SMF Metų žmogaus 2018 rinkimai /projektas/
Iki 2018-11-21 katedros ir institutas iškelia kandidatus: po vieną darbuotoją (dėstytoją/tyrėją ar administratorių) ir vieną studentą. Kandidatai 2018-11-21 atsiunčiami prodekanei Elenai kartu su vienu pagrindžiančiu sakiniu, nurodant už ką (pvz., Už….).
Nuo 2018-11-23 iki 2018-12-09 imtinai fakulteto bendruomenė balsuoja už patinkančius kandidatus spausdami „Patinka” fakulteto Facebook paskyroje.
2018-12-10 d. speciali komisija išrenka SMF Metų žmogų 2018 – darbuotoją ir studentą. SMF Metų žmogus renkamas 50% balsavimu Facebook paskyroje ir 50% specialiai sudarytos komisijos balsavimu. Komisija sudaryta iš visų katedrų/instituto, dekanato ir studentų atstovų.
2018-12-11 per Kalėdų eglutės įžiebimą skelbiamas SMF Metų žmogus 2018 (vienas darbuotojas ir vienas studentas).
Tarptautinis seminaras, šeimos politikos ir gimstamumo pokyčių Lietuvoje ir Baltarusijoje aptarimui
Š.m. lapkričio 19 d. Vilniuje vyks Vytauto Didžiojo universiteto Demografinių tyrimų centro
organizuojamas tarptautinis seminaras apie šeimos, šeimos politikos ir gimstamumo pokyčius
„Šeimos politika, šeima ir gimstamumas: įvairios trajektorijos – panašūs rezultatai?“
Seminaro tikslas aptarti labai aktualias Lietuvai ir kaimyninėms šalims išliekančio žemo gimstamumo
problemas prieštaringų šeimos instituto ir šeimos politikos pokyčių kontekste.
Seminare, kuris rengiamas tarptautinio projekto „Baltarusijos ir Lietuvos šiuolaikinės
demografinės problemos: variacijos, panašumai ir būdai pereiti į tvarią raidą“ (įgyvendinamas
tarpvalstybinės Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos dvišalio bendradarbiavimo
mokslo ir technologijų srityje programos rėmuose, remiant Lietuvos mokslų tarybai)
pranešimus skaitys mokslininkai-demografai ir viešosios politikos ekspertai iš Lietuvos,
Vokietijos ir Baltarusijos.
Tarptautinis seminaras vyks 2018 m. lapkričio 19 dieną 11:00-16:00 val. Vilniaus miesto
savivaldybės Tarybos kolegijos salėje (Konstitucijos pr. 3, 20 aukštas, LT-09601 Vilnius).
Tarptautinio seminaro organizacinis komitetas
Vadovė:
Prof. Vladislava Stankūnienė (VDU Demografinių tyrimu centras)
Nariai:
Dr. Domantas Jasilionis (VDU Demografinių tyrimu centras / Makso Planko demografinių
tyrimų institutas, Vokietija)
Dovilė Galdauskaitė (Vilniaus universitetas / VDU Demografinių tyrimu centras)
Asmuo kontaktams:
Dovilė Galdauskaitė
Tel.: +370 634 58029
El. paštas: dovile.galdauskaite@gmail.com
Doktorantūros studijos: kokie iššūkiai kyla?
Gruodžio 8 d., ketvirtadienį, 18 val. VDU daugiafunkciniame mokslo ir studijų centre (V. Putvinskio g. 23, 106 aud.) vyks VDU doktorantų klubo organizuojama atvira diskusija tema: „Pradedu doktorantūrą: kas dabar? Baigiu doktorantūrą: kas toliau?“.
Kokių lūkesčių turi būsimas doktorantas? O ko laukiama iš paties būsimo doktoranto? Kaip atpažinti žmogų, pasirengusį doktorantūros studijoms ir moksliniam darbui?
