Paskaita ,,A child with traumatic experiences in an adoptive or foster family”

Kviečiame į doc. dr. Urszula Bartnikowska iš Olštyno Varmijos Mozūrų universiteto paskaitą: ,,A child with traumatic experiences in an adoptive or foster family”.

Paskaita vyks rugsėjo 25 d. nuo 17 val., 324 auditorijoje, Jonavos g. 66.

VDU Tėvų akademijos nuotolinė paskaita „Darbas, kuris netrukdo šeimai – ar taip būna?“

2025 m. rugsėjo 24 d. (trečiadienį), 18:00 val. kviečiame į VDU Tėvų akademijos nuotolinę paskaitą „Darbas, kuris netrukdo šeimai – ar taip būna?“

Paskaitą ves organizacinis psichologas, VDU Psichologijos katedros doktorantas Tadas Vadvilavičius.

Grįžus iš darbo trūksta energijos dar dirbti ir namuose. Darbe negaliu susikaupti, nes vis galvoju apie namuose paliktą šeimos narį (-ę), kuris (-i) šiuo metu serga. Tai – kasdieniškos situacijos, tačiau ar gali būti kitaip? Grįžus iš darbo turiu pilna energijos būti su šeima. Darbo metu man paskambino šeimos narys (-ė) ir davė puikią mintį, kaip atlikti užduotį darbe. Darbo ir šeimos derinimas – nemažas iššūkis, tačiau įveikiamas. Paskaitos metu bus kalbama apie įvairius su darbo ir šeimos derinimu susijusius veiksnius ir tai, ką kasdienybėje galime padaryti, jog suderinti būtų lengviau.

Paskaita vyks nuotoliniu būdu. Likus dienai iki renginio, užsiregistravusiems bus išsiųsta prisijungimo informacija. Renginys nemokamas. Būtina išankstinė REGISTRACIJA: http://smf.vdu.lt/registracija

Kviečiame dalyvauti!

******************

VDU Tėvų akademija – dalis Socialinių mokslų fakulteto misijos. Tai paskaitų-susitikimų ciklas, kurių metu įžvalgomis ir patarimais su tėvais dalinasi psichologai, socialinio darbo specialistai, sociologai, antropologai ir įvairių kitų sričių universiteto ekspertai. Kartą per mėnesį, dovanodami nemokamus užsiėmimus tėvams, siekiame prisidėti prie visuomenės tobulėjimo. Kviečiame mokytis apie save, šeimą, savo vaikus, jų auklėjimą ir kitomis aktualiomis temomis.

VDU prof. Milda Ališauskienė išrinkta Tarptautinės religijų istorijos asociacijos viceprezidente

Rugpjūčio 24–30 dienomis Jogailaičių universitete Krokuvoje vykusiame Tarptautinės religijų istorijos asociacijos kongrese VDU Sociologijos katedros profesorė Milda Ališauskienė buvo išrinkta Tarptautinės religijų istorijos asociacijos (angl. International Association for the History of Religions, IAHR) viceprezidente.

Tarptautinė religijų istorijos asociacija yra pasaulinė organizacija, vienijanti nacionalines ir regionines asociacijas ir draugijas, skirtas akademiniam religijų tyrinėjimui. IAHR siekia skatinti mokslinę veiklą, prisidedančią prie religijų istorinių, socialinių ir lyginamųjų tyrimų, todėl ši asociacija laikoma viena svarbiausių tarptautinių organizacijų, skirtų šių sričių tyrinėjimams. Nuo 1950 m. veikianti IAHR šiuo metu vienija daugiau nei 50 nacionalinių asociacijų ir afilijuotų religijų tyrėjų draugijų visame pasaulyje.

„Didžiulė garbė ir įvertinimas tapti šios asociacijos viceprezidente. IAHR buria skirtingų sričių mokslininkus ir jų draugijas, skatindama aukščiausio lygio tarpdisciplininius religijų tyrimus. Džiaugiuosi, kad ši atsakomybė siejasi ir su mano veikla Vytauto Didžiojo universitete – tai svarbus pripažinimas ne tik man asmeniškai, bet ir visai mūsų akademinei bendruomenei, stiprinantis VDU ir Lietuvos religijų tyrėjų matomumą tarptautinėje mokslo erdvėje“, – pažymi prof. M. Ališauskienė.

Prof. Milda Ališauskienė yra sociologė, religijotyrininkė, VDU Socialinių mokslų fakulteto Sociologijos katedros profesorė, tyrinėjanti religijos vaidmenį bei religijų įvairovės raišką posocialistinėse visuomenėse, lyčių ir religijos sankirtas, religinius ir valstybės santykius bei religinių mažumų vietą ir vaidmenį juose. Ji nuolat publikuoja savo tyrimų rezultatus tarptautiniuose mokslo žurnaluose bei kolektyvinėse monografijose. M. Ališauskienė VDU dirba mokslinį ir pedagoginį darbą nuo 2004 m., šiuo metu yra VDU Senato narė. 2015–2017 m. profesorė buvo Tarptautinės naujųjų religijų studijų draugijos (ISSNR) prezidentė, nuo 2015 m. – Tarptautinės religijų istorijos asociacijos (IAHR) vykdomosios tarybos narė. 2014–2020 m. vadovavo Lietuvos sociologų draugijai.

