Socialinio darbo su grupe metodų mugė
Nacionalinė socialinio darbo su grupėmis asociacija kartu su socialinio darbo katedra š.m. spalio 21 dieną organizuoja Socialinio darbo su grupe metodų mugę. Kviečiame socialinius darbuotojus, psichologus, pedagogus ir visus prijaučiančius darbui su grupe metodui susitikti metodų mugėje, kuri vyks Birštone. Šios renginio metu ne tik vyks tos pačios profesijos atstovų, kolegų, bičiulių susitikimas, bet ir pasidalinimas metodais, kurie sėkmingai taikomi praktikoje.
Mugėje bus pristatomi skirtingi grupinio darbo metodai:
Dailės terapijos metodas „Moterų ir vyrų portretai”, skirtas savęs pažinimui, savo vidinių dalių atradimui ir suderinamumui, savo poreikių, prioritetų, tikslų, norų atradimui dabartiniame savo gyvenime. Dalyviai taip pat per šį metodą atras savo vidines dalis ir vaidmenis dabartiniame savo gyvenimo etape.
Lektorė Laura Dailidonienė – VDU Socialinio darbo katedros, magistrantė, absolventė. Nacionalinės socialinio darbo su grupėmis asociacijos narė. VšĮ Kauno Dainavos poliklinikos Jaunimo centro ir Psichikos sveikatos centro socialinė darbuotoja. Savo socialinio darbo praktikoje (apie 7 m.) darbe su grupėmis paauglių, jaunimo ir suaugusiųjų kaip intervencijos metodą taikanti dailės terapiją.
„Gyvenimo komanda“ (Team of life), metodas padedantis klientams, o ypač paaugliams bei jauniems žmonėms per sporto komandos metaforą kalbėti apie traumuojančias patirtis, atrasti savo gyvenime pagalbos resursus, stiprybes. Ši naratyvinės praktikos metodologija sukurta David Denborough yra plačiai taikoma ne tik Australijoje, Afrikoje, bet ir kituose vakarų šalių kraštuose.
Lektorė dr.Nijolė Teresė Liobikienė VDU Socialinio darbo katedros docentė, Nacionalinės socialinio darbo su grupėmis asociacijos narė.
„Savigalbos grupės: įgalinimo link“- praktinio seminaro metu išsamiai bus pristatomas savigalbos metodas dirbant su skirtingomis klientų grupėmis bei bus galimybė praktiškai patirti tokios grupės pozityvų poveikį.
Lektorė dr.Lijana Gvaldaitė, VU socialinio darbo katedros docentė, nevyriausybinės organizacijos SOTAS GIMK mokytoja, neseniai išleistos mokymų priemonės „Šeimų savigalbos grupės: pagalba įtėviams ir globėjams“, autorė.
„Erdvė klausimams“ – tai erdvė, kurios metu bus galimybė kelti klausimus, kurie kyla vedant grupes praktikoje, analizuoti sudėtingus atvejus, ieškoti tinkamų sprendimų sprendiant grupėse kylančius konfliktus, gauti kolegų palaikymą. Susitikimo metu bus taikomas intravizijos metodas.
Intravizijos moderatorė Lina Bartusevičienė VDU Socialinio darbo katedros dėstytoja, Nacionalinės socialinio darbo su grupėmis asociacijos tarybos narė, supervizorė.
Registracija: https://goo.gl/TnVp4p
Dalyviams bus išduodami kvalifikacijos pažymėjimai.
Išsamesnę informaciją apie mugę galite gauti nacionalinė socialinio darbo su grupėmis asociacijos Facebook paskyroje.
Iki malonaus susitikimo!
Religijos laisvės grimasos posovietinėse valstybėse: ar kada susimąstėte kaip gyvena Jūsų kaimynai Jehovos liudytojai?
