SMF programų vertinimas naujausiame žurnalo Reitingai numeryje
Faktas nr. 1 – VDU Socialinio darbo bakalauro programa užėmė pirmą vietą pagal 2018 m. priimtų geriausių abiturientų skaičių bei išlaikė lyderio pozicijas pagal SKVC organizuotą užsienio ekspertų vertinimą kartu su Socialinio darbo magistrantūros programa (22 balai iš 24 galimų), kuri įsitvirtino pirmoje vietoje ir pagal bendrąjį vertinimo rodiklį;
Faktas nr. 2 – VDU Psichologijos bakalauro programa 2018 m. priimtų studijuoti pirmakursių skaičiumi konkuravo tik su Vilniaus universitetu, o pagal SKVC organizuotą užsienio ekspertų vertinimą lyderiavo kaip ir visos 3 Psichologijos krypties magistrantūros programos (21-24 balai iš 24 galimų);
Faktas nr. 3 – VDU Sociologijos bakalauro programa užėmė pirmą vietą pagal 2018 m. priimtų geriausių abiturientų skaičių, o Sociologijos krypties magistrantūros programos lyderiavo pagal SKVC organizuotą užsienio ekspertų vertinimą (21 balas iš 24 galimų);
Faktas nr. 4 – VDU Pedagogikos programos pirmavo 2018 m. priimtų studijuoti pirmakursių skaičiumi, be to Edukologijos krypties valstybės finansuojamų doktorantūros vietų skaičius buvo didžiausias, o Edukologijos bakalauro programos pakilo į pirmą vietą pagal bendrąjį vertinimo rodiklį;
Faktas nr. 5 – bendrame programų vertinime VDU SMF studijų programos išlaiko 1-3 pozicijas reitinge.
Kūrybinėje „Go 4 pizza“ produktų linijos pakuočių atnaujinimo grupėje Psichologijos bakalauro programos studentas
Viena ekonomiškai stipriausių ir didžiausių verslo bendrovių Lietuvoje „Vičiūnai grupė“, nusprendusi atnaujinti „Go 4 pizza“ produktų linijos pakuotes, kreipėsi ne į profesionalius dizainerius ar marketingistus, o į Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Verslo praktikų centro studentus.
Kūrybinėje grupėje dirbęs psichologijos studentas Vitoldas Čebatorius sako, kad darbas buvo labai įdomus ir tai, kad pakuotes kūrė skirtingų specialybių studentai, buvo labai naudinga. „Gero rezultato galima tikėtis, kai sutelkiame skirtingas patirtis, žinias, skirtingus požiūrius į tą patį dalyką. Tai padeda išvengti standartiškumo, banalių sprendimų. Darbą mums palengvino dar ir tai, kad turėjome užduotį sukurti picų pakuotes orientuojantis pirmiausia į jaunuosius valgytojus, mūsų bendraamžius, kurių skonius ir simpatijas mes žinome“, – pasakoja Vitoldas.
Daugiau apie tai skaitykite: http://www.vdu.lt/lt/vdu-studentu-idejos-didziajam-verslui-2/
Įžiebta Kalėdų eglutė ir paskelbti SMF Metų žmonės
Gruodžio 11 d. tradiciškai įžiebėme VDU Socialinių mokslų ir Teisės fakultetų Kalėdų eglutę. Metus apžvelgė SMF dekanas prof.Algis Krupavičius ir TF prodekanė Dr.Aušrinė Pasvenskienė, susirinkusius sveikino Kauno m. mero pavaduotojas Simonas Kairys. VDU kapelionas kunigas Andrius Končius kalbėjo apie gimstančią viltį – Kalėdų kūdikėlį, ir laimino susirinkusius. Katedros, institutas ir studentai tradiciškai kabino kalėdinį žaisliuką su palinkėjimais, o Teisės fakulteto atstovės ant eglutės kabino valgomus papuošimus, kuriais kvietė vaišintis sesijai besiruošiančius studentusVDU Muzikos akademijos studento Pranciškaus Macevičiaus akordeono muzika suteikė popietei šventiškumo, buvo šilta ir jauku, tad dėkojame visiems dalyvavusiems bei linkime ramaus Advento, sėkmingos sesijos bei linksmų Kalėdų!