Dekanė sveikina bendruomenę su Rugsėjo 1-ąja!

Miela Socialinių mokslų fakulteto bendruomene,

Gana kukliai saulę ir šilumą dovanojusi vasara šiais metais mus kvietė džiaugtis mažais dalykais – trumpu saulės blyksniu debesuotame danguje ar netikėta vaivorykšte po gaivinančio lietaus, ir leisti sau pailsėti nuo lūkesčių, planų bei skubėjimo. Galbūt tai nebuvo pati dosniausia oru vasara, bet ji buvo kupina svarbių pamokų: kantrybės laukiant šviesos, išradingumo planuojant atostogas kitaip, gebėjimo džiaugtis tuo, ką turime čia ir dabar, proaktyviai veikti net ir netobulomis sąlygomis.

Linkiu šių pamokų nepamiršti ir per visus mokslo metus – paskaitose, moksliniuose tyrinėjimuose ar darbiniuose susitikimuose, sprendžiant iššūkius ar džiaugiantis proveržiais.

Mieli studentai, būkite smalsūs ir ryžtingi atradėjai. Mieli dėstytojai, mokslininkai ir administracijos darbuotojai, būkite įkvėpėjai ir prasmingų veiklų kūrėjai. Visiems kartu linkiu bendrystės, kuri augina ir stiprina mūsų fakultetą.

Su dar viena Rugsėjo 1-ąja – susitikime čia #SMF, kur prasideda pokyčiai: žmoguje, grupėje, visuomenėje, idėjose ir veiksmuose.

SMF dekanė,

Aurelija Stelmokienė

Prof. dr. Loretos Bukšnytės-Marmienės vieša paskaita

Kviečiame į prof. dr. Loretos Bukšnytės-Marmienės viešą paskaitą: „Mokyklos kaip organizacijos funkcionavimo reikšmė mokytojų nuostatoms ir elgesiui darbe“.

Paskaita vyks 2025 m. rugsėjo 4 d. 16.30 val. 112 auditorijoje, Jonavos g. 66.

Kauno hospiso namų paroda „Pasitikėjimas“

Kviečiame aplankyti VšĮ „Kauno hospiso namai” fotografijų parodą „Pasitikėjimas“, kurią rasite Socialinių mokslų fakultete pirmajame aukšte.

„Sustokime ir pasvarstykime, kiek paviršutiniškų santykių sukuriame. Vienuose įstringame ilgam, kitus išgyvename visiems pažįstamu tempu. Stebint Kauno hospiso darbuotojus ir savanorius, pajutau lengvumą. Šie žmonės kuria saugią, pasitikėjimo kupiną aplinką, kur kiekviena akimirka praleista kartu apdovanojama beribiu dėkingumu.“ – fotografė Milda Steponavičienė.

Kviečiame užsukti!

Diskusijų festivalis BŪTENT!

Šiandien gyvenimas mus verčia skubėti, nuolat ieškoti būdų, kaip tvarkytis su patiriamu stresu ir kaip reaguoti į neapibrėžtumą. Todėl šalia kritinio mąstymo, atsparumo pokyčiams ir kūrybiškumo reikia papildomų kompetencijų.

Emocinis raštingumas gali padėti ne tik išgyventi, bet ir klestėti asmeniui ir visai bendruomenei. Kviečiame Jus į diskusijas apie vaikų ir suaugusiųjų socialines-emocines kompetencijas fesivalyje „Būtent!“, VDU palapinėje.

Susitikime išlaisvinti mintis, pažadinti emocijas ir įsikvėpti veikti!

Socialinių mokslų fakulteto atstovaujamas diskusijas galite rasti nuotraukose žemiau, o visos VDU scenos diskusijų programą – čia.

2025-08-30 nuo 11:00 val. diskutuosime apie vaikų socialines-emocines kompetencijas ir jų ugdymo svarbą – „Ne tik raidės ir skaičiai: kodėl socialinių-emocinių kompetencijų ugdymas toks svarbus?”.

2025-08-30 nuo 12.30 val. diskusijas pratęsime apie socialinių-emocinių kompetencijų svarbą suaugusiojo žmogaus asmeniniame gyvenime ir karjeroje – „Emocinis raštingumas – šiuolaikinio žmogaus supergalia”.

Iki pasimatymo festivalyje!

Kas skatina paauglius atsiskleisti probleminio tipo nuotraukomis socialiniuose tinkluose?

