• Titulinis
• Visos naujienos

VDU Sociologų klubas moksleivius ir studentus kviečia į pažintines sociologijos dirbtuves!

Ar esate iš tų, kuriems ramybės neduoda mus supantis socialinis pasaulis, kaip ir kodėl vienaip ar kitaip elgiasi individai? VDU Sociologų klubas kviečia į interaktyvias sociologijos pažinimo dirbtuves!

Praktinėse dirbtuvėse susipažinsite su sociologija ir sociologų darbo įrankiais. Ką ir kaip galima ištirti interviu metodu ar anketine apklausa ir kodėl tai gali būti naudinga kiekvienam iš mūsų? Įvairiais kokybinio ir kiekybinio tyrimų pobūdžio žaidimais ir užduotimis perteiksime jums mūsų įgytas sociologines žinias. Dalindamiesi savo mintimis ir bendradarbiaudami įgysite gilesnį supratimą sociologinėmis temomis ir galėsite jas taikyti savo klasėje ar studijose!

Pažadame, kad tai bus smagiau nei sėdėti ir „badauti“ įprastoje paskaitoje!

Galite pasirinkti jums parankų laiką – pirmąjį arba antrąjį ciklą:

I ciklas: balandžio 1 d., balandžio 8 d., balandžio 15 d.
II ciklas: balandžio 29 d., gegužės 6 d., gegužės 13 d.

Susitikimai vyks Vytauto Didžiojo universitete, V. Putvinskio g. 23, 313 aud., 16:00-18:00 val.

Registracija į dirbtuves vyksta iki kovo 31 d. 24 val.
Kviečiame užpildyti šią formą: https://forms.gle/zxn7CHYmGFmYX5Mb9

Jeigu norėtumėte pasitikslinti, kviečiame rašyti:
el. p. adr. sk@vdu.lt
FB: VDU Sociologija ir antropologija
IG: vdu_sociologija_antropologija

Vyko socialinių mokslų srities hakatonas SMFHACK’25

Vytauto Didžiojo universitete (VDU) Socialinių mokslų fakultete kovo 20 dieną vyko hakatonas, kurio tema „Neuroįvairovės veidai“. Tai antrasis hakatonas, kuris organizuojamas socialinių mokslų srityje. Pirmąjį hakatoną fakultetas įgyvendino praeitais metais. Tai, kad renginys sulaukė didžiulio susidomėjimo ir teigiamų atsiliepimų, paskatino visa tai paversti  Socialinių mokslų fakulteto tradicija. Tradicija, kai gali susitikti visi, kas tai bebūtų – mokslininkai ir praktikai, dėstytojai ir studentai, socialiniai partneriai ir absolventai. Susitikti, dalintis sukaupta patirtimi, kelti svarbius klausimus, abejoti ir galbūt rasti tam tikrus sprendimus. Susirinkusius sveikino VDU studijų prorektorė dr. Simona Pilkienė linkėdama neprarasti entuziazmo mokytis ir sugrįžti į universitetą vystyti aktualias idėjas kartu.

Šiais metais Socialinių mokslų fakultetas pakvietė bendruomenę padiskutuoti Neuroįvairovės tema. Ši tema pasirinkta ne atsitiktinai. Dėmesys tam, kaip veikia mūsų smegenys, sparčiai populiarėjanti tema. Nauji moksliniai atradimai, besivystanti nauja praktika bei kasdienio gyvenimo daugialypės situacijos nepalieka mūsų abejingais. Tai suteikia ne tik galimybes patenkinti turimą smalsumą, bet atrandant bei suvokiant mūsų skirtingumus, kartu ieškoti būdų ir galimybių, o kaip galime vienas kitam padėti būti skirtingais ir kartu sėkmingai gyventi susitelkusioje, geranoriškoje bendruomenėje.

Šių metų SMFHACK’25 tikslas – pakviesti studentus, dėstytojus, mokslininkus ir praktikus iš įvairių organizacijų kartu kurti inovatyvius sprendimus, kurie galėtų padėti neuroįvairiems žmonėms, jų artimiesiems bei profesionalams įveikti kylančius iššūkius.

Hakatono metu buvo skaitomi įkvepiantys pranešimai. Juos pristatė  neuroįvairovės temoje patirtį sukaupę mokslininkai ir praktikai. Lektorė dr. Daiva Bartušienė pakvietė dalyvius apmąstyti, ar iš tiesų mes saugojame įvairovę. Ar  mes išmokome su ja gyventi ir ją priimti. Nors žmonija dar niekada neturėjo tiek daug laisvės būti įvairiems, tačiau neuroįvairovė kuria ne tik galimybes, bet kartu ir daug iššūkių mikro ir makro situacijose. Psichologijos katedros magistrantė Indrė Muraškaitė pristatė neuro-afirmatyvųjį požiūrį. Pranešėja dalinosi Jungtinėje karalystėje bei Airijoje sukaupta patirtimi ir žiniomis, kaip kurti labiau įtraukiantį ir įgalinantį santykį su autizmo spektro sutrikimą turinčiais asmenimis. Doc. dr. Gedas Malinauskas dalinosi dalyvavimu grįsto šeimos tyrimo radiniais, kurie atskleidė, su kokiais sunkumais susiduria šeima, kuri augina negalią turintį vaiką. Kaip keičiasi santykių dinamika, vaidmenys, kokia pagalba gaunama, o kokios stokojama. Meno terapeutė Giedrė Markauskienė dalinosi patirtimi, kaip pasitelkus įvairias dailės terapijos priemones galima megzti santykį su neuroįvairiais žmonėmis, kaip galima jiems padėti labiau išreikšti save.

