• Titulinis
• Visos naujienos

Studentams – papildomas tarptautinių studijų ir praktikos konkursas

VDU Tarptautinių ryšių departamentas kviečia visus universiteto studentus pasinaudoti galimybėmis išvykti studijų mainams arba praktikai užsienyje.

Papildomas konkursas „Erasmus+“ studijoms (ES/EEE šalyse). Paraiškas konkursui galite teikti iki 2023 m. kovo 27 d.

Besitęsiantys konkursai praktikoms:

„Erasmus+” praktikos (ES/EEE šalys) Paraiškas konkursui teikti galite iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos.

Praktika lietuvių mokyklose ir bendruomenėse užsienyje. Paraiškas konkursui teikti galite iki 2023 m. balandžio 3 d.

Daugiau informacijos

Vyksta fotografijų konkursas bakalauro studijų pakopos studentams

VDU Sociologų klubas bakalauro studijų pakopos studentus kviečia dalyvauti fotografijų konkurse „Savas-svetimas-kitas: sienos ir ribos neapibrėžtumų laikotarpyje“. Konkursas vyksta VDU rengiamos IX nacionalinės jaunųjų sociologų ir antropologų konferencijos „Aktualūs sociologijos ir antropologijos tyrimai: problemos ir kontekstai“ rėmuose ir yra alternatyva studentams, kol kas dar nedrįstantiems pristatyti pranešimo konferencijoje.

Mūsų kasdienis gyvenimas susideda iš nuolatinio sienų ir ribų kūrimo ir jų peržengimo. Sienas statome siekdami apsaugoti šalį nuo nepageidaujamų migrantų, karo baimės, jas kertame emigruodami ir laisvai keliaudami. Netiesiogine prasme sienas braižome nuolatos permąstydami socialines, religines, etninių grupių ribas, visuomenėje ieškodami sutarimų, kur prasideda „svetimas“ ar „kitas“. Aštrūs šie klausimai buvo ir koronaviruso pandemijos metu, taip pat – ekologinių krizių akivaizdoje. Kasdienę sandūrą su šiomis ribomis patiriame virtualioje erdvėje, socialinių tinklų „burbulų“ kovose ar spręsdami emocinės ir fizinės sveikatos iššūkius. Ne mažiau dėmesio šiose diskusijose sulaukia ir amžiaus, lyties, vertybių ir įsitikinimų klausimai. Svarbu prisiminti, kad sienos nėra tik kažkas negatyvaus – be sienų, be „svetimo“ negalėtume apibrėžti savęs – neapibrėžus „kitų“, nebūtų ir „mes“.

Norintys dalyvauti konkurse bakalauro studijų pakopos studentai kviečiami pateikti 1-2 konkurso temą atliepiančias nuotraukas ir bendrą jų aprašymą (~ iki 300 žodžių).

Nuotraukas ir jų aprašymą prašome siųsti el. p. adresu: sk@vdu.lt iki 2023 m. balandžio 3 d.

Darbų vertinimo kriterijai: idėjos aiškumas ir jos atskleidimo gylis, sociologinė refleksija, idėjos aprašymo kokybė.

Konkurso dalyvių nuotraukos bus eksponuojamos VDU Sociologijos katedros ir Socialinių mokslų fakulteto interneto puslapyje bei socialinių tinklų paskyrose.

Konkurso nugalėtojams skiriami 50, 30 ir 20 Eur knygyno dovanų kuponai.

Konkurso nugalėtojų apdovanojimai vyks IX nacionalinės jaunųjų sociologų ir antropologų konferencijos „Aktualūs sociologijos ir antropologijos tyrimai: problemos ir kontekstai“ metu, 2023 m. balandžio 21 d. VDU Socialinių mokslų fakultete, Jonavos g. 66, Kaune.

Konkursas yra VDU Sociologų klubo vykdomo projekto „Sockava‘23” dalis. Projektui finansavimą skyrė Vytauto Didžiojo universitetas.

Psichologijos magistru tapęs Lietuvos olimpiečių kineziterapeutas kolekcionuoja aplinką

Vasario mėnesį Lietuvos baidarininkų rinktinė plušėjo treniruočių stovykloje Portugalijoje, Montebelo Aguieiros miestelyje. Pirmoje stovyklos pusėje atletams talkino kineziterapeutė Laura Gedminaitė, o antroje – nuo 2009-ųjų su baidarių ir kanojų irkluotojais dirbantis kineziterapeutas, psichologas Jurijus Vaščenkovas.

Kineziterapijos specialisto diplomą J.Vaščenkovas įgijo 2004 m. Lietuvos kūno kultūros akademijoje (dabar Sporto universitetas – red. pastaba), ten pat 2006-aisiais baigė kineziterapijos magistrantūros studijas. Po jų nuolat gilinosi į funkcinius kūno sistemų ryšius. 2020 m. apsigynė psichologijos studijų bakalauro diplomą Vilniaus universitete. Šių metų sausį jis rankose jau laikė Vytauto Didžiojo universiteto sveikatos psichologijos magistro diplomą.

