SKELBIAMAS STUDENTŲ PRAKTIKOS KONKURSAS NE ES/EEE ŠALYSE
Jeigu turi svajonę aplankyti tolimus kraštus, ši galimybė yra skirta Tau!
Tarptautinių ryšių departamentas kviečia visus universiteto studentus dalyvauti konkurse dėl galimybės atlikti praktiką ne ES/EEE šalyse ir gauti „Erasmus+“ programos arba VDU mobilumo stipendiją.
Studentai, norintys dalyvauti konkurse, el. atrankos anketą (Application form for traineeship in non-EU/EEE countries) turi pateikti iki 2018 m. gruodžio 16 d. Praktika turėtų prasidėti ne anksčiau kaip 2019-01-01 ir baigtis ne vėliau kaip 2019-08-31.
Atrinktiems studentams skiriama „Erasmus+“ arba VDU mobilumo stipendija. Šalių sąrašas, stipendijų dydis ir skaičius:
ERASMUS+ STIPENDIJA
| ERASMUS+ STIPENDIJA Šalis | Praktikos trukmė | Stipendijų skaičius | Stipendijos ir kelionės išmokos dydis |
| Bosnija ir Hercegovina | 2 – 4 mėn. | 3 | 700 Eur/mėn. + 275 Eur |
| Izraelis | 2 – 4 mėn. | 2 | 700 Eur/mėn. + 360 Eur |
| Rusija | 2 – 4 mėn. | 2 | 700 Eur/mėn. + 275 Eur |
VDU MOBILUMO STIPENDIJA
| Šalių grupė | Praktikos trukmė | Stipendijų skaičius | Stipendijos ir kelionės išmokos dydis |
| Šalys priklausančios Pietų Azijai, Rytų Azijai, Ramiojo vandenyno regionui, Vidurio rytams, Šiaurės Amerikai, Lotynų Amerikai ir Karibams | 1-3 mėn. | 8 | 650 Eur/mėn. |
| Šalys, priklausančios Europai (išskyrus ES ir EEE šalis, Turkiją, Makedoniją, Serbiją), Centrinei Azijai ir Afrikai. | 1-3 mėn. | 8 | 550 Eur/mėn. |
Daugiau informacijos suteiks: Tomas Mickevičius
Tarptautinių ryšių departamentas
El. paštas: tomas.mickevicius@vdu.lt
Tel. nr.: 8 37 327 978
Adresas: V. Putvinskio g. 23, 207, Kaunas
Mokslo potencialas: kaip vyriausybei nepridurniuoti?
Prof. Algis Krupavičius, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Socialinių mokslų fakulteto dekanas, Aukštojo mokslo tarybos narys
Naujoji valdančioji dauguma, pirmiausia valstiečių ir žaliųjų sąjungos asmenyje, daug kartų kartojo, kad vienu svarbiausių jos prioritetų bus švietimo ir mokslo politika. Tačiau ką nors darant bet kurioje srityje, būtina įvertinti tai, kas yra gerai, ką reikia pataisyti, ir galiausiai, ko reikia, galbūt, atsisakyti. Visais atvejais pradžioje pirmasis žingsnis yra esamos situacijos analizė. Ji turi būti objektyvi, nešališka, detali ir patikima.
Tiesą sakant, ir A. Butkevičiaus vyriausybė nuo 2016 m. pradžios svarstė mokslo ir studijų kokybės gerinimo, mokslo ir studijų institucijų išteklių konsolidavimo koncepcijas. Buvusios kadencijos Seimas rugsėjo mėnesį dar suspėjo patvirtinti Lietuvos mokslo politikos ir inovacijų politikos kaitos gaires, kur numatyta konsoliduoti mokslo ir studijų institucijų potencialą. Tik prieš ką nors konsoliduojant labai vertinga žinoti – kas ir kaip yra konsoliduotina?