Dalinimasis įvairiomis nuotraukomis, atspindinčiomis paauglio asmenybę bei svarbius jo ar jos asmeninio gyvenimo aspektus, yra neatsiejama šiandienos realybė. Vis tik, seksualizuoto turinio, neverbalinę agresiją ar nederamą nepilnamečiui elgesį rodančių nuotraukų viešinimas socialiniuose tinkluose gali sukelti itin daug neigiamų pasekmių tiek pačiam paaugliui, tiek ir jo turimiems ryšiams. Nepaisant to, kad dauguma paauglių žino apie galimas tokio savo elgesio pasekmes, tačiau jie vis vien įsitraukia į atsiskleidimą tokio tipo nuotraukomis, o mokslinių tyrimų, kurie leistų geriau suprasti, kokie su paauglio artimiausia aplinka (tėvų tarpusavio santykiais bei tėvų elgesiu su savo vaiku) bei jo asmeninėmis ypatybėmis susiję veiksniai gali paaiškinti tokį jo elgesį bei jį koreguoti, itin trūksta.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Socialinių mokslų fakulteto Psichologijos katedros mokslininkių komanda (Viktorija Čepukienė, Ugnė Paluckaitė ir Kristina Žardeckaitė-Matulaitienė), įgyvendindama LMT finansuojamą mokslininkų grupių projektą „Personalizuoto grįžtamojo ryšio intervencijos galimybės mažinant 15–16 m. paauglių probleminį savęs atskleidimą nuotraukomis socialiniuose tinkluose“, įvertino, kiek ir kaip su paauglio šeima susiję veiksniai (tėvų tarpusavio konfliktai ir tėvų elgesys, susijęs su vaiko elgesio internete reguliavimu) bei asmeninės paauglio savybės (narcisizmas ir impulsų kontrolė) gali paaiškinti 15–16 metų amžiaus paauglių probleminį savęs atskleidimą nuotraukomis socialiniuose tinkluose.

Tyrėjos siekė suprasti, kaip šeimos kontekstas, susijęs su paauglio tėvų tarpusavio elgesiu, bei tėvų naudojamomis priemonėmis, siekiant reguliuoti savo vaiko elgesį internete, kartu su paauglio polinkiu reaguoti neapgalvotai bei siekti dėmesio, gali prisidėti paaiškinant jo dalinimąsi probleminio tipo nuotraukomis socialiniuose tinkluose.

Tokia analizė leidžia geriau suprasti netinkamą paauglių elgesį internete ir tikslingai numatyti intervencines priemones, skirtas didinti nepilnamečių saugumą socialiniuose tinkluose.

Kristina Žardeckaitė-Matulaitienė

Probleminis paauglių elgesys socialiniuose tinkluose siejasi su tuo, kas vyksta jo namuose ir kas atspindi jo asmenybę

Ankstesni tyrimai atskleidžia, kad labiau išreikštas narcisizmas ir prasta impulsų kontrolė reikšmingai siejasi su didesniu paauglių atsiskleidimu socialiniuose tinkluose, įskaitant dalinimąsi probleminio tipo nuotraukomis. Socialiniai tinklai savo veikimo būdu (tiesioginio grįžtamojo ryšio teikimo mechanizmais) yra ideali priemonė „maitinti“ asmenį, kuris yra susikoncentravęs į save ir nuolat siekia savo suvokiamo žavesio patvirtinimo iš kitų (t.y., pasižymi narcisistiniais bruožais). Tuo pačiu, dėl savo vystymosi etapo iššūkių (nepakankamai įtvirtintais savireguliaciniais bei optimalių sprendimų priėmimo gebėjimais ir patiriamu bendraamžių spaudimu įsitraukti į jiems norminį elgesį), paaugliai yra linkę susidurti su impulsyvaus elgesio kontrolės sunkumais, kurie siejasi su dažnesniu netinkamu elgesiu tiek internete bendrai, tiek dalinimusi netinkamo turinio nuotraukomis socialiniuose tinkluose.

Tuo pačiu, šeimos, kurioje paauglys auga, kontekstas, susijęs su jo tėvų ar globėjų elgesiu, reikšmingai prisideda prie to, kiek paaugliai (tiek labiau, tiek mažiau pasižymintys prieš tai minėtomis ypatybėmis) bus linkę įsitraukti į probleminį atsiskleidimą nuotraukomis socialiniuose tinkluose. Pvz., nuolat pasikartojantys tėvų ar globėjų konfliktai ir nekonstruktyvūs jų sprendimo būdai sukuria emocinio nesaugumo atmosferą bei sutrikdo veiksmingas tėvystės praktikas, o vaiko įtraukimas į tėvų tarpusavio nesutarimus gali dar labiau paskatinti paauglius „bėgti“ į socialinius tinklus, ieškant emocinio palaikymo iš sau reikšmingų asmenų ar atsitraukimo nuo situacijos šeimoje, pasirenkant nebūtinai saugų elgesį. Tuo pačiu, tėvų paaugliui taikomos strategijos, kurias jie naudoja prižiūrėdami savo vaiko elgesį internete (ribodami prieigą prie interneto ar socialinių tinklų ir (arba) aktyviai įsijungdami į turinio internete aptarimą bei atsakingo elgesio skatinimą), reikšmingai prisideda prie fono ir gali sušvelninti arba sustiprinti vaiko probleminį elgesį.