Vertindami posovietinių valstybių nueitą kelią po geležinės užsklandos atsivėrimo vis rečiau grįžtame prie žmogaus teisių, ypač pilietinių teisių ir laisvių būklės apmąstymų. Vis dėlto praėjęs daugiau nei ketvirtis amžiaus leidžia įvertinti šių valstybių pasirinkimus ir pasiekimus. Devintojo dešimtmečio pradžioje dauguma posovietinių valstybių savo konstitucijose įtraukė saviraiškos, religijos ir tikėjimo laisvės nuostatas. Tačiau vėliau sekęs religijos ir valstybės santykių reglamentavimas dažnu atveju religijos laisvės sampratą redukavo iki individo laisvės tikėti, dažnai ignoruojant civilizuotame pasaulyje egzistuojančią sampratą, kad religijos laisvė apima ir religinių bendruomenių laisvę ir teisę egzistuoti bei viešai veikti. Žvelgiant iš sociologinės perspektyvos, religinėms mažumoms priklausančių žmonių ir pačių bendruomenių padėtis tam tikroje visuomenėje yra lyg lakmuso popierėlis nusakantis tos visuomenės būseną – egzistuojančias socialines normas ir joms nepritampančius, o taip pat identifikuojantis tos visuomenės skaudulius bei nurodantis jų „gydymo“, kaip sakytų sociologijos klasikas Emilis Durkheimas, būdus.
Jehovos liudytojų religinės bendruomenės padėtis posovietinėse valstybėse vienas iš tų atvejų, kurie leidžia identifikuoti pastarųjų būklę. Štai Jehovos liudytojų bendruomenės uždraudimas Rusijoje, įvykęs šiais metais, leidžia imtis svarstymų apie šalyje vykstančius totalitarizmo link vedančius sociopolitinius procesus. Šiais metais apkaltinta ekstremistine veikla Jehovos liudytojų organizacija Rusijoje neteko teisės būti registruota ir oficialiai veikti, o taip pat apribojamos jos tikinčiųjų teisės į religijos išpažinimą ir praktikavimą. Ekstremistinės veiklos apibūdinimo Rusijos teismo sprendimu Jehovos liudytojai nusipelnė dėl savo platinamų leidinių – Sargybos bokštas ir kiti. Kam teko vartyti šiuos spalvingus leidinius siekiančius kiekvienam suprantama kalba paaiškinti kartais labai sudėtingas Biblijos tiesas greičiausiai nusistebės dėl tokio Rusijos teismo sprendimo ir paklaus, kas buvo tie ekspertai, kurie šiuose leidiniuose įžvelgė ekstremizmo požymių. Rusijos teismų sprendimai uždrausti Jehovos liudytojų veiklą reiškia, kad šiems žmonėms draudžiama praktikuoti religiją viešai ar privačiai, jie gali būti baudžiami jeigu pas juos randama jų religinės literatūros. Dalis Jehovos liudytojų buvo atleisti iš darbų, prasidėjo išpuoliai prieš šiuos žmones Rusijos miestų gatvėse.
Rizikingas atsiskleidimas internete: ką mano paaugliai?
VDU Psichologijos katedros doktorantė Ugnė Paluckaitė su projekto vadove doc. dr. Kristina Žardeckaite-Matulaitiene atliko tyrimą, kuriame išanalizavo paauglių savęs atskleidimo internete apraiškas, jų vertinimą, pasekmes bei naudojamas įveikos strategijas.
Tyrimas buvo atliktas įgyvendinant VDU klasterių mokslo projektą „Paauglių savęs atskleidimas internete: rizikos vertinimas, pasekmės bei naudojamos įveikos strategijos“ (VDU Rektoriaus įsakymas Nr. 408, spalio 31, 2016; projekto Nr. P-S-16-06).
Kas yra savęs atskleidimas?
Savęs atskleidimą internete daugelis mokslininkų įvardina kaip procesą, kurio metu vienas asmuo savanoriškai dalinasi asmenine informacija su kitais virtualioje erdvėje. Atsiskleidimas internete gali būti tiek verbalinis (dalinimasis asmenine nuomone ar mintimis, kitų pasisakymų komentavimas), tiek neverbalinis (dalinimasis nuotraukomis ar video medžiaga). Svarbu yra tai, kad atsiskleidimas internete paauglystėje tampa itin svarbiu jaunuolių vystymosi aspektu, kuris padeda eksperimentuoti savo identitetu, užmegzti ir palaikyti jau turimus tarpasmeninius santykius. Nepaisant to, moksliniai tyrimai rodo, jog savęs atskleidimas internete gali būti žalingas – sąlygoti rizikingą paauglių atsiskleidimą.
