Skelbiamas trečiasis „Erasmus+“ praktikos konkursas 2022–2023 m. m.
VDU Tarptautinių ryšių departamentas (TRD) skelbia trečiąjį konkursą studentų ir būsimų absolventų „Erasmus+“ praktikai 2022–2023 m. m. Atrankos dokumentus galima teikti iki 2022 m. gruodžio 31 d.
Praktikos laikotarpis – nuo 2 iki 6 mėn. (su galimybe prasitęsti praktiką)
Atrankose gali dalyvauti dieninių, nuolatinių ir ištęstinių studijų studentai, kurie esamoje studijų pakopoje (kurioje dabar mokosi ir kurioje studijuodami planuoja vykti į praktiką) nėra išnaudoję daugiau kaip 10 mėn. (vientisųjų studijų studentai – 22 mėn.) Erasmus studijų / praktikos laikotarpio.
Dokumentai atrankai
Atrankos dokumentai Erasmus+ studentų praktikai:
- Atrankos anketa „Outgoing-Application for Erasmus Student Traineeship (EU countries)“;
- Priimančios įmonės / organizacijos patvirtinimas (pagal TRD nustatytą formą).
Atrankoje gali dalyvauti I–III pakopos dieninių, nuolatinių ir ištęstinių studijų studentai.
Atrankos dokumentai Erasmus+ absolventų praktikai:
- Atrankos anketa „Outgoing-Application for Erasmus Recent Graduate Traineeship (EU countries)“;
- Priimančios įmonės / organizacijos patvirtinimas (pagal TRD nustatytą formą);
- Fakulteto atstovo rekomendacija (laisva forma).
Atrankoje gali dalyvauti I – III pakopos dieninių, nuolatinių ir ištęstinių studijų paskutinio kurso studentai. Praktika gali prasidėti tik po studijų baigimo (diplomo įgijimo) ir turi baigtis per vienerius metus nuo studijų baigimo datos.
Pirmenybė atrankoje suteikiama:
- Studentams, kurių studijų programoje yra numatyta praktika;
- Studentams, kurie pirmą kartą dalyvaus „Erasmus“ praktikos mobilume.
Atrankos kriterijai
- studento motyvacija;
- geros užsienio kalbos, kuria bus atliekama praktika, žinios;
- praktikos atitikimas studijų programai;
- studento darbo, studijų, stažuočių, dalyvavimo tarptautiniuose akademiniuose projektuose, visuomeninėje veikloje patirtis užsienyje ir Lietuvoje;
- dviejų paskutinių semestrų mokymosi rezultatai. Visų pakopų pirmojo kurso studentams: pirmojo semestro mokymosi rezultatai, neturint – bakalauro / magistrantūros diplomo priedėlyje atsispindintys mokymosi rezultatai.
Atrankos kriterijų eiliškumas nėra apibrėžtas. Fakultetai turi teisę nustatyti, viešai paskelbti ir atrankos metu taikyti atskirą kriterijų eiliškumą bei papildomus kriterijus.
Atrankos rezultatai bus skelbiami el. paštu, informuojant visus kandidatus.
Erasmus+ praktikos konkursai bus vykdomi kiekvieną mėnesį iki 2023 m. birželio.
VDU Socialinių mokslų fakulteto sveikinimas. Jaukių švenčių! ✨
Lietuvos gyventojų skaičius ilgainiui mažės. Būtina tobulinti šeimos politiką
„Per pastaruosius 30 metų Lietuvoje gyventojų sumažėjo nuo 3,7 iki 2,8 milijono. Tačiau paskutinius keletą metų šis skaičius išliko gana stabilus – dėl to, kad padidėjo migracijos srautai.“
Sąlyginai didelę emigraciją kompensuoja imigracijos srautas. Visgi, ilgalaikėje perspektyvoje gyventojų skaičius mažės – dėl gimstamumo rodiklių. Vienai moteriai tenka 1,3 gimusio vaiko – jei šis skaičius būtų didesnis nei 2, tai užtikrintų stabilų gimstamumo augimą ir kartų kaitą.
Tačiau svarbu pažymėti, kad panašūs procesai vyksta ir kitose šalyse – pavyzdžiui, visos Europos gimstamumo rodiklis siekia tik 1,5“, – svarbiausias šalies demografines tendencijas pristato Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Demografinių tyrimų centro mokslo darbuotojas dr. Daumantas Stumbrys, plačiau šiuos akcentus aptaręs Nacionaliniame žmogaus teisių forume gruodžio 9-ąją.