Išrinkti SMF Metų žmonės 2018
Kalėdų eglutės įžiebimo šventės metu paskelbti 2018 m. VDU SMF Metų žmonės: Socialinio darbo katedros referentė Sondra Sapiegienė už ilgametį darbą Socialinio darbo katedroje, bendruomenės burimą, palaikymą, skatinimą bei kantrybę, ir Organizacinės psichologijos magistrantas Tadas Vadvilavičius – už aktyvią akademinę ir mokslinę veiklą, psichologijos bei VDU atstovavimą.
SMF Metų žmogus – darbuotojas ir studentas, yra renkamas iš bendruomenės iškeltų kandidatų, atstovaujančių skirtingus fakulteto padalinius, balsuojant bendruomenei ir komisijai, sudarytai iš visų padalinių ir studentų atstovų. Dekano padėkos buvo įteiktos visiems SMF Metų žmogaus nominantams. Sveikiname!
Ar smurtas mūsų kasdienybės norma?
Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, nustatyti smurto mastą sudėtinga, nes nėra žinomos efektyvios priemonės jam stabdyti. Visgi, kasmet įgyjama daugiau žinių ir patirties. Aiškėja, kad smurto galima išvengti ir rasti daug tinkamų būdų jį sumažinti, kad nekentėtų vaikai, šeimos ir bendruomenės.
Šiuo tikslu, smurto prevencijos grupės iniciatyva Kaune kelis metus organizuojama tarptautinė – mokslinė konferencija, kurioje susirinkę specialistai dalinasi gerąją patirtimi, o užsienio svečiai pristato savo veiklą ir efektyviausius darbo metodus. Šių metų konferencijos „Smurto prevencijos gerosios patirties sklaida“ metu dalyviai diskutavo apie smurto prevenciją darbe, ugdymo įstaigose, šeimoje bei savižudybių prevenciją. Pristatytos Kauno miesto partnerių iš Švedijos bei Suomijos gerosios praktikos smurto prevencijos srityje.
Daugelio dalyvių išsakytos mintys kėlė nerimą, ar smurtas mūsų kasdienybėje tapo norma, kad kartais net nepastebima žodžiais smurtaujančio kolegos, tėvai nemato poreikio įsitraukti į savo vaikų patiriančių patyčias arba jas inicijuojančių problemos sprendimą mokykloje, nepastebima šeimoje tyliai kenčiančio artimo žmogaus, toleruojama žiniasklaidos skleidžiama informacija apie nusikaltimus ir smurto protrūkius ir leidžiama šias laidas stebėti mažamečiams.
Prevencija kaip socialinė ekonomika
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, nuo agresyvaus elgesio ir smurto šeimose kenčia apie 60 proc. Europos ir Centrinės Azijos šalyse gyvenančių vaikų ir paauglių. Kuo daugiau smurto yra šeimose, tuo daugiau nuo tos problemos kenčia visuomenė. Akivaizdu, kad smurtas yra viena svarbiausių mirties priežasčių jaunų ir darbingo amžiaus žmonių (15 – 44 m.) tarpe.
Psichologė Ieva Šidlauskaitė-Stripeikienė akcentuoja, kad prevencija, kaip viena pagrindinių psichologinio bei socialinio darbo veiklų, yra svarbi bei ekonomiškai naudinga tiek visuomenės, tiek individualiu lygmeniu sprendžiant Lietuvos visuomenės psichikos sveikatos problemas.