Dabar J.Vaščenkovui 42-eji. Buvusiame Lietuvos olimpiniame sporto centre jis pradėjo dirbti 2006-aisiais. Dar po poros metų jaunas kineziterapeutas buvo pakviestas į medikų komandą ir debiutavo Pekino vasaros olimpinėse žaidynėse. Iš pradžių Jurijus dirbo su įvairių sporto šakų atstovais. Paskui taip jau susiklostė, kad tapo Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo rinktinės nariu. Baidarininkais jis rūpinosi Londono, Rio de Žaneiro, Tokijo olimpinėse žaidynėse, dešimtyje pasaulio ir Europos čempionatų.

– Jurijau, kada baidarininkai pradėjo rengtis šių metų irklavimo sezonui?

– Žiemą. Ši treniruočių stovykla ant vandens šiemet jiems jau antroji. Prieš tai vieni dirbo Afrikoje, kiti – Turkijoje. Žiemą dar slidinėjo Italijos Alpėse. Tai buvo ne kalnų, o lygumų slidinėjimas. Jis baidarininkams naudingas, nes apkraunami kiti raumenys, kojos, liemuo. Įprastai per treniruotę sportininkai įveikdavo nuo 20 iki 30 kilometrų. O apskritai naujajam sezonui po mėnesio atostogų baidarininkai pradėjo iš lėto rengtis dar spalį. Aš visada sakau, kad profesionaliems atletams reikia mėnesį skirti poilsiui. Tai nereiškia, kad būtina gulėti paplūdimyje ir nesveikai maitintis. Reikia ir mankštintis, ir sportuoti. Svarbu baidarininkams apsieiti be baidarės, dziudo meistrams be tatamio ir taip toliau.

– Ar ir jums tenka drauge su sportininkais šliuožti slidinėjimo treniruotėje?

– Aš jų nepaveju. Bet slidinėti išmokė. Su kurios sporto šakos atstovais dirbdavau, pats savo kailiu tą sportą išmėgindavau. Su dziudo meistrais ėjau ant tatamio, dirbdamas su boksininkais kopiau į bokso ringą.

– Teko ir sportinę baidarę išbandyti?

– Žinoma, nes tai savotiška baidarininkų pramoga. Jiems smagu įsodinti į jų irkluojamą laivą su jais dirbantį kitos srities specialistą. Iš sportinės baidarės akimirksniu, kai tik tave paleidžia, virsti vandenin, net nesupratęs kodėl. O pusiau sportinę baidarę esu visai sėkmingai irklavęs.

– Kai pirmą sykį jums skambinau, sakėte, kad negalite kalbėti, nes po dešimties minučių turite vesti treniruotę. Tai jūs jau ir treneriu dirbate?

– Yra puikių trenerių, su kuriais sportininkai siekia meistriškumo aukštumų. Mano specifinės treniruotės trunka 15 minučių. Tai funkciniai pratimai traumų profilaktikai užtikrinti prieš tikras treniruotes. Kartais laisvą dieną funkcinės mankštos vyksta ir pusvalandį.

– Kur jūs treniruojatės Portugalijoje? Kokios sąlygos?

– Gal jau dešimtam sezonui rengtis baidarininkai pasirenka prie kalnų esantį Montebelo Aguieiros miestelį, toli nuo garsiųjų tos šalies kurortų. Irkluoja didžiulėje užtvankoje. Vasario antroje pusėje dienos metu ten buvo apie 20 laipsnių šilumos. Visi gyvename patogiuose kotedžuose su atskirais kiemeliais, kuriuose yra kepsninės. Kaip maitintis, kiekvienas sprendžia asmeniškai. Galima eiti į kavinę, galima patiems mėseles čirškintis. Kai kam iš vyrų maisto gaminimas yra savotiškas hobis. Kad nebūtų klausimo, kas gamina skaniausiai, iš karto atsakau: mano nuomone, treneris Sergejus Sorokinas, nes aš su juo gyvenu ir būnu pavaišintas.

– Jus, tiek metų dirbantį su geriausiais Lietuvos baidarininkais, manau, jau drąsiai galima vadinti šios sporto šakos specialistu. Jūsų nuomone, kaip vyksta pasirengimas ikiolimpiniam sezonui, kuriame jau bus kovojama ir dėl kelialapių į Paryžiaus žaidynes. Kokios atletų nuotaikos?

– Prieš kiekvieną naują sezoną visada būna daug optimizmo. Juoba praėję metai mūsų baidarininkams vėl buvo sėkmingi. Neišgirsite nieko naujo, jeigu pasakysiu, kad vyrai labai motyvuoti, ambicingi. Dabar treneriams svarbu neprarasti balanso, sumaniai valdyti motyvuotus sportininkus, kad jie laiku būtų geriausios formos.

– Jūs vienintelis medikas šiame vyrų būryje?