Tam šiais laikais reikia duomenimis ir įrodymais pagrįstos analizės. O ir madinga tokią turėti. Ar tokios turime? Bent pretendentų į ją yra. 2014- 2015 m. buvo atliekamas palyginamasis Lietuvos mokslo ir studijų institucijų potencialo tyrimas Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centrui (MOSTA) pasitelkus net tarptautinius ekspertus. Iš jo 2016 m. atsirado MOSTA mokslo ir studijų institucijų potencialo analizė. Dabar šio tyrimo rezultatai dažnai pristatomi kaip pagrindas galimiems/būsimiems mokslo ir studijų politikos sprendimams.
Kaip teigia šio tyrimo vykdytojai, atskiro universiteto vertinimui naudoti net 128 rodikliai iš 11 šaltinių. Bendrai konkretaus universiteto vykdomoms studijų sritims priskirtos spalvos pagal potencialo lygį, t.y. jei buvo surenkama mažiau nei 45 proc. galimų balų – raudona, 45-65 – geltona, 65 ir daugiau – žalia. Toliau paskaičiuotas bendras universiteto balas kaip svertinis sričių balų (pagal studentų skaičių) ir bendrųjų universiteto balų vidurkis. Tad potencialo analizės metodika buvo daugiakriterinė, lyg ir visapusiška. Bent iš pirmo žvilgsnio.
Tačiau įdėmiau pažvelkime į šios mokslo ir studijų institucijų potencialo analizės rezultatus.
Pagal ją aukščiausio lygio ir didžiausią potencialą Lietuvoje turi ir pati žaliausia spalva dega Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (jo bendras balas- 69). Jei pagal sveiką protą manėte, kad turėtų pirmauti Vilniaus universitetas, tai galvokite iš naujo. Nors dar Volteras yra pastebėjęs, kad sveikas protas nėra toks dažnas [dalykas] (angl. common sense is not so common).
Vilniaus universitetas su 62 balais dalijasi antra ir trečia vieta su ISM vadybos ir ekonomikos universitetu. Sulyginti VU ir ISM , kai pirmasis yra klasikinis ir, ko gero, labiausiai Lietuvoje studijas mokslu grindžiantis universitetas, su ISM, kuris yra siaurai specializuota verslo mokykla su daugiau nei 10 kartų mažesniu studentų skaičiumi nei VU, nors neabejotinai geriausia privati aukštoji mokykla, yra šiek tiek per daug. Jei jau lyginame, tai objektai turėtų būti tarpusavyje palyginami. VU ir ISM paprasčiausiai priklauso skirtingoms universitetų klasėms: pirmas yra klasikinis, o antrasis – studijų universitetas. Jau minėtas LSMU taip pat dėl to, kad jis specializuotas universitetas, neturėtų būti lyginamas su daug įvairesniais pagal studijų sričių skaičių Vilniaus, Vytauto Didžiojo, Vilniaus Gedimino technikos, Kauno technologijos, Klaipėdos ar Šiaulių universitetais, kur galima rasti net 5 studijų kryptis: socialiniai, humanitariniai, technologiniai, biomedicinos ir fiziniai mokslai. Ir LSMU nelyginamas net su Mykolo Riomerio, Lietuvos edukologijos universitetais, nes juose yra 3- 4 studijų sritys.
Tolesnes vietas bet jau su geltona spalva, manykite, kad mažiau konkurencingi, užima VGTU (58 balai), KTU (52), ASU (51) ir privatus su vos apie 500 studentų LCC tarptautinis universitetas (iš esmės turintis tik socialinių mokslų programas ir jokių rimtesnių tyrimų nevykdantis), toliau Lietuvos sporto universitetas (49) ir VDU (46). Tačiau čia vėl labai skirtingi universitetai ir pagal studijų kryptis, jų skaičių, savo dydį. Galima būti dar vardinti tuos universitetus, kuriems dega raudona šviesa. Anie tai aiškiai be potencialo…. Bet esmė, kad toje mokslo ir studijų potencialo analizėje lyginami sunkiai palyginami dalykai, o jos rezultatai daugiau nei keisti.
