• Titulinis
• Visos naujienos

Bendradarbiavimas su ugdymo įstaigų psichologais lavinant Mokyklinės psichologijos programos studentų praktinius įgūdžius

VDU Mokyklinės psichologijos programos studentai daug praktinės patirties pasisemia iš praktikos vadovų institucijoje (mentorių). Praktikos vadovai ne tik kuruoja magistrantų atliekamas psichologines veiklas, tačiau dalinasi ir savo požiūriu į mokyklinę psichologiją. Kauno Šv. Kazimiero progimnazijos psichologę Vingą Indriūnienę kalbina šioje ugdymo įstaigoje praktiką atlikusi VDU Mokyklinės psichologijos programos studentė Joana Markauskienė.

Trumpai papasakokite apie save.

Esu Vinga Indriūnienė, socialinių mokslų daktarė, psichologė ir edukologė, Kauno Šv. Kazimiero progimnazijos psichologė. Mano profesinė veikla gana plati. Visada dirbau mokykloje psichologe. Teko dėstytojauti universitetuose. Šiai dienai, skaitau paskaitas tarptautinėje studijų programoje PAL bei esu įvairių bendravimo psichologijos seminarų lektorė tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Turiu didelę pedagoginio ir psichologinio darbo patirtį su įvairaus amžiaus vaikais: ikimokyklinukais, pradinukais bei vyresniais mokiniais.

Kas Jus paskatino pasirinkti mokyklos psichologo profesiją?

Tuo metu, kai rinkausi studijuoti psichologiją, buvau jauna, o pati psichologo profesija man labai gražiai skambėjo, asocijavosi su begalinėmis galimybėmis tiek vidinio išprusimo, tiek profesinio tobulėjimo srityje. Tuo labiau, kad mane pačią domino vidiniai dalykai, tarpasmeniniai santykiai savęs pažinimas, pagalba sunkumus patiriantiems žmonėms. Tikėtina, kad susidėjo viskas ir dar prisidėjo smalsumas. Be to, man visada labai patiko dirbti su vaikais. Taip įstojau ir tapau psichologijos mokslų studente.

Gal galite papasakoti kokios Jūsų funkcijos progimnazijoje, dirbant psichologe?

Nors tai atrodo paprastas klausimas, jis iš tiesų gana sudėtingas, nes darbas mokykloje įdomus savo įvairialypiškumu. Psichologas mokykloje, mano manymu atlieka itin daug funkcijų, kurios netgi ne visada yra apibrėžiamos pareiginėje instrukcijoje. Tuo labiau, kad pats psichologas turi galimybę matyti ir numatyti kokia veikla šiuo momentu labiausiai reikalinga ugdymo įstaigoje, kokios problemos tam tikrais momentais kyla ir kur reikia nukreipti savo resursus. Pabandysiu įvardinti pagrindines funkcijas. Vaiko psichologinis vertinimas, gero mikroklimato mokykloje kūrimas bei atstatymas. Mikroklimato analizė neretai siejasi ne tik su vaikų analize, bet ir mokyklos darbuotojų ir vaikų tarpusavio santykių analize, ieškant priežasčių, kas sąlygoja klasės mikroklimatą bei jo gerinimo galimybių. Dar viena svarbi funkcija – tai konsultacijos su vaikais ir pedagogais, ir , be abejo – tėvais. Taip pat darbas VGK bei prevencinė veikla. Darbas su vaikais, turinčiais specialiųjų ugdymosi poreikių ir jų tėvų bei pedagogų konsultavimas, siekiant padėti mokiniui ne tik ugdymosi procese bet ir prisitaikyti ugdymo įstaigoje, o suaugusiems žmonėms padėti atrasti vaiko stiprybes bei pažinti jo sunkumus. Tuo labiau, kad mūsų ugdymo įstaigoje mokosi 49 mokiniai, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių. Naujai atvykusių vaikų adaptacijos mokykloje vertinimas. Čia būtų pagrindiniai tokie psichologo funkciniai elementai.

Gal galėtumėte išskirti, kuo įdomus Jūsų darbas. Ką Jūs labiausiai vertinate savo darbe?

Savo darbe labiausiai vertinu galimybę padėti vaikams, ypatingai tiems, kuriems reikia pagalbos ir jie neretai nežino, kad gali ją gauti, nesuvokia kur gali jos gauti. Psichologo darbas mokykloje sukuria galimybę ne tik padėti pačiam vaikui, apsaugant jį nuo neapgalvotų poelgių, bet ir padėti jam numatyti pokyčius ir po truputėlį žengti pokyčių link. Keistis mažais žingsneliais. Psichologas taip pat gauna didžiulį atsaką, kadangi jis turi unikalią galimybę matyti, kaip auga jaunas žmogus, kaip jis tobulėja, keičiasi. Neretais atvejais turi galimybę matyti savo darbo vaisius. Realiai suvokti ir įsivertinti savo atliekamos veiklos svarbą ir naudą jaunam žmogui, kuris dar tik formuojasi, o psichologas tam tikrais atvejais gali tapti atrama…, ramsčiu jaunai besiformuojančiai asmenybei, kuriai neretai kyla daugybė gyvenimiškų klausimų ir neaiškumų… O kur dar noras maištauti, pasaulį suvokiant savaip. Tad psichologas turi unikalią galimybę ne tik padėti vaikams ir paaugliams, bet ir įgyti žinojimą apie jaunąją kartą, kas jiems šiai dienai aktualu, kuo jie gyvena, kas jiems svarbu ir kas jiems kelia rūpestį. Savo darbe labiausiai vertinu betarpišką bendravimą su žmogumi, kuris sukuria galimybes dviems žmonėms tarpusavyje sąveikauti, pasitikėti vienas kitu ir augti kartu.

Gal galėtumėte išskirti kuo sunkus Jūsų pasirinktas darbas? Su kokiais iššūkiais susiduriate kasdieniniame darbe ir kas padeda ,,nepalūžti“?

