„Tėvų akademija“ kviečia auklėti vaikus sąmoningai
VDU nuo kovo pabaigos pradės veikti nauja iniciatyva, skirta tėvystės iššūkių aptarimui – „Tėvų akademija“.
Tėvais negimstama – jais tampama. Tačiau šiame džiaugsmo ir iššūkių kupiname kelyje auginant vaikus kyla nemažai klausimų: kaip būti išmintingais tėvais, kaip vaikui rodyti besąlyginę meilę, kada ir kaip tinkamai drausminti savo atžalą, kaip padėti, jei paauglys išgyvena skausmingus laikotarpius, kaip patarti, kai jaunuolis renkasi savo profesinį kelią?
Nuo šiol šiuos ir kitus aktualius vaikų auklėjimo klausimus tėvus kviečia aptarti profesionalūs VDU Socialinių mokslų fakulteto dėstytojai – šios srities ekspertai. Paskaitos-susitikimai vyks kartą per mėnesį, paskutinį mėnesio ketvirtadienį.
Pavasario susitikimuose diskutuoti kvies VDU Socialinio darbo katedros docentė dr. Nijolė Liobikienė, psichologas, VDU Bendrosios psichologijos katedros docentas dr. Visvaldas Legkauskas ir psichologas, Teorinės psichologijos katedros profesorius dr. Aidas Perminas.
Pavasario susitikimų temos:
1. „Kaip dar geriau mylėti savo vaiką“. Doc.dr. Nijolė Teresė Liobikienė
Data: 2016 kovo 31 diena,
Laikas: nuo 18val. iki 19.30 val.
Vieta: Jonavos 66, 108
REGISTRUOTIS
2. „Savo kelio paieškos: tau padėti ar netrukdyti?”Doc. Dr. Visvaldas Legkauskas
Data: 2016 balandžio 28 diena,
Laikas: nuo 18val. iki 19.30 val.
Vieta: Jonavos 66, 108
REGISTRUOTIS
3. „Paprasti streso valdymo būdai“ Prof. Dr. Aidas Perminas
Data: 2016 gegužės 26 diena,
Laikas: nuo 18val. iki 19.30 val.
Vieta: Jonavos 66, 108
REGISTRUOTIS
„Edukacijos akademija“
VDU Edukologijos katedra pradeda vykdyti paskaitų ciklą – „Edukacijos akademiją“, skirtą 10-12 klasių mokiniams, besidomintiems socialiniais mokslais. Registracija vyksta internetu.
Švietimo ir ugdymo kryptis – viena tų, kuriai šiandien ypač reikia naujų įžvalgų, tarpdisciplininių tyrimų ir jaunų specialistų. Visus, kuriuos domina naujovės edukologijos mokslų kryptyje, organizatoriai kviečia į paskaitų ciklą, kurį sudarys devynios paskaitos – po vieną į mėnesį nuo 2015 m. spalio iki 2016 m. gegužės. Paskaitas ir interaktyvius užsiėmimus ves Edukologijos katedros profesoriai, docentai, lektoriai ir doktorantai.
Užsiregistravę ir dalyvavę visuose užsiėmimuose, išlaikę koliokviumą ir galutinį egzaminą asmenys gaus VDU akademinę pažymą, jiems bus įskaitytas Mokymosi teorijos ir strategijos studijų dalykas.
„Edukacijos akademija“ – galimybė jau dabar sužinoti daugiau apie švietimą ir edukologijos moksle sprendžiamas problemas, o kartu sutaupyti studijų laiko, nes antrą kartą šio dalyko studijuoti nebereikės, jei pasirinksite studijas VDU.
Registracija į „Edukacijos akademiją“
2015-2016 m. m. „Edukacijos akademijos“ planas
KONKURSAS ERASMUS+ DĖSTYMO VIZITAMS 2018 / 2019 M. M. PAVASARIO SEMESTRUI
Skelbiamas konkursas Erasmus+ dėstymo vizitams 2018 / 2019 m. m. pavasario semestrui. Vizitai turės įvykti nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. birželio 30 d.