Taigi, mokslininkės siekė patikrinti idėją, kad tiek tėvų tarpusavio konfliktai, tiek jų taikomos strategijos savo vaiko elgesiui internete reguliuoti turi sąsajų su paauglių impulsų kontrole, kuri siejasi (ir tiesiogiai, ir kaip tarpininkas) su paauglio savęs atsiskleidimu probleminio tipo nuotraukomis socialiniuose tinkluose kartu su labiau išreikštu narcisizmu.

Impulsų kontrolės sunkumai – reikšmingas veiksnys, paaiškinantis ryšį tiek tarp šeimos konteksto, tiek tarp asmeninių savybių ir netinkamo 15–16 metų amžiaus paauglių savęs atskleidimo nuotraukomis

560 Lietuvos 15–16 metų amžiaus (65,0 % merginų) paauglių, gyvenančių su dviem tėvais ar globėjais (79,1 % gyveno su abiem biologiniais tėvais), duomenų analizė atskleidė, kad prastesnė paauglių impulsų kontrolė siejosi su dažnesniu jų atsiskleidimu probleminio tipo nuotraukomis, be to, ji veikė ir kaip reikšmingas tarpininkas tiek tarp labiau išreikštų tėvų tarpusavio konfliktų ir dažnesnio paauglio savęs atskleidimo nuotraukomis, tiek ir tarp labiau išreikšto narcisizmo ir dažnesnio paauglio savęs atskleidimo nuotraukomis. Be to, labiau išreikštas narcisizmas taip pat siejosi su dažnesniu paauglių savęs atskleidimu probleminio tipo nuotraukomis socialiniuose tinkluose. Taigi, šie rezultatai patvirtina, kad jauni asmenys, susiduriantys su iššūkiais kontroliuojant savo impulsus, yra linkę įsitraukti į rizikingą elgesį, įskaitant elgesį socialiniuose tinkluose ir dėl to gali susidurti su neigiamomis pasekmėmis. Tokioms pasekmėms itin jautrūs gali būti tie 15–16 metų paaugliai, kurie pasižymi labiau išreikštu polinkiu gauti patvirtinimą apie savo žavesį iš kitų, bei kurie įvardina savo tėvus ar globėjus kaip dažniau konfliktuojančius.

Tėvų tarpusavio konfliktai reikšmingai prisideda tiek prie paauglių netinkamo atsiskleidimo nuotraukomis socialiniuose tinkluose, tiek prie prastesnės jų vaikų impulsų kontrolės

Duomenų analizė atskleidė, kad, paauglių vertinimu, labiau išreikšti konfliktai tarp tėvų reikšmingai siejosi su prastesne pačių paauglių impulsų kontrole ir dažnesniu jų probleminiu savęs atskleidimu nuotraukomis, taip patvirtinant prielaidą, kad tėvų tarpusavio sunkumai šeimoje siejasi su prastesne vaikų savireguliacija ir rizikingesniu elgesiu internete, nes prastas bendras šeimos funkcionavimas, kuriam būdingas aukštas streso lygis ir silpni ryšiai tarp šeimos narių, gali pakenkti paauglių emociniam saugumui ir trukdyti jų savireguliacijos įgūdžių ugdymui. Tokie savireguliacijos vystymosi sutrikimai gali labiau paskatinti paauglius įsitraukti į probleminį elgesiui internete, naudojant jį kaip netinkamą streso įveikos būdą.

Priešingas tėvų savo vaiko elgesio internete reguliavimo efektas – kuo labiau reguliuojama, tuo daugiau paaugliai atsiskleidžia probleminio tipo nuotraukomis socialiniuose tinkluose