– Su baidarininkais dirbame kartu su kineziterapeute Laura Gedminaite. Stovyklose keičiame vienas kitą, o varžybose būname abu. Noriu pasidžiaugti, kad su Laura sukūrėme draugišką ir efektyviai dirbančią komandą. Būdami toli nuo Lietuvos sporto gydytojų, privalome išmanyti ne tik kineziterapeuto darbo subtilybes, bet turėti ir kitų medicinos žinių. Nes būna ir traumų, pavyzdžiui, sportininkas pasitempia raiščius. Tada jau baigiasi profilaktika, reikia spręsti problemas čia ir dabar. Kaip aš sakau, reikia plačios žinių sistemos. Laimei, reguliarus testavimas, masažai, įvairūs pratimai, pačių sportininkų dėmesys savo kūnui ir mitybai bei kokybiškas dialogas su treneriais leidžia išvengti rimtų traumų ar ligų.

– Esu girdėjęs olimpinėse žaidynėse sportininkus sakant, kad Jurijus – ne tik sumanus medikas, bet ir puikus pašnekovas, gebantis žodžiais nuraminti. Gal teko mokytis ir užkalbėjimo meno?

– Neteko (juokiasi). Terapinis santykis tarp sportininko ir mediko labai svarbus. Būtina pajausti, ko sportininkas nori, bet nelikti vien emociniu pašnekovu. Svarbu pasirinkti kryptį, apie ką kalbėtis. Reikia bazinio supratimo.

– Gal todėl atsirado poreikis baigti psichologijos mokslus?

– Visų psichologijos studijų metu žinojau, ko siekiu ir ką noriu nuveikti. Stengiausi kuo geriau suprasti psichikos, elgesio ir organizmo fiziologijos ryšius, tokiu būdu į visumą susiedamas psichologijos ir fizinės medicinos disciplinas. Šias įžvalgas dėsčiau kursiniuose bei diplominiame darbe, jie vadinosi „Neurohumoralinė elgesio reguliacija“ ir „Neapibrėžtumo situacijoje veikiančių stimulų įtaka vegetacinėms funkcijoms ir emocijoms“. VU psichologijos diplominis darbas – „Subjektyviai identifikuojamos emocijos ir širdies ritmo pokyčiai lokalizuotos stimuliacijos šalčių metu“.

VDU sveikatos psichologijos diplomą apsigyniau atlikęs tyrimą tema „Susidomėjimo reikšmė lėtinį juosmeninės stuburo dalies skausmą patiriančių asmenų skausmo bei psichofiziologinių rodiklių pokyčiams, ištvermei ir motyvacijai atliekant gydomąjį „lentos“ pratimą“. Apibendrindamas pastarąjį mokslinį darbą galiu teigti: jeigu jaučiame susidomėjimą, net ir užsiimdami sunkia fizine veikla patiriame daugiau malonumo ir mažiau streso; susidomėjimas reikšmingai didina ištvermę ir motyvaciją, reikšmingai mažina subjektyvų sunkumo jausmą ir skausmą.

Psichologija praplečia kompetencijų sritį gydant žmogų.

– Jau kelis kartus pakartojote žodžių junginį „moderniausia integracinė medicina“. Kas tai yra?

Šiuo metu didelę reikšmę įgijo integracinė medicina – į visumą susiejanti, atrodytų, labai skirtingas sritis. Tai reiškia, kad gydant, pavyzdžiui, širdies problemas reikia atsižvelgti ne tik į širdies kraujotakos sistemą, fizinį aktyvumą ar mitybą, bet ir į neurohormoninius asmens ypatumus, elgesio įpročius, emocines reakcijas.

Jau jokia naujovė, kad aiškinant sveikatos sutrikimų priežastis ir jų gydymo principus mokslo ir medicinos srityje vyrauja vadinamoji biopsichosocialinė paradigma. Tai reiškia, kad susidūrus su bet kokiu sveikatos sutrikimu svarbūs tiek kūno biologiniai (pavyzdžiui, raumenys, raiščiai, hormonai, imunitetas, virškinimas), tiek psichosocialiniai (pavyzdžiui, nerimas, stresas, santykiai su aplinkiniais, žinių sistema) veiksniai. Remdamasi moksliniais tyrimais, Tarptautinė skausmo tyrimų asociacija teigia, kad psichologiniai skausmo gydymo metodai yra vienodai svarbūs kaip ir medicininiai.

Medicinoje neurofiziologijos ir psichologijos žinių integracija gerokai praplečia diagnostinių ir terapinių priemonių diapazoną. Tai didina efektyvumą ir dirbant su profesionaliais sportininkais, ir taikant kasdienę medicinos praktiką. Pavyzdžiui, efektyviau galima spręsti sporte ypač aktualias išsekimo ir persitreniravimo, negebėjimo per varžybas maksimaliai išnaudoti savo jėgų problemas, lėtinio skausmo, raumenų tonuso sutrikimų klausimus.

Šiuo metu moksliškai įrodyta daugiau nei 20 įvairių ligų, kurios glaudžiai susijusios su psichikos reiškiniais – pradedant skrandžio opomis, artritu, baigiant širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimais, diabetu ar astma.

– Kai prieš Pekino ir Londono žaidynes rengdamas Lietuvos olimpinės rinktinės bukletą paklausiau, koks jūsų mėgstamas laisvalaikio užsiėmimas, atsakėte, kad tai knygos, skaitymas. Ar šis pomėgis išliko?