Iki lapkričio 23 d. konkurse dalyvaujantys dėstytojai turi pristatyti (arba atsiųsti el. paštu) užpildytą dėstymo sutartį fakulteto Tarptautinių ryšių koordinatorei Giedrei Baltrušaitytei (Jonavos 66 – 212).
Daugiau informacijos rasite čia:
Naujos kartos mokytojų pamokose nesinorės miegoti
Kaip prisimenate savo mokyklą? Su nostalgija ar skepsiu? Kiek teko sutikti mokytojų, kurių pamokų laukdavote su nekantrumu? Reikia pripažinti, kad ne visi naudingi dalykai yra įdomūs savaime ir pateikti rimtas formules taip, kad sudomintum, yra vienas didesnių iššūkių mokytojui. Ir tai, ar dalykas mokinių bus mėgiamas, didžiąja dalimi priklauso nuo mokytojo asmenybės bei jo noro tobulėtiAr Lietuvai reikia atnaujinti politinius kontaktus su Rusija: visuomenės požiūriai
Klausimas- ar Lietuvai reikia atnaujinti politinius kontaktus su Rusija?- yra kaip karšta bulvė, kurį daug šalies politikų mėto iš vienų rankų į kitas. Tačiau šių metų pradžioje premjeras S. Skvernelis bandė inicijuoti diskusiją, kad atnaujinti Lietuvos ir Rusijos politinius kontaktus visgi reikėtų. Tiesa, jis neatsargiai leptelėjo, kad Lietuva yra unikali ES valstybė, kuri jokių kontaktų su Rusija neturi. Tai greitai paneigė Užsienio reikalų ministerija, nurodydama, kad pasirašyti baigiamieji Lietuvos ir Rusijos sienos demarkavimo dokumentai, auga ekonominis bendradarbiavimas, Rusija tebelieka didžiausia Lietuvos prekybos partnerė, didėja turizmas iš Rusijos pusės ir kita. Kitas politikas, o dabar ir vienas kandidatų prezidento rinkimuose, V. Ušackas, ne vieną ir ne du kartus viešai kvietė kiek permąstyti komunikaciją su Rusija. Tačiau bent didesnės dabartinio politikos elito dalies tuo neįtikino. Bet neatmestina, kad ne tokia maža to elito dalis jam gal tyliai pritaria. Tačiau užsienio politiką formuojančios ir vykdančios institucijos, įskaitant LR užsienio reikalų ministeriją ir prezidentę, jokių pokyčių santykiuose su Rusija neprojektuoja. Bent viešai.
Didesnei visuomenės daliai užsienio politika yra gana tolimas interesų laukas. Jis beveik išimtinai paliekamas politikams ir valdžios institucijoms. Tačiau bent kartais demokratijose visuomenės balsas užsienio politikos klausimais neturėtų būti vien balsas tyruose. Ypač kai elito ir visuomenės požiūriai į kažką gana aiškiai išsiskiria. Tada elitui bent pasižiūrėti, kas ir ką galvoja, būtų pravartu.
Dabar apie tai, kokie gi visuomenės požiūriai į politinių kontaktų su Rusija atnaujinimą? Požiūrių paveikslas čia gana aiškus. Tų, kurie mano, kad politiniai kontaktai turi būti atnaujinti, yra 44 proc., o 18 proc. tam nepritaria, tad čia turime net 26 proc. skirtumą pritariančiųjų naudai (1 pav.). Nemaža dalis neturi aiškios nuomonės ar jos nenori pasakyti. Ir toks vertinimas nėra iš piršto laužtas, nes viešajame diskurse iš įvairių nuomonės lyderių pusės daugiau nei vienareikšmiškai formuojama nuostata, kad politinių kontaktų su Rusija nereikia. Jei reikėtų analogijų, tai dabartinis viešasis diskursas šiuo klausimu turi panašumų su 1992 metais ir tų laikų raganų medžiokle tarp kairiųjų politikų, kurios rezultatas buvo tai, kad net Seimo rinkimų dieną apie 10 proc. tų, kurie balsavo už tuometinę LDDP, melavo, esą savo balsą yra atidavę už Sąjūdį. Tad rinkimų dienos apklausos rezultatai buvo gerokai skirtingi nuo tikrųjų balsavimo rezultatų. Nes kai kas nedrįso pasakyti tai, ką daro.