Renginio dalyviai sprendimų, kurie galėtų padėti neuroįvairiems žmonėms, jų artimiesiems ir su jais dirbantiems specialistams įveikti kylančius iššūkius, ieškojo remdamiesi komandiniu darbu. Aktyvias hakatono veiklas koordinavo doktorantas Tadas Vadvilavičius, kvietęs džiaugtis kūrybiniu procesu. Dirbdami komandoje dalyviai įsivardino egzistuojančias problemas, kėlė idėjas, kaip galima būtų spręsti iškylančius sunkumus, ieškojo galimų inovatyvių sprendimų bei kūrė jų įgyvendinimo strategijas. Komandos savo inovatyvius projektus pristatė komisijai, kuri rinko 3 geriausias pasiūlytas inovacijas.

Dalyvių komandos išvystė daug inovatyvių socialinių projektų. Tarp nugalėtojų buvo šios socialinės inovacijos: 1) projektas, padedantis sėkmingiau įsidarbinti neuroįvairiems žmonėms atskleidžiant jų stiprybes bei suteikiant ilgalaikį palydėjimą; 2) ikimokykliniam ugdymui skirta programa, pasiūlanti vaikams tiesioginę patirtį ir galimybes ugdyti(s) toleranciją bei įtraukianti visą darželio bendruomenę;  3) ugdymo ir konsultavimo centras, padedantis spręsti iššūkius, su kuriais susiduriama mokykloje.

Kadangi Socialinių mokslų fakultetas nuolat ieško būdų, kaip stiprinti bendradarbiavimą su socialiniais partneriais, renginio metu fakulteto dekanė doc. dr. Aurelija Stelmokienė pristatė SMF vertes partnerystei ir pakvietė dalyvius ne tik išlaikyti esamą partnerystę, bet ir ieškoti naujų abipusiai prasmingų bendradarbiavimo galimybių.

Hakatono metu žmonės betarpiškai dalinosi atsiliepimais apie tai, kad dalyvauti paskatino ne tik įvardinta aktuali tema, bet ir tai, kad buvo labai „žingeidu patirti, kas yra tas hakatonas“. Dalis žmonių, kurie renginyje dalyvavo jau antrą kartą, minėjo, kad ateiti paskatino pirmoji patirtis – „labai įdomūs pranešimai, esi nepažįstamų žmonių grupėje, yra galimybė užmegzti pažintis, aktyviai dalyvauti atliekant užduotis, sukurti kažką konkretaus…“. Renginio dalyviai dalinosi, kad pranešimai paskatino  pasidomėti giliau pristatomais klausimais ir temomis. Praktikai išsakė idėjas, kad būtų verta tam tikrais hakatono metu iškeltais klausimais padiskutuoti ir pasidomėti plačiau organizuojant mokymus ar seminarus organizacijose. Laimės dieną dalyvavimu hakatone įprasminę žmonės nuoširdžiai dėkojo renginio organizatorei Linai Bartusevičienei, SMF komunikacijos su socialiniais partneriais ir absolventais specialistei.

Dėkojame už bendrystę ir iki kitų susitikimų.

Daugiau renginio akimirkų nuotraukų galerijoje (autorė: Viktorija Zaveckaitė):

Tyrimas: suvokiamos ribos tarp moteriškumo ir vyriškumo griežtėja ar nyksta?

Fiziškai stiprus, drąsus, nepriklausomas, šaltas ir užtikrintas – tai jis. Gležna, jautri, rūpestinga, paklusni ir besivadovaujanti intuicija – tai ji. Čia praeities vaizdinys ar 21 amžiaus asmens pasaulio matymas? Aktyvios akademinės diskusijos, kultūriniai judėjimai, intensyvūs socialiniai ir technologiniai pokyčiai skatina naują požiūrį į lyties vaidmenis. Ar to pakanka, kad suvokiamos ribos tarp moteriškumo ir vyriškumo šiuolaikinėse visuomenėse taptų vis mažiau griežtos?

Nepaisant pastarųjų metų pozityvių, autentiškumą skatinančių pokyčių, ypač Vakarų visuomenėse, medijose vis dar neretai vaizduojami idealizuoti moteriškumo ir vyriškumo stereotipai, kurie gali sukelti spaudimą žmonėms atitikti šiuos idealus, rašoma Vytauto Didžiojo universiteto projekte.

Moteriškumas ir vyriškumas dažnai pristatomas remiantis tam tikrai lyčiai būdingomis savybėmis. Europos socialiniame tyrime (EST), naujausioje 11-ojoje bangoje (2023/2024 m. duomenys), mokslininkų grupė, pasiūliusi klausimų modulį apie lyties sampratą šiuolaikinėje Europoje, išskyrė po dvi tokias savybes, kurios dabartinėse Vakarų visuomenėse vis dar laikomos stereotipiškai moteriškomis – užjaučianti ir jautri kitiems, bei stereotipiškai vyriškomis – rizikuojantis ir lyderiaujantis.

