Studentų tyrimų galimybės su LMT: SMF studentės Lelos patirtis
Studentų moksliniai tyrimai – tai puiki galimybė ne tik gilinti žinias, bet ir prisidėti prie realių mokslo projektų. Lietuvos mokslo taryba (LMT) kasmet kviečia studentus teikti paraiškas jų vykdomiems tyrimams finansuoti. Apie tai, kaip šia galimybe pasinaudojo Sveikatos psichologijos magistrantūros studentė Lela, kokių rezultatų pasiekė ir ką patartų kitiems studentams – šiame interviu.
Lela, pirmiausia – šiek tiek apie Tave. Kokios studijų programos studentė esi?
Sveikatos psichologijos magistro – dabar antrame kurse.
Lietuvos mokslo taryba (LMT) kasmet skelbia du kvietimus teikti paraiškas studentų mokslinėms veikloms finansuoti: studentų vasaros praktikoms ir studentų tyrimams semestro metu. Papasakok, kuriam šių konkursų esi teikusi paraišką.
Bakalauro studijų metu, taip pat ir pirmame bei antrame magistro studijų kurse, esu teikusi paraiškas dėl finansavimo studentų tyrimams semestro metu ir gavusi paramą. Šiuo metu kaip tik vykdau LMT remiamą tyrimą. Taip pat esu bandžiusi pretenduoti į finansavimą studentų vasaros praktikai, tačiau tuomet paraiška nebuvo patvirtinta – tikėtina, dėl pernelyg siauro numatytų veiklų pobūdžio.
Taigi, tris kartus esi gavusi LMT paramą savo moksliniams tyrimams semestro metu. Pakalbėkime apie juos. Kiek laiko LMT skiria šiems tyrimams įgyvendinti?
Iš viso skiriama septyni mėnesiai, jeigu neklystu, ir visą tą laikotarpį gauname stipendiją. Tyrimo įgyvendinimas prasideda, berods, spalio mėnesį, o dabar kaip tik turėsiu pateikti pasiektus rezultatus. Gegužės mėnesį vyks speciali konferencija, skirta LMT finansuojamų studentų tyrimų rezultatams pristatyti – ten studentai, gavę paramą, pristatys savo atliktus tyrimus.
O kaip sužinojai apie LMT skelbiamus konkursus studentų mokslinėms veikloms finansuoti?
Apie tokią galimybę dar būdama bakalauro studijose sužinojau iš savo kursinio darbo vadovės. Ji ir pasiūlė teikti paraišką. Sako: „Gal norėtum, šalia bakalauro darbo rengimo, vykdyti ir tokius tyrimus, kad temos tarpusavyje sietųsi ir tiesiog būtų įdomu rašyti baigiamąjį darbą?“ Paskui iš to galbūt būtų galima parengti ir mokslinį straipsnį.
Sekantys Tavo tyrimų projektai taip pat buvo įgyvendinami bendradarbiaujant su ta pačia vadove?
Taip.
Na, o tyrimų tema, kurią tąkart pasirinkai – ar ji siejosi su Tavo kursinio ir būsimo bakalauro darbo tema?
Aš tuomet norėjau tyrinėti su neurogrįžtamuoju ryšiu susijusias temas, bet vadovė sakė, kad esu tam dar kiek per „maža“, kad tam reikia „užaugti“. Tada nusprendžiau, kaip kad mums siūlydavo per metodologijos paskaitas, pakartoti kitų tyrėjų atliktą tyrimą ir pasižiūrėti, ar rezultatai bus panašūs. Pasirinkau du tyrimus, kurie man atrodė įdomūs, ir nusprendžiau tirti, kaip išmanusis telefonas veikia dėmesį ir atmintį mokymosi metu. Kai pradėjau studijuoti magistrantūroje, vadovė pasiūlė, kad gal jau norėčiau dirbti su neurogrįžtamojo ryšio tema, ypač kai fakultete turime laboratoriją su reikiama įranga. Tai taip viskas ir užsisuko.
Ir iš to vėliau gimė mokslinė publikacija? Esi dalyvavusi VDU kasmet skelbiamame konkurse stipendijoms už mokslo ar meno pasiekimus gauti ir teikusi mokslinę publikaciją kaip savo mokslinės veiklos rezultatą. Ar ši publikacija susijusi su Tavo vykdytais ir LMT paramą gavusiais tyrimais?
Taip, iš dalies susijusi. Teikiant paraišką LMT paramai gauti galima pasižadėti tyrimų rezultatų pagrindu parengti publikaciją, bet nebūtinai. Mes su vadove nepasižadėjome, bet iš tų tyrimų vėliau visgi gimė straipsnis. Tyrimai siejosi su mano bakalauro darbo tema. Be to, magistro studijų metu viena iš metodologijos dalyko užduočių buvo pabandyti parengti mokslinį straipsnį savo bakalauro darbo pagrindu – tai viskas labai palankiai susidėliojo. Vieni iš tyrimų, kuriems buvau gavusi LMT paramą, buvo skirti skėtinei analizei atlikti, o dabar prie šių tyrimų prisijungė viena doktorantė. Siekiame jų pagrindu kartu parengti mokslinį straipsnį anglų kalba ir teikti jį į aukštesnio lygio mokslinį žurnalą. Taigi, nors teikdamos paraišką LMT straipsnio rengimo neprisižadėjome, tyrimų metu surinkta medžiaga tapo pagrindu būsimam moksliniam straipsniui. Be to, ta tema dar parengėme stendinį pranešimą ir dalyvavome tarptautinėje mokslinėje konferencijoje apie biogrįžtamąjį ryšį – tai dar ir tokia patirtis gavosi.
Puiki patirtis. Grįžtant prie LMT skelbiamo konkurso paraiškos – ar sudėtinga studentams ją užpildyti?
Na, čia gal nuo paties studento priklauso, kiek jam kas atrodys sudėtinga. Man tai neatrodė sudėtinga. Tiesiog logiškai pagrindi, ką ir kodėl ketini daryti. O jeigu jau domiesi tema, tarkim, kaip aš ja domėjausi rengdama kursinį, tai tada turi ir supratimą, apie ką bus tyrimai ir kodėl jie reikalingi. Telieka sugalvoti tyrimo planą, pagrįsti aktualumą ir naujumą. Dabar dar, lyg ir, supaprastino pačią paraišką. Tikrai nėra sunku ją parengti. Be to, paraiška rengiama bendradarbiaujant su vadovu – būtent vadovas ir pildo formą LMT elektroninėje sistemoje. Pačiam studentui gal kiek sunkiau būna paskutiniame semestre, kai reikia pateikti įgyvendinto tyrimo rezultatus.
O kaip dėl vykdytų tyrimų rezultatų pateikimo? Ar čia yra kas sudėtingo?
Labai supaprastintas tas pateikimas. Tiesiog reikia parengti atliktų tyrimų santrauką ir pristatyti juos konferencijoje. Tam pristatymui būna skirta 10 minučių, per kurias reikia papasakoti, kas buvo vykdoma, kokie rezultatai gauti ir kas iš viso to.
Jei atlikti tyrimai siejasi su būsimu bakalauro ar magistro darbu, tai čia dar ir vienu kartu – dviguba nauda?
Taip, viską galima daryti paraleliai, į tą pačią pusę. Ir dar stipendiją gauni – tai šitas šaunu yra.