Tyrimas atskleidė atvirkščią ryšio tarp paauglių vertintų tėvų taikomų strategijų reguliuojant savo vaikų elgesį internete ir pačių paauglių dalinimosi probleminio tipo nuotraukomis socialiniuose tinkluose dažnio efektą – kuo labiau tyrimo dalyviai išsakė, kad jų tėvai taiko abi reguliavimo strategijas (ribojimą bei aktyvų elgesio internete aptarimą), tuo labiau jie buvo linkę dalintis probleminio turinio nuotraukomis. Tačiau šios tėvų naudojamos strategijos nesisiejo nei su paauglių impulsų kontrole, nei su jų tarpusavio konfliktų išreikštumu. Tokios prieštaringos sąsajos nėra išimtis, nes ir ankstesni paauglių tyrimai rodo, kad nebūtinai aktyvus tėvų įsitraukimas į bendro pobūdžio pokalbius su savo vaikais apie internete slypinčius pavojus siesis su konkrečiu paauglio elgesiu socialiniuose tinkluose, ypač galvojant apie 15–16 metų amžiaus jaunuolių dalinimąsi nuotraukomis (t.y., tėvai gali nežinoti apie tai, kokio turinio nuotraukomis jų vaikas dalinasi su kitais socialiniame tinkle, ypač tokiame, kurio naudotojais tėvai nėra). O neigiamą tėvų ribojančio elgesio su savo vaiku reikšmę jo įsitraukimui į rizikingas veiklas yra patvirtinę ir kiti tyrimai. Tokie duomenys rodo, kad ribojantis tėvų elgesys nėra veiksminga priemonė mažinant 15–16 metų jaunuolių savęs atskleidimą probleminio pobūdžio nuotraukomis. Užuot skatinusios atsakingą elgesį internete, tokios kontrolės strategijos gali netyčia išprovokuoti opozicinį elgesį, palaikant idėją, kad pernelyg dideli apribojimai ir draudimai gali kenkti paauglių savireguliacijos gebėjimui, o kai kuriais atvejais netgi skatinti rizikingą elgesį internete.

Pabaigai svarbu paminėti, kad tikrinti šeimos konteksto ir asmeninių savybių bei jų ryšiai paaiškino tik 10 procentų paauglių atsiskleidimo probleminio tyrimo nuotraukomis socialiniuose tinkluose. Taigi, 90 proc. tokio jaunuolių atsiskleidimo lieka nepaaiškinta – ateityje reikėtų įtraukti daugiau ir įvairesnių veiksnių, kuriais būtų galima tiksliau interpretuoti ir paaiškinti paauglių elgesį socialiniuose tinkluose. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad informaciją apie šeimos kontekstą teikė patys paaugliai, o ne jų tėvai, todėl jų vertinimas gali būti paveiktas tiek ribotų turimų žinių (pvz., apie tėvų konfliktus), tiek ir noro pateikti tam tikrą informaciją, kuri būtų jam ar jai labiau palanki.

Šis straipsnis parengtas kaip dalis numatytų veiklų, įgyvendinant Lietuvos Mokslo Tarybos finansuojamą mokslininkų grupių projektą („Personalizuoto grįžtamojo ryšio intervencijos galimybės mažinant 15–16 m. paauglių probleminį savęs atskleidimą nuotraukomis socialiniuose tinkluose“ (Nr. S-MIP-23-16). 

Senstanti visuomenė, auganti migracija, pažeidžiamos žmogaus teisės – socialinių darbuotojų poreikis tik didės

„Gyvename pokyčių ir neapibrėžtumo laikais. Viena vertus – gyvenimo skaitmenizavimas, antra vertus, geopolitinė situacija. Profesionalai, gebantys valdyti tuos neapibrėžtumus ir pokyčius kasdieniame gyvenime, yra socialiniai darbuotojai. Jie padeda išgyvenantiems įvairias krizes, patyrusiems emocines traumas dėl ligų, netekties, skyrybų ir kitų įvykių. Tai plati profesija, apimanti tiek psichosocialinę pagalbą žmonėms, tiek žmogaus teisių užtikrinimo praktikas“, – sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentė dr. Rasa Naujanienė.

Žmogaus teisių profesija

Pasak jos, neretai socialinis darbas suprantamas siaurai, tačiau tai sritis, kurioje dirbama su įvairaus amžiaus žmonėmis: vaikais, jaunimu, suaugusiaisiais ir senjorais, ir apimanti labai įvairią problematiką: psichinės sveikatos sritį, priklausomybes, santykius šeimose, vaikų elgesio sunkumus, darbą su asmenimis su negalia.

„Socialinis darbas – tai žmogaus teisių profesija. Tad pagarba žmogaus orumui, tolerancija, teisingumas, ne diskriminacija ir kt. yra studijų metu dažnai diskutuojami principai“, – teigia VDU Socialinio darbo katedros vedėja doc. dr. R. Naujanienė.

Doc. dr. Rasa Naujanienė

VDU siūloma bakalauro studijų programa „Socialinis darbas ir psichosocialinis konsultavimas“ apjungia naujausias socialinio darbo ir kitų disciplinų teorijas ir žinias, konsultavimo metodus bei praktikas. Studijose ugdomas profesionalus ir atsakingas požiūris į psichosocialinę pagalbą, siekiant žmogaus teisių užtikrinimo bei kritiškai vertinant organizacinius, teisinius, politinius ir ekonominius kontekstus.