Moteriškumas ir vyriškumas Lietuvoje ir Europoje

Pirmiausia apie tai, kaip Lietuvoje palyginus su kitomis EST dalyvaujančiomis šalimis vertinama šių savybių raiška (žr. pirmą paveikslą). Lietuviai rikiuojasi žemesnės moteriškumo raiškos šalių grupėje: kartu su Slovėnija ir Vengrija kalbant apie jautrumą kitų poreikiams bei kartu su Italija, Vengrija ir Graikija kalbant apie atjaučiantį elgesį. Didžiausią jautrumą demonstruoja šveicarai ir olandai, o užuojautą – islandai.

Priešinga situacija stebima kalbant apie vyriškumo raišką Lietuvoje. Lietuviai yra labiau rizikuoti mėgstančių šalių grupėje kartu su suomiais, lenkais, islandais, graikais ir Kipro gyventojais. Mes taip pat labiau mėgstame imtis vadovavimo iniciatyvos, panašiai kaip šalių grupė, kurioje norvegai, švedai, olandai, šveicarai ir islandai. Mažiausiai riziką ir vadovavimą mėgsta Italijos gyventojai.

Pirmajame paveiksle matoma dar viena tendencija – tiek lietuviai, tiek kitų EST dalyvaujančių šalių atstovai linkę manyti, jog juos geriau apibūdina stereotipiškai moteriškos nei vyriškos savybės. Galbūt šiuolaikinėje visuomenėje jautrumas kitų poreikiams ir užuojauta yra socialiai priimtinesnės savybės nei vadovavimas ir rizikavimas. Juk vis plačiau pripažįstama emocinio intelekto, empatijos svarba asmeniniame ir profesiniame gyvenime.

Kaip save apibūdina vyrai ir moterys

Kitas svarbus analizės pjūvis – kaip vyrai ir moterys Lietuvoje vertina savo savybes, kurios priskiriamos stereotipiškai vyriškoms ir moteriškoms. Apibūdindamos save moterys labiau nei vyrai sutinka, kad joms būdingos jautrumo kitiems ir užuojautos charakteristikos, tačiau vyrai labiau nei moterys sutinka dėl pomėgio rizikuoti. Vis dėlto, tiek vyrai, tiek moterys vienodai sutinka, kad mėgsta vadovauti (žr. antrą paveikslą).

Su vadovavimu susijusias pozityvias tendencijas patvirtina ir Europos lyčių lygybės indekso išsamūs rezultatai. Lietuvos įvertinimas pagal šį indeksą 2024 m. pakilo per 1,7 balo ir pagrindinis šio pokyčio veiksnys buvo galios sritis, ypač ekonominių sprendimų priėmimo posritis, kurio rodiklis padidėjo ženkliausiai. Be to, 2024 m. moterys užėmė 42 proc. aukštesnių ir žemesnių ministerijų postų (vienas didžiausių rodiklių ES), nors jų vis dar per mažai įmonių valdybose. Kaip minima Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos pranešime, yra tikimasi, kad lyčių balansą didelių įmonių valdymo organuose paskatins 2024 m. gruodį Lietuvoje įsigalioję įstatymų pakeitimai, kuriais įgyvendinama Lyčių pusiausvyros valdybose direktyva.

Galia per manipuliaciją ir įsiūlyta globa

Detaliau analizuojant vadovavimo temą remiantis EST, netikėtus rezultatus pateikia atsakymai į klausimą: kaip dažnai, jūsų manymu, moterys manipuliuoja vyrais siekdamos įgyti galios? Lietuviai kartu su lenkais ir serbais patenka į šalių grupę, kuri manipuliavimą dėl galios vertina kaip gana dažną, skirtingai nei Suomija, Švedija ir Islandija, kur vertinimas yra pasislinkęs į priešingą pusę. Taigi, Lietuvoje vis dar gana paplitęs manymas, jog moterys galią neretai pasiekia per manipuliaciją vyrais (žr. trečią paveikslą).

Be to, daugiau lietuvių pritaria arba labai pritaria (41 proc.) nei nepritaria ar labai nepritaria (24,7 proc.), kad moterys turėtų būti globojamos vyrų. Tiesa, 34,2 proc. respondentų buvo neapsisprendę dėl šio klausimo. Palyginus su Serbija (kuri pasižymi didžiausiu pritarimu), Lietuvoje pritarimas šiai stereotipinei nuostatai ženkliai mažesnis, tačiau didesnis nei Švedijoje ar Norvegijoje – šalyse, demonstruojančiose žemiausią pritarimą. Čia ir vėl atsiskleidžia stereotipinis požiūris į vyriškumą ir moteriškumą – globėjo ir globotinės vaidmenyse, todėl lygiavertės partnerystės vystymas išlieka aktualus klausimas.

Taigi, pasitvirtino teiginys, jog lyčių stereotipų mažinimas yra ilgas, besitęsiantis procesas. Jo sėkmingumui svarbios skirtingo lygmens pastangos: asmeninis sąmoningumo didinimas per refleksiją, ugdymo programos švietimo institucijose, įvairovės skatinimas darbo aplinkoje, atsakingas lyčių vaidmenų pavyzdžių viešinimas medijose bei socialinės politikos iniciatyvos dėl lyčių lygybės. Europoje lyčių lygybės įsipareigojimai tikrai reikšmingi ir su tuo susijusios transformacijos jau vyksta, tik galbūt ne taip sparčiai kaip norėtųsi.

