Vyksta „Erasmus+“ dėstymo vizitų konkursas
Skelbiamas dėstymo vizitų konkursas pagal „Erasmus+“ programą 2018-2019 m. m. rudens semestrui. Vizitų įgyvendinimo laikotarpis: 2018 m. rugpjūčio 27 d. – 2019 m. sausio 31 d.
Dėstymo vizito tikslas – skaityti paskaitas užsienio universiteto studentams bei pritraukti juos Erasmus+ studijoms Vytauto Didžiojo universitete.
Visi dėstytojai, norintys dalyvauti konkurse, kviečiami iki 2018 m. gegužės 25 d. pateikti užpildytą dėstymo sutartį fakultetų tarptautinių programų vadovams/koordinatoriams. Dėstymo sutarties formą bei rekomenduojamų universitetų sąrašus galite rasti čia.
Galima vizito trukmė: trumpiausia – 2 dienos, neįskaitant kelionės, ilgiausia – 6 dienos, įskaitant kelionę. Valandų skaičius: ne mažiau kaip 8 dėstymo valandos.
Atrankoje dalyvaujantys dėstytojai, turintys spec. poreikių, turi galimybę gauti papildomą finansavimą.
Atrankos rezultatai bus skelbiami birželio 4 d. (VDU interneto svetainėje, taip pat kiekvienas atrankoje dalyvavęs dėstytojas bus informuotas el. paštu).
Daugiau informacijos apie Erasmus+ dėstymo vizitų organizavimą, atrankos kriterijus, stipendijų dydžius:
„Erasmus+“ programos fakultetų koordinatoriai:
- Monika Lisauskaitė (Ekonomikos ir vadybos fakultetas, Socialinių mokslų fakultetas, Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas ir Teisės fakultetas);
- Gabrielė Gugytė (Gamtos mokslų fakultetas, Humanitarinių mokslų fakultetas, Informatikos fakultetas, Muzikos akademija, Menų fakultetas ir Katalikų teologijos fakultetas).
Kauno fotoklubo narių fotografijų paroda „ŽIEMOS GLĖBYJE“
Socialinių mokslų fakulteto trečiojo aukšto koridoriaus sienos prabyla skirtingų fotografų įžvalgomis apie žiemą. Turbūt, nerasime žmogaus, kuris nemėgsta būti gamtoje, grožėtis jos spalvomis. Kiekvienas sezonas savaip žavus ir nepakartojamas. Žiema – tai ne tik šaltis, bet ir balta žiemos pasaka, ledo piešiniai, gražiausios metų šventės, juodai balta grafika. Kviečiame pasigrožėti.
Kelerius metus Kauno fotografijos entuziastai bendravę ir eksponavę savo nuotraukas portale „Efoto.lt“ ir rinkdavęsi į ketvirtadieninius susitikimus, nusprendė savo susibūrimus „įvilkti“ į kitokį rūbą – įteisinti ir jau su oficialiu vardu plėtoti savo veiklą, tęsiant dar 1963 metais įkurto ir su pertraukomis veikusio Kauno fotoklubo tradicijas. Pastarasis išugdė ne vieną Lietuvoje ir pasaulyje garsų menininką.
Atkurtas fotoklubas 2010 m. gegužės 26 d. VDU galerijoje „101“ pirmą kartą viešai prisistatė Kauno visuomenei. Klubo tikslai – organizuoti klubiečių susitikimus, rengti konkursus, dalintis tarpusavio patirtimi, kviestis žinomus fotomenininkus, organizuoti klubo narių fotoparodas. Taip pat užsiimti šviečiamąja veikla – organizuoti klubo nariams teminius seminarus, kursus, rengti paskaitas.
Klubo veikloje dalyvauja įvairiausių profesijų žmonės (verslininkai, gydytojai, IT specialistai, teisininkai ir kiti), atstovaujantys įvairiausius fotografijos žanrus, tačiau juos visus vienija bendras pomėgis fotografijai.