1 pav. Lietuvai reikia atnaujinti politinius kontaktus su Rusija (proc.)
*“Pritariu“ yra atsakymų „ visiškai pritariu“ ir „pritariu“ suma, o „nepritariu“ yra atsakymų „nepritariu“ ir „visiškai nepritariu“ suma.
Kad kitokia nei oficiali nuomonė apie santykius su Rusija nėra viešumoje itin toleruojama, tai matyti iš vykstančių diskusijų. Jose greitai klijuojamos etiketės ir taškas. Dar daugiau – net visuomenės nuomonės tyrėjai į klausimus apie santykius su Rusija įrašo keliaaukštes sąlygas, kad vietiniam politkorektiškumui įtiktų, nes jai paklausi tiesiai, tai teigiamai atsakančių gali būti pernelyg daug.
Gerai. Čia svarbios detalės. Bet jos yra kontekstas. Įdomiau yra kita- nuomonių sklaida apie politinių santykių su Rusija atnaujinimą. Pirmiausia tam tikri socialiniai demografiniai pjūviai. Žvelgiant į amžiaus grupes akivaizdu, kad nėra tokios grupės, kurioje pritariančių politinių kontaktų atnaujinimui stovykla būtų mažiau nei 10 proc. didesnė nei nepritariančiųjų. Santykinai mažiau pritariančiųjų yra 18- 29 metų grupėje – 31 proc., bet nepritariančiųjų čia vis vien 21 proc., o tarp 30-39 metų respondentų atitinkamai 37 proc. pritaria, o 20 proc. nepritaria. Beje, daugiausia pritariančiųjų – net 55 proc. – yra 50- 59 metų amžiaus grupėje, kai tarp jų nepritaria vos 14 proc. Pagal išsilavinimą santykinai kiek mažiau pritariančiųjų yra su aukštesniu išsimokslinimu ir kiek daugiau su mažesniu išsilavinimu. Bet dydžiai čia yra santykiniai. Tad visose grupėse pagal išsilavinimą pritariančiųjų yra aiškiai daugiau palyginus su nepritariančiais.
Visgi didžiausia intriga, o gal veikiau dėsningumas, yra žvelgiant į nuomonių pasiskirstymą pagal apklaustųjų artumą skirtingoms partijoms. Daugiausiai pritariančiųjų yra tarp Lietuvos lenkų rinkimų akcijos rėmėjų – net 89 proc., LVŽS, Darbo partijos ir abiejų socialdemokratų, taip pat Tvarkos ir teisingumo partijos šalininkų pritarimas svyruoja tar 52- 58 proc. (2 pav.). Per 40 proc. pritaria tarp liberalų rėmėjų ir neturinčių aiškesnių partinių preferencijų.
2 pav. Pritarimas/ nepritarimas pagal artumą konkrečiai politinei partijai (proc.)
Vienintelė Tėvynės sąjunga tarp savo šalininkų turi aiškiai daugiau tų, kurie nepritaria politinių kontaktų su Rusija atnaujinimui. Čia nepritariančiųjų yra 40 proc., kai pritaria tik kiek daugiau nei 22 proc. Beje, šios partijos politikų griežtas antirusiškumas gerai koreliuoja su jos šalininkų nuotaikomis. Lygiai taip pat Lenkų rinkimų akcijos rėmėjų ir partijos veikėjų nuostatos yra kongruentiškos. Tik priešinga kryptimi nei Tėvynės sąjungos atveju. Tačiau kitų partijų elito nuostatos nevisai atitinka jų rėmėjų požiūrius. Likusių partijų elitas linkęs žvelgti į politinių santykių su Rusija atnaujinimą dažniau neigiamai, o tuo tarpu rėmėjai – daugiau teigiamai. Tad turime bent dalies partijų elito ir jų šalininkų požiūrių disbalansą.