Vytauto Didžiojo universiteto vykdomą projektą „Lietuvos narystės Europos Socialinio tyrimo Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciume plano įgyvendinimas“ (Nr. VS–20) finansuoja Lietuvos mokslo taryba.

VDU Karjeros centras kviečia į neformalių seminarų ciklą „Savęs link’25: verslas prasideda nuo tavęs“

VDU Socialinio darbo studijų absolventas Tadas Gasparavičius: „socialinis darbas leidžia atrasti savo būdą kaip įprasminti gyvenimą“

Kaip pasirinkai VDU Socialinio darbo bakalauro studijas? Kas paskatino tęsti ir toliau studijuoti magistrantūros programoje?

Pripažinsiu, šios studijos nebuvo pirmasis mano pasirinkimas. Tada galvojau, kad studijuosiu pedagogiką ir būsiu istorijos arba geografijos mokytojas. Atrodė, kad mano pašaukimas – būti mokytoju. Socialinį darbą pasirinkau, nes man atrodė, kad ši sritis yra artima mano asmenybei. Esu empatiškas, galiu  ir noriu padėti, man patinka bendrauti ir pažinti įvairius žmonės. Taigi socialinį darbą įrašiau kaip antrinį variantą pildydamas stojimo dokumentus. Tuo metu  situacija susiklostė taip, kad būtent pirmąjį kvietimą gavau studijuoti socialinį darbą – todėl ir priėmiau šį sprendimą. Pradėjus studijas, man ši profesija tapo labai artima, man puikiai sekėsi studijos, o svarbiausia, sutapo mano asmeninės vertybėmis su socialinio darbo vertybėmis. Esu toks žmogus: kai man sekasi ir jaučiu, kad galiu veikti, kuomet galiu realizuoti savo žinias ir idėjas, tuomet jaučiu didžiausią vidinę motyvaciją tyrinėti ir mokytis konkretaus dalyko. Būtent šios studijos ir ši profesija man patiko, sekėsi, todėl įsitraukiau, o vėliau nebekilo  jokios minties keisti profesiją.

Kodėl nusprendžiau tęsti magistro studijas? Tai jau kita istorija. Praktikos metu turėjau galimybę iš arčiau pažinti socialinį darbą su šeimomis – šis darbas pasirodė įdomus ir prasmingas. Labiausiai mane patraukė darbas su šeimomis, kurios išgyvena tėvų skyrybas. Ši tema pasirodė labai aktuali ir svarbi, todėl pradėjau ja domėtis. Galiausiai, šia tema parengiau baigiamąjį bakalauro darbą. Rašydamas šį darbą atraudau didelę prasmę šios srities tyrinėjime detaliau ją pažindamas. Vedamas susidomėjimo bei noro tyrinėti šią temą, nusprendžiau tęsti studijas magistrantūroje.

Taip pat mano sprendimą lėmė ir tai, kad man patiko atmosfera Socialinio darbo katedros bendruomenėje. Dar bakalauro studijų metais tapau šios bendruomenės nariu, čia jaučiuosi puikiai: manau, kad esu vertinamas, išgirstas ir suprastas. Tikiu, kad kartu su šia bendruomene  galiu veikti bei siekti bendrų tikslų, realizuoti savo idėjas. Todėl man ši aplinka man pasirodė tinkama ir saugi mano profesiniam bei asmeniniam augimui.

Kas tau buvo studijose svarbu?

Socialinio darbo katedroje turime labai stiprią bendruomenę. Ryšys, kuris kuriasi tarp studentų, dėstytojų ir visoje katedroje, man yra labai svarbus. Aš visais studijų metais jaučiausi priklausantis, išgirstas, svarbus. Čia visada gali gauti tau reikiamą pagalbą. Visada atsiras laiko individualiems pokalbiams. Be to, mūsų dėstytojai, kurie dirba yra ir savo srities profesionalai. Iš jų gali imti pavyzdį, į juos lygiuotis ir laikyti tvirtais autoritetais. Studijuodamas jaučiau, kad turiu stiprų palaikymą ir profesinį užnugarį. Manau, kad būtent šioje bendruomenėje gali tobulėti ir kaip asmuo, ir kaip būsimas specialistas.

Tadai, ką tau reiškia būti socialiniu darbuotoju?

Labai sudėtingas klausimas. Galvoju, kad pagrindinis dalykas – tai būti tarp žmonių, kurti santykį, bendrauti. Vienaip ar kitaip prisiliesti prie jų gyvenimų. Padaryti bent mažą įtaką jų gyvenimui, kartu siekti pokyčių. Būdamas socialiniu darbuotoju, gali bendrauti su labai skirtingais žmonėmis, turi galimybę juos pažinti. Gal tai nuskambės savanaudiškai, bet padėdamas žmonėms, gaunu ir pats tam tikrą naudą, grįžtamąjį ryšį, kuris įprasima ir suteikia motyvacijos veikti. Man, ši profesija teikia pilnatvės jausmą, galimybę būti aktyviu visuomenės piliečiu bei prisidėti prie geresnio gyvenimo, geresnės mūsų visuomenės kūrimo.

Kuo labiausiai džiaugiesi darbe, kokie tai momentai?