Reikalinga palanki aplinka darbo ir šeimos derinimui
Diskusijoje „Šeimos samprata ir šeimos santykių įvairovė nediskriminavimo kontekste“ dr. D. Stumbrys kartu su kitais diskutantais aptarė, kaip įgyvendinti tokią šeimos politiką, kuri skatintų palaikyti visų formų šeimas – tai yra vienas iš faktorių, padėsiančių spręsti dabartines gyventojų skaičiaus mažėjimo problemas.
„Turime sukurti palankią aplinką šeimai ir tėvystei – ne kažkokioms konkrečioms šeimoms, bet visiems tėvams ir mamoms, kurie nori susilaukti arba turi vaikų. Nepriklausomai nuo to, kokia yra jų socialinė padėtis, tautybė ir t. t.
Juk dabar šeimose dirba tiek tėvas, tiek mama. Todėl reikalinga finansinė parama, paslaugos, priemonės, nukreiptos į darbo ir šeimos derinimą. Tai yra raktas į sėkmingą šeimos politiką“, – tikina dr. D. Stumbrys.
Pasak demografo, šiuo metu Lietuvoje kasmet gimsta 23 tūkst. kūdikių, tačiau miršta 40 tūkst. žmonių, todėl gyventojų mažėjimas yra neišvengiamas. Neigiamą poveikį gimstamumui turėjo ir pastarųjų metų įvykiai, tokie kaip karas ir pandemija. Nepaisant to, mūsų šalis gali ieškoti sektinų pavyzdžių ten, kur gimstamumo rodikliai didžiausi – Švedijoje, Prancūzijoje.
Ypač reikalingi sprendimai, skirti jaunoms šeimoms: dėl būsto prieinamumo, dėl darželių, mokyklų, paslaugų, skirtų norintiems dirbti ir auginantiems mažus vaikus.
„Jei žmogus žinotų, kad valstybė kompensuos buto nuomos kainą, tuomet turėdamas vieną vaiką galbūt nuspręstų susilaukti jų ir daugiau. Arba, pavyzdžiui, kur Lietuvoje dėti vienerių metų vaiką, jei noriu eiti į darbą?“, – keletą pavyzdžių pateikia VDU mokslo darbuotojas, papildydamas, jog sprendimai turi būti kompleksiniai ir orientuoti į sritis, kuriose demografinius procesus galime paveikti efektyviausiai: tokius kaip gimstamumą ir mirtingumą.
Moterys renkasi tarp darbo ir šeimos
D. Stumbrio teigimu, kalbant apie gimstamumo problemų sprendimus, itin svarbi yra ir lyčių lygybė. „Mama patiria didžiulį spaudimą rūpintis šeima ir laikyti visus keturis kampus namuose: namų ruošą, vaikų priežiūrą. Moteris priversta rinktis: arba daryti karjerą, arba auginti vaikus. Turime sudaryti patogesnes galimybes vienu metu rinktis ir tą, ir tą“, – papildo mokslininkas.
Apibendrindamas demografinę Lietuvos padėtį, dr. Daumantas Stumbrys pasakoja, jog yra ir teigiamų akcentų – antai tikėtina vyrų gyvenimo trukmė paaugo rekordiškai – nuo 2007 iki 2019 metų ji padidėjo beveik 7 metais.
Tiesa, po to dvejus metus iš šio progreso atėmė pandemija. Kita pozityvi tendencija – migracija. Dalis emigravusiųjų sugrįžta, emigracija kiek mažėja. Be to, į šalį atvyksta dideli imigrantų srautai, kurie subalansuoja mūsų gyventojų skaičių.
„Kalbant apie gyventojų mažėjimą, reikia pabrėžti, kad tokie demografiniai procesai vyksta ir kitose šalyse, ypač posovietinėse, pavyzdžiui, Latvijoje. Tai ilgalaikiai procesai. Vyksta šeimos modelio kaita – šeimos darosi įvairesnės, daugėja vienišų motinų ar tėčių, gyvenančių ne santuokoje, partnerystėje. Tai susiję su visuomenės modernizacija“, – teigia VDU mokslo darbuotojas.
Seminaras apie pasitikėjimą mokslu ir mokslo komunikaciją
Gruodžio 2 d. Europos socialinį tyrimą (EST) įgyvendinanti Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkų komanda surengė seminarą „Šioje šalyje yra vietos mokslui. Tik ar mokame ją surasti?“.
Renginyje EST tyrėja dr. Gabija Jarašiūnaitė-Fedosejeva pristatė sąmokslo teorijų sampratą, jų veiklos mechanizmą ir visuomenei keliamus iššūkius, projekto vadovė doc. dr. Aurelija Stelmokienė apžvelgė Europos socialinio tyrimo Lietuvoje komandos vykdomas veiklas ir jų sklaidą. Lietuvos žurnalistikos centro Ryšių su visuomene ir rinkodaros komunikacijos programos lektorė, mentorė Goda Januškevičiūtė dalinosi praktiniais patarimais, kaip mokslininkams būti labiau matomiems viešojoje erdvėje ir aktyviau viešinti tyrimų rezultatus. Lektorė mokslininkus pakvietė prisijungti prie Lietuvos žurnalistikos centro inicijuotos Facebook grupės „Žurnalistų ir ekspertų tinklas“, skirtos skatinti žiniasklaidos ir mokslininkų dialogą.