Ar taikytinos prevencinės priemonės yra efektyvios priklauso nuo prevencinės programos pritaikymo konkrečiam žmogui ar grupei, pagal poreikius, amžių, turimus sunkumus ar ypatumus, programos vadovo socialinius ir psichologinius gebėjimus kurti šiltą autoritetiniu santykiu paremtą ryšį, kombinuoti įvairius prevencinius metodus, žinių pateikimą derinti su tarpasmeninio santykio užmezgimu bei vertybių/nuostatų keitimu. Labai svarbus prevencinių programų ilgalaikiškumas. Pvz.: jeigu vykdomas patyčių prevencijos programa mokykloje, tai ji turėtų trukti ilgiau negu vienerius metus. Tai turi būti nuolatinis procesas ir darbas tiek su mokyklose bendruomene, tiek su tėvais ir pačiais moksleiviais.
Vaikų smurto atvejai
Socialiai nepriimtinas elgesys dažnai pasireiškia kartu su kitais sunkumais ir plinta, todėl būtina ieškoti efektyvių agresyvaus elgesio apraiškų mažinimo metodų ir ugdyti nesmurtinę bendravimo kultūrą ugdymo įstaigose. Šios veiklos iš mokytojų bei pagalbos mokiniui specialistų reikalauja daugiau psichologinio pasirengimo, pastangų, kūrybiškumo, organizacinių sugebėjimų. Šeimos santykių instituto šeimų konsultantė Živilė Baronienė pastebi, kad dauguma vaikų smurtauja arba tyčiojasi, o aukos leidžia su jomis taip elgtis todėl, kad nežino kitų elgesio būdų. Svarbu dėmesį fokusuoti į universalias patyčių prevencijos programas, integruotas į bendrąją ugdymo programą.
Vaikams svarbu ne tik sužinoti, kaip reikėtų elgtis, tačiau suaugusiesiems padedant jie turi išmokti tinkamų elgesio būdų, suprantant tokio elgesio prasmę ir naudą. Džiugu, kad vis labiau įvertinamos prevencinės programos, skirtos vaikų socialinių įgūdžių lavinimui, emocijų atpažinimo ir tinkamos jų raiškos, vertybinių nuostatų ugdymui, pagarbių santykių šeimoje ir mokyklos bendruomenėje kūrimui. Pasak psichologės, emocinės ir socialinės kompetencijos ugdymas yra svarbi smurto prevencijos dalis.
Išeitis – tarpusavio santykių šeimoje kultūros ugdymas
Psichiatrė – psichoterapeutė Vaiva Bingelienė pabrėžia, kad norint mažinti smurto apraiškas visuomenėje, svarbu pradėti nuo tarpusavio santykių šeimoje kultūros ugdymo. Kaip nurodo V. Bingelienė, neretai artimuose santykiuose smurtinis elgesys atsiranda kaip būdas apginti savo poreikius ir norus būnant poroje ir apsaugoti savo asmenines ribas. Todėl vien smurtinio elgesio koregavimas nėra efektyvus, jeigu pora neišmoksta tinkamų būdų pasirūpinti savimi, nekuria sveikų ir pagarbių santykių.
Žvelgiant į smurto problemos paplitimo mastą iš gydytojų pozicijos, šeimos gydytojas savo kasdieniniame darbe dažnai susiduria su šeimos problemomis, o neretai ir smurtu šeimoje. Laiku nustatyta smurto problema apsaugo šeimos narius nuo fizinių ir psichinių sveikatos sutrikimų, leidžia pagerinti aukų gyvenimo kokybę, sumažinti nedarbingų dienų skaičių, padidinti darbo našumą. Pirminės sveikatos priežiūros komandos nariams dažnai tenka ieškoti pagalbos galimybių savo pacientams, išgyvenantiems krizę.
Socialinės edukacijos vaidmuo
Pasak Olgos Vasiliauskienės, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Šeimos medicinos klinikos gydytojos, kol kas Lietuvoje stokojama gairių ir patvirtintų teisės aktų, nusakančių, kada šeimos gydytojui arba bendruomenės slaugytojui būtina kreiptis į socialinį darbuotoją ar socialines paslaugas teikiančias institucijas, kokios bendradarbiavimo procedūros turėtų būti taikomos sprendžiant kompleksines socialines ir sveikatos problemas.