Ar daug kūrybiškumo mokslininko gyvenime? O laisvės? O laiko? Mokslinis darbas ir kiti darbai, mokslinis darbas ir šeima, mokslinis darbas ir atostogos, mokslinis darbas ir laisvalaikis – ar tai suderinama? Ar derinimo klausimas nuolatinis?
Jeigu ne mokslininkas, tuomet kas? Kokios jauno mokslo daktaro karjeros galimybės Lietuvoje? O tarptautinėje erdvėje? Kur ir kaip save pozicionuoti?
Doktorantai keičiasi, o klausimai išlieka tie patys. Doktorantai tampa mokslo daktarais, o klausimų nemažėja.
Diskusijos metu atsakymų į klausimus doktorantams, mokslininkams padės ieškoti VDU docentė socialinių mokslų daktarė Milda Ališauskienė. Sociologė yra prestižinės „Fulbright“ stipendijos laimėtoja, aktyviai vykdo mokslinę veiklą ir turi aiškią poziciją apie mokslo padėtį bei perspektyvas Lietuvoje.
Kviečia doktorantai, laukiami visi – nuo doktorantūrą pradėjusiųjų iki mokslo daktarų. Diskusija siekiama, kad atsakymai į rūpimus klausimus laiku pasiektų pirmų metų doktorantus, kad su jais savo patirtimi, problemų sprendimais galėtų pasidalyti vyresnieji kolegos ir tie, kuriems doktorantūros procesas jau baigtas.
Daugiau informacijos el. paštu
Konferencijoje – eismo psichologų įtaka pažeidimų mažėjimui keliuose
Lapkričio 30 d. Vytauto Didžiojo universiteto Mažojoje salėje (S. Daukanto g. 28) vyks Tarptautinė eismo psichologų konferencija. Jos metu bus skirtingais aspektais apžvelgta eismo saugumo situacija Lietuvoje: pristatoma tiek jo padėtis atskiruose Lietuvos miestuose, tiek būsimų vairuotojų parengimo bei įvertinimo situacija mūsų šalyje. Konferencijoje užsienio šalių ekspertai, eismo psichologai dalinsis savo patirtimi dirbant su kelių eismo taisyklių pažeidėjais. Bus aptarti greičio viršijimo aspektai, išgėrusių vairuotojų ir pakartotinių pažeidėjų situacijos.
Renginyje taip pat bus apžvelgtos eismo psichologo kompetencijos bei aptariamos galimybės eismo psichologams aktyviau dalyvauti politiniuose sprendimuose, susijusiuose su eismo saugumo didinimu. „Psichologai gali prisidėti prie mirčių ir sužeidimų keliuose mažėjimo. Atėjo laikas eismo psichologų idėjas išgirsti ir Lietuvoje“, – pasakoja VDU Psichologijos katedros docentė Laura Šeibokaitė.
Konferencijoje kviečiami dalyvauti psichologai, vairavimo instruktoriai, politikai, kurie domisi eismo saugumu mūsų šalyje ir aktyviai dalyvauja eismo dalyvių rengimo procese. Prie susirinkusiųjų prisijungs VDU Rektorato, Susisiekimo ir Vidaus reikalų ministerijų atstovai.
Eismo psichologai visame pasaulyje siekia įvairiais būdais prisidėti prie saugesnio žmonių keliavimo. Jie dalyvauja būsimų vairuotojų rengime, konsultuoja prasižengusius ir teisės vairuoti netekusius asmenis, įvertina asmenų galimybes tapti ar išlikti vairuotojais, padeda kelių infrastruktūros inžinieriams priimti geresnius sprendimus, konsultuoja sprendimus priimančias institucijas dėl eismo dalyvių elgesio, atlieka mokslinius tyrimus, leidžiančius nustatyti eismo dalyvių elgesį ir jo priežastis. Lietuvoje žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičius vis dar yra didelis, viršijantis daugelio Europos šalių statistinius rodiklius – galima manyti, kad eismo psichologų potencialas mūsų šalyje yra neišnaudojamas.