Tikriausiai galiu pasakyti, kad yra dvi medalio pusės, kalbant apie tai, kad niekada mano darbe nebūna antros tokios pačios dienos. Tai gali būti privalumas, tačiau tam tikrais momentais, tai gali būti ir sunkumas. Pavyzdžiui, susiplanuoji darbo dieną, tačiau atsitinka nenumatyti atvejai, kuomet tenka skubiai koreguoti planus ir suteikti pagalbą labiausiai jos reikalaujančiam asmeniui. Kartais tenka teikti paslaugas labiausiai to reikalaujančiam asmeniui, o tai sukelia vidinius prieštaravimus, nes supranti, kad tas žmogus, kuris labiausiai reikalauja galėtų būti konsultuojamas iš anksto numatyta tvarka, tačiau jis reikalauja „čia ir dabar“, o tai siejasi ne tik su mano galimybėmis, bet ir susitarimais ir pasitikėjimu su kitais asmenimis, su kuriais suderinti laikai. Manau, kad tokios situacijos būdingos labiau mokyklai, lyginant su kitomis institucijomis, kur dirba psichologai. Taip pat sudėtinga tai, kad psichologo darbui būdinga itin daug veiklų ir anksčiau ar vėliau suvoki, jog neaprėpi visko, tad labai svarbų vaidmenį vaidina gebėjimas numatyti ir sudėlioti prioritetus. Aišku, ilgainiui, su patirtimi viskas išmokstama ir įgyjami stebuklingi gebėjimai atlikti visko daug. Netgi atsiranda gebėjimas nubrėžti ribas sau ir aplinkiniams, o tai mano supratimu sveikintinas ir padedantis dalykas. O nepalūžti padeda tie momentai, kai tu eini per mokyklą, o vaikai tave atpažįsta, sveikinasi su tavimi ir tu suvoki, kokį ryšį su jais esi sukūręs. Tada supranti, kad viskas turi prasmę.

Ką galėtumėte pasakyti kitiems žmonėms, skatindami juos rinktis tą patį darbą?

Manau, kad pirmas ir pagrindinis dalykas, tai, kad šis darbas turi didžiulę prasmę. Kalbant apie jaunus žmones, kurie yra labai pažeidžiami, psichologo darbas susijęs su jo žinojimu, kad jo labai reikia tam žmogui, kuris neretais atvejais sunkiai susikalba su kitais bendraamžiais ar vyresniais asmenimis.

Kokie didžiausi šios profesijos teigiami aspektai, kurie Jus motyvuoja?

Mano manymu, dirbant mokykloje, psichologas gali akivaizdžiai matyti vaiko daromą pažangą, matyti jo pokyčius. Tuo labiau matyti ne tik tuos pokyčius, kurie neretai vertinami skaitinėmis išraiškomis, pažymiais, nusakančiais sėkmę ugdymo procese ar pastabomis, nusakančiomis sunkumus ar žymimomis n raidėmis, nusakančiomis mokyklos lankomumą, bet mokykloje dirbantis psichologas turi galimybę gauti informacijos apie vaiką bendraudamas ne tik su vaiku ir jo tėvais, bet ir dalyvaudamas mokytojų pasitarimuose, kuomet girdi, kaip sekasi jo konsultuojama vaikui ir suvokti, kad vaikas mažais žingsneliais tobulėja. Mokyklos psichologas turi galimybę matyti vaiką pertraukų metu, stebėti, kaip jis po truputį pritampa prie įstaigos aplinkos. Tad turi galimybę matyti kiek svarbus dabas su vaiku bei kokie galimi pageidaujami pokyčiai. Nežinau ar dirbant kitoje institucijoje, psichologas galėtų taip visapusiškai pažinti vaiką ir stebėti jį skirtingose aplinkose, tiek formaliai, tiek neformaliai. Tai didžiulės galimybės.

Kaip manote, kokios svarbiausios mokyklos psichologo savybės reikalingos jo darbe?

Viena pagrindinių – tai lankstumas, tai reiškia, gebėjimas prisitaikyti prie skirtingų bei kintančių situacijų. Kita vertus, tuo pačiu labai svarbus psichologo gebėjimas nusibrėžti ribas, kurių neretai tiesiog reikalauja mokyklos darbuotojai, mokiniai ir jų tėvai. Na ir trečioji – ryšio kūrimas. Kalbant apie ryšio kūrimą, svarbus ne tik ryšys su jau konsultuojamu vaiku, bet ir su kitais mokyklos mokiniais.

Kaip manote, ar psichologui mokykloje suteikiama pakankamai resursų (laiko, priemonių) dirbti efektyviai?

Nors esu labai patenkinta ugdymo įstaiga, kurioje dirbu, tačiau stebiu, kad resursų trūksta. Ypatingai finansinių resursų. Nors turime relaksacinį kambarį bei atskiras patalpas darbui ir kasmet skiriamos lėšos aplinkos tobulinimui, tačiau poreikis greičiau auga, nei gaunamos lėšos. Tuo labiau, kad psichologo darbas gana platus ir reikia daug žmogiškųjų resursų.

Ką reikia daryti, kad išliktum reikalingas ir konkurencingas pasirinktoje srityje?

Vienas svarbiausių dalykų – tai nuolatinis mokymasis, t. y. mokymasis visą gyvenimą. Nesvarbu, kiek žinių šiandieną manai turintis, rytoj, bus kita diena… Visuomenė keičiasi, situacijos keičiasi, visuomenės poreikiai kinta. Visa tai atsispindi ir vaikuose. Tad reikalingas sistemingas tobulėjimas, siekiant geriau pažinti vaikus, jų aplinką, siekiant būti efektyvesniam. Įgytos žinios turi būti tobulinamos, atsižvelgiant į kintančius poreikius. Tikslinga sistemingai semtis patirties ne tik teorinės, bet ir praktinės, bendraujant su kolegomis, dalinantis įžvalgomis, išbandant ir pritaikant inovatyvius darbo metodus bei taip atsirenkant, kokios inovacijos tinkamos psichologo mokykloje darbe bei kokios greičiausiai būtų tikslingos psichologo, dirbančio kitose įstaigose veikloje. Niekas nesibaigia su įgytu išsilavinimu ir gautu diplomu. Tai tik gražaus ir įspūdingo kelio pradžia.

Kaip vaikai reaguoja į psichologines konsultacijas mokykloje? Ar jie noriai kreipiasi pagalbos?

Net džiaugiuosi sakydama, kad visiškai normaliai. Kai kalbama apie tarpusavio pasitikėjimo kūrimą, svarbu jį kurti su vaikais ne tik tada, kai konsultuoji mokinius, bet ir tada, kai su jais bendrauji edukacinių užsiėmimų metu, neformaliai, pertraukų metu. Tu jiems tampi savas žmogus. Jie tave pažįsta. Tave priima ir suvokia, kaip pagalbos šaltinį į kurį noriai kreipiasi.