Ką apie rizikingą savęs atskleidimą internete mano paaugliai?
Siekiant išsiaiškinti, ką paaugliai mano apie rizikingą atsiskleidimą internete, tyrimo metu buvo atliktos 4 focus grupės, kuriose dalyvavo 21 paauglys (18 merginų ir 3 vaikinai).
Tyrimo rezultatai parodė, kad rizikingas paauglių savęs atskleidimas internete gali būti tiek verbalinis, tiek neverbalinis. Kalbant apie verbalinį atsiskleidimą internete, paaugliai nurodo dažniausiai atsiskleidžiantys išreikšdami savo asmeninę nuomonę tam tikra tema, dalindamiesi komentarais ar mintimis, rašydami privačias žinutes tiek pažįstamiems, tiek nepažįstamiems asmenims. Neverbalinis paauglių atsiskleidimas apima dalinimąsi nuotraukomis (pavyzdžiui, „asmenukėmis“, gamtos vaizdais, kasdienės veiklos ypatumais) ar video medžiaga („vlogai“, sukurti filmukai).
Kalbant apie rizikingo atsiskleidimo internete pasekmes, paaugliai teigia, kad rizikingas atsiskleidimas internete gali sąlygoti žalą asmeninei nuosavybei – pavyzdžiui, vagystė ar banko sąskaitos apiplėšimas, kai, tarkime, sąskaitos informacija yra matoma publikuojamoje nuotraukoje socialiniame tinkle. Kita rizikingo atsiskleidimo internete pasekmė, anot paauglių, yra ta, jog toks elgesys gali sukelti tarpasmeninių santykių problemų: identiteto vagystė (kai interneto vartotojas apsimeta kitu asmeniu arba pasinaudoja kito asmens duomenimis, kuriant asmeninį profilį), bendravimas ir susitikimas su nepažįstamais asmenimis realioje erdvėje, persekiojimas (kuomet vienas asmuo internete persekioja kitą asmenį, sekdamas jį įvairiose interneto erdvėse, rašydamas privačias žinutes ar komentuodamas persekiojamo vartotojo veiklą internete), internetinės patyčios. Manoma, kad tai, jog paaugliai atsiskleidžia rizikingai internete ir patiria tokio elgesio neigiamas pasekmes (pavyzdžiui, patiria patyčias ar asmeninės informacijos nutekinimą), yra susiję su menku paauglių gebėjimu įvertinti, ką atskleisti internete. Svarbu yra ir tai, kad, remiantis šio tyrimo rezultatais, galime teigti, jog paaugliai žino, koks atsiskleidimas internete yra rizikingas bei kokias pasekmes jis sukelia, tačiau vis tiek elgiasi rizikingai: pavyzdžiui, nors paaugliai ir žino, kad nuotraukų, kuriose matoma dalis nuogo kūno, viešinimas socialiniame tinkle „Facebook“ yra rizikingas, jie vis tiek jas viešina.