Daugiau informacijos apie šį renginį ir kontaktas žiniasklaidai: VDU Psichologijos katedros docentė Laura Šeibokaitė, el. paštas: laura.seibokaite@vdu.lt arba Psichologijos katedros tel.: +37037327824.
SMF atstovai lankėsi Indijoje
Šių metų gegužės 8-18 dienomis Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Gamtos ir Socialinių mokslų fakultetų dekanai Saulius Mickevičius ir Algis Krupavičius bei Tarptautinių ryšių tarnybos atstovė Eglė Šalnaitė lankėsi Indijoje. Vizitas buvo skirtas skatinti ir plėsti bendradarbiavimą su Indijos mokslo ir studijų institucijomis (MSI).
Vizito metu VDU atstovai susitiko su Indijos MSI rektoriais, prorektoriais, vyko pristatymai, siekiant Indijos studentus supažindinti su galimybėmis studijuoti VDU. Aptartas galimas bendradarbiavimas tarp Gamtos mokslų bei Informatikos fakultetų ir Bharath University (Chennai), R.V. College of Engineering (Bengaluru), State Technological University of Madhya Pradesh–RGPV, su Bangalore University (Bengaluru) aptartas bendradarbiavimas socialinių mokslų srityje.
Socialinių mokslų fakulteto dekanas vizito metu skaitė paskaitą Jawaharlal Nehru University studentams, taip pat VDU atstovai dalyvavo susitikime su universiteto rektoriumi ir prorektoriais. Bendradarbiavimo sutartis su Jawaharlal Nehru University pasirašyta 2013 m., susitikimo metu buvo aptariamos konkrečios bendradarbiavimo kryptys ir artimiausi bendri planai.
Edukologijos instituto mokslininkai dalyvauja naujame projekte „Inovatyvus pedagogų rengimas taikant personalizuoto mokymosi koncepciją“
Projektą įgyvendins trys Lietuvos universitetai – naujieji pedagogų rengimo centrai: koordinatorius Šiaulių universitetas, partneriai: Vytauto Didžiojo ir Vilniaus universitetai, Korko universitetinis koledžas Airijoje (University College Cork – National University of Ireland) ir Islandijos universitetas (University of Iceland). Projekto partnerių – universitetų strateginė partnerystė tarptautiniu mastu užtikrintų galimybę veikti kartu ir sukurti bendrą inovatyvią pedagogų ugdymo sistemą, taikant personalizuoto mokymosi koncepciją.
Pirmasis projekto partnerių susitikimas vyko 2018 m. spalio mėn. 29-30 d. Šiaulių universitete.
KVIEČIAME Į PASKAITĄ APIE PRIKLAUSOMYBĘ NUO ALKOHOLIO
2016 m. kovo 14 d. (pirmadienį) 16:00 val. KVIEČIAME Į PASKAITĄ APIE PRIKLAUSOMYBĘ NUO ALKOHOLIO (Jon. 66 – 108 aud.)
Dalyvaus ir patirtimi dalinsis AA draugijos nariai.
Paskaita aktuali psichologams, sociologams, socialiniams darbuotojams ir visiems besidomintiems.
Dalyvavimas nemokamas, išankstinės registracijos nėra.
Kviečiame dalyvauti!
Pirmieji unikalios programos vaisiai: gabiausi Kauno mokiniai baigė mokslo metus universitetuose
Gabių mokinių paskaitų ciklas bendradarbiaujant Kauno miesto universitetams švenčia vienerių metų puikų rezultatą. Kviečiame skaityti straipsnį ir pasidžiaugti galimybe bendrauti ir bendradarbiauti su mokiniais, kurie aktyviai dalyvavo tiek VDU suplanuotose veiklose, tiek ir kitų Kauno universitetų pasiūlytose tematinėse paskaitose.