Aš Jums nuoširdžiai esu dėkinga už pokalbį. Klausiau daugybės dalykų. Norėčiau pateikti paskutinį klausimą. Ką palinkėtumėte sau šioje profesinėje veikloje?

O. Tai labai geras klausimas. Pagrindinis dalykas, kurį noriu sau palinkėti, tai neprarasti gebėjimo įžvelgti galimybes padėti vaikams, padėti kolegoms. Pamatyti net ir mažus pageidaujamus pokyčius, nes tai varomoji jėga. Tai motyvatorius, varantis ir stumiantis mane į priekį, leidžiantis ne tik pasitikėti savo jėgomis, bet ir tikėti mokinių, jų tėvų bei visos progimnazijos bendruomenės galimybėmis. Dar sau linkiu saugoti save. Nuo savipagalbos, nuo meilės sau, gebėjimo atstatyti savo vidinius resursus priklauso pagalbos kitiems galimybės.

Ačiū Jums už pokalbį ir jam skirtą laiką.

VDU Socialinės antropologijos absolventė Giedrė Pavalkytė: „Sociologija pakeičia tavo požiūrį į pasaulį“

Kaip pasirinkote VDU Sociologijos ir socialinės antropologijos studijas?

Aš į sociologiją patekau netiesiogiai. Kai aš pradėjau studijuoti psichologiją, tuo metu psichologijos ir sociologijos studijos buvo bendros. Taigi per pirmus dvejus metus aš turėjau ir psichologijos, ir sociologijos paskaitų. Tuo metu psichologija mane šiek tiek atstūmė, o sociologija patraukė. Man ypatingai buvo patrauklus sociologijos lauko atvirumas ir platumas.

Į sociologiją galima žiūrėti kaip į prizmę, per kurią tu žvelgi į pasaulį, ir ji leidžia studijuoti tai, kas tau įdomu. Jei tau įdomu feminizmas, gali studijuoti lyčių sociologiją, jei įdomu kriminologija, gali studijuoti deviacijos sociologiją ir t. t. Kadangi aš esu labai smalsi, tai tokia galimybė man pasirodė labai įdomi. Taigi, po dviejų metų nutariau rinktis sociologiją.

Socialinės antropologijos magistrantūros studijas rinkausi tikslingai, kadangi savo bakalauro baigiamąjį darbą rašiau iš kokybinės perspektyvos. Man buvo labai įdomu žiūrėti į mažesnes grupes, į žmonių patirtis.

Kas studijose jums buvo svarbu, ką prisimenate?

Atmintyje išliko daug dėstytojų, paskaitų. Ypatingai prisimenu dėstytojus, kurių perspektyva buvo įdomesnė, kurie labiau priartėjo prie mūsų kaip studentų, kurie mus skatino ir pastebėjo. Man sociologijos studijos išliko kaip požiūrio atvėrimas. Studijuodami sociologiją mes jautėmės išskirtiniai – juokdavomės ir dažnai sakydavome, kad mes sociologai, mes kitaip matome pasaulį, nei kiti studentai. Prisimenu, kad tai buvo toks pasikėlimo momentas – mus čia sociologija taip pakeitė.

Ką šiuo metu veikiate?

Aš gyvenu Ispanijoje, Madride, jau 17 metų. Lapkričio mėnesį su partneriu atidarėme knygyną anglų – ispanų kalbomis, jame turime ir mažą lietuvišką kampelį. Taip pat turiu kitą literatūrinį projektą, kurį su partnere įsteigėme prieš 6 metus – The Write Salon. Tai yra ne pelno siekianti organizacija, su kuria mes organizuojame renginius su autoriais, kūrybinio rašymo dirbtuves, dažniausiai anglų kalba, tiek gyvai, tiek online. Prieš tai aš dvylika metų dirbau tarptautinėje verslo mokykloje IE Business School, kurioje buvau atsakinga už užklasinę studentų veiklą, rūpinausi jų įtraukimu, bendruomenės kūrimu ir kt.

Kokia jūsų darbo sritis teikia didžiausią džiaugsmą, pasitenkinimą?

Literatūra visada buvo šalia manęs, ir sugebėti paversti savo aistrą pilnaverčiu darbu ir netgi bendruomenės erdve, t.y. knygynu, man yra didelis pasiekimas. Turbūt čia mano širdies šiuo momentu yra daugiausia.

Giedre, ar yra dalykų, susijusių su Lietuva, kurių ilgitės?

Yra nemažai dalykų, kurių aš pasigendu. Pasiilgstu šeimos ir draugų, tiek iš mokyklos, kiek iš universiteto laikų. Taip pat pasiilgstu lietuviškos gamtos. Ten, kur aš gyvenu, paprastai labai sausa, tad pasiilgstu lietuviškos žalumos. Man visada į Lietuvą atvykus labai malonu pasivaikščioti po gamtą. Taip pat pasiilgstu su kultūra susijusių dalykų, to jausmo, kad iš pusės žodžio tave supranta ir nereikia jokio kultūrinio konteksto aiškinti. Bet taip pat tiesa, kad kartais jaučiuosi esanti labiau ispanė, nei lietuvė. Ispanijos kultūroje man savas žmonių šiltumas, greitas prisileidimas, bendravimo paprastumas, kas Lietuvoje kartais vyksta šiek tiek lėčiau. Žinoma, Lietuva taip pat labai pasikeitė per tuos 17 metų, kuriuos gyvenu užsienyje.

Ką dar norėtumėte gyvenime išmokti?

Norėčiau išmokti labai daug. Mane visada traukė muzika. Esu studijavusi keletą instrumentų, groju ir dainuoju. Norėčiau turėti daugiau laiko tą tęsti. Taip pat man labai įdomu gamtos mokslai, aplinkosauga. Domiuosi fotografija, visada mokausi naujų kalbų. Labai sunku sukonkretinti, nes aš esu labai smalsi ir man viskas labai įdomu.

Ko sau palinkėtumėte?

Palinkėčiau sau nepervargti ir neprarasti žingeidumo. Tą lengva prarasti, kai labai daug dirbi. Norėtųsi subalansuoti gyvenimą, kad žingeidumui visada liktų vietos.