Skaitau. Bet, prisipažinsiu, šiam pomėgiui, o ypač grožinei literatūrai, lieka vis mažiau laiko. Laisvalaikiu, kai nereikia susikaupti, net važiuodamas dviračiu klausausi garso knygų. Dažniausiai skaitau tik specifinę literatūrą. Štai dabar turiu atsivežęs Basselio van der Kolko knygą „Kūnas mena viską“ ir skaitau ją palengva.

– Kodėl knygą „Kūnas mena viską“ reikia skaityti palengva?

– Knygoje gausu įdomių įžvalgų ir klinikinių istorijų, iliustruojančių streso ir psichologinių traumų sąsajas su kūno neurofiziologiniais procesais. Tai labai įdomūs, bet ir labai sudėtingi reiškiniai. Jų įtvirtinimui ne tik atmintyje, bet ir praktinėje veikloje reikia rasti ryšių su jau turima žinių sistema.

Pavyzdys galėtų būti komandinio bendrumo svarba, kai tenka toleruoti ir įveikti maksimalių krūvių varžybų metu atsirandančią kančią. Šiame procese dalyvauja ne tik patirtis ir lūkesčiai, bet tokie pat svarbūs yra hormonai, virškinimo sistema, fizinio pasirengimo lygis ir sveikata.

Sporto medicinoje reikia suprasti ne tik patirties ir lūkesčių svarbą, bet ir vidaus organų veiklos, biocheminių procesų, raumenų tonuso įtaką vyraujančioms emocijoms, dėmesiui, motyvacijai, suvokiamam sunkumo jausmui ir skausmo tolerancijai. Visa tai – neatsiejama sporto rezultatų dalis. Skaitau ir mąstau.

– Kokią naudingą knygą galvai ir kūnui rekomenduotumėte paskaityti neprofesionaliai sportuojančiam žmogui?

– Tegul pabando amerikiečio Roberto Morriso Sapolsky „Elgesys“. Nuostabi knyga. Autorius yra vienas garsiausių pasaulio neurobiologų. Knygoje aiškinamas žmogaus elgesys pradedant viena sekunde iki jam įvykstant, baigiant keliais šimtmečiais ar net tūkstančiais metų iki jam atsitinkant…

– Dar apie pomėgius. Anksčiau olimpiniame kaimelyje keisdavotės ženkliukais, rinkote miestų, kuriuos aplankėte, žemėlapius. Ar kolekcionavimo hobis dar išlikęs?

– Septyniolika metų dirbdamas su geriausiais Lietuvos atletais išmokau ne tik rinkti, bet ir atsirinkti. Nustojau kolekcionuoti bet ką. Dabar daug dėmesio skiriu aplinkai. Žiūriu, gėriuosi, o kartais piktinuosi, bet visada galvoju, kodėl taip vyksta, kodėl žmonės elgiasi būtent taip, o ne kitaip. Stebiu sportininkus, vietinius gyventojus. Tai, kas man atrodo įdomiausia, – užsirašau, nes žmogaus „kompiuteris“ dar nėra labai tobulas, net ir įdomiausi pastebėjimai gan greit užsimiršta.

– Ar tai reiškia, kad bus knyga?

– Kol kas tai raiška mano seminaruose, paskaitose. Šiam darbui taip pat rengiuosi atsakingai. Kai yra tvarka žinių sistemoje, tada atsiranda noras jomis dalintis su kitais.

– Dar ne taip seniai jus vadino geriausiu fotografu tarp sporto medikų. Retai skirdavotės su nuosava profesionalia fototechnika. Atsiųsdamas įdomių nuotraukų iš pasaulio, Europos čempionatų, kuriuose nebūdavo Lietuvos fotografų, gelbėdavote redakcijas. Ir „Olimpinė panorama“ ne kartą spausdino jūsų nuotraukas. Ar dar fotografuojate?

– Kai pradėjau kolekcionuoti aplinką, fotografija taip pat nukeliavo į antrą planą. Noras fotografuoti nedingo, savo aparatūros neišpardaviau. Kaip ir anksčiau surinktų suvenyrų neišdalinau. Dabar jau beveik visose reikšmingiausiose varžybose dirba profesionalūs fotografai, kurie svarbiausias akimirkas įamžina daug geriau negu aš.

Fotografuodamas užfiksuoji akimirkos emociją, o stebėdamas aplinką matai, kodėl tai įvyko. Atmintyje ilgiau išlieka vaizdai, turintys įdomų kontekstą, susiję su reikšmingais įvykiais.

Šaltinis: ltok.lt

VDU mokytojus kviečia dalyvauti virtualiuose seminaruose

Balandžio 11 dieną Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) organizuoja virtualius seminarus mokytojams, mokyklų ir gimnazijų darbuotojams bei vadovams. Profesinio tobulėjimo mokymų metu mokyklų atstovai galės pagilinti bei praplėsti žinias pagal savo mokomą dalyką ar pasirinkti bendrojo ugdymo seminarą.