3 pav. Pritariančiųjų ir nepritariančiųjų skirtumas pagal artumą konkrečiai politinei partijai (proc.)
Pritariančiųjų ir nepritariančiųjų skirtumas tarp Tėvynės sąjungos šalininkų siekia daugiau nei 17 proc. LVŽS bei Darbo partijos rėmėjų tarpe tas skirtumas yra arti 50 proc. (3 pav.).
Visgi, visuomenės požiūrių pasiskirstymas dėl politinių kontaktų su Rusija atnaujinimo yra iškalbingas pats savaime, tad kaip galėtų pasakyti lyginamųjų politikos tyrimų klasikas James Bryce, išvadas gali daryti kiekvienas pats sau. Nebent vienas pastebėjimas čia dar derėtų. Visuomenėje požiūriai skiriasi nuo politinio elito deklaruojamų ir pasižymi didesne įvairove. Nors bendra kryptis yra tai, kad tie kontaktai turėtų būti atnaujinami.
Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą 2018 m. liepos 14-31 d. atliko „Baltijos tyrimai“ (apklausta 1057 respondentai). Tyrimą „Tarptautinės socialinio tyrimo programos įgyvendinimas” (Nr. S-MIP-17-120) finansuoja Lietuvos mokslo taryba.
Algis Krupavičius,
Vytauto Didžiojo universiteto profesorius
Universitete – amerikiečių sociologo P. Drauso paskaitos
Spalio 2–4 dienomis Vytauto Didžiojo universitete (VDU) viešas paskaitas skaitys sociologas ir etnografas Paulas Drausas iš Mičigano-Dearborno universiteto (JAV). Paskaitas organizuoja VDU Sociologijos katedra (Jonavos g. 66).
Paulas Drausas yra sociologas ir etnografas, dirbantis Bihevioristinių mokslų departamente Mičigano-Dearborno universitete (JAV). Nuo 1992 iki 2000 m. jis dirbo viešosios sveikatos specialistu tuberkuliozės kontrolės srityje Niujorke ir Čikagoje. 2001 m. mokslininkas apgynė daktaro disertaciją Lojolos universitete Čikagoje bei šio tyrimo pagrindu parengė knygą „Consumed in the City: Observing Tuberculosis at Century’s End“ (Temple University Press, 2004). P. Drauso mokslinių interesų sritys apima sveikatos elgsenos ir socialinio konteksto sąsajų tyrimus bei piktnaudžiavimo įvairiomis medžiagomis skirtumų analizę miesto ir kaimo vietovėse. Naujausiuose tyrimuose daugiausia dėmesio jis skiria kaimynystės, kraštovaizdžio kaitos ir marginalizuotų gyventojų grupių analizei Detroito mieste.