Dar „įdomesnių“ atradimų yra, kai universitetų potencialas matuojamas pagal penkias studijų kryptis: socialiniai, humanitariniai, technologiniai, biomedicinos ir fiziniai mokslai.
Socialiniuose moksluose lyderiais tampa (net intrigos nebėra!) ISM ir VGTU – kiekvienas su 62 balais, VU gauna 56 potencialo balus, t.y. beveik tiek, kiek LCC su 53 balais. Humanitarinių mokslų ir studijų srityje lyg ir turime sveiko proto blyksnį, nes pirmauja VU su 49 balais, bet toliau vėl „netikėtumas“ yra VGTU kaip antras humanitarinio potencialo universitetas su 41 balu. Technologinių mokslų srityje siurprizai tęsiasi. Juose, pasirodo, aiškiai pirmauja Vilniaus universitetas (77 balai), o KTU (59) ir VGTU (58) ženkliai atsilikę.
Laikas sustoti, nes „įrodymų“ arba rašymo šakėmis ant vandens apie mokslo ir studijų potencialą minėtame tyrime daugiau nei reikia (pagaliau skaitytojai patys gali analizuoti pridėtą paveikslą). Apibendrinimas elementarus: tokia analizė yra klystkelis tik su dabar populiaria pretenzija į profesionalumą. Svarbiau yra kita, kad pagal tokio „tyrimo“ rezultatus jokių duomenimis pagrįstų sprendimų priimti negalima.
Kaip rasti kelią iš šios iškreiptų veidrodžių karalystės? Vienas būdas yra atlikti naują ir pilnavertį mokslo ir studijų institucijų potencialo tyrimą. Kitas kelias – tai pasinaudoti jau esamais labiau patikimais duomenims potencialo vertinimui, nes sprendimai nelaukia. Apie ką kalbama? Apie Lietuvos mokslo tarybos kas trejus metus atliekamą Lietuvos mokslo ir studijų institucijų mokslo ir meno darbų bei tyrimų projektų vertinimą. Paskutinis toks vertinimas apėmė 2012- 2014 metus. Kad šis mokslo potencialo vertinimas daug geriau atspindi tikrovę ir yra aiškiai objektyvesnis, galima iliustruoti 2012- 2014 metų rezultatais humanitariniuose ir socialiniuose moksluose.
Humanitarinių mokslų srityje aukščiausi mokslingumo rodikliai buvo Vilniaus universitete, o antroje vietoje yra Vytauto Didžiojo universitetas. Toliau rikiavosi, bet stipriai konkuruodami tarpusavyje, Lietuvos edukologijos ir Klaipėdos universitetai, o nuo jų nedaug atsiliko Vilniaus dailės ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos. Socialiniuose moksluose pagal kiekybinius mokslo darbų rodiklius pirmoje vietoje buvo tai Vilniaus, tai Mykolo Riomerio universitetas, bet pagal kokybinį mokslingumo vertinimą pirmavo Vilniaus universitetas. Pirmajame trejete yra VDU, bet su juo varžėsi dar keli universitetai- Kauno technologijos, Klaipėdos, Lietuvos edukologijos, o Šiaulių lenkė Vilniaus Gedimino technikos universitetą. Beje, VGTU, kuris pirmauja socialiniuose moksluose pagal MOSTA, yra netoli pirmo dešimtuko pabaigos pagal gaunamą vadinamų mokslo taškų skaičių, o ISM atsiduria antro dešimtuko viduryje. Irgi logiška.