Tyrimo rezultatai taip pat parodė, kad paaugliai įvardina ir tam tikras rizikingo atsiskleidimo internete įveikos strategijas. Viena jų – suaugusiųjų pagalbos prašymas, kuomet, paauglių manymu, gavus įžeidžiantį komentarą apie „Facebook“ tinkle publikuotą nuotrauką galima informuoti socialinio tinklapio administratorių. Kalbant apie suaugusiuosius, svarbus vaidmuo tenka ir tėvams – paaugliai mano, kad, iškilus pavojui dėl atsiskleidimo internete, jie gali kreiptis į tėvus, kurie, jų manymu, greičiausiai žinos, kaip elgtis tokioje situacijoje. Tai reiškia, kad tėvai turėtų turėti pakankamai žinių apie rizikingą atsiskleidimą internete, siekdami padėti vaikams ne tik išspręsti kylančius sunkumus, bet ir informuodami apie tai, ko, vis dėl to, internete atskleisti nereikėtų. Kita, paauglių manymu, naudinga rizikingo atsiskleidimo internete įveikos strategija – persekiojimo prevencija, kuomet, užduodant specifinius klausimus ar tikrinant duomenis apie tam tikrą asmenį internetinės paieškos sistemoje, galima išsiaiškinti, ar asmuo, su kuriuo bendraujama, iš tikrųjų egzistuoja arba ar jis yra tas žmogus, kuriuo prisistato. Be to, svarbu yra ir tai, kad, anot paauglių, čia svarbų vaidmenį atlieka ir tinkamas asmens privatumo internete ar tam tikrame socialiniame tinkle nustatymų pasirinkimas – paaugliai mano, kad asmeninė informacija internete turėtų būti prieinama tik pažįstamiems, o asmenis, kurių, pavyzdžiui, žinutės yra nepageidaujamos, vertėtų blokuoti. Galiausiai, kaip vieną iš esminių rizikingo elgesio įveikos strategijų paaugliai įvardina asmeninį atsargumą – apskritai internete nevertėtų atskleisti itin asmeninės informacijos, kuri galėtų sukelti tam tikras negatyvias pasekmes.
Apibendrinant atlikto tyrimo rezultatus, galime teigti, kad yra svarbu atkreipti didesnį dėmesį į paauglių atsiskleidimą internete, kuriant ir įgyvendinant prevencines/intervencines programas, siekiant išvengti ar mažinti tokį elgesį.
Žinutė apie tarptautinę veiklą
Edukologijos katedros docentė dr. Aušra Rutkienė gegužės – birželio mėnesiais vyko pas kolegas Latvijoje ir Čekijoje. Su Latvijos Rezeknės universitetu pasirašyta ERASMUS+ mainų sutartis leido vykti dėstymo mainų vizito, kurio metu ne tik skaitytos paskaitos studentams, bet ir dalyvauta tarptautinėje konferencijoje „SOCIETY. INTEGRATION. EDUCATION”, kurioje dalyvavo per 200 dalyvių iš daugiau nei 40 šalių.
Birželio mėnesį A. Rutkienė dalyvavo 7-ojoje tarptautinėje tyrėjų konferencijoje „IEA International Research Conference”, kurioje buvo pristatomi TIMSS, PIRLS ir kitų tarptautinių mokinių tyrimų lyginamosios analizės rezultatai. Po intensyvaus darbo buvo suteikta puiki galimybė susipažinti su didžiausiu Čekijos Karolio universitetu.
Šalies stiprybės pamatas – laimingi žmonės
Kovo 20 dieną paskelbtame naujausiame laimės indekse („World Happiness Report“), vertinančiame viso pasaulio šalis pagal gyventojų laimingumą, Lietuva užėmė 51 vietą – šis rezultatas yra aukštesnis už Latvijos (54 v.) ir Estijos (66), tačiau žemesnis už Rusijos (49) ir Lenkijos (46). Laimingiausiais pripažinti norvegai, tuo tarpu praėjusių metų lyderiai danai nusmuko į antrą vietą. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Psichologijos katedros vedėjos, docentės Loretos Gustainienės teigimu, lietuviai būtų laimingesni, jei jie sulauktų daugiau palaikymo iš valdžios institucijų, politikų, organizacijų, savo darbovietės. Anot psichologės, taip pat vertėtų ugdytis ir pozityvias asmenines charakteristikas.
„Juk sunku ugdyti pozityvumą, kai žmogus jaučiasi neįvertintas savo aplinkoje. Kiekviena detalė labai svarbi – jei valstybei ar institucijai žmogus svarbus, reikia stengtis, kad jis tai pajustų. Gal tuomet bus laimingesnė ir visuomenė, gal bus mažiau savižudybių, besaikio alkoholio vartojimo. Linkėčiau, kad visi, kurie priima svarbius sprendimus, suprastų, kad visuomenės ir šalies stiprybės pamatas yra laimingi žmonės, gyvenantys pilnavertį, turiningą gyvenimą, jaučiantys valstybės ar darbovietės rūpestį jais, o ne priversti kovoti už išlikimą“, – tikina VDU docentė.