Iki trijų akademinių valandų trukmės užsiėmimuose VDU dėstytojai dalinsis savo žiniomis bei patirtimi. Šie seminarai – tai puiki galimybė įgyti žinių, užmegzti ryšius, kurie pravers tiek profesinėje, tiek ir asmeninėje veikloje.

VDU mokyklų atstovams siūlo daugiau kaip 25 seminarus skirtingomis temomis, iš kurių kiekvienas galės atrasti sau aktualų ir tinkamą. Registruojantis rekomenduojama rinktis savo srities arba bendrojo ugdymo seminarą. Svarbu atkreipti dėmesį, kad vienu laiku vyks keli skirtingų sričių seminarai. Mokyklų atstovai visos dienos metu gali dalyvauti trijuose seminaruose pasirenkant po vieną atskirai iš vykstančių nuo 9 val., nuo 12 val. ir nuo 15 val.

Kiekvienam dalyviui bus išduodami pažymėjimai. Seminarai yra nemokami.

Registracija yra būtina. Visuose seminaruose vietų skaičius yra ribotas.

REGISTRACIJA

Apie prisijungimą prie virtualių seminarų mokytojai bus informuojami likus 2 dienoms iki renginio registracijos anketoje nurodytu elektroniniu paštu.

VDU SMF dėstytojų seminarų sąrašas

LAIKAS: 15:00 – 16:00

Daugiau informacijos dėl seminarų galite teirautis el. paštu: vdu@vdu.lt bei šiais telefono numeriais – 837 323 206 ir +370 65547241, +370 610 73160, +370 615 22359

Studentams – kvietimas dalyvauti konferencijoje „Laisvė kurti“

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) studentai kviečiami dalyvauti konferencijoje „Laisvė kurti 2023“, skirtoje Jungtinių Tautų (JT) iškeltiems tarptautiniams darnaus vystymosi tikslams.

Konferencija vyks 2023 m. balandžio 28 d., penktadienį, VDU daugiafunkciame mokslo ir studijų centre (V. Putvinskio g. 23, Kaunas).

Skaityti pranešimus, pristatyti kūrybą ir/arba moderuoti konferencijos sekcijas kviečiami visų studijų krypčių ir pakopų studentai. Pranešimus/pasirodymus galima rengti individualiai arba su grupe studentų.

DĖMESIO! Pratęsiama registracija iki kovo 26 d. Registracijos forma.

„Bendruomenių saugumas ir įgalinimas, darnus vartojimas ir tvarumas, atskirties mažinimas ir gerovė, kova su klimato kaita – tai globalūs iššūkiai, kurie skatins mūsų studentus atpažinti artes liberales principais grįstų studijų privalumą sprendžiant kompleksiškas problemas. Juk tokius iššūkius galima įveikti tik pasitelkus kūrybiškumą, įvairiapuses prieitis, platesnį situacijos matymą ir vertinimą. Tai, ko ir siekiame suteikdami studentams individualizuotus studijų pasirinkimo kelius“ – teigia VDU Komunikacijos prorektorė Vilma Bijeikienė.

Konferencijos temos atitinka JT darnaus vystymosi tikslus:

• Be skurdo
• Be bado
• Gera sveikata ir gerovė
• Kokybiškas švietimas
• Lyčių lygybė
• Švarus vanduo ir sanitarija
• Prieinama ir švari energija
• Deramas darbas ir ekonominis augimas
• Pramonė, inovacijos ir infrastruktūra
• Mažesnė nelygybė
• Darnūs miestai ir bendruomenės
• Atsakingas vartojimas ir gamyba
• Klimato apsauga
• Gyvybė po vandeniu
• Gyvybė žemėje
• Taika, teisingumas ir stiprios institucijos
• Partnerystės siekiant tikslų

Pranešimų trukmė ir formatai:

• Pranešimas žodžiu (iki 15 min.)
• Stendinis pranešimas
• Meninės kūrybos pristatymas (pasirodymas su prisistatymu, iki 15 min. trukmės, arba darbų paroda)

Pristatymo kalbos: lietuvių, anglų ir kitos universitete dėstomos kalbos.

Registracijos formoje būtina pateikti pateikti pranešimo santrauką (nuo 200 iki 250 žodžių) lietuvių arba anglų kalba.

Atrinktų pranešimų autoriai informuojami iki balandžio 7 d. Konferencijos programa skelbiama iki balandžio 17 d.

Pranešimus vertins konferencijos mokslinis komitetas.

Daugiau informacijos el. paštu: sandra.juskeviciene@vdu.lt

Akimirkos iš 2022 m. konferencijos „Laisvė kurti“.

Doktorantams – T4EU programavimo pagrindų kursai

VDU doktorantūros studentai kviečiami dalyvauti programavimo pagrindų kursuose, kuriuos organizuoja vienas iš „Transform4Europe” aljanso partnerių – Vokietijos Saro krašto (Saarland) universitetas.  Daug gerų atsiliepimų sulaukę mokymai yra skirti supažindinti studentus su duomenų analizės programa „Matlab“. Norėdami pradėti dirbti šia programa, studentai neprivalo turėti programavimo žinių – svarbiausia būti susipažinus su darbo kompiuteriu pagrindais. Registracija vyksta internetu iki kovo 31 d.