Tie, kas (politikų tarp tokių yra mažai) bent kiek giliau žino Lietuvos mokslo ir studijų būklę, vienareikšmiškai labiau pasitikės Lietuvos mokslo tarybos atliktais mokslingumo vertinimais. Jie iš esmės parodo, kas yra kas Lietuvos mokslo ir studijų pasaulyje. Gal su tam tikrais trūkumais, bet kaip atskaitos taškas net itin svarbiems sprendimams gali būti naudojami. Beje, pagal juos ir dabar mokslo ir studijų institucijoms yra skiriami valstybės biudžeto asignavimai. Jei šių vertinimų neužtenka, tai dar palyginkime Lietuvos mokslo ir studijų institucijas pagal gebėjimus laimėti nacionalinius ir tarptautinius mokslo projektus. Tuomet bendras mokslo potencialo vaizdas bus dar tikslesnis ir rodys tai, kas yra iš tikrųjų.
Antai prieš kelias dienas prof. Alfredas Bumblauskas nerimavo, kad vyriausybė nepridurniuotų…. Jei vyriausybė bandys pagrįsti savo sprendimus minėtomis tegul ir gražiai skambančiomis, dar gi tarptautinėmis analizėmis, tai garantuotai pridurniuos… mokslo ir studijų politikoje.
1 pav. Mokslo ir studijų institucijų potencialas pagal MOSTA
Baltojo kaspino festivalis
Mūsų socialiniai partneriai fondas „Frida“ kviečia lankytis „Baltojo kaspino“ festivalio renginiuose, dalytis jais savo aplinkoje ir skleisti žinutę „Nulis tolerancijos smurtui” kartu su Festivalio organizatoriais.
Fondas turi ir ypatingą pasiūlymą – prašymą paremti Festivalį. Net ir labai gerų darbų nepadarysi be pingų, todėl su mūsų bičiuliais – restoranu „Ieti“ kviečia į labdaringą vakarienę, kurioje ne tik puikiai praleisite laiką, degustuosite ypatingus patiekalus („Iečio“ šefė yra pasaulio geriausių šefų šešioliktuke), bet Per vakarienę surinktos lėšos bus panaudotos „Baltojo kaspino“ festivaliui ir kitoms smurto prevencijai skirtoms veikloms organizuoti.
Sociologų tyrimai pristatyti Vilniaus knygų mugėje
Vasario 25-28 dienomis vyko jau 17-oji tarptautinė Vilniaus knygų mugė, kurioje savo knygas pristatė bei diskusijose dalyvavo VDU dėstytojai iš įvairių fakultetų. Penktadienį, vasario 26 d. Socialinių mokslų fakulteto Sociologijos katedros dėstytojai prof. Artūras Tereškinas, prof. Aušra Maslauskaitė, doc. Jurga Bučaitė-Vilkė ir dr. Rūta Vaičiūnienė pristatė savo naujausias kartu su bendraautoriais parengtas knygas „Socialinė atskirtis ir geras gyvenimas Lietuvoje“ (Versus Aureus, 2015) ir „Vyrai nusivylimo ekonomikose: tarp gero gyvenimo ir socialinės atskirties“ (Versus Aureus, 2016). Diskusiją „Lietuviai nusivylimo ekonomikose: kaip gyventi gerą gyvenimą?“ vedė LRT žurnalistas Virginijus Savukynas. Vienas pagrindinių diskusijos klausimų buvo susijęs su pasitenkinimo gyvenimu samprata, kaip skirtingos socialinės grupės suvokia asmeninės atsakomybės, emocinės gerovės, materialinio apsirūpinimo ir vartojimo, socialinio kapitalo svarbą. Apie diskusiją plačiau galima paskaityti Delfi publikacijoje:
Plačiau internete:
http://www.delfi.lt/verslas/verslas/lietuviska-svajone-kodel-ja-pasiekti-taip-sunku.d?id=70535768
Balsuokite: SMF Metų žmogaus 2018 rinkimai
Tęsiant tradiciją šiemet per VDU SMF Kalėdų eglutės įžiebimo šventę gruodžio 11 d. 13 val. vėl paskelbsime SMF Metų žmones – vieną darbuotoją (dėstytoją, tyrėją ar administratorių) ir vieną studentą. Katedros ir Edukologijos institutas iškėlė kandidatus: po vieną darbuotoją (dėstytoją/tyrėją ar administratorių) ir vieną studentą. Iki gruodžio 9 d. imtinai fakulteto bendruomenė balsuoja už patinkančius kandidatus spausdami „Patinka” fakulteto Facebook paskyroje.