TARPDALYKINĖ MOKSLINĖ-PRAKTINĖ KONFERENCIJA KODAS „JAUNIMAS“
Kviečiame registruotis į
Ketvirtąją jaunimo tyrėjų
TARPDALYKINĘ MOKSLINĘ-PRAKTINĘ
KONFERENCIJĄ
KODAS „JAUNIMAS“
2018 m. lapkričio 15 d. nuo 9 val.
Mokslinės komunikacijos ir informacijos centras
Saulėtekio al. 5, Vilnius
KONFERENCIJOS GLOBĖJAS:
Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis
Konferencijos tikslas – pristatyti įvairių sričių mokslinius jaunimo tyrimus, plėtoti tarpdalykinį mokslinį diskursą jaunimo tyrimų temomis ir vystyti mokslininkų, jaunimo politiką formuojančių bei su jaunimu dirbančių praktikų dialogą.
Organizatoriai. Vilniaus universitetas, Lietuvos karo akademija, Mykolo Romerio Universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas, Jaunimo reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos jaunimo organizacijų taryba ir Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūra.
Konferencijos programą rasite prisegtuke.
Registruotis galite užpildę anketą internete iki lapkričio 14 d. 17 val.: https://docs.google.com/forms/d/1zoGNDxz09sN-goENoOm7iMdQ1xqs8Yb67iU2UMHPKIc/edit?usp=sharing
Informacija apie konferenciją teikiama el. paštu: rita.andrejeva@jrd.lt
Maloniai kviečiame dalyvauti!
VDU absolventė: praktika užsienyje atveria duris naujoms galimybėms
VDU psichologijos bakalaurė Evelina Stepšytė šiuo metu atlieka praktiką savo svajonių mieste Paryžiuje – galimybę praktikuotis psichoterapijos ir verslo koučingo įmonėje „Meraki Therapy“ jai suteikė VDU siūloma „Erasmus+“ absolventų praktika.
Papasakokite apie save – kokios psichologijos sritys jus labiausiai domina? Kokiomis veiklomis užsiėmėte studijų VDU metu?
Esu žingeidus žmogus, kurį domina itin platus spektras sričių, tačiau jei reikėtų išsirinkti vieną, tai būtų pozityvioji psichologija. Studijų metu buvau Lietuvos psichologijos studentų asociacijos (LiPSA) bei VDU Studentų atstovybės (VDU SA) narė, aktyviai dalyvavau organizacijų veiklose, įvairiuose komitetuose, kelis jų koordinavau. Buvau laikraščių „Studis“ ir „LiPSA“ vyr. redaktorė. Studijų metu norėjosi išbandyti skirtingas veiklas, mokytis naujų praktinių dalykų, atrasti tai, kas domina ir kur galėčiau realizuoti save – manau, kad puikiai pavyko tai padaryti: išmokau daug naujų dalykų, sutikau nuostabių žmonių, išbandžiau skirtingų veiklų, įgijau daug vertingos patirties, tobulėjau ne tik savo gebėjimais, bet ir kaip asmenybė.
Kaip susidomėjote „Erasmus+“ absolventų praktika? Kur radote informacijos apie ją?
Baigiantis bakalauro studijoms, pradėjau intensyviai mąstyti „O kas toliau?“. Buvo įvairių minčių, tačiau draugė pasiūlė sudalyvauti „Erasmus+“ absolventų praktikos atrankoje – ši idėja mane itin sužavėjo. VDU puslapyje pradėjau ieškoti daugiau informacijos apie galimybę atlikti praktiką užsienyje. Taip skaičiau, skaičiau ir nusprendžiau, kad užtenka mąstyti, laikas pradėti kažką daryti – „Dalyvauju!“
Kas paskatino jau pabaigus studijas pasirinkti praktiką užsienyje? Ar studijų metu buvote išvykusi mainų studijoms ar praktikai?