Ką pasakytumėte jaunam žmogui, kuris svarsto studijuoti sociologijos studijas?

Sociologija yra prizmė, per kurią mes žiūrime į pasaulį. Tai akiniai, kuriuos užsidėjęs jau niekada nebegali nusiimti. Sociologija pakeičia tavo požiūrį į pasaulį ir leidžia kvestionuoti tai, ką matai, kas vyksta, prideda daug kritinio mąstymo. Man tai buvo labai naudinga, nors aš niekada nedirbau tiesiogiai kaip sociologė, bet, man rodos, kad visose srityse, kurias tu vėliau palieti savo kelionėje, tai duoda didžiulę vertę.

Parengė Lina Bartusevičienė, VDU Socialinių mokslų fakulteto Komunikacijos su socialiniais partneriais ir absolventais specialistė

Bakalauro studijų programų baigiamųjų darbų vieši gynimai

Moksleiviams – įkvėpimų ir žinių kupina „VDU Vasaros mokykla 2025“

 

Vytauto Didžiojo universitetas jau 13-tą kartą kviečia moksleivius vasarą pasitikti drauge ir turiningai praleisti laiką „VDU Vasaros mokykloje“. 2025 metais „VDU Vasaros mokykla“ moksleiviams vyks birželio 16–20 dienomis, Kaune.

„VDU Vasaros mokykla“ skirta vyresniųjų klasių moksleiviams (10–12 kl.), kurie nori pagilinti žinias juos dominančiose srityse, atlikti įdomias praktines užduotis, naudingai praleisti laiką, susirasti naujų draugų bei susipažinti su universiteto dėstytojais. Renginio tikslas – suteikti moksleiviams laisvą pasirinkimą ir galimybę domėtis tuo, kas jiems labiausiai patinka, ir iš šalies pažvelgti į būsimas studijas.

Be įvairių patirčių, gilinantis į naujus horizontus ir visatos paslaptis, tai puiki galimybė atsipalaiduoti po įtemptų mokslo metų ar prieš artėjančias studijas. „VDU Vasaros mokykla 2025“ – tarsi tarpinė stotelė, kur laukia naujos pažintys ir žinios, padėsiančios tolimesnei kelionei.

Pirmoji „VDU Vasaros mokyklos“ diena (birželio 16 d.) bus skirta susipažinimui ir kūrybinėms dirbtuvėms. Birželio 17–19 d. vyks įvairūs užsiėmimai, kurių metu kiekvieną dieną moksleiviai lankys du pasirinktus skirtingus kursus (žemės ūkio mokslų, karjeros, menų, gamtos, politikos mokslų, savęs pažinimo, kūrybos, kultūrų, informatikos, teisės ar švietimo paskaitas). Dalyviai turės galimybę pasirinktas mokslo sritis išbandyti praktiškai bei apsilankyti įvairiose Kauno miesto ir universiteto vietose, organizacijose, kūrybinėse dirbtuvėse, laboratorijose. Birželio 20-ąją, paskutinę „VDU Vasaros mokyklos“ dieną, vyks orientacinės varžybos, po kurių lauks prizai ir diplomų įteikimas vasaros mokyklos dalyviams. Informacija apie veiklas artėjant Vasaros mokyklai gali nežymiai kisti.

Kiekvieną dieną, nuo 17 val. visų moksleivių lauks pramoginė kultūrinė patirtis, kurios metu bus galima dar geriau pažinti vienas kitą, universitetą ir Kauno miestą. Visos Vasaros mokyklos metu moksleiviai turės savo mentorius, kurie ne tik prižiūrės, kad viskas vyktų sklandžiai, bet ir padės susigaudyti Kauno mieste, rekomenduos studentiškiausias vietas pavalgyti ir patars, ką būtinai turite nuveikti.

Registracija vyksta iki birželio 13 dienos arba kol yra laisvų vietų. Kaina – 50 Eur. „VDU Vasaros mokykla 2025“ metu, tris dienas iš penkių, vyksta du kursai per dieną. Rytiniai kursai vyks nuo 9 iki 12 val. Popietiniai – nuo 13:30 iki 16 val. Svarbu pasirinkti tik po vieną rytinį ir popietinį kursą. Vakarinė dalis – privaloma visiems dalyviams, po jos laukia laisvas laikas, skirtas bendravimui ar pramogoms. Visos savaitės metu bus suteikiama galimybė apsigyventi VDU bendrabutyje, tačiau vietų skaičius ribotas.

REGISTRACIJA

Yra galimybė išrašyti pažymą mokyklai apie moksleivio dalyvavimą VDU vasaros mokykloje.

VDU Socialinių mokslų fakultetas kviečia dalyvauti kursuose:

Savęs pažinimo link: atrask stiprybę savyje

Savęs pažinimo kelionė – tai nuolatinis procesas, kurio metu susiduriame su skirtingais iššūkiais, jausmais, klausimais ir atradimais. Mūsų emocijos, stiprybės ir vertybės formuojasi per gyvenimo patirtis, santykius su kitais, išgyvenimus mokykloje ar šeimoje, net socialiniuose tinkluose. Bet ar iš tiesų suprantame, ką jaučiame? Kaip mums pavyksta susitvarkyti su stresu? Ir kas mums padeda judėti į priekį, kai susiduriame su kliūtimis?

Šių užsiėmimų metu moksleiviai bus kviečiami tyrinėti savo vidinį pasaulį: emocijas, stresą, asmenines vertybes ir motyvaciją. Kartu ieškosime atsakymų į klausimus, kaip geriau pažinti save, kaip įsiklausyti į savo jausmus ir ko reikia, kad galėtume stipriau atsispirti gyvenimo iššūkiams.

06.17. Emocinis raštingumas: kaip atpažinti, ką jaučiu? Užsiėmimo metu tyrinėsime, kaip atpažįstame emocijas, kaip jas jaučiame savo kūne ir kaip jas įvardinti. Nagrinėsime ką reiškia būti emociškai raštingam šiuolaikinėje visuomenėje.

06.18. Streso termometras – būdas pamatuoti ir susitvarkyti su stresu. Stresas – neišvengiama gyvenimo dalis, bet kaip atpažinti, kada jis tampa per didelis? Užsiėmimo metu analizuosime kasdienes situacijas, kuriose patiriame įtampą, ir mokysimės įrankių, padedančių ją suvaldyti. Praktinių pratimų pagalba išbandysime streso valdymo technikas, siekiant atrasti savo asmeninį streso įveikos „receptą“.