2018-12-10 d. speciali komisija išrenka SMF Metų žmogų 2018 – darbuotoją ir studentą. SMF Metų žmogus renkamas 50% balsavimu Facebook paskyroje ir 50% specialiai sudarytos komisijos balsavimu. Komisija sudaryta iš visų katedrų/instituto, dekanato ir studentų atstovų.
2018-12-11 per Kalėdų eglutės įžiebimą skelbiamas SMF Metų žmogus 2018 (vienas darbuotojas ir vienas studentas).
„Švietimo vadybos magistrantai konferencijoje“
Gegužės 25-26 dienomis Rezeknės technologijų akademijoje (Rezekne Academy of Technologies) vyko tarptautinė konferencija „Society. Integration. Education”. Džiugu, kad konferencijos metu savo atliktus tyrimus turėjo galimybę pristatyti ir dvi Švietimo vadybos magistrantės, Jolita Ančlauskaitė ir Rasa Greenspon kartu su baigiamųjų darbų vadove doc. dr. Aušra Rutkiene. Dar prieš konferenciją, gegužės 23 dieną, merginų magistro baigiamieji darbai buvo sėkmingai apginti. Dėkojame „Mokymosi visą gyvenimą tyrimų“ ir „Daugiakalbystės kompetencijos tobulinimo tyrimų” klasteriams, suteikusiems galimybę studentėms pristatyti savo tyrimus tarptautinėje erdvėje.
Japonija rodo kryptį pasauliui: išmani visuomenė ir žmogaus poreikiai
Technologijų Meka vadinama Japonija rodo naują kryptį visam pasauliui: informacinę visuomenę keičia išmani, kurioje technologijų pažanga yra nuosekliai derinama prie žmogaus ir jo poreikių. Tokioje visuomenėje išskirtinę svarbą įgyja bendradarbiavimas – ypač tarp tiksliųjų ir socialinių, humanitarinių mokslų, sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Edukologijos instituto mokslininkė, profesorė Vilma Žydžiūnaitė.
Išmani visuomenė (angl. Super Smart Society 5.0) yra Japonijoje sukurta sąvoka, kuria remiantis skaitmeninės transformacijos iššūkiai yra įveikiami pasitelkiant glaudų bendradarbiavimą politikos, ekonomikos ir mokslo srityse. Išmanios visuomenės dėmesio centre yra žmogus, o ekonominė pažanga joje yra derinama su socialinių problemų sprendimu, tuo pat metu integruojant internetinę erdvę su fizine. Visuomenės iššūkiai čia sprendžiami pasitelkiant daiktų internetą, didžiuosius duomenis (angl. Big Data) ir dirbtinį intelektą –neapsieinant be humanitarų, sociologų, edukologų, psichologų ir kitų indėlio.
„Lietuvai atėjo metas pasivyti pasaulį ir suvokti, kad socialiniai ir humanitariniai mokslai ne tik nėra nepraktiški, bet ir turi išskirtinę svarbą: dirbdami komandose, šių mokslų atstovai dalyvauja NASA kosminiuose tyrimuose, plėtoja visa apimančias koncepcijas, kurios pakeičia pasaulį – tokias kaip darnus vystymasis“, – sakė VDU profesorė V. Žydžiūnaitė, ką tik viešėjusi Japonijoje, kur vyko švietimui skirta konferencija „Tarptautinis akademinis forumas“ („International Academic Forum“).