Dėkojame jau paskutinio šiemet EST komandos surengto seminaro pranešėjoms ir aktyviai į diskusijas įsitraukusiems dalyviams!
Džiaugiamės, kad mūsų rengiami metodologiniai seminarai sulaukia didelio įvairių sričių mokslininkų, dėstytojų, įvairių pakopų studentų ir socialinių partnerių susidomėjimo. Kitąmet vėl tikimės jus pakviesti į metodologinius seminarus bei tradicinį rugsėjo mėnesį vyksiantį EST Pikniką.
EST komandos Lietuvoje naujienas kviečiame sekti Facebook paskyroje.
Taip pat – Europos socialinio tyrimo puslapyje.
Susisiekti kviečiame ir el. paštu: est@vdu.lt
Vytauto Didžiojo universiteto vykdomą projektą „Lietuvos narystės Europos socialinio tyrimo Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciume plano įgyvendinimas“ (Nr. VS–3) finansuoja Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir Lietuvos mokslo taryba.
Artūras Tereškinas. Šiukšlių politika
Kai sakome „šiukšlių politika“, dažniausiai turime omenyje fizines šiukšles, teršiančias mūsų miestus ir kaimus. Prisimename sąvartynus ir šiukšlių rinkimo programas. Užuodžiame viešas ir privačias šiukšliadėžes, nors stengiamės nepastebėti besikaupiančių šiukšlių kalnų.
O tie, kurie pastebi, vienijasi į protesto judėjimus, pavadintus „Jūs smirdite“ (angl. You Stink) ir skanduoja apie šiukšlių krizę.
Bet šiukšlėmis vadinami ir žmonės bei žmonių grupės. Dažnai tai žmonės „ne savo vietoje“, peržengiantys tiek erdvines, tiek socialines ribas. Iš Jungtinių Amerikos Valstijų atėjusi sąvoka „baltosios šiukšlės“ apibūdina baltaodžius, priklausančius žemiausiai socialinei klasei. Iš baltųjų šiukšlių tyčiojamasi, jos menkinamos ir niekinamos. Iš JAV ši sąvoka pasklido po pasaulį – dabar baltosios šiukšlės yra globalaus pasaulio lumpenproletariatas, keliantis ir nerimą, ir susidomėjimą.
Visi, kada nors matę nors vieną „Džerio Springerio“ šou epizodą, žino, apie ką kalbu. 28 sezonus ir apie 4000 epizodų turėjusi laida buvo viena sėkmingiausių Amerikos televizijos programų, sistemingai viešinusi baltųjų šiukšlių gyvenimus ir tenkinusi žiūrovų poreikį jaustis pranašesniems. Laida dar labiau įtvirtino stereotipus apie šią gyventojų grupę kaip ištvirkusią, smurtaujančią, piktnaudžiaujančią alkoholiu, tingią ir kvailą. Vėliau baltosios šiukšlės klestėjo kitoje populiarioje laidoje „Honey Boo Boo štai ir čia“ (angl. Here comes Honey Boo Boo). Lietuvos ekranuose panašiausi stereotipai apie baltąsias šiukšles sklido iš TV3 laidos „24 valandos“.
Iš Jungtinių Amerikos Valstijų atėjusi sąvoka „baltosios šiukšlės“ apibūdina baltaodžius, priklausančius žemiausiai socialinei klasei.
Baltosios šiukšlės turi savo estetiką ir ikonografiją. Jos dažnai vaizduojamos kaip groteskiškos, isteriškos, besimėgaujančios maistu, gėrimais ir narkotikais. Kartu jos karnavališkos, jų elgesys perdėtas ir hiperbolizuotas. Jos išreiškia visa, kas „padorioje“ visuomenėje laikoma politiškai ir kultūriškai nekorektiška. Šie žmonės dažnai įgarsina alternatyvią tikrovę, gyvena ultrakonservatyvios politikos ir alternatyvių faktų visatoje.