Išties šaunu. Na, o dabar, kai jau turi nemažai patirties rengiant ir vykdant LMT finansuojamus studentų tyrimus semestro metu, ar yra kažkas, ką norėtum patarti studentams, kurie svarstytų galimybę teikti paraiškas tokiems konkursams? Kas, Tavo manymu, būtų svarbu jiems žinoti?
Studentai turėtų žinoti, kad atsiskaityti už vykdytus tyrimus ir pateikti jų rezultatus reikės šiek tiek anksčiau nei pristatyti bakalauro ar magistro darbą. Jei vykdomi tyrimai sutampa su baigiamojo darbo tema, reikia įsivertinti, ar pavyks suderinti tyrimo rezultatų ataskaitos pateikimą LMT ir baigiamojo darbo užbaigimą. Taip pat siūlyčiau gerai apgalvoti pačią tyrimo idėją – ji turi kažkuo išsiskirti, būti įdomi, kad turėtų šansų laimėti. Čia labai padeda vadovo patarimai. Ir svarbu žinoti, kad ne tik dėstytojas gali pasiūlyti dalyvauti – studentas taip pat gali kreiptis į dėstytoją ir pasiūlyti jam tapti tyrimo vadovu, ypač jei jau turi idėjų. Ir, aišku, reikia susipažinti su konkrečiais tų metų konkurso reikalavimais – jie kasmet gali šiek tiek keistis.
Kalbant apie reikalavimus – ar studentui reikia turėti kažkokį ankstesnį įdirbį, kad galėtų dalyvauti konkurse ir gauti LMT paramą savo tyrimams?
Man atrodo, kad vertinant paraiškas gal ir yra skiriami papildomi taškai, jei studentas turi publikacijų. Aš publikacijų neturėjau, bet kartu su vadove pasiūlėme tyrimų temas, kurios buvo aktualios ar mažiau tyrinėtos Lietuvoje. Pavyzdžiui, atlikau eksperimentą, o tai mažiau įprasta socialinių mokslų srityje. Tyrinėjau ryšį tarp išmaniųjų telefonų ir mokymosi – Lietuvoje toks ryšys dar nebuvo tyrinėtas. Tad laimėti finansavimą padėjo tyrimų aktualumas ir naujumas.
Einant prie pabaigos – kaip įvertintum savo patirtį? Ką Tau davė dalyvavimas LMT remiamuose studentų tyrimuose semestro metu?
Pirmiausia – akademinės bendruomenės pažinimas. Užsimezgė bendradarbiavimas su vadove, o kadangi ji dalyvauja konferencijose, tai pasikvietė ir mane kartu. Tai atvėrė naujas galimybes ir padėjo geriau suprasti, ko noriu toliau. Ir, aišku, tas piniginis aspektas – studentams jis svarbus. Anksčiau studijuodama dirbau, bet dabar išėjau iš darbo, ir tai man padeda išgyventi.
Na ir pabaigai – ko palinkėtum studentams, kurie svarsto dalyvauti LMT studentų tyrimų semestro ar vasaros praktikos konkursuose?
Man atrodo, kad tie, kurie nori ne tik baigti universitetą, bet ir išsinešti iš jo kažką daugiau, turėtų nebijoti pabandyti. Iš pradžių gal viskas atrodys sudėtinga, bet juk ir kursinį, bakalauro ar magistro darbus rašyti iš pradžių atrodo sunku. Čia kaip su batais – pirmą kartą juos sunku užsirišti, bet kai užsiriši, tada jau ir bėgi. Tai linkiu tiesiog įjungti smalsumą. Pagaliau – jeigu yra studentų, kurie dalyvauja ir gauna paramą savo tyrimams, tai… Jei jie gali, tai kodėl aš negalėčiau?
Ačiū Tau, Lela, už pokalbį. Ir sėkmės tolesniuose tyrinėjimuose!
Daugiau apie Lietuvos mokslo tarybos (LMT) kvietimus teikti paraiškas studentų moksliniams tyrimams semestrų metu ir studentų tyrimams vasaros metu finansuoti rasite čia ir čia.
Kodėl kartojame tėvų klaidas, nors pažadame sau būti kitokie?
Doc. dr. Viktorija Čepukienė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Socialinių mokslų fakulteto Psichologijos katedros docentė
Ar pagaunate save sakant ar darant tai, ką sakydavo ar darydavo jūsų tėvai – nors sau kartojote, kad elgsitės kitaip? Pavyzdžiui, kitaip bendrausite su partneriu (-e) ir auginsite vaikus, niekada jų nekontroliuosite, visada mylėsite? O gal būdami su savo vaikais pastebite, kad kartojate ne tik frazes, bet ir jausmus, kurių niekada nenorėjote perduoti: pavyzdžiui, greitai susierzinate, kai vaikas nepaklauso po pirmo sudrausminimo, išliejate pyktį ant jo, kuomet grįžtate pavargę iš darbo?
Šeimos santykius tyrinėjantys mokslininkai pastebi, kad šeimos emocinė atmosfera, santykių modeliai ir nespręstos problemos gali persiduoti iš kartos į kartą – tarsi bagažas, kurio negalime atsikratyti, kuris veikia mūsų pasirinkimus, reakcijas ir net mūsų vaikų savijautą. Net jei išoriškai mūsų sukurta šeima atrodo kitokia nei gimtoji, kurioje augome, jos „vidinis scenarijus“ dažnai išlieka tas pats – nebent sąmoningai jį perrašome.
Doc. dr. Viktorija Čepukienė
Istorija kartojasi: iš tėvų perimami ydingi modeliai
Nuo mažens stebime, kaip mūsų tėvai elgiasi vienas su kitu: kaip sprendžia tarpusavio konfliktus, ar kalbasi, ar nutyli, ar pasitiki vienas kitu, ar vertina vienas kitą, kaip sprendžia įvairias šeimos problemas ir auklėja vaikus. Visa tai – tarsi nematomi mokymai, kuriuos vaikas sugeria ne tiek protu, kiek jausmais. Berniukas, augęs šeimoje, kurioje tėvai retai kalbėjosi apie jausmus, o nesutarimai buvo sprendžiami šaltu atsitraukimu ir ilgais „nekalbadieniais“, gali išmokti, kad geriau nieko nesakyti, nei rizikuoti konfliktu. Užaugęs toks vyras gali turėti sunkumų išreikšdamas, ko jam reikia santykyje, ir išsigąsti partnerės emocijų, užsiverti tylos siena.
Kita vertus, mergaitė, mačiusi, kaip mama nuolat aukoja save dėl šeimos ir nepalieka smurtaujančio tėčio, gali tikėti, kad meilė – tai atsisakyti savęs ir paklusti. Toks elgesio šablonas vėliau gali virsti nuolatiniu pritarimu partneriui, net kai tai kainuoja jos pačios gerovę. Jei tėvai kalba apie meilę, bet tuo pat metu vienas kitam priekaištauja, žemina ar ignoruoja – žodžiai nublanksta prieš patirtį. Vaikas mokosi ne iš to, kas sakoma, o iš to, kas jaučiama ir daroma. Tad tai, ką vaikas mato vykstant tarp tėvų, tampa jo vidiniu modeliu ir “žemėlapiu“, kaip „turėtų“ atrodyti santykiai.