P. Drauso paskaitų tvarkaraštis
| Spalio 2 d., 14.15–15.45 Jonavos g. 66–105 |
Lyginamosios socialinės politikos kurso paskaita apie kultūrą ir socialinę politiką |
| Spalio 3 d., 11.15–12.45 Jonavos g. 66–105 |
Sveikatos politikos kurso paskaita apie narkotikų politiką |
| Spalio 4 d.,10.00–11.00 Jonavos g. 66–204 |
Susitikimas su doktorantais ir Socialinių mokslų fakulteto darbuotojais |
| Spalio 4 d., 11.15–12.45 Jonavos g. 66–208 |
Socialinės atskirties ir nelygybės kurso paskaita „Dizaino vaidmuo mažinant atskirtį: Detroito (JAV) atvejis“ |
Apie paskaitą „Dizaino vaidmuo mažinant atskirtį: Detroito (JAV) atvejis“
Istoriškai įvairūs dizaino ir projektavimo sprendimai urbanizuotose vietovėse ne tik leido spręsti socialinės nelygybės problemas, bet kartu ją ir skatino. Parkų, gyvenamųjų namų kvartalų bei greitkelių projektai JAV miestuose buvo vertinami įvairiai – viena vertus, jais siekta mažinti skurdą ir socialinę atskirtį, kita vertus, jie taikyti kaip priemonė izoliuoti skurstančiuosius. Šis dviprasmiškas palikimas labai kontrastuoja su dabartiniu metu populiarėjančia įtraukaus dizaino koncepcija, kuri pabrėžia aplinkos prieinamumo ir pritaikymo svarbą skirtingų socialinių grupių žmonėms. Remiantis dviejų skirtingų šiuolaikinio Detroito vietovių – intensyviai gentrifikuotos ir industrializuotos – pavyzdžiais, paskaitoje bus diskutuojama apie įtampą tarp socialinės atskirties ir tam tikrų dizaino bei projektavimo sprendimų. Vienas pristatomų pavyzdžių – projektas, kuriuo siekiama pagerbti 1932-ųjų metų Bado Žygį: reikšmingą, bet beveik užmirštą istorinį miesto įvykį. Kitu pavyzdžiu iliustruojama, kaip, remiantis perdirbimo bei žaliosios energijos principais, siekiama sukurti įtraukiančiąją vietinę ekonomiką. Šie pavyzdžiai bus aptarti diskutuojant apie segregacijos ir aplinkosaugos pagrindu kylančio rasizmo, gentrifikacijos bei teisingumo problemas, itin reikšmingas atsikuriančiame Detroito mieste.
Mokslinės išvykos kompetencijos ir tarptautiškumo stiprinimui
Trys VDU Psichologijos katedros mokslininkės 2018 metais laimėjo mokslininkų išvykų konkursą pagal Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ 09.3.3-LMT-K-712 priemonę „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“. Šio laimėjimo dėka visos mokslininkės dalyvaus Tarptautiniame taikomosios psichologijos kongrese (International Congress of Applied Psychology, ICAP), kur pristatys vykdomų tyrimų rezultatus tarptautinei mokslo bendruomenei, dalinsis patirtimi su kitų šalių psichologais.
Projekto numeris: Nr. 09.3.3-LMT-K-712-06-0238
Projekto dalyvė: dr. Laura Šeibokaitė
Projektu siekiama kelti mokslininkės mokslinę kompetenciją dalyvaujant tarptautinėje mokslinėje konferencijoje, kurią organizuoja Tarptautinė taikomosios psichologijos asociacija. Tai plataus masto psichologijos mokslo renginys, vykstantis kas ketverius metus ir apjungiantis mokslininkus daugiau nei 18-oje taikomosios psichologijos šakų. Konferencija yra plačios tematinės aprėpties ir atliepianti įvairius naujausius mokslinius pasiekimus svarbiausiose psichologijos šakose. Tarptautinės taikomosios psichologijos asociacijos 13 divizijos tematika yra eismo ir transporto psichologija, o tai tiesiogiai siejasi su renginyje ketinančios dalyvauti mokslininkės moksliniais interesais ir atliekamais moksliniais tyrimais: konferencijoje planuojama skaityti trumpą žodinį pranešimą “Driving frequency as a mediator of the relationship between hazard perception and deteriorated cognitive functions in older drivers”. Taigi visi šioje sekcijoje skaitomi pranešimai bus aktualūs mokslininkės profesiniam tobulėjimui. Dalyvavimas konferencijoje leis dalintis moksliniais atradimais, atliktais Lietuvoje, leis mokytis iš užsienio mokslininkų patirties, įgalins susipažinimą su naujausiais atradimais vairavimo tyrimų srityje ir psichologijos moksle apskritai. Taip pat galimybė susitikti su viso pasaulio eismo psichologijos tyrėjais leis plėsti kontaktus, kurie gali prisidėti prie tarptautinių eismo psichologijos tyrimų ar kitų bendradarbiavimo veiklų.