Tyrimai rodo, kad veiksmingas komandinis darbas ir aiškus atsakomybių bei pareigybių pasiskirstymas tarp įstaigų, kurios yra atsakingos už socialinės rizikos šeimų priežiūrą, yra būtinos sąlygos veiksmingam kompleksinių problemų sprendimui. Užsienio šalių patirtis byloja, kad bendradarbiavimas tarp sveikatos ir kitų sričių specialistų leidžia veiksmingai spręsti smurtą patiriančių šeimų problemas.
Tėvystės įgūdžių lavinimas gali padėti sustabdyti užburtą smurto kultūra paremto auklėjimo ratą. VDU Socialinių mokslų fakulteto, Socialinio darbo katedros dėstytojos dr. Jorūnes Vyšniauskytės-Rimkienės teigimu, tėvų vaidmuo pagarbių santykių kūrimui yra labai svarbus – privaloma stiprinti tėvus, skatinant tėvystės įgūdžių lavinimo ir paramos grupių atsiradimą šalyje, kad tėvai taptų vis daugiau sąmoningi, turėtų daugiau erdvių bendrauti tarpusavyje.
Vaikų psichiatras psichoterapeutas Linas Slušnys pastebi, kad darbas su vaikais turi būti nuoseklus, nefragmentiškas, mokant vaikus pažinti ir išreikšti savo emocijas, socialinius įgūdžius, įtraukiant tėvus, mokytojus. Patyčių prevencijos programos turi būti tęstinės, trunkančios ilgiau nei vienerius metus, specialistai turėtų siekti realios, o ne imitacinės patyčių prevencijos.
Diskusijų svarba
Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo socialiniais klausimais Sigito Šliažo teigimu, patirties pasidalinimo susitikimų smurto prevencijos tema ateityje tik daugės. „Tiek mokytojams, tiek socialiniams darbuotojams, tiek psichologams ar policijos pareigūnams yra labai svarbu skirti laiko ir bendrauti su kolegomis apie savo patirtį kovojant su smurtu“, – teigia S. Šliažas.
Seminarai ir diskusijos svarbios ne tik savęs pažinimui, bet ir gerosios praktikos sklaidai. Konferencijos metu pritarta rezoliucijai, kuri ragina atsakingas institucijas šviesti visuomenę, slopinant agresijos ir smurto, nepagarbaus elgesio kultūrą, skatinti draugiškumą, lygiavertį, pagarbų bendravimą ir bendruomeniškumą.
Rezoliucijoje taip pat atkreipiamas dėmesys į pozityvios tėvystės, paremtos pagarbiu ir lygiaverčiu tarpusavio santykiu, nesmurtiniais vaikų auklėjimo metodais, palankios vaiko raidai aplinkos kūrimu, skatinimą, sudarant sąlygas visiems tėvams lankyti pozityvios tėvystės įgūdžių ugdymo grupes.
Nuo 2014 metų specialistų ir aktyvių savo srities profesionalų dėka, Kauno mieste pradėjo veikti smurto prevencijos grupė. 2015 metais Kauno mieste mero potvarkiu buvo oficialiai patvirtinta darbo grupė smurto prieš vaikus prevencijai organizuoti, į kurią susibūrė įvairių institucijų, organizacijų ir įstaigų atstovai. Šiai grupei priklauso ir VDU Socialinių mokslų fakulteto dėstytojos sociologė dr. Rasa Indriliūnaitė ir socialinio darbo specialistė dr. Jorūnė Vyšniauskytė-Rimkienė.
Vienas pagrindinių darbo grupės tikslų – plėtoti tarpinstitucinį bendradarbiavimą patyčių ir smurto prieš vaikus prevencijos srityje ir užtikrinti priemonių ir programų, susijusių su smurto prieš vaikus prevencija, pakeitimų inicijavimą vietos ir nacionaliniu lygmeniu.