Kalbant apie baltąsias šiukšles, norisi prisiminti ir jų ikonografo, žinomo amerikiečių kino režisieriaus Johno Waterso filmus „Rožiniai flamingai“ (1972), „Moterų bėdos“ (1974) ir „Beviltiškas gyvenimas“ (1977). Pats Watersas juos vadino „šiukšlių trilogija“. Šiuose filmuose baltosios šiukšlės, laužančios moralės, seksualumo ir padorumo normas, tampa savotiškais kontraherojais. Jie save išdidžiai vadina baltosiomis šiukšlėmis. Jie propaguoja prastą skonį ir alternatyvų pasaulį su alternatyviomis vertybėmis. Viena iš filmo „Rožiniai flamingai“ herojų Babs Johnson pakrikštija save „bjaurasties karaliene“.
Tačiau baltosios šiukšlės signalizuoja ir apie globaliai paplitusią socialinę nelygybę bei socialinę atskirtį, su kuria vis sunkiau tvarkytis. Gerokai lengviau saugiai atsiriboti nuo šių žmonių kaip nuo „apačių“, besikapanojančių tik jiems vieniems suprantamose karnavaliniuose vaidinimuose. Šis atsiribojimas susijęs su vidurinės klasės baimėmis ir socialine panieka neturtingų baltųjų šiukšlių „purviniems“ kūnams. Baltųjų šiukšlių etiketės atskleidžia ir aiškius klasinės diskriminacijos požymius skirtingose visuomenėse.
Dėl visų šių priežasčių baltosios šiukšlės yra naudingos ir kaip pedagoginė priemonė, skatinanti kritiškai apmąstyti socialinę nelygybę, kultūrines tapatybes ir netgi politiką. Ypač šiuo požiūriu įdomi politikos sritis, į kurią persikelia baltųjų šiukšlių retorika ir ikonografija. Nors ši politika, kurią galima vadinti šiukšlių politika, labiausiai pastebima JAV, tai globalus reiškinys. Puikiai šios politikos svarbiausius aspektus iliustruoja kraštutinių pažiūrų JAV respublikonų kongresmenė Marjorie Taylor Greene. Be abejo, taip pat gerai juos iliustruotų Agnė Širinskienė, Remigijus Žemaitaitis, Mindaugas Puidokas, Dainius Kepenis ir nemažai kitų politikų. Tačiau šįkart pasirinksiu neutralesnį, bet gana panašų savo kraštutinumu Greene atvejį.
Vienas iš svarbių šiukšlių politikos bruožų yra skirtumo tarp tikėjimo ir faktų, subjektyvios nuomonės ir tikrovės ištrynimas. Jei tikiu, vadinasi, taip ir yra. Viename iš savo pasisakymų Green teigė: „Turite susitaikyti su tuo, kad vyriausybė nori totaliai sekti kiekvieną jūsų gyvenimo žingsnį. Jie nori žinoti, kada valgote. Jie nori žinoti, ar valgote sūrainį, o tai labai blogai, nes Billas Gatesas nori, kad valgytumėte jo dirbtinę mėsą, kuri auga persikų medžio (sic!) lėkštėje [čia Green norėjo pasakyti „petri lėkštelėje“, bet sumaišė persikus su petri – autoriaus pastaba].
Taigi, tikriausiai kas nors jūsų kūne ims šnibždėti: ‚Ne, ne, ne, nevalgykite tikro sūrainio, jums reikia valgyti netikrą, netikrą mėsainį, netikrą Billo Gateso sukurtą mėsą“. Jie tikriausiai taip pat nori žinoti, kada einate į tualetą ir ar jūsų tuštinimasis vyksta laiku ir reguliariai“. Visa ši ilga citata perpildyta nuogirdų, absurdiškų įsivaizdavimų ir paranojiško įsitikinimo, kad kam nors svarbu, kada Marjorie Taylor Greene ar Remigijus Žemaitaitis tuštinasi.
Šiame Greene pasisakyme galima įžvelgti ir apokaliptinių įspėjimų apie šiuolaikinį pasaulį bei jo blogumą. Tai taip pat būdinga šiukšlių politikai. Apokaliptiniu įspėjimu alsuoja ir kitas Greene pasisakymas, neturintis nieko bendro su tuo, kas vyksta tikrovėje: „Jie tiesiog nori, kad jūs manytumėte, jog visi gyventojai staiga tapo homoseksualais arba translyčiais. Tiesiog ištisa karta, karta. Tikriausiai po kokių keturių ar penkių kartų nebeliks heteroseksualų. Visi bus arba homoseksualai, arba translyčiai, arba [lyčių] nonkonformistai, arba dar kokie nors iš 50 ar 60 skirtingų variantų sąrašo“.
Tokių apokaliptinių pasisakymų kupinos ir jau mano minėtų (o ir kai kurių nepaminėtų) Lietuvos politikų kalbos arba įrašai socialiniuose tinkluose.
