušienė pakvietė dalyvius apmąstyti, ar iš tiesų mes saugojame įvairovę. Ar  mes išmokome su ja gyventi ir ją priimti. Nors žmonija dar niekada neturėjo tiek daug laisvės būti įvairiems, tačiau neuroįvairovė kuria ne tik galimybes, bet kartu ir daug iššūkių mikro ir makro situacijose. Psichologijos katedros magistrantė Indrė Muraškaitė pristatė neuro-afirmatyvųjį požiūrį. Pranešėja dalinosi Jungtinėje karalystėje bei Airijoje sukaupta patirtimi ir žiniomis, kaip kurti labiau įtraukiantį ir įgalinantį santykį su autizmo spektro sutrikimą turinčiais asmenimis. Doc. dr. Gedas Malinauskas dalinosi dalyvavimu grįsto šeimos tyrimo radiniais, kurie atskleidė, su kokiais sunkumais susiduria šeima, kuri augina negalią turintį vaiką. Kaip keičiasi santykių dinamika, vaidmenys, kokia pagalba gaunama, o kokios stokojama. Meno terapeutė Giedrė Markauskienė dalinosi patirtimi, kaip pasitelkus įvairias dailės terapijos priemones galima megzti santykį su neuroįvairiais žmonėmis, kaip galima jiems padėti labiau išreikšti save.

Renginio dalyviai sprendimų, kurie galėtų padėti neuroįvairiems žmonėms, jų artimiesiems ir su jais dirbantiems specialistams įveikti kylančius iššūkius, ieškojo remdamiesi komandiniu darbu. Aktyvias hakatono veiklas koordinavo doktorantas Tadas Vadvilavičius, kvietęs džiaugtis kūrybiniu procesu. Dirbdami komandoje dalyviai įsivardino egzistuojančias problemas, kėlė idėjas, kaip galima būtų spręsti iškylančius sunkumus, ieškojo galimų inovatyvių sprendimų bei kūrė jų įgyvendinimo strategijas. Komandos savo inovatyvius projektus pristatė komisijai, kuri rinko 3 geriausias pasiūlytas inovacijas.

Dalyvių komandos išvystė daug inovatyvių socialinių projektų. Tarp nugalėtojų buvo šios socialinės inovacijos: 1) projektas, padedantis sėkmingiau įsidarbinti neuroįvairiems žmonėms atskleidžiant jų stiprybes bei suteikiant ilgalaikį palydėjimą; 2) ikimokykliniam ugdymui skirta programa, pasiūlanti vaikams tiesioginę patirtį ir galimybes ugdyti(s) toleranciją bei įtraukianti visą darželio bendruomenę;  3) ugdymo ir konsultavimo centras, padedantis spręsti iššūkius, su kuriais susiduriama mokykloje.

Kadangi Socialinių mokslų fakultetas nuolat ieško būdų, kaip stiprinti bendradarbiavimą su socialiniais partneriais, renginio metu fakulteto dekanė doc. dr. Aurelija Stelmokienė pristatė SMF vertes partnerystei ir pakvietė dalyvius ne tik išlaikyti esamą partnerystę, bet ir ieškoti naujų abipusiai prasmingų bendradarbiavimo galimybių.

Hakatono metu žmonės betarpiškai dalinosi atsiliepimais apie tai, kad dalyvauti paskatino ne tik įvardinta aktuali tema, bet ir tai, kad buvo labai „žingeidu patirti, kas yra tas hakatonas“. Dalis žmonių, kurie renginyje dalyvavo jau antrą kartą, minėjo, kad ateiti paskatino pirmoji patirtis – „labai įdomūs pranešimai, esi nepažįstamų žmonių grupėje, yra galimybė užmegzti pažintis, aktyviai dalyvauti atliekant užduotis, sukurti kažką konkretaus…“. Renginio dalyviai dalinosi, kad pranešimai paskatino  pasidomėti giliau pristatomais klausimais ir temomis. Praktikai išsakė idėjas, kad būtų verta tam tikrais hakatono metu iškeltais klausimais padiskutuoti ir pasidomėti plačiau organizuojant mokymus ar seminarus organizacijose. Laimės dieną dalyvavimu hakatone įprasminę žmonės nuoširdžiai dėkojo renginio organizatorei Linai Bartusevičienei, SMF komunikacijos su socialiniais partneriais ir absolventais specialistei.