Projekto rezultatas: trumpalaikė mokslinė išvyka dalyvauti renginyje ir pristatytas trumpasis žodinis pranešimas tarptautinei psichologų bendruomenei.
Projekto trukmė: 5 mėnesiai.
Projekto numeris: Nr. 09.3.3-LMT-K-712-06-0239
Projekto dalyvė: dr. Aurelija Stelmokienė
Šio projekto tikslas – kelti tyrėjo mokslinę kompetenciją dalyvaujant tarptautiniame mokslo renginyje užsienyje bei viešinant atliekamų mokslinių tyrimų rezultatus tarptautinei psichologų bendruomenei. Projekto veikla bus įgyvendinta parengiant ir pristatant mokslinį pranešimą „Leadership and parenting: theoretical parallels and empirical links” tarptautinėje mokslinėje konferencijoje International Congress of Applied Psychology. Dalyvavimas aukšto lygio tarptautinėje mokslinėje konferencijoje ne tik suteikia galimybes kelti tyrėjo kvalifikaciją, padeda vystyti jo kompetencijas, bet ir sudaro sąlygas užmegzti bendradarbiavimo ryšius. Ne mažiau reikšmingas ir Lietuvoje atliekamų tyrimų pristatymas tarptautinei psichologų bendruomenei. Dalyvavimas kongrese tikimasi bus naudingas susipažįstant su naujausiais tyrimais darbo ir organizacinės bei šeimos psichologijos temose, kurie sužadintų gilesnes įžvalgas ir paskatintų idėjas ateities tyrinėjimams. Tad grįžus iš konferencijos planuojama dalintis įgytomis žiniomis su magistro ir bakalauro studijų studentais, sužadintomis įžvalgomis papildyti rengiamą mokslo studiją.
Projekto rezultatas: trumpalaikė mokslinė išvyka dalyvauti renginyje ir pristatytas žodinis pranešimas tarptautinei psichologų bendruomenei.
Projekto trukmė: 5 mėnesiai.
Projekto numeris: Nr. 09.3.3-LMT-K-712-06-0240
Projekto dalyvė: dr. Rasa Markšaitytė
Šiuo projektu siekiama kelti tyrėjo mokslinę kompetenciją dalyvaujant tarptautiniame mokslo renginyje užsienyje bei viešinant atliekamų mokslinių tyrimų rezultatus tarptautinei psichologų bendruomenei. Mokslininkės kompetencijos kėlimui planuojama dalyvauti tarptautinėje taikomosios psichologijos konferencijoje. Tai plataus masto psichologijos mokslo renginys, kuriame bus skaitoma 17 aukščiausio lygio mokslininkų paskaitų ir 34 kviestinių pranešimų, taip pat kitų dalyvių įvairaus formato pranešimų, bus organizuojami įvairūs seminarai, kūrybinės dirbtuvės bei susitikimai, kurie sudaro puikų pagrindą tarptautinio bendradarbiavimo ryšiams užmegzti ir mokslininko kompetencijai vystyti. Organizacinei psichologijai kongrese skirta atskira sritis, joje dar galima rinktis iš 4 temų. Šiame projekte rengiamas mokslinis pranešimas “Which – social or organizational justice – is more important for prediction of intentions to emigrate from Lithuania?” kaip tik ir atitinka darbo vietos psichologijos tematiką. Reikia paminėti, kad emigracinių nuostatų tyrimai yra svarbi organizacinės psichologijos sritis, ypač aktuali Lietuvai. Todėl susipažinimas su naujausiais tyrimais šioje srityje plės tiek mokslinę, tiek ir pedagoginę mokslininkės kompetenciją bei įgalins ieškoti tarptautinio bendradarbiavimo partnerių, dirbančių toje pačioje srityje.