„Matlab“ – tai:

• skaičiuoklė, skirta interaktyviems skaičiavimams;
• programavimo kalba, kuria galima atlikti sudėtingas funkcijas naudojant tik vieną komandą;
• įrankis, galintis įveikti sudėtingus skaičiavimus su dideliais duomenų kiekiais;
• platforma, kurioje galima apibendrinti ir automatizuoti įvairius duomenų vertinimo etapus;
• universalus įrankis duomenų analizei ir simuliacijoms.

Kursų metu išmoksite:

• naudoti programą interaktyviems skaičiavimams;
• automatizuoti pasikartojančių užduočių vykdymą;
• programavimo pagrindų;
• kaip grafiškai pateikti duomenis, simuliacijas ar rezultatus;
• statistikos pagrindų su „Matlab“;
• duomenų importavimo iš bylų.

Kursų datos:

• antradienis, birželio 13 d.;
• ketvirtadienis, birželio 15 d.;
• antradienis, birželio 20 d.;
• ketvirtadienis, birželio 22 d.

Paskaitos vyks kiekvieną dieną tuo pačiu laiku: nuo 15 val. iki 19 val. Lietuvos laiku nuotolinių susitikimų platformoje „Microsoft Teams“.

Rekomenduojama dalyvauti visuose keturiuose užsiėmimuose, nes visa pateikiama medžiaga svarbi tolimesnėms pamokoms. Už šį užsiėmimą studentams suteikiamas 1 ECTS kreditinis balas.

Į kursus pateks 10 pirmųjų užsiregistravusių. Registracija vyksta internetu iki kovo 31 d. Registruodamiesi studentai prašomi naudoti savo universiteto el. pašto adresą.

Registracija

Apie kursus

Apie „Transform4Europe“

VDU Tėvų akademija: „Ar esu geras tėvas/gera mama?“

2023 m. kovo 23 d. (ketvirtadienį) 18:00 val. kviečiame į VDU Tėvų akademijos nuotolinę paskaitą „Ar esu geras tėvas/gera mama?“. Paskaitą ves VDU Psichologijos katedros docentas dr. Visvaldas Legkauskas.

Būtina išankstinė REGISTRACIJA: http://smf.vdu.lt/registracija

Paskaita vyks nuotoliniu būdu. Likus dienai iki renginio, užsiregistravusiems bus išsiųsta prisijungimo informacija. Renginys nemokamas.

Kviečiame dalyvauti!

******************

VDU Tėvų akademija – tai dalis Socialinių mokslų fakulteto misijos. Kartą per mėnesį VDU Socialinių mokslų fakulteto dėstytojai – psichologai, sociologai, socialinio darbo atstovai dovanoja nemokamus užsiėmimus tėvams, taip siekdami prisidėti prie visuomenės tobulėjimo. Kviečiame mokytis apie save, šeimą, savo vaikus, jų auklėjimą ir kitomis aktualiomis temomis.

Doktorantai kviečiami dalyvauti mokslinių išvykų ir renginių konkurse

VDU doktorantai kviečiami dalyvauti mokslinių išvykų (stažuočių) ir nuotolinių renginių konkurse. Finansavimas iš VDU Mokslo fondo skirtas mokslinėms išvykoms (stažuotėms), nuotoliniams renginiams, kurie įvyks nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. lapkričio 30 d. Vienas doktorantas gali pretenduoti į ne didesnę kaip 800 EUR sumą. Jei doktorantas teikia kelias paraiškas, bendrai prašoma parama negali viršyti 800 eur.

Norinčius dalyvauti konkurse, prašome iki 2023 m. balandžio 3 d. 24 val. pateikti šiuos dokumentus vienu laišku skaitmeniškai VDU Mokslo ir inovacijų departamentui el. pašto adresu mokslas@vdu.lt :

1. Užpildytą paraišką (1 priedas). Paraiškos formoje nurodoma informacija apie konkurso dalyvį, planuojamą išvyką (stažuotę), nuotolinį renginį, jo tikslą, nurodoma atlikta kita mokslinė veikla, pateikiama išvykos (stažuotės), nuotolinio renginio sąmata (dienpinigiai neskiriami). Paraiškas ekspertai vertina pagal formą, nurodytą 2 priede.
2. Sutikimą iš priimančios institucijos arba patvirtinimą apie dalyvavimą renginyje (gali būti ir elektroninis laiškas);
3. Svarbiausių doktorantūros studijų laikotarpiu (stojimo į doktorantūros studiją publikacijos neužskaitomos) publikuotų ir užregistruotų Universiteto mokslo publikacijų duomenų bazėje publikacijų sąrašą ir publikacijų kopijas. Galima pateikti ir mokslines publikacijas, priimtas spaudai (po recenzavimo procedūros), kartu pateikiant tokį faktą patvirtinančią mokslo žurnalo redkolegijos išduotą pažymą. Neužregistruotos Universiteto mokslo publikacijų duomenų bazėje publikacijos nebus vertinamos.