06.19. Mūsų vidinis kompasas: savimotyvacija, vertybės ir stiprybės. Šio užsiėmimo metu kviesime tyrinėsime savo asmenines vertybes ir stiprybes bei ieškosime atsakymo į klausimą – kas man iš tiesų svarbu? Kūrybinės užduotys, tokios kaip „Motyvacijos medis“ ar WOOP metodas, padės dalyviams susikurti asmeniškai prasmingą kryptį ir sustiprinti vidinį kompasą siekiant tikslų.

Daugiau informacijos ir kiti kursai.

 

VDU Organizacinės psichologijos absolventė Jurgita Lemešiūtė: „Tikiu, kad dabar žmonės žino šią sritį ir tikrai suvokia, kad šioje srityje bus ką veikti.“

Kaip pasirinkote VDU Organizacinės psichologijos studijas? 

Iš tiesų, aš visada norėjau mokytis psichologiją. Didelių abejonių čia nebuvo. VDU rinkausi, nes pati esu iš Šakių, tad Kaunas buvo arčiau. Organizacinę psichologiją rinkausi po bakalauro psichologijos studijų. Tuo metu dar nelabai įsivaizdavau, ką daro organizacijų psichologas. Rinkausi atmetimo būdu. Žinojau, kad nenoriu stoti į mokyklinę psichologiją, nes kelios mano kolegės jau buvo pradėję dirbti. Į sveikatos psichologiją taip pat netraukė. Tuo metu nelabai kas žinojo apie organizacijų psichologą, nes šis mano sprendimas buvo prieš 21 metus. Bet dabar labai džiaugiuosi šiuo savo pasirinkimu. Ši sritis per tuos 20 metų labai stipriai augo. Tikiu, kad dabar žmonės žino šią sritį ir tikrai suvokia, kad šioje srityje bus ką veikti.   

Kas studijose jums buvo svarbu, ką prisimenate? 

Nors baigiau studijas seniai, bet išlikę labai daug gražių dalykų. Su universitetu ir dabar palaikau ryšius. Prisimenu dėstytojus, kurie iki šiol darbuojasi. Man labai patiko paskaitos, seminarai, ypač magistro studijose. Pavyzdžiui, prisimenu dalyką „Organizacijų konsultavimas“, kurį dėstė Loreta Bukšnytė-Marmienė. Prisimenu konsultacijų simuliacijas, kuriose dalyvaudavome. Tai aš iki šiol prisimenu dėstytojos pasakytus žodžius, įžvalgas, pastebėjimus, kurie tuo metu ir dabar yra labai vertingi. 

Ką šiuo metu veikiate?  

Aš šiuo metu vadovauju personalo atrankos ir konsultacijų įmonei. Esu atsakinga už Pabaltijo ir Lenkijos regionus, esame viena didžiausių personalo konsultacinių įmonių, komandoje yra apie 60 žmonių. Aš tiesiogiai dirbu su Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos komandomis. Didžioji dalis mano kolegų yra organizacijų psichologai. Dirbame su įmonėmis, padėdami joms spręsti įvairius su personalo valdymu susijusius klausimus.  

Kokia jūsų darbo sritis teikia didžiausią džiaugsmą, pasitenkinimą? 

Vienas mano mėgstamiausių dalykų yra organizacijų konsultavimas. Tiesioginis darbas su klientais, su įmonėmis man teikia didžiausią pasitenkinimą. Man taip pat labai prasmingas darbas su komanda, jos auginimas, žmonių mokymas.  

Kokias tris savo savybes, įpročius, įgūdžius labiausiai vertinate? 

Čia skirtingi dalykai. Kas liečia savybes manau, kad man daug kur padėjo turimas įsitraukimas į tai, ką darau. Jei kažką darau, nesvarbu, ką, darau tai visu 110 procentų. Aišku, toks charakterio būdas gali vesti ir į perdegimą. Taigi, man teko išmokti tai valdyti, kad galėčiau pailsėti ir nepervargti. Profesinėje veikloje man labai padėjo sukauptos verslo žinios, kurias sukaupiau kitų įvairių studijų metu. Imantis didelių projektų ir pradėjus vadovauti savo įmonei, labai pravertė vėliau baigtos vadovų magistrantūros studijos. Manau, tai tikrai praverčia, nes geras organizacijų psichologas turi suprasti verslo lauką. Jei kalbėti apie įpročius, manau labai svarbu nuoseklumas. Tą irgi reikėjo išsiugdyti, nes visada ateina įvairios naujovės, norisi imtis, kažko kito, naujo. Mano asmeninėje praktikoje pasiteisino strategija – laikytis savo krypties ir nemesti kelio dėl takelio. Aš jau 16 metų turiu savo įmonę, 20 metų dirbu personalo srityje ir dabar jaučiu, kad darbo rezultatai ateina vis lengviau, vis daugiau galiu padaryti. Man šiek tiek netgi gaila žmonių, kurie kas kelis metus vis ką nors keičia, nes tai reikalauja labai daug energijos.  J 

Ką dar norėtumėte gyvenime išmokti?  

Aš visą laiką mokausi. Kiekvienais metais išsikeliu sau kokius nors tikslus. O galimybių mokytis organizacijų vystymo srityje yra be galo daug. Pavyzdžiui, per pastaruosius kelis metus domiuosi rinkodara ir baigiau papildomas studijas, tam geriau atliepti darbdavio įvaizdžio planavimo poreikį savo ir klientų organizacijose. Dabar domiuosi ir gilinuosi į skaitmenizavimą ir kaip tai keičia reikiamas kompetencijas organizacijos viduje. Angliškai tai skambėtų – reskilling ir upskilling. Tai reiškia, kad mes turime išmokti savo darbe naudotis įvairiais DI (dirbtinio intelekto) ir technologiniais įrankiais, kurie gali pakeisti dalį mūsų darbo, o patys kelti savo kompetenciją kitose srityse. Taigi nėra nieko statiško, visada yra, ką mokytis. Noras mokytis yra labai svarbi savybė, kurią branginu. Naujausi tyrimai rodo, kad vidutinė profesinė kompetencija rinkoje galioja apie 2,5 metų. Tai reiškia, kad mes turime nuolat eiti į priekį.  