Gyvenimo kokybė neturėtų būti matuojama BVP
Tekančios Saulės šalyje sąvoka „Išmani visuomenė 5.0“ buvo pristatyta prieš dvejus metus – taip pažymint, kad jos principai seka Vokietijos iniciatyvos „Pramonė 4.0“ pėdomis. Šiandien Japonija nuosekliai žengia naujųjų principų įgyvendinimo linkme. Švietimo ministras Yoshimasa Hayashi sako, kad ugdant ateities specialistus būtina paruošti juos staigiems pokyčiams – akcentuoti žmogiškas savybes, kurių negali pakeisti technologijos: ugdyti komunikacijos, lyderystės, žinių interpretavimo įgūdžius.
Vienas iš planuojamų radikalių pokyčių – nykstančios ribos tarp mokymosi dalykų. Pasaulyje, kuriame technologijos integruojamos į beveik visus visuomenės aspektus, nėra praktiška išlaikyti griežtą atskirtį tarp tiksliųjų ir humanitarinių, socialinių mokslų.
„Jei studijuojate fiziką, turėtumėte lankyti ir tokių dalykų paskaitas, kurių dėka galėtumėte sujungti mokslines žinias su etika – kai būsimoje karjeroje susidursite su filosofine ar etine problema, pavyzdžiui, „genetiškai sukonstruotais vaikais“ (angl. designer babies)“, – paaiškino Y. Hayashi.
Prof. V. Žydžiūnaitė patikslino, jog inovacijų kūrimas jau šiandien neapsieina be tarpdisciplininio mąstymo: antai Cukubos universiteto Dirbtinio intelekto laboratorijoje informatikai, inžinieriai, biomedikai suvienijo jėgas su psichologais bei filosofais. Jie sukūrė naujovišką vežimėlį neįgaliesiems – robotą, kuris ne stoja į žmogaus vietą, o įgalina jį.
Kita technologijų priešakyje žengianti valstybė, JAV, taip pat demonstruoja pasitikėjimą išmania visuomene. Kompiuterių industrijos gigantės IBM skyriaus „Cognitive OpenTech“ direktorius Jimas Spohreris teigė, jog Jungtinių Valstijų universitetai ir pramonės turėtų bendradarbiauti kuriant išmanias sistemas ir atsisakyti BVP kaip pagrindinio rodiklio, kuriuo matuojama gyvenimo kokybė.
„Siekdami išmanios visuomenės, turėtume gilinti mokslinius tyrimus, o industrijų ir universitetų atstovai turėtų dirbti drauge. Glaudesnis bendradarbiavimas turėtų vykti ir tarp mokslininkų, tyrinėjančių žmonių elgesį ir ekonomiką, bei inžinierių ir informatikų“, – teigė J. Spohreris.
Išsilavinimas keliose srityse – ne privalumas, o būtinybė
Pasak prof. V. Žydžiūnaitės, apibendrinant šias tendencijas, panašu, jog po keleto metų turėti dviejų ar daugiau sričių išsilavinimą bus ne privalumas, o kone būtinybė – antai, pranašaujama, kad besimokantieji vien informacinių technologijų liks be darbo, jei greta jų nestudijuos humanitarinių ar socialinių mokslų.
„Lietuvos viešojoje erdvėje vyrauja žeminantis diskursas, kad reikia mažinti stojančiuosius į filosofiją, istoriją, socialinius mokslus. O pasaulis mąsto priešingai – NASA šiandien į savo komandas jungia istorikus, sociologus, filosofus, antropologus, dėl jų gebėjimo plačiai ir kritiškai mąstyti, įvertinti kontekstą, sisteminti ir interpretuoti informaciją“, – pažymėjo edukologė.
Mokslininkė primena, kad ne veltui ekologinio mąstymo koncepcijas, darnaus vystymosi principus apibendrino ne kas kitas, o būtent humanitarinių, socialinių mokslų atstovai, dirbdami komandose kartu su gamtos, tiksliųjų mokslų tyrinėtojais. Šiandien net ir Nobelio premiją ekonomikos srityje pelno tarpdisciplininiai pasiekimai, žvelgiant į šį mokslą sandūroje su visuomene, su žmonėmis, neapsiribojant sausais skaičiais.