Anot doc. dr. R. Naujanienės, praktika – integrali studijų dalis. „Nėra tokio dalyko, kaip socialinio darbo teorija atsieta nuo praktikos. Visi socialinio darbo studijų dalykai integruoja praktiką (per pavyzdžius, per vizitus į konkrečiais įstaigas, per susitikimus su paslaugų gavėjais ar profesionalais). Trečio kurso metu studentai tris mėnesius jų pasirinktoje organizacijoje atlieka profesinę praktiką, kuri yra palydima profesionalios supervizijos. Gana dažnai, atlikus praktiką, studentai pakviečiami įsidarbinti arba neretai absolventai patys įkuria savo socialinį verslą“, – pasakojo mokslininkė.

Praktika – neatsiejama studijų dalis

VDU Bakalauro programą „Socialinis darbas ir psichosocialinis konsultavimas“ pabaigusi, bet nuo rudens mokslus Socialinio darbo magistrantūroje tęsianti Gintarė Aleksaitė savo asmeninį karjeros kelią sieja su pagalba vaikams ir paaugliams.

„Atlikdama bakalauro tyrimą supratau, kad noriu ir toliau gilintis į tėvų ir vaikų tarpusavio santykių svarbą – norint suteikti tinkamą pagalbą vaikams, reikia įtraukti pačius tėvus siekiant bendro užsibrėžto tikslo. Šiuo atveju savo karjerą matyčiau, kaip socialinės darbuotojos, kuri siektų suteikti reikiamą pagalbą ir palaikymą ne tik vaikams, bet ir visai šeimai“, – pasakojo VDU studentė.

Anot jos, patirtis, įgauta studijų programoje, buvo įvairi – nuo išmoktos teorijos apie žmogaus neverbalinę kalbą bei praktinių užduočių taikymą per empatišką ragavimą į žmogaus emocijas. „Vienas iš įgūdžių, kurį lavinom visų studijų metu, tai darbas komandoje. Nors pati esu linkusi rinktis individualų darbą, studijų metu supratau, kaip yra svarbu gebėti dirbti komandoje išklausant kiekvieną grupės narį. Socialinio darbo ir psichosocialinio konsultavimo studijos išmokė mane ne tik individualiai konsultuoti klientus, bet taip pat taikyti komunikaciją komandiniame kolektyve. Socialinis darbas į žmogų žvelgia ne, kaip į atskirą vienetą, o kaip į sistemos dalį, kurią veikia aplinkos veiksniai“, – sakė G. Aleksaitė, pridurdama, kad praktika buvo viena svarbiausių studijų dalių.

„Dėstytojai jau nuo pirmo kurso seminarų metu skirdavo praktines užduotis dirbant su kurso kolegomis. Su kiekvienais studijų metais praktikos laukas plėtėsi, išbandant konsultacijų metodus ir komandinį darbą su grupe. Studijų metu turėjom galimybę išbandyti savanorystę, kas vėliau padėjo suprasti, kur norėčiau atlikti praktiką. Taip pat dėstytojai individualiai atsižvelgdavo į kiekvieną mūsų asmenybę, padėdami atrasti tinkamą praktikos vietą, pagal mūsų lūkesčius. Atlikdama praktiką supratau, kuria linkme toliau noriu eiti, kokia specialiste noriu būti ir kur turiu plėsti savo įgūdžius“, – pasakojo mergina.

Gintarė Aleksaitė

Studijas tęsti VDU studentę paskatino ne tik siekis tobulėti, bet ir sukurtas ryšys su dėstytojais, kolegomis ir bendruomene: „Vertinu tai, kad VDU suteikia galimybes prisidėti prie universiteto gerovės dalyvaujant projektuose, renginiuose ir įvairiose veiklose, kurių metu esu užmezgusi šiltus ryšius su universiteto bendruomene“.

Dėstytojai – savo srities profesionalai

Pasak G. Aleksaitės, dėstytojai ne tik perdavė savo sukauptą patirtį, ruošdami studentus būti socialinio darbo profesionalais, bet ir skatino vertybes, reikalingas šiame darbe.

„Paskaitų metu dėstytojai pateikdavo įvairių pavyzdžių, kaip tam tikrose situacijose reiktų tinkamai reaguoti, remiantis socialinio darbo vertybinių pagrindu, paskaitų medžiagą pateikdavo mus įtraukdami į pokalbį ir diskusijas, kiekvienas studentas būdavo išklausytas. Studijų metu drąsiai galėjau kreiptis į dėstytojus, kai kildavo aktualūs klausimai, sulaukdavau išsamių atsakymų, kurie praplėsdavo mano žinias apie socialinį darbą ir psichosocialinį konsultavimą. Dėstytojai mane išmokė ne tik teorijos, bet taip pat didesnės empatijos, atjautos bei meilės žmonėms“, – sakė VDU studentė.