Paprastai šis modelis nėra įsisąmonintas, todėl labai dažnai, net kai augdamas vaikas sau prižada, kad bus kitoks, suaugęs jis šiuos modelius atkartoja, sukurdamas tokį patį rezultatą – ydingos šeimos santykius, problemų turinčius vaikus ir pan. Gana tipiška situacija, kai šeimoje patyręs tėvų kontrolę ir dėl to kylančių psichologinių sunkumų, jaunas žmogus prižada sau, kad niekada su savo vaikais taip nesielgs. Dažniausias to rezultatas yra kitas kraštutinumas – visiškas kontrolės nebuvimas, įnešantis į šeimą daug sumaišties, kurios kontekste augantys vaikai neišvengiamai susiduria su daugybe psichologinių problemų. Tad istorija kartojasi – suaugęs asmuo, galvodamas, kad daro kažką kitaip, atkartoja ydingus gimtosios šeimos modelius, tik kitokiu formatu.
Vaikų patirtys šeimoje gali smarkiai skirtis
Nors visi šeimos nariai auga toje pačioje emocinėje aplinkoje, tyrimai rodo, kad jų patirtys gali smarkiai skirtis. Tai lemia keli dalykai. Pirmiausia – šeimoje dažnai formuojasi nelygiavertės emocinės pozicijos. Tėvai (dažnai nesąmoningai – tai taip pat susiję su gimtojoje šeimoje patirtomis vaiko šeimoje pozicijomis) vienam vaikui skiria daugiau dėmesio, lūkesčių ar atsakomybės nei kitiems. Šis vaikas tampa „emociniu laidininku“ – tuo, į kurį nukreipiama daugiau nerimo, vilčių, baimių, kontrolės ar net pykčio. Kartais šis vaikas pasijunta atsakingas už tėvų nuotaikas, tampa tarpininku tarp jų. Tai vadinama emociniu įtraukimu ar net „trianguliacija“.
Pavyzdžiui, šeimoje yra trys vaikai. Vyriausioji dukra, nuo mažens girdėjusi mamos skundus dėl tėčio elgesio, tampa jos emociniu ramsčiu. Mama kalbasi su ja kaip su suaugusiąja, kartais net prašo „tik nesakyk tėčiui, kad aš taip sakiau“. Tuo tarpu jaunesnieji vaikai gali augti atokiau nuo tėvų tarpusavio įtampų. Tad nors visi gyvena po vienu stogu, vyriausioji „auga greičiau“, bet su didesne emocine našta. Tyrimai rodo, kad būtent šie „daugiausiai įtraukti“ vaikai suaugę dažniau patiria sunkumų poros santykiuose, jiems sunkiau išlaikyti emocinį balansą tarp artumo ir savarankiškumo. Jie dažniau pamiršta savo poreikius, ar atvirkščiai – atsitraukia bijodami būti įskaudinti. Jų broliai ar seserys gali turėti daugiau laisvės kurti santykius kitaip – ypač jei jais tėvai nesinaudojo, nuleisdami savo įtampą, gaudami emocinę paramą, arba paversdami tarpininku santykiuose su partneriu (-e).
Svarbios ir įgimtos savybės, ir atsitiktinumai
Patirčių skirtumus gali lemti ir vaikų gimimo eiliškumas. Psichologiniai tyrimai rodo, kad pirmagimiai dažniau patiria daugiau tėvų kontrolės ir atsakomybės, jiems dažniau keliami aukštesni lūkesčiai. Jie tampa „pavyzdžiu“, „padėjėjais“, „protingesniais“, o tai dažnai lemia didesnį spaudimą, mažesnę laisvę būti tiesiog vaiku. Jaunėliai dažniau patiria daugiau laisvės, bet ir mažiau dėmesio, o vidurinieji dažnai jaučiasi ne tokie svarbūs kaip vyriausieji ar tokie lepinami kaip jaunėliai. Visa tai formuoja labai skirtingas patirtis ir emocines „starto pozicijas“.
Trečia, skiriasi ir laikas, kuriame vaikai auga. Nors šeima išlieka ta pati, situacijos kinta: kai gimsta pirmas vaikas, tėvai dar tik mokosi būti tėvais, dažnai patiria daugiau nerimo, kontrolės, neapibrėžtumo. O trečiam ar ketvirtam vaikui gali tekti augti šeimoje, kur tėvai jau pavargę, perdegę, ar kaip tik – nurimę ir atviresni. Be to, gali skirtis šeimos gyvenimo sąlygos – buitinės situacijos, tėvų santykių dinamika, emociniai kontekstai. Tad net jei visi vaikai užauga toje pačioje šeimoje, kiekvienam iš jų tai – skirtingos šeimos versijos.
Ketvirta, negalime pamiršti ir vaiko temperamento – įgimtų emocinių, jutiminių savybių. Vieni vaikai nuo mažens jautresni, labiau reaguoja į kitų nuotaikas, greičiau įsitempia. Jie labiau sugeria šeimos įtampą, net jei tėvai išoriškai jų „neterorizuoja“. Kiti – atsparesni, tarsi „praslysta“ per tą pačią atmosferą su mažesnėmis pasekmėmis. Tad net broliai ar seserys, girdėję tuos pačius pokalbius ir matę tas pačias situacijas, gali jausti ir suprasti juos labai skirtingai – priklausomai nuo to, kokie yra iš prigimties.
Ir galiausiai, reikšmės gali turėti atsitiktinumai, kritiniai momentai, kuriuose buvo ar nebuvo emocinio palaikymo. Kartais viena stipri patirtis – pavyzdžiui, kai vaikas sunkioje situacijoje jaučia, kad tėvas ar motina jį palaikė – gali tapti atsparumo pamatu. O kitas vaikas, kurio pagalbos šauksmas buvo ignoruotas ar išjuoktas, gali užsidaryti ilgam. Tai lemia skirtingą emocinę brandą, pasitikėjimą savimi ir kitais, ir vėlesnius suaugusio žmogaus santykių modelius.
Taigi, net jei vaikai auga po tuo pačiu stogu, realybėje jie gyvena skirtingose emocinėse erdvėse, kurios turi reikšmės tam, kurie vaikai turės didesnę riziką perduoti ydingų šeimos sąveikų modelius į kitas kartas.
Tėvai savo vaikystės modelius perduoda atžaloms
Kai du žmonės sukuria santykius, jie į naująją šeimą atsineša savo gimtosios šeimos modelius, kurie gali nesutapti, tapti konkurencijos ir konfliktų šaltiniu. Tai ypač išryškėja jiems tapus tėvais. Jei vyras užaugo šeimoje, kur tėvas buvo pasyvus, nerodė emocijų ar atsiribojo nuo vaikų auklėjimo, jis gali sunkiai įsitraukti į auklėjimą. Jei moteris matė stipriai kontroliuojančią ar kritikuojančią motiną, ji gali pradėti elgtis taip su savo partneriu – net jei sąmoningai to daryti neketino. Tyrimai rodo, kad žmonės, kuriems vaikystėje trūko emocinio saugumo, dažniau sunkiai pasitiki partneriu (-e) kaip tėvu ar motina. Jie gali dažniau kištis į vienas kito auklėjimo sprendimus, sunkiau pasidalina atsakomybėmis, kritikuoja vienas kito auklėjimo sprendimus vaikų akivaizdoje, savo elgesiu, kuris yra priešingas partnerio (-ės) įsitikinimams apie auklėjimą, siekia vaiko prielankumo, galų gale jaučiasi vieniši net būdami dviese.