Kita vertus, viena iš pozityvumo paslapčių taip pat yra gebėjimas vertinti tai, ką turi, ir nepriimti gerų dalykų kaip savaime suprantamų, nereikalaujančių dėkingumo. „Pasitaiko atvejų, kai laimės indekse pirmauja skurdžios šalys, tokios kaip Gvatemala, kuri šių metų reitinge užėmė aukštą 29 vietą ir aplenkė tokias valstybes, kaip Prancūzija. Laimei svarbi ne tik ekonomika, bet ir socialiniai, kultūriniai aspektai. Su studentais bandėme rasti lietuviškų patarlių, kurios skatina galvoti apie gerus dalykus, elgtis tinkamai – supratome, kad tokių yra labai mažai, o negatyvių patarlių radome žymiai daugiau. Pastebėti gerus dalykus savyje ir kituose žmonėse yra labai sveika kiekvienam“, – sako L. Gustainienė.
Pasak psichologės, „laimingumas“ yra neretai siejamas su „pozityvumu“, bet šios sąvokos turi esminių skirtumų – pavyzdžiui, neretai manoma, kad pozityvus žmogus, kaip ir laimingas, turi nuolat šypsotis, nejausti ir nerodyti neigiamų emocijų, tarsi užsidėti kaukę, bet iš tiesų tai pernelyg siauras ir klaidingas supratimas.
Pozityvumas moksliniame lygmenyje yra nagrinėjamas keliais aspektais: analizuojamos pozityvios emocijos, pozityvūs asmens bruožai ir pozityvios institucijos. Tuo tarpu laimingumas apibūdina, kiek žmogus jaučiasi laimingas savo gyvenime. Laimingumas dar vadinamas subjektyviąja gerove – kitaip tariant, jį apibrėžia tai, kaip žmonės vertina savo gyvenimą kaip visumą. Anot VDU mokslininkės, ši sąvoka apima emocinį aspektą, tai yra, polinkį dažniau jausti teigiamas emocijas, ir kognityvinį aspektą – pasitenkinimą gyvenimu.
Norintiems ugdyti pozityvumą ir laimingumą L. Gustainienė pataria neskubėti kituose įžvelgti vien blogų bruožų – mokytis būti dėkingais, atlaidžiais, nesavanaudžiais ir optimistiškesniais. Universalių taisyklių, kaip pasiekti vidinį pasitenkinimą, nėra, tačiau, psichologės teigimu, pozityvių asmens charakteristikų ir pozityvių institucijų ugdymas padeda žmogui įžvelgti daugiau prasmės gyvenime bei darbe ir išgyventi mažiau nepasitenkinimo ar psichologinės įtampos.
Laukiame studentų piešinių
Vasario 16-osios šventę Socialinių mokslų fakulteto bendruomenė pradėjo švęsti pirmame aukšte atvėrus darbuotojų ir doktorantų vaikų ir anūkų piešinių parodą – konkursą “Aš – laisvoj Lietuvoj”.
Pasitinkant Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šventę Kovo 11-ąją, SMF studentus kviečiame išreikšti savo kūrybingumą ir pateikti savo piešinius tema “Aš – laisvoj Lietuvoj”, kurie bus eksponuojami pirmojo aukšto foje. A4 formato piešinius prašome pateikti į dekanatą (ant stalo esančioje kanceliarinėje dėžėje su konkurso pavadinimu) iki kovo 6 d. 12 val.
Kovo 10 d. apdovanosime parodos nugalėtojus. Spėkite, kas gi vertins studentų piešinius? – Vaikai. O jūs ar jau balsavote už jums labiausiai patikusį vaiko piešinį iš šventinės parodėlės?