Jai pritarė bendrakursė, nuo rudens taip pat Socialinio darbo magistrantė Gabija Replevičiūtė. „Empatija, nuoširdumas, sąžiningumas, gebėjimas priimti kiekvieną žmogų toks, koks jis yra ir, svarbiausia, mylėti žmones – tai yra svarbiausia socialinio darbo dalis. Aš pati supratau, kad socialinis darbas tikrai yra mano sritis, kai suvokiau, kad nuoširdžiai noriu padėti žmonėms, jog noriu padaryti ką nors tokio, kas padėtų bendruomenėms, žmonių grupėms ar individams. VDU Socialinio darbo ir psichosocialinio konsultavimo programos dėstytojai skatino pažinti asmenines vertybes, parodyti kuo jos naudingos darbe ir kaip gali padėti kitiems žmonėms ir mums patiems“, – pasakojo mergina.

Pasak jos, patys dėstytojai, nors ir savo srities profesionalai, dauguma dirbantys socialinio darbo srityje už universiteto ribų, nustebino savo nuoširdumu ir žmogiškumu. „Dėstytojai dalinosi savo asmenine darbo patirtimi, kas padėjo lengviau mokytis, skatino studentus reflektuoti savo mintis, jausmus ir elgesį, ugdė vertybes ir kritinį mąstymą, kas stiprina profesinį pasirengimą, padeda būti labiau etiškiems, sąmoningiems ir atsakingais socialiniais darbuotojais“, – pasakojo G. Replevičiūtė.

Gabija Replevičiūtė

Studentė per keturis metus sukūrė ryšį ne tik su dėstytojais – visas VDU Socialinių mokslų fakultetas buvo jauki ir saugi aplinka, kurioje buvo malonu mokytis ir tobulėti: „Žmonės visuomet maloniai bendrauja, padeda įvairiausiais klausimais, nuoširdžiai nori padėti kiekvienam studentui, kuris susiduria su kokiomis nors problemomis.“

Dėstytojai paskaitų metu sugalvodavo vis naujų, įdomių ir realistiškų užduočių, kad studentai galėtų pritaikyti teorines žinias per praktiką. „Vėliau, atliekant praktiką pasirinktose įstaigose, dėstytojų pasidalinti metodai, teorinės žinios ir atliktos praktinės užduotys paskaitų metu labai padėjo ne tik atliekant socialinės darbuotojos vaidmenį, tačiau ir jaustis saugiau, labiau pasitikėti savimi“, – sakė VDU studentė.

Be galo plati sritis

Pasak jos, vis dar gajus stereotipas, kad socialinis darbuotojas teikia pagalbą tik vyresnio amžiaus žmonėms. „Socialiniai darbuotojai dirba su įvairiomis žmonių grupėmis ar individais. Socialiniai darbuotojai gali dirbti medicinos įstaigose, kariuomenėse, probacijos tarnybose, įkalinimo įstaigose, mokyklose, reabilitacijos centruose. Ši sritis yra labai plati“, – pabrėžė mergina.

Šįmet bakalauro programą „Socialinis darbas ir psichosocialinis konsultavimas“ pabaigusi, bet mokslus Socialinio darbo magistrantūroje tęsianti G. Replevičiūtė mato ne vieną savo karjeros sritį, kuri bus aktuali artimiausiu metu.

„Atsižvelgiant į augančią migraciją, socialiniams darbuotojams tikrai bus darbo padedant pabėgėliams integruotis. Taip pat aktuali problema lieka riziką patiriančios šeimos. Mažiau viešinamos ar daug empatijos nesulaukiančios visuomenės grupės – asmenys, linkę į nusikalstamą veiklą, ar nusikaltimą įvykdžiusių asmenų šeimos – taip pat reikalauja socialinių darbuotojų pagalbos“, – vardijo ji.

VDU Sveikatos psichologijos absolventė Jovita Janavičiūtė–Pužauskė: „Šios studijos leidžia geriau suprasti save.

Kaip apsisprendėte studijuoti VDU psichologiją? Kas pastūmėjo rinktis Sveikatos psichologijos sritį?

Aš jau devintoje klasėje susidomėjau psichologija. Pasiėmiau pirmuosius vadovėlius iš mokyklos bibliotekos ir pradėjau juos skaityti. Tuo metu vis maišydavau – pasiimdavau psichologijos knygas, pasiimdavau filosofijos knygas. Prisimenu, buvau pasiėmusi Senekos keletą knygų, kuriose liečiamos egzistencinės temos. Mane domino klausimai, kodėl žmogus elgiasi taip, kaip elgiasi, kodėl žmogus yra toks unikalus. Šie ir panašūs klausimai mane patraukė į psichologijos studijas. Tarsi norėjosi atsakyti į tuos klausimus. Manau, kad mano smalsumas atvedė čia. Jau nuo pat psichologijos studijų save identifikavau būtent su sveikatos psichologija. Galbūt tai įvyko, nes labai norėjosi padėti žmogui. Padėti tam žmogui, kuris irgi kelia tuos pačius klausimus, kuris smalsauja apie save. Nuo pat pradžių man buvo labai įdomi neuropsichologijos sritis, kuri padeda atsakyti į tuos klausimus, remiantis smegenų veikla.

Ką prisimenate iš savo studijų?