Ko gero jei paklaustumėte bet kurio socialinio darbuotojo, kas teikia jam džiaugsmą, pasakytų – apčiuopiami rezultatai, bet socialinis darbas yra unikalus ir rezultatai nėra lengvai apčiuopiami ir akivaizdūs. Didžiausią džiaugsmą man suteikia tie momentai, kai dirbu su žmonėmis, kurie geba ir nori priimti mano pagalbą. Kurie kritiškai mąsto ir vertina tiek save, tiek mane. Džiugina tai, kad šiame darbe turi nuolat siekti žinių, mokytis, būti pasitempęs. Džiugina žmonės, aktyviai ir konstruktyviai diskutuojantys, kurie supranta, kad pokyčiai vyksta tada, kai tu pats juos priimi, kuomet esi pasiruošęs veikti, daryti.

Kokiomis savo savybės labiausiai džiaugiesi?

Kritiniu mąstymu, pagarba žmogui, gebėjimu išklausyti ir suprasti. Manau, kad esu gan užsispyręs ir šiek tiek naivus žmogus, dėl ko nemoku ilgai pykti ir laikyti nuoskaudų. Nepaisant sudėtingų ir įtemptų situacijų, manau, kad man pavyksta išlikti objektyviam ir teisingam, dėl to labai džiaugiuosi.  Taip pat, turiu tikėjimą kitais žmonėmis, kad visi galime keistis, tik svarbu neprarasti tikėjimo ir toliau kartu veikti,  ar dar kartą pabandyti tai padaryti.

Tadai, ko sau palinkėtum?

Sau palinkėčiau atrasti daugiau laiko poilsiui, kadangi labai norisi išlaikyti balansą tarp darbo, studijų ir poilsio, kurio dažnai trūksta. Taip pat, išmokti pasakyti „Ne“, nes kartais tai labai sudėtinga.

Kaip atsirado tavo kelyje studentų klubas „Vesta“?

Studijuodamas bakalauro studijose žinojau apie šį klubą, tačiau nebuvau aktyviai įsitraukęs. Paskutiniais bakalauro studijų metais ir pradėjęs studijuoti magistrantūroje, kartu su kolege Vaida gavome pasiūlymą imtis klubo veiklų – ir sutikome. Žinoma, kilo įvairių minčių: nežinomybės, baimės, netgi apmaudo, nes ir taip atrodė, kad turiu daug atsakomybių. Tačiau pradėjus vykdyti klubo veiklas, organizuoti renginius, iš kurių ilgainiui gimė projektas „Socialinių sprendimų arena“, kurį sėkmingai įgyvendinome, tai ta atsakomybė nebeatrodo tokia didelė, našta. Priešingai – tai tapo prasminga patirtimi, leidusia tobulėti, įgyti naujų įgūdžių ir išbandyti save skirtingose situacijose.

Ką pasakytum jaunam žmogui, kuris planuoja studijuoti socialinį darbą ?

Pirmiausia palinkėčiau drąsos, stiprybės ir stiprios vidinės motyvacijos. Ši profesija ir šios studijos nėra monotoniškos, todėl niekada nebus nuobodu. Kiekviena situacija socialiniame darbe yra skirtinga, būtent tai daro šią profesiją įdomią. Studijuojant bei vėliau dirbant galima sutikti labai įvairių žmonių, juos pažinti. Taip pat, spręsti labai skirtingas ir nekasdienines situacijas. Studijų metu galima ne tik geriau pažinti kitus, bet ir giliau suprasti save. Manau, kad tai leidžia atrasti savo būdą, kaip įprasminti savo gyvenimą. Jauną žmogų kviesčiau būti žingeidžiu ir nebijoti tyrinėti, nes atradimai džiugina.

Parengė Lina Bartusevičienė, VDU Socialinių mokslų fakulteto Komunikacijos su socialiniais partneriais ir absolventais specialistė

VDU Socialinio darbo bakalauro studijos

Lyčių lygybė lietuvių akimis: gerai ar blogai?

Lyčių lygybės situacija Lietuvoje po truputį keičiasi. Remiantis Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos pranešimu žiniasklaidai, Europos lyčių lygybės instituto paskelbtoje ataskaitoje Lietuvos įvertinimas 2024 m. buvo 65,8 balo iš 100 ir tai leido Lietuvai užimti 16-tą vietą tarp Europos sąjungos valstybių.

Mokslinėje literatūroje yra pabrėžiama, jog lyčių lygybės lygio kilimas gali reikšmingai prognozuoti greitesnį ekonomikos augimą, mažesnį nedarbo bei didesnį bendro vidaus produkto lygius. Panašu, jog lyčių lygybės skatinimas gali būti vienas iš svarbesnių politinių tikslų. Vis dėlto pripažįstama, jog lyčių lygybė yra ne tik politikos, bet ir pačios visuomenės reikalas. Lyčių lygybę pasiekti galima tik tada, jeigu pati visuomenė pripažins, jog lyčių lygybė yra gerai ir pati to sieks. O kaip lyčių lygybę vertina lietuviai – gerai tai ar blogai?

Europos socialiniame tyrime (EST) dalyvavo 1152 Lietuvos gyventojai, kurie atsakė į klausimus apie tai, kiek šeimos gyvenimui, politikai, verslui ir ekonomikos stiprinimui Lietuvoje yra gerai ar blogai lyčių lygybė? Iš esmės tai leido įvertinti tai, kiek Lietuvos gyventojai mano, jog lyčių lygybė yra svarbi keturiose srityse.