Ką pasakytumėte jaunam žmogui, kuris svarsto studijuoti Organizacinę psichologiją? 

Aš manau, kad organizacinė psichologija yra viena iš perspektyviausių sričių, jeigu jus domina verslas ir žmonių santykiai. Ką labai svarbu suprasti, kad žmonės niekur nedings iš organizacijų. Kuo kompleksiškesnė aplinka, kuo daugiau technologijų virsmo, tuo žmonėms yra sunkiau. Todėl organizacijos psichologas čia yra labai svarbus, teikiant pagalbą darbuotojams ir organizacijų vadovams priimant ir valdant pokyčius organizacijose. Aš manau, kad ši specialybė labai daug duoda pačiam žmogui, ir tuo pačiu galimybę sukurti vertę verslo aplinkoje. Tikrai visus skatinu mokytis organizacinės psichologijos.  Manau, su šia profesija niekada neprapulsime,  jei tik turėsime smalsumą, norą mokytis, darysime tai, ką darome su meile ir aistra.  

 

Parengė Lina Bartusevičienė, VDU Socialinių mokslų fakulteto Komunikacijos su socialiniais partneriais ir absolventais specialistė 

Magistrantūros studijų baigiamųjų darbų gynimai

VDU Tėvų akademijos nuotolinė paskaita „Vaikų motyvacija: draugai ir priešai“

2025 m. gegužės 29 d., ketvirtadienį, 18 val. kviečiame į VDU Tėvų akademijos nuotolinę paskaitą „Vaikų motyvacija: draugai ir priešai“

Kodėl vieni vaikai noriau mokosi, o kiti greitai praranda susidomėjimą ir sako „nebenoriu“? Šioje paskaitoje kalbėsime apie tai, kas ugdo vaikų vidinę motyvaciją ir kas ją slopina – tiek aplinkoje, tiek mūsų žodžiuose ar elgesyje. Supažindinsime su vidinės motyvacijos bei augimo mąstysenos svarba vaikų kasdienybėje. Tėvai gaus praktinių patarimų, kaip galėtų būti labiau motyvuojančiu sąjungininku savo vaikui.

Paskaitą ves dr. Evelina Savickaitė-Kazlauskė – Vytauto Didžiojo universiteto lektorė, psichologė, meno psichoterapeutė, koučingo psichologijos specialistė, knygų autorė, turinti daugiau nei 15 metų patirtį psichikos sveikatos, grupių ir mokymų vedimo srityse.

Paskaita vyks nuotoliniu būdu. Likus dienai iki renginio, užsiregistravusiems bus išsiųsta prisijungimo informacija. Renginys nemokamas. Būtina išankstinė REGISTRACIJA: http://smf.vdu.lt/registracija

Kviečiame dalyvauti!

******************

VDU Tėvų akademija – dalis Socialinių mokslų fakulteto misijos. Tai paskaitų-susitikimų ciklas, kurių metu įžvalgomis ir patarimais su tėvais dalinasi psichologai, socialinio darbo specialistai, sociologai, antropologai ir įvairių kitų sričių universiteto ekspertai. Kartą per mėnesį, dovanodami nemokamus užsiėmimus tėvams, siekiame prisidėti prie visuomenės tobulėjimo. Kviečiame mokytis apie save, šeimą, savo vaikus, jų auklėjimą ir kitomis aktualiomis temomis.

O kas toliau? Kviečiame rinktis magistrantūros studijas VDU Socialinių mokslų fakultete!

Nori gilinti savo profesines žinias ar keisti karjeros kryptį? VDU Socialinių mokslų fakultetas kviečia tave rinktis šiuolaikiškas, darbo rinkos poreikius atitinkančias magistrantūros studijų programas! Mūsų studijos orientuotos į praktinius įgūdžius, kritinį mąstymą ir tarptautiškumą. Tapk socialinių pokyčių kūrėju kartu su mumis!

Turi klausimų dėl studijų krypčių, priėmimo ar programų turinio? Drąsiai kreipkis – mūsų programų vadovai pasiruošę tau padėti!

SVEIKATOS PSICHOLOGIJA

Programos vadovas – prof. dr. Aidas Perminas Konsultacijos el. paštu: aidas.perminas@vdu.lt

ORGANIZACINĖ PSICHOLOGIJA

Programos vadovė – doc. dr. Kristina Kovalčikienė Konsultacijos el. paštu: kristina.kovalcikiene@vdu.lt

MOKYKLINĖ PSICHOLOGIJA

Programos vadovė – dr. Jurga Misiūnienė Konsultacijos el. paštu: jurga.misiuniene@vdu.lt

SOCIALINĖ ANTROPOLOGIJA

Programos vadovas – dr. Eugenijus Liutkevičius Konsultacijos el. paštu:  eugenijus.liutkevicius@vdu.lt

TAIKOMOJI SOCIOLOGIJA

Programos vadovė – doc. dr. Jurga Bučaitė-Vilkė Konsultacijos el. paštu: jurga.bucaite-vilke@vdu.lt

SOCIALINIS DARBAS

TRANSFORMUOJANTIS SOCIALINIS DARBAS (LIETUVIŲ K.)
SOCIALINIS DARBAS GLOBALIŲ KRIZIŲ KONTEKSTE (ANGLŲ K.)

Programos vadovas – prof. dr. Jonas Ruškus Konsultacijos el. paštu: jonas.ruskus@vdu.lt

______________________________________

PRIĖMIMAS

Priėmimas į valstybės finansuojamas ir valstybės nefinansuojamas magistrantūros studijas vykdomas pagrindinio priėmimo etapo metu. Po pagrindinio priėmimo etapo, esant laisvoms vietoms, skelbiamas antrasis ir papildomas priėmimo etapai.

Prašyme galima nurodyti iki 4 pageidavimų prioriteto mažėjimo tvarka.

Pagrindinis priėmimo etapas vyks nuo gegužės 12 d. 10.00 val. iki birželio 26 d. 10.00 val.