Šiukšlių politikos atstovai siekia užpildyti viešąją erdvę efektingais pasisakymais, kurie paremti politinių paskalų ir politinio gyvenimo atliekomis. Tačiau jiems svarbiausia agresyviai atkreipti į save dėmesį ir per daug dažnai kartoti neretai absurdiškus dalykus. Tai tarsi gyvenimas tuščioje erdvėje, kurioje savo galią išreiški tik platindamas renkamas atliekas ir išdidžiai jas demonstruodamas. Visa tai paverčia politiką bereikšme visata, kupina nuolatinio tuštumos pertekliaus.
Šiukšlių politikos atstovai siekia užpildyti viešąją erdvę efektingais pasisakymais, kurie paremti politinių paskalų ir politinio gyvenimo atliekomis.
Dar vienas šios politikos bruožas – gėdos trūkumas. Tačiau jei tenka išgyventi gėdos jausmą, jis naudojamas tik nuraminti publiką, atkurti gerą savijautą, o ne realiai veikti siekiant spręsti socialines problemas ar mažinti socialinę neteisybę. Šiems politikams svarbu nejausti kaltės ir ją permesti tiems, kurie yra „aukštai“ (pvz., valdančiai politinei daugumai), juos įvairiausiais būdais žeminant.
Šį rugsėjį Greene, Twitteryje rašydama apie prezidento Joe Bideno kalbą, kurioje jis kritiškai atsiliepė apie „MAGA respublikonus“, palygino jį Hitleriu. Ji taip pat paskelbė vaizdo įrašą, kuriame Bidenas su mažais ūsais stovi ant pakylos su svastikomis už nugaros. Įraše girdėjosi Hitlerio, besikreipiančio į džiūgaujančią minią, balsas. Siekdama pažeminti Bideną, Greene trivializavo nacizmą ir su juo susijusias istorinius žiaurumus.
Naudodamosi nereikšmingomis, bet hiperbolizuotomis smulkmenomis, groteskiškai tyčiodamiesi iš politinio gyvenimo epicentre esančių asmenų, šiukšlių politikos atstovai vaizduoja elegantiškas aukas, nes jiems atrodo, kad aukos sindromas madingas. Todėl jie dažnai fantazuoja, kad juos atakuoja daugybė išorinių jėgų, tarp kurių ir globalizmo apologetai, ir liberalai su savo begaliniu liberalumu, ir apskritai progresyvios politinės jėgos. Tai agresyvūs, nuolat viskuo besipiktinantys ir įtarūs žmonės, kurių vargai ir bėdos projektuojami ne į save, o į kitus.
Šiukšlių politika gali būti vadinama ir kitais vardais, bet čia norėjosi atkreipti dėmesį į kai kuriuos šios politikos bruožus ir praktikas, sietinas su keista vienos socialinės klasės retorika ir vaizdynu. Savo autobiografijoje „Šoko vertė“ (angl. Shock value, 1981) jau minėtas režisierius Johnas Watersas rašė, kad šiukšlės visada privalo sujungti pasibjaurėjimą ir pramogą. Šiukšlių politika kelia pasibjaurėjimą, bet ji neabejotina pramoga, kuri žavi joje dalyvaujančių barokiniu karnavalu, totaliai nekorektiškais jų pasisakymais, paskalų pertekliumi, skandalų troškuliu ir dėmesiu juokingoms nuogirdoms.
Artūras Tereškinas, Vytauto Didžiojo universiteto Sociologijos katedros profesorius
Šaltinis: lrt.lt
VDU Tėvų akademijoje – apie tėvystės resursus
2022 m. gruodžio 15 d. (ketvirtadienį) 18:00 val. kviečiame į VDU Tėvų akademijos nuotolinę paskaitą „Tėvystės resursai: kuo naudingas dėmesingumo praktikavimas šeimoje?“
Tėvystė kelia ne tik džiaugsmą ir pasitenkinimą. Tėvystė – yra ir nemažo streso šaltinis. Iš kur semtis jėgų ir kantrybės, kai jų labiausiai reikia? Kaip geriau suprasti save ir savo vaikus? Kaip kokybiškai leisti laiką su šeima? Visa tai aptarsime ir išbandysime.
Paskaitą ves VDU Psichologijos katedros docentė dr. Loreta Gustainienė.
Būtina išankstinė REGISTRACIJA: http://smf.vdu.lt/registracija
Paskaita vyks nuotoliniu būdu. Likus dienai iki renginio, užsiregistravusiems bus išsiųsta prisijungimo informacija. Renginys nemokamas.
Kviečiame dalyvauti!
******************
VDU Tėvų akademija – tai dalis Socialinių mokslų fakulteto misijos. Kartą per mėnesį VDU Socialinių mokslų fakulteto dėstytojai – psichologai, sociologai, socialinio darbo atstovai dovanoja nemokamus užsiėmimus tėvams, taip siekdami prisidėti prie visuomenės tobulėjimo. Kviečiame mokytis apie save, šeimą, savo vaikus, jų auklėjimą ir kitomis aktualiomis temomis.