Surinkti duomenys (1 paveikslas) atskleidžia, jog didžiausia dalis Lietuvos gyventojų mano, jog lyčių lygybė šeimos gyvenimui, politikai bei verslui nėra nei blogai, nei gerai, nors tik neženkliai viršija grupę tų, kurie mano, jog tai yra labai gerai. Tuo tarpu, tik ekonomikos stiprinimui didžiausia dalis mano, jog lyčių lygybė yra labai gerai.

Surinkti duomenys taip pat atskleidė ir tai, jog moterys mano, kad lyčių lygybė yra geriau tik verslui, tačiau bendrai moterų ir vyrų nuomonė reikšmingai nesiskyrė. Didesnis amžius taip pat yra susijęs su įsitikinimu, jog lyčių lygybė yra labiau blogai nei gerai, tačiau šis tarpusavio ryšys yra itin silpnas. Galiausiai, aukštesnis išsilavinimas yra susijęs su labiau teigiamu požiūriu į lyčių lygybę.

Ar iš esmės šie surinkti duomenys stebina? Greičiausiai, jog ne. Tyrimai jau seniai atskleidė, jog aukštesnis išsilavinimas ir jaunesnis amžius yra susiję su pozityvesniu požiūriu į lyčių lygybę. Įdomu tai, jog EST duomenys atskleidžia, jog Lietuvos gyventojai rečiau pritaria, jog lyčių lygybė yra labai gerai, lyginant su Lenkijos gyventojais. Visgi, svarbu pabrėžti, jog Lenkija lyčių lygybės indekse per paskutinius 5 metus pakilo iš 24-os į 18-tą vietą ir tai laikoma vienu didžiausiu teigiamų pokyčių Europos sąjungoje.

Lyčių lygybė labai gerai verslui, bet ne šeimai

Visgi, įdomesniu gali tapti ne bendras Lietuvos gyventojų paveikslas, o atskirų gyventojų grupių palyginimas. Pagal tyrime dalyvavusių asmenų atsakymus surinkti duomenys leidžia juos paskirstyti į penkias grupes.

Iš esmės galima tikėtis, jog visuomenėje yra asmenų, kurie mano, jog lyčių lygybė yra labai gerai visose nagrinėtose srityse (violetinė spalva 2 paveiksle). Ši grupė pasižymi vienu aukščiausiu išsilavinimu, nors yra viena jauniausių, be to, gauna didesnes pajamas.

Kraštutinumas šiai grupei yra tie asmenys, kurie mano, jog lyčių lygybė visose analizuotose srityse yra labiau blogas dalykas (žydra spalva 2 paveiksle). Nors ši grupė yra pati mažiausia (viso labo 3 procentai visų tyrime dalyvavusių asmenų), tačiau ji reikšmingai išsiskiria ne tik manymu, jog lyčių lygybė yra blogai, tačiau ir vienu aukščiausiu domėjimusi politika, vienu žemiausiu išsilavinimu bei vienu žemiausiu pasitenkinimu gyvenimu.

Nors dar dveji profiliai nėra labai ypatingi, t. y., atspindi labiau vidutines reikšmes, tačiau vienas gyventojų profilis (oranžinė spalva 2 paveiksle) yra ypatingas tuo, jog šios grupės gyventojai pritaria, jog lyčių lygybė yra labai gerai ekonomikos stiprinimui, politikai ir verslui, tačiau labiau blogai – šeimai. Tiesa, ši grupė reikšmingai nuo kitų likusių grupių, savo sociodemografinėmis ar nuostatų ypatybėmis, nesiskiria.

Pasiekti Europos vidurkį įmanoma

Lyčių lygybės indeksas yra sudaromas remiantis objektyviais kriterijais, pavyzdžiui, moterų reprodukcinė sveikata šalyje, vyrų ir moterų dalyvavimo darbo rinkoje santykis, vyrų ir moterų skaičius parlamente ir pan., tačiau mažai žinoma apie pačios šalies gyventojų suvokiamą lyčių lygybės svarbą.

Analizuoti EST duomenys iš esmės atskleidžia tai, jog Lietuvos gyventojai subjektyviai vertina, kad lyčių lygybė yra labiau gerai nei blogai ir gali teigiamai prisidėti prie politikos, ekonomikos stiprinimo, verslo ir šeimos gyvenimo. Rezultatai pozityviai nuteikia, jog lyčių lygybė yra ne tik politikos siekis, tačiau ir tai, kas yra svarbu pačiai visuomenei. Nors Lietuva dar nepriartėjo prie Europos sąjungos lyčių lygybės indekso vidurkio, tačiau pozityvus visuomenės požiūris į lyčių lygybę leidžia kelti prielaidą, jog tą pasiekti tikrai galima.

Vytauto Didžiojo universiteto vykdomą projektą „Lietuvos narystės Europos Socialinio tyrimo Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciume plano įgyvendinimas“ (Nr. VS–20) finansuoja Lietuvos mokslo taryba.

Konferencija „Aktualūs sociologijos ir antropologijos tyrimai: problemos ir kontekstai“

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Sociologijos katedra ir Lietuvos sociologų draugija kviečia į XI nacionalinę jaunųjų sociologų ir antropologų konferenciją „Aktualūs sociologijos ir antropologijos tyrimai: problemos ir kontekstai“, kuri vyks 2025 m. balandžio 11 d., penktadienį, VDU Socialinių mokslų fakultete, Jonavos g. 66, Kaune.