Detalesnė informacija apie priėmimo terminus: 2025 m. priėmimo etapai  

Daugiau informacijos apie konkursinio balo sandarą ir kita aktuali informacija: 2025 m. priėmimo taisyklės

SMF studentai VDU studentų konferencijoje „Laisvė kurti 2025“

Gegužės 8–9 dienomis Vytauto Didžiojo universitete (VDU) vyko jau ketvirtoji, kasmetinė studentų konferencija „Laisvė kurti“. Šių metų renginys buvo ypatingas – skirtas paminėti 150-ąsias vieno ryškiausių Lietuvos menininkų, kompozitoriaus ir dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio (1875–1911) gimimo metines.

Konferencijoje pristatyta daugiau kaip daugiau nei pusšimtis pranešimų lietuvių ir anglų kalbomis. Joje dalyvavo ne tik VDU studentai, bet ir partnerinių gimnazijų moksleiviai, kuriems tai tapo puikia proga žengti pirmuosius žingsnius akademinio pasaulio link.

Konferencijoje pranešimus skaitė ir Socialinių mokslų fakulteto studentai: Martina Ioannou (magistro studijų programa Socialinis darbas: Transformuojantis socialinis darbas), Gediminas Kondrackis (magistro studijų programa Taikomoji sociologija), Nida Isik (bakalauro studijų programa Sociologija ir antropologija: Visuomenė, kultūra ir komunikacija), taip pat šiuo metu pagal Erasmus+ studijų mainų programą Fakultete viešinti doktorantė iš Nigerijos Lydia Jesutofunmi (pranešimas rengtas kartu su Adesewa Adereemi Turton). Jų pranešimuose buvo analizuojamos įvairios aktualios socialinės temos: nuo banglenčių terapijos kaip į traumą orientuotos socialinio darbo intervencijos galimybių, iki tvarumo specialistų vaidmens formuojant tvarumo kultūrą Lietuvos įmonėse. Taip pat buvo nagrinėjamas priimančiųjų bendruomenių poveikis pabėgėlių integracijai bei aptariamas ryšys tarp asmenybės bruožų, depresijos, nerimo ir savižudiškų minčių tarp Nigerijos paauglių.

Konferencijos metu taip pat buvo apdovanoti SMF studentai, pelnę VDU Mokslo ir meno stipendijas Tadas Gasparavičius (magistro studijų programa Socialinis darbas: Transformuojantis socialinis darbas) ir Lela Zarevičiūtė (Sveikatos psichologijos magistro studijų programa).

Džiaugiamės studentų smalsumu, analitiniu mąstymu ir kūrybiškumu. Linkime ir toliau ieškoti, tyrinėti, kurti bei atrasti!

Daugiau apie konferenciją skaitykite čia.

Kas vyksta už uždarų grupės durų? Kodėl kartais verta jas praverti?

VDU Socialinio darbo katedros docentė dr. Jorūnė Vyšniauskytė-Rimkienė

„Kuo neramesni laikai, tuo grupės įgyja didesnę galią. Aktyvų būrimąsi į grupes stebėjome per COVID-19 pandemiją,  kai visuomenės bendravimas persikėlė į internetą – gausiai kūrėsi nuotolinių grupių ir forumų. Grupės galią galime įžvelgti prisimindami netolimą mūsų praeitį, kurią daugelis išgyvenome telkdamiesi draugėn, siekdami visuomeninio ir politinio pokyčio – Dainuojančios revoliucijos, Sąjūdžio laikais. Šiuo metu vėl išgyvename neramumų laikotarpį, todėl prasminga pažvelgti į grupės metodą kaip į resursą ir galimybę“, – sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Socialinio darbo katedros docentė dr. Jorūnė Vyšniauskytė-Rimkienė.

Pasak mokslininkės, Lietuvoje grupes atranda vis daugiau žmonių, sekdami sena išmintimi – „Kur du stos, visados daugiau padarys“. „Juk kai žmogų ištinka sunkumai, ne visada artimųjų gretose galima rasti reikalingą paguodą ir paramą. Kartais būna atvirkščiai – paguodą ir emocinį stabilumą namiškiams turime suteikti mes,  o ką daryti, jei minčių ir jausmų stabilumo patys stokojame? Tokiais atvejais grupė padeda sustiprėti ir įkvepia daryti pokyčius savo ar šeimos gyvenime“, – sako VDU docentė, Tarptautinės socialinio darbo su grupėmis asociacijos tarybos narė.

Lietuvoje populiarios grupės, padedančios auginti vaikus

Dr.  J. Vyšniauskytė-Rimkienė pažymi, kad Lietuvoje grupes veda įvairių sričių specialistai – nuo psichologų iki socialinių darbuotojų. Pastarųjų vedamos grupės padeda siekti tiek asmeninių, tiek socialinių pokyčių.

Grupinį darbą Lietuvoje dažniausiai išbando tėvai, globėjai ir įtėviai – pavyzdžiui, kai susiduria su iššūkiais augindami vaikus, ypač paauglius, arba kai išryškėja jų atžalų emocijų raiškos ar elgesio problemos. Specialistai tokiais atvejais padeda tėvams skirtuose kursuose (psichoedukacinėse grupėse) įgyti žinių ir įgūdžių apie vaikų ir paauglių auginimą. Šiuo metu tokių grupių tėvai gali rasti visose Lietuvos savivaldybėse.

„Lietuvoje socialiniai darbuotojai veda ir emocinės paramos grupes, į kurias dažnai buriasi ne tik biologinį, bet ir globojamą vaiką auginanti šeima. Džiugina, kad į tokias grupes vis drąsiau jungiasi tėvai, auginantys vaiką, turintį psichinės ar fizinės sveikatos sutrikimų arba negalią. Į socialinių darbuotojų vedamas emocinės paramos grupes įsitraukia ir suaugusieji, išgyvenantys sudėtingas gyvenimo situacijas – skyrybas, artimojo ligą ar netektį, ir kt.“, – pasakoja VDU docentė, pažymėjusi, jog nevyriausybiniame sektoriuje yra ir kitokių grupių, padedančių skirtingo amžiaus žmonėms spręsti įvairias problemas.

„Grupė gali būti viena iš alternatyvų, kur galima atsigauti, pasisemti stiprybės, išmokti naujų dalykų, sutikti kitą, atsidūrusį panašioje situacijoje. Čia būsite išgirsti  su visomis emocijomis ir nebūsite dėl to teisiami, o atvirkščiai – priimti. Manau, peržengti grupių slenkstį verta, nes tai – erdvė, kurioje gali įvykti stebuklai“, – apibendrina doc. dr. J. Vyšniauskytė-Rimkienė.