Visa tai veda į susipriešinimą, nesutarimus dėl vaikų, o galiausiai ir į jų įtraukimą į poros konfliktus. Vaikas tampa stebėtoju, tarpininku arba net vieno iš tėvų gynėju. Jis perima ne tik įtampą, bet ir atsakomybę už šeimos atmosferą. Toks įsitraukimas gali būti nematomas išoriškai, bet vaiko kūnas ir psichika jį išgyvena: padažnėja nerimo sutrikimai, dėmesio problemos, agresyvumas ar užsisklendimas. Taip užsimezga dar vienas taškas šeimos istorijos grandinėje, kuris gali būti perduotas tolesnėms kartoms.
Pirmas žingsnis – sąmoningumo didinimas
Nors yra įvairių nuomonių, tačiau vis tik tikima, kad tokių ydingų šeimos sąveikų modelių perdavimas kitai kartai nėra neišvengiamas. Šeimos terapijos tyrimai leidžia daryti prielaidą, kad nors sunkiai, tačiau iš kartos į kartą perduoti destruktyvūs šeimos santykių modeliai sąmoningų pastangų dėka gali būti nutraukti. Vis tik, kuo daugiau kartų šeimos istorijoje stebimos destruktyvios šeimos sąveikos ir psichikos sveikatos problemos, tuo sudėtingiau tai padaryti be specialistų pagalbos.
Tačiau pirmas žingsnis yra sąmoningumo savo elgesiui ir sąveikoms su partneriu (-e) ir vaikais didinimas, kuris pasiekiamas tik nuolatinės savistabos ir savirefleksijos būdu. Kaip aš kalbu su partneriu (-e), kai man kyla įtampa? Ar leidžiu sau jausti, bet kartu ir aiškiai išsakyti, kas vyksta? Ar įtraukiu vaiką į savo emocijas – gal ne žodžiais, bet nuotaika, tylėjimu, nuoskaudų demonstravimu? Ką jaučiu ir kaip elgiuosi, kai partneris (-ė) kitaip auklėja vaiką – ar tai primena man kažką iš mano vaikystės? Kaip jaučiuosi ir ką darau, kai partneris (-ė) nuo manęs užsiveria tylos „siena“?
Tokie ir panašūs klausimai leidžia būti atidesniems savo reakcijoms, ypač stresinių situacijų metu, nes jos dažniausiai iššaukia mūsų destruktyvias reakcijas, kurios iš esmės yra nesąmoningas gimtosios šeimos destruktyvių sąveikų atkartojimas. Kai sau atsakome į tokius klausimus, galime pamažu keisti savo reakcijas ar net pasirinkimus. Galime mokytis atpažinti savo pasikartojančias ydingas emocines reakcijas į partnerį (-ę) ir vaikus. Leisti vaikui būti vaiku – o ne mūsų emociniu sąjungininku. Galime auginti emocinį raštingumą – kalbėdami apie jausmus be kaltinimų. Ir galime kurti šeimą, kuri nebeperduoda skausmo, o perduoda stiprybę, supratimą ir meilę.
Kiekvienas sąmoningas pasirinkimas – tai mažas, bet reikšmingas žingsnis link šeimos istorijos, kurią verta kartoti. Todėl, jei pačiam ar pačiai tai per sunkus darbas, verta kreiptis pagalbos į šeimos ar porų psichologus.
Straipsnis paremtas autorės psichologo profesinės praktikos pastebėjimais, šeimos psichologijos kurso dėstymu bei mokslinio tyrimo rezultatais: Čepukienė, V., & Neophytou, K. (2024). Intergenerational transmission of familial relational dysfunction: A test of a complex mediation model based on Bowen family systems theory. Journal of Social and Personal Relationships 41(11). https://doi.org/10.1177/026540752412654
Nuotolinių pamokų ciklas 9-12 klasių moksleiviams „Psichologai mokiniams apie mokinius“
Vytauto Didžiojo universiteto Psichologijos katedros mokslininkai ir doktorantai š. m. balandžio 28 – 30 d. organizuoja nuotolinių pamokų ciklą 9-12 klasių moksleiviams „Psichologai mokiniams apie mokinius“.
Dalyvavimas pamokose – nemokamas.
Kviečiame registruotis: https://forms.gle/e7gungLkNWjtoE6v6
Pamokoms prašome registruoti tik moksleivių grupes/klases.
„Kaip mokytis, kad reikėtų mažiau mokytis?“
Dokt. Jovita Janavičiūtė-Pužauskė
Yra žinoma, kad mokykloje reikia daug mokytis, norint gauti gerus pažymius, gerai išlaikyti egzaminus. Dažniausiai niekas nepasako, KAIP reikia mokytis, kokius metodus naudoti, norint kuo efektyviau ir greičiau išmokti pateikiamą informaciją. Pamokos metu aptarsime moksliniais tyrimais pagrįstus, nenuobodžius būdus, kurie padės atrasti atsakymą į klausimą „Kaip mokytis, kad reikėtų mažiau mokytis?“. DATA: Balandžio 28 d. (pirmadienis), 8.00-8.45 val.
„Karjeros pasirinkimo iššūkiai“
Dokt. Tadas Vadvilavičius
Pamokos metu bus pristatomi dažniausiai su karjeros pasirinkimu susiję sunkumai ir aptariami būdai, kaip šiuos sunkumus įveikti.
DATA: Balandžio 28 d. (pirmadienis), 11.00-11.45 val.
„Į pasimatymą su savimi“
Dr. Jurga Misiūnienė
Pamokos metu sužinosite, kas yra asmens tapatumas ir kaip jį galima pažinti. Įvairių individualių užduočių metu būsite kviečiami pasižiūrėti į save bei diskutuoti apie tai, kaip savęs vertinimas veikia mūsų bendravimą ir savijautą.
DATA: Balandžio 29 d. (antradienis), 11.00-11.45 val.
„Ar mes pasirengę valdyti savo karjerą?“
Prof. dr. Loreta Bukšnytė-Marmienė
Tai – užsiėmimas, kurio metu aptarsime šiuolaikinės karjeros sampratą, išsiaiškinsime, ką reiškia valdyti savo karjerą. Užsiėmimo metu sužinosime, iš kokių etapų ir elementų susideda karjeros valdymas, analizuosime, kokios asmens kompetencijos reikalingos norint sėkmingai valdyti karjerą. Diskutuosime, nuo kada turėtume pradėti valdyti savo karjerą – ar turėtume tai pradėti besimokydami mokykloje? Ir būtinai pasitreniruosime, mokydamiesi praktinių karjeros valdymo įgūdžių.
DATA: Balandžio 30 d. (trečiadienis), 11.30-12.15 val.
„Kaip bendrauti, kad konfliktų būtų kuo mažiau?“
Prof. dr. Loreta Bukšnytė-Marmienė
Kartais galvojama, kad bendravimo gebėjimai yra įgimti. Vis dėlto, tai yra netiesa. Kiekvienas galime išmokti sėkmingai, efektyviai bendrauti, jei tik to norime. Taigi, šis užsiėmimas bus skirtas išsiaiškinti, kas kuria sėkmingą, efektyvų bendravimą. Šios pamokos metu išsiaiškinsime veiksnius, kurie padeda sėkmingai bendrauti, kalbėsimės apie konfliktus provokuojančius veiksnius, konfliktogeninę kalbą, veiksnius, kurie trukdo mums susikalbėti.