Kadangi mėgstu keliauti, galimybė išvykti į užsienį atlikti praktiką itin žavėjo. Taip pat norėjosi praplėsti savo žinias, gebėjimus, mokytis iš kitų žmonių, savo srities specialistų. Sulaukiau didelio palaikymo iš artimųjų, kas dar labiau paskatino pasinaudoti šia galimybe. Studijų metu, deja, nebuvau išvykusi nei mainų studijoms, nei praktikai.
Praktiką atliekate Prancūzijoje, Paryžiuje, psichoterapijos ir verslo koučingo įmonėje „Meraki Therapy“. Kaip radote praktikos vietą? Kodėl pasirinkote būtent šią šalį?
Tiksliai žinojau, kad noriu atlikti praktiką Paryžiuje – jau buvau miestą aplankiusi anksčiau, buvau nuklydusi į Liuksemburgo sodus, kurie man buvo tiesiog meilė iš pirmo žvilgsnio – įsivaizdavau, kaip mokausi ir gyvenu Paryžiuje, kaip ateinu į šį parkelį paskaityti knygos, rašyti mintis. Nors praktikos atrankoje dalyvavau praėjus metams po apsilankymo, Paryžius buvo įstrigęs giliai mano širdyje.
Kai pagalvojau, kad norėčiau atlikti praktiką šiame mieste, visur pradėjau matyti ženklus: važiuojant automobiliu pro langą pamačiau prekybos centro „Eifelis“ reklamą, per radiją užgrojo prancūziška daina… Mano mylimiausias vaikystės rašytojas A. Diuma – prancūzas, mylimiausia vaikystės knyga – šio autoriaus „Trys muškietininkai“, kurios veiksmas vyksta Paryžiuje. Visa tai paskatino nesiblaškyti ir pasirinkti šį miestą.
Praktikos vietą radau internete. Ieškojau savo srities specialistų, nors nebuvau tikra, ar pavyks rasti angliškai dirbančių – juk pati prancūziškai nemoku, o prancūzai, kaip žinia, labai myli savo kalbą ir nepasiduoda anglų kalbos įtakai… Radau vieną puslapį, kur buvo begalė specialistų! Užtruko, kol juos visus peržiūrėjau, kol pasiskaičiau apie jų darbinį požiūrį, atliekamas veiklas, sritis – nesinorėjo tiesiog aklai pas bet kurį keliauti.
Šitaip atradau „Meraki Therapy“ – beskaitant aprašymą ir bežiūrint įkeltą vaizdo įrašą tiesiog pajaučiau, kad tai – mano! Labai surezonavo su viskuo, ką perskaičiau ir pamačiau, tad nieko nelaukusi ėmiau ir parašiau laiškelį. Deja, pirmasis atsakymas buvo neigiamas, manęs nepriėmė. Tad šioje vietoje labai noriu pasidalinti – jeigu turite svajonę, nenuleiskite rankų iš pirmo karto! Nors ir teko nuliūsti perskaičius atsakymą, tačiau tikėjau ir darkart parašiau, kas galiausiai nulėmė, kad štai, aš esu čia.
Papasakokite apie savo darbo dieną praktikos metu. Kokias užduotis atliekate, kokiomis veiklomis užsiimate praktikos metu?
Kiekviena darbo diena – skirtinga. Kartais tenka darbuotis įvairiuose įkvepiančiuose renginiuose, būna dienų, kuomet tenka dalyvauti susitikimuose su žmonėmis, savo srities specialistais, taip pat – kaip stebėtojai psichoterapijos sesijose. Šiuo metu esu atsakinga už psichoterapeutės socialinių medijų valdymą.
Kaip sekasi sutarti su kolegomis praktikos vietoje?