Dėkojame už bendrystę ir iki kitų susitikimų.

Daugiau renginio akimirkų nuotraukų galerijoje (autorė: Viktorija Zaveckaitė):

Tyrimas: suvokiamos ribos tarp moteriškumo ir vyriškumo griežtėja ar nyksta?

Fiziškai stiprus, drąsus, nepriklausomas, šaltas ir užtikrintas – tai jis. Gležna, jautri, rūpestinga, paklusni ir besivadovaujanti intuicija – tai ji. Čia praeities vaizdinys ar 21 amžiaus asmens pasaulio matymas? Aktyvios akademinės diskusijos, kultūriniai judėjimai, intensyvūs socialiniai ir technologiniai pokyčiai skatina naują požiūrį į lyties vaidmenis. Ar to pakanka, kad suvokiamos ribos tarp moteriškumo ir vyriškumo šiuolaikinėse visuomenėse taptų vis mažiau griežtos?

Nepaisant pastarųjų metų pozityvių, autentiškumą skatinančių pokyčių, ypač Vakarų visuomenėse, medijose vis dar neretai vaizduojami idealizuoti moteriškumo ir vyriškumo stereotipai, kurie gali sukelti spaudimą žmonėms atitikti šiuos idealus, rašoma Vytauto Didžiojo universiteto projekte.

Moteriškumas ir vyriškumas dažnai pristatomas remiantis tam tikrai lyčiai būdingomis savybėmis. Europos socialiniame tyrime (EST), naujausioje 11-ojoje bangoje (2023/2024 m. duomenys), mokslininkų grupė, pasiūliusi klausimų modulį apie lyties sampratą šiuolaikinėje Europoje, išskyrė po dvi tokias savybes, kurios dabartinėse Vakarų visuomenėse vis dar laikomos stereotipiškai moteriškomis – užjaučianti ir jautri kitiems, bei stereotipiškai vyriškomis – rizikuojantis ir lyderiaujantis.

Moteriškumas ir vyriškumas Lietuvoje ir Europoje

Pirmiausia apie tai, kaip Lietuvoje palyginus su kitomis EST dalyvaujančiomis šalimis vertinama šių savybių raiška (žr. pirmą paveikslą). Lietuviai rikiuojasi žemesnės moteriškumo raiškos šalių grupėje: kartu su Slovėnija ir Vengrija kalbant apie jautrumą kitų poreikiams bei kartu su Italija, Vengrija ir Graikija kalbant apie atjaučiantį elgesį. Didžiausią jautrumą demonstruoja šveicarai ir olandai, o užuojautą – islandai.

Priešinga situacija stebima kalbant apie vyriškumo raišką Lietuvoje. Lietuviai yra labiau rizikuoti mėgstančių šalių grupėje kartu su suomiais, lenkais, islandais, graikais ir Kipro gyventojais. Mes taip pat labiau mėgstame imtis vadovavimo iniciatyvos, panašiai kaip šalių grupė, kurioje norvegai, švedai, olandai, šveicarai ir islandai. Mažiausiai riziką ir vadovavimą mėgsta Italijos gyventojai.

Pirmajame paveiksle matoma dar viena tendencija – tiek lietuviai, tiek kitų EST dalyvaujančių šalių atstovai linkę manyti, jog juos geriau apibūdina stereotipiškai moteriškos nei vyriškos savybės. Galbūt šiuolaikinėje visuomenėje jautrumas kitų poreikiams ir užuojauta yra socialiai priimtinesnės savybės nei vadovavimas ir rizikavimas. Juk vis plačiau pripažįstama emocinio intelekto, empatijos svarba asmeniniame ir profesiniame gyvenime.

Kaip save apibūdina vyrai ir moterys

Kitas svarbus analizės pjūvis – kaip vyrai ir moterys Lietuvoje vertina savo savybes, kurios priskiriamos stereotipiškai vyriškoms ir moteriškoms. Apibūdindamos save moterys labiau nei vyrai sutinka, kad joms būdingos jautrumo kitiems ir užuojautos charakteristikos, tačiau vyrai labiau nei moterys sutinka dėl pomėgio rizikuoti. Vis dėlto, tiek vyrai, tiek moterys vienodai sutinka, kad mėgsta vadovauti (žr. antrą paveikslą).