DATA: Balandžio 30 d. (trečiadienis), 13.00-13.45 val.
Kilus klausimams prašome skambinti telefonu: +37068468058 arba rašyti el. paštu: modesta.morkeviciute@vdu.lt
LHPA pavasario konferencija „Kūnas, erdvė ir psichoterapija“
Lietuvos humanistinės psichologijos asociacija kartu su Vytauto Didžiojo universitetu rengia konferenciją:
Kūnas, erdvė ir psichoterapija
2025 m. gegužės 10 d.
V. Putvinskio g. 23, Kaunas, 103 auditorija VDU
Konferencija „Kūnas, erdvė ir psichoterapija“ Kas aš? Per ką, su kuo, kame galiu matyti, pajausti, pažinti TIKRĄJĮ AŠ? Visų pirma, per savąjį kūną. Kiek girdime, jaučiame, priimame savo kūną… Jo poreikius, kiek į tai atsižvelgiame, kiek rūpinamės ar nekreipiame dėmesio į kūno siunčiamus ženklus, signalus? Paskui per santykį su kitais kūnais. Kūnai susitinka, praeina pro šalį, komentuojami, nuneigiami, trokštami, nepriimtini, skaudantys, nešantys.. pirmiausia susitinkame fiziniame lygmenyje… per kūnus, erdvėje, tada santykyje. Kūniškumo labai daug žmogaus gyvenimo pradžioje. Vėliau augant, bręstant atsiranda labai daug žodžių, reikalavimų, atstumų. Vieni iš kitų ir savęs imam reikalauti būti protingais, dvasingais, brandžiais ir pan. Tiesa, dar gražiais . Bet ar neprimirštame savo fiziškumo, kūniškumo? O gal kažkam kūnas tampa vieninteliu rūpesčiu. Gydytojai turbūt tikrai nepamiršta (kūno). O psichologai arba tiesiog mes-žmonės savo kasdienybėje? Kokia kūno vieta santykyje su savimi, su kitais, problemų kontekste, psichoterapijoje? Kas ta erdvė, kurioje kūnai keliauja, per kurią įsiprasmina ? Kaip ir kiek erdvė įtakoja mūsų emocijas, nuotaiką ir savęs bei kitų pažinimą. Fizinės erdvės savybės, atstumas, kūnų judėjimas erdvėje. Kokios dar erdvės mus paliečia (ta pati socialinių tinklų, internetinė, žaidimų erdvė)? Kiek erdvės ir skirtingų erdvių klausimai gali padėti ar trikdyti savęs pažinimą, supratimą.
Pastebėjome, kad trūksta dėmesio fiziniam mūsų egzistencijos pasauliui. Šioje konferencijoje su kūniškumo, erdvės bei santykio klausimais keliausime įvairiomis kryptimis, nuo psichologijos, sveikatos, lytiškumo iki savęs išbandymų prasmės, nuo asmeninių mikrotransformacijų iki miesto erdvių. Kaip visada, mūsų konferencijoje sutiksime su skirtingų sričių pranešėjais, kurie kalbės iš savo patirčių (humanistinės psichologijos, kūno psichoterapijos, medicinos, neuropsichologijos, lyčių studijų, antropologijos, filosofijos, architektūros ir kt.) ir turėsime galimybę gilesniam savęs pajautimui bei supratimui (per kitą, kūną, ribas ir perspektyvas…).
Konferencijos programa.
Konferencijos kaina:
LHPA nariams nemokamai
VDU dėstytojams ir studentams nemokamas dalyvavimas. Pažymėjimas registruotas METAS sistemoje – 10 Eur.
Kitiems dalyvavimas – 15 Eur., kartu su pažymėjimu, registruotu METAS sistemoje – 20 Eur. Sumokėti reikia iki gegužės 07 d. pavedimu. Nesusimokėjus iki nurodytos datos galima susimokėti atvykus į konferenciją, tuomet dalyvavimas 20 Eur., norint ir pažymėjimo, viso – 25 Eur.
Lietuvos humanistinės psichologijos asociacijos banko sąskaita Nr. LT037182100000606182. Sumokėti reikia iki 2025 m. gegužės 07 d. imtinai. Mokėjimo paskirtyje įrašykite – konferencija arba konferencija ir pažymėjimas.
Registracija į konferenciją: https://forms.office.com/e/gy9SKq3CW9
Studentai ir absolventai kviečiami tapti pirmakursių mentoriais
Pirmosios studentų savaitės universitete – neretai kupinos nežinomybės, daugybės klausimų ir noro kuo greičiau įsilieti į akademinį gyvenimą. Apsiprasti ir sklandžiai prisijungti prie Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) bendruomenės pirmakursiams padeda mentoriai. Kviečiame VDU studentus ir absolventus, baigusius studijas prieš metus, tapti pirmakursių mentoriais ir palengvinti naujokų startą universitete – būti tais, į kuriuos jie gali kreiptis pagalbos, patarimo ir įkvėpimo.
Kas yra pirmakursių mentorystės programa?
Tai programa, skirta padėti pirmo kurso studentams, norintiems greičiau integruotis universiteto bendruomenės, akademinėse ir socialinėse veiklose.
Kas yra pirmakursių mentorius?
Pirmakursių mentorius – tai aktyvus, visada pasiruošęs atsakyti į pirmakursių klausimus ir vyresnis nei pirmo bakalauro kurso studentas, padedantis naujokams užmegzti ir palaikyti ryšius su akademine aplinka, nauju miestu, bendrakursiais ir universiteto bendruomene. Tai žmogus, gebantis įkvėpti ir padrąsinti į universiteto bendruomenės gretas prisijungusį naujoką, suteikiantis jam kuo daugiau naujų žinių: apie universitetą, jo fakultetus, laisvalaikio veiklas. Visą mentorystės laikotarpį mentorius-savanoris rūpinasi pirmakursiais, studijuojančiais toje pačioje arba gretimoje studijų programoje.
Kas gali prisijungti prie pirmakursių mentorių komandos?
Ši galimybė yra skirta aktyviems ir visada pasiruošusiems padėti asmenims, vyresniems nei pirmo bakalauro kurso universiteto studentams, kurie jau yra sukaupę studentiškos patirties ir žinių, ir absolventams, baigusiems studijas VDU ne vėliau kaip prieš metus.
Kodėl verta tapti mentoriumi:
- Proga susirasti bendraminčių, draugų ir prisijungti prie aktyvių žmonių bendruomenės;
- Galimybė padėti jaunajai studentų kartai, pasidalinti savo patirtimi;
- Vertinga patirtis, įgūdžiai, tobulinamos komunikacijos, organizavimo kompetencijos;
- Pažintis su universiteto struktūra, jo sistema, procesais ir darbuotojais.
„Džiaugiuosi, kad mentorystės programa man suteikė galimybę padėti pirmakursiams įsilieti į universiteto gyvenimą ir pamažu tapti šios bendruomenės dalimi. Būdama mentore, galėjau dalintis turimomis žiniomis ir patirtimi, atsakyti į klausimus, motyvuoti ir palaikyti. Kartu – tai puiki galimybė augti pačiai, tobulėti bei susipažinti su įdomiais žmonėmis. Man svarbu, kad pirmakursiams universitetas taptų saugia aplinka, kurioje kiekvienas galėtų augti, išbandyti naujus dalykus bei jaustųsi palaikomas“, – apie savo patirtį pasakoja mentorė Paulė.