Ši kasmet vykstanti konferencija yra pradedančiųjų tyrėjų susitikimų ir diskusijų platforma, skirta pasidalinti bakalauro, magistrantūros, doktorantūros studijų metu atliktų tyrimų radiniais ar aptarti dar tik planuojamus tyrimus, susipažinti su bendraminčiais.

Tarpdisciplininėje konferencijoje maloniai laukiame sociologijos, antropologijos ir giminingų disciplinų, tokių kaip politikos mokslai, ekonomika, komunikacija, kūrybinės industrijos, psichologija, socialinis darbas, istorija, etnologija ir kitų, kuriose taikomi socialinių tyrimų metodai, studentų ir jaunųjų mokslininkų.

Kviečiame teikti teorinio ir empirinio pobūdžio pranešimus. Konferencijos kalbos – lietuvių ir anglų. Konferencijos dalyvio mokesčio nėra.

Pranešimų santraukas prašome siųsti el. p. adresu: sk[eta]vdu.lt iki 2025 m. balandžio 1 d.

Reikalavimai santraukai:

• iki 250 žodžių, kurie apimtų pranešimo pavadinimą, pagrindinę pranešimo idėją ir argumentus;
• nurodykite pranešėjo/-ų pavardę/-es, vardą/-us, instituciją, pareigas arba studijų pakopą (jei studijuojate), kontaktinę informaciją (el. pašto adresą).

Konferencijos el. paštas: sk[eta]vdu.lt

VDU Tėvų akademijoje – apie trijų kartų šeimoje derinamus skirtingus auklėjimo principus

2025 m. kovo 20 d. (ketvirtadienį), 18:00 val. kviečiame į VDU Tėvų akademijos nuotolinę paskaitą „Trys kartos vienoje šeimoje: kaip suderinti skirtingus auklėjimo principus?“. Paskaitą ves VDU Socialinio darbo katedros absolventė, šeimų edukatorė, Y Tėvai įkūrėja Vaida Ivaniukaitė.

Šiandien daugelis tėvų susiduria su kartų konfliktais auklėjime, ypač jei seneliai aktyviai dalyvauja anūkų gyvenime. Paskaitos metu sužinosite:

✅ Kodėl skiriasi kartų auklėjimo metodai?

• Kaip vaikystės patirtys formuoja tėvystės stilių?
• Senelių ir tėvų vertybių skirtumai: ar tai problema, ar privalumas?

✅ Dažniausi nesutarimai tarp tėvų ir senelių

• „Leidžia viską!“ Kada seneliai per daug lepina vaiką?
• „Aš taip tave auginau, ir nieko!“ Ką daryti, kai seneliai nesupranta šiuolaikinių auklėjimo principų?
• Disciplinos skirtumai: kaip rasti bendrą kalbą?

✅ Kaip išmokti bendradarbiauti, o ne konkuruoti?

• Bendravimo strategijos, kad seneliai nesijaustų atstumti.
• Ką daryti, kai tėvai nori vieno, o seneliai elgiasi priešingai?
• Kaip išnaudoti senelių patirtį, bet kartu išlaikyti tėvų auklėjimo kryptį?

Labai rekomenduojame paskaitoje dalyvauti kartu su seneliais!

Ši paskaita padės ne tik tėvams, bet ir (būsimiesiems) specialistams (pedagogams, socialiniams darbuotojams) suprasti šeimos dinamiką.

Paskaita vyks nuotoliniu būdu. Likus dienai iki renginio, užsiregistravusiems bus išsiųsta prisijungimo informacija. Renginys nemokamas. 

Būtina išankstinė REGISTRACIJA: http://smf.vdu.lt/registracija

Kviečiame dalyvauti!

******************

VDU Tėvų akademija – dalis Socialinių mokslų fakulteto misijos. Tai paskaitų-susitikimų ciklas, kurių metu įžvalgomis ir patarimais su tėvais dalinasi psichologai, socialinio darbo specialistai, sociologai, antropologai ir įvairių kitų sričių universiteto ekspertai. Kartą per mėnesį, dovanodami nemokamus užsiėmimus tėvams, siekiame prisidėti prie visuomenės tobulėjimo. Kviečiame mokytis apie save, šeimą, savo vaikus, jų auklėjimą ir kitomis aktualiomis temomis.

Tarptautinė nuotolinė konferencija „Solution-Focused Approach for co-constructing different realities“

2025 m. kovo 25 ir 26 d. tyrėjai, akademikai, filosofai, psichiatrai, sociologai, verslo lyderiai, politiniai veikėjai iš viso pasaulio susitiks antrą kartą organizuojamame tarptautiniame nuotoliniame kongrese „Breaking out of casual thinking to act differently in the world“ ir diskutuos apie sisteminio požiūrio reikšmę ir taikymo galimybes įvairiose žmonijos veiklose, tokiose kaip: psichikos sveikata, poros, šeimos, teisingumas, verslas, politika ir pan. Kaip sisteminis požiūris įgalina analizuoti ir suprasti procesus valdančius asmenį jo santykyje su savimi, kitais ir pasauliu? Kiek tai leidžia peržengti tradicinį priežastingumu grįstą požiūrį? Kaip išmokti ir išmokyti šio į procesą orientuoto ir sudėtingo mąstymo būdo? Kaip kurti ir vystyti naujas profesijas, besiremiančias šiuo sisteminiu požiūriu, kurios galėtų atnešti daug naudos ir darnos visuomenei?