Išrinkime VDU SMF 2022 metų žmogų!
Forume – diskusijos apie mūsų teises krizių ir karo akivaizdoje
Tarptautinės žmogaus teisių dienos išvakarėse, gruodžio 9 d., Vilniuje įvyks jau 5-asis Nacionalinis žmogaus teisių forumas (NŽTF), kuris šiemet bus skirtas žmogaus teisių klausimams krizių ir karinių konfliktų akivaizdoje bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30-mečiui.
Kasmetine tradicija tapęs forumas kviečia visuomenę diskutuoti apie žmogaus teisių padėtį Lietuvoje ir apie būdus užtikrinti, kad mūsų šalyje būtų gera gyventi visų tautybių, tikėjimų, lyčių, socialinių padėčių, įsitikinimų ar pažiūrų žmonėms – visiems. Pasak vienos iš forumo organizatorių dr. Editos Žiobienės, šiandien kaip niekada aktuali žmogaus teisių užtikrinimo tema – karo veiksmai Ukrainoje, humanitarinė ir migracijos krizės, vis dar juntamos pandemijos ir su ja susijusio karantino pasekmės. „Net 7,5 mln. Ukrainos vaikų teko palikti gimtus namus, visuomenės vis dar sprendžia suprastėjusios fizinės sveikatos, psichologinės būklės, vaikų pasiekimų mokymosi procese ir įvairių paslaugų prieinamumo problemas. Ir tai tik keletas išmėginimų, kuriems sprendimų reikia jau dabar. Matome ir vertiname valstybės pastangas bei pažangą užtikrinant žmogaus teises. Kita vertus, visada atsiranda nauji iššūkiai, reikalaujantys nuolatinės veiksmingų priemonių paieškos, siekiant sudaryti galimybes kiekvienam asmeniui naudotis savo teisėmis“, – apie būsimo forumo temas kalba Vaiko teisių apsaugos kontrolierė.
Forumas ir vėl po vienu stogu suburs akademinę, valstybinio ir nevyriausybinio sektoriaus bei tarptautinę bendruomenes: renginyje dalyvaus ir diskutuos žmogaus teisių aktyvistai, nevyriausybinių organizacijų atstovai, politikai, mokslininkai, teisininkai ir kiti svečiai iš Lietuvos bei užsienio. Iš viso šiemet Nacionalinis žmogaus teisių forumas sulauks beveik 100 dalyvių iš Lietuvos, Ukrainos, Belgijos, JAV, Kanados, Švedijos, Nyderlandų, Islandijos ir kitų šalių.
Renginio programoje, kaip įprasta, numatytos diskusijos pačiomis įvairiausiomis ir aktualiausiomis temomis. Forumo dalyviai Konstitucijos 30-mečio proga aptars konstitucinę žmogaus teisių gynybą karo, pandemijos ir kitų iššūkių kontekste. Diskusijose taip pat bus kalbama apie dezinformaciją ir melagienų kampanijas, religijos laisvę karo metu, Lietuvos atvirumą pabėgėliams, pažeidžiamiausių grupių apsaugą grėsmių akivaizdoje, šeimos formų kaitą, pilietybės sampratą, romų integraciją, smurtą dėl lyties, LGBTIQ asmenų teises, psichikos sveikatos sistemos pokyčius, motinystės iššūkius, paauglių pilietinį aktyvumą ir kitus klausimus. Renginių programą vainikuos filmo „Chaylla“ peržiūra ir ištrauka iš pasakojimo-pasirodymo „Drebulė, Eglės dukra“.
Iškilmingame renginio atidaryme forumo dalyvius sveikins LR Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, LR Konstitucinio Teismo pirmininkė dr. Danutė Jočienė ir LR užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas.
Nacionalinis žmogaus teisių forumas vyks gruodžio 9 d., penktadienį, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (Gedimino pr. 51, Vilnius).
Forumo programa lietuvių ir anglų kalbomis. Renginio metu bus teikiamas vertimas į anglų, ukrainiečių/lietuvių ir gestų kalbas.
Forumo organizatoriai: Vytauto Didžiojo universitetas, LR užsienio reikalų ministerija, Žmogaus teisių organizacijų koalicija, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, Lietuvos negalios organizacijų forumas, LR Seimas, LR Seimo kontrolierių įstaiga, Vaiko teisių kontrolieriaus įstaiga.
Rėmėjas: Friedricho Eberto Fondas
Informaciniai partneriai: LRT, manoteises.lt.
Organizaciniai partneriai: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, LR Konstitucinis Teismas, festivalis „Nepatogus kinas“.