Praktiką atlieku įmonėje, kurioje yra vienas asmuo – moteris viena pati prižiūri savo verslą, užsiima psichoterapija, verslo koučingu. Didžiąją praktikos dalį, apie 3 mėnesius, turėjau tik vieną kolegę – pačią psichoterapeutę. Santykis yra persipynęs skirtingais vaidmenimis – kolegių, gyvenimo kelionės-mokymosi vienai iš kitos pakeleivių, draugių, sielos sesių. Neretai pasidalijame mintimis, jog esame viena kitos veidrodinis atspindys – matome ir savo stiprybes, ir kur kaip asmenybės galime tobulėti.
Gegužę pagal „Erasmus+“ programą atvyko praktikantė iš Turkijos, už kurią esu atsakinga – apmokau ją. Nauja kolegė yra itin draugiška ir nuo pat pirmų minučių, kai pasitikau ją oro uoste, pajaučiau, kad užsimezgė ypatingas ryšys. Mergina yra žingeidi, greitai besimokanti, nuoširdi ir smagu su ja ne tik kartu darbuotis, bet ir leisti laisvalaikį – dažnai po darbų vakarais einame pasivaikščioti, aplankome įvairius parkus ar tiesiog užsukame į parduotuvę ir padedame viena kitai ieškoti maisto produktų. Jau kiek gebame atpažinti ingredientus prancūziškai, tačiau dažnai tenka naudotis ir „Google Translate“, tad iš pažiūros paprastas apsipirkimas mums būna kupinas juoko ir linksmo laiko drauge.
Įvardinkite keletą pagrindinių aspektų, kurie Jums labiausiai patinka, atliekant praktiką „Meraki Therapy“?
Galimybė tobulėti tiek asmeniškai, tiek profesinėje plotmėje; atviras bei nuoširdus bendravimas su psichoterapeute; galimybė išbandyti save naujose veiklose, tokiose kaip kitos praktikantės apmokymas. Galėčiau vardinti ir vardinti, bet viskas susiveda į vieną aspektą – galimybes. Jų yra begalė, tereikia plačiai atsimerkti ir semtis iš gyvenimo viską, ką jis suteikia, naudotis įvairiomis progomis, leisti sau patirti, mokytis, judėti į priekį.
Tarp svarbiausių privalumų, kuriuos suteikia ši praktika – asmeninis ir profesinis tobulėjimas, įvairių veiklų išbandymas, keliavimas, naujų žmonių pažinimas, įkvėpimas, motyvacija.
Kuo užsiimti planuojate po praktikos? Ar grįšite į Lietuvą? Galbūt praktika suteikė naudą profesinėje srityje?
Po praktikos į Lietuvą sugrįšiu tik trumpam – lyg atostogoms. Vasarą dar pasiliksiu Prancūzijoje, taip pat yra kitų planų, o nuo rugsėjo vėl būsiu studentė. Įstojau į magistrantūrą Rytų Londono universitete, studijuosiu taikomąją pozityviąją psichologiją ir koučingo psichologiją. Sužinojusi džiaugiausi kaip vaikas: vėl nauja patirtis, nauja gyvenama vieta, žmonės, studijos, patirtys – vėl daug saviugdos ir tobulėjimo.
Papasakokite apie savo veiklą laisvu nuo darbų metu – kaip leidžiate laisvalaikį, kokias Prancūzijos vietas aplankėte?
Kaip ir darbo diena, laisvalaikio leidimas yra labai įvairus. Kartais po itin darbingų dienų laisvą laiką praleidžiu pasyviai – ilsiuosi, įsijungiu mėgstamą filmą, klausausi muzikos, neskubėdama išsikepu pyragą, užsiimu joga, meditacija, skaitau knygą.
Ypač tokių dienų norėdavosi po intensyvių darbų-kelionių, kuomet tekdavo per savaitę aplankyti kelis didžiulius renginius keliose šalyse, bendrauti su begale žmonių, važiuoti traukiniais, skristi lėktuvais anksti ryte, naktį praleisti oro uoste ir pan. – labai smagu, tačiau ir varginantis dalykas. Po to dienas leisdavau taip, kaip norėdavosi, kad galėčiau pailsėti.