Konkurso nuostatai

Konkurso paraiškos forma

Dėl doktoranto publikacijų sąrašo ištraukimo iš VDU bibliotekos duomenų bazės CRIS ar platesnės informacijos prašome kreiptis į Mokslo ir inovacijų departamento darbuotojus: Laurą Stankevičienę, laura.stankeviciene@vdu.lt, tel. (8 37) 327 946, mob. 8 611 46396, Juditą Černiauskienę (ŽŪA doktorantams), judita.cerniauskiene@vdu.lt, tel. (8 37) 788 147, 8 659 93743.

Sveikiname fakulteto bendruomenę su Kovo 11-ąja!

Sveikiname visą fakulteto bendruomenę su Kovo 11-ąja – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena!

Šiemet minėdami 33-ąsias nepriklausomybės atkūrimo metines, švęskime savo laisvę: vertinkime ryžtą ir vienybę tų žmonių, 1990-aisiais išdrįsusių pasipriešinti agresoriui ir nusprendusių mūsų šalį vesti vakarų demokratijos keliu.

Drąsinkime ir palaikykime savo brolius ir seseris Ukrainoje, kurių kova už laisvę gyventi nepriklausomoje valstybėje vis dar tęsiasi.

Pasididžiavimo savo šalimi, pakilios dvasios ir laisvės širdyse!

Lietuvių kilmės antropologė: Amerika akcentavo etninių šaknų slėpimą

„Žinoma, aš esu lietuvių diasporos atstovė, tačiau nepažįstu savęs kaip lietuvės, neskaitant tam tikrų detalių. Amerika XX amžiuje akcentavo prisitaikymą, savo etninių šaknų slėpimą, o tai iš tiesų liūdna, kai pagalvoji apie visą įvairovę ir kalbas, kurios buvo prarastos, nes ta karta pernelyg bijojo, kad jų vaikai nepasieks sėkmės Amerikoje, jei tos šaknys nebus paslėptos“, – apie savo santykį su Lietuva kalba lietuvių kilmės amerikietė, antropologė Eunice Blavascunas, kuri kovo viduryje lankysis Kaune, Vytauto Didžiojo universitete (VDU), pagal Vytauto Kavolio vardo tarpdisciplininės profesūros programą.

„Seinuose, Lenkijoje, praleidau Jonines, mačiau ten spektaklį apie tai, kad Lietuva buvo paskutinė pagonių šalis Europoje. JAV turiu lietuvių draugų, žinau apie Abiejų Tautų Respubliką, Adomą Mickevičių. Regiu Lietuvą iš šių nuotrupų, tačiau nemanau, kad iš tiesų ją pažįstu. Tai vieta, kurioje juntamas paslaptingas ryšio troškimas. Regis, ji yra visiškai kitokia, ramesnė, nei Lenkija, kuriai būdinga labai emocinga saviraiška. Tikiuosi, kad vizito metu sužinosiu gerokai daugiau“, – viliasi amerikietė.

Pasak mokslininkės, Lietuvoje gimė jos proseneliai, o pavardė buvo pakoreguota Eliso saloje, jiems atvykstant į JAV – taip jie tapo „Blavascunais“. Septintajame dešimtmetyje giminaičiai persivadino į „Blanchard“, norėdami pritapti, tačiau pati Eunice suaugusi nusprendė susigrąžinti ankstesnę pavardę. E. Blavascunas tėvas palaikė ryšius su lietuvių bendruomene Grand Rapidso mieste Mičigano valstijoje, priklausė Vytauto klubui, kuriame bendravo emigrantai iš Lietuvos. Pati Eunice jau ne kartą lankėsi Lietuvoje – Vilniuje, Trakuose, Dzūkijoje.

Rytų Europa patraukė griuvus Berlyno sienai

Vienas iš svarbiausių E. Blavascunas mokslinių interesų – miškai, todėl natūralu, kad jai artima Lietuva, Lenkija, Rytų Europa. Tyrėja pabrėžia, kad jai darbe yra itin svarbus tarpdiscipliniškumas, skirtingų sričių derinimas: savo kaip mokslininkės veikloje ji derina antropologiją ir aplinkotyrą.

„Gamtos mokslai bando mums suteikti objektyvią perspektyvą, tačiau jie dažnai yra susiejami su politika. O toks mokslas kaip antropologija leidžia pamatyti, kaip žmonės supranta pasaulį, žvelgdami į jį per skirtingas kultūrines prizmes. Net ir mokslas yra praktikuojamas skirtingai skirtinguose pasaulio kraštuose“, – paaiškina pašnekovė.

„1989-aisias studijavau žmogaus evoliuciją koledže, kai įbėgo studentas ir pasakė: „Berlyno siena griūna. Žmonės pereina į abi puses!“. Nuo tos akimirkos supratau, kad noriu keliauti į Rytų Europą“, – pasakoja mokslininkė.