Partneriai: Švedijos ambasada, Kanados ambasada, Nyderlandų Karalystės ambasada, Švedijos institutas, Aktyvių piliečių fondas, LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Neįgaliųjų reikalų departamentas, Europos negalios forumas.
VDU psichologai kviečia mokinius bei mokytojus susitikti jau tryliktą kartą!
Konferencija „Psichologai mokiniams apie mokinius-13“ šiais metais kviečia mokinius ir mokytojus susitikti gyvai. Konferencijos metu įvairių sričių psichologai su mokiniais ir mokytojais dalinsis savo atliktų tyrimų rezultatais, įžvalgomis ir praktiniais patarimais. Visus susidomėjusius kviečiame dalyvauti konferencijoje ir su psichologija susipažinti iš arčiau!
Konferencija vyks gruodžio 9 d. (penktadienį) nuo 14.30 val., 206 auditorijoje (Jonavos g. 66, Kaunas). Konferencijoje visi bus kviečiami susipažinti su mokslinių tyrimų rezultatais, dalyvauti viktorinoje, kurioje turėsite galimybę geriau pažinti organizacinę, mokyklinę ir sveikatos psichologiją. Konferencijoje mokytojus kviesime į kūrybines dirbtuves, kurių metu ieškosime praktinių sprendimų. Iki susitikimų konferencijoje!
Būtina registracija, kadangi dalyvių skaičius ribotas: https://forms.gle/PnakGiuymM62Gejs6
Dalyvavusiems pedagogams bus išduodami pažymėjimai, todėl registruojantis svarbu nurodyti teisingą elektroninio pašto adresą, nes juo bus siunčiami pažymėjimai.
Europiečių požiūris į darbą: laimingiausi – suomiai, lietuvių nuotaikos per dešimtmetį kito mažai – 39 proc. yra itin nepatenkinti
Viešojoje erdvėje neretai galima aptikti įvairių svarstymų apie tai, ko šiandien iš darbuotojų tikisi darbdaviai ir kokie yra darbuotojų lūkesčiai darbui ir jo aplinkai.
2021 m. liepos–gruodžio mėnesiais Lietuvoje buvo vykdoma Europos socialinio tyrimo (EST) 10-osios bangos apklausa, joje buvo domimasi ir respondentų požiūriu į darbą. Iš viso šįkart buvo apklausta daugiau nei 18 tūkst. respondentų, 1,6 tūkst. iš jų – iš Lietuvos.
Didžioji dalis tyrime dalyvavusių dirbančių respondentų dirbo pagal neterminuotą darbo sutartį (87,5 proc.), o 9,8 proc. – pagal terminuotą. Tik nedidelė dalis apklaustų dirbančiųjų nurodė, kad nėra sudarę darbo sutarties (2,7 proc.). Absoliuti dauguma respondentų įvardijo nesantys profesinės sąjungos ar kitos panašios organizacijos nariai (69,4 proc.).
Įvairūs tyrimai rodo, kad darbuotojų pasitenkinimą darbu lemia daug faktorių – tiek jų ekonominius poreikius leidžiantis garantuoti atlyginimas, tiek tarpusavio santykių su vadovais ir kolegomis kokybė, tiek ir asmens autonomijos, pagarbos poreikių patenkinimas. Reikalaujamos darbuotojo fizinės ir psichologinės pastangos taip pat yra svarbios, kad jie jaustų pasitenkinimą konkrečiu darbu.
Pasitenkinimas darbu – panašus kaip ir prieš 12 metų
EST tyrime dalyvavę dirbantieji dešimties balų skalėje savo pasitenkinimą darbu įvertino 7,37 balais. 2010 metais tokiu pačiu tyrimu atlikta apklausa parodė beveik tuos pačius rezultatus – tuomet apklaustieji pasitenkinimą darbu įvertino 7,32 balo. Ryškesnių skirtumų nebuvo pastebėta ir lyginant jauniausios ir vyresnės kartos darbuotojų pasitenkinimą darbu.
28,1 proc. dirbančių mūsų šalies gyventojų nurodė esantys ypač patenkinti darbu, o 38,7 proc. – ypač nepatenkinti (1 pav.). Labiausiai patenkinti savo pagrindiniu darbu, vertinant EST tyrimo 10-ojoje bangoje dalyvavusias šalis, yra Suomijos darbuotojai (52,4 proc.), nedaug nuo jų skiriasi ir estai. Tarp mažiausiai patenkintų yra Čekijos, Slovakijos ir Bulgarijos darbuotojai.