Labiausiai įsiminė laisvė, laisvė gerąja prasme. Ne chaotiška. Man įstrigę tai, kad įvairios iniciatyvos yra labai skatinamos. Universitetas siūlo tau įvairias patirtis, tu gali išbandyti įvairias savo idėjas, jas įgyvendinti. Visų studijų metu aš buvau aktyvi. Mano aktyvumas pirmiausia buvo organizaciniuose dalykuose, įstojau į psichologijos studentų asociaciją, ten įgyvendindavau visokias idėjas. VDU visa tai labai palaiko. Prisimenu, kai mes su kolege grįžome iš Italijos, kur studijavome pusę metų pasinaudojusios Erasmus mainų galimybe, mums kilo idėja suorganizuoti konferenciją neuropsichologijos tema. Tai buvo pirmoji konferencija šia tema. Mes pasakėme šią savo mintį vienai iš dėstytojų ir gavome palaikymą. Suorganizavome labai šaunią konferenciją. Prie šios konferencijos organizavimo prisidėjo labai daug žmonių, fakultetas skyrė finansavimą. Bakalauro studijose įsitraukiau ir į mokslinius projektus, dalyvavau mokslinėse konferencijose, pristatant tyrimo rezultatus. Taigi studijos suteikė man galimybę įvairaus diapazono kompetencijoms ugdyti. Universitete gavau organizacinės patirties, mokslinės patirties vykdant įvairius tarpdisciplininius tyrimus.

Jovita, kokiame etape jus sutinku? Ką šiuo metu veikiate?

Tai besibaigiantis doktorantūros studijų etapas. Tačiau labai svarbia savo profesine veikla be mokslinės veiklos, laikau ir praktinį medicinos psichologo darbą, kadangi jis glaudžiai siejasi su mano moksliniais interesais. Tai mokslines žinias pritaikau dirbant Abromiškių reabilitacijos ligoninėje, kur daugiausia dirbu su neurologinėmis ligomis sergančiais pacientais. Būtent Abromiškių reabilitacijos ligoninėje ir atlikau savo disertacinį tyrimą.

Kokį savo pasiekimą vertinate labiausiai? Kas jums yra labai brangu?

Džiaugiuosi savo ryžtingumu ir drąsa organizuojant pirmąją konferenciją neuropsichologijos tema, kuri dabar yra ir toliau tęsiama. Labai didžiuojuosi parašyta savo daktaro disertacija, kuri labai tikiuosi bus prasminga ne tik moksline, bet ir praktine puse. Aš džiaugiuosi, kad man visai pavyko savo disertaciją paversti tarsi tiltu tarp mokslo ir praktikos. Mano disertacija yra neuropsichologijos tema „Alocentrinės ir egocentrinės perspektyvos reikšmė kognityvinės neuroreabilitacijos veiksmingumui lavinant insultą patyrusių pacientų kognityvines funkcijas“. Darbas yra apie tai, kaip pagerinti insultą patyrusių pacientų kognityvinę reabilitaciją.

Jovita, kurios kolegos nepažįsta – kuo domitės, ką veikiate už darbo ribų?

Aš esu labai smalsi. Visada seikiu naujo patyrimo. Žvejoju museline meškere. Labai mėgstu leisti laiką gamtoje, keliauti.

Ką sau palinkėtumėte?

Sau palinkėčiau ir toliau būti smalsia įvairia prasme: tiek moksle, tiek bendrai gyvenime. Psichologijos studijose labai svarbu nuolatinis tobulėjimas. Kartu nepamiršti pasimėgauti darbų rezultatais, ką dažniausiai pamirštame padaryti. Man atrodo, labai svarbu stabtelti ir apsidairyti, o ką aš jau čia nuveikiau. Sustojimas labai svarbus žmogui, kuris gyvena dideliame tempe. Pamatymas, ką jau padarei, padeda toliau judėti į priekį, išlaikyti motyvaciją.

Ką pasakytumėte jaunam žmogui, kuris svarsto studijuoti psichologiją?

Manau, kad labai svarbu suprasti, kad psichologijos studijos gali duoti labai daug – jos suteikia didesnio pagrindo. Man rodos, kad jei žmogus ir neketins toliau studijuoti magistrantūros studijose, tai suteiks pagrindą kitoms veikloms. Šios studijos leidžia geriau suprasti save. Jos atsako į kai kuriuos tavo keliamus klausimus, bet tuo pačiu skatina kelti naujus. Šiose studijose jauno žmogaus laukia labai įdomi kelionė. Kelionė ne tik profesine prasme, bet ir kelionė į save. Čia bus ne tik labai praturtinančios teorinės žinios, bet ir praktinės. Kaip giliai įsileidi patyrimą į save, tai visada gauni dar dvigubai.

Parengė Lina Bartusevičienė, VDU Socialinių mokslų fakulteto Komunikacijos su socialiniais partneriais ir absolventais specialistė