Tačiau kuomet darbas pasyvus, mažai fizinio judėjimo, sėdima prie kompiuterio – tuomet balansą padeda išlaikyti aktyvūs laisvalaikio leidimo būdai. Netoliese yra didelis miškas, į kurį išeinu pasivaikščioti, pakvėpuoti grynu oru. Keliauju į Luvro ir kitus muziejus, parkus, sodus, tyrinėju Paryžių, grožiuosi statiniais, architektūra, gamta – viskuo! Šitaip leidžiant laiką per dieną tenka suvaikščioti ir virš 20 kilometrų – ypač po pasyvesnių dienų, tai taip gera!
Dalyvaujant renginiuose kitose šalyse, turėdavau laisvą dieną patyrinėti miestus, grožėtis aplinka, mėgautis būtimi. Dabar planuoju aplankyti ir greta jų esančius miestelius, miškus, parkus, muziejus, taip pat nukeliauti į toliau nuo Paryžiaus esančias šalies vietas. Planų daug, bet nesuku galvos, ar viskas pavyks – svarbiausia mėgautis kiekviena akimirka ir leisti sau pilnai išjausti dabarties momentą.
Beje, jaunimui Paryžiaus Il de Franso (Île-de-France) regione rekomenduoju pasinaudoti galimybe aplankyti įvairias vietas nemokamai – gali skirtis konkretus amžius, tačiau, pavyzdžiui, Versalio rūmus nemokamai lankyti gali ES gyventojai, jaunesni nei 26 metai. Žmonių gausa ypač vasarą ten gali gąsdinti, tačiau vaizdinius verta bent kartą pamatyti ir leisti sau visu tuo pasigrožėti.
Galbūt atradote naujas mėgstamas veiklas, kurių prieš tai nebandėte Lietuvoje?
Suvokiau, kad labai smagu dirbti internetu ir kad XXI-ajame amžiuje turime išties unikalią galimybę technologijų dėka dirbti iš bet kurios pasaulio vietos – svarbu su savimi turėti nešiojamą kompiuterį, internetą ir tuomet galima tiek keliauti, tiek dirbti.
Svajojantiems keliauti siūlau domėtis, kaip pritaikyti savo sritį nuotoliniu būdu, kad būtų galima ne tik atlikti mėgstamą veiklą, uždirbti pinigus, bet taip pat ir pažinti aplinkinį pasaulį.
Kiek laiko atliekate absolventų praktiką Prancūzijoje? Ar pakartotumėte šią patirtį?
Absolventų praktika man iš viso truks 4 mėnesius. Be abejonės, kartočiau šią patirtį. Čia daug mokausi ne tik savo specialybės srityje, bet ir kaip asmenybė: tenka susidurti su įvairiais iššūkiais, kurie mane ugdo, leidžia tobulėti, išeiti iš savo komforto ribų, taip pat sutinku daug įdomių ir įkvepiančių žmonių.
Ar skatintumėte kitus absolventus pasinaudoti tokia galimybe? Kodėl?
Nuoširdžiai visus kviečiu pasinaudoti šia unikalia galimybe. Galbūt jaučiatės kiek nedrąsiai, kausto baimė, tačiau išdrįsę peržengti savo komforto ribas pamatysite ir pajausite, koks platus ir įdomus pasaulis prieš jus atsiveria. Pasinaudoję šia proga atversite duris naujoms patirtims, žmonėms, galimybėms, asmeniniam ir profesiniam tobulėjimui ir tikiu, kad tai įkvėps Jus svajoti, mėgautis akimirkos grožiu ir judėti savo norimos gyvenimo kelionės link.
***
VDU Tarptautinių ryšių departamentas primena, kad baigiasi papildomas „Erasmus+“ studentų bei būsimų absolventų praktikos konkursas 2017 / 2018 metams. Atrankos dokumentus galima teikti iki 2018 m. gegužės 27 d.