Kokie yra pagrindiniai mentoriaus-savanorio darbai?
- Dalyvavimas mokymuose bei kituose neformaliuose susitikimuose, įvairių veiklų planavimas ir įgyvendinimas;
- Pirmakursiams skirtos įvadinės savaitės planavimas ir organizavimas;
- Pirmakursiams skirto renginio „Vėliavos medžioklė“ organizavimas bei dalyvavimas jame;
- Visokeriopa pagalba studentams: atsakymas į jiems rūpimus klausimus, pagalba sprendžiant iškilusius iššūkius ar problemas.
Kaip prisijungti prie mentorių komandos?
Visi, norintys prisijungti prie pirmakursių mentorių komandos, iki balandžio 21 dienos (imtinai) turi užpildyti registracijos anketą. Patekusieji į antrąjį atrankos etapą bus informuoti iki balandžio 28 dienos, o gegužės 5–9 dienomis vyks motyvaciniai pokalbiai.
Daugiau informacijos apie pirmakursių mentorystę:
Studentų centras (Studentų reikalų departamentas)
Telefonas +370 37 751 175
El. paštas santa.vozbutaite@vdu.lt
VDU Psichologijos klinikos psichologo kabineto Vilniuje atidarymas
Fotografijų konkursas #SOCLAB’AS: Neuroįvairovės veidai
Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakultetas kviečia 9-12 klasių moksleivius dalyvauti tradiciniame #SOCLAB’AS teminių fotografijų konkurse! Šių metų konkurso tema: Neuroįvairovės VEIDAI
Neuroįvairovė nėra mokslinis terminas, bet jis padeda suprasti, kad žmonių smegenys veikia skirtingai. Pastaruoju metu vis dažniau analizuojame savo ir kitų elgesį, bandome suprasti save per savidiagnostiką ir kartais net ieškome „diagnozės” tam, kas yra mūsų unikalios savybės. Bet ar tikrai kiekvienas žmogaus bruožas – spontaniškumas, polinkis rizikuoti ar atidėlioti darbus – būtinai reiškia kokį nors sutrikimą? Ar viskam reikia diagnozės? Kviečiame pastebėti ir nuotraukose užfiksuoti ypatingas netipinių protų savybes.
Klausimai įkvėpimui:
- Kas iš tiesų yra neuroįvairovė?
- Ką norėčiau geriau suprasti apie save ir kitus?
- Ar aš pats/pati jaučiuosi kitaip nei dauguma?
- Kaip tai pastebiu? Kokius iššūkius tai kelia, o gal kaip tik padeda?
Kviečiame pateikti 1-3 nuotraukas, kuriose atsispindėtų konkurso tema. Kartu su nuotraukomis prašome atsiųsti išsamų nuotraukų aprašymą: kas ir kodėl jose užfiksuota, kaip tai atitinka temą, kokia yra pagrindinė nuotraukų mintis ar kūrybinė idėja (~250 žodžių). Konkurse gali dalyvauti 9-12 klasių moksleivių grupės nuo 2 iki 4 asmenų su koordinuojančiu mokytoju ar savarankiškai.
Pateiktus darbus tolesniam balsavimui atrinks šiam tikslui suburta #SocLab’as komisija, kuri vertins nuotraukų ir jų aprašymų atitikimą paskelbtoms konkurso sąlygoms, Jūsų komandos idėjos aiškumą ir originalumą bei nuotraukų aprašymo kokybę. Į kitą etapą keliaus tik įvardintus kriterijus atitikę darbai.
Antrame etape komisijos atrinkti darbai bus viešinami internete (konkurso dalyviai bus informuoti apie patekimą į antrą etapą). Konkursą laimės daugiausiai balsų surinkusi moksleivių grupė.
Dalyvių informaciją bei nuotraukų aprašymus prašome pateikti šioje formoje ir, kartu su nuotraukomis (atskirais failais), siųsti el. p. adresu: lina.bartuseviciene@vdu.lt iki 2025 m. gegužės 15 d.
Jei turite klausimų – susiekite nurodytu paštu.
Konkurso dalyviai gaus socialines valandas patvirtinantį pažymėjimą.
Nugalėtojai bus apdovanoti prizais!
Konferencija „Aktualūs sociologijos ir antropologijos tyrimai: problemos ir kontekstai“
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Sociologijos katedra ir Lietuvos sociologų draugija kviečia į XI nacionalinę jaunųjų sociologų ir antropologų konferenciją „Aktualūs sociologijos ir antropologijos tyrimai: problemos ir kontekstai“, kuri vyks 2025 m. balandžio 11 d., penktadienį, VDU Socialinių mokslų fakultete, Jonavos g. 66, Kaune.
Pirmoji konferencijos diskusija – „Kariuomenė ir pilietinė visuomenė: integralumas ir atsparumas“ – skirta kariuomenės ir pilietinės visuomenės santykiui. Kiek kariuomenė šiandien atspindi mūsų visuomenės vertybes ir koks yra skirtingų kartų požiūris į ją? Kaip ugdomi visuomenės pilietinis sąmoningumas ir atsparumas? Koks šiandien visuomenės ir kariuomenės ryšys, kaip kariuomenė matoma viešajame gyvenime?
Diskusijos dalyviai:
Dr. Paulius Balsys, Lietuvos kariuomenės majoras, karo sociologas
Dr. Ramūnas Trimakas, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos dėstytojas, Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie KAM specialistas
Prof. dr. Vylius Leonavičius, sociologas, Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas
Diskusiją moderuos sociologas doc. dr. Dainius Genys, Vytauto Didžiojo universitetas
Po šios diskusijos paralelinėse konferecijos sekcijose savo atliktų tyrimų rezultatus pristatys net septyniolika skirtingas socialinių ir humanitarinių mokslų sritis – sociologiją, socialinę antropologiją, viešąjį administravimą, politologiją, komunikaciją, sveikatos mokslus ir kitas atstovaujantys tyrėjai iš VDU ir kitų Lietuvos universitetų ir tyrimų centrų.
Baigiamoji konferencijos diskusija – “Religion and Politics in the US and the Baltics: Separated, Intertwined, or?” (anglų k.) skiriama religijos ir politikos temai – koks religijos vaidmuo šiandienos politinėje darbotvarkėje ir viešosiose diskusijoje JAV ir Baltijos šalyse.
Panel participants:
prof. dr. Michael Strmiska.
Michael Strmiska has a PhD in Comparative Religion from Boston University in the United States. He has published numerous articles on Pagan movements in Europe and the USA, and taught abroad in Japan, Czechia, Latvia and Lithuania. He is a World History professor at Orange County Community College in New York State. For spring 2025, he is teaching about Asian Religions at Vilnius University through the Fulbright Fellowship program.