PRIMINIMAS Kvietimas į SMF ir TF Kalėdų eglutės įžiebimą gruodžio 11 d. 13 val.
Mielieji,
Dekano vardu maloniai Jus kviečiame dalyvauti SMF ir TF Kalėdų eglutės įžiebimo šventėje gruodžio 11 d.
13 val. Jonavos g. 66, pirmojo a. foje ir 14:30 kavinėje „Profesorius“.
Labai prašytume apie dalyvavimą renginio antrojoje dalyje, 14:30 kavinėje „Profesorius“ ,informuoti registruojantis
iki 12 07.
Socialinių mokslų fakultetas švenčia 25-metį
VDU Socialinių mokslų fakultetas, šiemet minėdamas 25-erius gyvavimo metus, kviečia pažvelgti į socialinius mokslus iš arti. Fakulteto katedros iki pat vasaros kas mėnesį universiteto bendruomenei ir plačiajai visuomenei dovanos renginius.
Fakultetas gyvuoja jau 25-erius metus, per kuriuos sukaupta daug patirties. „Ketvirčio amžiaus jubiliejų minintis Socialinių mokslų fakultetas jau yra suformavęs savo tapatybę. Jis yra atviras naujovėms, bendruomeniškas, taip pat nuolat besivystantis akademinis padalinys, kuriame svarbiausia yra motyvuoti ir kompetentingi dėstytojai bei smalsūs ir aktyvūs studentai“, – kalbėjo fakulteto dekanas prof. Algis Krupavičius.
Dekano žodžius papildė prodekanė doc. dr. Jorūnė Vyšniauskytė-Rimkienė. „Kiekviena VDU socialinių mokslų kryptis fakulteto 25-mečio jubiliejui skirtuose renginiuose dalijasi savo naujausiomis idėjomis, tyrimų rezultatais, kviečia susitikti ir diskutuoti jautriomis bei pačiomis aktualiausiomis visuomenėje temomis“. Prodekanė pabrėžia, kad renginiai yra skirti visai Socialinių mokslų fakulteto bendruomenei: studentams, buvusiems ir esamiems dėstytojams, socialiniams partneriams. Renginiuose dalyvauti taip pat kviečiami ir praktikai-mokytojai, psichologai, socialiniai darbuotojai, sociologai bei šių sričių politikai.
Socialinių mokslų fakulteto katedros pavasario semestro metu organizuoja renginius, kurie skirti 25-ečio minėjimui. Pirmasis renginys, Edukologijos katedros rengta diskusija „Z kartos lyderystė: ar mes ją suprantame?“, vyko vasario 25 dieną.
Apie žmogaus orumo ir teisių puoselėjimą
Kovo 15 dieną Socialinio darbo katedra kvies paminėti Tarptautinę socialinio darbo dieną. Tą dieną organizuojamas forumas tema „Visuomenė klesti, kai gerbiamas visų žmonių orumas ir teisės“. Renginyje žodį tars VDU garbės daktarė prof. dr. Katherine Tyson McCrea, Čikagos Lojolos universiteto profesorė. Vėliau vyks diskusija „Žmogaus orumo ir teisių įgyvendinimo iššūkiai Lietuvoje“ su VDU ir JAV universitetų profesoriais. Forumą vainikuos diskusija „Sprendimų paieška“ su Seimo nariais, politikais, visuomenininkais.
Apie sociologijos ir antropologijos tyrimus
Balandžio 22 dieną vyks II-oji nacionalinė jaunųjų sociologų ir antropologų konferencija „Aktualūs sociologijos ir antropologijos tyrimai: problemos ir kontekstai“, kurią organizuoja Sociologijos katedra. Kartu su konferencijoje dalyvaujančiais studentais, savo įžvalgomis dalinsis ir kviestiniai pranešėjai: istorikas, VDU Lietuvių išeivijos instituto direktorius prof. Egidijus Aleksandravičius, filosofas, VDU profesorius Leonidas Donskis, VDU Sociologijos katedros profesorius Vylius Leonavičius ir sociologas, VDU Socialinių tyrimų centro vadovas prof. Artūras Tereškinas.