Susidomėjusieji klubo veikla ir norintys įstoti į klubą informaciją gali rasti internet.puslapyje www.kaunofotoklubas.lt , FB paskyroje arba rašyti el.paštu kaunofotoklubas.lt@gmail.com
Mus vienija fotografija!
Kristinos Meilutės foto.
7 žingsnių metodika mokymo(si) kliuviniams įveikti
Nuo 2016 m. lapkričio mėn. Edukologijos institute pradėtas įgyvendinti ERASMUS+ projektas „DECODING“, kurio tikslas – ugdymo procese pritaikyti naują, inovatyvų, tarpkultūrinį ir tarpdisciplininį požiūrį į mokymą ir mokymąsi – mokymo(si) (at)kodavimą, atliepiantį didėjančią socialinę, kultūrinę, etninę ir religinę įvairovę ugdymo įstaigose.
Šį rudens semestrą, projekto tyrėjos doktorantė Giedrė Tamoliūnė ir doktorantė/jaunesnioji mokslo darbuotoja Vaida Jurgilė, pritaikė šį metodą dirbdamos su „Karjera ir profesinis konsultavimas“ studijų programos 3 ir 4 kurso studentais. Mokymo(si) (at)kodavimo metodo taikymas prasideda nuo mokymo(si) kliuvinio išgryninimo / atradimo ugdymo procese ir vykdomas remianti 7 žingsnių ciklu (žr. teksto apačioje).
G. Tamoliūnė, asistuodama doc. dr. I. Tandzegolskienei dėstant studijų dalyką „Mokymosi poreikių tyrimai“, siekė padėti studentams įveikti tezės formulavimo kliuvinį. Šis tezės formulavimo kliuvinys išryškėjo po intensyvių diskusijų su projekto eksperte dr. Jolanta Mickute ir šios metodikos autoriumi prof. dr. David Pace. Diskusijos padėjo atpažinti, jog studentai, pirmiausia, susiduria su sunkumais pristatant savo tyrimo temą trumpu, argumentuotu ir aiškiu tekstu. Antra, neturėdami aiškios tezės, studentai sunkiau išlaiko savo darbo struktūrą ir tyrimo parametrų vientisumą. Taigi, remiantis šio metodo žingsniais, tyrėja G. Tamoliūnė studentams pristatė teorines įžvalgas apie tezę, jos svarbą moksliniame darbe, taip pat pasidalijo savo patirtimi ir žingsniais kaip tezes formuluoja savo mokslinėje veikloje, bei pasiūlė skirtingas metodikas jų formulavimui. Atlikę praktinę užduotį ir diskutuodami apie kolegų tezių formuluotes, studentai iš naujo formulavo savo baigiamųjų darbų tezes. Buvo galima pastebėti, jog taikyta Mokymo(si) (at)kodavimo metodika pasiteisino ir davė pozityvių pokyčių, studentų tezių formuluotės stipriai pakito nuo pirminio varianto ir studentams buvo lengviau pristatyti baigiamųjų darbų tezes.
V. Jurgilė paskaitoje „Projektų valdymas“, dalinosi patirtimi, kaip išsiugdyti analitinio mąstymo gebėjimą. Studentai teigia, kad tai dažniausiai lemia sunkiai įsisavinama mokymo(si) medžiaga, kuomet tenka atpažinti tam tikrus konceptus, metodus, priemones ar modelius. Jiems trūksta pagrindinių analitinio mąstymo įgūdžių. Dėl šio kliuvinio taip pat buvo diskutuota su projekto eksperte dr. Jolanta Mickute, kuri teigė, kad analitinis mąstymas susideda iš daugelio kitų elementų ir yra reikalaujantis tam tikrų didaktinių žinių. Taigi, gilinantis į šį metodą, projekto tyrėja V. Jurgilė pasidalino savo patirtimi apie pagrindinius teksto suvokimo elementus, jog pirmiausia reikėtų įsigilinti ir aiškiai suvokti tekstą siekiant rasti esminius skirtumus tarp konceptų. Vėliau sekė studentų praktinės užduotys, kurios buvo orientuotos būtent į prieš tai minėtą kliuvinį. Mokymo(si) (at)kodavimo metodika, su kuria buvo supažindinti studentai, suteikė abipusę naudą.