PASKAITA TĖVAMS: Susišnekėjimas tarp kartų – kodėl paauglystės laikotarpis jį sunkina
Tradiciškai VDU TĖVŲ AKADEMIJA kviečia kartą per mėnesį susitikti ir kalbėtis aktualiomis temomis auginant savo vaikus. Sausio 25 dieną susitikime kalbėsime apie tai, kodėl suaugusiems ir paaugliams dažnai sunku susikalbėti. Aptarsime, kas paauglystės laikotarpyje yra tokio ypatingo, kad bendravimas su šio amžiaus tarpsnio atstovais tampa iššūkiu. Bus aptariami tokie paauglystės tarpsnio ypatumai kaip pasikeitęs mąstymo būdas (kuris tampa labai panašus kaip suaugusiųjų), egocentrizmas (išmoksime jo nepainioti su egoizmu) ir savo asmenybės formavimas trukdo suprasti suaugusiuosius. Kita vertus, diskutuosime apie tai, kokį vaidmenį raidoje labiau pažengę suaugusieji turi bendraudami su paaugliais. Galiausiai, pakalbėsime apie tai, kiek iš tikrųjų paaugliams rūpi jiems artimiausi suaugusieji. Paskaitą-susitikimą ves psichologijos katedros dėsytoja – dr. Laura Šeibokaitė.
„Susišnekėjimas tarp kartų: kodėl paauglystės laikotarpis jį sunkina“. Dr. Laura Šeibokaitė
Data: 2017 m. sausio 26 diena,
Laikas: nuo 18 val. iki 19.30 val.
Vieta: VDU SMF, Jonavos g. 66, 323 aud.
Skelbiamas „Erasmus+“ dėstymo vizitų konkursas
Skelbiamas dėstymo vizitų konkursas pagal „Erasmus+“ programą 2016-2017 m. m. pavasario semestrui. Vizitų įgyvendinimo laikotarpis: 2017 m. vasario 1 d. – 2017 m. birželio 30 d. Dėstymo vizito tikslas – skaityti paskaitas užsienio universiteto studentams bei pritraukti juos „Erasmus+“ studijoms Vytauto Didžiojo universitete (VDU).
Visus dėstytojai, norintys dalyvauti konkurse, kviečiami iki 2016 m. gruodžio 9 d. pateikti užpildytą dėstymo sutartį fakultetų tarptautinių programų vadovams. Dėstymo sutarties formą bei rekomenduojamų universitetų sąrašus galite rasti čia.
Atrankos metu pirmumas teikiamas dėstytojams:
- pasirinkusiems universitetą iš rekomenduojamų universitetų sąrašo;
- kurie savo vizito metu pristatys VDU užsienio studentams ir pakvies juos „Erasmus+“ studijoms VDU.
Galima vizito trukmė: trumpiausia – 2 dienos, neįskaitant kelionės, ilgiausia – 6 dienos, įskaitant kelionę. Valandų skaičius: ne mažiau kaip 8 dėstymo valandos.
Atrankoje dalyvaujantys dėstytojai, turintys spec. poreikių, turi galimybę gauti papildomą finansavimą.
Atrankos rezultatai bus skelbiami gruodžio 16 d. (VDU interneto svetainėje, skelbimų lentoje, taip pat kiekvienas atrankoje dalyvavęs dėstytojas bus informuotas el. paštu).
„Erasmus+“ programos fakultetų koordinatoriai:
- Eglė Januškevičienė (Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas, Menų fakultetas ir Muzikos akademija);
- Milda Karčiauskaitė (Ekonomikos ir vadybos fakultetas, Socialinių mokslų fakultetas ir Teisės fakultetas);
- Gabrielė Gugytė (Humanitarinių mokslų fakultetas ir Katalikų teologijos fakultetas);
- Dominykas Graibus (Gamtos mokslų fakultetas ir Informatikos fakultetas).