Apie psichologijos svarbą žmogui ir visuomenei
Gegužės 6-7 dienomis Bendrosios ir Teorinės psichologijos katedros kartu su Lietuvos psichologų sąjunga organizuoja Lietuvos psichologų kongresą. Šiemet bus gvildenamos temos apie psichologijos svarbą visuomenei: „Psichologija: mokslu grindžiama praktika žmogui ir visuomenei“. Didžiausiame kasmetiniame psichologų renginyje bus aptartos šių dienų psichologijos mokslo aktualijos, perspektyvos psichologijos tyrimų erdvėje bei moksliniais įrodymais grįsta praktika psichologo veikloje. Renginyje savo įžvalgomis dalinsis, mokslinius tyrimus bei sėkmingos praktinės veiklos pavyzdžius pristatys ne tik žymūs Lietuvos psichologai, bet ir kviestiniai svečiai iš užsienio.
AGNĖS KUDARAUSKIENĖS daktaro disertacijos gynimas
VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS
KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS
MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETAS
VILNIAUS UNIVERSITETAS
praneša, kad 2018 m. gruodžio 14 d. 13.00 val.
Vytauto Didžiojo universiteto Didžiojoje Auloje,
(Gimnazijos g. 7, Kaunas)
bus ginama AGNĖS KUDARAUSKIENĖS daktaro disertacija tema:
„Universiteto mokslininko akademinės veiklos
Fenomenologinės dimensijos“
(socialinių mokslų sritis, edukologija 07 S)
Disertacijos gynimo taryba
Pirmininkė:
prof. dr. Liudmila Rupšienė,
socialiniai mokslai, edukologija 07 S,
Klaipėdos universitetas.
Nariai:
doc. dr. Ilona Tandzegolskienė,
socialiniai mokslai, edukologija 07 S,
Vytauto Didžiojo universitetas,
prof. dr. Natalija Mažeikienė,
socialiniai mokslai, edukologija 07 S,
Vytauto Didžiojo universitetas,
prof. dr. Rūta Girdzijauskienė,
socialiniai mokslai, edukologija 07 S,
Klaipėdos universitetas,
prof. dr. Larissa Jõgi,
socialiniai mokslai, edukologija 07 S,
Talino universitetas.
Su daktaro disertacija galima susipažinti:
Klaipėdos universiteto, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo,
Mykolo Romerio universiteto ir Vytauto Didžiojo universiteto
bibliotekose.
Rektorius
Sociologija – daug daugiau nei politikų reitingai
Sociologija – Lietuvoje menkai pažintas, dažnai klaidingai suprantamas mokslas, teigia VDU Sociologijos katedros profesoriai, Nacionalinės mokslo premijos laureatai Aušra Maslauskaitė ir Artūras Tereškinas. Tačiau sociologijos studijos yra saugus pasirinkimas tiems, kurie kūrybiškai žvelgia į būsimą profesinę veiklą.
Sociologija daugeliui pirmiausia asocijuojasi su politikų reitingų matavimu. Ar sociologai užsiima tik tuo?