Projekto įgyvendinimo metu numatyta parengti atvirųjų švietimo išteklių bazę, kurioje bus sukauptos metodiką taikiusių dėstytojų ir ekspertų patirtys, vykdytos veiklos ir pan. Siekiama, jog mokymo(si) (at)kodavimas taptų integralia ugdymo proceso dalimi ir padėtų universitetų dėstytojams efektyviai mokyti tarpkultūrinėse studentų grupėse.
Naujienas galite sekti projekto Facebook paskyroje .
Apginta Edukologijos krypties disertacija
2017 m. gruodžio 22 d. Virginija Bortkevičienė apgynė socialinių mokslų srities Edukologijos krypties daktaro disertaciją „Verslumo mokymosi transformacijos verslo veiklose“. Disertacija parengta anglų k.: „Entrepreneurial Learning Transformations into Business Activities“. Disertacijos mokslinis vadovas – prof. Dr. Genutė Gedvilienė.
Horizon 2020 šaukimai socialinių mokslų tyrėjams
Prodekanė mokslui ir studijoms dr. Aurelija Stelmokienė 2017 m. lapkričio 14 d. Briuselyje Socialinių mokslų fakultetą atstovavo Informacinėje ir ryšių vystymo dienoje „Europa besikeičiančiame pasaulyje“ (Europe in a changing world, Horizon 2020), skirtoje socialinių ir humanitarinių mokslų tyrėjams. Lietuvą renginyje reprezentavo dviejų Kauno universitetų mokslininkės, kurios domėjosi trimis paskelbtais Horizon 2020 šaukimais: Migracija, Transformacijos ir Valdymas.
2 SMF studentės vykdys projektus pagal programą „Studentų gebėjimų ugdymas vykdant tyrimus semestro metu“
SMF studentės – Monika Čeponytė, vadovaujama doc. dr. Kristinos Žardeckaitės-Matulaitienės, ir Viktorija Šarkauskaitė, vadovaujama prof. dr. Loretos Bukšnytės-Marmienės, nuo spalio iki gegužės mėnesio vykdys projektus pagal LMT poveiklę „Studentų gebėjimų ugdymas vykdant tyrimus semestro metu“. Monika analizuos seksualinio priekabiavimo mažinimo galimybes Lietuvos studentų imtyje, o Viktorija tyrinės pasitikėjimo vadovu reikšmę darbuotojų veiklos efektyvumui Lietuvoje.
Sveikiname studentes ir jų vadoves laimėjus LMT paramą.
Projektai finansuojami iš Europos socialinio fondo lėšų.
Finansuojama Europos socialinio fondo lėšomis pagal priemonę Nr .09 .3.3-LMT -K-712 „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ .
Kultūra ir virtuvė
Spalio 11 d., trečiadienį pirmojo aukšto foje vyko nacionalinės virtuvės popietė.
Į jau tradiciniu tampantį bendruomenės suėjimą fakulteto dėstytojai, darbuotojai ir studentai vaišinosi įvairiais lietuviškais, kinietiškais, ukrainietiškais ir Pietų Korėjos užkandžiais. Šildėmės šaltalankio arbata ir bendryste. Šį semestrą fakultete studijuojantys studentai iš užsienio pasakojo apie savo šalies patiekalus ir studijas VDU SMF.
Sveikatos psichologijos magistro programos tarptautinio išorinio vertinimo ekspertų vizitas.
Spalio mėn. 11 d. 9:00 – 18:15 val. Psichologijos katedroje vyks Sveikatos psichologijos magistro programos tarptautinio išorinio vertinimo ekspertų vizitas.