Agita Misane
Dr. Agita Misāne is a sociologist and historian of religion, dividing her time between the Institute of Literature, Folklore and Art at the University of Latvia, Riga Stradiņš University and since 2024, Vytautas Magnus University. Her research interests are the history of religious ideas, Latvian nationalism and current religious developments in Latvia. She co-edited a collection of articles Placelore, Pilgrim Routes, Restoried Sites and Contested Spaces, forthcoming at Equinox Publishing in 2025.
prof. dr. Milda Ališauskienė
Prof. Dr. Milda Ališauskienė is a sociologist of religion, teaching at Vytautas Magnus University since 2004. Her research interests include the manifestation of religion in post-socialist societies, the intersection of religion and gender, and religion and politics. In 2023, she published a monograph, „Minority Religions, Society and State in Contemporary Lithuania.” Since 2024, she is the PI at the Lithuanian Research Council-funded project “Discursive Practices of Politicization of Religion and Religionization of Politics in Contemporary Lithuania” (RELPOL).
Panel moderators: Salome Esebua (PhD candidate, Vytautas Magnus University) and Evelina Juchnevičiūtė (PhD candidate, Vytautas Magnus University).
Konferencijos kalbos – lietuvių ir anglų.
Konferencijos puslapis socialiniame tinkle „Facebook“.
Konferencijos pranešimų santraukos
Jei konferencijoje planuojate dalyvauti, kaip klausytojas/-a, maloniai prašome užsiregistruoti: https://forms.gle/kXVMsdfiQo1Stq5A8
Renginio metu bus fotografuojama ir/ar filmuojama, todėl informuojame, kad Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.
Dokt. P. T. Sibanda: VDU įdėjo pagirtinas pastangas į studentų su įvairiais poreikiais palaikymą
„Lietuva pasižymi unikalia istorijos, kultūros ir modernumo samplaika. Pažintis su šios šalies kultūra buvo nepaprastai įdomi patirtis. Žmonės, su kuriais susipažinau, buvo draugiški ir priėmė mane šiltai, nors bendravimas kartais ir atrodė labiau suvaržytas, nei tas, prie kurio esu pripratusi Pietų Afrikoje“, – pasakoja Pretorijos universiteto (Pietų Afrika) doktorantė Princess Thembisile Sibanda, kuri dar būdama magistrantė pagal „Erasmus“ mainų programą studijavo Vytauto Didžiojo universitete (VDU).
Fizinę negalią turinti doktorantė pasižymi dideliu veiklumu – ne tik rengia disertaciją psichologijos srityje, tačiau ir dirba radijo laidų vedėja bei dalyvauja įvairiose socialinėse iniciatyvose, skirtose įvairovės ir įtraukties palaikymui. Pasak P. T. Sibandos, mainų programos vizitui ji pasirinko Lietuvą ir VDU dėl stiprios akademinės kultūros, tarptautiškumo ir galimybės patirti kitokią mokslinių tyrimų aplinką. Tuo pačiu jai buvo smalsu susipažinti su Lietuva, jos kultūra ir maistu.
„Apsilankiau Vilniuje, Trakuose ir Kaune. Ryškiausią įspūdį paliko Trakų sala – ji atėmė žadą! Man pirmą kartą teko plaukti valtimi – tai buvo neįtikėtina. Nuo Gedimino pilies Vilniuje atsiveria nuostabūs vaizdai, atskleidžiantys miesto istorinį grožį. Nekantravau paragauti ir lietuviškų patiekalų, ypač – garsiosios rožinės sriubos, šaltibarščių. Tai buvo unikali patirtis. Lietuviškas maistas labai skiriasi nuo to, prie kurio esu pripratusi“, – atvirauja studentė.
Universitetas – įtraukus ir tarptautiškas
Kaip studentė su negalia, P. T. Sibanda įvertino VDU kaip įtraukaus universiteto pastangas užtikrinti studijų ir mokslo prieinamumą visiems studentams. VDU – pirmoji Lietuvos aukštoji mokykla, pradėjusi rūpintis asmenų su negalia įtrauktimi į visuomenę per aukštąjį mokslą. Šiandien VDU skiria ypatingą dėmesį studijų pritaikymui prie individualių poreikių – ne tik prie fizinės negalios, bet ir prie psichologinės, emocinės gerovės, padeda jiems planuoti studijas, spręsti asmeninio efektyvumo, motyvacijos ir kitus klausimus. Studentams ypatingą pagalbą įvairiose srityse teikia mentoriai ir Studentų gerovės koordinatorė. 2025-uosius VDU paskelbė Studentų gerovės metais, startavo nauja mentorystės programa „Studentai – studentams“.
„VDU įdėjo pagirtinas pastangas į studentų su įvairiais poreikiais palaikymą, universiteto darbuotojai buvo paslaugūs ir dėmesingi, vertinau jų geranoriškumą pagelbėti man. Manau, kad tolesnis investavimas į prieinamumo infrastruktūrą pagerintų įtrauktį dar labiau“, – sako P. T. Sibanda.
Princess Thembisile Sibanda
Doktorantės teigimu, VDU ją priėmė šiltai ir suteikė palankią aplinką savarankiškiems moksliniams tyrimams. Labiausiai jai čia patiko suteiktas didelis savarankiškumas ir autonomija, tačiau tuo pačiu ji gavo ir daug vertingų patarimų. P. T. Sibanda ypač dėkinga VDU Socialinių mokslų fakulteto Psichologijos katedros vedėjai, docentei Gabijai Jarašiūnaitei-Fedosejevai.
„Lyginant su Pietų Afrikos universitetais, mokslinių tyrimų aplinka VDU man pasirodė lankstesnė. Be to, šis universitetas yra labai tarptautiškas, skatina studentų iš įvairių šalių bendravimą“, – pažymi ji, atkreipdama dėmesį, kad nors Pietų Afrikos universitetai irgi palaiko tarptautinius ryšius, tačiau jai itin patiko unikaliai įtraukianti VDU atmosfera mažesnėje akademinėje bendruomenėje.
Gilų įspūdį paliko diskusijos apie artes liberales
Lankydamasi Lietuvoje 2024-aisiais, P. T. Sibanda rengė savo baigiamąjį psichologijos magistrantūros studijų tiriamąjį darbą Pretorijos universitete (PAR). Šiame darbe ji tyrinėjo Pietų Afrikoje gyvenančių juodaodžių, įvairių seksualinių orientacijų asmenų su negalia patirtis. Pasak jos, šią temą ji pasirinko todėl, kad ji skirta visuomenėje nepakankamai atstovaujamai, atskirtyje esančiai grupei.
„Nors Pietų Afrikoje veikia progresyvūs įstatymai, palaikantys LGBTQ+ asmenų teises ir asmenų su negalia įtrauktį, žmonės, esantys šių tapatybių sankirtos taškuose – ypač juodaodžiai pietų afrikiečiai – ir toliau susiduria su daugialype diskriminacija, socialiniu nematomumu ir struktūrine atskirtimi. Tyrinėdama jų patirtis iš kokybinės perspektyvos, siekiau išryškinti jų kasdienybės iššūkius ir prisidėti prie augančių šios srities tyrimų, taip pat – palaikyti įtraukesnes, empatiškesnes socialines ir politines priemones“, – paaiškina Princess Thembisile Sibanda.
Šiemet, tapusi doktorante, ji rengia disertaciją, kurios temą įkvėpė jos vizitas Vytauto Didžiojo universitete, ypač – pernai surengtas tarptautinis akademinis forumas „Universiteto idėja“, skirtas VDU atkūrimo 35-mečiui. Jame įvairūs ekspertai iš viso pasaulio aptarė universiteto idėjos kaitą bei artes liberales (laisvųjų menų) principų, kuriais paremta VDU studijų sistema, svarbą.