Jūs taikliai įvardijote mūsuose vyraujantį suvokimą, – sako prof. Dr. Aušra Maslauskaitė, nors jis neteisingas. Sociologiją sieti su reitingų matavimu – tai kaip mediciną – su receptų antspaudavimu. Abi veiklos nėra esminės minimoms profesijoms. Sociologija siekia suprasti ir paaiškinti žmonių mąstymą ir veiksmus visuomenėje, ji parodo socialines jėgas, kurios valdo gyvenimus. Politika, ekonomika, organizacijų vadyba, švietimo sistema, žiniasklaida, šeima, sveikata ir liga, viltys ir fantazijos – viskas yra ar gali tapti sociologijos objektu. Sociologija savo supratimą grindžia moksliniais metodais, tad jos atsakymai skiriasi nuo „gatvės žmogaus“ ir yra ypatingai svarbūs priimant viešosios politikos sprendimus, o ir pačiai visuomenei susivokiant, kokia ji bei kur juda. Kuo mažesnis ir labiau apmūsijęs sociologinis veidrodis, tuo liguistesnė labiau liguista visuomenė.
Sociologinio darbo pagrindas – tyrimai. Tad kokius tyrimus atlieka sociologai?
Sociologinių tyrimų labai daug, todėl įmanoma aprėpti tik vienos ar kelių sociologijos sričių darbus, kurių daugybė pasirodo kasmet, – sako prof. dr. Artūras Tereškinas. Tik čia, Lietuvoje, turime gana ribotas tyrėjų pajėgas, todėl gali atrodyti, kad sociologija nelabai matoma viešumoje arba dažnai laikoma tik visuomenės apklausų analize. Sociologija – tai mokslas, kuris privalo gana operatyviai reaguoti į tai, kas vyksta visuomenėje, todėl kasmet sociologiniuose tyrimuose galima pastebėti naujų krypčių, madų, idėjų. Pavyzdžiui, šiuo metu vis intensyviau domimasi reprodukcinėmis technologijomis, genų inžinerija, socialiniu „įsitinklinimu“, vis didėjančiais piliečių sekimo ir socialinės kontrolės mastais, pabėgėliais, emocine sveikata, pornografija, romantine meile ir kitomis temomis. Sociologija apmąsto tai, kas vyksta atskirose visuomenėse, todėl jos vaidmenį sunku pervertinti. Mano manymu, jos reikšmė tik didės.
Jei sociologijos žvilgsnis toks skvarbus, o jos siūlomi atsakymai – svarbūs, kodėl Lietuvoje vis dar vyrauja neadekvatus supratimas apie šį mokslą ir profesiją?
Yra keletas priežasčių, sako prof. dr. Aušra Maslauskaitė. Pirma – sociologijos žinios nėra mokyklinės programos dalis, nors be jų neįmanoma paaiškinti procesų, kurie išsivysčiusiame pasaulyje vyksta pastaruosius maždaug du šimtus metų. Todėl istorinių įvykių datos, juos apibūdinantys požymiai nesugula į proceso visumą. Egzistuoja daugybė faktų, bet nėra kritinio jų suvokimo. Antra, kaip jau minėta, kol kas neturime kritinės masės sociologų, kurie reaguotų į aktualijas, tad ši nišą geriausiu atveju užpildo gretutinių socialinių mokslų žmonės, o blogiausiu –autoritetai su ribotu ekspertiniu žinojimu. Trečia, mūsų visuomenei būdinga tai, ką įvardinčiau kaip žiniomis grįstos politikos poreikio imitacija. Iš esmės šiuolaikinėje viešojoje politikoje būtinos sociologinės žinios – tiek nustatant problemą, priimant sprendimą, sekant jo įgyvendinimą, jį koreguojant. Tačiau jei pas mus sociologinėmis žinios naudojamasi kažkuriame iš šių etapų, tai ne todėl, kad jomis būtų vadovaujamasi, o tik tam, kad būtų išpildyti procedūriniai reikalavimai imituojant žiniomis grįstą politiką. Stinga ir pasitikėjimo mokslu, bet čia jau bendresnė problema, atvedanti ir prie „fake news“ reiškinio.
Kaip manote, kokia tema Lietuvoje šiuo metu yra aktualiausia? Gal kuri nors sociologijos tyrimų kryptis yra verčiausia lietuvių mokslininkų dėmesio?