Kovo 26 d., 12.00-13.30 (LT laiku) šio tarptautinio kongreso rėmuose VDU SMF vyks nuotolinė konferencija „Solution-Focused Approach for co-constructing different realities“.

Kviečiame registruotis ir dalyvauti visame tarptautiniame kongrese ir VDU SMF organizuojamoje konferencijoje.
Nemokama registracija: https://world-systemic-congress.org/ (konferencijos nuoroda bus atsiųsta el. paštu po registracijos).

 

Mokslinė–praktinė konferencija KARTŲ SOLIDARUMAS SOCIALINIAME DARBE: LYČIŲ PERSPEKTYVA

Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto (VDUsmf) Socialinio darbo katedra ir projektas LUMA kviečia į mokslinę–praktinę konferenciją „KARTŲ SOLIDARUMAS SOCIALINIAME DARBE: LYČIŲ PERSPEKTYVA“, skirtą Pasaulinei socialinio darbo dienai minėti. Konferencija vyks 2025 m. kovo 18 d. 11:00 – 15:00 val. Vytauto Didžiojo universitete, Daukanto g. 28, Kaune.

Pasak projekto vadovės VDU Lygių galimybių koordinatorės Lauros Lapinskės, lygių galimybių ir lyčių lygybės klausimai ypatingai aktualūs socialinio darbo lauke. Žvelgiant iš sąveikinės diskriminacijos perspektyvos, lyties, lytinės tapatybės, amžiaus, negalios dimensijos vis dar prisideda prie egzistuojančios nelygybės, prisideda prie smurto ir stumia mažiau privilegijuotas socialines grupes į socialinę atskirtį. Kaip teoretikės (-ai) ir praktikės (-ai) turime geriau suprasti ir daugiau kalbėti apie skirtingas tapatybės dimensijas bei užkirsti kelią diskriminacijai tiek valstybiniu, tiek instituciniu, tiek ir asmeniniu lygiu. Todėl šią dieną kalbėsime ne tik apie socialinio darbo profesijos svarbą, bet ir su diskriminacija susijusius kasdienius iššūkius socialinio darbo lauke.

Šių metų Pasaulinė socialinio darbo diena minima skiriant daugiau dėmesio kartų solidarumo stiprinimui. Anot projekto ekspertės, Socialinio darbo katedros profesorės ir V. Kavolio transdisciplininių tyrimų instituto vyriausiosios mokslo darbuotojos prof. dr. Natalijos Mažeikienės, kartų solidarumas prisideda prie ilgalaikės gerovės kūrimo. Nacionalinės socialinių darbuotojų asociacijos atlikti tyrimai rodo, kad socialinio darbo programos, skirtos suartinti kartas, turi teigiamą poveikį mažinant diskriminaciją dėl amžiaus (amžizmą, angl. ageism), didinant tarpusavio pagarbą bei supratimą. O tai, kaip rodo ir 2022 m. PSO publikuota ataskaita, skatina kartų solidarumą, kuris teigiamai atsiliepia tiek jaunų, tiek vidutinio, tiek senyvo amžiaus žmonių psichinei ir fizinei sveikatai.

VDU Socialinio darbo katedros vedėja, šio renginio bendraorganizatorė doc. dr. Rasa Naujanienė, teigia, kad ,,kartų solidarumas – tai ne tik ryšys, bet ir veiksmas. Skatindami pagarbą, dalindamiesi išmintimi ir priimdami įvairiapusiškumą tarp skirtingų kartų, kuriame pagrindą ilgalaikei gerovei. Socialinis darbas yra tiltas, jungiantis kartas, užtikrinantis, kad nė vienas neliktų nuošalyje.”

Apie šias svarbias temas, sudėtingus ilgalaikius procesus, socialinių darbuotojų patiriamus iššūkius bei galimybes skatinti lyčių lygybę ir lygias galimybes būtent ir kalbėsime š.m. kovo 18 d. konferencijoje KARTŲ SOLIDARUMAS SOCIALINIAME DARBE: LYČIŲ PERSPEKTYVA.

Registracija vyks iki š.m. kovo 16 d.

Pageidaujantiems bus išduodami kvalifikacijos kėlimo pažymėjimai.
Laukiame jūsų!

—

Projektą Lyčių lygybės ir lygių galimybių priemonių plėtojimas Vytauto Didžiojo universitete (LUMA) (10-040-T-0028) finansuoja Europos Sąjunga – NextGenerationEU (Programos „Europos horizontas“ akseleravimas). Kontaktas pasiteirauti: laura.lapinske[eta]vdu.lt.

• Centrai
• Fakulteto vadovai
• Pradžia
• Priėmimas
• Sociologija ir antropologija (Visuomenės, kultūros ir komunikacijos specializacija (anglų k.))
• SOCLAB’AS: seku
• Studentams
• Visi renginiai
• Visos naujienos
• Fakultetas
• Istorija
• Tyrimai
• Katedros
• Studijos
• Tarptautiniai ryšiai
• Absolventai
• Kontaktai