Rytai iš Europos perima plataus išsilavinimo tradiciją
Kai kuriais atžvilgiais Japonija dar tik vejasi Europą – daugelis mūsų žemyno universitetų suteikia plataus išsilavinimo galimybę, kuri leidžia, pavyzdžiui, informatikos studentui mokytis kalbų, literatūros ir kitų dalykų. Tokia galimybė dar tik pradedama diegti Azijoje, o kol kas studentai iš Rytų vis dažniau keliauja išbandyti akademinės laisvės Europos universitetuose.
„Kita vertus, Japonijoje inicijuojamos inovatyvios magistrantūros ir doktorantūros studijos inžinerijos srityje, į kurias priimami ne vien tiksliųjų mokslų programų absolventai – taigi, toje pačioje inžinerijos programoje drauge studijuoja istorikai, geografai, slaugytojai ir kiti specialistai, taip leidžiant perprasti šį mokslą per skirtingas perspektyvas, multidiscipliniškumą“, – apibendrino prof. Vilma Žydžiūnaitė.
Lietuvoje, tuo tarpu, plataus išsilavinimo laisvę studentams suteikia Vytauto Didžiojo universitetas – pirmasis laisvųjų menų universitetas šalyje, besiremiantis Harvardo universiteto studijų sistema. Suomijos ir Švedijos mokslo institucijose studijavusi profesorė Vilma Žydžiūnaitė tikina, jog kai kurios mokslo bendruomenės Lietuvoje niekuo nenusileidžia pažangiausioms vakarų ar skandinavų tradicijoms – ypač akademinės laisvės srityje.
„Vytauto Didžiojo universitete mano mokslinė laisvė turi galimybes išsiskleisti visiškai – nes čia universitetinė kultūra yra grįsta tarpusavio bendryste, didžiule pagarba ne tik asmenybei, bet ir jos atstovaujamai kompetencijai, įdirbiui. Taip, tai nelengvai užsitarnaujamas autoritetas, bet tuo šis universitetas ir panašus į esančius Vakaruose“, – pastebi mokslininkė.
Kita vertus, kalbant apie visos šalies mokslininkų bendradarbiavimą, jis nėra skatinamas – vis dar dominuoja vienai disciplinai skirtų tyrimų užsakymai. Edukologės teigimu, siekiant didesnio proveržio, tikros intelektinės lyderystės mūsų šalyje, reikia, kad mokslo pasaulio atstovai neapsiribotų vien savo specializacija, dažniau bendradarbiautų ir matytų save kaip kūrėjus.
Mokslininkams Lietuvoje trūksta pagarbos ir laiko
Įgyvendinant „Išmanios visuomenės 5.0“ principus, itin svarbią reikšmę įgyja aukštasis mokslas. Prof. V. Žydžiūnaitės teigimu, mokslininkų veiklą apibendrina sąvoka „intelektinė lyderystė“: jai priskiriami darbai, kuriuos akademinio pasaulio atstovai atlieka ne tik kaip dėstytojai, mentoriai ar tyrėjai, bet ir kaip žinių kūrėjai, kritikai, akademiniai piliečiai, visuomenės komunikatoriai, ribų peržengėjai – ypač tų, kurios brėžiamos tarp disciplinų.
Pastaruosius ketverius metus tirdama intelektinę lyderystę, V. Žydžiūnaitė vadovavo mokslo tyrimui, kuriame pernai apie 300 šalies tyrėjų buvo apklausti apie įvairius mokslininko veiklos aspektus. Paaiškėjo, kad akademikai yra itin atsidavę aukštajam mokslui – nepaisant to, kad dažnai tenka mokslinę veiklą derinti su pedagogine ir administracine, kuri atima visą laisvalaikį, o intelektinis darbas neretai nesulaukia tinkamo įvertinimo.