Projekto rezultatas: trumpalaikė mokslinė išvyka dalyvauti renginyje ir pristatytas trumpasis žodinis pranešimas tarptautinei psichologų bendruomenei.
Projekto trukmė: 5 mėnesiai.
Sociologai kviečia į diskusiją apie Lietuvos miestų ateitį
Kovo 22 d., ketvirtadienį, 18 val. VDU Sociologų klubas kviečia į I-ąją diskusijų ciklo „Gal kavos?“ diskusiją, skirtą Lietuvos valstybės šimtmečiui – „Lietuva 2118: kokia ateitis laukia Lietuvos miestų?“.
Dar 1938 m. L. Wirthas straipsnyje „Urbanizacija kaip gyvenimo būdas“ pastebėjo: „Vykstantys urbanizacijos pokyčiai į gera ar į bloga pakeis ne tik miestą, bet ir visą pasaulį“. Sparti urbanizacija lemia šiuolaikinio miesto žmogaus atotrūkį nuo gamtos, iš to kylančias psichologines problemas. Garsus Naujosios Zelandijos mokslininkas A. Marshallas yra įsitikinęs, kad Vakarų pasaulyje išliks tik tie miestai ir tos bendruomenės, kurios sugebės atkurti ryšį su gamta.
Kaip keitėsi Lietuvos miestai ir miesteliai per pastarąjį šimtmetį? Kokias praeities pamokas atsinešame į antrąjį valstybės šimtmetį? Kokie šiandien priimami sprendimai lemia, kaip šalies miestai atrodys 2118-aisiais ir kodėl mums tai turėtų rūpėti?
Diskusijoje dalyvaus: Simonas Kairys (Kauno m. savivaldybės vicemeras), Audrys Karalius (architektas ir visuomenininkas), doc. dr. Vaidas Petrulis (KTU Architektūros istorijos ir paveldo tyrimų centro vadovas), Mykolė Lukošienė (VDU Sociologijos katedros doktorantė).
Diskusiją ves VDU Sociologijos katedros lektorius dr. Apolonijus Žilys.
Diskusija vyks kavinėje „Cafedemic“ (S. Daukanto g. 28, Kaunas).
Studentų prašymu – dekanato dovana
Dekanato nariams lankantis pas fakulteto studentus, buvo išsakytas prašymas pastatyti futbolo stalą. Kad fakulteto bendruomenės nariai galėtų geriau atsipalaiduoti ir smagiai praleisti laiką, per SMF Kalėdų eglutės įžiebimo šventę dekanas įteikė studentų atstovams futbolo stalo pirkimo dokumentus. Dabar stalas jau stovi Jonavos g. 66 pirmojo aukšto foje. Mielai prašome išbandyti! Jei manote, kad yra tinkamesnė vieta jam pastatyti, duokite žinoti budėtojui arba dekanato nariams.
Menų studentai SMF bendruomenei
VDU Menų fakulteto Teatrologijos ir scenos menų vadybos magistrantės Greta Vlasenkovaitė, Giedrė Ravaitytė ir Miglė Sirutavičiūtė 2017 m. lapkričio 27-30 d. Socialinių mokslų fakultete kvietė studentus dalyvauti projekte „Be 5 egzas“, kurio tikslas – padėti studentams suvaldyti stresą artėjančios sesijos ir atsiskaitymų metu.
Projekto metu VDU Socialinių mokslų fakultete buvo sukurta erdvė, prieinama visai fakulteto bendruomenei, kurioje tiek studentai, tiek dėstytojai turėjo galimybę pabėgti nuo šurmulio – atsipalaiduoti arba susikaupti, priklausomai nuo poreikio.
Sukurta jauki aplinka (raminanti muzika, arbata) ir erdvė kūrybiškai veiklai (piešimas, minčių rašymas ant molberto) leido tiek susikaupti prieš atsiskaitymą, tiek nusiraminti.