Grupės jėgą galima panaudoti ir augimui, ir griovimui

Nedalyvavusiems grupiniuose procesuose dažnai kyla įvairūs klausimai – pavyzdžiui, kas yra profesionalo vedama grupė, kas jos metu vyksta ir kaip grupės gali padėti susidūrus su gyvenimo iššūkiais. Plačiau apie grupių naudą pasakoja daugybės knygų apie socialinį darbą grupėse autorius, ilgametis grupių įvairiose pasaulio šalyse vadovas, buvęs Tarptautinės socialinio darbo su grupėmis asociacijos viceprezidentas, profesorius emeritas Mark Doel iš Jungtinės Karalystės, dažnai besilankantis ir Lietuvoje, skaitantis paskaitas Vytauto Didžiojo universitete.

„Dalyvaudamas profesionalų vedamoje grupėje žmogus gali patirti, ką reiškia būti išklausytam, įsiklausyti į kitus, įsijausti į jų padėtį. Tai vieta, kurioje galima papasakoti savo istorijas, įprasminti savo gyvenimo patirtį. Grupės gali suteikti emocinę paramą atsidūrusiems krizinėje situacijoje. Sutikę kitus, išgyvenančius panašias patirtis, žmonės jaučiasi lyg gyvenimo upe plauktų vienoje valtyje, patiria stiprų bendrystės ir normalizacijos jausmą. Patiriamos emocijos ir panaši patirtis apjungia,  suteikia vilties bei jėgos keistis“, – paaiškina mokslininkas, pabrėždamas, kad šiame procese  reikalingas profesionalus socialinis darbuotojas, turintis darbo su grupėmis išsilavinimą bei patirties – tam, kad galėtų padėti kuo veiksmingiau išnaudoti grupėje praleistą laiką.

M. Doel pabrėžia, kad daugeliu atvejų grupės yra vertingos: jos turi didžiulę galią ir dažnai veikia terapiškai, gali pakeisti tiek pavienių žmonių, tiek bendruomenių gyvenimus. Kita vertus, būtų naivu manyti, kad grupės visada yra geranoriškos.

„Užtenka pažvelgti į tokius politinius judėjimus kaip nacizmas, kad pamatytume, kaip grupės buvo naudojamos žmonėms indoktrinuoti ir įbauginti – ypač turiu omenyje Hitlerjugendą (nacių Vokietijos jaunimo organizaciją). Grupinė mąstysena, kai nariai nesijaučia galintys mesti iššūkį grupėje vyraujančiai ortodoksijai, gali būti rimta problema“, – įvardija ekspertas.

Buvęs Tarptautinės socialinio darbo su grupėmis asociacijos viceprezidentas, profesorius emeritas Mark Doel

Visi esame grupinio darbo žinovai

Prof. M. Doel pažymi, jog grupės žmonėms yra natūrali patirtis: mes gimstame, mokomės ir žaidžiame, socializuojamės įvairių rūšių grupėse – nuo muzikos ar laisvalaikio iki religinių ar politinių susibūrimų. Tam tikra prasme, visi žmonės yra grupinio darbo žinovai, tik kai kurie natūraliai geriau geba suburti pavienius individus į grupę, o kiti gali šį tapsmo grupe procesą paspartinti – pavyzdžiui, socialiniai darbuotojai, kurie studijose  įgyja žinių apie grupių vedimą.

„Nemanau, kad perdėčiau sakydamas, kad grupės padeda demokratizuoti visuomenę. Iš tiesų, darbas mažose grupėse padėjo Vokietijai  iš nacių diktatūros griuvėsių atkurti liberalią demokratiją“, – komentuoja pašnekovas.

Jungtinėje Karalystėje dirbantis ekspertas pastebi, kad pastaruoju metu šios šalies socialiniame darbe grupinis darbas kaip praktinis metodas yra taikomas rečiau nei anksčiau. „Kai prieš 40 metų beveik 20 metų dirbau tiesioginį socialinį darbą, grupinį darbą taikiau kaip nuolatinį praktikos metodą. Šiuo metu mūsų šalyje grupinio darbo metodo daugiau imasi kitų profesijų atstovai, pavyzdžiui, užimtumo ir sveikatos priežiūros specialistai“, – pastebi buvęs Tarptautinės socialinio darbo su grupėmis asociacijos viceprezidentas.

Prof. Mark Doel atkreipė dėmesį, kad profesionalai vesdami grupes vis dažniau taiko standartizuotas grupių vedimo programas, kai yra nustatytas tikslus užsiėmimų ir grupinių veiklų sąrašas. Jo teigimu, anksčiau grupių vedėjai patys sugalvodavo užsiėmimus, o dabar grupės D. Britanijoje turi vadovautis standartizuota mokymo programa ir dienotvarke, o ne tikraisiais narių poreikiais.

„Iš dalies tai susiję su pinigais – socialines paslaugas teikiančios organizacijos nori naudoti, jų manymu, „išbandytus ir moksliškai pagrįstus“ grupinio darbo metodus, todėl perka grupinio darbo standartizuotas programas. Vis dėlto, manau, kad tokiu atveju grupes vedantys socialiniai darbuotojai jaučiasi ne tokie kūrybingi“, – teigia profesorius.

Pasak doc. dr. J. Vyšniauskytės-Rimkienės, neseniai paauglių tėvų paramos grupėje dalyvaujantis tėtis jautriai ir taikliai apibendrino grupės esmę. „Iki dalyvaujant grupėje maniau, kad tik aš vienas turiu nešti savo gyvenimo kryžių, o čia pamačiau, kad visi turime savo kryžius. Tas žinojimas padeda… Jaučiu, kad grupėje klausant vienas kito istorijų ta našta žymiai sumažėja“, – vieno iš dalyvių žodžius prisimena VDU docentė.

• Centrai
• Fakulteto vadovai
• Pradžia
• Priėmimas
• Sociologija ir antropologija (Visuomenės, kultūros ir komunikacijos specializacija (anglų k.))
• SOCLAB’AS: seku
• Studentams
• Visi renginiai
• Visos naujienos
• Fakultetas
• Istorija
• Tyrimai
• Katedros
• Studijos
• Tarptautiniai ryšiai
• Absolventai
• Kontaktai