Ekspertų grupę sudaro: prof.dr. Phil Chantal Martin Solch (grupės vadovas) – Fribūro (Universite de Fribourg – Universitat Freiburg, Šveicarija) universiteto klinikinės ir sveikatos psichologijos profesorė;
Dr. Inga Millere – Rygos Stradinio universiteto (Riga Stradins University, Latvija) Visuomenės sveikatos ir socialinės gerovės fakulteto dekanė;
Prof. Vizek Vidovic Vlasta – Zagrebo edukacinių tyrimų ir vystymosi instituto vadovė (IDIZ Institut za društvena istraživanja u Zagrebu, Kroatija);
Meda Vaitonytė – Mykolo Romerio universiteto Psichologijos bakalauro studijų programos antro kurso studentė (Lietuva);
Žydrė Arlauskaitė – Lietuvos Edukologijos universiteto Vystymosi ir psichologijos katedros asistentė.
Su vizito darbotvarke galite susipažinti čia
Ar geras šeimyninis gyvenimas – klasinė privilegija? Lietuvos šeimos kaita ir nelygybių sistema
Vieša Sociologijos katedros profesorės Aušros Maslauskaitės paskaita vyks rugsėjo 14 d., ketvirtadienį, 10 val. Jonavos g. 66 – 105 auditorijoje.
Lietuvos šeima per praėjusius tris dešimtmečius išgyveno radikalius pokyčius, kurie savo aprėptimi ir pasekmėmis vadintini istoriniais ir prilygintini galbūt tik sukeltiems sovietinės modernizacijos. Naują erą ženklina šeimos formų ir struktūros įvairėjimas. Kohabitacija, skyrybos, vienos motinos/tėvo šeimos, pakartotinos santuokos pakeitė ilgai vyravusį konvencinį šeimos ir vaikų susilaukimo modelius. Gyvenimo kelyje individai kuria kohabitacijas, kurios išyra arba perauga į santuokas, pastarosios gali nutrūkti ir jas sekti kohabitacijos, gyvenimo be partnerio periodai, naujai kuriamos santuokos. Vaikų susilaukiama skirtingais partnerystės trajektorijos etapais, o dalis vaikų išgyvena keletą šeimos tranzicijų, kai iširus tėvų partnerystei susiformuoja naujos ar gyvenama tik su vienu iš tėvų. Šie pokyčiai esminiu būdu paveikia, kaip visuomenėje vyksta asmeninių, socialinių, finansinių resursų ir paramos kaupimas, perdavimas, užtikrinama individų gerovė. Prieš mus vykstantys šeimos pokyčiai yra socialiai stratifikuoti; jie apspręsti nelygybių, bet tuo pačiu ir pagilina nelygybes. Kas šiame procese laimėtojai, o kas pasmerktas nesėkmei?
Dekano žodis 2017-ųjų VDU Socialinių mokslų fakulteto absolventams
Mieli absolventai, šiandien toks laikas, kai galime pasidžiaugtume Jumis ir Jūsų pasiekimais. Pasidžiaukite šiomis akimirkomis patys, pasidalinkite jomis su savo draugais ir artimaisiais, dalinkitės šiomis akimirkomis su savo dėstytojais. Visi kartu padarėme daug gerų ir svarbių darbų tame kelyje, kuris vadinasi studijos universitete.
Jūs paliekate universitetą ir ne tik šiaip universitetą, bet Vytauto Didžiojo universitetą- vieną geriausių ir klasikinį artes liberales universitetą Lietuvoje ir Europoje. Dar daugiau mes esame tarp vos kelių procentų geriausių pasaulio universitetų.
Šiandien Jūs baigiate universitetą, o rytoj bus nauja diena ir naujas kelias. Su viltimis ir iššūkiais. Tos naujos dienos ir jos atveriamų kelių Jūs nekantriai laukiate. Mes apskritai gyvename itin didelių greičių laikais, kur pasaulis ir visa aplinka keičiasi tarsi kaleidoskope. Tad šiame takiame pasaulyje ir Jūsų vilčių bei lūkesčių išsipildymui noriu palinkėti trijų dalykų: kantrybės, atkaklumo ir sėkmės.
Mieli absolventai, Jūs esate ir kaip alumni liksite VDU bendruomenės dalimi. Tad puoselėkime ją kartu dabar ir ateityje, čia ir kur bebūtume.
Prof. Algis Krupavičius