„Nei visuomenė, nei politikai neiškomunikuoja pagarbos mokslininkui – nerodo poreikio suteikti jam daugiau erdvės, kuri leistų įnešti žymiai didesnį indėlį nei numatyta pareigose. Tai atsispindi tiek per gaunamą atlygį, tiek per kitus niuansus. Visuomenėje vyrauja supratimas, kad mokslininkas yra dėstytojas – neva be pedagoginės veiklos jie nieko naudingo neveikia“, – pabrėžia prof. V. Žydžiūnaitė.
Anot edukologės, didesnės pagarbos mokslininkams Lietuva galėtų pasimokyti iš Vakarų. Antai JAV seniai įrodyta, kad aukštasis mokslas turi tiesioginę vertę – ten kasmet apskaičiuojama, kiek procentaliai bendrojo vidaus produkto sukuria žmonės su aukštuoju išsilavinimu, ir rezultatai nuosekliai patvirtina, jog jie dirba efektyviau ir pasiekia daugiau.
Kaip parodė apklausa, Lietuvos mokslininkai ir patys labiausiai save tapatina tik su vienu vaidmeniu – mentorių arba studentų pagalbininkų. VDU profesorės teigimu, būtina keisti šiuos įsitikinimus, suteikti mokslininkams daugiau laisvės, laiko ir kitų reikalingų išteklių: tik tuomet galėsime tikėtis tikros intelektinės lyderystės ir eiti koja kojon su išmanios visuomenės iššūkiais.
Pasikeitimai SMF dekanate
Apsigynusi daktaro disertaciją Dr. Virginija Bortkevičienė imasi naujų pareigų VDU Studijų departamento Studijų kokybės skyriuje, o Virginijos užimtas Socialinių mokslų fakulteto Tarptautinių ryšių ir personalo koordinatorės pareigas perima Dr. Giedrė Baltrušaitytė. Dėkojame Virginijai Bortkevičienei už atliktus darbus ir sveikiname naująją SMF Tarptautinių ryšių ir personalo koordinatorę Giedrę Baltrušaitytę.
PASKELBTAS KONKURSAS „ERASMUS+“ STUDENTŲ IR ABSOLVENTŲ PRAKTIKAI 2018 / 2019 M.M.
VDU Tarptautinių ryšių departamentas paskelbė antrąjį konkursą Erasmus+ studentų ir absolventų praktikai.
„Erasmus+“ atrankoje studentų praktikai gali dalyvauti I – III pakopos visų kursų studentai. „Erasmus+“ atrankoje absolventų praktikai gali dalyvauti I – III pakopos paskutiniųjų kursų studentai.
Studentų praktika vėliausiai gali baigtis – 2019-09-20, absolventų praktika – per metus po studijų baigimo. Praktikos trukmė – nuo 2 iki 4 mėnesių (su galimybe prasitęsti).
Atrankos dokumentus galima pateikti iki 2019 m. sausio 10 d. per VDU epasirašymo sistemą, adresu https://epasirasymas.vdu.lt/
Atkreipiame dėmesį, kad studentams baigiantiems studijas 2019 m. sausio mėnesį tai yra paskutinis konkursas pateikti paraiškas absolventų praktikai.
Daugiau informacijos čia.
VDU atstovams – Lietuvos mokslų akademijos įvertinimas
VDU Sociologijos katedros lektoriui dr. Apolonijui Žiliui ir VDU Menų fakulteto absolventei Eglei Ročkaitei skirti Lietuvos mokslų akademijos pagyrimo raštai už mokslinius darbus.
Sociologas dr. A. Žilys pagyrimu įvertintas jaunųjų mokslininkų ir doktorantų mokslinių darbų konkurse už savo mokslinį darbą „Moderniosios visuomenės plėtra: rezidencinė diferenciacija Lietuvos didmiesčiuose“.
Tuo tarpu VDU magistrei E. Ročkaitei pagyrimas skirtas aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų konkurse už mokslinį darbą „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės totorių medinė sakralinė architektūra: tradicija ir tęstinumas“ (darbo vadovas – VDU Menų fakulteto profesorius Vytautas Levandauskas).