Belovežo girioje persipina komunistinė istorija ir turtinga gamta

Miškai ją sudomino tuomet, kai norėdama aplankyti Rytų Europą ir sutaupyti ji įsidarbino JAV Miškų tarnyboje Vašingtone. Vieną dieną ten apsilankę lenkų miškininkai papasakojo apie Belovežo girią – didžiausią Europoje lygumų mišką, pasižymintį didžiausia augalijos ir gyvūnijos gausa visame žemyne. 1995-aisiais E. Blavascunas pavyko šią girią aplankyti.

Belovežo girią, kuri yra įtraukta ir į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, E. Blavascunas tyrinėja įvairiais aspektais. Tarp jų – ir kaip šio miško senųjų ąžuolų, bizonų ir tūkstančių vabzdžių istorija persipina su regiono autoritarine, komunistine istorija bei iškilusiu kraštutinės dešinės judėjimu Lenkijoje.

„Komunizmas neįveikė nacionalizmo ir nesustabdė nacionalinio projekto siekimo. Ryšys su Belovežo giria – sudėtingas, nes, kaip ir Lietuva, čia daugiau nei 100 metų buvo Rusijos imperija, o dauguma gyventojų XX a. trečiajame dešimtmetyje save laikė baltarusiais, tiksliau – tuteišiais (čionykščiais), o ne etniniais lenkais. Tačiau visa tai pakeitė miškininkystė ir permainingas politikos bei smurto paženklintas laikotarpis – tarpukaris ir Antrasis pasaulinis karas. Kai lankiausi Belovežo girioje, nuo 1995-ųjų iki 2017-ųjų, žmonės mėgino apsvarstyti šią praeitį, įvertindami, kas ką išdavė komunizmo metais. Visa tai vyko tuo pat metu svarstant, ar miškas turėtų būti smarkiai iškirstas, ar griežtai apsaugotas kaip nacionalinis parkas“, – glaustai savo tyrinėjimus pristatė antropologė.

„Miškai, kaip rašė Robertas Pogue Harrisonas, seka įkandin civilizacijos. Tai vietos, kurios nebuvo paliestos žemdirbystės. Akivaizdu, kad mokslinė žemdirbystė, kildinama iš vokiškosios tradicijos, jau pavertė ir miškus žemės ūkio objektais. Tačiau naujos žinios apie juos, pavyzdžiui, kanadiečių biologės Suzanne Simard darbai, atskleidė, kokią svarbą turi miškų bioįvairovė. Man patinka galvoti apie miškininkystės iššūkius – kaip auginti ir kirsti medžius žmogaus reikmėms, vis dar atsižvelgiant į miškų integralumą?“, – šios temos aktualumą paaiškina mokslininkė.

Viliasi pradėti tyrinėjimus ir Lietuvoje

Eunice Blavascunas Lietuvoje lankysis dvi savaites – čia ji dalyvaus VDU Vytauto Kavolio vardo profesūros programoje, skirtoje trumpalaikiams dėstymo vizitams. Mokslininkė skaitys paskaitas studentams ir visuomenei, susitiks su universiteto bendruomene, lankysis VDU Botanikos sode, Lietuvių išeivijos institute ir V. Adamkaus bibliotekoje-muziejuje.

Paskaitose viešnia aptars įvairias temas – taikomąją antropologiją, lietuvių diasporos istoriją, komunistinės praeities įtaką miškininkų ir biologų santykiams, Belovežo girios vaidmenį pabėgėlių krizės metu ir t. t.

„Man didelė garbė būti pakviestai dalyvauti šioje programoje. Esu labai atsidavusi tarpdisciplininėms perspektyvoms. Tiek aplinkotyroje, tiek antropologijoje tenka galvoti ir dėstyti apie žmogaus evoliuciją, klimato kaitą, kultūrines prasmes, aplinkosaugos humanitariką. Tik tuomet, kai istorizuojame mokslus, kai kreipiame didelį dėmesį ne tik į žmonių pasaulį, galime geriau suprasti tai, ką darome šioje planetoje ir ką planeta daro mums. Viliuosi, kad vizito Kaune metu galėsiu pasimokyti iš to, kaip dėstoma Vytauto Didžiojo universitete“, – sakė mokslininkė, papildydama, jog yra atvira galimam bendradarbiavimui Lietuvoje, kadangi čia daug ežerų ir miškų, be to, šiuo metu šalyje gyvena daug ukrainiečių pabėgėlių, o valstybė turi sieną su Rusija.

V. Kavolio profesūros programa siekia stiprinti ryšius tarp Lietuvos ir lietuvių diasporos akademinės bendruomenės, skatinti tarpdiscipliniškumą moksle ir studijose. Paramą vizitui teikia Lietuvių fondo administruojamas Danos Gedvilienės fondas.

Daugiau apie programą

• Centrai
• Fakulteto vadovai
• Pradžia
• Priėmimas
• Sociologija ir antropologija (Visuomenės, kultūros ir komunikacijos specializacija (anglų k.))
• SOCLAB’AS: seku
• Studentams
• Visi renginiai
• Visos naujienos
• Fakultetas
• Istorija
• Tyrimai
• Katedros
• Studijos
• Tarptautiniai ryšiai
• Absolventai
• Kontaktai