„Diskusijos apie mokymo programų transformaciją, tarpdiscipliniškumą ir liberalaus lavinimo ateitį sparčiai besikeičiančiame pasaulyje giliai rezonavo su mano akademiniais ir asmeniniais siekiais“, – atskleidžia P. T. Sibanda.
Savo disertacijoje doktorantė tyrinėja, kaip psichologijos studijų mokymo turinys Pietų Afrikos universitetuose integruoja psichologijos žinias ir artes liberales išsilavinimo principus, siekiant paruošti absolventus „Visuomenei 5.0“. Pastaroji koncepcija, kurią 2016-aisiais sukūrė Japonijos vyriausybė, apibūdina tokią visuomenę, kurios įvairiuose sektoriuose ir kasdienybėje integruojamos pažangios technologijos, tokios kaip dirbtinis intelektas.
Princess Thembisile Sibanda
Darbas radijuje – įkvepiantis ir prasmingas
Doktorantė taip pat dirba laidų vedėja radijo stotyje „Skills Village Radio“, kuri skiria ypatingą dėmesį žmonių su negalia teisėms, įtraukčiai ir sąmoningumo jų atžvilgiu ugdymui. Savo laidoje ji ne tik tyrinėja įvairius šių sričių klausimus, bet ir kalbina žmonių su negalia teisių gynėjus, psichinės sveikatos profesionalus arba unikalias patirtis turinčius žmones. Pasak jos, tai prasmingas, pilnatvės jausmą teikiantis darbas, kuriame prireikia kūrybiškumo, pavyzdžiui, rengiant scenarijus, kuruojant muzikinius intarpus, reklamuojant laidą socialiniuose tinkluose.
„Šis darbas ypač džiugina tuo, kad leidžia pasisakyti mažiau atstovaujamoms bendruomenėms, įkvepia svarbius dialogus ir šviečia visuomenę. Tai įgalina – žinoti, kad šios laidos dėka kažkas gali pasijausti matomas, girdimas ir informuotas“, – sako ji, pripažinusi, jog derinti šį darbą su disertacijos rengimu nėra lengva, tačiau šios veiklos papildo viena kitą – radijuje galima pailsėti nuo akademinio intensyvumo, o savo ruožtu disertacija suteikia gilesnių įžvalgų laidoje nagrinėjamomis temomis.
Princess Thembisile Sibanda džiaugiasi galimybėmis, kurias suteikia mainų programa „Erasmus“, leidžianti studentams keliauti ir susipažinti su užsienio šalių universitetais bei įvairiomis kultūromis. Tris su puse mėnesio Lietuvoje pagal „Erasmus“ programą viešėjusi afrikietė neslepia, kad Lietuva jai atrodo kaip patraukli šalis, kurioje ji galėtų gyventi ir dirbti, ypač akademinėje srityje – jai ypač patiko mokslinių tyrimų aplinka, tarptautinis bendradarbiavimas ir tobulėjimo galimybės aukštajame moksle.
Dalindamasi patarimais studentams, svarstantiems apie dalyvavimą „Erasmus“ programoje, P. T. Sibanda pirmiausia pataria viską planuoti kuo anksčiau, išsiaiškinti reikalavimus ir kreiptis į priimančio universiteto darbuotojus visais rūpimais klausimais. Taip pat – nebijoti išbandyti naujų dalykų, pasinerti į kitokią kultūrą, pažinti vietos tradicijas.
„Būkite atviri savarankiškumui – mainų programos, ypač jei jos paremtos moksliniais tyrimais, reikalauja savidisciplinos ir iniciatyvumo. Kita vertus, megzkite ryšius su studentais ir akademikais – tai gali atverti duris ateities bendradarbiavimui ir karjeros galimybėms“, – sako ji, studentams su negalia primindama, kad apie turimus prieinamumo poreikius universitetui reikėtų pranešti kuo anksčiau.
SMF studentų klubai – erdvė augti, kurti ir bendradarbiauti
Nori ne tik studijuoti, bet ir kurti, augti, įgyvendinti idėjas bei sutikti bendraminčių? Tuomet prisijunk prie VDU Socialinių mokslų fakulteto studentų klubų – čia Tavo idėjos įgaus pagreitį!
Studentų klubai – tai daugiau nei laisvalaikis. Tai galimybė atrasti save, praplėsti akiratį, bendradarbiauti su kitais smalsiais studentais ir dalyvauti prasmingose veiklose. Šiuo metu fakultete veikia keturi klubai: VDU Sociologų klubas, Socialinio darbo klubas „VESTA“, Psichologų mokslinės veiklos būrelis, Lietuvos psichologijos studentų asociacijos (LiPSA) VDU padalinys.
VDU Sociologų klubas – puiki vieta tiems, kurie domisi visuomene, jos pokyčiais ir nori prisidėti prie mokslo populiarinimo. 2024 m. klubas prisidėjo prie kasmetinės Jaunųjų sociologų ir antropologų konferencijos organizavimo, rengė ir dalyvavo paskaitose-diskusijose apie sociologinių tyrimų taikymą versle, jaunimo romantinius santykius bei projektų valdymo įgūdžius. Taip pat surengė fotografijų konkursą „Kaip studentai patiria semestro pabaigą?“, skatindamas studentų sociologinę vaizduotę ir kritinį mąstymą.
Socialinio darbo klubas „VESTA“ kviečia prisidėti prie socialinių pokyčių. 2024 m. klubas įgyvendino tris pagrindinius renginius, skirtus socialinio darbo temoms: „Mes panašūs“ teminiai vakarai skatino dialogą tarp studentų, dėstytojų ir absolventų; „Vestos forumas: Išgirsk, suprask, veik“ subūrė studentus ir socialinio darbo specialistus diskusijoms apie profesijos aktualijas; o „Sprendimų festivalyje: Socialinio darbo metodų mugėje“ dalyviai turėjo galimybę dalyvauti praktiniuose seminaruose, kuriuos vedė įvairių sričių specialistai. Klubas stiprina profesinę tapatybę, bendruomeniškumą ir socialinę atsakomybę.
2025 metams VDU Sociologų klubas ir „VESTA“ jau yra nusimatę įvairiausių įdomių veiklų, kurių įgyvendinimui yra gauta universiteto tikslinė parama.
Psichologų mokslinės veiklos būrelis – skirtas tiems, kuriems įdomi psichologijos mokslo pusė. Studentai mokosi atlikti sisteminę literatūros analizę, gilina žinias tyrimų metodologijoje, o įgyta patirtis gali virsti realiais mokslo darbais.
SMF veikia ir Lietuvos psichologijos studentų asociacijos (LiPSA) VDU padalinys. LiPSA – organizacija, vienijanti psichologijos studentus visoje Lietuvoje, skatinanti jų profesinį augimą, kompetencijų stiprinimą bei aktyviai prisidedanti prie visuomenės švietimo psichologijos temomis.
Fakultetas palaiko aktyvius studentus – 2025 m. balandžio 2 d. duris atvėrė naujai įrengtas studentų klubų kambarys, skirtas susitikimams, veikloms ir naujoms idėjoms.
Susidomėjai? Daugiau informacijos apie klubų veiklą galima rasti čia.