Svarbiausia – autonomija ir solidarumas tarp vadovų ir darbuotojų
Pasak įvairių tyrimų, pasitenkinimą darbu labiausiai lemia darbuotojo turima autonomija, taip pat vadovų ir darbuotojų solidarumas. Pagal EST tyrimo duomenis, beveik absoliuti dauguma mūsų šalies darbuotojų tikisi arba labai tikisi prireikus iš kolegų sulaukti su darbu susijusios pagalbos ar gauti patarimų. O beveik 8 proc. vyrų ir beveik 5 proc. moterų tokios pagalbos nesitiki. Daugiausia visiškai besijaučiančių komandos dalimi buvo tarp centrinės ar vietos valdžios institucijų ir privačių įmonių darbuotojų, mažiausiai – tarp valstybinių įmonių darbuotojų.
Daugiausia vadovo pagalbos sulaukiantys nurodė dirbantieji valstybinėse įstaigose ir centrinės ar vietos valdžios institucijose, mažiausiai – privačiose įmonėse.
Kasdien ar keletą kartų per dieną su kolegomis apie darbą gyvai kalbasi daugiau nei pusė dirbančių apklaustųjų (63 proc.). Mažiau populiaru yra bendrauti telefonu ar naudojant kitus įrenginius, o mažiausiai patraukliu įvardytas bendravimas matant vieniems kitus ekrane (4,6 proc.).
Neatlygintinai dirbti vyresni linkę labiau nei jaunesni
Kaip rodo naujausias darbo tendencijų tyrimas „Work Trend Index“, darbdavio pasitikėjimas darbuotojais ir didesnės autonomijos jiems suteikimas, lankstumas, hibridinio ar nuotolinio darbo modelio galimybės tampa vis svarbesni tam, kad darbuotojai jaustų pasitenkinimą darbu. Beveik pusė (45 proc.) EST tyrime dalyvavusių dirbančių respondentų neturi jokios galios spręsti dėl savo darbo pradžios ir pabaigos laiko. 33,8 proc. apklaustų darbuotojų nurodė, kad iš dalies turi tokią galimybę, o 21 proc. – kad visiškai kontroliuoja savo darbo laiką. Įprastu darbo metu kasdien ar keletą kartų per savaitę nuotoliniu būdu dirbantys nurodė 14,5 proc. dirbančių apklaustųjų. Tyrimo rezultatai nerodo žymių skirtumų tarp jaunesnio amžiaus ir vyresnių respondentų.
Kartų skirtumai išryškėjo priėjus prie klausimų neatlygintino darbo tema. 13,8 proc. vyresnių nei 41 m. amžiaus darbuotojų yra linkę visiškai prisiimti papildomas pareigas negaudami papildomo atlygio. Tarp 18–41 m. amžiaus apklaustųjų, vadinamosios jaunosios kartos darbuotojų, tam pritaria tik 7,5 proc. respondentų. Visiškai linkę atsisakyti papildomo neatlygintino darbo yra apie 20 proc. tiek jaunesnio, tiek ir vyresnio amžiaus darbuotojų.
Tarp pasitenkinimo darbu ir bendro laimingumo – ženklus ryšys
Tyrimo rezultatai rodo ženklų ryšį tarp asmens pasitenkinimo darbu ir bendro asmeninio laimingumo. Dešimties balų skalėje 53,2 proc. respondentų nurodė, kad jie yra ypač laimingi ir ypač patenkinti darbu. Tačiau daugiau nei pusė respondentų įvardijo kartais po darbo besijaučiantys pernelyg pavargę, kad užsiimtų mėgstama veikla. Taip pat didelei daliai žmonių kyla įtampų derinant darbą, asmeninius santykius ir įsipareigojimus šeimai. Beveik pusė vedusių / ištekėjusių respondentų tyrime teigė, kad darbas kartais trukdo partneriui (-ei) ar šeimai skirti tiek laiko, kiek norėtų.
Aptariami tyrimo vertinimai leidžia pamatyti tik gana abstrakčias tendencijas. Siekiant susidaryti išsamesnį darbuotojų pasitenkinimo darbu vaizdą, į tyrimus būtų tikslinga įtraukti daugiau su šia tema susijusių klausimų, apimant ir vadinamojo nestandartinio užimtumo formų, darbuotojui suteikiančių mažiau socialinių garantijų, sritį.
10-osios Europos socialinio tyrimo bangos apklausa buvo atliekama 2021 m. antrąjį pusmetį – liepos–gruodžio mėnesiais. Nors tuo metu ribojimai dėl pandemijos mūsų šalyje nebuvo labai griežti, vis tik tyrimo laikotarpis galėjo turėti tam tikros įtakos jo rezultatams.
Vytauto Didžiojo universiteto vykdomą projektą „Lietuvos narystės Europos socialinio tyrimo Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciume plano įgyvendinimas“ (Nr. VS–3) finansuoja Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir Lietuvos mokslo taryba.