Kiekvienam mokslininkui aktualiausia ta tema, kurią jis tiria, tvirtina prof. dr. Artūras Tereškinas. Man labai aktuali atrodo sociologinė neigiamų emocijų – nusivylimo, gėdos, baimės, nerimo, pykčio, pavydo, neapykantos – analizė, kurios Lietuvoje beveik nėra. Tai daryti svarbu dėl to, kad gyvename šių neigiamų emocijų perpildytoje visuomenėje. Trūksta ir įvairiapusiškesnių lietuviško politinio, ekonominio ir kultūrinio elito, kuris užsiima nuolatiniu mūsų gėdinimu ir žeminimu, neapykantos ir baimės sklaida, tyrimų. Būtų įdomu tirti ne tik tai, kas priklauso šiam elitui, bet ir tai, kodėl tie asmenys jam priklauso ir kokiais emociniais mechanizmais jie vadovaujasi siekdami mus kontroliuoti ir demonstruoti savo galią. Be abejo, įdomi būtų ir lietuviškos socialinės vaizduotės ar vaizduočių skurdumo priežasčių analizė. Mano kolegos VDU Sociologijos katedroje gilinasi į nelygybių ir socialinės atskirties, šeimos gyvenimo, sveikatos, migracijos, demografinių procesų tyrimus. Kaip jau sakiau, svarbių ir įdomių temų tikrai daug, tik jas tirti trūksta ir žmogiškų, ir laiko išteklių.
Sociologijos studijos, kitaip nei pavyzdžiui medicinos ar teisės, jas besirenkančiam savaime nepadiktuoja ateities darbo galimybių?
Tikrai taip, sociologijos studijos jūsų savaime nepasodina į konkrečią darbo kėdę, tačiau suteikia išsilavinimą ir gebėjimus, kurie sėkmingai pritaikomi įvairiose profesinėse srityse. Kai ką tai gali gąsdinti, nes vis dar gana schematiškai mąstome apie išsilavinimą ir darbą. Tačiau šiandieninėje darbo rinkoje yra didžiulis poreikis specialistų, kurie geba analizuoti, yra pasirengę atlikti tyrimus, moka dirbti su dideliais duomenų masyvais, atskleidžiančiais žmonių nuomones ir pasirinkimus. Ši profesinė ekipuotė yra saugus pasirinkimas, nes ji reikalinga viešojo valdymo, medijų, marketingo, komunikacijos ir kitose srityse. Dar daugiau – ji suteikia galimybę kūrybingai formuoti savo profesinę biografiją, gyvenime judant tarp skirtingų veiklų. Sociologijos bakalauro studijų programa Lietuvoje yra tikrai išskirtinė, nes ji jau beveik tris dešimtmečius be pertrūkio įgyvendinama tik dviejuose universitetuose, Vytauto Didžiojo universitete ir Vilniaus universitete. Stojantiesiems siūlytume atidžiai pažvelgti į kiekvieno universiteto Sociologijos katedrose dirbančių mokslininkų tyrimų profilį, t.y. kas yra jų tyrimų objektas, kiek jų tyrimai žinomi užsienyje, kokie yra studijuojančių atsiliepimai.
Konferencija “Suaugusiųjų švietėjai ir socialiniai pokyčiai“ Taline
VDU Edukologijos instituto dėstytojos Prof. Margarita Teresevičienė ir Doc. Elena Trepulė bei doktorantė Ramunė Bagdonaitė-Stelmokienė spalio 18-20 d. dalyvavo ir pranešimus skaitė ESREA (European Society for on the education of adults) tinkle konferencijoje Talino universitete. Dalyviai iš 14 šalių diskutavo apie suaugusiųjų švietėjų profesionalizaciją, tapatybę ir vaidmenį bendruomenės augimui ir mokymuisi visa gyvenimą. Konferencijos veiklos buvo pagrįstos suaugusiųjų mokymosi principais, aktyviu dialogiškumu, dalyvavimu ir diskusijomis prie apvalaus stalo.