VDU – studijų JAV finansavimo galimybių pristatymas
Jaunimo karjeros centras kartu su Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Tarptautinių ryšių tarnyba lapkričio 16 d. 14 val. VDU Mažojoje salėje (S. Daukanto 28) Tarptautinės studentų dienos proga kviečia universiteto akademinę bendruomenę į renginį „Studijų JAV galimybės: Lietuvoje administruojamos stipendijų programos“.
Renginio metu vyks studijų JAV finansavimo galimybių pristatymai:
- Kaip pasirinkti tinkamą universitetą JAV?
Pranešėja – Katherine Scodova, „Education USA“ Regioninė koordinatorė Europai ir Eurazijai (Regional Educational Advising Coordinator (REAC), Europe and Eurasia EducationUSA)
- Studijos JAV ir jų finansavimo būdai bei galimybės
Pranešėja – Žaneta Savickienė, Studijų užsienyje informacijos centro direktorė.
Amerikos ambasados Lietuvoje administruojamos programos
FULBRIGHT Programa studentams
Vienerių mokslo metų trukmės įvairių disciplinų finansuojamos magistro, doktarantūros ir ne laipsnio studijų programos JAV universitetuose.
FULBRIGHT PROGRAMA MOKSLININKAMS IR DĖSTYTOJAMS
Programa skirta mokslininkams‚ aukštųjų mokyklų dėstytojams atlikti mokslinius tyrimus ar skaityti paskaitas JAV universitetuose.
FULBRIGHT-SCHUMAN PROGRAMA
Programa remianti projektus apimančius Europos Sąjungos ir JAV tarpusavio ryšius bei Europos Sąjungos politiką. Stipendijos skiriamos pobakalaurinėms studijoms, moksliniams tyrimams prieš doktorantūros studijas, moksliniams tyrimams po doktorantūros studijų, dėstymui universitetuose.
Programas pristatys Rasa Baukuvienė, JAV ambasados švietimo programų specialistė
Baltijos-Amerikos laisvės fondo programos
PROFESINĖ STAŽUOTĖ
Stažuotės programa dabartiniams universtitetų studentams bei nesenai baigusiems studijas.
STUDIJŲ STIPENDIJA
Studijų stipendijos programa skirta Lietuvos, Latvijos bei Estijos piliečiams studijuoti antrosios pakopos (magistrantūros) išsilavinimo laipsnį suteikiančiose JAV mokymo įstaigose.
BALTIJOS – AMERIKOS DIALOGO PROGRAMA
Stipendijų programa tiriamuosius darbus atliekantiems mokslininkams.
Programas pristatys Ingrida Šidlauskienė, Baltijos – Amerikos Laisvės fondo atstovė Lietuvai.
Politikai ir akademikai diskutuos apie darbo kodeksą
Lapkričio 7 d., pirmadienį, 18 val., Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Mažojoje salėje (S. Daukanto g. 28) vyks vieša diskusija „Naujasis darbo kodeksas: už ar prieš?“.
Diskusijoje dalyvaus VDU Teisės fakulteto (TF) dėstytojai: Kristina Astromskė ir Dainius Mocevičius, taip pat VDU Socialinių mokslų fakulteto (SMF) Socialinės politikos programos dėstytojai Jūratė Imbrasaitė ir Marius Kalanta. Politikų nuomonę atstovaus Kauno rajono savivaldybės tarybos narys, Lietuvos Liberalų sąjūdžio Gintautas Krilavičius bei Gintautas Labanauskas – visuomeninio judėjimo „Dirbam Kaunui“ , 2015 m prisijungusio prie Liberalų sąjudžio, vadovas, visuomeninkas, buvęs Kauno miesto tarybos narys.
Renginį organizuoja universiteto akademinis studentų klubas „ELSA VDU“. ELSA yra didžiausia pasaulyje nepriklausoma, nepolitinė, ne pelno siekianti teisės studentų asociacija, jungianti daugiau kaip 30 000 teisės studentų bei jaunųjų teisininkų iš daugiau kaip 220 universitetų visoje Europoje. Šiuo metu ELSA narėmis yra 42 valstybės.
Kviečiama dalyvauti visa universiteto ir Kauno miesto bendruomenė.