Su vadovavimu susijusias pozityvias tendencijas patvirtina ir Europos lyčių lygybės indekso išsamūs rezultatai. Lietuvos įvertinimas pagal šį indeksą 2024 m. pakilo per 1,7 balo ir pagrindinis šio pokyčio veiksnys buvo galios sritis, ypač ekonominių sprendimų priėmimo posritis, kurio rodiklis padidėjo ženkliausiai. Be to, 2024 m. moterys užėmė 42 proc. aukštesnių ir žemesnių ministerijų postų (vienas didžiausių rodiklių ES), nors jų vis dar per mažai įmonių valdybose. Kaip minima Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos pranešime, yra tikimasi, kad lyčių balansą didelių įmonių valdymo organuose paskatins 2024 m. gruodį Lietuvoje įsigalioję įstatymų pakeitimai, kuriais įgyvendinama Lyčių pusiausvyros valdybose direktyva.

Galia per manipuliaciją ir įsiūlyta globa

Detaliau analizuojant vadovavimo temą remiantis EST, netikėtus rezultatus pateikia atsakymai į klausimą: kaip dažnai, jūsų manymu, moterys manipuliuoja vyrais siekdamos įgyti galios? Lietuviai kartu su lenkais ir serbais patenka į šalių grupę, kuri manipuliavimą dėl galios vertina kaip gana dažną, skirtingai nei Suomija, Švedija ir Islandija, kur vertinimas yra pasislinkęs į priešingą pusę. Taigi, Lietuvoje vis dar gana paplitęs manymas, jog moterys galią neretai pasiekia per manipuliaciją vyrais (žr. trečią paveikslą).

Be to, daugiau lietuvių pritaria arba labai pritaria (41 proc.) nei nepritaria ar labai nepritaria (24,7 proc.), kad moterys turėtų būti globojamos vyrų. Tiesa, 34,2 proc. respondentų buvo neapsisprendę dėl šio klausimo. Palyginus su Serbija (kuri pasižymi didžiausiu pritarimu), Lietuvoje pritarimas šiai stereotipinei nuostatai ženkliai mažesnis, tačiau didesnis nei Švedijoje ar Norvegijoje – šalyse, demonstruojančiose žemiausią pritarimą. Čia ir vėl atsiskleidžia stereotipinis požiūris į vyriškumą ir moteriškumą – globėjo ir globotinės vaidmenyse, todėl lygiavertės partnerystės vystymas išlieka aktualus klausimas.

Taigi, pasitvirtino teiginys, jog lyčių stereotipų mažinimas yra ilgas, besitęsiantis procesas. Jo sėkmingumui svarbios skirtingo lygmens pastangos: asmeninis sąmoningumo didinimas per refleksiją, ugdymo programos švietimo institucijose, įvairovės skatinimas darbo aplinkoje, atsakingas lyčių vaidmenų pavyzdžių viešinimas medijose bei socialinės politikos iniciatyvos dėl lyčių lygybės. Europoje lyčių lygybės įsipareigojimai tikrai reikšmingi ir su tuo susijusios transformacijos jau vyksta, tik galbūt ne taip sparčiai kaip norėtųsi.

Vytauto Didžiojo universiteto vykdomą projektą „Lietuvos narystės Europos Socialinio tyrimo Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciume plano įgyvendinimas“ (Nr. VS–20) finansuoja Lietuvos mokslo taryba.

VDU Karjeros centras kviečia į neformalių seminarų ciklą „Savęs link’25: verslas prasideda nuo tavęs“

• Centrai
• Fakulteto vadovai
• Pradžia
• Priėmimas
• Sociologija ir antropologija (Visuomenės, kultūros ir komunikacijos specializacija (anglų k.))
• SOCLAB’AS: seku
• Studentams
• Visi renginiai
• Visos naujienos
• Fakultetas
• Istorija
• Tyrimai
• Katedros
• Studijos
• Tarptautiniai ryšiai
• Absolventai
• Kontaktai